Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2017 m. spalio 3 d. nutarimu A. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 90 eurų dydžio bauda už tai, kad jis 2017 m. liepos 17 d. 9.09 val. Šilutės plento ir Debreceno gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. A. S., būdamas atsakingas už automobilio apdraudimą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, šios pareigos nevykdė ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 226 ir 227 punktų reikalavimus. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktasis A. S. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog A. S. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo nėra įrodyta, t. y. nesurinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, o byloje esanti fotonuotrauka nėra pakankamas jo kaltės įrodymas. Apeliantas skunde kelia abejones dėl fotokameros legalumo, tvirtindamas, jog neaišku, kurioje vietoje ji stovi, ar ji pastatyta legaliai, ar fotonuotraukoje nurodyta data yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo abejoti byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktais faktiniais duomenimis, kurie patvirtina, jog A. S. padarė ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. vairavo automobilį, kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

9. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl stacionaraus fotoaparato legalumo ar juo padarytos fotonuotraukos teisėtumo. Pažymėtina, jog informaciją apie nedraustą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijai perdavė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu turi teisę, atlikdamas jam pavestas funkcijas, rinkti informaciją apie eisme dalyvaujančių transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir užtikrinti šios informacijos koordinavimą bei pateikimą asmenims, kurie pagal šį įstatymą turi teisę gauti tokią informaciją. Pagal minėto įstatymo 42 straipsnį Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, palyginęs duomenis apie transporto priemones, gautus iš institucijų, atsakingų už transporto priemonių valstybinę registraciją ir valstybinę techninę apžiūrą, su savo duomenų bazėje turima informacija apie apdraustas transporto priemones, turi teisę persiųsti policijai duomenis apie registruotas, bet neapdraustas transporto priemones, o policija, gavusi tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas atsakingam už draudimo sutarties sudarymą asmeniui. Atsižvelgiant į numatytą įstatymų reglamentavimą, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėjo įstatymo nustatytą teisę perduoti policijai stacionariu fotoaparatu padarytą fotonuotrauką ir apelianto A. S. teisės ir jo duomenų apsauga niekaip nebuvo pažeistos.

10. Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad apelianto A. S. kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pagrindžia ne tik 2017 m. liepos 17 d. 9.09 val. stacionaraus fotoaparato padaryta fotonuotrauka (b. l. 28), tačiau ir kiti byloje esantys įrodymai: Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialisto tarnybinis pranešimas (b. l. 7), Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pranešimas apie neapdraustą transporto priemonę, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8), VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 27 d. buvo parduotas M. K., o 2017 m. liepos 7 d. buvo laikinai išregistruotas (b. l. 8), automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios nustatyta, kad M. K. automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra A. S., kuris pasirašė minėtą pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 9, 30), ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog A. S. nuo 2017 m. balandžio 5 d., kai jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą pasirūpinti šio automobilio civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tačiau to nepadarė, todėl jis visiškai pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistės 2017 m. spalio 3 d. nutarimas ir skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartis yra pagrįsti ir teisėti, todėl naikinti minėtus procesinius dokumentus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.