- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-14-614/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38949-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- V. V.
- Pareiškėjas
- V. V., J. V.
- Atsakovas
- J. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjų V. V. ir J. V. prašymas dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. V. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui J. V., prašydama nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei suteikti iki santuokos turėtą pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. V. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo 700 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 2019 m. lapkričio mėnesį ir 4600 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2018 m. lapkričio mėnesio; priteisti iš atsakovo 1657,04 Eur ir 3000 Eur skolą (piniginę kompensaciją); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. V. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2020 m. sausio 30 d. pateikė išvadą dėl nepilnamečio D. V., kurioje nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pakankamai didelis, todėl dėl jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, turėtų spręsti teismas, ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teigė, jog nustačius, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnui, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galėtų būti tenkinamas. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl atsakovo ir vaiko bendravimo tvarkos. Nurodė, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Į bylą pateikti 2020 m. sausio 13 d. šeimos aplinkos tyrimo aktas, 2020 m. sausio 27 d. vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nustatytos rekomendacijos vaikui, tėvams, kiti dokumentai.
4. Ieškovei V. V. ir atsakovui J. V. (toliau – pareiškėjai) taikiai sureguliavus visus byloje nagrinėjamus klausimus, susitarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, byla baigta nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus nuostatas (CPK 538–541 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnis).
5. Šalys pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti jų 2020 m. liepos 3 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad santuokos metu išryškėjo abiejų sutuoktinių charakterių ir asmeninių savybių skirtumai, skirtingas požiūris į santuokos, šeimos ir bendro santuokinio gyvenimo vertybes, dėl ko pareiškėjų bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Nurodė, jog pareiškėjai negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl vertina, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi. Pareiškėjų nuomone, išsaugoti santuoką nėra galimybių bei prasmės, todėl nesant ginčo dėl santuokos nutraukimo, jų santuoka nutrauktina bendru sutuoktinių sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino. Panaikino pareiškėjų V. V. (iki santuokos – J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2014 m. rugpjūčio 15 d. Šv. Onos bažnyčioje, ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. apskaitytos Vilniaus miesto CMS, apskaitos įrašą Nr. 3546, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo pareiškėjai grąžino ikisantuokinę pavardę „J.“, o pareiškėjui paliko pavardę „V.“. Patvirtino pareiškėjų 2020 m. liepos 3 d. sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis: Sutarties šalys – V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti J. K. g. (duomenys neskelbiami)ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbiami), (toliau kartu - Šalys), panaikindamos jų santuokos, sudarytos 2014 m. rugpjūčio 15 d. Šv. Onos bažnyčioje, Vilniaus miesto CMS (akto įrašas Nr. (duomenys neskelbiami)), apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje, sudarė šią sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių (toliau - Sutartis). Šalys susitarė:
Sutarties dalykas
Sutarties dalykas yra Šalių teisės ir pareigos, jų nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos su juo nustatymas, santuokos metu įgyto bendro turto padalijimas, taip pat kiti su santuokos apskaitos įrašo panaikinimu susiję klausimai.
Dėl nepilnamečio vaiko
1. Šalys, būdamos santuokoje, 2016 m. lapkričio 12 d. susilaukė sūnaus D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio gyvenamoji vieta po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, šalių sutarimu, nustatoma su motina V. V..
2. Šalys susitaria, kad J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šios sutarties pasirašymo dienos, kas mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos, moka savo sūnaus D. V., gim. 2016 m. lapkričio 12 d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) periodinių mėnesinių išmokų iki vaiko pilnametystės, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
3. Šalys susitaria, kad nepilnamečio D. V. išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkys jo motina V. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
4. Šalys susitaria dėl sekančios bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V., gim. 2016 m. lapkričio 12 d., tvarkos:
4.1. tiek tėvas J. V., tiek motina V. V. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi D. V. po 3 (tris) savaites, kurių metu D. V. gyvena su vienu iš tėvų (tėvų ar motina) pastarojo namuose.
4.2. tokia bendravimo tvarka pradedama nuo 2020 m. liepos 13 d., tėvui J. V. paimant sūnų D. V. pas save ir, atitinkamai, grąžinant jį motinai V. V. po trijų savaičių 2020 m. rugpjūčio 3 d., po ko tris savaites vaikas gyvena su motina V. V. ir t.t. pagal nurodytą schemą.
5. Bet kokias nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos eigoje iškilusias problemas, Šalys sprendžia geranoriškai, abipusiu sutarimu.
Šalių tarpusavio teisės ir pareigos
6. Šalys patvirtina, kad abi yra veiksnios bei darbingos ir kad išlaikymo viena iš kitos nereikalauja.
7. Šalys įsipareigoja pateikti viena kitai visą informaciją, susijusią su šios Sutarties vykdymu ir/ar galinčią turėti įtakos jos vykdymui.
8. Šalys patvirtina ir pripažįsta aplinkybę, kad jų abipusėms teisėms ir pareigoms bei turto teisiniam režimui galioja 2018 m. liepos 25 d. sudaryta Vedybų sutartis, patvirtinta Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. (registro Nr. 3-5767).
Santuokoje įgyto (iki Vedybų sutarties sudarymo) turto padalijimas
9. Šalys patvirtina, kad santuokos metu, iki 2018 m. liepos 25 d. Vedybų sutarties sudarymo, įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sekantį turtą – motociklą T. T., v/n (duomenys neskelbiami) ir 7/852 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami).
10. Šalys susitaria, kad minėtas turtas, t. y. motociklas T. T., v/n (duomenys neskelbiami) ir 7/852 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo asmeninės nuosavybės teise atitenka J. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
11. Šalys patvirtina, kad kito nekilnojamojo turto ar registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių), priklausančio šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neturi.
12. Šalys susitaria, kad V. V. iki santuokos su J. V. sudarymo asmeninės nuosavybės teise įsigyta ir J. V. namuose sumontuota rekuperatoriaus sistema VR 400 DCV/B R 400 m3/h, asmeninės nuosavybės teise atitenka J. V..
13. Šalys taip pat patvirtina, kad kitą šalių bendrą kilnojamąjį turtą – buities daiktus ir namų apyvokos reikmenis – pasidalijo anksčiau ir ginčo dėl šio turto nėra.
Kitos šalių turtinės teisės ir pareigos
14. Šalys patvirtina, kad kiekvienos Šalies vardu kredito įstaigose esančios piniginės lėšos buvo ir yra tos Šalies asmeninė nuosavybė. Dėl to Šalys viena kitai pretenzijų nereiškia ir ateityje nereikš.
15. J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sumoka V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 5500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio piniginę kompensaciją šiuo būdu ir tvarka:
15.1. Iki 2020 m. liepos 10 d. J. V. sumoka V. V. 2750 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) piniginės kompensacijos bankiniu pavedimu į V. V. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje;
15.2. Iki 2020 m. gruodžio 1 d. J. V. sumoka V. V. 2750 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų) piniginės kompensacijos bankiniu pavedimu į V. V. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą kredito įstaigoje;
Kitos sąlygos
16. Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo V. V. pasilieka buvusią J. pavardę, o J. V. – V. pavardę. Šalys patvirtina, kad ši sutartis yra sudaryta laisva abiejų šalių valia. Šalys patvirtina, kad šia sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių yra išspręsti visi šalių ginčai ir šalys neturi viena kitai pretenzijų, susijusių su turtu, turtinėmis teisėmis ir išlaikymo vaikui teikimu.
Baigiamosios nuostatos
17. Šia Sutartimi šalys išreiškė valią panaikinti santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, todėl kiekviena šalis įsipareigoja veikti sąžiningai viso santuokos apskaitos įrašo panaikinimo proceso metu, netrukdyti kitai šaliai įgyvendinti sutarties ar iš įstatymų kylančių teisių ir vykdyti pareigų.
18. Sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, tačiau šalims teisines pasekmes sukelia įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Šalių santuokos apskaitos įrašas ir patvirtinama ši Sutartis.
19. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), Šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios Sutarties sąlygų pakeitimo.
20. Bet koks sutarties pagrindu kylantis ginčas sprendžiamas derybų keliu. Šalims per protingą laiką nepavykus susitarti, ginčas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
21. Ši Sutartis sudaryta 3 (trimis) vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais - po vieną Šalims ir teismui.
7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant, įstatymas leidžia panaikinti bažnytinės santuokos apskaitos įrašą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Pareiškėja V. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, t. y. teismo patvirtintos sutuoktinių sutarties 4.1 punktą, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V. tvarka. Apeliantė nurodė, kad atsakovas turi sveikatos problemų, tai yra aukšto diapazono knarkimo dažnį ir galimai yra nestabilios psichinės būsenos, o tai pareiškėjai kelia didelį nerimą, nes pagal šalių teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių 4.1 punktą, pareiškėjų ketverių metų sūnus su kiekvienu iš tėvų gyvena po 3 (tris) savaites pastarojo namuose. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. (po svečiavimosi pas tėvą), tėvas vaiko iki mamos namų durų nepalydėjo, vaikas pakilo liftu vienas, buvo liūdnas, pajuodusiais paakiais. Vėliau vaikas pasakė, kad gyvendamas pas tėvą naktimis negali užmigti. Po svečiavimosi pas tėvą vaikas pasidarė labai jautrus, nenori atsitraukti nuo pareiškėjos, visur ją sekioja, pasakė, kad jis nenori gyventi pas tėtį, tėvo gyvenamoje aplinkoje neturi jokių draugų, tėtis su juo neužsiima, nešneka, nemokina. 2020 m. rugpjūčio 12 d. vaiko darželio auklėtoja pareiškė pareiškėjai pastabą, kad vaikas vartoja keiksmažodį „b**t“. Nurodė, kad šiuo metu abu tėvai lankosi pas šeimos ir vaiko psichologą, o atsakovas dar papildomai lankosi pas savo asmeninį psichologą. Kadangi šalims geranoriškai, abipusiu sutarimu nepavyko susitarti dėl pareiškėjo sveikatos būklės ištyrimo ir pažymų (dėl pareiškėjo J. V. psichinės būklės ir knarkimo) pateikimo, pareiškėjos įsitikinimu, tai turi padaryti teismas.
Atsiliepimas
9. Pareiškėjas J. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apeliantės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
9.1. pateikdama apeliacinį skundą ieškovė pažeidė CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą byloje dalyvaujančių asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pažymėjo, jog byla yra kilusi iš šeimos santykių, ieškovė savo apeliaciniu skundu trukdo įsigalioti iš esmės atsakovui svarbiausiam santuokos nutraukimo pasekmių punktui (4.2 punktui), kuris įgyvendina įstatyme nustatytą vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis), užtikrina vaiko teisę būti auklėjamam savo tėvų. Tėvo, negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią šiuo atveju apeliaciniu skundu ieškovė bando apriboti;
9.2. apeliaciniu skundu ieškovė taip pat pažeidžia ir atsakovo teisėtus lūkesčius turėtus tiek mediacijoje, tiek teisme, be to teismo sprendimas jau yra vykdomas t. y. atsakovas yra sumokėjęs pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo 15.1 punktą 2750 Eur sumą, be to, teikia išlaikymą vaikui pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo 2 punktą;
9.3. pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyto konkretaus apeliacinio skundo pagrindo ir dalyko (CPK 306 straipsnis), kurie yra esminiai, apibrėžiantys bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Nesant bent vieno iš jų, laikytina, kad nėra ir paties apeliacinio skundo;
9.4. ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas);
Šalies argumentai
9.5. ieškovės prašymai paskirti teisminę psichologinę ekspertizę vaiko raidai, emocinei būklei ištirti, neatitinka apeliacinio skundo dalykui keliamų reikalavimų (CPK 306 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalis), be to nėra pagrįsti, ieškovė nesuformuluoja klausimų ekspertui, todėl teismas negali spręsti teismo ekspertizės būtinumo klausimo.
9.6. apeliacinės instancijos teismas negali atsakovo įpareigoti pateikti kokias nors pažymas apie jo sveikatos būklę (tiek fizinę, tiek psichinę), tai nepatenka į apeliacinės instancijos teismo kompetenciją. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis);
9.7. ieškovė apeliaciniame skunde remiasi CPK 141 straipsniu (ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas), tačiau keisti ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą ieškovė turėjo teisę tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis).
10. 2021 m. sausio 5 d. teisme gautas pareiškėjos V. V. prašymas, kuriuo prašo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir priteisti iš pareiškėjo J. V. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjų pasirašyta ir teismo sprendimu patvirtinta sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių nėra išspręsti visi pareiškėjų finansiniai klausimai (dėl įmonės steigimui paskolintų 3000 Eur grąžinimo, dėl 700 Eur skolos už vaiko auklės paslaugas ir kt.). Taip pat pareiškėja nesutinka ir dėl sutartimi nustatytos sumos, skirtos vaiko išlaikymui, nurodydama, jog patyria kur kas didesnes išlaidas. Nurodo, kad dėl šalyje paskelbto karantino ir dėl ligos vaikas nelankė darželio nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. pabaigos, jam buvo samdoma auklė, todėl išlaidos buvo kur kas didesnės, tačiau į tai neatsižvelgė nei mediatorė, nei atsakovas. Pareiškėja taip pat nesutinka ir su sutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nurodydama, kad pareiškėjas vaiku tinkamai nepasirūpina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXV skyrius) nutraukta pareiškėjų bažnytinės santuokos apskaita ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
15. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta be kita ko siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).
16. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Teismas, prieš patvirtindamas sutuoktinių pateiktą sutartį, šias aplinkybes turi patikrinti. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priedas prie pareiškimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir jos teisėtumas bei pagrįstumas gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės.
17. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis – tai šalių suderintos valios išraiška, todėl šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta.
18. Pareiškėja (apeliantė) tiek apeliaciniame skunde, tiek vėliau apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių ir kartu pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus. Apeliantė nesutinka su sutarties 4.1 punktu, kuriuo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. V. tvarka, teigdama, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Taip pat nurodo, kad sutartyje nėra išspręsti tam tikri finansiniai klausimai (dėl įmonės steigimui paskolintų 3000 Eur grąžinimo, dėl 700 Eur skolos už vaiko auklės paslaugas ir kt.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos abiejų pareiškėjų valios, todėl negali būti laikoma tinkamai sudaryta.
19. Įvertinusi paminėtas aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl sutartimi nustatytos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, taip pat dėl pareiškėjų turtinių teisių ir pareigų, todėl teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygos turi būti iš naujo įvertintos atsižvelgiant į sutarties šalių valios elementus bei atitiktį sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos, ir sutartis negalėjo būti patvirtinta (CK 3.53 str. 4 d.). Sąlygos, nustatytos CK 3.51 straipsnyje, pirmosios instancijos teismo analizuotos skundžiamame sprendime nebuvo.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta ir aptarta, šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo padarinių, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 330 straipsnis).
21. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pareiškėjai turi teisę patikslinti ir naujai suderinti sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sąlygas. Be to, ši nutartis neatima galimybės kreiptis į teismą pasirinkus kitą teisių gynimo būdą. Pareiškėjams nesutariant dėl santuokos nutraukimo pasekmių, galima kreiptis į apylinkės teismą ieškiniu dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Santuokos nutraukimą (apskaitos įrašo panaikinimą) pagal ieškinį reglamentuoja CPK IV dalies XIX skyriaus antrasis skirsnis. Pareiškėjams negebant patiems įgyvendinti savo teisių į teisminę gynybą, siūlytina pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo ir priimant procesinį sprendimą iš esmės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 330 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.