Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-14-963/2018 pagal ieškovo šioje byloje A. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Nurodytu nutarimu ieškovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalimi, paskirta 90 Eur dydžio administracinė nuobauda už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu.

4. Ieškovo skundas buvo netenkintas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi. Dėl šios nutarties ieškovas padavė skundą Klaipėdos apygardos teismui. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-95-255/2018, išnagrinėjęs ieškovo skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą ir ieškovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Nagrinėjamu atveju pareikštu ieškiniu ieškovas teigia, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-14-963/2018, buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą. Šios teisės pažeidimą ieškovas sieja su dviem aspektais: 1) galimu administracinio nusižengimo bylos medžiagos sunaikinimu (suklastojimu); 2) akivaizdžiai neteisėtais teismo veiksmais, netinkamai vertinant byloje pateiktus įrodymus.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

7. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, 34 punktas). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014).

Dėl teismo neteisėtų veiksmų

8. Kiek tai susiję su ieškovo teiginiais, kad, nagrinėdami jo skundus byloje Nr. II-14-963/2018, teismai akivaizdžiai netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog savo pozicijos šioje dalyje ieškovas nepagrindė.

9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancinės teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

10. Šioje byloje ieškovas neįrodinėjo, kad byloje Nr. II-14-963/2018 būtų buvusios apribotos jo galimybės teikti įrodymus, reikšti prašymus, teikti paaiškinimus žodžiu ir (ar) raštu, pažeista jo teisė būti išklausytam, pasinaudoti apeliacijos teise. Priešingai, iš bylos Nr. II-14-963/2018 medžiagos ir byloje teismų priimtų procesinių sprendimų turinio aišku, kad nurodytos ieškovo teisės nebuvo ribotos.

11. Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo išvados, kad ieškovas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos byloje pateiktų įrodymų visetu, kuris sudarė objektyvų pagrindą išvadai, kad ieškovas, būdamas transporto priemonės Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, vairavo priemonę, nors priemonės valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta privalomuoju draudimu. Tai, kad ieškovo netenkina tokios išvados, savaime negali lemti išvados, jog, nagrinėjant bylą Nr. II-14-963/2018, teismai atliko neteisėtus veiksmus. Pagrindo laikyti, kad teismų procesiniai sprendimai byloje Nr. II-14-963/2018 dėl ieškovo skundų buvo priimti pažeidžiant nusistovėjusią teismų praktiką, svarbiausius teisės principus, nėra.

12. Teismo veiksmų neteisėtumą ieškovas taip pat motyvuoja tuo, kad buvo sunaikinta dalis bylos Nr. II-14-963/2018 medžiagos.

13. Susipažinus su byla Nr. II-14-963/2018, nustatyta, kad nuo 3 iki 20 lapų esantys trys lapai nėra sunumeruoti, o kitų lapų nėra. Tačiau ši situacija susiklostė ne dėl to, kad dalis bylos medžiagos buvo sunaikinta, bet dėl to, jog bylos medžiagą sudarę dokumentai, kurie buvo įsiūti į bylą nuo 4 iki 19 lapo, baigus bylos nagrinėjimą, buvo grąžinti Klaipėdos vyriausiajam policijos komisariatui (CPK 185 straipsnis).

14. Remiantis bylos Nr. II-14-963/2018 medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. R1-22795, kai buvo baigtas bylos nagrinėjimas ir įsiteisėjo pirmosios instancijos teismo nutartis, grąžino Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo bylą, kurią sudarė šešiolika lapų. Sulyginus duomenis apie teismo komisariatui grąžintus dokumentus ir bylos Nr. II-14-963/2018 vidaus apyrašo turinio duomenis darytina išvada, kad komisariatui grąžinti dokumentai ir sudarė bylos medžiagą nuo 4 iki 19 lapų. Prieš tokios išvados prieitina dėl kelių priežasčių: 1) sutampa byloje nesančių ir komisariatui grąžintų lapų skaičius; 2) komisariatui grąžinti dokumentai pagal bylos apyrašą ir dokumentų pateikimo teismui formą turėjo būti įsiūti eilės tvarka iškart po 3 lapo, kuriame yra ieškovo skundas; 3) bylos vidaus apyraše atlikti dokumentų aprašymai atitinka teismo grąžintų komisariatui dokumentų pobūdį ir turinį (b. l. 73–95). Be to, iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties motyvuojamosios dalies aišku, kad, priimdamas procesinį sprendimą, teismas rėmėsi būtent nurodytais policijos pateiktais dokumentais (pvz., Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimu, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2017 m. rugsėjo 20 d. tarnybiniu pranešimu, valstybės įmonės „Regitra“ informacija), kurie į bylą buvo įsiūti, juos sunumeravus nuo 4 ir 19 lapų. Svarbu ir tai, kad ieškovas nei ieškinyje, nei teismo posėdyje aiškiai nenurodė, kokie įrodymai tariamai buvo sunaikinti ir administracinę bylą nagrinėjusių teismų liko neįvertinti.

15. Nurodyta reiškia, kad ieškovas be pagrindo teigia, jog, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, buvo sunaikinta dalis medžiagos. Aplinkybės, ar byla Nr. II-14-963/2018 buvo tinkamai tvarkoma (numeruojami lapai ir kt.), yra teisiškai nereikšmingos, todėl dėl to atskirai nepasisakytina. Šiuo atveju svarbu tik tai, ar paminėti duomenys buvo byloje ir ar jie buvo įvertinti priimant teismų procesinius sprendimus dėl ieškovo skundų. Prieš tai konstatuota, kad visi duomenys byloje buvo ir teismai juos įvertino bei dėl jų pasisakė priimtuose procesiniuose sprendimuose dėl ieškovo skundų.

16. Taip pat pridurtina, kad net ir hipotetiškai laikantis pozicijos, kad nagrinėjant bylą Nr. II-14-963/2018 dalis bylos medžiagos buvo teismų neįvertinta, ieškinys vis tiek turėtų būti kvalifikuojamas kaip nepagrįstas. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad faktą, jog iš bylos Nr. II-14-963/2018 neva yra dingę dokumentai, pastebėjo, kai rengė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties (2021 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 45 min. 48 sek. – 47 min. 22 sek.). Su tuo susijusių argumentų ieškovas apeliaciniame skunde nesuformulavo. Taigi ieškovas tariamo dalies dokumentų nebuvimo byloje fakto nelaikė procesiniu pažeidimu. Ieškovo pozicija, kad jis apeliacinės instancijos teismui padavė ne tą skundą, niekuo neparemta. Aplinkybę, kad padavė ne tą skundą, ieškovas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, būtų turėjęs pastebėti iki jo skundą išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas. Įrodymų, kad apie tokį faktą ieškovas pranešė Klaipėdos apygardos teismui, nepateikta.

17. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė teismo veiksmų neteisėtumo (CK 6.246 straipsnis).

Dėl turtinės ir neturtinės žalos fakto ir dydžio

18. Pripažinus, kad ieškovas neįrodė teismo veiksmų neteisėtumo, konstatuotina, jog ieškovo prašomų priteisti turtinės ir neturtinės žalų dydžio faktas yra nereikšmingas. Nepaisant to, pažymėtina, kad turtinę žalą ieškovas sieja su jam paskirta 90 Eur bauda ir priverstinio baudos išieškojimo išlaidomis (b. l. 98). Šios sumos objektyviai negali būti vertinamos kaip pagrindžiančios, kad ieškovas patyrė turtinę žalą. Net ir konstatavus, kad, nagrinėjant bylą Nr. II-14-963/2018, galėjo būti padaryti neteisėti teismo veiksmai, tai savaime nelemtų išvados, jog bauda ieškovui buvo paskirta nepagrįstai. O vykdymo išlaidos, kurių ieškovas pagal pateiktus įrodymus nėra apmokėjęs, yra nulemtos išimtinai paties ieškovo neveikimo, atsisakant gera valia sumokėti jam paskirtą baudą. Taigi valstybė negalėtų būti atsakinga už tokių ieškovo išlaidų, jeigu jos būtų patirtos, atlyginimą, nes išlaidos nėra teismų veiksmų pasekmė.

19. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad patyrė 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad dėl nagrinėjamos situacijos patyrė realių didelio masto dvasinių išgyvenimų, dėl to sunegalavo jo sveikata ir pablogėjo reputacija, ieškovas nepateikė. Aplinkybė, kad ieškovas turi sveikatos sutrikimų (serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. (b. l. 58), pati savaime nereiškia, jog šie sutrikimai yra nulemti būtent bylos Nr. II-14-963/2018 teisminio proceso. Taigi prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą ieškovas grindžia iš esmės tik savo nuomone, neparemta kitais objektyviais duomenimis.

Dėl bylos baigties

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.272 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nenustačius neteisėtų veiksmų, ieškovo pareikšti reikalavimai atmetami kaip neįrodyti.

21. Netenkinus ieškinio, valstybei iš ieškovo priteisiamas 5,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. S. 5,38 Eur (penkių eurų ir 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.