Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 194 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, sprendė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Klaipėdos apskrities VPK KPT) pagrįstai paskyrė ieškovui baudą (administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-963/2018). Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, pažeistas teisės į teisingą teismą principas. Administracinio nusižengimo byloje Nr. II-14-963/2018 yra klastojimo požymių, nes sunaikinta dalis bylos dokumentų, jie galėjo turėti reikšmės sprendžiant ieškovo kaltės klausimą. Bylą nagrinėję teismai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių. Neaišku, kokia kamera užfiksuotas tariamas pažeidimas, teisėtai kamera pastatyta ar ne. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų teismo veiksmų patyrė turtinės žalos, kurią pagrindžia priverstiniai vykdymo veiksmai, ir neturtinės žalos. Ieškovui dėl teismų kaltės sunegalavo sveikata, atsirado emocinė depresija, jis jaučiasi pažemintas.

2. Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas nubaustas 90 Eur bauda, nes vairavo transporto priemonę, nedraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalis). Trūkstami lapai administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindas konstatuoti, jog teismo veiksmai neteisėti. Procesiniai teismų sprendimai administracinio nusižengimo byloje priimti išsamiai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes. Ieškovas šio teisminio proceso negali panaudoti kaip priemonės dar kartą patikrinti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, priimtų administracinio nusižengimo byloje. Ieškovas neįrodė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų: teismo neteisėtų veiksmų, dėl jų atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio. Ieškovas nepagrindė patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Ieškovo prašoma priteisti neturtinė žala per didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė valstybei iš ieškovo 5,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, neapribotos ieškovo teisės teikti įrodymus, paaiškinimus, reikšti prašymus, nepažeistos jo teisės būti išklausytam, pasinaudoti apeliacijos teise.

5. Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo išvadas, kad ieškovas padarė administracinį nusižengimą, pagrindžia į bylą pateiktų įrodymų visetas. Ieškovas vairavo neapdraustą privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonę. Tai, kad ieškovas nesutinka su teismų išvada, nėra pagrindas spręsti, kad teismų veiksmai neteisėti.

6. Teismas nustatė, kad, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nutarčiai, Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. raštu grąžino Klaipėdos apskrities VPK KPT administracinio nusižengimo bylą (šešiolika lapų). Teismas, sulyginęs komisariatui grąžintus dokumentus ir administracinio nusižengimo bylos vidaus apyrašo turinį, padarė išvadą, kad komisariatui grąžinti dokumentai buvo administracinio nusižengimo bylos duomenys nuo 4 iki 19 lapų. Teismas nurodė, kad: 1) sutapo byloje nesančių ir komisariatui grąžintų lapų skaičius; 2) komisariatui grąžinti dokumentai pagal bylos apyrašą ir dokumentų pateikimo teismui formą turėjo būti įsiūti eilės tvarka iškart po 3 lapo (ieškovo skundo); 3) bylos vidaus apyraše atlikti dokumentų aprašymai atitiko teismo grąžintų komisariatui dokumentų pobūdį ir turinį. Be to, iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties motyvuojamosios dalies aišku, kad, priimdamas procesinį sprendimą, teismas rėmėsi policijos pateiktais dokumentais, kurie į bylą įsiūti ir sunumeruoti nuo 4 lapo (pvz., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2017 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu, VĮ „Regitra“ informacija). Ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje nenurodė, kokius įrodymus sunaikino ir kokių neįvertino administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai.

7. Kad iš administracinio nusižengimo bylos dingo dokumentai, ieškovas pastebėjo, kai rengė apeliacinį skundą. Vis dėlto ieškovas nesuformulavo tokių argumentų apeliaciniame skunde. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas apie tai informavo Klaipėdos apygardos teismą.

8. Ieškovas neįrodė, kad teismo veiksmai neteisėti, todėl nereikšmingas prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydis. Teismas pažymėjo, kad ieškovas žalą sieja su paskirta 90 Eur bauda ir priverstinio jos išieškojimo išlaidomis. Net konstatavus administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusių teismų neteisėtus veiksmus, savaime negalima išvada, kad ieškovui nepagrįstai paskirta bauda. Vykdymo išlaidas lėmė ieškovo neveikimas, nes ieškovas nesumokėjo baudos. Valstybė neatsakinga už šias ieškovo patirtas išlaidas, nes jos nėra teismų veiksmų padarinys.

9. Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą. Aplinkybė, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų, nereiškia, kad sveikata sutriko dėl administracinio nusižengimo bylos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti liudytoju specialistą–kardiologą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1. Teismo sprendimas šališkas, neobjektyvus, nepagrįstas įstatymais, neargumentuotas, ginantis valstybės interesus. Ieškovo nuomone, teismas nesivadovavo principu, kad visi prieš įstatymą lygūs, nes šiame procese teisus tas, kuris turi daugiau teisių.

10.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė patirtos žalos. Teismas įvertino administracinio nusižengimo bylos lapų sunaikinimą kaip normalią teismų praktiką. Neaišku, kaip teismas nustatė, kokie lapai buvo byloje, vėliau išplėšti, grąžinti ar sunaikinti.

10.3. Teismas nesikreipė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kad šis plenariniame posėdyje išnagrinėtų, kaip motyvuoti bylų sunaikinimą. Šie teismo veiksmai nusikalstami ar ne, dėl bylos sunaikino galima patirti ne tik turtinių, bet ir neturtinių nuostolių.

10.4. Teismas konstatavo, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų (hiperlipidemija, širdies nepakankamumas ir kt.), bet padarė išvadą, kad bylos išnagrinėjimas neturėjo įtakos ieškovo sveikatai. Teismas neapklausė specialisto.

10.5. Neaišku, kaip teismas nustatė, jog dalis administracinio nusižengimo bylos nesunumeruota, o kita dalis (nuo 4 iki 19 lapo) grąžinta policijai. Byloje nėra duomenų, kad policija būtų prašiusi grąžinti bylos dokumentų. CPK netaikytinas nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Be to, CPK 185 straipsnyje reglamentuotas įrodymų vertinimas, bet ne jų grąžinimas.

10.6. Administracinio nusižengimo teisenoje, kaip ir baudžiamajame procese, taikytina nekaltumo prezumpcija (Konstitucijos 31 straipsnis). Dėl to ieškovas neturėjo įrodyti fakto, kad trūksta bylos lapų. Policijos pareigūnai turi įrodyti visus faktus. Jie nesurinko įrodymų, nenuvyko į galimo pažeidimo vietą, todėl administracinė teisena turėjo būti nutraukta.

10.7. Teismas neišsprendė ieškovo prašymo priteisti papildomas išlaidas.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą. Atsakovė nurodė, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo išvados, jog ieškovas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos byloje pateiktų įrodymų visetu. Įrodymai – objektyvus pagrindas išvadai, jog ieškovas vairavo šią transporto priemonę, neturėdamas valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog teismai, nagrinėdami jo skundus, netinkamai vertino administracinio nusižengimo byloje pateiktus įrodymus. Ieškovas neįrodė Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo neteisėtų veiksmų, jam atsiradusios žalos ir priežastinio ryšio. Aplinkybė, kad ieškovo netenkina teismo išvada, nėra pagrindas spręsti, kad byla išnagrinėta netinkamai. Teismas neprivalo pasisakyti dėl visų ieškovo argumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

12. Byloje kilo šalių ginčas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kai, ieškovo teigimu, administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai ieškovo skundą dėl policijos pareigūno paskirtos baudos, bylą išnagrinėjo nesant dalies į bylą pateiktų dokumentų.

13. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, bet apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

15. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

16. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti specialistą kardiologą, kuris atsakytų į klausimus, susijusius su ieškovo pablogėjusia sveikata.

17. Teisėju kolegija sprendžia, kad apelianto teiginiai, jog teismas netinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, prašymas apklausti gydytoją kardiologą nepatvirtina būtinybės bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo ieškovas, atsakovės atstovas, į bylą pateikti šalių procesiniai dokumentai, kuriuose aprašytos aplinkybės, pateiktas jų vertinimas, pridėti įrodymai, kuriais šalys grindžia savo argumentus, faktines aplinkybes. Byloje yra 2020 m. lapkričio 18 d., 2021 m. kovo 5 d. medicinos dokumentų išrašai (siuntimai), Klaipėdos jūrininkų ligoninės širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus 2020 m. kovo 7 d. diagnostinės intervencinės radiologijos procedūros koronagrafijos protokolas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl netenkinami apelianto prašymai bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti gydytoją kardiologą. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

18. Iš bylos ir LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Klaipėdos apskrities VPK KPT) 2017 m. spalio 3 d. nutarimu skyrė ieškovui 90 Eur baudą, nes jis 2017 m. liepos 17 d., 9.09 val., Klaipėdoje, Šilutės pl. ir Debreceno g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu (administracinio nusižengimo byla Nr. 30ANN-120962884-17).

19. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino ieškovo skundo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK KPT 2017 m. spalio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė apeliacinį skundą.

20. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė ieškovo skundą ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.

21. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. raštu „Dėl medžiagos grąžinimo“ grąžino Klaipėdos apskrities VPK KPT administracinio nusižengimo bylą, pateiktą su ieškovo skundu. Lydimajame rašte išvardyti šie grąžinami dokumentai: administracinio nusižengimo protokolas (1 lapas), nutarimas administracinio nusižengimo byloje (1 lapas), pranešimas apie dokumentų persiuntimą (1 lapas), tarnybinis pranešimas (1 lapas), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys (2 lapai), administracinio nusižengimo protokolas (1 lapas), pranešimas (1 lapas), raštas „Dėl pranešimo“ (1 lapas), AB „Lietuvos paštas“ pranešimas apie įteikimą (1 lapas), Administracinių nusižengimų registro duomenys (5 lapai), asmens duomenys (1 lapas).

Dėl ieškovo reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą vertinimo

22. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6. 272 straipsnio 2, 3 dalys). Žala, padaryta teismo veiksmais skiriant kitokias administracines nuobaudas, išskyrus areštą, atlyginama pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą; sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).

24. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė teismų sprendimų kontrolei instancine tvarka pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį tik siekdamas dar sykį patikrinti (revizuoti) įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

25. Ieškovas teigia, kad administracinio pažeidimo teisena turėjo būti nutraukta, bet paskirta nepagrįsta 90 Eur bauda. Dėl to valstybei galėtų kilti civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio 2 dalį, jeigu būtų konstatuota teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Ieškovas patirtą žalą grindžia aplinkybe, kad sunaikinta dalis administracinio nusižengimo bylos lapų, bet pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip įprastą teismų praktiką.

26. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK KPT, gavusi ieškovo skundą dėl administracinio nutarimo, kuriuo jam paskirta 90 Eur bauda, 2017 m. spalio 20 d. persiuntė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Taip pat prie skundo pridėjo administracinio nusižengimo bylą (16 puslapių) ir prašė ją grąžinti, kai bus išnagrinėtas ieškovo skundas (ANK 622 straipsnis). Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo skundas, įsiteisėjo 2018 m. kovo 9 d. Dėl to Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. grąžino Klaipėdos apskrities VPK KPT ieškovo administracinio nusižengimo bylą, iš viso – 16 puslapių. Ieškovas teigia, kad administracinio nusižengimo byloje sunaikinti 4–19 lapai, t. y. 16 lapų. Taigi sutampa Klaipėdos apylinkės teismui atsiųstos, jo grąžintos Klaipėdos apskrities VPK KPT administracinio nusižengimo bylos puslapių ir ieškovo nurodytų kaip sunaikintų teismo išnagrinėtos bylos lapų skaičius. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. lydimajame rašte išvardijo visus grąžintinus dokumentus (šios nutarties 21 punktas). Nurodyta administracinio nusižengimo bylos kopija pateikta šią civilinę bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (b. l. 69–95).

27. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartyje rėmėsi nurodytais policijos pateiktais dokumentais, kurie buvo įsiūti į bylą ir sunumeruoti nuo 4 lapo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į šią civilinę bylą pateiktoje administracinio nusižengimo bylos Nr. 30ANN-120962884-17 kopijoje išlikę puslapių numeriai. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartyje nurodyta, kad ieškovas nesutiko su nutarimu ir nurodė 5 bylos lapą. Administracinio nusižengimo bylos 5 lapas – Klaipėdos apskrities VPK KPT 2017 m. spalio 3 d. nutarimas, kuriuo ieškovui paskirta 90 Eur bauda. Šiame nutarime ieškovas ranka įrašė: „Nesutinku, nes nėra pateikti faktiniai įrodymai dėl pažeidimo“ (b. l. 75). Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat rėmėsi policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2017 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu, VĮ „Regitra“ informacija, automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi ir nurodė 6–9 bylos lapus, kurių numeracija taip pat sutampa (b. l. 80, 81, 83, 84).

28. Ieškovas teigia, pastebėjęs, jog trūksta administracinio nusižengimo bylos lapų, kai rengė apeliacinį skundą, bet nepateikia tai pagrindžiančių duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, taip pat įvertino rašytinius įrodymus nurodydamas, ieškovo teigimu, jau nesančius puslapius (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-255/2018, 10 punktas).

29. Apeliacinės instancijos teismui pateikta administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-963, kurioje yra po 3 bylos lapo įsiūti 3 nesunumeruoti lapai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas aplinkybes, atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad neaišku, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dalis administracinio nusižengimo bylos lapų nesunumeruota, o kita dalis bylos (nuo 4 iki 19 lapo) grąžinta policijai. Ieškovas teigia, kad sunaikinti 4–19 administracinio pažeidimo bylos puslapiai, bet jų neįvardija, nenurodo, kokie konkretūs duomenys sunaikinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas įgyja įstatymo (lot. res judicata) galią. Šioje byloje ieškovas prašo iš valstybės priteisti žalą, kuri, jo teigimu, atsirado dėl įsiteisėjusios teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje. Šioje byloje nesprendžiama, ieškovui pagrįstai paskirta administracinė nuobauda ar ne, nes tai įvertino Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartyje. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kyla valstybei atsakomybė už teismo veiksmus ar ne. Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovo administracinio nusižengimo bylą nagrinėję teismai atliko neteisėtus veiksmus. Administracinio nusižengimo bylos, kuri buvo įsiūta į teismo išnagrinėtą bylą, grąžinimas Klaipėdos apskrities VPK KPT negali būti vertinamas kaip dokumentų (bylos dalies) sunaikinimas. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad teismas atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis).

30. Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašė atlyginti teismo veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CPK nuostatas, nes šioje byloje nesprendžiamas administracinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ar administracinio nusižengimo bylos nutraukimo klausimai. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino byloje esančius įrodymus CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

31. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, pagrindžiančius jo sveikatos būklę: 2020 m. lapkričio 18 d., 2021 m. kovo 5 d. medicinos dokumentų išrašus (siuntimus), Klaipėdos jūrininkų ligoninės širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus 2020 m. kovo 7 d. diagnostinės intervencinės radiologijos procedūros koronagrafijos protokolą. Iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų (hiperlipidemija, širdies nepakankamumas ir kt.). Teisėjų kolegija atkreipia ieškovo dėmesį į tai, kad ne visi sveikatos sutrikimai yra pagrindas išvadai, kad jie atsirado dėl teismo išnagrinėtos bylos. Pirmiau nustatyta, kad teismo nutartis įsiteisėjo ir ieškovas turi pareigą ją vykdyti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas galėjo patirti žalos. Aplinkybė, kad priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo netenkintas jo skundas, nepatvirtina teismo veiksmų neteisėtumo. Dėl to šiuo atveju ieškovo sveikatos būklė nėra pagrindas valstybės atsakomybei kilti.

32. Ieškovas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą, kad šis plenariniame posėdyje išnagrinėtų, kaip turėtų būti vertinamos aplinkybės, kad teismas sunaikino bylos dalį, šie teismo veiksmai nusikalstami ar ne, dėl bylos sunaikino galima patirti ne tik turtinius bet ir neturtinius nuostolius ar ne.

33. Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).

34. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą pagal ieškovo suformuluotus ieškinio reikalavimus, įvertindamas šalių nurodytas aplinkybes ir ištirdamas jų pateiktus rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismui nesuteikta teisė kreiptis į kasacinį teismą, prašant įvertinti bylos duomenis ir pateikti paaiškinimus, kaip turėtų išnagrinėti bylą. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą turi teisę kreiptis bylos šalys, paduodamos kasacinį skundą per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 345 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja tik teisės klausimus. Dėl to kasacinis skundas turi būti grindžiamas tik teisės taikymo ir aiškinimo, bet ne faktinio pobūdžio argumentais (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis. Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį, kasacinio apskundimo objektas yra apeliacinės instancijos teismo sprendimai ir nutartys, t. y. jau įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys.

35. Ieškovas, teigdamas, kad teismas nesivadovavo principu, kad visi prieš įstatymą lygūs, nes šiame procese teisus tas, kuris turi daugiau teisių, nenurodė, kokios jo teisės buvo apribotos, kokių daugiau teisių turėjo atsakovė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimų, priėmė apeliantu nepalankų teismo sprendimą, nėra pagrindas pripažinti, kad teismo sprendimas šališkas, neobjektyvus, nepagrįstas įstatymais, neargumentuotas, ginantis valstybės interesus. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, leidžiančių suabejoti pirmiau nurodytų teismų atliktų veiksmų teisėtumu, pagrįstumu ar patvirtinančių, kad ieškovui būtų užkirstas kelias pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtinta teise kreiptis į teismą dėl jo nuomone pažeistų teisių gynimo.

36. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas dėl visų pateiktų įrodymų, neišsprendė jo prašymo priteisti papildomas išlaidas. Pirmiau nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį, todėl neturėjo pagrindo spręsti prašymo priteisti jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas (CPK 26 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą.