- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- e2-206-1094/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03384-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- E. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Andriui Šalkevičiui, Anai Usačiovai, Anetai Jankovskai,
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agnei Artamonovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. A. ieškinį atsakovei E. P. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovės E. P. priešieškinį ieškovui L. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas L. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei E. P., prašydamas: 1) pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pakeista (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atitinkamai 2 punkto papunkčius 2.1. ir 2.1.1., 3 punkto 3.1. papunktį, išdėstant juos taip: 1) „Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo: 2.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ir susitaria dėl tokios vaiko motinos E. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. tvarkos: 2.1.1. E. P., bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu L. A.“; 2) „Susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo: 3.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pakeista (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, ir susitaria, kad E. P. teikia išlaikymą S. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį 235 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės“.
2. Ieškovas nurodo, kad 2019 m. liepos 5 d. teismo nutartimi (toliau – ir Nutartis) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl santuokos, nutrauktos (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuria, be kita ko, buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta – nepilnametės S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta tėvų susitarimu buvo nustatyta su tėvu L. A., šalys susitarė dėl skyriumi gyvenančios motinos E. P. ir nepilnametės dukters S. A. bendravimo tvarkos, taip pat ieškovas ir atsakovė 3 punkto papunktyje 3.1. susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, numatant, kad atsakovė E. P. teikia išlaikymą dukrai S. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo nutarties, kuria bus patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės. Šiame sutarties papunktyje ieškovas ir atsakovė pažymėjo, kad tokio dydžio išlaikymas yra teikiamas, atsižvelgiant į tai, jog vaiko mama su dukterimi bendrauja intensyviu grafiku, t. y. kas savaitę, ir bendravimo metu maksimaliai užtikrina mergaitės būtinuosius ir kitus poreikius. Kadangi vaiko motina (atsakovė) išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), su dukra maksimaliai pagal teismo nutartyje numatytą bendravimo tvarką nebendrauja, susitinka itin retai, išlaikymo dukrai neteikė (tėvas kreipėsi į VSDFV su prašymu, kad išlaikymą vaikui už motiną teiktų valstybė), neprisidėjo prie nepilnametės išlaikymo kitokiomis formomis, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, nurodo, kad būtina pakeisti Nutarties sąlygas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą ir išlaikymo nepilnametei dukrai teikimą. Teigia, kad vaiko tėvas nesudaro jokių kliūčių motinai bendrauti su dukra, tiesiog pati atsakovė neįgyvendina savo teisių ir pareigų nepilnametei dukrai.
3. Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovas nurodo, kad atsakovė dukrai turėtų teikti išlaikymą po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovo teigimu, dukters minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia 450 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: higienos priemonės – 30 Eur, maistui mokykloje – 50 Eur, maistui namuose – 150 Eur, vitaminai ir maisto papildai – 40 Eur, medicininė priežiūra – 40 Eur, mokyklinės prekės, išlaidos mokykloje – 40 Eur, drabužiai (sezoniniai, uniforma, sportinė apranga, avalynė ir kt.) – 80 Eur, mokesčiai (komunalinės, telefono ir transporto išlaidos, internetas) – 20 Eur. Taip pat patiriamos papildomos išlaidos: stovyklos, kelionės su šeima (vasaros stovykla – 300 Eur, kelionės su šeima (900 Eur) – kaina per metus 1200 Eur, laisvalaikis (kinas, boulingas, kavinės, ekskursijos po Lietuvą, draugų gimtadieniai, vaiko gimtadienis) – 800 Eur per metus. Atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, neturinti sveikatos problemų, todėl turi imtis priemonių ir dėti visas pastangas, kad užtikrinti vienintelio savo vaiko išlaikymą, o ne perkelti nepilnametės išlaikymo naštą tėvui arba valstybei. Ieškovas L. A. turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, vykdo įsipareigojimus bankui, dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 4326 Eur dydžio užmokestį per mėnesį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Atsakovės teigimu, ieškovas manipuliuoja vaiku, nuteikinėja dukterį prieš motiną, tokiu būdu siekdamas sugriauti dukters ir motinos santykius, o ieškiniu siekia tik finansinės naudos. Kai dukra būdavo pas atsakovę, motina pirkdavo jai drabužius, apatinius, kosmetikos ir plaukų priežiūros priemones, kitus mergaitei reikalingus daiktus, neskaitant maisto ir pramogų. Atsakovė nesutinka su ieškiniu prašoma padidinti išlaikymo suma.
5. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas gyvena šešių kambarių jam ir jo sutuoktinei V. A. nuosavybės teise priklausančiame name su patogumais. Apsilankymo metu ieškovo namuose nebuvo pilnai palaikoma tvarka, S. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) informacijos saugos vadovu, jo darbo užmokestis 4800 Eur/ mėn., papildomai gauna išmoką 3 vaikams – 355 Eur/ mėn. Pasak ieškovo, S. motina neteikė vaikui išlaikymo, dukra nebūna pas mama pusę laiko, iki 2020 m. lapkričio mėn. Dukters santykiai su mama buvo gana sudėtingi, S. nebedravo su mama. Su atsakove bendrauta telefonu. E. P. nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra bedarbė, neturi pajamų. Atsakovės teigimu, apie pusę metų dukters tėvas nesudarė galimybių bendrauti su dukra, paskambinus ir paprašius pasikalbėti su dukra, jis atsakydavo, kad dukra nenori bendrauti su mama. Atsakovė taip pat nurodė, kad perka dukrai, jei ji paprašo, drabužius, kosmetiką, tačiau teigė, jog nesiruošia daryti pavedimų ieškovui, nes jis teisme buvo nurodęs, kad gali pats vienas išlaikyti dukrą. Apsilankymo metu buvo individualiai bendrauta su nepilnamete. Pasak S., santykiuose su mama anksčiau buvo daug pykčio, mama atrodė, kad mergaitė palaiko tėtį, buvo taip susipykusios, jog S. užblokavo mamos telefono numerį ir su ja nebendravo. S. nurodė, kad nuo rudens viskas susitvarkė, bendraudama su mama ji nekalba apie tėtį, buvo pas mama nuvykusį dviem savaitėms į (duomenys neskelbtini). Mama, jei tik S. nori, nuperka jai drabužių, smulkmenų, knygų, duoda smulkių pinigų. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos bendru šalių sutarimu ir išlaikymo dydžio pakeitimo, neprieštarauja nepilnametės S. interesams.
Šalies argumentai
6. Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti Nutartimi nustatytą S. gyvenamąją vietą su tėvu, pakeičiant dukters gyvenamąją vietą su mama, nustatant, kad tėvas su dukra bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina, taip pat pakeičiant Nutarties sąlygą dėl mokamo išlaikymo, nurodant, jog tėvas teikia dukrai kas mėnesį 250 Eur išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovės teigimu, dukrai iš (duomenys neskelbtini) stoties net 2 val. tenka iš mokyklos važiuoti iki tėvo namų, o tamsiu paros metu nepilnametei tai yra ne saugu. Kadangi dukters saugumas buvo pažeistas, ji pradėjo praleidinėti pamokas, ko pasėkoje nesijautė progresuojanti. Pasak atsakovės, tėvo suteikta dukrai materialinė gerovė nėra pakankamai gera aplinka nepilnametės augimui, nuolatinė stresinė aplinka gali turėti nepataisomų pasekmių. Tėvas nuolat demonstruoja nepagarbą S. motinos nuomonei ir įteiginėja dukrai, kad mama blogai kalba apie tėvą, pavydi jo namų ir sutvarkyto gyvenimo, kas atsakovės manymu, yra ne vaiko atsakomybėje ir to nereikia kalbėti vaikui girdint.
7. Tarnyba pateikė išvadą į atsakovės pareikštą priešieškinį, kurioje nurodoma, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nepilnametės išsakytą nuomonę, S. A. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina, šiuo metu, neatitiktų geriausių mergaitės interesų. Tuo atveju, jei nepilnametės gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su motina, atsakovės prašomas išlaikymo dydis vaikui, galimai patenkintų nepilnametės poreikius ir atitiktų jos interesus.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį nesutinka su atsakovės reiškiamais reikalavimais. Teigia, kad šalių dukra auga pakankamai ramioje ir saugioje aplinkoje, stresą mergaitei gali kelti tik jos pačios motina. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindų būtų galima patenkinti jos reiškiamus reikalavimus. Prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prašo priteisti didesnį išlaikymą dukrai, nes atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl su dukra nebendrauja 50/50 modeliu. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ieškovas orientuojasi į minimalios mėnesinės algos dydį, visi dukters poreikiai nurodyti lentelėje, vien tik S. mokyklos reikmėms išleidžia 800 Eur. Ieškovas lanksčiai žiūri į atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymą, neprieštarautų jei dukra bendravimą su mama suderintų ir prieš porą dienų. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, ieškovas nurodė, kad nesutinka su pareikštais reikalavimais. Atsakovės pajamos yra menamos, savo pajamų ji nepagrindė. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) atsakovė apsistoja pas savo draugę, o tai nėra tinkama gyvenamoji vieta dukrai S. Ieškovas pasidžiaugė, kad atsakovė išgali sumokėti 250 Eur/ mėn. dukters išlaikymui. Nurodė, kad šiuo metu dukters emocinė būsena gera, ji neišreiškė noro lankyti psichologo konsultacijas.
10. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas prašo padidinti priteistą dukrai išlaikymo dydį dėl padidėjusių mergaitės poreikių. Atsakovė neteikė dukrai jokio išlaikymo, išvyko iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), antstoliai išieško įsiskolinimą. Ieškovas įrodė savo ieškinio pagrįstumą, o atsakovė priešingai, savo reikalavimų neįrodė, tą patvirtino ir Tarnybos atstovė. Pagal bylos duomenis atsakovė neįrodė, kad nuo Nutarties priėmimo S. gyvenimo sąlygos esmingai pasikeitė, kad tėvas neužtikrina mergaitės mokslų, tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios aplinkos. Ekspertizės aktas patvirtina, kad dukters ir mamos santykis pašlijęs, S. pas tėvą jaučiasi saugiai ir stabiliai, taigi nėra pagrindo keisti nepilnametės S. gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė teismo posėdžių metu nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovės teigimu, ji išlaikymo nemokėjo, nes „sužaidė“ jos principas, kadangi 2019 m. teisme pasirašyta taikos sutartis nebuvo vykdoma, atsakovė nemato dukters, negali su ja bendrauti, dukra yra užblokavusi jos telefono numerį. Konfliktai su S. kilo dėl pasikeitimų jos tėvo namuose, tėvui persikrausčius gyventi į naujus namus S. buvo suteiktos įvairios lengvatos. Persikrausčiusi gyventi pas tėvą dukra nustojo bendrauti su geriausiais savo draugais. Pasak atsakovės, net dukrai 3 kartus pasakius „nevažiuosiu pas mamą“, šito negalima traktuoti kaip nenorą bendrauti su mama. Nes dukrai gyvenant su mama, ji dažnai sakydavo, kad „nenoriu važiuoti pas tėtį“, dukra juk paauglė, dažnai keičiasi jos nuotaika ir nuomonė. Be to, atsakovė įtaria manipuliaciją ar net bausmes, kad dukra nebendrautų su mama. Prieš kiekvieną teismo posėdį dukra užblokuodavo atsakovės telefono numerį. Santuokos metu atsakovė visą laiką jautė psichologinį smurtą, o jos nutraukimo metu atsakovė atidavė ieškovui visą turtą, todėl nėra teisinga iš jos reikalauti didesnio dukters išlaikymo. Tėvas turi pakankamai lėšų dukters išlaikymui. Dukrai gyvenant su mama, išlaikymui reikėdavo skirti apie 800 Eur/ mėn. Atsakovė yra dizainerė, taigi jos pajamos priklauso nuo atsakovės įdėto darbo. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimų atsakovė nurodė, kad ji nesutinka su ekspertizės išvadomis, nes ekspertizė atlikta paviršutiniškai, neįsigilinant į situaciją, nekyla klausimų dėl atsakovės ir dukters socialinio rato, reiškiamas kaltinimas mamai dėl vaiko mitybos, nors mityba yra abiejų tėvų rūpestis, dukra vasarą svėrė net 72 kg. Dukrai yra emocinis valgymo sutrikimas, tokiu būdu ji siekia laimės hormono. Ekspertė neįsigilino kodėl mama yra tokiame emociniame stabilume, atsakovė, ekspertizės atlikimo metu, dukters nebuvo mačiusi 2 mėn. 14 d. Atsakovė neprieštarauja dukters pasirinkimui gyventi su tėvu, nors tėvas manipuliuoja dukra. Kad nenukentėtų dukters mokymosi procesas, atsakovė persikeltų gyventi į (duomenys neskelbtini). Tėvas dukrai turėtų teikti 250 Eur/ mėn. išlaikymą. Atsakovė nemato dukters, todėl šiuo metu išlaikymo jai ir neteikia, išlaikymą išieško antstoliai. Šiuo metu atsakovė dirba pagal individualią veiklą ir pagal vienkartinius susitarimus dėl projektų, per metus pajamos sudaro 18 000-19 000 Eur. Dukters išlaikymui atsakovė taip pat galėtų skirti po 250 Eur/ mėn., gal net ir daugiau. Dukra paauglė, todėl jaučia pyktį dėl bendravimo su mama trūkumo. Atsakovei susiklosčiusi situacija yra labai emocionali, jai svarbūs vaiko interesai. Ekspertizės akte nurodyta, kad tėvas trukdo atsakovei bendrauti su dukra. Atsakovė negali susisiekti su dukra, nes yra užblokuotas atsakovės telefono numeris. Dukra paskambino mamai 2022 m. gruodžio 19 d. po 20 valandos. Atsakovės teigimu, dukra bijo tėvo, net ir dėl mokslo krypties pasirinkimo vaikas yra įstatytas į didelius rėmus. Tėvas dukrą uždarė „į kalėjimą“, mergaitė visada būdavo aktyvi ir veikli, turiningai leisdavo laisvalaikį, o persikrausčiusi gyventi pas tėvą tapo uždara, pasiteiravus kaip leidžia dienas vasarą, atsakydavo „tai sėdžiu kambaryje“. Dukra, gyvendama pas tėvą, pradėjo nelankyti savo mėgstamų būrelių, pvz. žirgyno. Atsakovė nesikreipė į antstolius kai kiekvieną kartą negalėdavo pasimatyti su dukra. Nuo 2019 m. dukra tapo uždara, nelaiminga, jai daroma labai didelė tėvo įtaka.
12. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Ieškovo dukra S. gyvena kartu, šeimoje yra trys vaikai: S., liudytojos sūnus iš pirmos santuokos ir bendras sutuoktinių vaikas. Nė vienas vaikas nėra išskiriamas, visiems rodomas vienodas dėmesys. Liudytoja skatina S. bendrauti su mama. Liudytoja su S. bendrauja, mergaitė jai pasipasakoja, liudytojos teigimu, S. ir jos santykiai yra normalūs ir sveiki.
13. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad esanti atsakovės mama. Žino, kad tarp jos dukters E. ir L. vyksta konfliktas. Liudytojos teigimu, visų nesutarimų ir nutrūkusios santuokos kaltininkas yra L. A. Liudytoja patvirtino, kad L. A. išreiškė norą, kad atsakovė nežinotų, jog jos dukra S. lankydavosi pas liudytoją.
14. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės tėtis. Žino, kad tarp E. P. ir jos buvusio sutuoktinio vyksta ginčas. Liudytojas prisiminė atvejį dėl savo gimtadienio šventės: liudytojas paskambino L. dėl S. dalyvavimo šventėje; L. mergaitę atvežė iki (duomenys neskelbtini) apie 16-17 val. Po konflikto su mama (atsakove) S. nenorėjo likti šventėje, vėlai vakare (apie 24 val.) L. atvažiavo pasiimti S. Dėl ko S. susipyko su savo mama liudytojas nežino.
15. Apklausta nepilnametė S. A. nurodė, kad jai, apklausos metu, (duomenys neskelbtini) metų. Žino, kad šios apklausos metu teks kalbėti apie mamos ir tėčio santykius. Su tėčiu labai nesipyksta, nebent dėl mažų dalykų, bet jos teigimu, dėl mažų dalykų pykstasi visi. Su tėčiu kalba įvairiomis temomis, pvz. apie tankus, mašinas. Su tėčiu daug veiklos neturi, kartais vakare susirinkę virtuvėje pasikalba, kartu atlieka darbus aplink namus ar kieme. Jei mergaitei pasiseka, tėtis labai didžiuojasi, o jei nepasiseka – jis bando S. padėti. S. su mama sekasi ne kaip, labai dažnai būna „ne faina“, aišku būna ir gerų dalykų. Būnant su mama S. turi galvoti apie kiekvieną savo žodį, judesį, o toks bendravimas ją vargina. Kartais su mama juokauja. Su mama nesusitinka (apklausos metu nurodė, kad su mama nebendrauja apie 23 d.), susipyko su mama, todėl S. nusprendė nebendrauti su mama. Pykčių metu mama S. vadindavo „durna“. S. būdavo liūdna, kai susipykdavo su mama. Mergaitė nori bendravimo su mama pertraukos. S. gyvena su tėčiu, jo žmona, broliu ir sese. Sutaria gerai, bet kartais būna konfliktų, pvz. dėl to, kad ji nesusitvarko savo kambario. Apie draugus su tėvais nekalba, apie sunkumus dažniausiai kalba su savo draugais. Mama blogai kalbėdavo apie tėtį – jis blogas ir pan., o S. tai skaudu girdėti (mergaitė kalbėdama verkia). Gyvendama pas tėtį S. geriau susitvarkė su mokslais ir tuo ji džiaugiasi. S. teigimu, materialiniai dalykai svarbūs, tėtis ją aprūpina visiškai. Su mama norėtų praleisti laiko ne daug, maždaug iki savaitės laiko, nes būdama su mama pavargsta. Mama daug dirba, jai trūksta pinigų, S. nori, kad mamai viskas būtų gerai ir jai netrūktų pinigų. Mergaitė įvardijo kas jai nepatinka mamos elgesyje: blogai kalba apie tėtį, kaltina visus aplinkinius, tėtis neva dukra manipuliuoja, tėtis apvogė mamą (taip aiškino mama). S. teigimu, tėtis apie mamą nekalba blogai, skatina, kad mergaitė skambintų mamai ir bendrautų su mama.
16. Tarnybos atstovė, teismo posėdyje palaikė išvadoje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad Tarnyba ištyrė vaiko gyvenimo sąlygas, išklausė mergaitės nuomonę. Šeima skyriui žinoma, buvo taikoma atvejo vadybos procesas dėl tėvų konfliktų nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mokslų, ugdymo. Nustatyta, kad mergaitės ir tėvo ryšys yra glaudus, atliepiama vaiko emocinė būsena, bendravimas yra šiltas ir pagarbus. Mergaitė yra atvira, drąsiai reiškia savo nuomonę, diskutuoja, dažnai šypsosi, mėgsta skaityti. Įvertinus visą medžiagą, Tarnybos nuomone, geriausius šiai dienai Sofijos interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu, tačiau labai svarbu užtikrinti pozityvų mergaitės bendravimą su mama, kadangi turi būti atkurtas ir stiprinamas jų tarpusavio ryšys. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad S. mama reiškia prieštaringus jausmus, ilgesį, gailestį, bejėgiškumą, nusivylimą, pyktį. Paauglė nurodė, kad jaučiasi mamos nesuprasta, apkaltinta, nėra paisoma S. noro, reikalaujama atsakymų, kurių mergaitė neturi. Taip pat S. nurodė, kad nori ryšio su mama, tačiau jaučia nerimą prieš judviejų susitikimus. Atsižvelgiant į nepilnametės amžių, Tarnybos vertinimu, konkreti bendravimo tvarka šiuo atveju nebūtų tikslinga, būtų sudėtingai įvykdytina. Šiuo atveju labai svarbu S. užtikrinti psichologinę pagalbą, kad mergaitė jaustusi gerai prieš susitikimus su mama, jog būtų kuriamas ir stiprinamas pozityvus ryšys su mama, taip pat būtų labai svarbu, kad ir mama stengtusi pozityviai bendrauti su dukra, įsiklausytų į dukters nuomonę. Priešieškiniu prašomas išlaikymo dydis labiau atitiktų nepilnametės interesus, nei ieškiniu prašomas išlaikymo dydis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas
17. Bylos medžiaga patvirtina tokias reikšmingas faktines aplinkybes:
17.1. ieškovas ir atsakovė turi nepilnametę dukrą S. A., gim. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
17.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15338-1050/2019, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, be kita ko, tokiomis sąlygomis:
17.2.1. „1. Susitarimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo: L. A. ir E. P. susitaria pakeisti (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą, reglamentuojantį vaiko gyvenamosios vietos nustatymą. Nepilnametės S. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu L. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
17.2.2. „2. Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo. 2.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3. punktą, reglamentuojantį vaiko bendravimo tvarkos nustatymą ir susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. tvarkos:
2.1.1. E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) porinėmis metų savaitėmis, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį vakare (vaiko paėmimo laikas nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) arba kitu iš anksto suderintu laiku, arba kitos tėvų sutartos vietos, iki kitos savaitės (porinės metų savaitės) sekmadienio vakaro (vaiko grąžinimo laikas nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) arba iki kito iš anksto suderinto laiko“.
17.2.3. „3. Susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. 3.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014, kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą, reglamentuojantį išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą, ir susitaria, kad E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų), nuo nutarties, kuria bus patvirtinta ši sutartis, įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės. Tokio dydžio išlaikymas yra teikiamas atsižvelgiant į tai, kad vaiko mama su dukterimi bendrauja intensyviu grafiku, kas savaitę, ir bendravimo metu maksimaliai užtikrina mergaitės būtinuosius ir kitus poreikius.“
Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Toks ginčas sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, išskyrus, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Ginčo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš naujo pagal paduotą pakartotinį ieškinį galimas, esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) faktinės aplinkybės taip pasikeitė, kad sudaro naują ieškinio reikalavimo pagrindą, 2) tėvas (motina) su kuriuo teismo sprendimu buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, vaiką atidavė auginti ir gyventi kitiems asmenims. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vienos neesminės aplinkybės pasikeitimas negali būti laikomos ieškinio pagrindo pasikeitimu. Pagrindo pasikeitimas yra tada, kada pasikeičia tos aplinkybės, kurios turi lemiamos įtakos ginčo sprendimui, pavyzdžiui vaiko norų pasikeitimas, tėvo (motinos) gyvenimo sąlygų pasikeitimas ir pan. Faktus, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti antrasis iš tėvų, reiškiantis reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003).
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškino reikalavimą dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo grindžia tuo, kad po šalių santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių dukra S. tapo nelaiminga, jai daroma labai didelė tėvo įtaka. Pasak atsakovės, dukrai iš (duomenys neskelbtini) stoties net 2 val. tenka iš mokyklos važiuoti iki tėvo namų, o tamsiu paros metu nepilnametei tai yra ne saugu. Kadangi dukters saugumas buvo pažeistas, ji pradėjo praleidinėti pamokas, ko pasėkoje nesijautė progresuojanti. Atsakovės teigimu, tėvo suteikta dukrai materialinė gerovė nėra pakankamai gera aplinka nepilnametės augimui, nuolatinė stresinė aplinka gali turėti nepataisomų pasekmių. Tėvas nuolat demonstruoja nepagarbą S. motinos nuomonei ir įteiginėja dukrai, kad mama blogai kalba apie tėvą, pavydi jo namų ir sutvarkyto gyvenimo. Kad nenukentėtų dukters mokymosi procesas, atsakovė persikeltų gyventi į (duomenys neskelbtini) (žr. šio sprendimo 6, 11 punktus). Ieškovas nesutinka su šiuo priešieškinio reikalavimu ir atsikirsdamas į atsakovės argumentus paaiškina, kad priešingai, nei teigia atsakovė, šalių dukra auga pakankamai ramioje ir saugioje aplinkoje, stresą mergaitei gali kelti tik jos pačios motina. Atvykusi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) atsakovė apsistoja pas savo draugę, o tai nėra tinkama gyvenamoji vieta nepilnametei dukrai. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindų būtų galima patenkinti jos reiškiamus reikalavimus (žr. šio sprendimo 8, 9 punktus). Tarnyba pateiktoje išvadoje į atsakovės pareikštą priešieškinį, nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nepilnametės išsakytą nuomonę, nepilnametės S. A. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina, šiuo metu, neatitiktų geriausių mergaitės interesų (žr. šio sprendimo 7 punktą).
20. Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-590-324/2018; ir kt.).
21. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaiko aplinkos keitimas neabejotinai sukelia vaikui emocinių išgyvenimų ir gali padaryti jam tam tikros socialinės ir psichologinės žalos, todėl teismų praktika yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą, tačiau tik jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tais atvejais, kai esama aplinka neatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o būsima aplinka šiuos reikalavimus gali užtikrinti, vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas yra būtinas ir pateisinamas dėl paties vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Vis dėl to aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Todėl sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės, susijusios su galimybėmis nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su kita šalimi.
22. Byloje esantis 2021 m. kovo 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1TSD-842 patvirtina, kad Tarnybos specialistams atlikus ieškovo gyvenamosios vietos įvertinimą, nustatyta, jog ieškovo gyvenimo sąlygos yra geros ir tinkamos nepilnametei dukrai S. augti ir vystytis. Tarnybos specialistai ieškovo namuose išklausė nepilnametės S. nuomonę (2021 m. kovo 2 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1TSD-843). Mergaitė, be kita ko, pasakojo, kad su tėčiu sutaria gerai, būdama su juo jaučiasi atsipalaidavusi, mėgsta su tėčiu kalbėtis, aiškintis dėl naujų ir nežinomų dalykų; mergaite daugiausia rūpinasi tėtis ir jo žmona. N. S. mamą apibūdino kaip susikaupusią darbui, įsitempusią, jos santykiuose su mama anksčiau buvo daug pykčio. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė S. su tėvu gyvena (duomenys neskelbtini), o motina (atsakovė) nuo 2020 m. gruodžio mėn. persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Su atsakove tarnybos specialistai bendravo tik telefonu, jos gyvenimo sąlygų netyrė (Tarnybos 2021 m. kovo 4 d. aktas Nr. 1TSD-886).
23. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kiekvienu atveju turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
24. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros; taip pat kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; ir kt.).
25. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, jog jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 straipsnis). Atsižvelgiant į CK 3.174 straipsnio 2 dalį, kuri nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą, siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę, šalių nepilnamečiai vaikai apklausti teisme.
26. Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametės S. nuomonė. Mergaitė nurodė, kad šiuo metu gyvena su tėčiu, jo žmona, broliu ir sese. Sutaria gerai, bet kartais būna konfliktų, pvz. dėl to, kad ji nesusitvarko savo kambario, su tėčiu labai nesipyksta, nebent dėl mažų dalykų, bet jos teigimu, dėl mažų dalykų pykstasi visi. Su tėčiu kalba įvairiomis temomis, pvz. apie tankus, mašinas. Su tėčiu daug veiklos neturi, kartais vakare susirinkę virtuvėje pasikalba, kartu atlieka darbus aplink namus ar kieme. Jei mergaitei pasiseka, tėtis labai didžiuojasi, o jei nepasiseka – jis bando S. padėti. S. su mama sekasi ne kaip, labai dažnai būna „ne faina“, aišku būna ir gerų dalykų. Būnant su mama S. turi galvoti apie kiekvieną savo žodį, judesį, o toks bendravimas ją vargina. Kartais su mama juokauja. Su mama nesusitinka (apklausos metu nurodė, kad su mama nebendrauja apie 23 d.), susipyko su mama, todėl S. nusprendė nebendrauti su mama. Pykčių metu mama S. vadindavo „durna“. S. būdavo liūdna, kai susipykdavo su mama. Mergaitė nori bendravimo su mama pertraukos. Apie draugus su tėvais nekalba, apie sunkumus dažniausiai kalba su savo draugais. Mama blogai kalbėdavo apie tėtį – jis blogas ir pan., o S. tai skaudu girdėti (mergaitė kalbėdama verkia). Gyvendama pas tėtį S. geriau susitvarkė su mokslais ir tuo ji džiaugiasi. S. teigimu, materialiniai dalykai svarbūs, tėtis ją aprūpina visiškai. Su mama norėtų praleisti laiko ne daug, maždaug iki savaitės laiko, nes būdama su mama pavargsta. Mama daug dirba, jai trūksta pinigų, S. nori, kad mamai viskas būtų gerai ir jai netrūktų pinigų. Mergaitė įvardijo kas jai nepatinka mamos elgesyje: blogai kalba apie tėtį, kaltina visus aplinkinius, tėtis neva dukra manipuliuoja, tėtis apvogė mamą (taip aiškino mama). S. teigimu, tėtis apie mamą nekalba blogai, skatina, kad mergaitė skambintų mamai ir bendrautų su mama.
27. Iš byloje esančios 2022 m. rugsėjo 5 d. – spalio 4 d. teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-192/2022 turinio nustatyta, kad ekspertizės metu S. nurodo priežastis, dėl kurių panoro gyventi su tėčiu – jos žodžiais, su tėčiu ir jo naująja šeima ji jautėsi emociškai ramiau, be to, jai nepatikdavo, jog mama neigiamai kalba apie tėtį. Mama S. reiškia prieštaringus jausmus – ilgesį, viltį, gailestį ir kartu bejėgiškumą, nusivylimą, pyktį. Bendravimas su mama S. yra emociškai sunkus (gūžiasi, verkia). S. mažiau streso patiria santykyje su tėvu, su juo mergaitė nurimsta ir atsipalaiduoja, jaučiasi saugiau ir emociškai ramiau, tėvas geba megzti ribas išlaikantį poklabį, domisi dukters kasdeinybe. Taigi gyvenamosios vietos keitimas šiuo metu nėra rekomenduojamas.
28. Iš mergaitės išreikštos nuomonės, matyti, kad ji myli abu tėvus, ji nori, jog mamai viskas būtų gerai, tačiau mergaitė aiškiai išreiškė norą gyventi su tėčiu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo neatsižvelgti į vaiko išreikštą norą gyventi su ieškovu (tėvu), kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams.
29. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas Tarnybos ir ekspertės išvadas, taip pat išsakytą paauglės S. nuomonę, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie tai, jog ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnametei S., taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovo elgesį su nepilnamete dukterimi. Nagrinėjamu atveju ir pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino neprieštaraujanti dukters pasirinkimui gyventi su tėvu, nors tėvas, pasak atsakovės, manipuliuoja dukra (žr, šio sprendimo 11 punktą).
30. Atsižvelgdamas į tai, kad S., būdama subrendusi asmenybė (sprendimo priėmimo dieną (duomenys neskelbtini) metų) aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu, drauge gyvena daugiau nei trejus metus jos poreikius atitinkančioje aplinkoje ir nesant duomenų apie tai, jog mergaitės gyvenimas su tėvu daro žalingą įtaką nepilnamečio vaiko auklėjimui, mokymuisi, sveikatai ar augimui, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo keisti nepilnametės S. gyvenamąją vietą nustatant ją su motina E. P., todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo atmeta, kaip nepagrįstą.
31. Atmetus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimai dėl išlaikymo vaikui iš tėvo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo nenagrinėjami.
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo
32. Lietuvos Respublikos Konstitucija šeimą laiko itin svarbiu socialiniu institutu, sudarančiu visuomenės ir valstybės pagrindą. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą).
33. Vaiko teisė žinoti savo tėvus, kurti su jais ryšį ir jį išsaugoti yra pamatinė vaiko asmenybės vystymuisi, tačiau ryšys yra dviejų asmenų sąveika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant išsilygina šių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už šio ryšio puoselėjimą. Tačiau tais atvejais, kai vaikas neturi galimybės augti prižiūrimas savo abiejų tėvų, kiekvienas iš jų turi imtis tinkamų priemonių šeimos ryšiui su vaiku išsaugoti.
34. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
35. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Pareiga reiškia tinkamą vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaikų teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaikų interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikai gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, jog abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).
36. Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018; ir kt.).
37. Nagrinėjamu atveju Nutartimi buvo nustatyta konkreti motinos ir nepilnametės dukters S. bendravimo tvarka (žr. šio sprendimo 17.2.2 punktą). Ieškovas prašo pakeisti Nutartimi nustatytą vaiko bendravimo su mama tvarką, nustatant, kad mama su dukra S. bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu (žr. šio sprendimo 1, 2 punktus). Atsakovė, reikšdama priešinius reikalavimus, taip pat prašė nustatyti analogišką tėvo bendravimo su dukra tvarką (žr. šio sprendimo 6 punktą). Taigi šalys iš esmės sutaria, kad šiuo atveju nėra būtina nustatyti konkrečią nepilnametės S. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia mama.
38. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pakeičia Nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su dukterimi S. tvarką ir nustato atsakovės bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią motina su nepilnamete dukra bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu (ieškovu).
Dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo
39. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.
40. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
41. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).
42. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
43. Pirmiau įvardytos materialiosios teisės normos patvirtina, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Turtinės padėties pokyčio laipsnio reikšmingumas akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.).
44. Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai, žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K3-3-395-313/2018; ir kt.).
45. Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos (ne)konstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; ir kt.).
46. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios(ių) sąlygos(ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; ir kt.).
47. Ieškovas, prašydamas padidinti Nutartimi nustatyto išlaikymo dydį nepilnametei S. nuo 50 Eur iki 235 Eur, remiamasi vienu iš CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. pasikeitę nepilnametės mergaitės poreikiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepilnametės Sofijos poreikius įvertina 450 Eur suma per mėnesį, papildomos išlaidos – 2000 Eur per metus (žr. šio sprendimo 3 punktą).
48. Atsakovė, viena vertus, procesiniuose dokumentuose nesutiko su prašomu padidinti išlaikymo dydžiu, pripažino, kad išlaikymo dukrai neteikė dėl savo ambicijų (žr. šio sprendimo 4 punktą). Kita vertus, teisminio nagrinėjimo metu, atsakovė nurodė, kad šiuo metu dirba pagal individualią veiklą ir pagal vienkartinius susitarimus dėl projektų, per metus jos pajamos sudaro 18 000-19 000 Eur, taigi dukters išlaikymui galėtų skirti po 250 Eur/ mėn., o gal net ir daugiau (žr. šio sprendimo 11 punktą).
49. Esant nurodytam, teismas dėl prašomo išlaikymo dydžio pakeitimo plačiau nepasisako, konstatuodamas, kad Nutartimi nustatytas 50 Eur/mėn. išlaikymo dydis visiškai neatitinka (duomenys neskelbtini) S. interesų.
50. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė turi visas galimybes prisidėti prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, todėl ieškovo reikalavimą tenkina ir iš atsakovės nepilnametės S. išlaikymui priteisia po 235 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki dukters S. pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies nuostatas, civilinės bylos iškėlimo teisme momentu laikomas ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas teisėjo priimta rezoliucija, t. y. civilinė byla laikoma iškelta teisme tik nuo teisėjo rezoliucijoje, kuria ieškinys priimtas, nurodytos datos.
51. Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir toliau laikytinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
53. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
54. Priešieškinį atmetus atsakovei bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Tačiau yra grąžinama 5 Eur permoka už priešieškinio reikalavimus, nes mokėjimo nurodymu ZL71950 atsakovė sumokėjusi 80 Eur žyminio mokesčio, kai mokėta suma yra 75 Eur. Atsakovei išaiškinama, kad žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
55. Ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės valstybės naudai priteistini 49,95 Eur (235 Eur – 50 Eur) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
56. Byloje nustatyta, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovas patyrė 1100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taigi ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinas 1175 Eur (75 + 1100) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
57. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje neviršija 5 Eur, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15338-1050/2019, 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčius, bei 3 punkto 3.1. papunktį, juos išdėstant taip:
„2. Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo: 2.1. L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ir susitaria dėl tokios vaiko motinos E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) tvarkos: 2.1.1. E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)
„3. Susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo: 3.1. L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria buvo pakeista (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, ir susitaria, kad E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 235 (du šimtus trisdešimt penkis) Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės.“
Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovas L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovės E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo L. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1175 (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 49,95 Eur (keturiasdešimt devyni eur 495 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Grąžinti atsakovei E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) Eur atsakovės permokėtą žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas – ZL71950). Atsakovei išaiškinama, kad žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.