Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1524-852/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-09-05
Bylos Nr.: e2A-1524-852/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-03384-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: L. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-1524-852/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03384-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. A. ieškinį E. P., dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo ir priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. A. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei E. P., prašydamas: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atitinkamai 2 punkto papunkčius 2.1. ir 2.1.1., 3 punkto 3.1. papunktį, išdėstant juos taip: 1) „Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo: 2.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ir susitaria dėl tokios vaiko motinos E. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. tvarkos: 2.1.1. E. P., bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu L. A.“; 2) „Susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo: 3.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį, kuria buvo pakeista Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, ir susitaria, kad E. P. teikia išlaikymą S. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį 235 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės“.

2. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. liepos 5 d. teismo nutartimi (toliau – ir Nutartis) buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl santuokos, nutrauktos Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo, kuria, be kita ko, buvo pakeista vaiko gyvenamoji vieta – nepilnametės S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta tėvų susitarimu buvo nustatyta su tėvu L. A., šalys susitarė dėl skyriumi gyvenančios motinos E. P. ir nepilnametės dukters S. A. bendravimo tvarkos, taip pat ieškovas ir atsakovė 3 punkto papunktyje 3.1. susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, numatant, kad atsakovė E. P. teikia išlaikymą dukrai S. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur nuo nutarties, kuria bus patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės. Šiame sutarties papunktyje ieškovas ir atsakovė pažymėjo, kad tokio dydžio išlaikymas yra teikiamas, atsižvelgiant į tai, jog vaiko mama su dukterimi bendrauja intensyviu grafiku, t. y. kas savaitę, ir bendravimo metu maksimaliai užtikrina mergaitės būtinuosius ir kitus poreikius. Kadangi vaiko motina (atsakovė) išsikėlė iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą, su dukra maksimaliai pagal teismo nutartyje numatytą bendravimo tvarką nebendrauja, susitinka itin retai, išlaikymo dukrai neteikė (tėvas kreipėsi į VSDFV su prašymu, kad išlaikymą vaikui už motiną teiktų valstybė), neprisidėjo prie nepilnametės išlaikymo kitokiomis formomis, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, nurodė, kad būtina pakeisti Nutarties sąlygas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su vaiku nustatymą ir išlaikymo nepilnametei dukrai teikimą. Teigė, kad vaiko tėvas nesudaro jokių kliūčių motinai bendrauti su dukra, tiesiog pati atsakovė neįgyvendina savo teisių ir pareigų nepilnametei dukrai. Pasisakydamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ieškovas nurodo, kad atsakovė dukrai turėtų teikti išlaikymą po 235 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovo teigimu, dukters minimaliausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikia 450 Eur sumos, kurią sudaro išlaidos: higienos priemonės – 30 Eur, maistui mokykloje – 50 Eur, maistui namuose – 150 Eur, vitaminai ir maisto papildai – 40 Eur, medicininė priežiūra – 40 Eur, mokyklinės prekės, išlaidos mokykloje – 40 Eur, drabužiai (sezoniniai, uniforma, sportinė apranga, avalynė ir kt.) – 80 Eur, mokesčiai (komunalinės, telefono ir transporto išlaidos, internetas) – 20 Eur. Taip pat patiriamos papildomos išlaidos: stovyklų, kelionių su šeima (vasaros stovykla 300 Eur, kelionės su šeima 900 Eur) kaina per metus 1200 Eur, laisvalaikis (kinas, boulingas, kavinės, ekskursijos po Lietuvą, draugų gimtadieniai, vaiko gimtadienis) – 800 Eur per metus. Atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus, neturinti sveikatos problemų, todėl turi imtis priemonių ir dėti visas pastangas, kad užtikrinti vienintelio savo vaiko išlaikymą, o ne perkelti nepilnametės išlaikymo naštą tėvui arba valstybei. Ieškovas L. A. turi dar vieną nepilnametį išlaikytinį, vykdo įsipareigojimus bankui, gauna apie 4 326 Eur dydžio užmokestį per mėnesį.

Atsiliepimas

3. Atsakovė E. P. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Atsakovės teigimu, ieškovas manipuliuoja vaiku, nuteikinėja dukterį prieš motiną, tokiu būdu siekdamas sugriauti dukters ir motinos santykius, o ieškiniu siekia tik finansinės naudos. Kai dukra būdavo pas atsakovę, motina pirkdavo jai drabužius, apatinius, kosmetikos ir plaukų priežiūros priemones, kitus mergaitei reikalingus daiktus, neskaitant maisto ir pramogų. Atsakovė nesutiko su ieškiniu prašoma padidinti išlaikymo suma.

4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovas gyvena šešių kambarių jam ir jo sutuoktinei V. A. nuosavybės teise priklausančiame name su patogumais. Apsilankymo metu ieškovo namuose nebuvo pilnai palaikoma tvarka, S. turi savo atskirą kambarį, kuriame yra visi reikalingi baldai, ugdymosi priemonės. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis 4800 Eur/ mėn., papildomai gauna išmoką 3 vaikams – 355 Eur/mėn. Pasak ieškovo, S. motina neteikė vaikui išlaikymo, dukra nebūna pas mamą pusę laiko, iki 2020 m. lapkričio mėn. dukters santykiai su mama buvo gana sudėtingi, S. nebendravo su mama. Su atsakove bendrauta telefonu. E. P. nurodė, kad nuo 2020 m. gruodžio mėn. persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra bedarbė, neturi pajamų. Atsakovės teigimu, apie pusę metų dukters tėvas nesudarė galimybių bendrauti su dukra, paskambinus ir paprašius pasikalbėti su dukra, jis atsakydavo, kad dukra nenori bendrauti su mama. Atsakovė taip pat nurodė, kad perka dukrai, jei ji paprašo, drabužius, kosmetiką, tačiau teigė, jog nesiruošia daryti pavedimų ieškovui, nes jis teisme buvo nurodęs, kad gali pats vienas išlaikyti dukrą. Apsilankymo metu buvo individualiai bendrauta su nepilnamete. Pasak S., santykiuose su mama anksčiau buvo daug pykčio, mamai atrodė, kad mergaitė palaiko tėtį, buvo taip susipykusios, jog S. užblokavo mamos telefono numerį ir su ja nebendravo. S. nurodė, kad nuo rudens viskas susitvarkė, bendraudama su mama ji nekalba apie tėtį, buvo pas mamą nuvykusį dviem savaitėms į (duomenys neskelbtini). Mama, jei tik S. nori, nuperka jai drabužių, smulkmenų, knygų, duoda smulkių pinigų. Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimai dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos bendru šalių sutarimu ir išlaikymo dydžio pakeitimo, neprieštarauja nepilnametės S. interesams.

Šalies argumentai

5. Atsakovė E. P. priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytą S. gyvenamąją vietą su tėvu, pakeičiant dukters gyvenamąją vietą su mama, nustatant, kad tėvas su dukra bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko motina, taip pat pakeičiant Nutarties sąlygą dėl mokamo išlaikymo, nurodant, jog tėvas teikia dukrai kas mėnesį 250 Eur išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovės teigimu, dukrai iš (duomenys neskelbtini) stoties net 2 val. tenka iš mokyklos važiuoti iki tėvo namų, o tamsiu paros metu nepilnametei tai yra nesaugu. Kadangi dukters saugumas buvo pažeistas, ji pradėjo praleidinėti pamokas, dėl to nesijautė progresuojanti. Pasak atsakovės, tėvo suteikta dukrai materialinė gerovė nėra pakankamai gera aplinka nepilnametės augimui, nuolatinė stresinė aplinka gali turėti nepataisomų pasekmių. Tėvas nuolat demonstruoja nepagarbą S. motinos nuomonei ir bando įteigti dukrai, kad mama blogai kalba apie tėvą, pavydi jo namų ir sutvarkyto gyvenimo, kas, atsakovės manymu, yra ne vaiko atsakomybėje ir to nereikia kalbėti vaikui girdint.

6. Tarnyba pateikė išvadą į atsakovės pareikštą priešieškinį, kurioje nurodoma, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 4 d. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nepilnametės išsakytą nuomonę, S. A. gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas su motina, šiuo metu, neatitiktų geriausių mergaitės interesų. Tuo atveju, jei nepilnametės gyvenamoji vieta būtų pakeista ir nustatyta su motina, atsakovės prašomas išlaikymo dydis vaikui, galimai patenkintų nepilnametės poreikius ir atitiktų jos interesus.

Atsiliepimas

7. Ieškovas L. A. atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinio netenkinti. Pažymėjo, kad šalių dukra auga pakankamai ramioje ir saugioje aplinkoje, stresą mergaitei gali kelti tik jos pačios motina. Atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kurių pagrindų būtų galima patenkinti jos reiškiamus reikalavimus. Prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prašo priteisti didesnį išlaikymą dukrai, nes atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), todėl su dukra nebendrauja 50/50 modeliu. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo ieškovas orientuojasi į minimalios mėnesinės algos dydį, visi dukters poreikiai nurodyti lentelėje, vien tik S. mokyklos reikmėms išleidžia 800 Eur. Ieškovas lanksčiai žiūri į atsakovės bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymą, neprieštarautų, jei dukra bendravimą su mama suderintų ir prieš porą dienų. Pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimų, ieškovas nurodė, kad nesutinka su pareikštais reikalavimais. Atsakovės pajamos yra menamos, savo pajamų ji nepagrindė. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) atsakovė apsistoja pas savo draugę, o tai nėra tinkama gyvenamoji vieta dukrai S.. Ieškovas džiaugiasi, kad atsakovė išgali sumokėti 250 Eur/ mėn. dukters išlaikymui. Nurodė, kad šiuo metu dukters emocinė būsena gera, ji neišreiškė noro lankyti psichologo konsultacijų.

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas prašo padidinti priteistą dukrai išlaikymo dydį dėl padidėjusių mergaitės poreikių. Atsakovė neteikė dukrai jokio išlaikymo, išvyko iš (duomenys neskelbtini) gyventi į (duomenys neskelbtini), antstoliai išieško įsiskolinimą. Ieškovas įrodė savo ieškinio pagrįstumą, o atsakovė priešingai, savo reikalavimų neįrodė, tą patvirtino ir Tarnybos atstovė. Pagal bylos duomenis atsakovė neįrodė, kad nuo Nutarties priėmimo S. gyvenimo sąlygos esmingai pasikeitė, kad tėvas neužtikrina mergaitės mokslų, tinkamų gyvenimo sąlygų, saugios aplinkos. Ekspertizės aktas patvirtina, kad dukters ir mamos santykis pašlijęs, S. pas tėvą jaučiasi saugiai ir stabiliai, taigi nėra pagrindo keisti nepilnametės S. gyvenamąją vietą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė E. P. teismo posėdžių metu nurodė, kad visiškai nesutinka su ieškinio reikalavimais. Atsakovės teigimu, ji išlaikymo nemokėjo, nes „sužaidė“ jos principas, kadangi 2019 m. teisme pasirašyta taikos sutartis nebuvo vykdoma, atsakovė nemato dukters, negali su ja bendrauti, dukra yra užblokavusi jos telefono numerį. Konfliktai su S. kilo dėl pasikeitimų jos tėvo namuose, tėvui persikrausčius gyventi į naujus namus S. buvo suteiktos įvairios lengvatos. Persikrausčiusi gyventi pas tėvą dukra nustojo bendrauti su geriausiais savo draugais. Pasak atsakovės, net dukrai 3 kartus pasakius „nevažiuosiu pas mamą“, šito negalima traktuoti kaip nenorą bendrauti su mama. Dukrai gyvenant su mama, ji dažnai sakydavo, kad „nenoriu važiuoti pas tėtį“, dukra paauglė, dažnai keičiasi jos nuotaika ir nuomonė. Atsakovė įtaria manipuliaciją ar net bausmes, kad dukra nebendrautų su mama. Prieš kiekvieną teismo posėdį dukra užblokuodavo atsakovės telefono numerį. Santuokos metu atsakovė visą laiką jautė psichologinį smurtą, o jos nutraukimo metu atsakovė atidavė ieškovui visą turtą, todėl nėra teisinga iš jos reikalauti didesnio dukters išlaikymo. Tėvas turi pakankamai lėšų dukters išlaikymui. Dukrai gyvenant su mama, išlaikymui reikėdavo skirti apie 800 Eur/ mėn. Atsakovė yra dizainerė, taigi jos pajamos priklauso nuo įdėtų darbo pastangų. Pasisakydama dėl priešieškinio reikalavimų atsakovė nurodė, kad ji nesutinka su ekspertizės išvadomis, nes ekspertizė atlikta paviršutiniškai, neįsigilinant į situaciją, nekyla klausimų dėl atsakovės ir dukters socialinio rato, reiškiamas kaltinimas mamai dėl vaiko mitybos, nors mityba yra abiejų tėvų rūpestis, dukra vasarą svėrė net 72 kg. Dukra turi emocinį valgymo sutrikimą. Ekspertė neįsigilino, kodėl mama yra tokiame emociniame stabilume, atsakovė, ekspertizės atlikimo metu, dukters nebuvo mačiusi 2 mėn. 14 d. Atsakovė neprieštarauja dukters pasirinkimui gyventi su tėvu, nors tėvas manipuliuoja dukra. Kad nenukentėtų dukters mokymosi procesas, atsakovė persikeltų gyventi į (duomenys neskelbtini). Tėvas dukrai turėtų teikti 250 Eur/ mėn. išlaikymą. Atsakovė nemato dukters, todėl šiuo metu išlaikymo jai ir neteikia, išlaikymą išieško antstoliai. Šiuo metu atsakovė dirba pagal individualią veiklą ir pagal vienkartinius susitarimus dėl projektų, per metus pajamos sudaro 18 000-19 000 Eur. Dukters išlaikymui atsakovė taip pat galėtų skirti po 250 Eur/ mėn., gal net ir daugiau. Dukra paauglė, todėl jaučia pyktį dėl bendravimo su mama trūkumo. Atsakovei susiklosčiusi situacija yra labai emocionali, jai svarbūs vaiko interesai. Ekspertizės akte nurodyta, kad tėvas trukdo atsakovei bendrauti su dukra. Atsakovė negali susisiekti su dukra, nes yra užblokuotas atsakovės telefono numeris. Dukra paskambino mamai 2022 m. gruodžio 19 d. po 20 valandos. Atsakovės teigimu, dukra bijo tėvo, net ir dėl mokslo krypties pasirinkimo vaikas yra įstatytas į didelius rėmus. Tėvas dukrą uždarė „į kalėjimą“, mergaitė visada būdavo aktyvi ir veikli, turiningai leisdavo laisvalaikį, o persikrausčiusi gyventi pas tėvą tapo uždara, pasiteiravus kaip leidžia dienas vasarą, atsakydavo „tai sėdžiu kambaryje“. Dukra, gyvendama pas tėvą, pradėjo nelankyti savo mėgstamų būrelių, pvz. žirgyno. Atsakovė nesikreipė į antstolius, kai kiekvieną kartą negalėdavo pasimatyti su dukra. Nuo 2019 m. dukra tapo uždara, nelaiminga, jai daroma įtaka.

11. Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Ieškovo dukra S. gyvena kartu, šeimoje yra trys vaikai: S., liudytojos sūnus iš pirmos santuokos ir bendras sutuoktinių vaikas. Nė vienas vaikas nėra išskiriamas, visiems rodomas vienodas dėmesys. Liudytoja skatina S. bendrauti su mama. Liudytoja su S. bendrauja, mergaitė jai pasipasakoja, liudytojos teigimu, S. ir jos santykiai yra normalūs ir sveiki.

12. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė esanti atsakovės mama. Žino, kad tarp jos dukters E. ir L. vyksta konfliktas. Liudytojos teigimu, visų nesutarimų ir nutrūkusios santuokos kaltininkas yra L. A.. Liudytoja patvirtino, kad L. A. išreiškė norą, kad atsakovė nežinotų, jog jos dukra S. lankydavosi pas liudytoją.

13. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atsakovės tėtis. Žino, kad tarp E. P. ir jos buvusio sutuoktinio vyksta ginčas. Liudytojas prisiminė atvejį dėl savo gimtadienio šventės: liudytojas paskambino L. dėl S. dalyvavimo šventėje; L. mergaitę atvežė iki (duomenys neskelbtini) apie 16-17 val. Po konflikto su mama (atsakove) S. nenorėjo likti šventėje, vėlai vakare (apie 24 val.) L. atvažiavo pasiimti S.. Dėl ko S. susipyko su savo mama liudytojas nežino.

14. Apklausta nepilnametė S. A. nurodė, kad jai, apklausos metu, (duomenys neskelbtini) metų. Žino, kad šios apklausos metu teks kalbėti apie mamos ir tėčio santykius. Su tėčiu labai nesipyksta, nebent dėl mažų dalykų, bet jos teigimu, dėl mažų dalykų pykstasi visi. Su tėčiu kalba įvairiomis temomis. Su tėčiu daug veiklos neturi, kartais vakare susirinkę virtuvėje pasikalba, kartu atlieka darbus aplink namus ar kieme. S. su mama sekasi ne kaip, labai dažnai būna „ne faina“, aišku būna ir gerų dalykų. Būnant su mama S. turi galvoti apie kiekvieną savo žodį, judesį, o toks bendravimas ją vargina. Kartais su mama juokauja. Su mama nesusitinka (apklausos metu nurodė, kad su mama nebendrauja apie 23 d.), susipyko su mama, todėl S. nusprendė nebendrauti su mama. Pykčių metu mama S. vadindavo „durna“. S. būdavo liūdna, kai susipykdavo su mama. Mergaitė nori bendravimo su mama pertraukos. S. gyvena su tėčiu, jo žmona, broliu ir sese. Sutaria gerai, bet kartais būna konfliktų, pvz. dėl to, kad ji nesusitvarko savo kambario. Apie draugus su tėvais nekalba, apie sunkumus dažniausiai kalba su savo draugais. Mama blogai kalbėdavo apie tėtį – jis blogas ir pan., o S. tai skaudu girdėti (mergaitė kalbėdama verkia). Gyvendama pas tėtį S. geriau susitvarkė su mokslais ir tuo ji džiaugiasi. S. teigimu, materialiniai dalykai svarbūs, tėtis ją aprūpina visiškai. Su mama norėtų praleisti nedaug, maždaug iki savaitės laiko, nes būdama su mama pavargsta. Mama daug dirba, jai trūksta pinigų, S. nori, kad mamai viskas būtų gerai ir jai netrūktų pinigų. Mergaitė įvardijo, kas jai nepatinka mamos elgesyje: blogai kalba apie tėtį, kaltina visus aplinkinius, tėtis neva dukra manipuliuoja, tėtis apvogė mamą (taip aiškino mama). S. teigimu, tėtis apie mamą nekalba blogai, skatina, kad mergaitė skambintų mamai ir bendrautų su mama.

15. Tarnybos atstovė, teismo posėdyje palaikė išvadoje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad Tarnyba ištyrė vaiko gyvenimo sąlygas, išklausė mergaitės nuomonę. Šeima skyriui žinoma, buvo taikomas atvejo vadybos procesas dėl tėvų konfliktų nesutariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mokslų, ugdymo. Nustatyta, kad mergaitės ir tėvo ryšys yra glaudus, atliepiama vaiko emocinė būsena, bendravimas yra šiltas ir pagarbus. Mergaitė yra atvira, drąsiai reiškia savo nuomonę, diskutuoja, dažnai šypsosi, mėgsta skaityti. Įvertinus visą medžiagą, Tarnybos nuomone, geriausius šiai dienai S. interesus atitiktų jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėčiu, tačiau labai svarbu užtikrinti pozityvų mergaitės bendravimą su mama, kadangi turi būti atkurtas ir stiprinamas jų tarpusavio ryšys. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad S. mama reiškia prieštaringus jausmus, ilgesį, gailestį, bejėgiškumą, nusivylimą, pyktį. Paauglė nurodė, kad jaučiasi mamos nesuprasta, apkaltinta, nėra paisoma S. noro, reikalaujama atsakymų, kurių mergaitė neturi. Taip pat S. nurodė, kad nori ryšio su mama, tačiau jaučia nerimą prieš judviejų susitikimus. Atsižvelgiant į nepilnametės amžių, Tarnybos vertinimu, konkreti bendravimo tvarka šiuo atveju nebūtų tikslinga, būtų sudėtingai įvykdytina. Šiuo atveju labai svarbu S. užtikrinti psichologinę pagalbą, kad mergaitė jaustųsi gerai prieš susitikimus su mama, jog būtų kuriamas ir stiprinamas pozityvus ryšys su mama, taip pat būtų labai svarbu, kad ir mama stengtųsi pozityviai bendrauti su dukra, įsiklausytų į dukters nuomonę. Priešieškiniu prašomas išlaikymo dydis labiau atitiktų nepilnametės interesus, nei ieškiniu prašomas išlaikymo dydis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: nusprendė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15338-1050/2019, 2 punkto 2.1. ir 2.1.1. papunkčius, bei 3 punkto 3.1. papunktį, juos išdėstant taip: „2. Susitarimas dėl skyriumi gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo: 2.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo pakeistas 2014 m. spalio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, ir susitaria dėl tokios vaiko motinos E. P. bendravimo su nepilnamete dukterimi S. A. tvarkos: 2.1.1. E. P. bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu L. A.“; „3. Susitarimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo: 3.1. L. A. ir E. P. susitaria pakeisti 2019 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį, kuria buvo pakeista 2014 m. spalio 14 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, ir susitaria, kad E. P. teikia išlaikymą S. A., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 235 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki vaiko pilnametystės.“ Teismas nustatė, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieškovas L. A.. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės E. P. ieškovo L. A. naudai 1175 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės E. P. į valstybės biudžetą 49,95 Eur žyminio mokesčio.

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, vertino, kad, iš mergaitės išreikštos nuomonės, matyti, kad ji myli abu tėvus, ji nori, jog mamai viskas būtų gerai, tačiau mergaitė aiškiai išreiškė norą gyventi su tėčiu. Teismo vertinimu, nėra pagrindo neatsižvelgti į vaiko išreikštą norą gyventi su ieškovu (tėvu), kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, kad vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismo posėdžių metu ieškovo ir atsakovės nurodytas aplinkybes, byloje pateiktas Tarnybos ir ekspertės išvadas, taip pat išsakytą paauglės S. nuomonę, nustatė, kad byloje nėra pateikta reikšmingų duomenų apie tai, jog ieškovo gyvenamosios vietos sąlygos yra netinkamos nepilnametei S., taip pat nėra duomenų apie netinkamą ar žalingą ieškovo elgesį su nepilnamete dukterimi. Nagrinėjamu atveju ir pati atsakovė teismo posėdžio metu pripažino neprieštaraujanti dukters pasirinkimui gyventi su tėvu, nors tėvas, pasak atsakovės, manipuliuoja dukra. Atsižvelgdamas į tai, kad S., būdama subrendusi asmenybė (sprendimo priėmimo dieną (duomenys neskelbtini) metų) aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu, drauge gyvena daugiau nei trejus metus jos poreikius atitinkančioje aplinkoje ir nesant duomenų apie tai, jog mergaitės gyvenimas su tėvu daro žalingą įtaką nepilnamečio vaiko auklėjimui, mokymuisi, sveikatai ar augimui, teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo keisti nepilnametės S. gyvenamąją vietą nustatant ją su motina E. P., todėl atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo atmetė kaip nepagrįstą. Atmetus reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikalavimų dėl išlaikymo vaikui iš tėvo priteisimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos nustatymo nenagrinėjo.

18. Teismas, pasisakydamas dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-15338-1050/2019, patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria, be kita ko, buvo nustatyta konkreti motinos ir nepilnametės dukters S. bendravimo tvarka. Ieškovas prašė pakeisti Nutartimi nustatytą vaiko bendravimo su mama tvarką, nustatant, kad mama su dukra S. bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu. Atsakovė, reikšdama priešinius reikalavimus, taip pat prašė nustatyti analogišką tėvo bendravimo su dukra tvarką. Taigi šalys iš esmės sutaria, kad šiuo atveju nėra būtina nustatyti konkrečią nepilnametės S. bendravimo tvarką su skyrium gyvenančia mama, todėl pakeitė nutartimi nustatytą atsakovės bendravimo su dukterimi S. tvarką ir nustatė atsakovės bendravimo su dukra tvarką, pagal kurią motina su nepilnamete dukra bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu.

19. Pasisakydamas dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas nusprendė, kad atsakovė turi visas galimybes prisidėti prie nepilnametės dukters poreikių tenkinimo, todėl ieškovo reikalavimą tenkino ir iš atsakovės nepilnametės dukros išlaikymui priteisė po 235 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 9 d.) iki dukters pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konstatavo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise ir toliau laikytinas ieškovas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Atsakovė E. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl skyrium gyvenančios motinos ir nepilnametės dukters bendravimo tvarkos nustatymo ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principų.

20.2. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad atsakovė posėdžiui nepasiruošusi, neišklausyti atsakovės prieštaravimų dėl ekspertizės 2022 m. gruodžio 21 d. vykusiame teismo posėdyje.

20.3. Teismo psichologinė ekspertizė konstatavo faktus, juos kryptingai interpretuodama nepilnametės dukters tėvo interesų naudai, tačiau apeliantei nesuprantama, kodėl tėvo ar motinos interesai, o ne vaiko, čia turi būti svarbiausi. Su buvusiu sutuoktiniu atsakovės santykiai buvo ir yra komplikuoti, todėl ieškovas turi absoliutų interesą vaiku manipuliuoti. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, akivaizdžių kryptingai konstatuotų aplinkybių nenagrinėjo.

20.4. Nei teismui, nei psichologei ekspertei nekilo klausimų dėl naujų draugų gausos, taipogi ar draugauja šalių dukra su senais draugais bei dėl to, kad senos geriausios draugės nebendrauja su S.. Taip pat, kai yra vaiko atskyrimas nuo įprastos aplinkos (namas už miesto ribų bei toli nuo vaikystės bei paauglystės gyvenamosios vietos), kai yra šalia jos yra tikslinga įtaka, sprendžiant, kuri draugė gera, o kuri bloga (ką ieškovas nuolat darė santuokoje), tai tik parodo, jog mergaitei silpninama asmens savivertė bei savarankiškumas, sprendžiant asmenines situacijas.

20.5. Dėl pakeistos gyvenamosios vietos dukra turi dvi valandas vykti į mokyklą, o ar visada ją tėvas ten nuveža, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo.

20.6. Teismas nepagrįstai nustatė tokią sąlyginę ir visiškai nekonkrečią motinos ir dukters bendravimo tvarką – ,,bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu L. A.“. Akivaizdu, kad tiek dukra nenorėjo ir nenorės konfliktuoti su tėvu, tiek atsakovė, kaip motina, nenori traumuoti dukros ir taip artimai bendrauti su buvusiu sutuoktiniu. Sprendime nurodyti norminiai aktai nepagrindžia teismo sprendimo motyvacijos, nes neatsižvelgiama į pirmenybinę vaiko gynimo interesų viršenybę. Nuostata teismo sprendime, kad dukra bendraus su motina be apribojimų, apeliantės nuomone, yra visiškai sąlyginė, nes su ieškovu bet koks ,,tarimasis“ yra neadekvatus, manipuliatyvus iš jo pusės. Bet kokiu atveju, toks teismo sprendime bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas niekaip neužtikrina motinos ir dukters visaverčių bendravimo santykių ir nepadeda jų plėtojimuisi.

20.7. Atsakovė nėra asociali ar išimtinai konfliktiška, todėl negali sutikti su tokiu psichologės akte „piešiamu“ įvaizdžiu. Vaiko teisų tarnybos specialistai su atsakove bendravo tik telefonu, gyvenimo sąlygų netyrė (sprendimo 22 p.), jokios gilesnės įžvalgos teismui nepateikė.

20.8. Teismas visiškai nepagrįstai nevertino, ar net nesuabejojo psichologės teiginiu, kad mamos apsikabinimas su dukra yra žalojantis, „nepalieka erdvės dukrai”, nes daugeliu mokslinių tyrimų ir pozityviosios tėvystės pedagogai apsikabinimus, prisilietimus skatina, kaip vieną iš emocinio intelekto ugdymo metodų. Tai vėlgi, stebina, kad vaiko mamai, kuri niekuo nenusikaltus, tokiais pasisakymais neleidžiama prisiartinti prie dukros.

20.9. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, CPK 270 straipsnio 4 dalį tenkančios pareigos motyvuoti savo sprendimą.

20.10. Teismas, priimdamas ieškovui palankų sprendimą, turėtų vadovautis Civilinio kodekso (CK) 1.5 straipsnio 4 dalimi, kurioje nurodyta, jog teismas aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tačiau šių principų, apeliantės nuomone, nesilaikė ir jais nesivadovavo. Tai akivaizdu įvertinant, kad savo sprendimu teismas pats pažeidė eilę teisės principų, visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y., esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

20.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendime buvo nustatyta šalių dukros bendravimo su tėvu ir motina tvarka, tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar turi motina (apeliantė) nuo jos priklausančias galimybes tinkamai, kaip nustatyta nurodytame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje bendrauti su dukra ir šių aplinkybių neanalizavęs nusprendė laikyti pakankamu ieškovo ieškinio argumentą, kad motina su dukra maksimaliai pagal teismo nutartyje nustatytą bendravimo tvarką nebendrauja.

20.12. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad ,,<...> teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją <...>“. Esant išsituokusiems, apeliantės manymu, konfliktiškiems ir manipuliatyviems iš ieškovo pusės apeliantės atžvilgiu santykiams, nustatyta teismo sprendimu bendravimo tvarka netenkina atsakovės interesų, neprisideda prie sėkmingos vaiko raidos interesų užtikrinimo. Abejotina, ar skundžiamame teismo sprendime atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atliepia reikalavimus išsaugoti esamas socialiai reikšmingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sąlygas tolesnei plėtotei ir užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.

20.13. Abejotina, ar ieškovui priteistų patirtų 1 175 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus: ieškinys sudaro iš esmės vieną puslapį teksto; ieškinį ieškovas grindė perrašytomis aplinkybėmis iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas.

Atsiliepimas

21. Ieškovas L. A. atsiliepimu prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos atsakovės E. P. ir nepilnametės dukters S. A. dėl bendravimo tvarkos pakeitimo palikti nepakeistą. Iš atsakovės E. P. priteisti ieškovui L. A. 400 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą ieškovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, kad ji 2022 m. gruodžio 21 d. posėdžiui nepasiruošusi ir neišklausyti jos prieštaravimų dėl ekspertizės, išsakytų teismo posėdžio metu. Atsakovė apeliaciniame skunde reiškia nepasitenkinimą dėl bylą nagrinėjusios teisėjos jai išsakytų pastabų. Su šiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Bylą nagrinėjusi teisėja, vertindama atsakovės elgesį bylos nagrinėjimo metu, įgyvendinant savo procesines teises, pagrįstai ir ne vieną kartą bylos nagrinėjimo metu pasiūlė ir išaiškino atsakovės teisę kreiptis teisinės pagalbos į profesionalų teisininką arba, turint mažas pajamas, į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, todėl negalima sutikti, kad teismas neišklausė atsakovės. Pirmosios instancijos teismas šiame procese skyrė perteklinį dėmesį be atstovo dalyvavusiai atsakovei ir jai teikė savotišką teisinę pagalbą įgyvendinant procesines teises. Iš dalies dėl šios priežasties procesas užsitęsė neprotingai ilgą laiką. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, esą teismas jos neišklausė, laikytini nepagrįstais ir turi būti atmesti. Teismo posėdžiams pirmininkauja bylą nagrinėjantis teisėjas pagal CPK 158 str. reglamentuojamas taisykles. Visomis šiomis taisyklėmis vadovavosi ir bylą nagrinėjanti teisėja.

21.2. Atsakovė mano, kad teismas neanalizavo aplinkybių, susijusių su psichologijos ekspertizės rezultatais, kurie, pagal subjektyvią atsakovės nuomonę, buvo šališki. Pagal ją, ekspertizės išvadose konstatuoti faktai ieškovo, o ne vaiko interesų naudai, su kuriuo jos santykiai yra komplikuoti ir kuris, jos įsitikinimu, turi absoliutų interesą vaiku manipuliuoti. Su šiais apeliacinio skundo motyvais ieškovas nesutinka. Atsakovė apeliaciniame skunde stebisi, kodėl ekspertei ir teismui nekilo klausimai dėl dukters draugų praeityje ir dabartinių gausos, bendravimo su šiais draugais ypatumų, vaiko atskyrimo nuo senos aplinkos ir t. t. Visi šie klausimai yra fakto klausimai, kurie nepriskirtini teismo psichologijos eksperto kompetencijai, nes atsakyti į juos nėra reikalingos specialios žinios. Be to, teismo psichologijos ekspertizės tikslas yra visiškai kitas – susietinas su vaiko ir tėvų santykio ištyrimu, o ne kuri vaiko draugė geresnė ar blogesnė, su kuria bendrauti, o su kuria nebendrauti, kaip klaidingai supranta teismo psichologijos ekspertizės paskirtį ir tikslus apeliantė. Be to, ekspertizė skiriama tik tais atvejais, kada yra reikalingos specialios žinios. Išnagrinėtoje byloje teismo psichologijos ekspertizės rezultatai kartu su kitais bylos duomenimis nulėmė teisingas ir pagrįstas teismo išvadas, jog esamoje situacijoje nėra pagrindo pakeisti nepilnametės S. A. gyvenamąją vietą.

21.3. Nesutiktina su apeliante, jog vaiko interesų neatitinka dukters gyvenimas už miesto ribų, susiejant jį su vaikystės ir paauglystės gyvenamąja vieta. Visų pirma, šiai dienai pati atsakovė negyvena dukters vaikystės ir paauglystės gyvenamojoje vietoje, kita vertus ne namas ar butas yra reikšmingi faktoriai, sprendžiant nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo klausimus, svarbiausia vaikui sukurtos gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas, kurį užtikrina jo tėvai (konkrečiu atveju tėvas). Nepilnametės S. tėvas nesprendžia, kurie dukters draugai yra blogi, kadangi jis auklėja dukterį taip, kad ji pati savarankiškai nuspręstų, su kuo ir kaip bendrauti, skatindamas vaiko savivertę ir savarankiškumą, jis yra sudaręs paauglei dukrai saugias ir stabilias gyvenimo sąlygas. Kaip matyti iš teismo psichologijos ekspertizės rezultatų, vaiko mama yra linkusi silpninti dukters asmens savivertę bei savarankiškumą, darydama paauglei emocinį spaudimą, sprendžiant asmenines situacijas.

21.4. Atsakovė mano, kad esant konfliktinei jos ir ieškovo tarpusio santykių situacijai, sprendimas nustatyti sąlyginę ir visiškai nekonkrečią motinos ir dukters bendravimo tvarką, pagal kurią ji bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu L. A., yra nepagrįstas. Tokią savo poziciją atsakovė grindžia klaidingu savo įsitikinimu, kad tiek ji, tiek dukra, įgyvendinant bendravimo tvarką, yra priklausomos nuo ieškovo valios, nes neva dukra „nenorėjo ir nenorės“ konfliktuoti su tėvu, o ji netraumuos dukters ir nenorės „artimai“ bendrauti su buvusiu sutuoktiniu. Su tokia atsakovės pozicija negalima sutikti. Atsakovė pirmosios instancijos teismo proceso metu savo teiktuose procesiniuose dokumentuose nepasiūlė jokios bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, nors teismas jai tokią teisę bylos nagrinėjimo metu išaiškino, kadangi principingai laikėsi savo priešieškinio reikalavimų. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo, kaip konkrečiai norėtų bendrauti su nepilnamete dukra S., išskyrus tai, kad prašo grąžinti bylą bendravimo tvarkos dalyje naujam nagrinėjimui. Ieškovas nėra kategoriškas dukters ir motinos ryšio palaikymui, todėl dukra susitinka bendravimui su mama, tačiau mama (atsakovė) negeba užmegzti saugaus ryšio su nepilnamete dukra arba jį užmezga trumpam laikui, po ko paauglei tenka išgyventi neigiamų motinos emocijų protrūkį. Todėl, tiek išklausant nepilnametės nuomonę teismo posėdyje, tiek teismo psichologijos ekspertizės metu, kalbėdama apie motiną, dukra verkė, akivaizdu, ne dėl tos priežasties, kurią apeliaciniame skunde įvardija atsakovė, susiedama tokią nepilnametės reakciją su vaiko gyvenimu tėvo aplinkoje.

21.5. Atsakovė nurodė, kad vaiko teisų apsaugos institucijos specialistai su ja bendravo tik telefonu, jos gyvenimo sąlygų netyrė ir jokios gilesnės įžvalgos, neformaliai vertinant teismui nepateikė. Tačiau pati atsakovė atsisakė bendradarbiauti su tarnybos specialistais ir savo gyvenimo sąlygų nepristatė apžiūrai. Atsakovė nurodo, kad ieškovas neva darydavo jai kliūtis bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau šių aplinkybių vaiko motina nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovė nurodo, kad nepilnamečiam vaikui, nepriklausomai nuo amžiaus, ypač paauglystės laikotarpiu teisminio bylinėjimosi procesas iššaukia be galo prieštaringus jausmus, būtina pažymėti, kad pati vaiko motina reikalavo tiesioginio dukters dalyvavimo bylos nagrinėjimo procese.

21.6. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų viseto per viešojo intereso prizmę (CPK 49 straipsnis), tačiau ji konkrečiai nepaaiškina, kokių įrodymų, jos manymu, ginčą sprendęs teismas neįvertino. Atsakovė nesutiko dalyvauti privalomojoje ikiteisminėje mediacijoje, kad tėvai taikiai susitartų su nepilnamete dukra S. susijusiais klausimais iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsakovei pakeitus gyvenamąją vietą. Bylos nagrinėjimo metu ji taip pat nesistengė ieškoti kompromiso, kad susitartų su dukra susijusiais klausimais, principingai laikydamasi tik savo priešieškinyje išdėstytos pozicijos bei be atvangos nepagrįstai kaltindama vaiko tėvą. Apeliantė skundžiasi, teigdama, kad teismo sprendime bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas niekaip neužtikrina jos, kaip motinos, ir dukters visaverčių bendravimo santykių ir nepadeda jų plėtojimuisi, tačiau pati nenurodo, kaip jos bendravimas su dukra turėtų būti užtikrintas, kad jos ir paauglės dukters santykiai būtų visaverčiai.

21.7. Apeliantė, cituodama kasacinio teismo suformuluotą taisyklę, pagal kurią gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, akcentuoja tėvų bendradarbiavimą ir kompromisinio sprendimo ieškojimą. Pažymėtina, kad ginčą sprendęs teismas atsakovės cituojamų teisės normų nepažeidė, tačiau pati atsakovė visą procesą pirmosios instancijos teisme net nebandė pozityviai bendradarbiauti ir ieškoti kompromisinių sprendimų, kad užtikrinti saugų savo ir dukters S. ryšį. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai akcentavo, kad atsakovė, reikšdama priešinius reikalavimus, taip pat prašė nustatyti analogišką tėvo bendravimo su dukra tvarką. Teismas pagrįstai nustatė bendravimo tvarką, atsižvelgęs į susiklosčiusią situaciją, jog ryšys tarp motinos ir dukters yra sutrikęs.

21.8. Nesuprantama, ką apeliantė turėjo omenyje, apeliaciniame skunde teigdama „<...> Ar nustatyta skundžiamame teismo sprendime atsakovo bendravimo su vaikais tvarka atliepia šiuos reikalavimus, įvertinant nepilnametės dukters bendravimo su motina (apeliante) aplinkybes, labai abejotina <...>“, kadangi šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas, nesusijęs su ieškovo bendravimo su vaikais tvarka, o su atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka.

21.9. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio aplinkybės perrašytos iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, kuria buvo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1827-759/2014 dalyje dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, todėl jį realiai sudaro tik vienas lapas. Su tokia apeliantės pozicija, jokiu būdu, negalima sutikti. Teisinių paslaugų teikimo apimtis išnagrinėtoje civilinėje byloje susideda ne vien atsakovės nurodomo ieškinio parengimas. Ieškovas pateikė teismui motyvuotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šių išlaidų apimtys yra kur kas platesnės nei nurodo atsakovė. Civilinės bylos medžiagą sudarė trys failai, ieškinys sudarytas ne iš vieno lapo, kaip klaidina apeliacinės instancijos teismą atsakovė, bylos nagrinėjimas užtruko daugiau nei dvejus metus, posėdžiai buvo atidedami iš dalies dėl pačios atsakovės elgesio ir negebėjimo arba nenoro pasirūpinti kvalifikuota teisine pagalba. Tik praėjus 8 mėnesiams nuo bylos inicijavimo atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kas neabejotinai laikytina siekiu vilkinti bylos nagrinėjimo procesą. Ieškovas buvo įpareigotas teikti atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, pasisakyti dėl atsakovės pareikšto prašymo skirti teismo psichologijos ekspertizę, pateikiant atsiliepimą, vėliau į patikslintą prašymą dėl teismo psichologijos ekspertizės skyrimo, teikti papildomus įrodymus ir bylai reikalingus duomenis, dalyvauti teismo posėdžiuose, naudojantis atstovės pagalba. Ieškovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pagrįsti ir jie paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, sumenkinant ieškovo naudojimosi teisine pagalba pobūdį ir apimtis. Šis atsakovės apeliacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

22. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

23. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsprendė tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaikui mokamo išlaikymo dydžio bei dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarkos peržiūrėjimo ir pakeitimo.

24. Atsakovė E. P. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir tai sudaro apeliacijos objektą.

25. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtinta tokia atsakovės bendravimo su dukra tvarka: „E. P., bendrauja su nepilnamete dukterimi S. A. porinėmis metų savaitėmis, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos sekmadienį vakare (vaiko paėmimo laikas nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) arba kitu iš anksto suderintu laiku, arba kitos tėvų sutartos vietos, iki kitos savaitės (porinės metų savaitės) sekmadienio vakaro (vaiko grąžinimo laikas nuo 18.00 val. iki 19.00 val.) arba iki kito iš anksto suderinto laiko“. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytą atsakovės bendravimo su dukra tvarką ir nustatė, kad „mama su dukra S. bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinusi bendravimo laiką su vaiko tėvu“.

26. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pakeista jos bendravimo su vaiku tvarka nėra tinkama ir ją būtina peržiūrėti, nes ji yra nekonkreti ir sąlyginė, t. y. priklauso išimtinai tik nuo vaiko tėvo L. A. valios. Apeliantė teigia, kad teismas neskyrė pakankamai dėmesio bendravimo tvarkos nustatymui, teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylos aplinkybes įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, su nurodytais apeliantės argumentais nesutinka ir vertina, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo sprendimą apskųstoje dalyje. Nors apeliantė teigia, kad teismas neskyrė daug dėmesio argumentuodamas, kodėl yra keičiama ir kodėl nustatoma būtent tokia mamos bendravimo su vaiku tvarka, tačiau teismo sprendimas yra vientisas dokumentas ir jame išdėstyti argumentai turi būti vertinami kaip visuma, o ne tik tai, ką teismas nurodė išskirtoje teismo sprendimo pastraipoje „Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo“. Kaip matyti, teismas daug dėmesio skyrė aptardamas šalių argumentus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo / pakeitimo. Atmesdamas atsakovės priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja (mama), teismas pažymėjo, kad toks gyvenamosios vietos pakeitimas neatitinka vaiko norų, prieštarauja vaiko interesams ir kad to daryti nerekomendavo vaiko teisių institucija pateiktoje išvadoje. Teismas taip pat įvertino byloje nustatytus faktus, kad atsakovė nuo 2020 m. gruodžio mėn. išsikėlė gyventi į kitą miestą ir kad dėl to vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas pusę laiko praleidžia su mama, nebegali būti taikoma. Teisėjų kolegija pritaria teismo vertinimui, kad iki šiol galiojusi bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovė su vaiku bendrauja nepertraukiamai dvi savaites, yra nebeaktuali, kad pagal tokią bendravimo tvarką nėra aišku, kaip ir kokias aplinkos sąlygas galėtų užtikrinti atsakovė, kai vaikas būtų jos žinioje ir todėl būtų neprotinga palikti galioti tokią nustatytą mamos bendravimo su vaiku tvarką kaip privalomą. Taigi skirtingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino priežastis, dėl kurių yra būtina keisti bendravimo tvarką, teismas atsižvelgė į šalių siūlymus dėl naujos bendravimo tvarkos, be to, teismas vadovavosi vaiko teisių institucijos išvada bei psichologijos ekspertizės rekomendacijomis. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant įvertinti vaiko psichologinį brandumą ir vaiko nuomonės tikrumą, teismas šioje byloje skyrė teismo psichologijos ekspertizę. Ekspertizės akte konstatuota, kad atitinkamai savo amžiui (gim. (duomenys neskelbtini)) S. A. gali išreikšti savo nuomonę bylai svarbiais klausimais, gali prasmingai, aiškiai ir gana išsamiai atsakyti į klausimus. S. A. nėra būdingas padidintas įtaigumas. Mamos atžvilgiu S. A. reiškia prieštaringus jausmus – ilgesį, viltį, gailestį ir kartu bejėgiškumą, nusivylimą, pyktį. Jos žodžiais, ji jaučiasi mamos neišgirsta, nesuprasta ir apkaltinta, taip pat nėra paisoma jos ribų ir įkyriai reikalaujama atsakymų, kurių ji neturi. Ekspertizės metu atliktas tiesioginių sąveikų tarp paauglės ir mamos bei paauglės ir tėčio stebėjimas papildo kitus psichologinio įvertinimo rezultatus: bendravimas su mama S. A. yra emociškai sunkus (gūžiasi, verkia), nes atsakovė susitelkia į savo emocinius išgyvenimus – dėl jai pačiai kylančio bejėgiškumo ir beviltiškumo ji nesilaiko ribų, neduoda erdvės dukrai nurimti (pvz. nepadaro pauzių ar nenukreipia jos dėmesio į neutralias, vaikui aktualesnes temas), nenustoja reikalauti iš dukters atsakymų į klausimus, jai prieštarauja ir kaltina ieškovą. Sąveikoje su tėčiu S. A. nurimsta ir atsipalaiduoja, ieškovas, būdamas ramus, geba megzti ribas išlaikantį pokalbį, domisi dukters kasdienybe, bet tuo pat metu nevengia mamos temos, jei pastebi, kad dukrai tai yra svarbu. Psichologinėje išvadoje pateikiamos rekomendacijos, kad atsakovei svarbu galėti atsitraukti ir duoti dukrai erdvės, kai pykčių metu joms abiem sukyla stiprios emocijos, taip pat didesnį dėmesį sutelkti į bendravimą apie vaikui aktualius dalykus (mokyklą, draugus, laisvalaikį), o ne į priekaištus tėvui ir bandymą išsiaiškinti dukters pasirinkimo ir atsiribojimo priežastis, kurių apimta streso S. A. nepajėgia ir nepajėgs įvardinti.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

30. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad šiuo metu S. A. yra (duomenys neskelbtini). Taigi vaikas yra tokio amžiaus, kai sugeba suformuluoti savo pažiūras, o jo nuomonė turi būti gerbiama ir deramai įvertinama. S. A. savo nuomonę dėl byloje sprendžiamų klausimų išreiškė kelis kartus. Ji buvo apklausta teisme (2021 m. rugpjūčio 23 d.), taip pat jos nuomonę išklausė vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai (2021 m. rugpjūčio 17 d.), ir išsamiausiai S. A. buvo išklausyta psichologinės ekspertizės metu (2022 m. rugpjūčio 14 d. ir 2022 m. rugsėjo 5 d.). Kaip minėta, psichologijos ekspertizės akte konstatuojama, kad S. A. gali išreikšti savo nuomonę bylai svarbiais klausimais, gali prasmingai ir aiškiai atsakyti į klausimus. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2021 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdžio garso įrašą, neturi pagrindo abejoti vaiko gebėjimu aiškiai išdėstyti savo nuomonę, be to, nėra pagrindo abejoti ir vaiko nuomonės tikrumu, nes vaiko dėstoma nuomonė yra pagrįsta realia bendravimo su tėvais patirtimi, įvardijant tarpusavio santykius ir jų priežastis. S. A. teigė, kad su mama nori palaikyti santykius, tačiau norėtų bendrauti mažiau, kad bendraudama su mama jaučia nerimą, mama priekaištauja dėl įvairių dalykų, nepaiso jos asmeninės erdvės. Tuo tarpu pasakodama apie santykius su tėčiu S. A. teigė, kad su juo pasidalina sunkumais, jis ją supranta, iš tėčio gali tikėtis pagalbos, S. nuomone, persikrausčius pas tėtį, ji pradėjo geriau mokytis.

31. Apeliantė teigia, kad ji nežino, kaip turėtų realizuoti teismo pakeistą bendravimo tvarką, teigia, kad tėvas nuteikia dukterį prieš ją, kad ji nenorėtų bendrauti, kad prigalvoja jai veiklos ir užsiėmimų kaip pretekstą atsisakyti leisti mamai bendrauti su dukra. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad vaiko išsakyta nuomonė dėl bendravimo su mama tvarkos būtų nulemta tėvo įtakos. Psichologijos ekspertizės akte konstatuojama, kad S. A. nėra būdingas padidintas įtaigumas. Taip pat teisėjų kolegija, susipažinusi su psichologinės ekspertizės akto tiriamąja dalimi, visiškai pritaria pateiktam vertinimui, kad tokia vaiko nuomonė yra pagrįsta bendravimo patirtimi su abiem tėvais, o ne primesta tėvo. Ekspertizės akte yra fiksuoti S. A. paaiškinimai, kuriuose ji kaip tik aptaria atvejus, kai tėtis yra skatinęs ją bendrauti su mama, prašęs, kad ji atsilieptų, kai mama skambina telefonu, yra prašęs, kad ji vyktų į dieduko (atsakovės tėvo) gimtadienį. Visa tai patvirtina, kad apeliantės teiginiai apie kylančią grėsmę, kad ji negalės suderinti susitikimo su S. būtent dėl neigiamos tėvo įtakos, neatitinka tikrovės ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Apeliantė nurodo, kad ieškovas nesutiko derinti jos bendravimo su dukra, pagal galiojusią, t. y. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje nustatytą, tvarką, pagal kurią atsakovė norėjo pasiimti dukrą dviem savaitėms į (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas pagrįstai teigia, kad galiojanti bendravimo tvarka buvo nustatyta, kai atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini) ir tokia bendravimo tvarka pagal principą „50 / 50“ negali būti taikoma, kai ieškovė išsikėlė gyventi į kitą miestą. Kita vertus, iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad S. A. vis dėlto net ir galiojant šiai bendravimo tvarkai buvo išvykusi pas mamą į (duomenys neskelbtini) ir, kad dėl kilusios konfliktinės situacijos tarp mamos ir dukros, vaiko prašymu ieškovas atvyko į (duomenys neskelbtini) jos pasiimti. Paminėta situacija taip pat paneigia apeliantės argumentus, kad ieškovas nėra suinteresuotas vaiko bendravimu su mama ir kad tikėtinai ateityje nederins susitikimų ar kitaip trukdys jos ir dukros bendravimui.

32. Apeliantė teigia, kad ieškovas nuteikia dukrą priešiškai, siekia kad ji nebendrautų su mama. Tačiau, kaip jau minėta, teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad S. A. yra (duomenys neskelbtini) metų, t. y. ji yra tokio amžiaus, kai gali priimti pakankamai savarankiškus sprendimus, o jos nuomonei dėl bendravimo su tėvais turi būti skiriamas reikiamas dėmesys. Apklausta psichologo nepilnametė S. A. teigė, kad ji nori palaikyti santykius su mama, tik norėtų, jog mama nespaustų jos, laikytųsi atstumo, įsiklausytų į jos poreikius ir nuomonę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismo nustatyta tvarka, leidžianti mamai maksimaliai bendrauti su dukra, tačiau iš anksto su tėvu suderinus bendravimo laiką ir vietą, labiausiai atitinka vaiko interesus.

33. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pati atsakovė priešieškinyje prašė nustatyti analogišką bendravimo tvarką, jei būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta, t. y. nustatant, kad „tėvas su dukra bendrauja be apribojimų, iš anksto suderinęs bendravimo laiką su vaiko mama“. Taigi, kai apeliantė siūlė tokią bendravimo tvarką, jai buvo suprantama, kad tokia tvarka yra maksimaliai palanki skyrium gyvenančiam tėvui, o tokios tvarkos realizavimui yra būtinas glaudus bendradarbiavimas. Šiuo metu apeliantė, teigdama priešingai, t. y. prašydama nustatyti konkrečią bendravimo vietą ir laiką, siekia, kad tokia tvarka būtų patogi išimtinai tik jai, kad bendravimo nereikėtų derinti su vaiko tėvu, o bendravimas vyktų nepaisant vaiko norų. Tačiau tokia bendravimo tvarka iš esmės reikštų, kad šalys turėtų privestinai laikytis teismo nustatytos bendravimo tvarkos, o tokios tvarkos taikymas aiškiai neatitinka vaiko amžiaus ir jo poreikių.

34. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu vaiko interesus labiausiai atitinka tokia bendravimo tvarka, pagal kurią susitikimo trukmė ir vieta butų derinama individualiai, t. y. taip, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamu teismo sprendimu nustatyta mamos bendravimo su dukra tvarka dabar yra optimali ir atitinka dukros amžių.

35. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog teismų sprendimai, kuriais nustatoma bendravimo su vaiku tvarka, turi būti aiškūs, suprantami ir realiai įvykdomi, o tai reiškia, kad jais turi būti nustatomos konkrečios bylos šalių pareigos. Už tinkamą teismo sprendimu nustatytų pareigų vykdymą yra atsakingos bylos šalys – vaiko tėvai, tarp kurių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo išsprendžiamas teismo ir kurie teismo sprendimui įsiteisėjus tampa vykdymo proceso šalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-256-781/2003 ir kt.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, vertina, kad nors šiuo atveju vaiko mamos bendravimo tvarka su nepilnamete dukterimi nėra labai tiksliai apibrėžta, tačiau yra pakankamai aiški ir įpareigojanti vaiko tėvą derinti konkretų bendravimo laiką ir vietą. Šiuo atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko norai prieštarautų vaiko interesams ir taip pat ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad tokia bendravimo tvarka nebus vykdoma dėl išankstinių vaiko tėvų konfliktinių nuostatų. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad šioje byloje nustatyta mamos bendravimo su dukra tvarka yra tinkama. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo tvarkos nustatymo neturi res judikata galios ir gali būti peržiūrėtas pasikeitus aplinkybėms.

36. Atsakovė taip pat ginčija teismo sprendimo dalį dėl ieškovui L. A. priteistų 1175,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas paskirstė tinkamai. Ieškovo ieškinys buvo patenkintas, o jo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai mažesnės, nei numatytos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose. Tokios išlaidos, įvertinus byloje keliamo teisinio ginčo apimtį ir bylos trukmę, nėra aiškiai neprotingos.

37. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrinęs neapskųstą teismo sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Taip pat teismas nenustatė, kad apeliaciniu skundu neapskųsta teismo sprendimo dalimi išspręsti klausimai, susiję su vaiko gyvenamąja vieta ir priteistu išlaikymu, pažeistų viešą interesą ar vaiko teises. Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad mokykla yra toli ir dukrai nepatogu ją lankyti, ar kad dukra nustojo bendrauti su kai kuriais savo draugais, nėra tokios reikšmingos, dėl ko reikėtų peržiūrėti neapskųstą teismo sprendimo dalį.

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

39. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovo naudai ir jis turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas prašo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Minėtas išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas vertina, kad šios išlaidos yra susijusios su byla, kad jos buvo būtinos, todėl ieškovo prašymą tenkina visiškai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko