Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui J. V. ir jo atstovui advokatui Edvardui Steckiui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei, Jurgitai Jurkaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui J. V. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-218063), prašydama: panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio sūnaus D. V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą po 650 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; nustatyti prašomą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1 800 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą; nustatyti, kad motociklas (duomenys neskelbtini), ir 7/852 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; nustatyti, kad ieškovės iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir atsakovo namuose sumontuota rekuperacinės sistemos įranga (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; priteisti ieškovei iš atsakovo 2 750 Eur kompensaciją už jam tenkančią bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

39. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys santuokoje susilaukė sūnaus D. V. (gim. (duomenys neskelbtini)). Šalys gyvena skyrium nuo 2018 m. gruodžio mėn. Sprendimo priėmimo metu šalių bendras vaikas gyvena su ieškove. Tarp šalių nėra ginčo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

40. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sutuoktiniams sudarius bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoką, preziumuojamas jų abiejų sutikimas, jog nuo pat tokios santuokos sudarymo momento jų santykius reglamentuotų ne tik civilinės (šeimos) teisės normos, bet ir atitinkamos konfesijos kanonų teisės normos. Valstybė pripažįsta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, kai ji įtraukta į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje. Tačiau tai nereiškia, kad santuoka, sudaryta bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka, tampa civiline santuoka, kurią gali nutraukti civilinis teismas. Bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudaryta santuoka gali būti pripažinta negaliojančia (niekine) atitinkamų bažnyčios institucijų, remiantis vidaus (kanonų) teisės normomis. Tuo tarpu bendrosios kompetencijos teisme gali būti nagrinėjamas klausimas dėl civilinių teisinių pasekmių, nulemtų bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą, panaikinant santuokos apskaitos akto įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje. Šalys yra sudarę 2018 m. liepos 25 d. Vedybų sutartį.

41. Teismas, tenkindamas prašymą dėl civilinių teisinių pasekmių, atsiradusių bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką įtraukus į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje, panaikina akto įrašą dėl bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigoje ir išsprendžia kitus klausimus (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir kitus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007).

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

42. Ieškovė prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų šalių kaltės, nurodydama, jog santuoka iširo dėl atsakovo neprisidėjimo prie šeimos gyvenimo, nesirūpinimo šeima moraliai ir materialiai, fizinio ir psichologinio smurto. Nurodė, kad atsakovas nesirūpino ja ir jos sūnumi iš pirmos santuokos, priėmė į savo namus panaudos sutarties pagrindu.

43. Atsakovas priešieškiniu prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nurodo, kad šalių santykiai pradėjo blogėti dėl ieškovės nuolatinių darbų keitimo, dėl ko ieškovė būdavo nuolatos pavargusi, neturėjo atostogų, ir šalys negalėjo kokybiškai leisti laisvalaikio kartu. Atsakovas rūpinosi ieškovės vaiku iš ankstesnių santykių, prisidėjo materialiai prie šeimos ūkio, veždavo ieškovę ir jos sūnų į mokyklą/darbą.

44. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

45. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

47. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio ryšį, taip pat šalių paaiškinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusio lojalumo, tarpusavio pagarbos bei moralinės paramos principus, nepateisino kito iš sutuoktinių lūkesčių, todėl daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

48. Teismas pažymi, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinis dėl šios dalies tenkintini visiškai ir šalių santuokos apskaitos įrašas panaikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

49. Šalims prašant, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė „J.“, o ieškovui paliekama turima pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

50. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

54. Byloje nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su šalių vaiku 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Butas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas gyvena skyrium name, esančiame (duomenys neskelbtini). Tarnyba pateikė išvadą, kad abi šalys sudaro tinkamas sąlygas vaikui gyventi, tačiau ilgesnį laiką vaikas gyvena su ieškove, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Nustatyta, kad tėvų konfliktai neigiamai veikia šalių vaiko psichologinę būseną, todėl reikalinga vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su vienu iš tėvų.

55. Teismas taip pat įvertina ir tėvų turtinę padėtį. Sodros duomenimis, ieškovė dirba: (duomenys neskelbtini), kurioje gauna apie 3 306 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė turi geresnes galimybes patenkinti vaiko poreikius, tačiau abiejų tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera užtikrinti visus vaiko poreikius. Byloje pateikti įrodymai, kad abu tėvai tenkina vaiko poreikius, jį išlaikydami pinigais arba pirkdami daiktus.

56. Pažymėtina, kad šalių vaikas, kuriam yra 5 metai, turi poreikį į saugią, stabilią ir jo poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą. Tai teismo posėdyje patvirtino Tarnybos atstovė. Šiuo atveju šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nusistovėjusi su ieškove ir atitinka visus vaiko poreikius. Ieškovė pateikė daugiau duomenų apie vaiko poreikių tenkinimą, sveikatą, užklasinę veiklą, yra atsakinga už daugelį vaiko priežiūros klausimų. Vaiko ugdymo įstaiga ir lankomi būreliai yra arčiau ieškovės gyvenamosios vietos. Ieškovės gyvenamoji vieta, kurioje vaikas gyveno nuo 2018 m. gruodžio 1 d. ir gyvena nuolat šiuo metu, yra vaikui įprasta, saugi, todėl teismo vertinimu, geriau atitinka vaiko poreikius. Atsakovas neįrodė, kodėl vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta būtent su atsakovu (CPK 178 straipsnis).

57. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bylos duomenis, kiekvieno iš tėvų santykį su vaiku, vaiko poreikius, aplinkybę, kad vaikas nuolat (išskyrus kelis neilgus laikotarpius) gyvena su ieškove ir ieškovės gyvenamoji vieta vaikui yra įprasta, teismas sprendžia, jog yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nes tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CPK 178 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

62. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaikas gyvena kartu su ieškove. Su ieškove yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei aplinkybę, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui.

63. Priteisdamas išlaikymą vaikui iš atsakovo teismas atsižvelgia, be kita ko, į šalių turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

64. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba: (duomenys neskelbtini), kurioje gauna apie 3 306 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, kiemo rūsys, garažas ir 845/852 žemės sklypo, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovui priklauso transporto priemonės M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

65. Minėta , kad ieškovė dirba: (duomenys neskelbtini), kurioje gauna apie 3 306 Eur darbo užmokestį per mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys žemės sklypo ir 3 statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė – C. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas pateikė į bylą duomenis, kad ieškovė gauna papildomas pajamas nuomodama ieškovei priklausančius kelis butus. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė.

66. Ieškovė nurodė, kad išlaidos vaiko poreikiams per mėnesį sudaro: išlaidos sveikatai (gydytojų konsultacijos, odontologas, vaistai, vitaminai, kt.) – 160 Eur; vaikų darželis ir su juo susijusios išlaidos (darželio rinkliavos, darželio draugų gimtadieniai, gėlės, kt.) bei papildomas ugdymas, būreliai – 210 Eur (teismo posėdyje patikslino – 272 Eur / mėn.); apranga, avalynė – 150 Eur; išlaidos asmens higienai (kirpykla, higienos priemonės, patalynė, skalbimo priemonės, kt.) – 70 Eur; būsto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai, namų apyvokos, priežiūros reikmenys, baldų įsigijimas, kt.) – 90 Eur; maistas – 190 Eur (teismo posėdžio metu papildė – 200 Eur); transportas, išlaidos automobilio priežiūrai – 100 Eur; išlaidos auklei – 350 – 500 Eur (1 val. – 50 Eur); išlaidos laisvalaikiui, sportui, pramogoms (knygos, kinas, teatras, žaislai, dovanėlės, kt.) – 60 Eur. Teismo posėdyje nurodė, kad vaikui perkami maisto papildai „Neonlain“ kainuoja apie 200 Eur. Viso – 1 532 Eur.

68. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių vaikui diagnozuota: (duomenys neskelbtini).

72. Teismas neįskaito ieškovės nurodytų išlaidų auklei – vidutiniškai 425 Eur į vaiko mėnesinių poreikių sumą, kadangi ieškovė nurodė, kad jos darbo grafikas yra nuo 8 val. iki 17 val.; teismo posėdyje paaiškino, kad mažins darbo krūvį bei atsisakys tam tikrų darbų, siekdama daugiau laiko praleisti su vaiku. Vaikas praeityje dažnai sirgdavo, tačiau nuo šiol galimai sirgs mažiau, nes auga ir stiprėja. Be to, atsakovas siekia daugiau bendrauti su vaiku, o vaikas bręs, todėl nebebus didelio poreikio samdyti aukles. Be to, iš ieškovės pateiktų įrodymų nėra galimybės objektyviai nustatyti tikslios ieškovės išlaidų auklei sumos. Poreikių lentelėje nurodoma, kad auklės išlaidų skilčiai priskiriamos išlaidos, kurios buvo patirtos kortele atsiskaitant prekybos centruose „Maxima“, „Rimi“ ir kt. Akivaizdu, kad už auklės paslaugas nėra atsiskaitinėjama prekybos centruose mokant mokėjimo kortelėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys turi teisę, esant būtinybei, kai nė vienas iš tėvų neturės galimybės prižiūrėti vaiko dėl vaiko ligos ar kitų priežasčių, samdyti auklę ir pasidalinti ateityje kilsiančias pavienes išlaidas auklės paslaugoms lygiomis dalimis pagal pateiktus mokėjimo kvitus, sąskaitas-faktūras, ar kitus įrodymus. Todėl nustatytina, kad vaikui dėl objektyvių priežasčių negalint lankyti ugdymo įstaigos, o ieškovei bei atsakovui šiuo laikotarpiu negalint prižiūrėti vaiko, atsakovas ieškovei per 5 d. atlygina pusė patirtų auklės išlaidų, pagal ieškovės pateiktus mokėjimų įrodymus.

73. Ieškovė nurodė, kad būsto išlaikymui (komunaliniai mokesčiai, namų apyvokos, priežiūros reikmenys, baldų įsigijimas, kt.) išleidžia 90 Eur per mėnesį. Pagal pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės išlaidos būstui (vaiko daliai) sudarė 57 Eur, tačiau visuotinai žinoma, kad elektros energijos kainos sparčiai kyla, o ieškovės butas yra šildomas elektra, todėl ieškovės išlaidos buto išlaikymui bus didesnės nei nustatyta pagal bylos duomenis. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad 90 Eur buto išlaikymo išlaidos (vaiko dalis) yra protinga suma.

78. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, tačiau ieškovė sprendimo priėmimo metu gauna didesnį darbo užmokestį per mėnesį nei atsakovas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, yra pagrindas vaiko poreikių dydį (938 Eur) sumažinti pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis.

81. Teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį ieškovė tvarko vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

82. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

83. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 800 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Nurodo, kad šalys buvo susitarusios, kad sūnaus išlaikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 450 Eur ir šį susitarimą atsakovas vykdė tik iš dalies – šalims gyvenant skyrium nuo 2018 m. gruodžio mėn. sūnaus išlaikymui atsakovas yra skyręs per mėnesį: 2019 m. – 583 Eur; 2020 m. – 434 Eur; 2021 m. – 270 Eur. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta nė su vienu iš tėvų nuo 2019 m. iki 2021 m. Šalys nebuvo susitarę dėl išlaikymo sumos, ar tvarkos. 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. vasaros vieną mėnesį vaikas su atsakovu praleido pas atsakovo motiną Zarasuose; atsakovas šiuo laikotarpiu išlaikė šalių sūnų.

85. Teismas, įvertinęs ieškovės vaiko poreikių lenteles išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu laiko, kad auklei patirtos išlaidos neįrodytos, kadangi dalis išlaidų buvo patirtos atsiskaitant mokėjimo kortele prekybos centruose. Pvz.: auklės išlaidų skiltyje ieškovė nurodo, kad 2019 m. kovo 23 d. ieškovė mokėjo 109 Eur ir 118,65 Eur, prekybos centre „Maxima“, atsiskaitydama kortele; 2019 m. gegužės 13 d. ieškovė mokėjo 108,17 Eur, prekybos centre „Maxima“, atsiskaitydama kortele; 2019 m. birželio 7 d. ieškovė mokėjo 105,62 Eur, 105,78 Eur; 110,42 Eur, prekybos centre „Maxima“, atsiskaitydama kortele; 2019 m. liepos 16 d. ieškovė mokėjo 105,17 Eur, 105,84 Eur, 106,02 Eur, 112,94 Eur, prekybos centre „Rimi“, atsiskaitydama kortele; t. t. Tokios išlaidos negali būti priskiriamos prie ieškovės išlaidų auklėms, kadangi nėra jokių identifikuojančių duomenų, kad šiomis išlaidomis buvo dengiamos auklių paslaugos.

86. Ieškovės vaiko poreikių lentelėse matomi pinigų išėmimai, pvz.: 2019 m. spalio 18 d. išimta 400 Eur; 2019 m. gegužės 13 d. išimta 500 Eur; t. t. Šie išgryninimai taip pat negali būti vertinami, kaip ieškovės išlaidos auklės paslaugoms, kadangi ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad pirkdavo maisto prekes turguje, kur visuotinai žinoma, yra atsiskaitoma grynais pinigais. Be to, ieškovė remontavo jai priklausančius butus, o už remonto paslaugas galėjo taip pat atsiskaityti grynais pinigais, todėl išgrynintų pinigų sumos neįrodo būtent tokių išlaidų auklių paslaugoms. Šiuo atveju teismas pagal faktą įrodytas ieškovės išlaidas auklei laiko tik mokėjimo pervedimus, kuriuose nurodyta mokėjimo paskirtis, jog atsiskaitoma už auklės paslaugas, pvz. 2019 m. balandžio 2 d. pervesta 20 Eur, mokėjimo paskirtis – „Už D. priežiūrą“. Neįskaitomos išlaidos, kurios nurodomos nenurodant mokėjimo pavedimo duomenų, pvz.: 2020 m. balandžio mėn. – 1 000 Eur.

87. Taigi, bylos duomenimis, pagal faktą, neatėmus laikotarpių, kuriais vaikas gyveno su atsakovu, ieškovė vaiko išlaikymui patyrė: 2019 m. sausio mėn. 556,62 Eur išlaidų; 2019 m. vasario mėn. – 757,30 Eur; 2019 m. kovo mėn. – 456,38 Eur; 2019 m. balandžio mėn. – 479,10 Eur; 2019 m. gegužės mėn. – 675,83 Eur; 2019 m. birželio mėn. – 492,04 Eur; 2019 m. liepos mėn. – 819,72 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. – 672,40 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. – 739,12 Eur; 2019 m. spalio mėn. – 613,45 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. – 672,63 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. – 736,10 Eur; 2020 m. sausio mėn. – 520,52 Eur; 2020 m. vasario mėn. – 533,17 Eur; 2020 m. kovo mėn. – 736,97 Eur; 2020 m. balandžio mėn. – 553,92 Eur; 2020 m. gegužės mėn. – 694,14 Eur; 2020 m. birželio mėn. – 512,54 Eur; 2020 m. liepos mėn. – 835,36 Eur; 2020 m. rugpjūčio mėn. – 503,49 Eur; 2020 m. rugsėjo mėn. – 543,36 Eur; 2020 m. spalio mėn. – 705,29 Eur; 2020 m. lapkričio mėn. – 594,32 Eur; 2020 m. gruodžio mėn. – 684,78 Eur; 2021 m. sausio mėn. – 305,63 Eur; 2021 m. vasario mėn. – 389,76 Eur; 2021 m. kovo mėn. – 1 193,99 Eur; 2021 m. balandžio mėn. – 731,13 Eur; 2021 m. gegužės mėn. – 1 369,31 Eur; 2021 m. birželio mėn. – 602,59 Eur; 2021 m. liepos mėn. – 984,50 Eur; 2021 m. rugpjūčio mėn. – 1 095,77 Eur; 2021 m. rugsėjo mėn. – 476,62 Eur; 2021 m. spalio mėn. – 1 088,63 Eur. Nėra duomenų, kiek ieškovė išleido vaikui 2018 m. gruodžio mėn., todėl teismas laiko, kad vaiko poreikiai minėtą mėnesį buvo analogiški, kaip buvo 2019 m. sausio mėn., t. y. 550 Eur. Taigi, iš viso per minėtą laikotarpį ieškovė šalių vaiko išlaikymui išleido 23 876,48 Eur.

88. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 23 d., 2021 m. sausio 23 d. – 2021 m. vasario 23 d., 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 22 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 2021 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiais nepertraukiamai gyveno pas atsakovą. Atsakovas teigia, kad 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. vasaros vieną mėnesį (liepos mėn.) vaikas praleido pas atsakovo motiną Z. Ieškovė neginčijo šių faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas minėtais laikotarpiais gyveno su atsakovu, ieškovė negalėjo patirti išlaidų, susijusių su apranga ir avalyne; asmens higiena (kirpykla, higienos priemonės, patalynė, skalbimo priemonės, kt.); būsto išlaikymu (komunaliniai mokesčiai, namų apyvokos, priežiūros reikmenys, baldų įsigijimas, kt.); maistu; transportu, išlaidų automobilio priežiūrai; išlaidų auklei; išlaidų laisvalaikiui, sportui, pramogoms (knygos, kinas, teatras, žaislai, dovanėlės, kt.), kadangi iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų kvitų matyti, kad atsakovas vaikui gyvenant atsakovo namuose pirko drabužius, knygas, dengė maisto ir komunalinių paslaugų išlaidas, aprūpino vaikų patalyne, turėjo buities išlaidų. Todėl minėtais laikotarpiais iš ieškovės patirtų (įrodytų) išlaidų teismas atima išlaidas aukščiau minėtiems poreikiams, patirtas tais mėnesiais, kada vaikas gyveno su atsakovu. Už 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. liepos mėn. teismas atima 1 217,16 Eur (1 376,34 Eur patirtos išlaidos 2019 m. sausio ir liepos mėn. – 159,18 Eur išlaidos, kurias ieškovė objektyviai turėjo patirti, vaikui gyvenant su atsakovu); už 2020 m. lapkričio 23 d. – 2020 m. gruodžio 23 d. laikotarpį teismas atima 426,70 Eur (763,53 Eur - 336,83 Eur); už 2021 m. sausio 23 d. – 2021 m. vasario 23 d. laikotarpį teismas atima 161,65 Eur (315,04 Eur - 153,39 Eur); už 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 2021 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpį teismas atima 74,07 Eur (442,18 Eur - 368,11 Eur); už 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 2021 m. rugsėjo 13 d. laikotarpį teismas atima 179,88 Eur (126,82 Eur - 53,06 Eur); viso – 2 059,46 Eur.

89. Taigi, ieškovės patirtos išlaidos vaiko išlaikymui, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d., atėmus išlaidas vaikui, kurios negalėjo būti patirtos vaikui gyvenant su atsakovu minėtais laikotarpiais, yra 21 817,02 Eur (23 876,48 Eur - 2 059,46 Eur). Atsakovas šiuo laikotarpiu suteikė vaikui 16 824,55 Eur išlaikymą. Taigi, skirtumas tarp tėvų teikto išlaikymo vaikui buvo 4 992,47 Eur (21 817,02 Eur - 16 824,55 Eur). Atsižvelgiant į šį skaičiavimą, atsakovas būtų įsiskolinęs ieškovei 4 992,47 Eur už vaiko išlaikymą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Tačiau šiuo atveju ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 800 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimą priteisti ne vaikui, o ieškovei, neviršija šio ieškinio reikalavimo ir priteisia ieškovei iš atsakovo 1 800 Eur įsiskolinimą už vaiko išlaikymą bei šią ieškinio dalį tenkina visiškai.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

90. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

1) Tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su sūnumi nepertraukiamai kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų penktadienį nuo 16.30 val. iš jo gyvenamosios ar kitos, su motina iš anksto sutartos, vietos, ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją ar kitą, su motina iš anksto sutartą vietą, ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 19.30 val.

2) Tėvas bendrauja su sūnumi tėvo atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau nei 20 kalendorinių dienų. Tėvas apie numatomas kasmetines atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su sūnumi nesutaptų bei būtų tinkamai suplanuotas sūnaus užimtumas sūnaus atostogų metu.

3) Tėvas bendrauja su sūnumi kitų (kalėdinių, sūnaus) atostogų ar tėvui laisvu metu iki 10 kalendorinių dienų. Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios.

4) Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su sūnumi savo gimimo dienos metu, atitinkamai – tėvas per Tėvo, motina per Motinos dieną, didžiųjų švenčių metu (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos). Konkrečią bendravimo tvarką (laiką, vietą, sūnaus paėmimą ir grąžinimą) šalys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos.

5) Sūnaus gimimo dieną su sūnumi bendrauti teisę turi abu tėvai. Konkrečią bendravimo tvarką (laiką, vietą, sūnaus paėmimą ir grąžinimą) šalys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos.

6) Tėvas, atsižvelgdamas į normalų vaiko dienos režimą, susitinka ir bendrauja su sūnumi darbo dienomis ar kitais savaitgaliais pranešdamas ir suderindamas su motina planuojamo susitikimo valandas prieš dvi dienas.

7) Visus su bendravimo su sūnumi susijusius klausimus tėvas ir motina derina SMS žinutėmis, telefonu arba kita elektronine forma.

92. Atsakovas priešieškiniu, prašo nustatyti tokią šalių bendravimo su vaiku tvarką:

1) Ieškovė turi teisę ir pareigą bendrauti su šalių sūnumi nepertraukiamu savaitės trukmės laikotarpiu, taikomu mėnesio lyginėmis savaitėmis, paimdama sūnų paskutinę nelyginės savaitės darbo dieną iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos (ar kitos vietos šalių sutarimu), ir parvežant sūnų, į jo gyvenamąją vietą (ar šalims susitarus kitą vietą), ne vėliau kaip iki atitinkamo lyginės savaitės sekmadienio 19:30 val.

2) Ieškovė apie numatomas kasmetines atostogas, kurias praleis su vaiku, turi informuoti atsakovą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su vaiku nesutaptų bei būtų tinkamai suplanuotas vaiko užimtumas vaiko atostogų metu.

3.1) vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką nurodo tas iš tėvų, su kuriuo priklauso bendravimas;

3.2) vaiko paėmimo ir grąžinimo vietą nurodo tas iš tėvų, iš kurio paimamas ir/ar kuriam grąžinamas vaikas;

93. Nagrinėjamu atveju, šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Šalys neprieštarauja, kad abu tėvai su vaiku matytųsi ir bendrautų. Iš bylos duomenų visumos nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Tėvai nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarką.

96. Iš 2021 m. spalio 8 d. Pagalbos plano nustatyta, kad šalių vaikui reikalinga aiškiai žinoti savo gyvenamąją vietą, kuri turi būti stabili, kad vaikas žinotų, kuriuo metu turi būti su ieškove, o kada su atsakovu. Dėl mažo vaiko amžiaus (5 metai) jam yra itin reikalinga stabili gyvenamoji vieta, o byloje nustatyta, kad dažnas gyvenamosios vietos keitimas prieštarauja vaiko interesams, vaikas išsigąsta ir šlapinasi į lovą. Minėta, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas – (duomenys neskelbtini). Taigi, tėvų gyvenamosios vietos nėra arti viena kitos. Be to, vaiko gyvenamajai vietai nusistovėjus su ieškove, būtent toje vietoje yra vaiko interesų centras. Atsižvelgiant į tai, teismas negali nustatyti, kad bendravimo tvarka pagal modelį „50:50 proc. laiko“ atitinka šalių vaiko interesus, todėl teismas nustato ieškovės siūlomą bendravimo su vaiku tvarką, ją pakoreguodamas atsižvelgiant į šalių teismo posėdyje nurodytus argumentus.

97. Teismo posėdyje atsakovas sutiko su ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 1 punktu, pagal kurį atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų penktadienį nuo 16.30 val. ir parvežant sūnų ne vėliau kaip iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.30 val., todėl teismas palieka šį punktą nepakeistą.

98. Atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės bendravimo tvarkos 2 punktu ir nurodė, kad sutinka, jog bendrautų su vaiku kasmetinių atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai. Teismas sutinka su atsakovo prašomu patikslinimu, nes atsakovas gali neturėti 20 dienų nepertraukiamų atostogų, todėl nustato, kad atsakovas bendrauja su vaiku kasmetinių atostogų metu 14 dienų nepertraukiamai.

99. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas bendrauja su sūnumi kitų (kalėdinių, sūnaus) atostogų ar tėvui laisvu metu iki 10 kalendorinių dienų. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad šiuo punktu ieškovė siekia nustatyti atsakovo bendravimo tvarką visų vaiko mokyklinių atostogų metu. Atsakovas prašė nustatyti, kad jis bendrauja su vaiku pusę visų atostogų laiko. Teismas tenkina šį atsakovo prašymą ir nustato, kad atsakovas bendrauja su sūnumi visų sūnaus mokyklinių atostogų pusę laiko. Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios.

100. Ieškovė prašė nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su sūnumi savo gimimo dienos metu, atitinkamai – tėvas per Tėvo, motina per Motinos dieną, didžiųjų švenčių metu (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos). Teismo posėdyje atsakovas prašė patikslinti šį punktą, kad kiekvienas iš tėvų (poriniais ir neporiniais metais kas antrus metus) visą šventinį laikotarpį praleistų su vaiku, t. y. Šv. Kūčių dieną, Šv. Kalėdų 1-ąją dieną, Šv. Kalėdų 2-ąją dieną, Šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas. Ieškovė su šiuo prašymu sutiko, todėl teismas tenkina šį atsakovo prašymą.

101. Šalys nesutarė dėl vaiko gimtadienio šventimo: ieškovė išreiškė norą vaiko gimtadienį švęsti kartu su atsakovu, o atsakovas su tuo nesutiko. Atsižvelgiant į tai, kad šalys minėtu klausimu nesutaria, o santykiai tarp šalių konfliktiški, šalių vaiko interesus, teismas nustato, kad šalių sūnus gimimo dieną pirmą pusę dienos švenčia su motina, o antrą pusę dienos su tėvu; atsakovas grąžina sūnų į namus, ar kitą šalių sutartą vietą iki 20 val. Konkrečią bendravimo tvarką (laiką, vietą, sūnaus paėmimą ir grąžinimą) šalys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos.

102. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos 5.5-5.6 punktų, todėl teismas šiuos punktus įskaito į nustatytiną bendravimo tvarką.

103. Šalys nenumatė vaiko bendravimo su atsakovu darbo dienomis. Pažymėtina, kad ieškovė dirba keliuose darbuose, o atsakovas nori bendrauti su vaiku, todėl teismo vertinimu, nustatytinas vaiko bendravimo su atsakovu grafikas darbo dienomis. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nelaiko bendravimo su vaiku vaiko nuvežimo ar parvežimo į/iš ugdymo įstaigų, būrelių ir kitų veiklų. Tačiau teismas pažymi, kad tėvai turi ne tik teisę bendrauti su vaiku laisvu laiku, tačiau ir prievoles, nuvežti vaiką į gydymo, mokymo įstaigas, būrelius ir kt. Priešingu, atveju, visa vaiko vežiojimo našta būtų perkelta ieškovei. Atsižvelgiant į tai, teismas nustato, kad atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas sūnų 16.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove iš anksto aptartos vietos, ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą su ieškove iš anksto aptartą vietą, ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val. Šiuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavimą popamokinėje veikloje, jeigu tokia būtu.

104. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka užtikrins atsakovo teisę bendrauti bei stiprinti ryšį su vaiku.

Dėl turto padalijimo, kompensacijos priteisimo ir turto pagerinimo

105. Teismas, panaikindamas santuokos apskaitos įrašą, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją, taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra.

106. Pagal CK 3.119 straipsnį, santuokos apskaitos įrašom panaikinimo bylose dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik panaikinant santuokos apskaitos įrašą ir padalijus šį turtą teismo sprendimu, dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galioja teismo sprendimo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir turto padalijimo priėmimo metu.

107. Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad šalys turi įgiję asmeninio nekilnojamojo turto (Registrų Nr. 43/3789; 44/229082; 44/229326; 61/4015; 97/10552; 1/4796), transporto priemones C. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl kurio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe nėra pareikšta reikalavimų ir kuris tarp šalių nedalijamas bei lieka jų asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis).

108. Šalys 2018 m. liepos 25 d. sudarė Vedybų sutartį, notarinio Reg. Nr. 3-5767, kurios 3.1. – 3.3. punktuose nustatė, kad asmeninio iki santuokos sudarymo įgyto turto ir prievolių teisinis režimas nesikeičia; turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; turtas ir prievolės, įgytos po povedybinės sutarties sudarymo lieka kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė ir asmeninės prievolės.

109. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuokoje, iki 2018 m. liepos 25 d. Vedybų sutarties sudarymo, atsakovo vardu, įgijo motociklą T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini); bendrosios jungtinės nuosavybės teise, 2015 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1717 pagrindu, įgijo 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl turto teisinio režimo nustatymo ir turto vertės.

110. Ieškovė prašo nustatyti, kad motociklas T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/852 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui; priteisti ieškovei iš atsakovo 2 750 Eur kompensaciją už jam tenkančią bendro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad M. T. Tiger 2016 m. rugsėjo 7 d. įgytas už šeimos lėšas – 950 Eur, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad motociklas pirktas už 4 500 Eur, o šiuo metu jo vertė – 2 500 Eur. Nepaisant to, kad atsakovė neturėjo motociklo vairavimo teisių, ji kartu su sutuoktiniu vykdavo motociklu į bendras iškylas. Ieškovė manė, kad už šeimos lėšas pirktas motociklas tenkins šeimos poreikius turiningai leisti laisvalaikį. Kol šeimos santykiai buvo geri, šalys dažnai vykdavo pas atsakovo tėvus į (duomenys neskelbtini), kur šalia tėvų namų, atsakovas įrenginėjo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius statinius. Ieškovė norėjo, kad šeima turėtų antrą būstą, kur praleistų savaitgalius, laisvalaikį. Norėjo, kad šeima įsigytų šeimos lėšomis dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), būtino pastatų eksploatavimui. Atsakovas bankiniais mokėjimais pervesdavo pinigus savo tėvui, kuris nupirko žemės sklypo dalį. Todėl šis turtas laikytinas bendra jungtine šalių nuosavybe ir dalintinas. Ieškovė nedetalizavo žemės sklypo vertės, nurodė atsakovui tenkančią bendro turto dalį – 5 500 Eur.

111. Atsakovas prašo pripažinti minėtą turtą asmenine atsakovo nuosavybe. Nurodė, kad 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Ji buvo įgyta 2015 m. rugpjūčio 12 d. notarinės sutarties pagrindu atsakovo tėvams (T. V. ir J. V.) sudarant pirkimo pardavimo sutartį su O. M.. Atsakovo tėvas įgijo nuosavybės teisę į 97/895 dalis žemės sklypo. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 12 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1717 įgijo į 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė neketino įgyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn žemės sklypo, tai matyti iš šalių susirašinėjimo. Atsakovo tėvas (J. V.) atstovavo atsakovą sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Motociklas „Trumph tiger“ laikytinas atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi ieškovė neturi teisės vairuoti motociklo; atsakovas motociklą įsigijo iš savo asmeninių lėšų už 950 Eur, pats vykdė prievolę drausti šią transporto priemonę, įregistravo savo vardu, pirkimo-pardavimo sutartį sudarė savo vardu. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo. Ieškovė susitarimą dėl kompensacijos įrodinėja niekada neįsigaliojusia sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių bei mediacijos metu gautais duomenimis. Minėtas turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nedalintina panaikinant santuokos apskaitos įrašą, o kompensacija ieškovei už šį turtą nėra mokėtina. Net ir laikant, kad minėtas turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kompensacijos dydis negalėtų būti 5 500 Eur, kadangi: žemės sklypo dalis buvo įsigyta už 868,86 Eur (434,43 Eur ieškovės dalis); motociklas buvo įsigytas už 950 Eur (ieškovės dalis 475 Eur), todėl bendra kompensacijos suma ieškovei būtų 909,43 Eur. 2 750 Eur atsakovo pervesti ieškovei buvo ieškovės nepagrįstas praturtėjimas.

113. Pažymėtina, ir tai, kad šalys teismo patvirtintoje santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje jau buvo aptarę piniginės kompensacijos dydį už atsakovui tenkančią bendro turto dalį – 5 500 Eur ir atsakovas išmokėjo atsakovei pusę šios sumos (2 750 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas priteisia atsakovui 7/895 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Įrodyta turto vertė yra 868,86 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina ½ šios sumos dydžio kompensacija – 434,43 Eur.

114. Byloje pateikti įrodymai – 2016 m. rugsėjo 7 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta motociklo T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina buvo 950 Eur. Daugiau įrodymų apie motociklo vertę byloje nėra. Teismas neturi duomenų apie motociklo nusidėvėjimą, rinkos kainą sprendimo priėmimo metu, kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog motociklo vertė didesnė, todėl sprendžia, kad minėto motociklo vertė yra 950 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas šį turtą įsigijo iš asmeninių lėšų, t. y. santaupų, gulėjusių seife. Ieškovė nurodė, kad šiuo motociklu naudojosi abu sutuoktiniai, ieškovė turėjo šalmą. Byloje nustatyta, kad motociklas įgytas po santuokos sudarymo, prieš 2018 m. liepos 25 d. Vedybų sutarties sudarymą – 2016 m. rugsėjo 7 d., todėl šis turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tarp šalių nekilo ginčas, kad ši transporto priemonė po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteistina atsakovui, todėl teismas priteisia motociklą T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui, o ieškovei ½ dalį motociklo vertės kompensaciją – 475 Eur.

115. Atsižvelgiant į tai, motociklas T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 950 Eur vertės, 7/895 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 868,86 Eur vertės, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo priteisiami natūra atsakovui. Ieškovei priteisiama ½ nurodyto turto vertės kompensacija pinigais – 909,43 Eur (1 818,86 Eur / 2). Taigi ši ieškovės ieškinio dalis tenkinama iš dalies, o ši atsakovo priešieškinio dalis atmestina.

116. Ieškovė prašė nustatyti, kad ieškovės iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir atsakovo namuose sumontuota rekuperacinės sistemos įranga VR 400 DCV/B R 400 m3/h, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui. Nurodė, kad ieškovė iki santuokos su atsakovu sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigijo (nupirko) rekuperatoriaus sistemą VR 400 DCV/B R 400 m3/h (5 721,44 Lt (1 657,04 Eur)), kuri buvo sumontuota atsakovo namuose. Ieškovė prašo teisingos piniginės kompensacijos už jos lėšomis pagerintą atsakovo gyvenamąjį namą.

117. Atsakovas prašė nustatyti, kad atsakovo iki santuokos sudarymo įgytas turtas – namas, esantis G. S. (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Namo rekuperacinė sistema priklauso pagrindiniam daiktui – namui, kuris yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl ir rekuperacinė sistema yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Ieškovė su savo sūnumi D. D. apsigyveno pas atsakovą nuo 2013 m. ir gyveno panaudos teise. 2013 m. rugsėjo 18 d. rekuperacinė sistema buvo pirkta ieškovės iniciatyva, dar iki santuokos su atsakovu sudarymo, siekiant atsilyginti atsakovui už tai, kad jis priėmė ją kartu su D. D., todėl turėjo pareigą išlaikyti ir saugoti daiktą. Be to, šalys povedybinėje sutartyje nenustatė, kad šis turtas turėtų būti bendrąja jungtine nuosavybe ar už jį turėtų būti kompensuojama. Be to, tarp šalių nėra galiojančio susitarimo dėl rekuperacinės sistemos.

118. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tarp šalių buvo sudaryta namo panaudos sutartis, nėra duomenų, kad rekuperacinė sistema buvo pirkta, siekiant atsiskaityti su atsakovu, dėl leidimo ieškovei ir jos sūnui gyventi atsakovo name. Byloje pateikti įrodymai – 2013 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje nurodyta, kad ieškovė už namo rekuperacinę sistemą sumokėjo 5 721,44 Lt (1 657,04 Eur).

119. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015).

120. Minėta , kad ieškovė sumokėjo už atsakovo gyvenamajame name rekuperacinės sistemos įrengimą. Atsakovas nurodė, kad jis galbūt grąžino ieškovei jos sumokėtus 1 657,04 Eur, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad ieškovė savo asmeninėmis lėšomis pagerino atsakovo asmeninę nuosavybę – namą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengdama name rekuperacinę sistemą.

121. Atsakovas teigė, kad rekuperacinė sistema yra integrali namo dalis ir yra neatsiejama nuo pagrindinio turto, kuris priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, todėl ir rekuperacinė sistema yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Prašė nustatyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Teismas konstatuoja, kad atsakovo namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nes įgytas iki santuokos su ieškove, asmeninės nuosavybės teise. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nustatyti, kad namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė teismo sprendimu, nes ginčo dėl šio turto byloje nėra, ieškovė neprašo namo įtraukti į dalintino turtom balansą, todėl asmeninės nuosavybės statuso nustatymas teismo sprendimu būtų perteklinis, pakartojantis faktą ir neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Atsižvelgiant į tai, teismas šio atsakovo priešieškinio reikalavimo netenkina.

122. Teismas sutinka su atsakovu, kad rekuperacinė sistema yra integrali namo dalis. Teismo vertinimu, šios sistemos išmontavimas būtų neproporcingas, neekonomiškas ir galimai sumažintų turto vertę. Šios sistemos įgijimas ir sumontavimas buvo atliktas ieškovės lėšomis ir laikytinas atsakovo asmeninės nuosavybės turimo turto pagerinimu, už kurį ieškovė turi teisę gauti piniginę kompensaciją.

123. Ieškovė prašė nustatyti, kad rekuperacinės sistemos įranga VR 400 DCV/B R 400 m3/h, po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovui. Teismas pažymi, kad rekuperacinė sistema buvo įgyta iki santuokos sudarymo, todėl nėra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir netrauktina į bendro dalintino turto balansą. Todėl šis ieškovės reikalavimas netenkinamas. Kaip minėta, ieškovė turi teisę į atsakovo asmeninės nuosavybės pagerinimą. Ieškovė už rekuperacinę sistemą sumokėjo 1 657,04 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Dėl turtinės žalos priteisimo

124. Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti atsakovui iš ieškovės 6 710,27 Eur turtinę žalą. Nurodė, kad ieškovė skolinga atsakovui už jo patirtas ir ieškovės dirbtinai sukeltas išlaidas teisinei pagalbai – 6 710,27 Eur. Atsakovo patirtos išlaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020 negalėjo būti atlygintos, nes ginčas buvo perduotas teisminei mediacijai, kuri pasibaigė santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties pasirašymu. 2 750 Eur atsakovo buvo pervesti pagal santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, kuri niekada neįgijo teisinės galios, todėl turi būti atsakovui grąžinti. Ieškovė, inicijavusi apeliacinės instancijos teismo procesą, sukėlė atsakovui išlaidas teisinėms paslaugoms, kurių nebūtų reikėję patirti atsakovui, jeigu apeliacinis procesas nebūtų inicijuotas. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą patvirtinusį santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos liko neatlygintos. Taigi jeigu ieškovė būtų bendradarbiavusi, neteikusi apeliacinio skundo ir neinicijavusi mediacijos procesų, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios gerokai mažesnės. Ieškovė nesąžiningai sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė, pirmosios mediacijos proceso metu, pasirašė santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartį, tačiau teismui ją patvirtinus pateikė apeliacinį skundą, kurį grindė niekuo nesusijusiomis aplinkybėmis, kėlė prieš tai nekeltus reikalavimus, apeliaciniame skunde keitė ieškinio dalyką ir (arba) pagrindą, prašė skirti ekspertizę, spręsti 3 000 Eur grąžinimo ieškovei klausimą, susijusį su vedybų sutarties sudarymu, grąžinti 700 Eur skolą už vaiko auklės paslaugas, 4 800 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą, grąžinti bylą į pirmos instancijos teismą. Toks elgesys akivaizdžiai nesąžiningas, nes ieškovė jau buvo susitarusi su atsakovu dėl bylos baigties ir taikos sutarties sąlygų. Ieškovė antrąją mediaciją inicijavo pati, tačiau jos metu nebuvo sąžininga, nesilaikė esminio mediacijos principo (konfidencialumo). Ieškovė vienašališkai pasitraukė iš mediacijos, kurią pati inicijavo. Tokie veiksmai nukreipti į nepagrįstos didesnės materialinės naudos iš atsakovo gavimą.

125. Ieškovė nesutiko su šiuo reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovo patirti nuostoliai teisinėms paslaugoms apmokėti dėl teismo procesų ir mediacijos procesų kilo ne dėl ieškovės piktnaudžiavimo, o dėl šalių nesugebėjimo rasti kompromiso ginčuose. Apeliacinis teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą pareikštais kaltinimais dėl ieškovės nesąžiningo naudojimosi ir piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis apeliaciniame procese. Iš atsakovo argumentų nėra aišku, kokią konkrečią mediacijos paslaptį ar neatskleistiną informaciją apie civilinio ginčo mediaciją ieškovė atskleidė. Ieškovė savo teismams teiktuose dokumentuose nekomentuoja mediacijos proceso eigos ir jos metu skelbtos (sužinotos) konfidencialios informacijos, kuri nebūtų žinoma pirmos ir apeliacinės instancijų teismams. Šalių taikos sutartis ir jos sąlygos buvo aprašinėjamos teismų procesiniuose dokumentuose. Ieškovės išsilavinimas negalėjo įtakoti teisinio ginčo baigties.

126. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-4396-1102/2020. Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartimi šalių ginčas perduotas nagrinėti teisminėje mediacijoje, kuri pasibaigė 2020 m. liepos 9 d. perėjus į ypatingąją teiseną, pateikiant teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu. 2020 m. rugpjūčio 13 d. ieškovė teismui pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teisme šio skundo pagrindu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-14-614/2021. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi ginčas buvo antrą kartą perduotas teisminei mediacijai, kuri pasibaigė 2020 m. gruodžio 7 d. ieškovei pasitraukus iš mediacijos. 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu ir perdavė klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 2021 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-6265-1090/2021 paliko pareiškimą nenagrinėtą ir bylą nutraukė, nes per 6 mėnesių terminą šalys nesudarė naujos santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutarties. 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 2021 m. rugsėjo 27 d. ginčas buvo trečią kartą nagrinėjamas mediacijoje, tačiau mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties ir ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nagrinėjamu šioje civilinėje byloje. Atsakovas nurodo, kad patyrė 3 960,27 Eur išlaidų už teisinę pagalbą minėtuose teismo procesuose ir mediacijose. Be to, patyrė 2 750 Eur nuostolius, kuriuos atsakovas sumokėjo ieškovei pagal sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuri patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu, kuris neįsiteisėjo. Atsakovas šiuos pinigus – 6 710,27 Eur (1 028,50 Eur + 278,30 Eur + 2 750 Eur + 939,26 Eur + 695,75 Eur + 1 018,46 Eur) laiko nepagrįstu praturtėjimu.

127. Teismo vertinimu, abi šalys patyrė išlaidas teisinei pagalbai dėl pradėtų santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisminių procesų. Šalims susitarus taikiai dėl ginčo išsprendimo bylinėjimosi išlaidos būtų buvusios minimalios. Tačiau šiuo atveju susiklostė situacija, kai abi šalys konfliktavo ir iki galo nesusitarė dėl ginčo sprendimo būdo. Dėl šios priežasties, abiem šalims kilo išlaidos teisinei pagalbai bei kitos išlaidos teisminiuose ginčuose.

128. Minėta , kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad apeliantė nesutiko su sutarties 4.1 punktu, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, teigdama, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaiko teises. Taip pat nurodo, kad sutartyje nėra išspręsti tam tikri finansiniai klausimai (dėl įmonės steigimui paskolintų 3000 Eur grąžinimo, dėl 700 Eur skolos už vaiko auklės paslaugas ir kt.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos abiejų pareiškėjų valios, todėl negali būti laikoma tinkamai sudaryta. Taigi Vilniaus apygardos teismas panaikino teismo sprendimą vadovaudamasis šalių vaiko interesais ir aplinkybe, kad neatitiko abiejų šalių valia.

136. Atsižvelgiant į tai, teismas netenkina atsakovo reikalavimo dalies priteisti atsakovui iš ieškovės 3 960,27 Eur turtinę žalą, susidariusią už teisinės pagalbos atsakovui teikimą.

137. Minėta , kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020 patvirtintą šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutartį (15.1 punktą), atsakovas iki 2020 m. liepos 10 d. sumoka ieškovei 2 750 Eur piniginės kompensacijos dalį bankiniu pavedimu. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas 2 750 Eur bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovei. Atsakovas šias išlaidas laiko nepagrįstu praturtėjimu, nes santuokos apskaitos įrašo panaikinimo sutartis, kartu su visu pirmos instancijos teismo sprendimu, buvo panaikinta. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė grąžino atsakovui minėtus pinigus.

138. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4396-1102/2020, kuriuo patvirtinta šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-14-614/2021, ieškovė negrąžino minėtų pinigų atsakovui, teismas priteisia atsakovui iš ieškovės 2 750 Eur.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

139. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi šioje byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečio vaiko D. V. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šios laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

140. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

141. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 275 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 3 068,40 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Taigi ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 3 343,40 Eur (275 Eur + 3 068,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

142. Atsakovas, kreipdamasis į teismą su priešieškiniu sumokėjo 280 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktai). Taip pat byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas patyrė 3 548,33 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Taigi atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 3 828,33 Eur (280 Eur + 3 548,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

143. Šalių santuokos apskaitos įrašas panaikintas dėl abiejų šalių kaltės, o tai reiškia, kad šis ieškovės ieškinio dalies reikalavimas tenkintas 100 proc.; ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti 100 proc.; ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas 66 proc.; turtiniai reikalavimai tenkinti 90 proc. (reikalavimas dėl rekuperacinės sistemos priteisimo atsakovui netenkintas). Taigi vidutiniškai tenkinta 93 proc. ieškovės reikalavimų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3 109,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 343,40 Eur x 93 proc.) (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

144. Atsakovo reikalavimas dėl šalių santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas 100 proc.; reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo tenkintas 41 proc.; reikalavimai dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo atmesti (0 proc.), todėl teismas laiko, jog atsakovo reikalavimai tenkinti 24 proc. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 918,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 828,33 Eur x 24 proc.) (CPK 93, 98 straipsniai).

145. Už reikalavimus priteisti išlaikymą ir (ar) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš priešingos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

146. Pažymėtina, kad atsakovo reikalavimas dėl išlaikymo vaikui iš ieškovės priteisimo netenkintas. Ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti 100 proc.

147. Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 116,10 Eur žyminis mokestis (430 Eur x 12 mėn. = 5 160 Eur x 3 proc. = 154,80 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 116,10 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo vaikui priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo – 116,10 Eur.

148. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 40,50 Eur žyminis mokestis (1 800 Eur x 3 proc. = 54 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 40,50 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas tenkino 100 proc. ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 100 proc. byloje mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 40,50 Eur.

149. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovo priteistina viso 156,60 Eur žyminio mokesčio (116,10 Eur + 40,50 Eur).

150. Nagrinėjamoje byloje nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini), dėl abiejų šalių kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovei V. J. palikti pavardę – „J“, o atsakovui J. V. palikti pavardę „V“.

N. V. J. ir J. V. nepilnamečio vaiko D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove V. J..

Priteisti iš atsakovo J. V. nepilnamečiam vaikui D. V. išlaikymą, mokamą po 430 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2021 m. lapkričio 2 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. J..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo J. V. ieškovės V. J. naudai išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. V. 1 800 Eur įsiskolinimą, nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d. įskaitytinai.

Nustatyti, kad vaikui D. V. dėl objektyvių priežasčių negalint lankyti ugdymo įstaigos, o ieškovei V. J. bei atsakovui J. V. šiuo laikotarpiu negalint prižiūrėti vaiko, atsakovas ieškovei per 5 d. atlygina pusė patirtų auklės išlaidų, pagal ieškovės pateiktus mokėjimų įrodymus.

Nustatyti tokią atsakovo J. V. (toliau – motina) su nepilnamečiu vaiku D. V. (toliau – vaikas) bendravimo tvarką:

1) Tėvas (atsakovas) bendrauja su vaiku kiekvienos savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais, paimdamas sūnų 16.30 val. iš jo gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar kitos su ieškove iš anksto aptartos vietos, ir parveždamas sūnų į jo gyvenamąją ar kitą su ieškove iš anksto aptartą vietą, ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 19.30 val. Šiuo laikotarpiu atsakovas turi užtikrinti vaiko dalyvavaimą popamokinėje veikloje, jeigu tokia būtų.

2) Tėvas bendrauja su sūnumi nepertraukiamai kas antrą savaitgalį, paimdamas sūnų penktadienį nuo 16.30 val. iš jo gyvenamosios ar kitos, su motina iš anksto aptartos, vietos, ir parvežant sūnų į jo gyvenamąją ar kitą, su motina iš anksto aptartą vietą, ne vėliau kaip iki atitinkamo sekmadienio 19.30 val.

3) Tėvas bendrauja su sūnumi tėvo kasmetinių atostogų metu nepertraukiamai ne mažiau nei 14 kalendorinių dienų. Tėvas apie numatomas kasmetines atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną (ieškovę) ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki jų pradžios, tam, jog abiejų tėvų numatomos atostogos su sūnumi nesutaptų bei būtų tinkamai suplanuotas sūnaus užimtumas sūnaus atostogų metu.

4) Tėvas bendrauja su sūnumi visų sūnaus mokyklinių atostogų pusę atostogų laiko. Apie numatomas kitas atostogas, kurias praleis su sūnumi, turi informuoti motiną ne vėliau kaip 30 dienų iki jų pradžios.

5) Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti su sūnumi savo gimimo dienos metu, atitinkamai – tėvas per Tėvo, motina – per Motinos dieną. Didžiųjų švenčių metu (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos, Šv. Velykos) kiekvienas iš tėvų bendrauja su vaiku visas šventinės dienas (per Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų 1-2 dienas; Šv. Velykų 1-2 dienas). Poriniais metais Šv. Kalėdas vaikas švenčia su motina, neporiniais su tėvu. Poriniais metais Šv. Velykas vaikas švenčia su tėvu, neporiniais su tėvu.

6) Sūnaus gimimo dieną pirmą pusę dienos švenčia motina, o antrą pusę dienos – tėvas, grąžindamas sūnų į namus, ar kitą sutartą vietą iki 20 val. Konkrečią bendravimo tvarką (laiką, vietą, sūnaus paėmimą ir grąžinimą) šalys suderina likus ne mažiau nei savaitei iki numatytos bendravimo dienos.

7) Tėvas, atsižvelgdamas į normalų vaiko dienos režimą, susitinka ir bendrauja su sūnumi kitomis darbo dienomis ar kitais savaitgaliais pranešdamas ir suderindamas su motina planuojamo susitikimo valandas prieš dvi dienas.

8) Visus su bendravimo su sūnumi susijusius klausimus tėvas ir motina derina SMS žinutėmis, telefonu arba kita elektronine forma.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo padalinti santuokoje įgytą turtą:

Transporto priemonę T. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (950 Eur vertės); 7/852 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (868,86 Eur vertės).

Priteisti ieškovei V. J. iš atsakovo J. V. 909,43 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį turtą natūra.

Priteisti ieškovei V. J. iš atsakovo J. V. 1 657,04 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės – namo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Priteisti atsakovui J. V. iš ieškovės V. J. 2 750 Eur turtinės žalos.

I. V. J. iš atsakovo J. V. priteisti 3 109,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

A. J. V. iš ieškovės V. J. priteisti 918,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalių netenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. V. į valstybės biudžetą 156,60 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB; įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-355778-984/2021 (šiuo metu Nr. e2-2341-984/2022) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai ir valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.