Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, žydė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, vykdanti individualią veiklą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., būdama bankrutuojančios UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), paskirto 2015 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1816-601/2015, proceso Nr. 2-56-3-00284-2015-8, direktore ir įgaliotu asmeniu; 2017 m. spalio mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 19 dieną, UAB „duomenys neskelbtini“ veiklą vykdančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo naudai, tiesiogiai pareikalavo iš V. Ž. duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur, už neteisėtą veikimą vykdant bankroto administratoriaus įgaliojimus civilinėje byloje, o būtent:

ji pažadėjo V. Ž., kad vykdydama BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūras ir pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ĮBĮ), 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatytą bankroto administratoriaus pareigą ginti visų kreditorių teises ir interesus; 25 punkte nustatytą pareigą kreditoriams pateikti informaciją apie įmonės turtą ir jo paties turto areštus; to paties įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytus apribojimus dėl atsakovo turtinių sandorių sudarymo ribojimų; Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 5 dalyje nustatytus profesinės etikos principus – elgtis vadovaujantis teisingumu, sąžiningumu, nepriklausomumu, bei 6, 7 dalyse įtvirtintus reikalavimus – siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, vadovautis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, susidūrus su skirtingais asmenų reikalavimais, nedaryti nepagrįstų išimčių, priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus, būti nepriklausomas nuo įmonės, kurios bankroto byla yra nagrinėjama; veiks tik jo naudai, pažeisdama kitų kreditorių teisėtus interesus; su V. Ž. sudarys taikos sutartį civilinėje byloje žymiai mažesnei sumai, nei iš jo yra priteista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1599-571/2016 (proceso Nr. 2-28-3-00962-2016-1) ir apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-177-657/2017 (proceso Nr. 2-28-3-00962-2016-1); dalį reikalautos pinigų sumos esant reikalingumui panaudos darydama poveikį bylos teisėjams; nuslėps nuo kreditorių tikrąjį V. Ž. turimo turto kiekį ir vertę; nepagrįstai sumažins jam priklausančio areštuoto turto – automobilio H. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabos Boeckmann, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastato arklidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę; duos neteisėtus patarimus dėl suktybių naudojimo sudarant fiktyvius civilinius sandorius bankroto procese; siūlys kreditoriams kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos.

Tęsdama nusikalstamą veiką, minėto reikalavimo pagrindu 2017 m. lapkričio 16 d., apie 18.26 val., UAB „duomenys neskelbtini“ veiklą vykdančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš V. Ž., teismo sprendimu vykdančio teisėsaugos užduotį ikiteisminio tyrimo byloje, tiesiogiai savo naudai priėmė dalį reikalauto kyšio – 10 000 Eur – už minėtą neteisėtą veikimą vykdant bankroto administratoriaus įgaliojimus civilinėje byloje.

Toliau tęsdama nusikalstamą veiką, to paties reikalavimo pagrindu, 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2017 m. gruodžio 7 d. pokalbių telefonu metu toliau tiesiogiai, savo naudai iš V. Ž. reikalavo duoti likusią kyšio dalį 4000 Eur ir žinodama, jog V. Ž. tokios pinigų sumos neturi, siekdama užsitikrinti likusios kyšio dalies gavimą, nurodė jam sudaryti fiktyvią pirkimo - pardavimo sutartį su jos nurodytu asmeniu, neva V. Ž. parduoda jam nuosavybės teise priklausančio pastato – arklidžių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalį už 4 000 Eur, kuriuos jos nurodytas tariamas pirkėjas perves jai į UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitą, o vėliau V. Ž. sudarydamas kitą fiktyvų pirkimo - pardavimo sandorį, tą pačią 4 000 Eur sumą sumokėdamas tam pačiam jos nurodytam asmeniui, vėl taps šio pastato dalies savininku, o 2018 m. balandžio 5 d. pokalbio metu V. Ž. informavo, kad savo pažadą elgtis rizikingai ji įvykdė, ir 2017 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkime kreditoriams pranešė, jog V. Ž. turto neturi ir areštuotino turto nėra.

Tokiu būdu R. T., būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, tęstiniais veiksmais savo naudai tiesiogiai pati reikalavo didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 14 000 Eur, ir dalį jo – 10 000 Eur – priėmė už neteisėtą veikimą vykdant bankroto administratoriaus įgaliojimus.

Be to R. T., pažeisdama 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 (2013 m. gruodžio 30 d. suvestinė redakcija Nr. XII-733) reikalavimą iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, nuo 2014 m. liepos 1 d. iki kratos atlikimo 2018 m. balandžio 24 d., 7.43 val., neteisėtai, tai yra neturėdama leidimo, savo gyvenamoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą – Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „CHAMPION“ modelio revolverį „UMAREX“ Nr. 380237, skirtą šaudyti 9 mm garsiniais ir dujiniais centrinio įskėlimo šoviniais, priskirtą C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir šaudmenis – du „PTS“ firmos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinius šovinius, pramoniniu būdu užtaisytus dujiniu užtaisu, priskirtus prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, skirtus šaudyti iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais revolveriais.

Kaltinamoji R. T. 2019 m. rugsėjo 23 d. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pripažino, dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį – ne. 2020 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu ji patikslino savo poziciją ir nurodė, kad nepripažįsta kaltės ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinimo pagal BK 225 straipsnio 3 dalį R. T. nurodė, kad Marijampolės jojimo centro bankroto bylą UAB „duomenys neskelbtini“, kurios direktorė ji buvo, kaip bankroto administratorius gavo 2015 m. gegužės mėn. V. Ž. atvežė dokumentus. Nepamena apie ką jie kalbėjosi, tačiau kalbos apie pinigus, skirtus jai asmeniškai, nebuvo. Rugpjūčio mėnesį teismas pripažino bankrotą supaprastintu, nes įmonė turto neturėjo, leido naudotis sąmata 2 986 Eur sumai. V. Ž. skambino, lankėsi ir jam buvo paaiškinta situacija. Jis sakė, kad sutinka sumokėti 2 000 Eur. Ši suma – tai bankroto administratoriaus išlaidos ir atlyginimas įgaliotam asmeniui. Jei V. Ž. būtų sumokėjęs tuos pinigus, ji būtų paruošusi ataskaitą, sušaukusi kreditorių susirinkimą ir paprašiusi balsuoti dėl bankroto pabaigos. Kreditoriai balsuoja kaip nori, tačiau V. Ž. nesumokėjo. Pagal praktiką galima buvo išieškoti skolas iš direktoriaus, kuris privedė įmonę iki bankroto. V. Ž. nuo 2011 m. buvo pagrindinis akcininkas ir direktorius, žinojo, kad įmonės skolos viršija pusę įmonės turto, todėl turėjo skelbti pats sau bankrotą, tačiau to nepadarė. 2016 m. vasario mėn. advokatas paruošė ieškinį ir 2016 m. liepos 5 d. Marijampolės apylinkės teismas iš V. Ž. priteisė 37 847 Eur. Tada šis pas ją atbėgo sakydamas, koks jis kvailas, galėjo supaprastinto bankroto metu sumokėti ir bankrotas būtų baigtas. Jų išlaidos tuo metu jau siekė bendrai 4023,90 Eur. V. Ž. pats pasiūlė pasirašyti taikos sutartį dėl 4 000 Eur, nes dar buvo galima apskųsti teismo sprendimą, ką jis ir padarė. Jis „tempė“ laiką, tuo metu išsiskyrė su žmona, nupirko dukrai žemę Marijampolėje. Kauno apygardos teismas pakeitė teismo sprendimą ir priteisė iš jo beveik 31 000 Eur. Tada V. Ž. vėl atbėgo sakydamas, koks jis kvailas, norėjo vėl tartis dėl taikos sutarties, kad nemokėti tų pinigų, nes jų neturėjo. Visų kalbų apie taikos sutartį iniciatorius buvo V. Ž.. Jis siūlė pusę sumos, derėjosi. Jai pasidarė jo gaila ir ji nusprendė, kad taikos sutarties sudarymui reikėtų 14 000 Eur. Geriau gauti tokią sumą, nes jo turtas areštuotas antstolių, jie jį parduoda, tai gali tęstis metų metus ir neaišku, kada gausi. Kai susitarė su V. Ž. dėl 14 000 Eur, jau buvo nutrauktas supaprastintas bankrotas. Spalio mėnesį bankroto administratorius parašė prašymą Kauno apygardos teismui, kad nutraukti supaprastintą bankrotą, ir iš teismo gavo 2017 m. spalio 9 d. nutartį, kad bankroto procedūra bus tęsiama įprastu būdu. 2017 m. gruodžio 15 d. buvo pirmas kreditorių susirinkimas, jame raštiškai dalyvavo V. Ž., Sodros, Turto banko atstovai. Neatsimena, ar taikos sutarties klausimas buvo derinamas su kreditoriais. Pagal ĮBĮ kreditorių sutikimo esant įprastinei bankroto procedūrai tam, kad užbaigti bankrotą taikos sutartimi, nereikia. Jų nereikia atsiklausti ir dėl teismui teikiamo prašymo dėl įmonės pabaigos. Išieškojimą ji buvo perdavusi antstoliams, jį sustabdydavo, kai V. Ž. pažadėdavo sumokėti. Antstolis ją informavo, kad V. Ž. turi pusę arklidžių, transporto priemonę „Hyundai“ su priekaba ir kelių arų žemės sklypą. „Hyundai“ yra praktiškai bevertis, reikėjo prašyti, kad jį įvertintų pigiau, nei rinkos kaina. Kai parduoda bankroto administratorius, jis turi galimybę parduoti turtą greičiau, o antstolis pardavinėja du kartus ir nepardavęs daro pertrauką metams. Mašiną vertino antstoliai. Dėl to ji tarėsi su (duomenys neskelbtini), kurią rekomendavo kiti bankroto administratoriai, nes vertina gerai, greitai ir nebrangiai. Arklidžių pilnas vertinimas nebuvo atliktas, nes nebuvo aišku, kas apmokės išlaidas, o antstoliams reikėjo mokėti iš anksto. Ji prašė tik konsultacinės išvados, nes neturėjo pinigų. Skirtumas tarp ekspertizės ir konsultacinės išvados kainos yra virš 1 000 Eur. Mokėti tokių pinigų ji nesiryžo. Išvada kainavo apie 200 Eur. Su vertintoja kalbos dėl arklidžių vertės nebuvo, o dėl mašinos galimai ji prašė vertinti mažiau, nes „Hyundai“ yra prasta mašina. Jos kaip bankroto administratorės interesas buvo greičiau parduoti. Mašina įvertinta kaina neparduota iki šiol. Priekaba vėliau buvo parduota už 400 Eur. Arklidėms pirkėjo ji neturėjo ir nesiūlė. Jei V. Ž. būtų norėjęs jas parduoti, prašytų pagalbos, tai ieškotų. Pats V. Ž. kliento arklidei neturėjo, jų prarasti nenorėjo. Arklidės turėjo du šeimininkus, tai pusę arklidžių už 25 000 Eur neparduosi. Dėl miško dokumentų nebuvo. Tariantis su V. Ž. dėl taikos sutarties, ji neprašė atnešti pinigų grynais, jam niekas netrukdė pervesti pinigus į sąskaitą. Pirmos eilės kreditoriai buvo pats V. Ž. (433 Eur) ir R. L. (58 Eur). Skola Sodrai ir mokesčių inspekcijai buvo 36 000 Eur, dar Apskrities atliekų tvarkymo centrui ir VšĮ „Sveikatos mokslų universitetas“. Šios valdiškos įmonės grynais nepriima. Jos kaltė yra dėl to, kad ji neįformino dokumentais gautų pinigų. Jei būtų tuo metu buvęs buhalteris, pinigai būtų oficialiai buhalteriškai įforminti. V. Ž. žadėjo atvažiuoti iš ryto, tačiau atvažiavo po darbo. Gautos pinigų sumos ji negalėjo laikyti kontoroje ir juos išvežė į banke Citadelė nuomojamą seifą. Darbe pabijojo palikti pinigus, nes ten stiklinės durys, ji nepasitikėjo apsauga. Banko seife buvo ir jos, ir kitų įmonių pinigai. Ji neprivalėjo V. Ž. pinigų laikyti atskirai, nes pinigai tokie patys, ant kupiūrų neparašyta, kad tai Marijampolės jojimo centro pinigai. Pati nebūtų pamiršusi, kad jis atnešė 10 000 Eur. V. Ž. vis žadėdavo atvežti likusius pinigus, ji dėl jo melavimų buvo susinervinusi, pinigai jau saugiai gulėjo, tad ji su buhaltere apie tuos pinigus tiesiog pamiršo. Net norėdama juos nuslėpti, to nesugebėtų padaryti, nes bankroto administratorius gautus pinigus dalina bankroto pabaigoje. Pirmoje eilėje sumokamas darbo užmokestis ir padengiamos išlaidos, o kiek lieka – dalinama kreditoriams. Citadelės banke buvo rasti 10 000 Eur, kuriuos atnešė V. Ž.. Turėjo būti atnešta 14 000 Eur. Jų paskirtis buvo taikos sutarties pasirašymas. Pagal įstatymą bankroto procesas turi tęstis du metus. Bankroto administratorius turi teisę pasirašyti taikos sutartį, jei mato, kad procesas praktiškai neužbaigiamas. Tuo siekiama nevilkinti bankroto procedūros, pabaigti ją per protingą laikotarpį, atsiskaityti su kreditoriais ir bankroto administratoriumi. Tuo laikotarpiu UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylas prisiimdavo savo rizika, turėjo 22 įmonių bylas, turėjo gauti 90 000 Eur išlaidų atlyginimą, tačiau gavo tik 16 000 Eur. Taikos sutarties sąlygos buvo aptartos su advokatu E. L.. Jis turėjo paruošti taikos sutartį, laukė savo kontoroje (duomenys neskelbtini) g. tą dieną iki 17.00 val. ir tikrai žinojo, kad ji gavo 10 000 Eur. Kitą dieną ji jam paskambino ir pasakė, kad V. Ž. visos sumos neatnešė, kad sutarties neruoštų iki bus visi pinigai. Už konsultavimą dėl taikos sutarties sudarymo ji advokatui sumokėjo 100 Eur. Šis advokatas už 100 Eur buvo paruošęs jai skundą Marijampolės apylinkės teismui, po to antrą skundą dėl V. Ž. santuokos nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Tačiau V. Ž. atnešė ne 14 000 Eur, o 10 000 Eur. Tai ji sužinojo padėjus pinigus ant stalo. Todėl sutartis nebuvo pasirašyta, nes likusi dalis galėjo taip ir likti nesumokėta. Jie sutarė, kad ji paima pinigus, o likusius 4000 Eur jis atneš kitą savaitę. V. Ž. nesidomėjo, kur ji panaudos pinigus, ji to jam nesakė. Nesakė, kad pinigai skirti pareigūnams, šis kaltinimas jai neinkriminuojamas. Ar buvo tuo metu darbo vietoje kitų asmenų ji nepamena. Pinigai banke buvo saugiai nuo spalio iki balandžio mėnesio. Per šį laiką dokumentai nebuvo sutvarkyti dėl aplaidumo. Ji negali pasakyti, kiek kartų per tą laiką buvo atidariusi tą seifą, bet galimai buvo ten nuėjusi. (duomenys neskelbtini) kontora tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) g.. Ten buvo 3 bankroto įmonės. Dirbo sekretorė J., kuri tvarkė visus dokumentus. Taip pat buvo buhalterinė įmonė, kurioje dirbo D. K.. Buhalterių darbo laikas yra nuo 8 iki 17 val. Kai yra sumokami grynieji pinigai, jei tuo metu yra buhalteris, jis atneša užpildytą kasos pajamų orderį, kurį ji (R. T.) pasirašo ir pasirašo asmuo, kuris moka pinigus. Ji žino šią tvarką, bet V. Ž. atvažiavo 18.20 val., kai darbuotojų jau nebuvo. Su V. Ž. buvo kontaktai ir po to, kai jis atnešė tuos 10 000 Eur, ji sakė, kad kol neatneš likusių pinigų, išieškojimo ji nenutrauks. Atnešus 10 000 Eur niekas nepasikeitė, jie laukė. V. Ž. parodymus, kad ji reikalavo kyšio, ji vertina kaip nesąžiningo žmogaus parodymus. Juo nepatikėjo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), nes būtų davę pinigų. Sau pinigų iš V. Ž. ji nereikalavo. UAB „duomenys neskelbtini“ buvo atlikta krata, seife buvo rasti 3000-5000 Eur, nes pas ją trys bankroto įmonės. Gruodžio mėnesį buvo kreditorių susirinkimas. Galimai ji jau žinojo apie V. Ž. turtą. Negali pasakyti, ar sakė kreditoriams apie turtą. Jei ne, tai negali pasakyti kodėl. Nuslėpti turtą nuo kreditorių ji neturi galimybės. Pagrindiniai kreditoriai Sodra ir mokesčių inspekcija turi galimybę išsiaiškinti, kokį turtą turi bet koks skolininkas. Kreditoriams ji pranešė, kad gavo 1 900 Eur, po to – 200 Eur. Tikėjosi, kad bus pasirašyta taikos sutartis ir gaus 14 000 Eur. Jei ne, tai per antstolius bus parduodamas V. Ž. turtas. Iš antstolio ji gavo informaciją, kad iš V. Ž. išieškojimą pradėjo ir kitas antstolis. Pas V. Ž. bankrutavo 3 įmonės. Kreditoriams ji turi pranešti tuomet, kai taikos sutarties sudarymo procedūra įvyksta iki galo, antstoliai būtų kažką pardavę iš V. Ž. turto. Šioje byloje iki šios procedūros jie nepriėjo. Patikslino, kad kreditoriams ji buvo pranešusi, kad iš V. Ž. vykdomi ir kiti išieškojimai, kad 31 000 Eur išieškojimas praktiškai nebus padarytas. Todėl reikėjo paimti tiek, kiek pasiūlė, ir baigti bankroto bylą. Pasirašius su V. Ž. taikos sutartį, ją būtų reikėję perduoti Kauno apygardos teismui patvirtinti. Kreditoriai būtų nusprendę, ką daryti su tais gautais 10 000 Eur, matyt būtų balsavę padalinti. Kaip bankroto administratorė ji dirba nuo 2002 m. Bankroto procedūrose yra paplitusi praktika, kada skolininkas turi turto, bet taikos sutartimi susitariama už 30-50% turto vertės. Tokias taikos sutartis teismai tvirtina. Neatsimena, ar ketino taikos sutartį derinti su kreditoriais. Patikslino, kad su V. Ž. buvo kalbama apie taikos sutartį vykdymo procese. Tai gana retas dalykas. Jis ją apgavo kelis kartus, todėl nenorėjo prieš kreditorius kvailai atrodyti. Kiek kalbėjo su Sodra ir mokesčių inspekcija, tai jie būtų sutikę, kiek pinigų bebūtų gavusi. Šių institucijų darbuotojai turi savo sprendimą derinti su vadovu. Jos vertinimu ši byla yra sufabrikuota, kad ją sužlugdyti.

Kaltinamoji pateikė ir paaiškinimus raštu (15 t., b. l. 184-185), kuriais akcentavo, kad pagal teismų praktiką, sudarant taikos sutartį civilinėje byloje tarp bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės skolininko ar jai žalą padariusio asmens, informuoti kreditorius ir gauti jų pritarimą nereikia, nes ĮBĮ tokios pareigos bankroto administratoriui nenumato. Tokie bankroto administratoriaus veiksmai nėra neteisėti. Kreditorių susirinkimo pritarimas tokiu klausimu yra tik rekomendacinio pobūdžio.

Dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nurodė, kad Gariūnuose buvo galima nusipirkti dujinį ginklą ir jos sūnus jį nusipirko. Tuo metu tam nereikėjo leidimo. Ginklas buvo sūnaus žinioje. Jis mirė 1995 m. ir ji paveldėjo jo turtą. Po sūnaus mirties ji rado tą ginklą, įkišo į spintą tarp apatinių drabužių ir pamiršo. Ginklas jai nebuvo reikalingas. Nuo 2014 m. liepos 1 d. tas ginklas buvo spintoje jos namuose (duomenys neskelbtini), ir ji apie tai žinojo. Kartu su ginklu buvo rasti ir šoviniai dėžutėje. Joje trūko kelių šovinių. Jų skaičiaus negali nurodyti. Kuo jie buvo užpildyti ji netyrinėjo. Žinojo, kad sūnus pirko dujinį ginklą, bet ji nėra ginklų specialistė. Juo niekada nešaudė ir nežino, ar sūnus šaudė. Teisės aktais, reglamentuojančiais ginklų laikymą, nesidomėjo, nes su ginklu nesiruošė nieko daryti. Policijai dėl leidimo laikyti ginklą prašymo nerašė, apie ginklą nepranešė. Apie ginklą daugiau niekas nežinojo. Ji gyveno viena, o nuo 2000 m. iki pat kratos su ja gyveno ir V. A. Č..

Dėl turimo turto kilmės R. T. teismui nurodė, kad dirba nuo 15 metų. Dėl pas ją rastų dirbinių ir pinigų kaltinimai nėra pareikšti. Auksas yra tėvų, vyro, draugo V. A. Č. dovanotas, paveldėtas pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Kiti aukso dirbiniai priklausė jai, jos motinai F. P. R. Ši juos atidavė išvykdama į užsienį prieš 30 metų. Už savo pinigus aukso sau ji nepirko, nes tai atneša nelaimę. Aukso įgijimą patvirtinančių dokumentų neturi. Motina mirė 2000 m., sutuoktinis - 1999 m. Aukso dirbinius laikė seife. Seife laikė ir pinigus, ten buvo ne tik jos asmeniniai pinigai. 90 svarų yra jos, nes buvo Oldenburge prieš 4 metus. Kai bankrutavo R., švedų bankai, ji kažkiek pinigų išsikeitė į svarus. 530 360 Eur yra pasiskolinti, gauti už parduotus turtus pinigai, taip pat V. A. Č. pinigai. Tiksliau negali nurodyti. Visam kitam turtui turi patvirtinimus, jis įgytas už teisėtai gautas pajamas. Pirko Latvijoje butus, nes labai apsimokėjo, norėjo daryti sanatorijas. Ji skolinosi iš EICSC OU sutartyse nurodytus pinigus. Skolinosi iš pono A., jis tuo metu gyveno Vilniuje. Visus pinigus gavo grynaisiais. Jie susitiko kažkokioje kavinėje, o gal ir jos kontoroje. Gautus pinigus padėjo į seifą, po to nusipirko kelis butus. A. yra jos pažįstamas, jis jai skolino įmonės pinigus. Jai reikėjo pinigų, bet nežinojo kada galės nusipirkti butus Liepojoje, o jie buvo labai pigūs. A. pasakė, kad skolina jai pinigus, o kai ji kažką norės daryti, tada jam paaiškins. Jie užpildė sutartį, pasiskolintų pinigų ji nėra grąžinusi. Paskolų nedeklaravo, nes ėmė juos verslui Latvijoje.

Kaltinamoji R. T. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 25 d. nurodė kaltės nepripažįstanti, parodymus duoti atsisakė. 2018 m. birželio 28 d. apklausos metu dėl įtarimo pagal BK 225 straipsnio 5 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį pozicijos nenurodė, dėl įtarimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaltę pripažino, duoti parodymus atsisakė. 2019 m. vasario 5 d. apklausos metu ji kaltės nepripažino, parodymus davė. Ji patvirtino vykdžiusi UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūrą. Kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą dėl kreditorių nuostolių priteisimo iš bendrovės direktoriaus V. Ž.. Šio teismo sprendimą pakeitė Kauno apygardos teismas, kurio sprendimą pateikė vykdyti antstoliui. Toliau vykdytų bankroto procedūrų nurodė nepamenanti. 2019 m. gegužės 15 d. apklausos metu R. T. duoti parodymus atsisakė, pateikto susipažinti 2017 m. spalio 31 d. vaizdo įrašo nekomentavo (9 t., b. l. 166, 174-177, 179-182, 187-188).

L. V. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas ir akcininkas. Bendrovei 2016 metais buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratore buvo paskirta R. T., kuri vykdė veiklą įmonėje „duomenys neskelbtini“. Ji paskambino jam telefonu, pasakė, kad teismas ją paskyrė įmonės bankroto administratore, paprašė atvežti dokumentus į Vilnių. Datos nepamena. Jis nuvažiavo pas ją į biurą (duomenys neskelbtini) (dėl gatvės pavadinimo gali klysti, šalia biuro yra parduotuvė „Maxima“, netoli – „Hyundai“ centras), ir paliko gal 10 segtuvų su atlyginimų žiniaraščiais. R. T. pokalbio metu nusijuokė, kad iš žirgyno nepraturtėsi, ir pasakė: „Du su puse ir aš sutvarkau viską“. Jis iš pokalbio suprato, kad tai reiškia, jog jis sumoka R. T. 2500 Eur ir byla bus baigta, viskas bus tvarkoje. Plačiau apie tai jie nekalbėjo. Ji davė tam mėnesio terminą. Į tai jis nieko neatsakė, išvažiavo. Po mėnesio ar pusantro ji paskambino ir pasakė, kad praėjo mėnuo, o jis nieko, kad dabar jau keturi. Skambino iš mobiliojo telefono į jo mobilųjį telefoną. Jis suprato, kad neįvykdė jos noro sumokėti jai 2 500 Eur, tai dabar ji pakėlė kainą iki 4 000 Eur. Jų jis irgi nesumokėjo. Laikotarpis jų sumokėjimui nebuvo duotas. Tuo pokalbis telefonu baigėsi. Jis nesijautė kažkuo nusikaltęs, tad manė, kad mokėti neprivalo. Tada pirmą kartą nuvažiavo į Kauno STT. Jį priėmė, jis papasakojo, kad iš jo reikalauja kyšio, nurodė apie reikalautus 2 500 Eur ir 4 000 Eur, jie užsirašė ir jis išėjo. Taip viskas ir liko, nes jo neieškojo, neskambino. Koks buvo UAB „duomenys neskelbtini“ įsiskolinimas jis nepamena. Jis nesijautė kaltas, bet Marijampolės rajono apylinkės teismas iš jo priteisė 34 000 Eur. Išsigandęs dėl skolos jis nuvažiavo pas R. T. į biurą. Vizito datos nepamena. Jai pasakė, kad nesijaučia kaltas, nesupranta, kodėl iš jo tiek priteisė. Ji vėl išvadino jį kvailiu, nes jis nesugebėjo susimokėti mažiau laiku, t. y. 4 000 Eur prieš teismą, o dabar reikės mokėti viską. Jis prašė taikos sutarties, nes jam taip patarė advokatas, bet apie jos turinį jie nekalbėjo. R. T. pasakė, kad tikriausiai nieko negalės padaryti, bet jai reikia pagalvoti. Taip ir išsiskyrė. Mėnesio eigoje jis paskambino, paklausė, ar yra žinių. Ji pasakė, kad paskambins. Savaitės eigoje ji paskambino ir jis vėl nuvažiavo pas ją į biurą. Ką tiksliai jie kalbėjo pažodžiui nepamena. Iš pradžių R. T. pasakė, kad jam reiks sumokėti pusę teismo priteistos sumos. Po to ji nuleido kainą ir nurodė 14 000 Eur. Sakė, kad jis jai tiek sumoka ir ji jam sutvarko. Jis suprato, kad tie 14 000 Eur yra kyšis bankroto administratoriui, kuriuos sumokėjęs jis išvengtų 34 000 Eur mokėjimo. Kokiu būdu to išvengs jie tuo metu nekalbėjo. Jis pažadėjo, kad galimai surinks pinigus, ir jie išsiskyrė. Tuomet jis kreipėsi į Seimo narį G., nes yra pilietis. Šis paskambino į Kauno STT, susitarė, kad jį (liudytoją) priims. Kitą dieną jis nuvažiavo ir viską papasakojo. Buvo pradėta operatyvinė veikla, visi jo susitikimai su kaltinamąja buvo įrašinėjami specialia technika. Buvo kalbama apie nusikalstamos veikos imitavimo modelį, bet jis neturėjo tam pinigų, o STT irgi jų nedavė, nes vertino, kad byla gali nepavykti, sakė naudoti savo pinigus. Po kažkiek laiko jis vėl susiskambino su R. T., sakė, kad neturi pinigų, gal 10 000 Eur surinks. Tada R. T. pasakė, kad 10 000 Eur tinka, pasiūlė surasti asmenį, kuris nupirktų arklides už 4 000 Eur, o baigus bankroto bylą jis vėliau galės jas išsipirkti. Buvo sutarta ieškoti pirkėjo. Jis iniciatyvos nerodė, nes už arklides buvo galima gauti ne 4 000 Eur, o 24 000 Eur. Šiuo metu arklidžių vertė yra apie 30 000 Eur. Savininkai du, jis ir jo buvusi žmona, tad jo dalis – 15 000 Eur. R. T. atsiuntė turto vertintoją iš Kauno, buvo atliekamas arklidžių vertinimas. Įvertino virš 20 000 Eur. Parduoti jis nenorėjo, pirkėjo nerado. Šitas variantas nebuvo realizuotas, tačiau nežino kodėl. Vėliau jis dar kartą nuvyko į R. T. biurą, ji pasakė, kad arklidžių nereikia, kad jie parduos jo skolą. Jei pirmose varžytinėse nenupirks, tai antrose jis privalės nusipirkti ją už 4000 Eur. Taip jam išeis tie 14 000 Eur. Ji yra jam sakiusi, kad turi Kaune savo pažįstamus teisėjus „kauniokus“, kurie viską sutvarkys. Teismo ir pavardžių ji neįvardino. Po to į kitos jo vadovaujamos bendrovės „O“ sąskaitą buvo įmokėta subsidija. Jis paskambino STT ir pasakė, kad turi pinigų. Po dienos ar dviejų jis paėmė pinigus ir nuvažiavo į Kauną. Pinigus suskaičiavo, sužymėjo. Buvo patvirtintas nusikalstamos veikos modelis. Jis susitarė su R. T. ir po pietų nuvažiavo į jos biurą Vilniuje. Ten prie jos suskaičiavo pinigus, buvo 10 000 Eur, ir atidavė jai. Tai buvo dalis pinigų, kurių ji reikalavo, kad jam nereikėtų mokėti 34 000 Eur. Kaltinamoji pasakė, kad pagalvos kaip dabar geriau padaryti, kad jis nesijaustų labai nuskriaustas. Buvo aptarta, kad likusią dalį ji pardavinės kaip jo skolą, jis nusipirks ją už 4000 Eur, tad jai – 10 000 Eur, jo – 4000 Eur, iš viso 14 000 Eur. Tai yra ta suma, kurios ji iš pradžių reikalavo. R. T. pradėjo pardavinėti jo skolą. Visas jo turtas buvo areštuotas, tad pirmose varžytinėse jos niekas nepirko. Antroms jis rado savo žmogų R. A.. Paaiškino situaciją, pasakė, kad tai jo skola, reikia ją nupirkti, tam duos pinigų. Pradinė kaina buvo 4000 Eur, tačiau kažkas iškėlė kainą iki 8000 Eur, todėl R. A. nepirko, buvo per brangu. Skolą nupirko J. B. už 8000 ar 8500 Eur. Su ja jis kartu gyvena Vilniuje. Jis atvažiavo pas R. T. ir pasakė, kad taip jie nesitarė, kad 8000 Eur yra daug, jis nemokės. Nepamena, ką atsakė kaltinamoji. Po to buvo tyla, o po kiek laiko paskambino iš STT ir pasakė, kad turi „imti“. Jis neprieštaravo. Buvo filmuota ir įrašyta visa medžiaga. Po kiek laiko jam paskambino ir pasakė, kad rado jo pinigus. UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūra neužsibaigė. Teismas paskyrė naują bankroto administratorių, kuris viską pradėjo iš naujo. Visą turtą areštavo ir vėl pardavinėja. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis atsiminė viską geriau.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikslinti įrodymus, buvo balsu perskaityti V. Ž. 2017 m. spalio 31 d. protokolas-pareiškimas, liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

V. Ž. 2017 m. spalio 31 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2017 m. spalio 13 d. apie 14 val. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, esantį UAB „duomenys neskelbtini“ biurą, pas bankroto administratorę R. T.. Jai pasakė, kad yra nepatenkintas teismo nutartimi ir pasiūlė sudaryti taikos sutartį su ja (bankroto administratore R. T.). Ji pasakė, kad kol neįvykęs kreditorių susirinkimas ji priima sprendimus, pati tokį susitarimą sudaryti gali. Tokiam pasiūlymui neprieštaravo, pasakė, kad gali žalą kreditoriams padengti 10 000 Eur. Ji atsakė, kad apie tai jai reikia pasikalbėti su bendrovės kreditoriais. Taip pat pasakė, kad neaišku, ar tokios jo siūlomos kreditoriams sumos užteks, nes jai reikia pasikalbėti su teisėjais, vardų, pavardžių neįvardino. 2017 m. spalio 18 ar 19 d. ji telefoninio pokalbio metu, pokalbio iniciatorė R. T., jį pakvietė atvykti į jos biurą. Jam apie 13 val. atvykus tuo pačiu adresu kaip ir anksčiau, biuro priimamajame ji pasitiko ir, prisidėjusi ranką prie ausies imituodama telefono laikymą, kita ranka parodė palikti striukę priimamojo koridoriuje. Supratęs, kad jam reikia palikti visus daiktus koridoriuje, palikęs juos, jai iš paskos nuėjo į kabinetą, kuris yra koridoriaus kairėje pusėje. Kabinete buvo dviese. Pokalbio metu ji pasakė, kad pasitarė su „kauniokais“, konkrečiai ką reiškia „kauniokai“ nepaaiškino. Ant popieriaus lapo ji užrašė „14 000“. Iš šio užrašo suprato, kad reikia 14 000 Eur vietoj jo galimų sumokėti kreditoriams žalai padengti 10 000 Eur. Pokalbio metu jai sakė, kad jos nurodyta pinigų suma yra jam per didelė. Ji pasakė, kad jai reikės duoti pinigus Kauno teisėjui, kokiam neįvardino, neklausė. Kokią konkrečią pinigų sumą teisėjui reikės duoti, nepasakė. Paklausus, kokią garantiją turės, jog ji atsiskaitys su kreditoriais ir bankroto byla bus baigta, ji pasakė, kad jokių garantijų neduoda. Pokalbio metu ji pasakė, kad 14 000 Eur turi jai atvežti iki 2017 m. spalio 31 d., nes ji nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d. bus išvykus. Jokių pinigų jai nėra davęs. Prieš vykdamas pas ją, iš savo telefono abonento visada paskambina jai į jos naudojamą telefono abonentą. Todėl pagrįstai mano, kad iš jo R. T. reikalauja kyšio ir dalį kyšio ji duos kažkokiam teisėjui, kad būtų patvirtinta taikos sutartis (1 t., b. l. 1-3).

2017 m. spalio 31 d. liudytojo apklausos metu V. Ž. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 43-45).

2017 m. gruodžio 8 d. papildomos liudytojo apklausos metu V. Ž. parodė, kad 2017 m. spalio 31 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas R. T.. Kadangi buvo kalbėta apie taikos sutartį, pasakė, kad atveš pirmadienį, turėdamas omeny pinigus, ji paklausė, kodėl ją gaišina, kad galėjo tai pasakyti ir telefonu. Taip pat ji pasakė, kad susitarė su Z., kaip vėliau paaiškėjo, jis yra antstolio padėjėjas, kad jei iki lapkričio 2 d. nieko, tai paleis. Jis suprato, kad jei iki tos dienos nebus pinigų, antstolis pradės išieškojimo vykdymą. Taip pat šio susitikimo metu R. T. pasakė, kad reikia daryti susirinkimą, kaip suprato, kreditorių susirinkimą, kad ji iki to laiko turi viską susitvarkyti, pasirašyti su juo taikos sutartį tokiai pinigų sumai, kokiai jai atrodys, kad reikia, ir gal dar spės į Kauną pas teisėją „nuvaryti“. Pas kokį teisėją ir kokiu tikslu – nenurodė. Taip pat ji pasakė, kad pirmadienį bus Marijampolėje, kad susiskambins ir susitiks. Po to išsiskyrė. Po kelių dienų R. T. paskambino jam į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad lapkričio 6 d. posėdis atšaukiamas, susitarė, kad pasiskambins, kad pirmadienį atvažiuotų pas ją į Vilnių ir atvežtų jos anksčiau prašytus pinigus. Lapkričio 6 d. ji paskambino. V. Ž. pasakė, kad atvykti negali, nes yra po šventės, kad atvyks rytoj po pietų. R. T. pasakė, kad pasakys antstoliui, kad jis pradėtų vykdyti, o jeigu jis atvyks, pasakys antstoliui, kad nebevykdytų. V. Ž. suprato, kad jei neatvyks, bus pradėtas vykdyti jo turto (automobilio ir priekabos) išieškojimas. Tačiau lapkričio 7 d. pas ją nenuvažiavo, o lapkričio 8 d. ji paskambino ir pasakė, kad atvarytų mašinas, nes ji pati jas saugos. Jai pasakė, kad atvažiuos su pinigais. R. T. informavo, kad yra pateikusi antstoliui dokumentus dėl transporto priemonių pardavimo, kad atidės dar vienai savaitei, bet pas antstolius viskas toliau eis. Suprato, kad pinigų atvežimą atideda dar vienai savaitei. Lapkričio 14 d. paskambino R. T., pasakė, kad pinigus baigia surinkti, konkrečios sumos neįvardino. R. T. paskambino lapkričio 16 d., pasakė, kad neužilgo turės pinigus, nes jau buvo atliktas pavedimas. Sutarė, kad pas ją atvažiuos tą pačią dieną. Važiuodamas dar kartą paskambino jai, pasakė, kad važiuoja. R. T. pasakė atvažiuoti pas ją į kontorą. Atvykus, pasikvietė į savo kambariuką, kur pasakė, kad rodytų, ką turi. Jis ištraukė pinigus, o ji liepė juos perskaičiuoti. Suskaičiavo pinigus, iš viso buvo 10 000 Eur. Skaičiuodamas pinigus, juos sudėjo į atskiras krūveles po 1 000 Eur. R. T. perskaičiavo tik krūveles. Tada ji liepė pinigus gražiai sudėti ir jai paduoti. Padavęs pinigus jis paprašė, kad nuimtų areštą nuo miško, kad galėtų jį parduoti ir atnešti likusius pinigus. Taip pat pasakė, kad gali likusiai sumai pinigų pasirašyti vekselį. R. T. nesutiko, minėjo, kad turi užsakyti vertinimą, kaip suprato arklidžių, kad turi įvertinti jo mašiną pigiau, nei buvo įvertinta prieš tai Registrų centro. Taip pat pažadėjo nuimti nuo miško areštą, minėjo, kad rašys į teismą dėl kreditorių susirinkimo atidėjimo. V. Ž. iš viso pokalbio konteksto suprato, kad turi ieškoti jos nurodytų likusių 4 000 Eur. Lapkričio 17 d. ji vėl paskambino ir pasakė, kad V. Ž. turės susitikti su turto vertintoja. Po kelių dienų turto vertintoja V. Ž. paskambino ir kitą dieną susitiko prie jam priklausančių arklidžių UAB „duomenys neskelbtini“ Vertintojos vardo ir pavardės nežino. Susitikimo metu ji fotografavo arklides iš lauko ir iš vidaus, jokių dokumentų nei tuo metu, nei vėliau dėl šio turto vertinimo nepasirašė. Jokių dokumentų iš jos nėra gavęs. Su vertintoja prie arklidės buvo apie pusę valandos, apie jokias turto vertinimo detales nekalbėjo. R. T. jam vėl paskambino gruodžio 4 d., nes jai buvo minėjęs, kad yra radęs pirkėją miškui. Taip pat šio pokalbio metu R. T. paminėjo, kad vertinimas jau padarytas, konkrečios sumos neįvardijo. Gruodžio 5 d. jis jai paskambino ir vyko kalba, kad sklype yra daug savininkų, kad juos turi atsivežti pas ją į Vilnių. Sklypo bendrasavininkiai apie šią procedūrą nieko nežinojo ir nebuvo informuoti. Gruodžio 6 d. R. T. jam paskambino ir pasakė, kad perleistų jam (V. Ž.) priklausančią arklidžių dalį, nes taip bus greičiau ir paprasčiau, nei parduoti mišką, ir po to galės šią arklidžių dalį susigrąžinti. Jis suprato, kad pagal fiktyvų sandorį arklides perleis kažkokiam asmeniui, o po to jas galės atsipirkti. Taip pat pasakė, kad jis atsiųstų arklidžių dokumentus, t. y. Registrų centro išrašą, kurį ji nusiųs notarei. Jis elektroniniu paštu R. T. nusiuntė Registrų centro išrašą. Gruodžio 7 d. R. T. jam paskambino, sakė, kad arklidžių pardavimo sutartyje bus nurodoma, kad parduoda arklides jos nurodytam asmeniui (pokalbio metu jo neįvardijo) už 4 000 Eur. Jis paklausė, o ar po to nereikės jam jas atsipirkti už 14 000 Eur ir kokias duoda garantijas, kad taip nebus. Ji atsakė, kad garantijos nėra, turi ja pasitikėti. Kada atvažiuoti pas notarą ji praneš telefonu (1 t., b. l. 46-48).

2018 m. rugsėjo 12 d. liudytojo papildomos apklausos metu V. Ž. parodė, kad 2017 m. gruodžio pradžioje jam paskambino bankroto administratorė R. T. ir pasakė, kad arklidžių pardavimo sutartyje bus nurodoma, kad parduos arklides jos nurodytam asmeniui už 4 000 Eur, pirkėjo vardo, pavardės, ar tai vyras, ar moteris nesakė. Jam paklausus, kokias ji duoda garantijas atsipirkti arklides, ji pasakė, kad jokių garantijų neduoda ir jam reikia ja pasitikėti, ji yra jo garantas. Sakė, kad praneš, kada reikės atvažiuoti pas notarą. Kokiame mieste notaras nesakė, taip pat nesakė nei vardo, nei pavardės. Pokalbio metu ji sakė, kad reikės Registrų centro išrašo apie nekilnojamą turtą – arklides, šį dokumentą ji pateiks notarui, kad jis galėtų pradėti ruošti pirkimo – pardavimo sutartį. Iš R. T. kalbos suprato, kad jos nurodytam asmeniui arklidės nereikalingos ir tokiu būdu ji tik siekia iš jo gauti likusią pinigų dalį, t. y. 4000 Eur. Suprato, kad arklides perrašo jos nurodytam asmeniui, kuris pinigus už arklides 4000 Eur perduos ne jam, o R. T.. Kito pokalbio telefonu metu R. T. pasakė, kad ją notarė informavo, kad jo buvusi sutuoktinė turi atsisakyti pirkti dalį jam priklausančių arklidžių. R. T. pasakė, kad ji (V. Ž. sutuoktinė) turi parašyti raštą, kad nesutinka pirkti jo dalies arklidžių, bei turi atsisakyme parašyti jo dalies registro numerį. Tokiam jos pasiūlymui neprieštaravo ir sutuoktinės atsisakymo dokumentą atsiuntė R. T. į UAB „duomenys neskelbtini“ elektroninį paštą, kurio tikslaus adreso nepamena. Pateikus visus R. T. prašomus dokumentus negavo kvietimo atvykti dėl sandorio pasirašymo, todėl arklidžių, esančių (duomenys neskelbtini) jam priklausanti dalis nebuvo parduota. Daugiau R. T. apie šių arklidžių pardavimą nieko nekalbėjo. 2017 m. gruodžio viduryje R. T. iš el. p. (duomenys neskelbtini) jam į el. paštą atsiuntė pranešimą apie BUAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių susirinkimą, kuriame nurodyta, kad susirinkimas vyks 2017 m. gruodžio 15 d., (duomenys neskelbtini) Taip pat el. paštu ji atsiuntė veiklos ataskaitą, reikalingą kreditorių susirinkimui, balsavimo raštu biuletenius, nutarimų projektus. Iš šių dokumentų sužinojo, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma yra 30 939,58 Eur, bankroto administratorės išlaidos nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. yra 4 000 Eur, numatomas 2 280 Eur administratoriaus atlyginimas. Susirinkime nedalyvavo, nepamena, ar balsavo raštu. 2017 m. gruodžio viduryje paskambino R. T. sužinoti, kaip vyksta tolimesnė bankroto procedūros eiga. Ji pasakė, kad surašė 2017 m. gruodžio 15 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolą, kurį perduos teismui spręsti dėl tolimesnės eigos. Taip pat pasakė, kad jai nebuvo leista daryti bankroto procedūros pabaigos, todėl ji galvos kaip procedūrą greičiau pabaigti. Kas jai neleido greičiau užbaigti bankroto, ji nepasakė. Jis suprato, kad ji vis dar iš jo reikalauja pinigų, nes nurodė, kad turi jai paskambinti, kai bus „pasiruošęs“, t. y. suprato, kad kai turės pinigų likutį 4 000 Eur. 2018 m. sausio pradžioje R. T. paskambino pasiteirauti, kodėl jis delsia, nes antstolis gali viską iš jo išskaičiuoti, areštuotą turtą parduoti. Suprato, kad ji klausia, kodėl jis neatveža likusios dalies pinigų. Jai pasakė, kad surinks. R. T. pasakė, kad kai jis surinks, tada ir atvažiuoti. 2018 m. sausio pradžioje R. T. atsiuntė pranešimą apie būsimą kreditorių susirinkimą, kur bus sprendžiamas klausimas dėl BUAB „duomenys neskelbtini“ debitorinio įsiskolinimo pardavimo. Susirinkime nedalyvavo ir po įvykusio susirinkimo iš R. T. el. paštu gavo 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolą. Iš jo sužinojo, kad jo 29 736,67 Eur debitorinį įsiskolinimą pardavinės iš varžytinių. R. T. protokole nurodė, kad pirmose varžytinėse siūlo parduoti įsiskolinimo kainą sumažinus 50 proc. – 14 868,34 Eur, nepardavus pirmose varžytinėse, siūlys parduoti antrose sumažinus iki 30 proc. nuo pradinės pirmųjų varžytinių sumos – 4 460,50 Eur. Nepardavus antrose varžytinėse, pardavinės 2 savaites sumažinus 50 proc. nuo antrų varžytinių sumos. Nepardavus, parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. 2018 m. vasario mėnesį, tikslaus laiko nepamena, paskambino R. T. pasiteirauti, kaip reikalai. Ji atsakė, kad viskas kontroliuojama, reikia palaukti. Suprato, kad palaukti, kol įvyks varžytinės. Jai skambino, kad informuoti, jog turi miškui pirkėją, todėl reikia nuimti nuo miško areštą, ir mišką pardavęs galės jai atiduoti jos reikalautus 4 000 Eur. R. T. pasakė, kad informuos antstolį pristabdyti viso jo areštuoto turto pardavimą. Kadangi antstoliai nenuėmė arešto nuo miško, jo nepardavė. 2018 m. vasario pabaigoje paskambino R. T., nes buvo neramu dėl varžytinių ir ar kas nupirks kreditorinį reikalavimą. Ji pasakė, kad varžytinės vyksta, o paskui bus matyti, nes ji nori padaryti viską gerai. Pokalbio metu jis pasakė, kad vis dar gali savo surastam pirkėjui parduoti mišką. R. T. atsakė, kad gali palaukti pinigų, kad su antstoliu suderins pristabdyti bankroto procedūrą. Areštas nuo miško nebuvo nuimtas. R. T. sakė, atvežti miško pirkėją pas ją ir ji sutvarkys pardavimą, kainos nesakė, tačiau pirkėjo neatvežė, sandoris neįvyko. 2018 m. balandžio mėnesio pradžioje atvyko pas R. T. į darbo vietą ir ji informavo, kad su antstoliu sutarė pristabdyti viso jo areštuoto turto pardavimą, o kreditorinį įsiskolinimą turi pardavinėti iš varžytinių. Minėjo, kad pirmų varžytinių metu kažkoks asmuo domėjosi kreditorinio reikalavimo nusipirkimu, tačiau nieko nenupirko. Todėl ji pasiūlė jam pačiam ar kažkam iš jo artimos aplinkos išsipirkti už 4 460 Eur kreditorinį reikalavimą. Jis tam neprieštaravo. R. T. konsultavo jį, kaip dalyvauti varžytinėse elektroninėje erdvėje. V. Ž. jai sakė, kad suras savo žmogų nupirkti kreditorinį reikalavimą. R. T. informavo, kad varžytinėse gali dalyvauti ir kiti asmenys, todėl reikia sekti varžytines, kad nepraleisti tinkamos prieinamos kainos. Už dalyvavimą antrose varžytinėse reikėjo įmokėti 10 procentų nuo pradinės varžytinių sumos. Ji sakė, kad jei šias varžytines jis pralaimės, dalyvio mokestis bus grąžintas, o jei laimės ir nesumokės dalyvio mokesčio, tada įmoka nebus grąžinama. Kitų varžytinių nebus ir vėl jai reikės tartis su kreditoriais, ką toliau daryti. Iš jos suprato, kad ji nenori, kad jo skolą nupirkęs svetimas asmuo turėtų teisę pareikalauti jo sumokėti didesnę sumą pinigų. Po kelių dienų paskambino R. T. ir pasakė, kad kreditorinį reikalavimą nupirko J. B.. Jai paklausus pasakė, kad šią moterį pažįsta ir ji nupirko kreditorinį reikalavimą jo prašymu už 8000 Eur su trupučiu. Buvo nepatenkintas, kad ji nupirko už didelę kainą, nes ji pirko jo prašymu, tik kainos galutinės nespėjo suderinti. Be to, jis bet kokiu būdu norėjo nupirkti reikalavimą, nes nenorėjo, kad atsirastų kitas asmuo, kuris būtų galėjęs pareikalauti dar didesnės pinigų sumos. J. B. apie jo ir R. T. susitarimą dėl kyšio nieko nežinojo. Jis tik paprašė J. B., kad dalyvautų varžytinėse. Telefoninio pokalbio metu su R. T. sutarė, kad atvyks pas ją po varžytinių pasirašyti aktą. Atvykus R. T. pasakė, kad jei jis nesumokės išsipirkto kreditorinio reikalavimo, jis pereis kitam pirkėjui arba reikės skelbti naujas varžytines. Nežino, kiek asmenų dalyvavo varžytinėse. Kadangi pinigų suma buvo didelė, su R. T. svarstė variantus apie išmokėjimą dalimis. Jis nusprendė, kad kreditorinio reikalavimo nepirks. Kito telefoninio pokalbio metu R. T. pasiūlė nepirkti iš varžytinių ir tikėtis, kad kitas asmuo dalyvavęs varžytinėse taip pat nenupirks. Jis negalėjo pirkti, nes tokios pinigų sumos neturėjo. Daugiau su R. T. nebendravo. Šiuo metu yra paskirtas naujas bankroto administratorius, tačiau su juo neteko bendrauti, nežino, kokioje stadijoje yra bankroto procedūros eiga (1 t., b. l. 49-52).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai nurodė, kad pareiškimą rašė pats. Jo ir pirmos apklausos tekstai panašūs galimai todėl, kad tarp jų yra nedidelis laiko tarpas. Nežino, kaip R. T. būtų padariusi, kai reikalavo iš jo 2 500 Eur, o po to 4 000 Eur. Pirmą kartą su reikalautais 2 500 Eur gal ji būtų viską sutvarkiusi ir teisėtai, bet tada, kai ji pareikalavo jau 4 000 Eur, jis įtarė, kad pinigai neteisėti, kad kažkas „nešvaru“, nes kaina padidėjo, o situacija nepasikeitė. Ji tai argumentavo tuo, kad jis nesumokėjo pinigų. Vien todėl jis vertino, kad iš jo reikalauja kyšio. Kalbos apie tai, kad šie pinigai bus nukreipti kreditoriams ar panašiai, nebuvo. Dėl miško su R. T. buvo pokalbis, kad ji nuimtų jo areštą ir leistų jį parduoti, o jis, pardavęs mišką, atvežtų jai 4 000 Eur. Tačiau pasakius, kad miškas turi daug bendrasavininkių, kad būtų sudėtinga, pradėta kalbėti apie arklides. R. T. garantijos, kad po to jam nereikės mokėti 14 000 Eur papildomai, nedavė, sakė reikia pasitikėti. Šiuo metu arklidžių nebandoma parduoti. Bankroto administratorius pardavinėja kitą turtą. Pardavė priekabą už 800 Eur, dabar pardavinėja automobilį. Jo pradinė kaina buvo 4 400 Eur, dabar ji sumažinta, nes niekas nepirko. J. B. dalyvauti varžytinėse paprašė jis, sakė, kad ji turi nupirkti skolą už pradinę kainą. Prekyba vyko internetu, jis buvo šalia. Pirko skolą virš 8 000 Eur, nes nenorėjo, kad kiti nupirktų ir pareikalautų grąžinti skolą. Kauno apygardos teismo sprendimo, kuriuo buvo sumažinta iš jo priteista suma iki 30 939 Eur, kasacine tvarka neskundė, galvojo, kad tai jau viskas. Advokato teisme neturėjo. Išieškojimą vykdė antstolio A. kontora. Su jo byla dirbo teisininkas Z. J.. Su juo bendraudamas jis (liudytojas) vilkino laiką, tikėjosi atrasti pinigų. Iš antstolio raginimo sumokėti 30 939 Eur negavo arba nepamena. Pinigų, paimtų iš „O“, jis antstoliams nenunešė, nes su bankroto administratore buvo sutarę tolimesnę eigą. Ji sakė, kad antstolius sustabdys. Dėl to pas antstolius nesidomėjo.

L. Z. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba antstolio padėjėju. Su R. T. bendravo darbiniais klausimais. UAB „duomenys neskelbtini“ yra bankrutuojanti įmonė. 2017-2018 metais jis priėmė vykdyti Kauno apygardos teismo nutartį dėl 30 000 Eur. V. Ž. buvo skolininkas. Buvo pradėta vykdomoji byla, jis kontaktavo su išieškotoja R. T., taip pat ir telefonu. Buvo areštuoti automobiliai, nekilnojamasis turtas, buvo tariamasi dėl realizavimo procedūros, užsakytas arklidžių ir automobilių vertinimas. Po to buvo gautas bankroto administratorės prašymas stabdyti pardavimo veiksmus, po to vėl atnaujinti ir vėl sustabdyti, nes dėl skolų buvo žadama sudaryti taikos sutartį. Apie taikos sutartį kalbėjo ir V. Ž.. Taikos sutarties sąlygomis liudytojas nesidomėjo. R. T. minėjo, kad bus mažesnė suma, nei priteista teismo. Jo žiniomis ji nebuvo sudaryta. Antstoliui nėra privalomas prašymas sustabdyti bylą, bet tai daroma, nes gavus taikos sutartį jie turi perduoti teismui bylą per vieną dieną. Išieškotojos iniciatyva buvo vykdomas turto realizavimas. Iš turto buvo automobilis H. V., priekaba Boeckmann ir arklidės. Automobiliams buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė. Jis dalyvavo apžiūrint automobilį ir priekabą. Automobilis ir priekaba nebuvo nauji, priekaba po avarijos. Ji buvo parduota, bet nepamena už kiek. Automobilio niekas nepirko, buvo skelbiamos varžytinės. Arklidžių neapžiūrėjo, nes nebuvo gautas jų vertinimas. Jų savininkais buvo V. Ž. ir jo sutuoktinė. Vertinama yra dalinė nuosavybė, o jei yra jungtinė, tai reikia teismo nutarties. Konsultacijomis jie nesivadovauja, nes tai nėra rašytinis įrodymas, todėl visada atlieka ekspertizes. Jų užsakovas būna antstolis. Šiuo atveju gal buvo konsultacija, bet negali pasakyti kodėl. Ji jiems netiko. Turto vertinimą atliko UAB „duomenys neskelbtini“. Ją pasiūlė išieškotoja, nes jų paslaugos buvo 30-50 Eur pigesnės, nei Registrų centre, kur antstolio kontora užsako turto vertinimus. Kitose antstolio vykdomosiose bylose UAB „duomenys neskelbtini“ paslaugos nebuvo užsakomos. Skolininkas V. Ž. norėjo tą turtą įvertinti pigiau, gal norėjo jį nusipirkti. Po to jis susirgo ir jo darbus perėmė padėjėja L. Z.. Jo žiniomis galiausiai antstolis sustabdė vykdomąją bylą, nes iškelta baudžiamoji byla. Šiuo metu, praėjus nemažai laiko, visų aplinkybių jis nepamena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikslinti įrodymus, buvo balsu perskaityti liudytojo Z. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas Z. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad antstolio A. A. padėjėju dirba nuo 2010 m. Jo pareiga yra administruoti vykdomąsias bylas. R. T. žino kaip bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratorę. Ji yra UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė. Taip pat su ja teko dirbti administruojant kitas bylas. Su ja dažniausiai bendrauja darbo reikalais telefonu. R. T. apibūdina kaip impulsyvią asmenybę, jokių konfliktų neturėjo, pagrindo apkalbėti neturi. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1599-571/2016 iš V. Ž. buvo priteista BUAB „duomenys neskelbtini“ atlyginti žalą 30 939,58 Eur bei nurodyta, kad bankroto administratorius yra UAB „duomenys neskelbtini“. Šį vykdomąjį raštą vykdyti 2017 m. liepos 10 d. pateikė bankroto administratorė UAB „duomenys neskelbtini“ direktorė R. T.. Pagal šį raštą skolininkas V. Ž. buvo informuotas sumokėti bendrovei „Marijampolės jojimo centras“ 30 939,58 Eur skolą bei nurodytas antstolio vykdymo išlaidas (403,51 Eur) per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos, ir šiuos pinigus įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą. V. Ž. buvo atvykęs į antstolio kontorą pas jį ir pasakė, kad sutinka įsiskolinimą bendrovei mokėti po 500 Eur per mėnesį. Raštu jis savo poziciją išdėstė 2017 m. rugsėjo 6 d. Apie tai informavo telefonu R. T.. Ji nesutiko, kad būtų išdėstytas skolos mokėjimas, nes V. Ž. skolą mokės per ilgą laikotarpį. Ji pasiūlė realizuoti V. Ž. turtą, kuriam buvo uždėtas areštas. Jai paklausus, kokį jis turi turtą, pasakė, kad yra automobilis, priekaba, 4 nekilnojamojo turto objektai – žemės sklypo ½ dalis, esanti Patašinės kaime, Marijampolės raj., pastatas – siurblinė, esanti (duomenys neskelbtini)., pastatas – ½ arklidės, esančios (duomenys neskelbtini), 113/455 dalis žemės sklypo (miškas), esančio (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 14 d. R. T. ir V. Ž. buvo išsiųstas šio turto arešto aktas. Telefoninio pokalbio metu R. T. prašymu, buvo pradėtas V. Ž. turto išieškojimas, nes ji nesutiko, kad V. Ž. skolą mokėtų dalimis. 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu skolininkas buvo prašomas pristatyti apžiūrai automobilį H. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą Boeckmann, valst. Nr. ER 050. Su V. Ž. buvo sutarta, kad šį turtą atvyks įvertinti kartu su turto vertintoja. 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymu buvo skirta UAB „duomenys neskelbtini“ atlikti ekspertizę automobilio ir priekabos. Šią bendrovę nurodė R. T., nes jo pasiūlyta Registrų centro vertinimo kaina jai buvo per didelė. Sutartu laiku automobilio ir priekabos apžiūra vyko prie V. Ž. priklausančių arklidžių. Turtą apžiūrėjo UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotoja, vardo, pavardės nežino. Apibūdinti galėtų kaip moterį iki 40 m. amžiaus, liekno kūno sudėjimo. Apžiūros metu V. Ž. prašė įvertinti kuo mažesne kaina, tačiau jis pasakė, kad vertinimas daromas tam, kad sužinoti realią rinkos kainą. Jokios įtakos kainos nustatymui nedarė. 2017 m. spalio 5 d. buvo gautas automobilio ir priekabos vertinimo aktas, kuriame nurodyta abiejų objektų įvertinimo kaina 8 300 Eur. Šiuo pagrindu jis 2017 m. spalio 11 d. patvarkymu įkainojo automobilį 6 900 Eur ir priekabą 1 400 Eur ir jį kartu su ekspertizės akto kopija išsiuntė R. T. ir V. Ž.. Telefoninio pokalbio metu ji nurodė, kad nori automobilį ir priekabą administruoti. 2017 m. spalio 23 d. buvo gautas iš R. T. raštas, kad ją paskirti automobilio ir priekabos saugotoja, nes skolininkas šį turtą gali sugadinti ar paslėpti. Kito telefoninio pokalbio metu ji nurodė, kad su skolininku ruošiasi sudaryti taikos sutartį ir atsiuntė raštą, kuriuo paprašė visus (turto realizavimą, vertinimą) vykdymo veiksmus atidėti. Šiuo pagrindu antstolis A. A. atidėjo vykdymo veiksmus iki atskiro raštiško išieškotojos prašymo. 2017 m. lapkričio 6 d. raštu R. T. prašė atnaujinti vykdymo veiksmus. Kad išsiaiškinti dėl taikos sutarties aplinkybių sudarymo, V. Ž. buvo išsiųstas kvietimas atvykti. Jis atvykęs paaiškino, kad su R. T. vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo. Taip pat sakė, kad jis nori parduoti 113/455 dalį žemės sklypo miško, esančio (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu padengti įsiskolinimą. Minėjo, kad pirkėjas yra šio turto bendrasavininkas. Jam pasakė, kad jis turi įmokėti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą už turto vertinimą, tada bus užsakomas turto vertinimas Registrų centre ir, gavus ekspertizės aktą, būtų įkainota žemės sklypo dalis. Ši procedūra jam pasirodė per ilga ir per brangi, todėl pardavimo atsisakė. Patvarkymu vykdomoji byla buvo atnaujinta. Telefonu R. T. pasiteiravo, ar yra informacija apie V. Ž. registruotą žemės ūkio techniką, turimus žirgus. Jam pasakius, kad nėra, ji paprašė šią informaciją sužinoti. Į jo 2017 m. lapkričio 9 d. raštą gavo iš atitinkamų institucijų atsakymus, kuriuos persiuntė R. T. el. paštu (duomenys neskelbtini), ir buvo paklausta, ar atlikti išieškojimą šiam turtui. Žirgams nebuvo uždėtas turto areštas, nebuvo įkainoti. Tuo metu jam sergant, jo kolegę L. Z. R. T. telefonu informavo, kad technikos ir žirgų nerealizuoti (neužsakinėti vertinimo). Ji R. T. paprašė šią informaciją atsiųsti raštu, tačiau jokio dokumento nebuvo gauta. 2018 m. sausio 22 d. raštu jo kolegė R. T. teiravosi, ar realizuoti iš varžytinių transporto priemones, bei priminė, kad yra areštuota ½ arklidžių bei pasiūlyta išreikšti poziciją, ar išieškojimą nukreipti ir į ½ dalį arklidžių. 2018 m. sausio 30 d. iš R. T. buvo gautas raštas atidėti vykdymo veiksmus, priežastis nenurodyta. Telefonu ji informavo, kad pardavinės kreditorinį reikalavimą. Kokiu būdu tai darys neaiškino, jis neklausė. Šiuo pagrindu 2018 m. vasario 2 d. antstolis sustabdė vykdomąją bylą iki kito raštiško išieškotojo pranešimo. Jokios varžytinės dėl automobilio, priekabos, ūkio technikos nebuvo paskelbtos, nes bankroto administratorė paprašė atidėti vykdymo veiksmus. Telefonu nurodė, kad vyksta derybos dėl taikos sudarymo. 2017 m. rugsėjo 20 d. raštu R. T. paprašė atlikti nekilnojamojo turto žemės sklypo ½ dalies, esančios (duomenys neskelbtini), ir pastato – siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), vertinimą. Buvo priimtas patvarkymas skirti ekspertizę šiam turtui ir turto vertinimą paskirta atlikti R. T. nurodytai UAB „duomenys neskelbtini“. Gavusi patvarkymą R. T. telefoninio pokalbio metu jam pasakė, kad jos rašte yra klaida, nes neįtraukė vertinti ½ dalies arklidžių. Jai pasakė, kad negalės realizuoti (parduoti), nes yra pirmiau uždėtas kitos antstolės areštas, nes turtą parduoda tas, kas pirmiau uždėjo areštą. Jai pasakė, kad kreipsis į antstolę Ž. dėl leidimo realizuoti turtą. Ji tam neprieštaravo, paprašė kuo greičiau. Iš antstolės buvo gautas atsakymas, kad gali realizuoti. Apie tai telefonu informavo R. T.. 2017 m. spalio 12 d. buvo priimtas patvarkymas skirti ekspertizę, kurią turėjo atlikti ta pati bendrovė. Buvo gauta ne ekspertizė, o konsultacija, kuria negalima vadovautis parduodant arklides vykdymo procese. Jam grįžus po ligos, antstolis A. A. informavo, kad buvo susisiekęs su UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotoja, kodėl buvo atlikta ne ekspertizė, o konsultacija. Ši pasakė, kad su bankroto administratore nusprendė, kad taip bus pigiau mokėti už paslaugą. Ar už šias paslaugas antstolis bendrovei apmokėjo, nežino. Iki šiol bendrovė ekspertizės nepateikė. Ekspertizės akte yra nurodyta konkreti kaina, už kurios paskaičiavimą atsako ekspertas, o konsultacijoje nurodomos tik turto vertės gairės ir netiksli suma, ji yra vykdymo procese niekinė. Jokio V. Ž. nuosavybės teise priklausančio turto vykdymo negalėjo užbaigti paskelbdamas varžytines, nes R. T. vis sustabdydavo ar prašydavo atidėti vykdymo veiksmus. V. Ž. įsiskolinimas sumažėjo iki 30 537,64 Eur, nes dalis skolos buvo išieškota iš jo banko sąskaitos. Tai atliko antstolis. Telefoninio pokalbio metu R. T. klausė, ką gali nurodyti taikos sutartyje, ar gali į ją įtraukti V. Ž. areštuotą turtą (žemės sklypą (mišką)), kad pereitų jai ar tretiesiems asmenims. Jai pasakė, kad abejoja, ar teismas tokią sutartį patvirtins. Be to, turi būti panaikintas areštas. Pokalbių metu ji taip pat teiravosi, ar ji gali iš V. Ž. gavusi dalį pinigų teigti, kad jis pilnai su ja atsiskaitęs ir apie tai informuoti antstolį. Jai pasakė, kad antstoliui svarbu žinoti, kokią dalį, ar pilnai, ar iš dalies skolininkas atsiskaitė. Svarbu, kad pinigų suma tenkintų bankroto administratorę. Tokiu būdu ji turi informuoti antstolį, kuris skolos daugiau neieškotų. Taip pat ji klausė, ar jai pateikus prašymą panaikinti areštą konkrečiam turtui, kokiam nepamena, areštą panaikinus V. Ž. galėtų parduoti turtą. Pasakė, kad esant jos prašymui, areštą panaikinti galima ir jis galėtų parduoti turtą savarankiškai ir tokiu būdu padengti dalį skolos. Taip pat ji teiravosi, ar galima parduoti V. Ž. priklausančius žirgus. Pasakė, kad žirgų pardavimas yra apsunkintas (reikia ieškoti saugotojo, turto vertintojo ir pan.) ir todėl pardavimas nebūtų tikslingas. Telefonu ji taip pat teiravosi, ar ji gali pasiūlyti turto pirkėją V. Ž. areštuotam turtui, atsakė, kad tik skolininkas gali parduoti savo pasirinktam asmeniui. Nepamena, ar pokalbių metu ji įvardindavo pinigų sumas, už kiek norėtų V. Ž. parduoti savo turtą. Kokiu tikslu ji teiraudavosi šiais klausimais, nežino. Taip pat teiravosi dėl automobilių, nekilnojamojo turto vertinimo, klausdavo konsultacijos. Jos kalbos buvo impulsyvios, staigūs minčių šuoliai nuo vienos prie kitos temos, todėl būdavo sunku suprasti, ko ji teiraujasi (t. 1, b. l. 60-63).

Liudytojas Z. J. patvirtino teismui šiuos savo parodymus. Taip pat papildomai nurodė, kad skolininkui yra pranešama, kad vykdomoji byla yra sustabdoma. Nepamena, ar R. T. skundėsi, jog V. Ž. ją apgaudinėja. Pats V. Ž. kalbant dėl taikos sutarties, lyg po antro bylos sustabdymo, vieną kartą jam sakė, kad bankroto administratorė reikalauja kyšio, sumos nesakė. Tuo pokalbis ir baigėsi. Jam tai nepasirodė pagrįsta, nes iš skolininkų visko prisiklauso. Bylų stabdymas ir atnaujinimas pasitaiko dažnai, išieškotojai tai naudoja kaip skatinimo priemonę. Bankroto bylose būta atvejų, kai sudaromos taikos sutartys.

L. R. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „duomenys neskelbtini“ turto vertintoja. Yra bendravusi su antstolio A. A. kontoros darbuotojais. Ji atliko automobilio H. V. ir priekabos Boeckmann, esančių prie arklidžių Marijampolės rajone, vertinimą. Gavo antstolio patvarkymą ir vertino. Buvo automobilis, priekaba ir arklidės. Susisiekė su antstoliu ir derino laiką dėl apžiūros. Nepamena, kiek buvo įvertinta. Buvo vietoje, susitiko su antstolio padėjėju (pavardės nepamena). Pasidarė nuotraukas, apžiūrėjo mašiną, pastatus, grįžusi skaičiavo vertę. Automobilis buvo vidutinės būklės, techninė apžiūra buvo galiojanti. Priekaba nebuvo sulaužyta, durelės darinėjosi. Arklidėms suderinus su antstoliu darė konsultaciją, nes pigesnės išlaidos. Eigoje konsultavosi su antstoliu, kuris svarstė, ar daryti pilną vertinimą. Buvo neaišku, kas padengs išlaidas, ir nutarta daryti konsultaciją. Ji yra 30 % pigiau nuo vertinimo sumos. Nežino, kodėl buvo pasirinkta jų bendrovė. Jie bendradarbiauja su antstoliais, analizuoja pasiūlą, konkurentų kainas. Jų paslaugos nėra pigiausios, bet ir ne brangiausios. Jų bendrovė turi 5 filialus Lietuvoje, patenka į vertintojų dešimtuką. Automobilių ir priekabų vertinimui naudoja duomenis iš pasiūlos, iš skelbimų portalų Lietuvoje, Vokietijoje. Arklidės vertinamos pagal užklausą iš Registrų centro, pagal sandorius. Yra atrenkami labiausiai tinkami ir analizuojama. Turi būti vienoda objektų paskirtis. Panašių sandorių ieškojo ir Marijampolėje, ir Lietuvoje panašioje zonoje. Antstolis derino savo veiksmus su bankroto administratore, kuri buvo vertinimo užsakovė. Buvo kalbėta su administratore, kad reikia susitikti ir suderinti vertes, bet jos nebuvo susitikusios, tik kalbėjo telefonu apie arklidžių vertinimą. Iš dokumentų žino, kad tai buvo R. T.. Iš jos konkretaus prašymo vertinti pigiau nebuvo, tik buvo užuominos, kad reikia paderinti vertinimą. Suprato, kad ši turi kažkokius lūkesčius. Kalbos apie konkrečias vertes ji nepamena. Jie dirba pagal metodiką, standartus, tad administratorės lūkesčiai vertinimui įtakos neturėjo. V. Ž. apžiūros metu dalyvavo, rodė automobilį, apibūdino jo būklę, parodė kur įbrėžta, įlenkta. Prie arklidžių ji buvo vieną kartą, matyt tada ir nufotografavo automobilį ir arklides. Dėl arklidžių patvarkymas buvo vėliau. Apžiūra, tai tik informacijos surinkimas apie būklę, kad yra pats daiktas. Buvo tada tik kalbama, kad reikės vertinti ir arklides, todėl nufotografavo, kad nereiktų važiuoti. Apie arklių vertinimą kalbos nebuvo. Apžiūroje dalyvavo antstolio padėjėjas. Dėl arklidžių jie paruošė konsultaciją. Apie kainas informuoja užsakovą, šiuo atveju antstolį. Jam ir išrašė sąskaitą, atrodo ją apmokėjo. Arklidės nebuvo kažkuo išsiskiriančios, nebuvo rekonstruotos. Vertino sąlyginai išskirtą ½, nes buvo du savininkai, o naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta. Jų vieta buvo nebloga, šalia Marijampolės.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikslinti įrodymus, buvo balsu perskaityti liudytojos R. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. balandžio 24 d., nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ turto vertintoja dirba nuo 2012 m. pabaigos. Tiesioginis viršininkas yra G. G., kurios darbo vieta yra pagrindinėje bendrovės būstinėje, esančioje Šiauliuose. Bendrovės Kauno skyrius dirba visoje Kauno apskrityje. Jos pagrindinės darbo funkcijos yra turto vertinimas, klientų konsultavimas turto vertinimo klausimais. Antstolį A. A. žino kaip Marijampolėje dirbantį antstolį, iš kurio yra gaunama užsakymų dėl įvairaus turto vertinimo. Pas jį dirbančių padėjėjų vardų, pavardžių nepamena. 2017 m. rugsėjo mėnesio vidury telefonu kreipėsi antstolis A. A. su prašymu atlikti skolininko V. Ž. automobilio H. V. IX55, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos Boeckmann, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę (toliau – vertinimą), bei nekilnojamojo turto – arklidžių vertinimą. Sutartu laiku susitiko su A. A. padėjėju (vardo, pavardės nepamena, vidutinio ūgio, tamsių plaukų) (duomenys neskelbtini) ir jo nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) atvyko įvertinti V. Ž. kilnojamojo turto - automobilio ir priekabos prie esančių arklidžių pastato. Vertinime dalyvavo ir turto savininkas V. Ž.. Pagal antstolio padėjėjo Z. J. pateiktą 2017 m. rugsėjo 27 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (reg. Nr. S-17014231) atliko automobilio ir priekabos foto fiksaciją. Taip pat atliko ir pateiktų dokumentų fotonuotraukas. 2018 m. rugsėjo 28 d. surašė kilnojamojo turto ekspertizę ir pateikė direktorei G. G. derinti ir tvirtinti. Nei iš turto vertintojo, nei iš savininko nebuvo jokių prašymų dėl turto vertinimo kainos dydžio. Tačiau arklidžių vertinimo neatliko, nes nebuvo iš antstolio galutinio nurodymo. Kiek pamena, dėl objektų ekspertizės buvo su antstoliu derinama vietoje ir žodžiu. Nepamena, ar buvo tuo metu pateiktas patvarkymas dėl arklidžių vertinimo. Turto automobilio ir priekabos vertinimui atlikti buvo sudaryta su antstoliu A. A. sutartis. Kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė buvo atlikta ir išsiųsta paštu antstoliui. 2017 m. spalio viduryje jai paskambino moteris ir prisistatė bankroto administratore. Ji pasakė, kad reikia atlikti nekilnojamojo turto arklidžių, esančių Marijampolėje, vertinimą. Ji klausė, ar fotografavo arklides, kokios jos būklės. Jos paklausus, kas bus pageidaujamų arklidžių įvertinimo užsakovas, ji pasakė, kad antstolis. Ji pageidavo įvertinti arklides kuo greičiau, kodėl tokia skuba, nesigilino. Nepamena, ar sakė, kad atvažiuos į Kauną, tačiau susitikusi su ja nebuvo, nėra jos mačiusi. Nepamena, ar iš jos buvo kokių nors prašymų dėl arklidžių vertinimo kuo mažesne kaina. Vertinimą atlieka remdamasi rinkos analize, panašiomis parduotų objektų kainomis. Moteris jai skambino dėl arklidžių vertinimo daugiau nei vieną kartą, teiravosi dėl greitumo, klausė, kokiai pinigų sumai buvo įvertinta, tačiau į jos tokius prašymus nekreipė dėmesio, nes ne ji yra šio turto vertinimo užsakovė. Jai (bankroto administratorei) rūpimais klausimais nukreipė pas antstolį. Pokalbio metu su ja jokio antstolio patvarkymo dėl arklidžių neturėjo. Nepamena, su kuo konkrečiai (ar su antstoliu A. A., ar su bankroto administratore) aptarė turto vertinimo formą, t. y. ar atlikti ekspertizę, ar konsultaciją. Nepamena, ar su ja aptarė vertinimo formos kainą. Gavus elektroniniu paštu iš antstolio A. A. 2017 m. spalio 17 d. patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, susisiekė su turto savininku V. Ž. dėl objekto arklidžių, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūros. Iš kur gavo jo kontaktus, nepamena. Sutartu laiku kartu su V. Ž. atliko visą arklidžių apžiūrą (fotofiksaciją), nes jis nepateikė dokumentų, patvirtinančių naudojimo tvarką. Jokių dokumentų su V. Ž. nepasirašinėjo. Apie atliktą fotofiksaciją bankroto administratorės neinformavo. Pokalbių metu gal ji ir prašė įvertinti arklides pigiau, bet vertindama jas rėmėsi Registrų centre užregistruotų panašių parduotų sandorių duomenimis. Konsultacijoje nurodė, kad galima visų arklidžių pardavimo kaina galėtų būti nuo 18 000 Eur iki 22 000 Eur. Kadangi V. Ž. priklausė ½ dalis arklidžių, tai jo dalies kaina galėtų būti nuo 9 000 iki 11 000 Eur, nes nėra nustatyta pastato naudojimosi tvarka. Arklidės buvo nerenovuotos, nerekonstruotos, statybos metai 1991 m. Arklidžių galimą pardavimo kainą nustatė pagal įstatymus, vertinimo metodiką. Surašiusi konsultaciją, jos derinimą ir tvirtinimą atliko bendrovės direktorė ir tada ji išsiuntė elektroniniu paštu antstoliui. Bankroto administratorei konsultacijos nesiuntė. Pokalbių metu su bankroto administratore galėjo būti kalba apie konsultacijos ir ekspertizės atlikimo laikotarpį, paslaugos kainą. Konsultacija atliekama greičiau ir pigiau. Iš bankroto administratorės nebuvo jokio apmokėjimo už konsultacijos surašymą. Už šią paslaugą sumokėjo antstolis bankiniu pavedimu. Nepamena, ar iš bankroto administratorės buvo prašymai vertinant arklides nefotografuoti arklių, o juos atskirai nufotografavus jai atsiųsti. Kadangi bendrovė arklių vertinimu neužsiima, į tokius jos prašymus nekreipė dėmesio. Atskirai arklių, buvusių arklidėse, nefotografavo, jai (bankroto administratorei) nesiuntė. Tačiau fotografuojant arklides galėjo patekti ir arkliai, tačiau jų į konsultacijos dokumentaciją nedėjo, nes buvo vertinamas tik nekilnojamasis turtas. Turto vertinimui yra svarbu užfiksuoti pastato būklę, o ne arklidėse esančius arklius. Nėra išsisaugojusi bankroto administratorės kontaktinių duomenų. Nežino nei jos vardo, nei pavardės. Su ja niekada daugiau nebendravo, išskyrus aptartu atveju (3 t., b. l. 55-57).

Liudytoja R. S. patvirtino teismui šiuos savo parodymus. Taip pat papildomai nurodė, kad sunku viską prisiminti po tiek laiko, kad dėl vertinimo važiavo du kartus. Iš klientų jie dažnai sulaukia lūkesčių, bet jiems paaiškina, kad vyksta procesas. Kainų su klientais nederina. R. T. jiems nenurodinėjo. Ji norėjo susitikti, bet jie neteikia jokios informacijos ne užsakovui. Su ja ji nėra turėjusi jokių santykių.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra bendrovės „B“ buhalterė. Yra dirbusi ir UAB „duomenys neskelbtini“. Dirbo su bankroto administratore R. T.. Teismas patvirtina sąmatą, kokias išlaidas skiria bankroto procesui administruoti. Kai jau prasideda bankroto procesas, kreditorių susirinkime priimama nutartis, kiek išlaidų skiriama bankroto administratoriui ir bankroto administravimui tam tikram laikotarpiui. Atliekami įprastiniai veiksmai, ieškoma informacija, siunčiami pranešimai, tas išlaidas sudaro kanceliarinės, transporto, Registrų centro, kitų įmonių informacijos teikimo, biuro darbuotojų išlaidos. R. T. buvo bankroto administratorė ir trijų bankrutuojančių įmonių įgaliotas asmuo. Jei padengdavo išlaidas administratorius kaip fizinis asmuo, tai padengdavo iš savo lėšų. Jei įmonėje nėra lėšų, tai lėšos ir negrąžinamos. Jei lėšų būdavo, tai pagal pateiktus dokumentus jos buvo mokamos ne tik bankroto administratorei, bet ir tiems, kurie teikė paslaugas. Buvo pervedimai į asmenines sąskaitas. Ji paruošdavo bankinius pavedimus, tai jos pastovus darbas. V. Ž. yra Marijampolės jaunimo centro vadovas. Ji dalyvavo priimant dokumentus bankroto procese. Jis pateikė buvusių jo darbuotojų prašymus įtraukti į kreditorių sąrašus, ją pakvietė patikrinti, ar tinkamai paruošti dokumentai. Jis nėra jai sakęs, kad iš jo reikalaujamas kyšis. Reikia peržiūrėti kiekvieną kreditoriaus prašymą kartu su buhalterija. Jie surinkdavo duomenis, patikrindavo, teikdavo informaciją prieš kreditorių susirinkimus. Buvo priteista žala ir vyko kažkoks išieškojimas, buvo kažkiek lėšų išieškota, paskui vyko varžytinės. Su R. T. apie šį išieškojimą ji nebendravo, apie taikos sutartį kalbų negirdėjo. Įmonei „duomenys neskelbtini“ ji teikė buhalterinės apskaitos paslaugas ne kaip fizinis asmuo, o kaip įmonė. Jų įmonė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) gatvėje, tose pačiose patalpose buvo ir „duomenys neskelbtini“. Administruojant „Marijampolės jojimo centras“ R. T. naudojo savo asmenines pinigines lėšas. Jei nėra bankrutuojančioje įmonėje lėšų, tai administratorius, juridinis asmuo ar jo įgaliotas asmuo visas lėšas ir naudoja. Iš „Marijampolės jojimo centras“ buvo išieškota apie 1000 Eur ir jie proporcingai paskirstyti bankroto administratoriui juridiniam asmeniui „duomenys neskelbtini“ kaip įgaliotam asmeniui ir kitoms įmonėms, kurios teikė paslaugas. Rožių slėnyje kartais būdavo kasa, apiforminami dokumentai, įmokama ir pinigai skirstomi, kad nebūtų grynųjų, nes šiais laikais dirbama banke. Grynieji pinigai išdalinami tiems, kam skolinga įmonė, arba atiduodami atsakingam asmeniui, o kur ir kaip jis juos saugo, tai jo rūpestis. Šiuo atveju „duomenys neskelbtini“ atsakingas asmuo buvo R. T.. Jei atnešami grynieji pinigai, bankroto administratorius turi surašyti priėmimo-perdavimo dokumentą, gali būti ir kasos pajamų orderis, kurį tuo laiku buvo galima išrašyti. Čia rūpestis tų žmonių, kurie vieni kitiems perduoda pinigus. Jei ateina iki buhalterinės įmonės, tada jau turi būti galiojantis dokumentas, tai pinigų priėmimo kvitas ar kasos pajamų orderis. Dokumentų perdavimo periodiškumo ir nustatytos dienos nebuvo, bet tai turėdavo padaryti kas mėnesį.

L. R. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug prieš 7 metus dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininku, vėliau – žirgų treneriu. Bendrovės vadovas buvo V. Ž.. Šiuo metu UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos nevykdo, vyko jos bankroto procedūra. Bendrovė liko jam skolinga apie 50 Eur darbo užmokesčio, tiksliai nepamena. Bendrovė buvo skolinga ir kitiems darbuotojams. Nežino, kas vykdė bankroto administravimą. Pamena rašė bendrovės buhalterei kažkokį prašymą, ji davė jam kažkokius dokumentus dėl bankroto pasirašyti, kad jis gautų pinigus. Kas juos sumokėjo, ar pati bendrovė, ar Garantinis fondas, jis nežino. Į šiuos reikalus jis nesigilino. Iš pradžių jis dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ o vėliau ši bendrovė pakeitė pavadinimą į viešąją įstaigą. Visą kitą liko tas pats. Arklidės liko tos pačios. Kiek jose buvo laikoma arklių ir kam jie priklausė jis nežino. Jose savo arklius laikė ir fiziniai asmenys, užsiimantys žirgų sportu. Dėl atlyginimo išmokėjimo jis su direktoriumi tarėsi, jie kalbėjo, kad sunkūs laikai, kad kažkada pinigai bus sumokėti. Vėliau buvo kalbama apie bankrotą. R. T. vardas ir pavardė jam girdėti tik iš to, kad eidavo laiškai į jo elektroninį paštą, bet į juos jis nesigilino. Duotų parodymų nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, siekiant patikrinti įrodymus, buvo balsu perskaityti liudytojo R. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. L. nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ maždaug prieš penkis metus dirbo žirgų trenerio pareigose. Bendrovės direktorius buvo V. Ž.. Bendrovė atlyginimą jam mokėjo nereguliariai, todėl jam nebuvo išmokėta visa alga. Buhalterė jį informavo, kad gali rašyti prašymą bankroto administratoriui įtraukti jį į kreditorių eilę. Užpildė buhalterės pateiktą prašymą. Žino, kad bankroto administratorius buvo UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau tiksliai koks asmuo nežino. Garantinio fondo lėšomis dalinai buvo apmokėtas kreditorinis reikalavimas (t. 1, b. l. 66-67).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. L. šiuos parodymus patvirtino.

Liudytojas E. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. T. pažįsta nuo 2009 m. Darbiniai santykiai su ja tęsėsi iki 2018-2019 m. Bendradarbiavimas dėl Marijampolės jojimo centro prasidėjo 2016 m. rugpjūčio 6 d. Įmonės vadovas V. Ž. bandė paslėpti turtą. Liudytojas surašė prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes skyrybų byloje visas turtas atiteko žmonai, o jam kaip įmonės vadovui nieko neliko. Vėliau jis rašė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šioje byloje buvo priteista virš 30 000 Eur. Po to, jau 2017 m. rudenį, buvo konsultacija dėl taikos sudarymo vykdymo procese. Išieškojimas komplikavosi, nes turtas buvo paslėptas, reikėjo atidalinti turtą, buvo problemų. Jam paskambino R. T. ir pasakė, kad turi atvažiuoti V. Ž. ir turi atvežti pinigus. Sakė, kad nepasirašys sutarties, kol jai nesumokės pinigų. Ji prašė, kad jis (E. L.) dalyvautų fiziškai sudarant tą taikos sutartį, nes ten yra keli sudėtingi klausimai, tai pinigų sumokėjimo momentas, ir buhalterė turi žiūrėti kaip tai surašyti. Antras niuansas, kad antstolis dar turi gauti išieškojimo išlaidas. Paprastai būna, kad žmonės nesusitaria, ir tokiu atveju paprastai išieškoma iš skolininko. Kiek atsimena, R. T. jam sakė, kad buvo suderėta apie pusę sumos, tai yra 14 000 Eur. Tiek turėjo būti įrašyta į sutartį. Jis laukė visą dieną, niekur negalėjo išvažiuoti. Buvo galimai lapkričio 16 d. Vakare pasakė, kad jau ilgai laukia, jei reikės, atvažiuos iš namų. Pakeliui į namus R. T. paskambino, kad V. Ž. atvažiavo, bet jam (liudytojui) grįžti nereikės, nes atvežė ne visus pinigus. Kitą dieną jis atvažiavo pas ją į ofisą ir ji pasakė, kad atvežė 10 000 Eur. Kur ir kaip ji juos įformino jis nežino, nes turėjo bendrauti tik dėl taikos sutarties pasirašymo. Ji pasakė, kad V. Ž. žadėjo atvažiuoti kitą savaitę ir atvežti likusius pinigus, tada jis jai bus reikalingas. Liudytojas pareikalavo, kad ji jam sumokėtų likusius 100 Eur. Pagal pavedimus jie buvo sumokėti lapkričio 21 d. Ši suma sumokėta už konsultaciją. Pasirašant taikos sutartį vykdymo procese, reikia derinti su antstoliu, kiek jis norės pinigų. Kada atiduodama vykdymui, yra sumokamas administravimo mokestis, o sudarant taikos sutartį, tos išlaidos turi būti įtrauktos. Lapkričio 21 d. kvietimo jis nesulaukė, nes neatvežė reikiamos sumos. Su R. T. jis dirbo pagal 2016 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą sutartį, kurioje buvo numatytas valandinis apmokėjimas 50 eurų už valandą. Sutartį jis turi su kiekviena jos įmone. Sumokant jam buvo aiškiai pavedime parašyta, kad už Marijampolės jojimo centrą. Buvo iš viso trys pavedimai, du pavedimai 2016 m. antros pusės ir vienas lapkričio pabaigoje, būtent už konsultaciją dėl taikos sutarties pasirašymo. R. T. yra sakiusi, kad V. Ž. yra labai gudrus, todėl prašė pagalbos. Paprastai taikos sutartyse bankroto administratoriai neprašo dalyvauti, bet šiuo atveju prašė, kadangi sutartis yra vykdymo procese ir suma jau yra priteista. Taikos sutarties sąlygas jis aptarinėjo su R. T. lapkričio viduryje. Ji klausė, ar galima vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, nes V. Ž. turi atvažiuoti ir nori taikiai baigti. Jis pasakė, kad galima, bet turi būti dar derinama ir su kreditoriais. Vykdymo procese negali būti sudaroma taikos sutartis be antstolio, nes jis turi gauti savo patirtas išlaidas. Ji norėjo, kad jis fiziškai dalyvautų, nes buvo nemažai derinimo, sakė, kad V. Ž. nenori perduoti pinigų be taikos sutarties, kad būtų atininkamai viskas įforminta. Reikėjo perrašyti sąskaitą, nes ji sakė, jog jai svarbiausia yra „Marijampolės jojimo centras“. Su V. Ž. jis tiesiogiai nebendravo. Derinant taikos sutarties sąlygas jis bendrauja ir derasi su skolininku, jei bankroto administratorius duoda tokį pavedimą. Šį atvejį jis įsiminė, nes buvo didelė pinigų sumą. Paprastai būna 2000-3000 Eur. Datas atsiminė, nes pažiūrėjo į procesinius dokumentus. R. T. jam pavesdavo sunkesnius atvejus, kada skolininkas slepia turtą, nemoka, kada jai reikia pagalbos. Kontaktuoti su skolininku ji nepavesdavo. Jei nėra ypatingų atvejų, tai teismai dažnai tvirtina sutartis, vertinama, kad pusė sumos yra priimtinas variantas. Neretai būna, kad ir 5-oji ar 10-oji dalis nuo sumos, nes dažnai būna problemų, vadovai suslepia turtą, kurį reikia atrasti. Taikos sutarties sąlygas R. T. vienareikšmiškai turėjo derinti su kreditoriais. Kiek pamena, didžiausi kreditoriai buvo VMI ir Sodra. VMI reikalavimą perėmė Turto fondas. Jei pasipriešintų kreditorius, teisėjai tokios sutarties netvirtintų. Vykdymo procese taikos sutartį teikia ne šalys, o antstolis, kuris turi žinoti, kad savo pinigus gaus. Taikos sutarčių vykdymo procese būna retai. Su R. T. toks atvejis buvo tik vienas. Kreditorių pritarimui turėjo būti kreditorių susirinkimas, bet kreditorių susirinkimo dokumentų ruošimui ji turėjo dvi darbuotojas, kurios labai gerai žinojo tą procesą ir jo tokių dalykų neprašydavo. Duomenų apie kreditorių susirinkimą į taikos sutartį nereikėjo įrašyti, jam reikėjo tik sudalyvauti procese, kad sumokėjus pinigus būtų pasirašyta taikos sutartis. Tai, ar buvo šauktas kreditorių susirinkimą, ar gautas pritarimas, tai jau R. T. reikalas. Ji gerai žino bankroto procesą. Teismai reikalauja kreditorių susirinkimo sprendimo, nors jis būtų ir neigiamas, bet reikia pateikti įrodymą, kad kreditoriai tai svarstė. Antstolio sąlyga buvo viena, kad būtų sutartyje parašyta, kas ir kaip jam sumoka administravimo išlaidas, tai įprastinė sąlyga. R. T. klausė, koks yra antstolio vaidmuo. Jis sakė, kad jai reikia skambinti antstoliui ir klausti, kokia yra suma. Be antstolio šios taikos sutarties sudaryti neįmanoma. Informacijos iš antstolio, kiek jis turi gauti, jis nebuvo gavęs ir negalėjo užbaigti taikos sutarties. Jo ruoštos sutarties projektas buvo, buvo surašyti pavadinimai, pagrindinė suma, bet nebuvo antstolio suma įrašyta. Jis bandė surasti projektą, tačiau nerado, nes jo kompiuteris du kartus buvo perinstaliuotas. Siūlė projektą palikti R. T., bet ši sakė, kad nesusigaudys, kad jis turės dalyvauti pats. Taikos sutartyje gali būti įrašyta, kad kreditoriai yra informuoti, gali būti ir neįrašyta, bet privaloma sąlyga yra nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio pasekmes. Jei nebus nurodytas antstolis, jis paprasčiausiai neteiks sutarties. Įstatyme parašyta, kad bankroto administratorius atstovauja visus kreditorius, esminius klausimus jis turi teikti kreditorių susirinkime. Jei sudaromas projektas, tai turi būti suderinamas su visais, bet kol nėra aiški antstolio suma, tai negalima užbaigti tos sutarties. V. Ž. jis nepažįsta, jo telefono neturi.

Liudytoja K. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra dirbusi Vilniaus miesto 20 notaro biure Bebrų g. 1, Vilniuje, teisininke, nuo 2017 m. kovo iki 2018 m. pabaigos. Dirbo su hipotekos bylomis, nekilnojamojo turto hipotekos išregistravimu. R. T. kaip bankroto administratorė kartais kreipdavosi dėl tam tikrų paslaugų. Yra su ja bendravusi 2018 metais. R. T. pateikdavo tam tikrą sąrašą nekilnojamojo turto objektų, kurie būdavo įkeisti, ir prašydavo išregistruoti įkeitimą. UAB „duomenys neskelbtini“ ji nepamena, jai neteko ruošti dokumentų dėl arklidžių. Nepamena, ar notaro biure dėl tokio pastato buvo atliekami veiksmai. Notaro biure ji naudojosi elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) Vardas ir pavardė V. Ž. jai nieko nesako. Sandorių paruošimu biure užsiiminėjo jos kolegės Monika ir Raimonda, pavardžių neprisimena. Sutarčių projektų ruošimui suinteresuotas asmuo pateikdavo reikiamus dokumentus. Projektas paprastai atitikdavo sutartį, kuri vėliau būdavo pasirašoma ir patvirtinama notaro. Sutarties projektas dažniausiai būdavo suderinamas su šalimis.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su R. T. kaip su bankroto administratore susipažino 2009 m., vėliau tęsė pažintį verslo reikalais. Nepamena, kurioje įmonėje dirbo 2014 m., gyveno Vilniuje. Dirbo su užsieniečiais, vykdė individualią veiklą. Įmonę (duomenys neskelbtini) pirko 2010 m. Estijoje, buvo jos 100 % akcijų savininkas ir vienintelis valdybos narys. Vadovo paskyręs nebuvo. Įmonė buvo registruota Taline, užsiiminėjo leidimais gyventi Estijoje, investiciniais projektais. Joje buvo 1 darbuotojas. Pradinis kapitalas buvo 2500 Eur, kai kuriais mėnesiais būdavo iki 60 000-70 000 Eur pajamų. Įmonės vardu jis yra sudaręs su R. T. 4 sutartis dėl paskolų. Jis dirbo su iraniečiais, kuriems buvo reikalingi leidimai gyventi, o Lietuvoje tai buvo sudėtinga sutvarkyti. Pagal Latvijos įstatymus norint gauti leidimą gyventi Latvijoje be jokių papildomų sąlygų, turi būti investuota į nekilnojamą turtą ne mažiau kaip 200 000 Eur žmogui. Turėjo investuoti 3 žmonės. Jis pakalbėjo su R. T., ji pasakė, kad investuotų tuos pinigus, tai yra nupirktų iraniečiams nekilnojamą turtą Latvijoje. Ji turėjo per pusmetį ar metus savo vardu įgyti sanatoriją, kotedžą, butą ar namą ir parduoti iraniečiams. Dėl konkrečių objektų kalbėta nebuvo. Be tarpininko Latvijoje šio turto neįgytum. Iraniečiai investavo 475 000 Eur. Nepamena, kodėl buvo būtent tokia suma. Davė grynais pinigais, o jis pinigus pagal minėtas 4 sutartis paskolino R. T.. Iš Irano pavedimu negalima pervesti pinigų. Tie iraniečiai, tai R. S. (dabar gyvena Irane), H. M. ir S. Y.. Pastarieji atvažiuodavo kartu su R. S., kuri ir davė pinigus. Su ja jis pasirašė sutartį dėl pinigų perdavimo, pinigus gavo per 4 kartus. Sutartys yra Estijoje, jos sudarytos be notaro, kaip garantas, jei nebus nupirktas turtas ar grąžinti pinigai, tai galima bus priteisti teisme. Pinigus jis priėmė kaip įmonės savininkas. Į kasą jų neįnešė, nes jie buvo perduoti R. T., kai jie visi buvo susitikę viešbučiuose. Jis pats pinigų rankose neturėjo. Jis buvo tik tarpininkas. Nekilnojamo turto R. T. nenupirko, nes buvo problemų, ir ji negalėjo grąžinti pinigų. Dėl to investuotojai nebuvo patenkinti jo tarpininkavimu, pretenzijas reiškė telefonu. Liudytojui pateikus apžiūrai sutartis, esančias t. 16, b. l. 186-200, t. 17 , b. l. 1-2, A. M. patvirtino, kad kalbėjo apie šias sutartis. Jas surašė kompiuteriu ir atspausdino ofise (duomenys neskelbtini) gt. Pagal jas jis skolino pinigus už procentus įmonės vardu. Sutarčių datos yra apytikslės, tikros fakto dienos negali pasakyti, skiriasi viena kita diena. Sutartyse jo ir R. T. parašai, antspaudas yra šios įmonės. Pasirašant sutartis dalyvavo minėti užsienio piliečiai. Jų kopijas jis įteikė R. T.. Pasirašymo metu buvo vienos sutartys, bet R. T. jas pametė. Teismui pateiktos sutartys buvo atspausdintos vėliau, gal prieš metus ar pusantrų. Jis jas R. T. padavė praeitais metais. Ankstesnėse sutartyse buvo panašus variantas, tik anglų kalba. Kaltinamoji pasakė, kad jai reikia sutarčių, tad tam, kad nevažiuoti į Estiją, jis jas atspausdino ir padavė. Jos atspausdintos vienu metu. Parašai sudėti praeitais metais (2019 m.). Nežino, kodėl taip pasielgė. Nepamena, ar sutarčių originalai buvo pas R. T.. Gavus pinigus turėjo būti sutvarkyti buhalteriniai dokumentai, tačiau buhalteris A. (pavardės nepamena) to nepadarė. Liudytojas neinformavo jo apie šias pinigines operacijas, nes galvojo, kad viskas greitai išsispręs. Tarp jo ir iraniečių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Jungtinė veikla tokia, kad jie sumoka R. T., ji nuperka, o jis tarpininkauja. R. T. sutartyje nebuvo įrašyta. Šiuo metu įmonė (duomenys neskelbtini) yra likviduota ir išregistruota. Ji veiklos nevykdo nuo 2019 m. pradžios.

2019 m. gegužės 13 d. prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo dalis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 226 straipsnio 4 dalyje (prekyba poveikiu), nutraukta remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 1, b. l. 18-20).

Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti ir peržiūrėti byloje pateikti garso ir vaizdo įrašai, kuriuose fiksuoti pokalbiai telefonu bei susitikimų eiga (diskai Nr. 03-020-2018, 03-021-2018). Kaltinamoji R. T. neneigė, kad pokalbiuose telefonu kalba ji, dėl įrašuose fiksuotos informacijos pateikė teismui savo komentarus.

2017 m. spalio 31 d. nuo 13.31 val. iki 13.32 val. vykęs pokalbis telefonu tarp R. T. ir V. Ž., užfiksuotas 2017 m. lapkričio 3 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų (toliau – NVIV) atlikimo protokole. Pokalbio metu V. Ž. nurodė, kad jie buvo susitarę šiandien susitikti. R. T. tai patvirtino ir nurodė, kad jeigu V. Ž. turi viską, tai jie gali susitikti. Asmenys susitarė, kad V. Ž. atvažiuos pas R. T. (t. 1, b. l. 101-102). Kaltinamoji pakomentavo, kad V. Ž. galimai žadėjo atvežti pinigus.

2017 m. spalio 31 d. nuo 16.50 val. iki 17.09 val. R. T. darbo vietoje įvykęs jos ir V. Ž. susitikimas, užfiksuotas 2017 m. lapkričio 3 d. NVIV atlikimo protokole. Susitikimo metu V. Ž. pasakė R. T., kad atveš pirmadienį. R. T. jo paklausė, kodėl jis tada atvažiavo ir gaišina laiką. V. Ž. atsakė, kad atvažiavo, nes buvo jai prižadėjęs atvažiuoti. Toliau pokalbio metu R. T. nurodė, kad ji tarėsi su Z., kad jei V. Ž. pirmadienį neatvažiuos, tai jie paleidžia. R. T. taip pat nurodė, kad reikia susitikt kur nors kitur, kad V. Ž. nesuktų smegenų dėl to, kaip reiks daryti, dėl to suks smegenis ji. V. Ž. turi sukti smegenis dėl kito ir greičiau, nes jai reikia daryti susirinkimą, viską paruošti, kad sudarys su V. Ž. taikos sutartį tokiai sumai, kokiai jai atrodys, gal dar spės į Kauną pas teisėją nuvaryti. V. Ž. pasiteiravus, ar pasirašius taikos sutartį už dešimt būtų viskas gerai, R. T. nurodė, kad pasirašydama taikos sutartį kad ir 1000, ji atsakomybę prisiima sau. Taip pat nurodė, kad niekada nepasirašinėja taikos sutarčių, visada spėja atsiimti ieškinį iš teismo, tačiau V. Ž. to nenorėjo, todėl gavo ko norėjo. Po to V. Ž. paprašė sumažinti sumą iki dvylikos, į ką R. T. paklausė kam, nurodė, kad ir taip reikia dalintis neaišku su kuo. Asmenys susitaria susitikti 6 dieną Marijampolėje (t. 1, b. l. 103-105). Kaltinamoji nurodė, kad atvežus pinigus ji darytų susirinkimą, o buhalterė paskaičiuotų, kiek bus atlyginta kreditoriams, o kiek jiems. Dalintis reikėjo su kreditoriais ir ja, nes bankroto administratorius turi gauti atlyginimą. Sakė, kad sustabdytų išieškojimą, o jei neatveš pinigų, tai jis bus vykdomas toliau. Z. – tai antstolio padėjėjas. V. Ž. turėjo sukti smegenis dėl pinigų. Nežino, pas kokį teisėją turėjo varyti. Ji negali mokėti kreditoriams tiek, kiek nori. Pasakyti V. Ž. galėjo bet ką. Jis nenorėjo mokėti 14 000 Eur, kalbėjo apie 12 000 Eur.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti šie pokalbiai telefonu:

2017 m. lapkričio 2 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. pasakė, kad jai atidėjo teismą ir ji pirmadienį nebus Marijampolėje, todėl V. Ž. pats turi pas ją atvažiuoti. Pastarasis pasakė, kad penktadienį vakare žinos tiksliai, jeigu jam „tuos daveža, kas tenais trūksta“. R. T. pasakė, kad darytų kaip nori, pirmadienį sako Z., kad jisai arba pradeda, arba nepradeda (2 t., b. l. 12-13). Kaltinamoji pakomentavo, kad Z. turėjo pradėti išieškojimą.

2017 m. lapkričio 6 d. 11.08 val. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. klausė V. Ž., kada jis pas ją atvažiuos. Šis atsakė, kad šiandien po jubiliejaus negali važiuoti, atvažiuos rytoj iki pietų. R. T. pasakė, kad informuos antstolį, kad pradėtų vykdyti, o jei jis rytoj atvažiuos, tai pasakys, kad nevykdytų (2 t., b. l. 42-43).

2017 m. lapkričio 6 d. 11.09 – 11.10 val. pokalbis tarp R. T. ir antstolio padėjėjo Z. J.. R. T. pasakė Z. J., kad jis šiandien turėjo atvažiuoti, tačiau po jubiliejaus neatvažiuos, pasakė išsiųsti jam kvietimą pas save trečiadieniui. Z. J. pasakė R. T., kad ši atsiųstų prašymą bylai atnaujinti. Ši pažadėjo atsiųsti (2 t., b. l. 44-45).

2017 m. lapkričio 7 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. svarstė, kodėl „M. a.“ norėjo iki šios dienos, prašė Z. J. jam paskambinti. Z. J. atsakė, kad nekelia ragelio, kad jau atnaujino, išsiuntė kvietimą trečiadieniui, siūlė skelbti mašinų varžytines. R. T. klausė, kiek jis numatęs skelbti varžytinių. Z. J. pasakė, kad yra numatęs skelbti dvejas, pirmose bus 80 % nustatytos turto vertės, o antrose – 60 %. Toliau pokalbio metu asmenys susitarė, kad jei jis nepaskambins R. T., tai Z. J. skelbs varžytines (2 t., b. l. 46-48).

2017 m. lapkričio 9 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. Pastarasis teiravosi, kaip reikalai. R. T. pasakė, kad skambino jam vakar kitu telefonu, šis žadėjo pirmadienį atvažiuoti, bet kartu sakė, kad antstolio veiksmai tegul vyksta savo ruožtu. Manė, kad jis bando ją apgauti, tik dar nesugalvojo kaip. Sutarė, kad antstolis skelbia automobilio ir priekabos varžytines (2 t., b. l. 49-51).

2017 m. lapkričio 9 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. Pastarajam R. T. pasakė, kad dar patikrintų, ar V. Ž. turi arklių ir žemės ūkio technikos. Z. J. pasakė, kad pasidomės. R. T. pasakė, kad su V. Ž. sutarus dėl taikos sutarties, šis prašė, kad gal mažiau gali būti, ieško kaip apgauti. Prašė Z. J. radus turto uždėti areštą (2 t., b. l. 52-54).

2017 m. lapkričio 9 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. pasakė, kad jis galimai turi arklių ir žada juos išvežti, klausė, ar Z. J. gali nuvažiuoti ir areštuoti arklius. Z. J. pasakė, kad arklidėse ir kiti žmonės arklius laiko, tad jis negali tai padaryti „iš oro“. R. T. paprašė gauti duomenis, ar yra turėjęs arklių ir technikos. Z. J. nurodė, kad gali užklausti nuo 2016 m. (2 t., b. l. 55-56).

2017 m. lapkričio 10 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. svarstė kad jis gal kelia sau fizinio asmens bankrotą. Z. J. atsakė, kad ne, nes būtų gavę pranešimą. Toliau tarėsi apie varžytines ir automobilių perėmimą saugojimui. Susitarė, kad jeigu jis kaip žmogus pirmadienį neateis, tai jie reikalaus automobilių perėmimo (2 t., b. l. 57-59). Kaltinamoji pakomentavo, kad „ateis kaip žmogus“ reiškia, kad atneš likusius pinigus ir jie pasirašę taikos sutartį baigs bankroto bylą. Ji turėjo 10 000 Eur, laukė likusių 4000 Eur, tada pinigus dalintų susitarusi su kreditoriais.

2017 m. lapkričio 14 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. Pastarasis informavo, kad pas jį buvo atvykęs V. Ž.. R. T. nurodė, kad šis jai skambino, jie susitarė iki ketvirtadienio. Z. J. pasakė, kad V. Ž. jam sakė, jog yra susitaręs su R. T., kad ši ketvirtadienį priims galutinį sprendimą. Taip pat nurodė, kad nežino, ar jis atveš jai tuos pinigus, ar ne. R. T. pasakė, kad gali pakentėti iki tol, kad jai jau susirinkimą reikia daryti, kad jis kaip visada su savo taikos sutartimi. Toliau sutarė, kad lauks iki ketvirtadienio, jeigu ne, R. T. paskambins Z. J. ir šis suruoš dokumentus dėl perėmimo, jie nebelauks, derybų nebus, baigs taikos temą (2 t., b. l. 60-62). Kaltinamoji nurodė, kad neprisimena, kas turėjo įvykti ketvirtadienį. Taip pat nurodė, kad neprisimena, ar antstolio padėjėjui sakė, kad V. Ž. sumokėjo 10 000, bet tai nėra būtina.

2017 m. lapkričio 14 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. V. Ž. informavo R. T., kad baigia surinkt ir ryt-poryt pasirodys (2 t., b. l. 63-66).

2017 m. lapkričio 16 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad V. Ž. pateikė STT asmeninius pinigus – 10 000 Eur, NVIV atlikimui, tai yra duoti pinigus kaip kyšį R. T.. V. Ž. pateikė keturias kupiūras po 500 Eur ir 80 kupiūrų po 100 Eur. Protokole fiksuoti kupiūrų numeriai (2 t., b. l. 178-181, 182).

2017 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole fiksuoti pinigų apžiūros duomenys, surašyti kupiūrų numeriai (3 t., b. l. 1-32).

2017 m. lapkričio 16 d. NVIV atlikimo protokolu ir pinigų perdavimo – priėmimo aktu pinigai perduoti V. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 226 straipsnio 1 ir 3 dalyse, imituojančių veiksmų atlikimui, tai yra perduoti pinigus R. T. kaip kyšį (3 t., b. l. 33-36).

2017 m. lapkričio 16 d. 11.26 – 11.28 val. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pokalbio metu V. Ž. informavo, kad galėtų susitikti, kad jau yra padarytas pinigų pavedimas, tik dar nemato pinigų, per valandą turėtų „įkristi“. R. T. nurodė, kad turi laiko po pusės dviejų, kad skambintų, kai „įkris“. 2017 m. lapkričio 16 d. 15.00 – 15.01 val. pokalbio metu V. Ž. pasakė, kad jau važiuoja pas ją į Vilnių, gali pakliūti į kamščius. 2017 m. lapkričio 16 d. 16.44 – 16.45 val. pokalbio metu V. Ž. teiravosi, ar ten pat važiuoti. R. T. nurodė, kad į kontorą. 2017 m. lapkričio 16 d. 18.16 – 18.17 val. pokalbio metu nurodė, kad yra netoli, ateina pėsčias (2 t., b. l. 63-66). Kaltinamoji pakomentavo, kad sakydamas „baigia surinkti“, V. Ž. galimai kalbėjo apie pinigus. Vėliau kalbėjo apie pinigų „įkritimą“, kad jam kažkas perves pinigus ir bus baigta taikos sutartis.

2017 m. lapkričio 16 d. 13.25 – 13.26 val. pokalbis tarp R. T. ir Z. J., R. T. klausė, kiek kainuoja arklidė. Z. J. pasakė, kad serga ir negali padėti (2 t., b. l. 67-68).

2017 m. lapkričio 16 d. 16.08 – 16.13 val. pokalbis telefonu tarp R. T. ir R. S.. R. T. teiravosi, ar R. S. darė Marijampolėje mašinų vertinimą, ar galėtų greitai atlikti žirgyno Marijampolėje vertinimą, nes planuoja susirinkimą 30 d. R. S. nurodė, kad Registrų centre jis įvertintas 23 000 Eur. R. T. nurodė, kad jos yra tik pusė, kuri tiek nekainuos, nenustatytas naudojimas. Sutarė, kad vertinimas bus atliktas kitą savaitę. R. T. taip pat nurodė, kad nori susitikti, kad vertinime buvo padaryta klaidų, prašė truputį pakeisti, kad būtų taip, kaip turi būti. Apie klaidas pasakys atvažiavus. Susitarė susitikti pirmadienį Kaune (2 t., b. l. 69-72). Kaltinamoji pakomentavo, kad nepamena, ar buvo susitikusi su vertintoja.

2017 m. lapkričio 16 d. 18.21 – 18.40 val. R. T. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) įvykęs V. Ž. ir R. T. susitikimas, užfiksuotas 2017 m. lapkričio 21 d. NVIV atlikimo protokole. Šio susitikimo metu R. T. paprašė V. Ž. rodyti, ką turi, po ko V. Ž. ištraukė iš piniginės pluoštą pinigų, R. T. prašymu perskaičiavo ir padavė R. T. 10 000 Eur (80 kupiūrų po 100 Eur ir 4 kupiūras po 500 Eur). Po to V. Ž. prašė nuimti areštą nuo miško, kad galėtų parduoti lentą ir tada galėtų grąžinti likutį, siūlė pasirašyti vekselį bet kokiam R. T. pasiūlytam asmeniui. R. T. atsakė, kad jai vekselis nereikalingas, kad ji galvoja, kaip padaryti taikos sutartį, kad vis tiek reiks užsakyti vertinimą, kad jeigu V. Ž. nori greičiau pabaigti, tai turi iki antradienio atnešti. Toliau kalbėjo, kad turės prašyti, kad mašinas įvertintų pigiau, nei buvo įvertinta, kad tada kreditoriams praneš, jog turto yra, yra 27 000, kad ji jau sugalvojo kaip daryti, nori padaryti viską, kad būtų susirinkimas ir iš karto likvidavimas ir pabaiga. Taip pat sakė, kad jei iki trečiadienio vakaro V. Ž. padaro, tai ji padaro iš savo pusės. Ji ilgai galvojo, kad jei taip pasirašys su juo taikos sutartį, tai jai tikrai galvą nuims, todėl reikia pervertinti, reikia padaryti taip, kad ji galėtų (t. 1, b. l. 112-115). Kaltinamoji pakomentavo, kad jie tarėsi dėl taikos sutarties, susitarė, kad V. Ž. atneš pinigus, advokatas laukė surašyti taikos sutartį, tačiau V. Ž. atnešė tik dalį pinigų. Ji jam pasakė, kad nestabdo antstolio veiksmų, kol neatneš visų pinigų. Dėl pigesnio vertinimo ji gali sakyti kaip nori, vertintojai vertina kaip turi būti. Ji darė preliminarų vertinimą, nes jis daug pigesnis. Neatsimena ką kalbėjo apie mašinų vertinimą. Mašina iki šiol neparduota, ji turi būti įvertinta pigiau. Ji sakė, kad turi padaryti taip, kad būtų viskas tvarkoje, o tai reiškia, kad turi padaryti pagal įstatymus, pagal reikalavimus. Turėjo būti tokia suma, kad galėtų gauti ir kreditoriai. Taikos sutartyje galutinį tašką deda teismas. Šiuo atveju jeigu taikos sutartis per antstolį, tai tvirtina Marijampolės apylinkės teismas, o jei bankroto byloje – tvirtina Kauno apygardos teismas. Su šių teismų teisėjais neteisminių reikalų ji nėra turėjusi, jų nepažįsta.

2017 m. lapkričio 17 d. pokalbis tarp R. T. ir J. Š.. Pastarosios R. T. prašė parašyti prašymą Kauno apygardos teismui dėl Marijampolės arklių, kad prašo leidimo atidėti pirmą susirinkimą penkiolikai dienų, nes bankroto administratorė dėl užimtumo nespėjo pasiruošti (2 t., b. l. 73-74). Kaltinamoji pakomentavo, kad jai reikėjo tinkamai pasiruošti susirinkimui, surinkti nemažai dokumentų. Taip pat nurodė, kad nežino, kodėl V. Ž. nepasakė, kad pinigus pervestų.

2017 m. lapkričio 17 d. pokalbis tarp R. T. ir R. S.. R. T. nurodė, kad pirmadienį nebus Kaune, kad reikės sumažinti mašinų kainas ir arklides reikės vertinti atsižvelgus į tai, kad šitam tik pusė priklauso, tad jos nekainuos tiek, kiek kainuotų bendras vienetas. Vertinimo jai reikia kitą savaitę. Taip pat nurodė, kad jis siūlo taikos sutartį, kad kreditoriai gali pagalvoti, kad ji per mažą sumą pasirašė su juo, bet ji taikos sutartį tris metus su juo pasirašinėja. Už 2000 apgavo, už 4000 apgavo, tai nežino, ar jį prispaus. Jei ne, tai ji gali pardavinėti ir brangiau, nei yra įkainota. R. S. nurodė, kad gali tik sąlyginai išskirti pusės arklidžių kainą, nes nėra nustatyta naudojimosi jomis tvarka. R. T. nurodė, kad taip tinka, davė V. Ž. telefono numerį, kad susisiektų dėl arklidžių aprodymo (2 t., b. l. 75-79). Kaltinamoji pakomentavo, kad mašina buvo daužta, o jos kaina – per didelė, virš 6000 ar 7000 Eur. Ji tik norėjo gauti likusius 4000 Eur ir pabaigti bankrotą.

2017 m. lapkričio 17 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pastarąjį R. T. informavo, kad jam paskambins turto vertintoja ir jis turės parodyti jai arklides bei dokumentus, kad ši jai pigiau kainuotų (2 t., b. l. 80-81). Kaltinamoji pakomentavo, kad mažiau kainuoti turėjo vertinimas, nes V. Ž. žadėjo pasirašyti taikos sutartį, o kažkokį vertinimą reikėjo turėti.

2017 m. lapkričio 17 d. pokalbis tarp R. T. ir R. S.. R. T. nurodė, kad nuostoliai bus iš jos kišenės, tad prašo daryti pigiausią vertinimą. R. S. nurodė, kad pigiausias variantas yra rašytinė konsultacija. Vertinimas kainuotų 400 Eurų plius PVM, o konsultacija – 100 Eur plius PVM. R. T. nurodė, kad konsultacijos jai užteks. Taip pat prašė patvarkyti mašinų vertinimą kai viską susitvarkys, į ką R. S. nurodė, kad tvarkymai yra komplikuotas reikalas, tai reikia derinti su G. Paprastai jau išėjusių ataskaitų jie netikslina. R. T. nurodė, kad gal jie apsižiūrėjo, kad mašina daužta, kad už tokią kainą niekas nepirks. R. S. nurodė, kad ir ji iš pradžių buvo mažiau paskaičiavus, bet G liepė tempti kainą, kad dėl korekcijos reikia su G. kalbėtis (2 t., b. l. 82-84). Kaltinamoji pakomentavo, kad mašinos kaina buvo per didelė, ji buvo daužta.

2017 m. lapkričio 20 d. pokalbis tarp R. S. ir V. Ž.. Ši prisistatė V. Ž. kaip vertintoja iš V., pasakė, kad skambina dėl arklidžių vertinimo, jo kontaktus perdavė bankroto administratorė, susitarė susitikti rytoj, apie devintą valandą, (duomenys neskelbtini) kaime (2 t., b. l. 14-15).

2017 m. lapkričio 20 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. informavo, kad rytojui užsakė vertinimą už 100 Eur. Z. J. pasakė, kad serga ir ji turi skambinti į kontorą (2 t., b. l. 85-86).

2017 m. lapkričio 20 d. pokalbis tarp R. T. ir R. S.. R. T. prašė, kad R. S. apžiūrėdama arklides nufotografuotų ir arklius, bet daugiau nieko nedarytų (2 t., b. l. 87-88).

2017 m. lapkričio 20 d. pokalbis tarp R. T. ir R. S.. R. T. prašė pasistengti nufotografuoti nugriuvusius, prastesnius arklidės kampus, kad arkliai nepapultų į nuotraukas, arklius nufotografuoti atskirai ir neįdėt, nes ji turėtų užmušti antstolius, nes jie viską areštavo ir nieko nesakė apie arklius. Arkliai nėra areštuoti ir jai neišeina taikos sutartis, jeigu bus arkliai. Sodra su mokesčiais kaip mažai įmonei duos pinigų, tai ji turės dar du metus sukti sau smegenis, gal dar arklius pradės pardavinėti, o ji ir taip jau du metus suka sau smegenis. Jai dabar taikos sutartis yra pats geriausias dalykas. Susitarė, kad R. S. savo išvadas atsiųs elektroniniu paštu. Taip pat nurodė, kad mašinų vertinimo originalo R. S. turi prašyti pas antstolius, ši atsakė, kad su jais nesusitiks (2 t., b. l. 89-91). Kaltinamoji pakomentavo, kad jeigu reikėtų arklidę parduoti, tai reikia parodyti kaip ji atrodo, nes ji pastatyta tarybiniais laikais. V. Ž. arklių neturėjo, nes patalpas nuomojo arklių savininkams. Gal ir galėjo areštuoti ne jo arklius, bet turėjo būti kažkokia poveikio priemonė, nes jis jai vis meluodavo.

2017 m. lapkričio 21 d. pokalbis tarp R. S. ir V. Ž.. R. S. informuoja V. Ž., kad jau atvyko (2 t., b. l. 16-17).

2017 m. lapkričio 22 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. klausė, kada jis žada rytoj atvažiuoti. V. Ž. pasakė, kad į vakarą. R. T. sakė, kad jos nuo pusės keturių nebus. V. Ž. nurodė, kad ryt ryte žinos, paskambins, gal išeis anksčiau (2 t., b. l. 92-93).

2017 m. lapkričio 23 d. pokalbis tarp R. T. ir R. S.. R. T. klausė, kaip pavyko, į ką R. S. atsakė, kad apžiūrėjo, tik vertės dar negali pasakyti, skaičiuoja. R. T. pasiteiravus nurodė, kad fermoje buvo gražūs arkliai, kad ferma nėra atnaujinta, modernizuota, eilinė ferma, bet negriūnanti. Lyginant su kitomis yra pakankamai aukšta. Statybos metai 1991 m., tai kaip fermom, tai neblogi. R. T. sakė jau nežinanti, kur ši dar turi žiūrėti, kad nelabai brangiai įvertintų. R. S. nurodė, kad kaina gausis panaši, kaip Registrų centre, 23 000 Eur, gal kiek mažiau. R. T. nurodė, kad aštuoniolikos užteks, nes visa ferma kainuos brangiau, bet pusė jos tikrai kainuos pigiau nei visa. R. S. pasakė, kad nesant naudojimosi tvarkos negali dar labiau mažinti, nei sąlyginai per pusę (2 t., b. l. 94-95). Kaltinamoji pakomentavo, kad už pusę fermos be naudojimosi tvarkos niekas nenorės tiek mokėti, norės mokėti tik kokius 8 000 Eur.

2017 m. lapkričio 23 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pastarasis prašė atidėti pirmadieniui, su tuo R. T. sutiko. V. Ž. dar prašė nuimti areštą jo žemės sklypui, nes turi klientą, iš karto pinigus paduotų, į ką R. T. nurodė, kad arešto negali nuimti, tegu perka su areštu. V. Ž. nurodė, kad parduoda už 5 000, kad ten yra keturi bendrasavininkiai. R. T. teigė, kad pirkėjas gali pinigus pervesti jai, tada ji praneštų antstoliui, o šis nuimtų areštą. Nurodė, kad ji ir taip uždelsė su arklių areštu, kad reikia uždėti, kad paskui prie jos neprisiknistų, todėl ji nori padaryti greičiau. V. Ž. nurodė, kad tai yra miškas K. R. T. pasakė, kad jis gali duoti pirkėjui jos telefoną, ji viską paaiškins. Asmenys susitarė susitikti pirmadienį prie teismo (2 t., b. l. 96-98). Kaltinamoji pakomentavo, kad su V. Ž. turėjo susitikti, kad atvežtų likusius pinigus.

2017 m. lapkričio 27 d. V. Ž. išsiųsta žinutė R. T.: „Labas rytas, rytoj važiuoju i aerouostą, tai būsiu apie 14 val.“ (2 t., b. l. 99).

2017 m. lapkričio 27 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pastarasis pasakė, kad važiuos į Vilnių. R. T. pasakė, kad ji turi būti Marijampolėje. Asmenys tarėsi dėl susitikimo. R. T. pasakė, kad V. Ž. gali užvažiuoti pas ją į kontorą, palikti buhalterei ir viskas. V. Ž. pasakė, kad ryt dar paskambins (2 t., b. l. 100-101). Kaltinamoji pakomentavo, kad V. Ž. buhalterei turėjo palikti pinigus.

2017 m. lapkričio 28 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. V. Ž. nurodė, kad pinigų neturi, kad asmenį, ketinantį iš jo pirkti žemę, atveš į Marijampolę ir jie trise susitiks pakalbėti. Vėlesnio pokalbio metu V. Ž. nurodė, kad žemės pirkėjas neatsiliepia telefonu (2 t., b. l. 102-103, 104-105). Kaltinamoji pakomentavo, kad V. Ž. sakė, jog neturi pinigų, bet turi mišką ir prašė nuimti areštą, nors tas turtas priklausė ne tik jam, bet ir dar keturiems bendrasavininkams.

2017 m. lapkričio 28 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. klausė, ką ji turi daryti pasirašiusi su tais arkliais taikos sutartį. Z. J. nurodė, kad pasirašius taikos sutartį vykdymo procese, ji turi atsiųsti jiems sutartį, jie per tris darbo dienas ją turi perduoti teismui, tada teismas ją tvirtina arba ne. Jei patvirtina, tai vykdomoji byla nusitraukia. R. T. nurodė, kad jis pinigų neturi, bet nori parduoti žemę. Yra pirkėjas, duodantis 5000. Jei šis sumokėtų, tada ji galėtų pasirašyti su juo taikos sutartį. Teiravosi, kaip teisėjas gali netvirtinti taikos sutarties. Z. J. nurodė, kad gal tvirtinti, gali ne, bet darant taikos sutartį R. T. padarytų klaidą iš savo pusės, nes ji nori visų pinigų, dvidešimt ar trisdešimt tūkstančių. R. T. nurodė, kad jai užtektų 5000. Z. J. nurodė, kad tegu žemės pirkėjas sumą perveda R. T., tada ši parašo jiems prašymą panaikinti turto areštą ir jie tą areštą per dieną nuima. Kaip supranta, R. T. gavusi 5000 pretenzijų neturėtų, tad turėtų parašyti jiems, kad jis su ja pilnai atsiskaitė. Tada jie ją palieka ramybėje ir tvarkosi su vykdymo išlaidomis. Z. J. taip pat nurodė, kad visi pinigai turėtų eiti per jų depozitą, bet jeigu jie sutarė dėl 5000, tai tegu jis veda pas ją, bet ji turės parašyti, kad pilnai atsiskaitė. Asmenys taip pat kalbėjosi apie gyvų arklių areštą, jų saugojimo, realizavimo galimybes. Z. J. nurodė, kad su gyvuliais būtų problemų (2 t., b. l. 106-110). Kaltinamoji pakomentavo, jog sakė, kad tinka 5000, nes turi jau 4000 ir tada baigia bankrotą. Taip pat nurodė, kad buvo neaišku, kieno tie arkliai ir ką jai su jais daryti.

2017 m. lapkričio 28 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. pasakė, kad kalbėjo su antstoliais, kad geriausia bus, jei pirkėjas pinigus perves į jos sąskaitą. Tada ji rašo antstoliams, kad pasirašė su juo taikos sutartį ir pretenzijų neturi, ir jie per dieną-dvi nuima. V. Ž. pasakė, kad važiuos pas sklypo pirkėją kalbėtis (2 t., b. l. 111-112).

2017 m. gruodžio 4 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. nurodė, kad 15 dieną ji turi daryti susirinkimą. V. Ž. nurodė, kad jau kalbėjo su žmogumi, šis buvo išvažiavęs. R. T. nurodė, kad V. Ž. gali jiems pavedimą padaryti, kad ji turi daryti susirinkimą, rašyti darbotvarkę, ataskaitą, kad jau padarytas vertinimas, nurodė važiuoti kalbėtis su pirkėju ir jai paskambinti (2 t., b. l. 117-118).

2017 m. gruodžio 5 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. Pokalbio metu asmenys aptarė galimą arešto panaikinimą. Vėliau R. T. pasakė, kad jis pradžią padarė norėdamas taikos sutartį pasirašyti, tačiau ne iki galo. Teiravosi, ar kainuotų papildomai arklius areštuoti, nurodė apie ketinimus juos parduoti po 1000 Eur, nes jų vertė apie du, tris. Nurodė, kad mašinų varžytinės nevyksta, o jai 15 dieną reikia susirinkimą daryti. Kalbėjosi apie žemės pardavimą, svarstė, gal tegu jis perrašo tą žemę jai, tada pinigų nereiks, ji bus rami, kad taikos sutartis yra, o paskui galės tam žmogui perrašyt, bet jis jai neperrašys, o jai ir nereikia. Z. J. nurodė, kad tokiu atveju būtų užsitikrinta (2 t., b. l. 119-120). Kaltinamoji pakomentavo, kad taikos sutarties pradžia yra tie 10 000 Eur. Pinigus ji prašė pervesti ne į savo sąskaitą, o į bankrutuojančios įmonės sąskaitą. Nepamena, ar davė V. Ž. tą sąskaitos numerį, į kurį reikia pervesti. Žemė turėjo būti perrašyta bankrutuojančiai įmonei – Marijampolės jojimo centrui.

2017 m. gruodžio 5 d. pokalbiai tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. pasiūlė V. Ž. parduoti žemę tam žmogui, kur ji pasakys. V. Ž. pritarė, pasakė perskambinsiąs vėliau. Vėlesnio pokalbio metu V. Ž. pasakė, kad jam duotų žmogų. R. T. nurodė, kad 15 dieną turi daryti susirinkimą, jai reikia, kad žmogus nupirktų tą sklypą, kiek ji gaus, kiek jie susitarė, tiek yra ta taikos sutartis. Likusius ji atiduos jam, bet vėliau reiks surasti, kas nupirks. V. Ž. nurodė, kad bus kas nupirks. R. T. taip pat pasakė, kad žemės pirkėjas padarytų dabar 4000 avansą, tada ji rašys raštą antstoliui, kad nuimtų areštą. Pasakė, kad žmogui reikia paaiškinti, jog V. Ž. nori pasirašyti taikos sutartį ir jos veltui niekas nepasirašo (2 t., b. l. 121, 122-123). Kaltinamoji pakomentavo, kad neprisimena apie kokį žmogų, kuriam reikės parduoti žemę, kalbėjo. Ji neprašė parduoti jai asmeniškai žemę, nes net teisės tokios neturi. Sklypas buvo ne vien V. Ž.. Ji jau gavo 10 000 Eur, tad iš jo dar priklausė 4 000 Eur. V. Ž. sakė, kad sklypas brangiau kainuoja, jis jį turi ne vienas, todėl parduodant turi atsiskaityti su kitais. Sakydama, kad taikos sutarties veltui niekas nepasirašo, turėjo galvoje, kad kol jis neatsiskaitys, tol taikos sutarties ji nepasirašys.

2017 m. gruodžio 6 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. pasiūlė V. Ž. perleisti pusę arklidžių, nes jis ten vienas, o paskui galės atgal pasiimti. V. Ž. sutiko. R. T. prašė atsiųsti elektroniniu paštu Registrų centro išrašą, kad galėtų nusiųsti notarei (2 t., b. l. 124). Kaltinamoji pakomentavo, kad turėjo būti patikimas žmogus, kuris nupirktų tą arklidę, o vėliau tikėtis, kad tas žmogus jam parduos ją atgal. Jai buvo svarbu pabaigti bankrotą, o V. Ž. tik tempė laiką.

2017 m. gruodžio 7 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. pasakė, kad arklides iš V. Ž. už 4000 pirks fizinis asmuo, teiravosi, per kiek laiko jas išsipirks. V. Ž. pasiteiravus, o jeigu arklidžių jam paskui neparduos, R. T. atsakė, kad tam žmogui jos nereikalingos, kad ji vos jį prišnekino. V. Ž. nurodė, kad išsipirks per 3 savaites, bet už tą pačią sumą, prašė garantijų. R. T. nurodė, kad garantijų negali duoti, bet bus taip, kaip pasakė. Nurodė, kad pinigai turės būti pravesti Rožių slėniui (2 t., b. l. 125-126). Kaltinamoji pakomentavo, kad nežino, kas turėjo pirkti arklides, ji su niekuo nešnekėjo, o V. Ž. „tempė laiką“. Galimai galėjo paprašyti kokio pažįstamo, nes reikėjo baigti bankrotą.

2017 m. gruodžio 8 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. paprašė V. Ž. atsiųsti savo žmonos atsisakymą pirkti pusę arklidžių, nes ji yra bendrasavininkė. Taip pat nurodė, kad turės gauti antstolės sutikimą (2 t., b. l. 127-128).

2017 m. gruodžio 18 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pastarasis teiravosi apie tolimesnę eigą. R. T. pasakė, kad parašė protokolą, priduos į teismą ir toliau galvos, nes jai neleido daryti pabaigos. V. Ž. turės jai paskambinti, kai bus pasiruošęs (2 t., b. l. 129). Kaltinamoji pakomentavo, kad padarius visus veiksmus yra prašoma teismo leisti baigti bankrotą. Ji nepamena, kieno prašė šiuo atveju pabaigos, ar teismo, ar kreditorių. V. Ž. ji prašė, kad sumokėtų likusius pinigus.

2018 m. sausio 4 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. klausė, ko šis laukia. V. Ž. pasakė, kad kitą savaitę turės, paskambins (2 t., b. l. 130).

2018 m. sausio 19 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. pasakė, kad nori parduoti Marijampolės jojimo centro debitorinį/kreditorinį, turtai nesvarbu, nes kol parduos žmoniškai, daug vargo bus. Teiravosi, ar yra išieškomi pinigai. Z. J. atsakė, kad nežino kiek, teiravosi, ar R. T. susitarė su V. Ž.. Ši atsakė neigiamai, teigė norinti parduoti visą kreditorinį reikalavimą, minusavus išieškotą sumą, tūkstantį su kažkiek, kad visai neblogai iš jo pravesta. Z. J. pasiūlė paskambinti L. kuri pasakys likutį (2 t., b. l. 131-132).

2018 m. sausio 23 d. pokalbiai tarp R. T. ir J. Š.. R. T. pasakė, kad dokumentuose reikia akcentuoti, jog Marijampolės bankrotas vyksta seniai, nuo 2015 m., įmonėje turto nėra, o V. Ž. turtas areštuotas. Nurodė, kad balsavimo biuletenyje reikia nurodyti: „Ataskaitą patvirtinti“. Vėlesnio pokalbio metu R. T. pasakė, kad ties antru klausimu reikia parašyti, kad bankroto administratorius siūlo skolos pardavimą už 50 % debitorinio įsiskolinimo, nepardavus antrose varžytinėse siūlo pardavinėti už 30 %. Vėlesnio pokalbio metu R. T. prašė atspausdinti ataskaitą, nes grįžusi iš karto išvažiuos (2 t., b. l. 133-134, 135-136, 137-138). Kaltinamoji pakomentavo, kad kalbėjo su sekretore. Ruošiant susirinkimą turi būti atskaita, kad informuoti kreditorius, ką nuveikė bankroto administratorius. Įmonėje nebuvo turto, arklidės buvo ne įmonės, o jo nuosavybė. 10 000 Eur V. Ž. jai perdavė 2017 m. spalio mėn. Kažkam ji gal ir sakė apie šiuos pinigus, bet kam ji neatsimena.

2018 m. sausio 29 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. pasakė, kad paskelbė varžytines parduoti Marijampolės arklių kreditorinį įsiskolinimą, jos truks du su puse mėnesio, nes jis niekam nereikalingas. Z. J. pasakė, kad ji parašytų raštą sustabdyti iki atskiro rašto (2 t., b. l. 139-140).

2018 m. vasario 12 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pastarasis pasiteiravo, ar labai bloga situacija. R. T. atsakė, kad nepasakytų, jog labai blogai dar kol kas, bet reikia palaukti. V. Ž. klausė, ar nebūtų galimybės atlaisvinti mišką, nes turi klientą, iškart būtų pinigai. R. T. pasakė, kad ji ne vietoje, bus tik kitą pirmadienį. V. Ž. nurodė paskambinsiąs pirmadienį (2 t., b. l. 29-30).

2018 m. vasario 20 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pastarasis pasakė, kad jam būtų gerai mišką parduoti ir jis tada atsiskaito. R. T. pasakė, kad turi pasižiūrėti ką ji ten dabar daro, nes parašė antstoliui, kad pristabdytų, nes šis jau klausė, ką daryti su mašinom. Pasakė paskambinti kitą dieną (2 t., b. l. 144-145). Kaltinamoji pakomentavo, kad liepė pristabdyti, nes V. Ž. vis žadėjo atnešti pinigus. Darė viską, kad greičiau pabaigti bankrotą, nes negaudavo kitų.

2018 m. vasario 23 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. nurodė, kad paskambins V. Ž. vėliau (2 t., b. l. 146-147).

2018 m. kovo 12 d. pokalbis tarp R. T. ir Z. J.. R. T. pasakė, kad pardavinėja Marijampolės jojimo centro kreditorinį, teiravosi, iš ko jie gali dabar išieškoti. Nurodė, kad kažkokie pinigai ten ėjo ir eina, kad su juo yra daugmaž susitarę, kad V. Ž. nupirks kreditorinį ir tuo baigsis (2 t., b. l. 148-149). Kaltinamoji pakomentavo, kad jei antstolis perveda kažkokius pinigus, tai gal V. Ž. žadėjo pirkti per varžytines kreditorinį reikalavimą. Sakydama „eina pinigai“, turėjo galvoje, kad antstolis kažką išieško. Nupirkus kreditorinį reikalavimą padalinama kreditoriams ir pasibaigia bankrotas.

2018 m. kovo 13 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. Pastarasis teiravosi apie situaciją. R. T. pasakė, kad turi dvi ar tris savaites palaukti, kad turi padaryti žmoniškai, kad paskui prie jo nesikabinėtų. V. Ž. pasakė, kad norėtų parduoti mišką. R. T. atsakė, kad jis turi palaukti, jo dabar nespaus (2 t., b. l. 150-151).

2018 m. balandžio 3 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. teiravosi, ar jis galėtų atvažiuoti į Vilnių, kad paskelbė varžytines ir atsirado kažkas norintis, kad gerai gali nesibaigti. Susitarė susitikti 5 dieną (2 t., b. l. 156-157). Kaltinamoji pakomentavo, kad susitikimas turėjo būti dėl 4 000 Eur, kad pagaliau būtų pasirašyta taikos sutartis. Jis kiekvieną kartą vis žadėdavo atvežti likusius pinigus. Kalba apie terminus galėjo būti susirinkimo ar varžytinių.

2018 m. balandžio 5 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. teiravosi, kada šis bus. V. Ž. informavo, kad jau yra netoli Vilniaus (2 t., b. l. 158-159).

2018 m. balandžio 5 d. R. T. darbo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) įvykusio V. Ž. ir R. T. susitikimo, užfiksuoti 2018 m. balandžio 5 d. NVIV atlikimo protokole, metu R. T. pasakė V. Ž., kad su antstoliais ji susitarė, kad pristabdo reikalą, kad skolos didelės, todėl reikia jas pardavinėti per varžytines virš 9000 Eur, nes yra turto. Nurodė, kad pirmos varžytinės įvyko, niekas neprisikabino. Pasiūlė V. Ž. nupirkti kreditorinį įsiskolinimą už 4 460 Eur. Šis sutiko. R. T. klausė, kas dalyvaus varžytinėse, siūlė, kad dalyvautų jo giminaičiai. Šis atsakė, kad gal varžytinėse dalyvaus kas iš draugų, žentas. Kaltinamoji pasakė, kad jis tiek ir yra skolingas, kad jei nupirks skolą per varžytines, tai galės būti ramus. Po to prašė darbuotojos paaiškinti V. Ž. kreditorinio nusipirkimo galimybes, pasakojo varžytinių tvarką. Nurodė, kad neįvykus varžytinėms turėtų toliau tartis su kreditoriais, jie pradės ieškoti jo turto, kad gerai dabar viską sugalvojo (1 t., b. l. 150-154). Kaltinamoji paaiškino, kad jai nėra skirtumo, kas pirks turtą, teisės pirkti neturi tik ji pati ir V. Ž.. Nesvarbu, ką jie šnekėjo, svarbu ką darė. 4460 Eur kreditorinis reikalavimas, tai arba įvertinta mašina, arba arklidės. Po to ji nusiuntė V. Ž. pas J. Š.. Galimai jai atsibodo su juo kalbėti. Negirdėjo, ką aiškino J. Š..

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti šie pokalbiai telefonu:

2018 m. balandžio 12 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. teiravosi, ar nupirko B. ar viskas tvarkoje. V. Ž. atsakė, kad nelabai, nežino iš kur tiek pinigų paimti. R. T. nurodė negalinti kalbėti (2 t., b. l. 160-161). Kaltinamoji pakomentavo, kad per varžytines pats V. Ž. nupirko kreditorinį reikalavimą.

2018 m. balandžio 18 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. teiravosi, ką šis nutarė, nes turi rašyti aktą po varžytinių. V. Ž. pasakė, kad nori rytoj atvažiuoti pas R. T., jie susitarė susitikti ryte (2 t., b. l. 162-163). Kaltinamoji pakomentavo, kad susitikimas turėjo būti dėl to, kad V. Ž. nupirko kreditorinį reikalavimą, tai turi atvykti pasirašyti pirkimo-pardavimo aktą. Per dvi dienas mokėjimų jie nemato. Jis matyt žadėjo atvykęs kažką paaiškinti. Varžytinėse buvo du pirkėjai, laimėjo pasiūlęs daugiau. Tai buvo V. Ž.. Greičiausiai jis jai pasakė apie pirkėjus.

2018 m. balandžio 19 d. 10.35 – 11.05 val. R. T. darbo vietoje (duomenys neskelbtini), įvykęs V. Ž. ir R. T. susitikimas, užfiksuotas 2018 m. balandžio 20 d. NVIV atlikimo protokole. Šio susitikimo metu kaltinamoji pasakė V. Ž., kad jo kreditorinis reikalavimas yra parduotas, klausė, kaip jis nori dabar daryti. V. Ž. prašė, kad jis gražins likutį, o ji parašo jam „laisvą“. R. T. pasakė, kad ji negali to daryti, o jis turi sumokėti tiek, kiek reikia. Jei nemokės, atiduos tam, kuris po jo buvo. Toliau pokalbio metu R. T. pasakė, kad ji ir taip rizikavo, kai parašė kreditoriams, kad V. Ž. neturi turto. Kad iš 2000 iki ko daėjo, tada niekaip nebūtų galvos skaudėję. Toliau jie kalbėjosi apie tai, ką reiktų daryti toliau, nes V. Ž. nupirko kreditorinį reikalavimą, tačiau nesutinka už jį sumokėti ir nenori, kad reikalavimas pereitų po jo buvusiam pirkėjui (1 t., b. l. 155-158). Kaltinamoji pakomentavo, kad buvo varžytinės, V. Ž. pats norėjo pirkti reikalavimą ir davė daugiau. Su V. Ž. ji kalbėjo apie varžytinių procesą. Jei sakė V. Ž., kad taikos sutartį gali pasirašyti dėl 2000, tai matyt jo įmonė buvo maža ar vidutinė. Vėliau kalbėjo apie 4000, nes praėjus laikui buvo nemažai išlaidų. Sakydama, kad rizikavo, ji galėjo sakyti ką tik nori, kad greičiau pasibaigtų procedūra, kuri yra teisėta. Bankroto supaprastintos tvarkos procedūroje galutinį sprendimą priima teisėjas.

2018 m. balandžio 19 d. 14.42 – 14.44 val. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. nurodė, kad su visais kalbėjosi, kad nieko kito negali daryti, turi vėl skelbti varžytines, taip pat turi pagalvoti, ar tas antrą kartą lįs į varžytines, ar ne (2 t., b. l. 164-165).

2018 m. balandžio 23 d. pokalbis tarp R. T. ir V. Ž.. R. T. pasiūlė jam surizikuoti ir nemokėti pinigų. Gal tas, pasižiūrėjęs, kad atsisakė, irgi negrįš. V. Ž. sutiko, nes neturi tiek pinigų. R. T. nurodė, kad nesugalvoja kitaip padaryti. V. Ž. nurodė, kad žmogus pažiūrės, kad viskas areštuota, nieko neturi (2 t., b. l. 166-167).

2018 m. balandžio 24 d. protokole fiksuoti kratos, atliktos R. T. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), duomenys. Kratos metu R. T. nurodė turinti šaunamąjį ginklą ir pateikė iš spintos miegamajame kambaryje ginklą su dėtuve, jos teigimu priklausiusius jos mirusiam sūnui. Ištraukus ginklą iš dėtuvės nustatyta, kad tai yra šaunamasis ginklas revolveris „Umarex moc champion“ cal. 9 mm, ser. Nr. 380237, taip pat Nr. (duomenys neskelbtini) 3. Revolverio būgne rasti 2 šoviniai „PTS 9mm cs“. Ginklas su dėklu įdėti į paketą Nr. 0075608, 2 šoviniai įdėti į paketą Nr. HB2596986. R. T. taip pat nurodė turinti ir pateikė grynuosius pinigus: iš piniginės, laikytos rankinėje, svetainėje, ji pateikė bendrai 770 Eur; iš metalinės, juodos, rakinamos dėžutės, laikytos spintelėje, svetainėje, ji pateikė bendrai 3700 Eur. Kratos metu be kitų daiktų taip pat rasti ir paimti mobiliojo ryšio telefonai Nokia ir APPLE, kompiuteris Asus, užrašų knygutė rudos spalvos viršeliu, susitarimas dėl seifo nuomos; seifo nuomos sutartis, AB „Citadele“ banko 2018 m. kovo 13 d. kvitas Nr. 281318, A4 formato popieriaus lapas su atspausdintais duomenimis (3 t. b. l. 164-174). Kratos metu bute buvo ir V. A. Č., kuris nurodė, kad dalis rastų pinigų gali būti jo, tiksliai nepamena, kad rastos sutarties pagrindu nuomoja seifą banke, kuriame saugo dokumentus, pinigus (3 t., b. l. 44-50).

Kratos R. T. gyvenamojoje vietoje metu rasti ir paimti daiktai bei dokumentai buvo apžiūrėti, jų apžiūrų duomenys fiksuoti apžiūrų protokoluose:

2018 m. liepos 2 d. apžiūros protokole yra mobiliojo ryšio telefonų Nokia ir APPLE apžiūros duomenys. Mobiliojo ryšio telefone Nokia rasti V. Ž. kontaktiniai duomenys. Mobiliojo ryšio telefone APPLE rasti V. Ž., Z. J. ir R. S. kontaktiniai duomenys (3 t., b. l. 91-96).

2018 m. liepos 4 d. apžiūros protokole yra kompiuterio ASUS apžiūros duomenys, padaryta kietajame diske esančių duomenų kopija (3 t., b. l. 102-104).

2018 m. spalio 15 – 17 d. apžiūros protokole yra kompiuterio ASUS kietojo disko duomenų apžiūros duomenys. Rasta su tyrimu susijusi informacija:

1. Iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 6 d. siųstas elektroninis laiškas adresu (duomenys neskelbtini) su prisegtu dokumentu, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu apie V. Ž. ir D. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą-arklidę, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Arklidės).

2. 2017 m. gruodžio 7 d. susirašinėjimas elektroniniais laiškais tarp adresatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Susirašinėjimo metu R. T. prašo rezervuoti laiką sandoriui bei persiunčia nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie V. Ž. ir D. Ž. priklausantį nekilnojamąjį turtą Arklides.

3. 2017 m. gruodžio 11 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiųstas dokumentas su duomenimis, kad D. Ž. atsisako pirkti ½ pastato Arklidžių iš V. Ž..

4. 2017 m. gruodžio 11 d. elektroninis laiškas, kuriuo patvirtintas dokumentų gavimas (3 t., b. l. 105-144).

2018 m. liepos 4 d. apžiūros protokole yra mobiliojo ryšio telefono APPLE apžiūros duomenys. Telefone rasti V. Ž., Z. J. kontaktiniai duomenys (3 t., b. l. 145-150).

2018 m. rugsėjo 19 d. apžiūros protokole yra rastų daiktų apžiūros duomenys. Užrašų knygutėje rudos spalvos viršeliu su įrašu „2018“ yra ranka daryti įrašai: sausio 19 d. „M. A. dėl Arklių“; balandžio 3 d. „10. Visos varžytinės iš pardavimo Arkliai“; balandžio 5 d. „11 val. Arkliai atvažiuoja“; A4 formato popieriaus lapas su atspausdintais duomenimis apie vykdomas bankroto procedūras, tarp jų ir UAB „duomenys neskelbtini“ (3 t., b. l. 152-158).

2018 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole yra rastų dokumentų, tai yra 2018 m. kovo 13 d. susitarimo tarp AB „Citadelė“ banko ir V. A. Č. dėl seifo nuomos sutarties termino pratęsimo iki 2019 m. kovo 14 d.; seifo nuomos sutarties Nr. SN-42656; AB „Citadele“ banko 2018 m. kovo 13 d. kvito Nr. 281318 apžiūros duomenys (3 t., b. l. 159-163).

2018 m. birželio 5 d. apžiūros protokole yra rastų pinigų apžiūros duomenys, surašyti banknotų numeriai (3 t. b. l. 164-174).

2018 m. balandžio 24 d. kratos protokole fiksuoti kratos, atliktos R. T. darbo vietoje, UAB „duomenys neskelbtini“ naudojamose patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), duomenys. Kratos metu R. T. savanoriškai pateikė dokumentus, susijusius su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūra (viso 561 lapas). Buhalterė D. K. pateikė segtuvą „UAB „duomenys neskelbtini“ bankas, kasa“ (203 lapai), BUAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos išrašus, kasos dokumentus, UAB „duomenys neskelbtini“ balansinės sąskaitos registrą, mėlynos spalvos segtuvą su dokumentais. J. Š. iš savo darbinio kompiuterio atspausdino elektroninius laiškus, sietinus su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūra (13 lapų). R. T. darbo kabinete po stalu esančiame seife rasti ir paimti vokai su pinigais, bendrai 7800 Eur. Taip pat rasti ir paimti: 2017 metų užrašų knygelė, dvi 2016 m. mėlynos spalvos viršeliais užrašų knygos-kalendoriai, 2017 m. mėlynos spalvos viršeliu užrašų knygos-kalendoriai, 2009 m. kalendoriaus lapas su įrašais (3 t., b. l. 55-61).

Kratos R. T. darbo vietoje metu rasti ir paimti daiktai, dokumentai, pinigai buvo apžiūrėti, jų apžiūrų duomenys fiksuoti apžiūrų protokoluose:

2018 m. balandžio 24 d. apžiūros protokole yra rastų pinigų apžiūros duomenys, surašyti banknotų numeriai (3 t. b. l. 175-181).

2018 m. liepos 27-31 d. apžiūros protokole yra 2017 metų užrašų knygelės apžiūros duomenys. Knygelėje rasti ranka daryti įrašai: 2017 m. lapkričio 6 d. lape „4) Marijam arkliai – turi atvažiuoti“; 2017 m. lapkričio 8 d. lape „Z. dėl arklių“; 2017 m. lapkričio 14 d. lape „Ž. mašinos pardavin.“; 2017 m. lapkričio 16 d. lape (duomenys neskelbtini); 2017 m. lapkričio 17 d. lape „Teismui dėl termino atidė Marijampolės arklių“; 2017 m. gruodžio 6 d. lape „Arkliai pirkti žeme ar ten miškas“ (4 t., b. l. 1-40).

2018 m. liepos 31 d. - rugpjūčio 1 d. apžiūros protokole yra dviejų 2016 m. mėlynos spalvos viršeliais užrašų knygų-kalendorių, 2017 m. mėlynos spalvos viršeliu užrašų knygos-kalendoriaus, 2009 m. kalendoriaus lapo su įrašais apžiūros duomenys. Knygutėse ir lape yra ranka daryti įrašai, sietini su vykdytomis bankroto procedūromis. 2017 metų užrašų knygutės-kalendoriaus 39 lape rastas įrašas „Marijampolė – susirinkimas laukia 3 mėn. varž: 29 d. 9800“. 2009 m. kalendoriaus lape rastas įrašas „Marijampolės arkliai varžytinės baigs 04.11 + 4460.50 e“ (4 t., b. l. 41-56).

2018 m. rugpjūčio 28 – 30 d. apžiūros protokole yra dokumentų, susijusių su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procesu, apžiūros duomenys:

1. 2017 m. birželio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. 2-1599-571/2016, kuriame nurodoma, kad 2016 m. liepos 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas nusprendė iš atsakovo V. Ž. priteisti ieškovui BUAB „duomenys neskelbtini“ 30 939,58 Eur žalos atlyginimą.

2. 2017 m. liepos 14 d. antstolio A. A. patvarkymu Nr. S-17010916 ir turto arešto aktu Nr. S-17010911 areštuotas V. Ž. priklausantis nekilnojamas turtas: ½ 0,35 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) sav.; 4,91 m² ploto kitos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini); ½ 637,51 m² kitos (fermų) paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) sav.; 113/455 dalis 4,55 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) raj., ir transporto priemonės Boeckmann, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

3. 2017 m. liepos 11 d. VĮ Registrų centras išrašas apie žemės sklypą Marijampolės sav., (duomenys neskelbtini) k., unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius V. Ž. ir D. Ž.. Žemės sklypui nuo 2016 m. birželio 21 d. skirtas Marijampolės rajono apylinkės teismo areštas.

4. 2017 m. liepos 14 d. VĮ Registrų centro išrašas apie žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 113/455 dalis priklauso V. Ž.. Žemės sklypo daliai nuo 2016 m. birželio 21 d. skirtas Marijampolės rajono apylinkės teismo areštas, nuo 2008 m. lapkričio 17 d. skirtas Kauno apygardos teismo areštas.

5. 2017 m. liepos 14 d. VĮ Registrų centras išrašas apie statinį siurblinę, esantį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. Ž..

6. 2017 m. liepos 14 d. VĮ Registrų centras išrašas apie statinį arklidę, esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. Ž. (1/2 dalis pastato) ir D. Ž. (1/2 dalis pastato). Pastato vidutinė rinkos vertė 23 285 Eur. Nuo 2017 m. sausio 10 d. ½ statinio skirtas antstolės S. Ž. areštas; nuo 2016 m. birželio 7 d. skirtas Marijampolės r. apylinkės teismo areštas; nuo 2008 m. spalio 30 d. skirtas Kauno apygardos teismo areštas.

7. 2017 m. liepos 14 d. VĮ Registrų centras išrašas apie statinį siurblinę, esantį (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį V. Ž..

8. 2017 m. rugsėjo 20 d. BUAB „duomenys neskelbtini“ administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ raštas Nr. S-99/17 antstoliui A. A., kuriame nurodoma, kad V. Ž. nekilnojamojo turto – pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertinimą atliks UAB (duomenys neskelbtini).

9. 2017 m. rugsėjo 21 d. antstolio A. A. patvarkymas Nr. S-17014023 ŽŪB „O“ dėl skolos BUAB „duomenys neskelbtini“ išieškojimo iš V. Ž. darbo užmokesčio.

10. 2017 m. rugsėjo 21 d. antstolio A. A. patvarkymas Nr. S-17014013 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti areštuotam nekilnojamajam turtui – ½ žemės sklypo, 0,35 ha, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) sav., ir siurblinei, 4,91 m², unik. Nr. 4400-4225-9687, adr. (duomenys neskelbtini) sav., ekspertizę pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini).

11. 2017 m. rugsėjo 27 d. antstolio A. A. patvarkymas Nr. S-17014231 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti automobiliui H. V. IX55, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabai Boeckmann, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini).

12. 2017 m. spalio 11 d. antstolio A. A. patvarkymas Nr. S-17015232 dėl turto įkainojimo su priedu - UAB (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. EKN-17-036, pagal kurį automobilis HYUNDAI VERACRUZ IX55, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įkainotas 6900 Eur, priekaba BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – 1400 Eur; ir 231,40 Eur sąskaita faktūra už vertinimą.

13. 2017 m. spalio 12 d. antstolio A. A. patvarkymas Nr. S-17015240 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti – nekilnojamajam turtui – ½ dalies arklidės, plotas 637,51 m² , unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) sen., ekspertizę pavesta atlikti UAB (duomenys neskelbtini).

14. 2017 m. spalio 23 d. BUAB „duomenys neskelbtini“ administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas Nr. S-108/17 antstoliui A. A. dėl turto saugojimo, kuriame nurodoma areštuotą V. Ž. turtą - automobilį HYUNDAI VERACRUZ IX55, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą BOECKMANN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui administratoriui UAB „duomenys neskelbtini“.

15. 2017 m. spalio 25 d. UAB „duomenys neskelbtini“ administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas Nr. S-114/17 dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 00203/17/00740 atidėjimo.

16. 2017 m. spalio 26 d. antstolio A. A. patvarkymas Nr. S-17016184 dėl vykdymo veiksmų atidėjimo.

17. 2017 m. lapkričio 6 d. BUAB „duomenys neskelbtini“ administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas Nr. S-117/17 antstoliui A. A. atnaujinti vykdymo veiksmus ir el. laiško išrašas.

18. 2017 m. lapkričio 17 d. UAB „duomenys neskelbtini“ administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas Nr. S-120/17 Kauno apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-197-601/2018 pratęsti terminą BUAB „duomenys neskelbtini“ pirmajam kreditorių susirinkimui sušaukti iki 20 darbo dienų.

19.Elektroninis laiškas, išsiųstas 2017 m. lapkričio 20 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini), su priedais, iš kurių matyti, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais duomenimis 2017 m. lapkričio 10 d. V. Ž. vardu buvo registruotas keltuvas Thaler, 2017 m. lapkričio 14 d. duomenimis registruota 16 arklių. Antstolio A. A. padėjėja L. Z. laiške klausia, ar reikalinga nukreipti išieškojimą į šį turtą.

20. 2017 m. lapkričio 23 d. UAB „duomenys neskelbtini“ konsultacija dėl V. Ž. priklausančios ½ dalies pastato - arklidės, adresu esančio (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Labiausiai tikėtina (galima) minėto turto kaina rinkoje 2017 m. lapkričio 23 d. galėtų siekti nuo 9 000 iki 11 000 Eur.

21. Elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) į el. paštą (duomenys neskelbtini) atsiųstas laiškas, kad V. Ž. siunčia dokumentus.

22. 2018 m. sausio 22 d. antstolio A. A. raštas Nr. S-18000749 BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriui UAB „duomenys neskelbtini“, kuriame nurodoma, kad V. Ž. priklausantis turtas automobilis HYUNDAI VERACRUZ IX55, 2010 m., valst. Nr. HDU, įkainotas 6900 Eur, priekaba BOECKMANN, 1995 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įkainota 1400 Eur. Klausiama, ar bankroto administratorius UAB „duomenys neskelbtini“ pageidauja, kad šis turtas būtų parduodamas iš varžytinių. Taip pat rašte primenama, kad 2017 m. liepos 14 d. turto arešto aktu Nr. S-17010911 areštuotas V. Ž. priklausantis turtas – ½ dalis arklidžių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Prašoma pranešti, ar pageidaujama, kad išieškojimas būtų nukreiptas į šį turtą, nes net ir realizavus minėtas transporto priemones yra tikėtina, kad piniginių lėšų skolai padengti nepakaks.

23. 2018 m. sausio 29 d. UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas Nr. S-4/18, pasirašytas R. T., civilinėje byloje Nr. eB2-197-601/2018 Kauno apygardos teismui, kuriuo pateiktas 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimo protokolas ir priedai – el. laiškų kreditoriams išsiuntimo išrašai, iš kurių matyti, kad bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ kreditoriams iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 5 d. išsiuntė pranešimą apie kreditorių susirinkimą, 2017 m. gruodžio 12 d. išsiuntė medžiagą 2017 m. gruodžio 15 d. susirinkimui, 2017 m. gruodžio 13 d. išsiuntė nutarimų projektus ir balsavimo raštu biuletenį, 2017 m. gruodžio 18 d. išsiuntė 2017 m. gruodžio 15 d. įvykusio kreditorių susirinkimo protokolą, 2018 m. sausio 17 d. išsiuntė pranešimą apie 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimą, 2018 m. sausio 23 d. išsiuntė administratoriaus ataskaitą ir balsavimo raštu biuletenį 2018 m. sausio 26 d. susirinkimui.

24. 2018 m. sausio 30 d. BUAB „duomenys neskelbtini“ administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ prašymas Nr. S-5/18, pasirašytas R. T., antstoliui A. A. dėl vykdymo veiksmų atidėjimo su elektroninio laiško išrašu.

25. 2018 m. vasario 2 d. antstolio A. A. patvarkymas Nr. S-18001305 dėl vykdomosios bylos sustabdymo.

26. 2017 m. gruodžio 15 d. BUAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1 su priedais. Kreditorių susirinkimo protokole pateikta informacija apie gautas pajamas pagal vykdomąją bylą dėl 30 939,58 Eur skolos išieškojimo iš V. Ž. – 800,97 Eur. Duomenų apie V. Ž. turimą ir areštuotą konkretų turtą, sumokėtus 10 000 Eur nėra. Protokole užfiksuota, kad kreditoriai balsų dauguma bankroto administratoriaus pasiūlytam 8 klausimui dėl kreipimosi į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl BUAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos nepritarė.

27. BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus ataskaita, pasirašyta R. T., 2017 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimui. Ataskaitoje pateikta informacija apie 30 939,58 Eur dydžio V. Ž. skolą pagal 2017 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos nutartį, išieškomą antstolio A. A.. Nurodyta informacija apie nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. gautas pajamas pagal vykdomąją bylą dėl minėtos 30 939,58 Eur skolos išieškojimo iš V. Ž. – 800,97 Eur. Duomenų apie V. Ž. turimą ir areštuotą konkretų turtą, sumokėtus 10 000 Eur nėra.

28. 2017 m. gruodžio 5 d. pranešimas apie pirmąjį kreditorių susirinkimą 2017 m. gruodžio 15 d., kuriame nurodytas vienas iš darbotvarkėje spręstinų klausimų yra dėl BUAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos.

29. 2018 m. sausio 26 d. BUAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 su priedais. Protokole 3 punktu svarstytas klausimas dėl administratoriaus pasiūlymo parduoti V. Ž. debitorinę skolą pirmose varžytinėse už 14 868,34 Eur. Nepardavus pirmose varžytinėse – kainą sumažinti iki 4460,50 Eur. Nepardavus antrose varžytinėse, siūlo pardavinėti 2 savaites laisvu pardavimu, kainą sumažinus iki 2230,25 Eur. Nepardavus už šią sumą, siūlo pardavinėti 2 savaites už 1115,13 Eur. Nepardavus už šią sumą, siūlo parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Po balsavimo tokiam sprendimui kreditoriai balsų dauguma pritarė.

30. BUAB Marijampolės jojimo centras“ bankroto administratoriaus ataskaita, pasirašyta R. T., 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimui su priedu. Ataskaitoje pateikta informacija apie 29 736,67 Eur V. Ž. skolą pagal 2017 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos nutartį. Nurodytos nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2018 m. sausio 26 d. gautas pajamas pagal vykdomąją bylą dėl 30 939,58 Eur skolos išieškojimo iš V. Ž. – 1202,91 Eur. Duomenų apie V. Ž. turimą ir areštuotą konkretų turtą, sumokėtus 10 000 Eur nėra. Ataskaitos III dalyje nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procesas prasidėjęs nuo 2015-06-01, įmonė turto neturi, atsakovo V. Ž. turtas areštuotas, administratorius siūlo BUAB „duomenys neskelbtini“ priklausančią 29736,67 Eur V. Ž. debitorinę skolą pardavinėti varžytinėse.

31. 2018 m. sausio 17 d. pranešimas apie 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimą;

32. 2015 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto bylą ir paskirti bankroto administratoriumi UAB „duomenys neskelbtini“, įgaliotas asmuo R. T. (taip pat 14 t., b. l. 180-181).

33. 2015 m. spalio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis pripažinti BUAB „duomenys neskelbtini“ bankrutavusia ir ją likviduoti, likviduojant patvirtinanti kreditorių finansinius reikalavimus, patvirtinti supaprastinto bankroto proceso trukmę 12 mėnesių (taip pat 14 t., b. l. 184-185);

34. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria nutarta BUAB „duomenys neskelbtini“ taikyti supaprastintą bankroto procesą bei patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (taip pat 14 t., b. l. 182-183);

35. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartis panaikinti areštą UAB „duomenys neskelbtini“.

36. 2015 m. spalio 14 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl kreditorių išbraukimo ir įtraukimo į sąrašą;

37. 2015 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl kreditorių išbraukimo ir įtraukimo į sąrašą;

38. 2017 m. kovo 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl kreditorių išbraukimo ir patvirtinimo patikslinto kreditorinio reikalavimo;

39. 2017 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria pakeista 2016 m. liepos 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis ir iš V. Ž. BUAB „duomenys neskelbtini“ priteista 30 939,58 Eur žalos atlyginimo, 908 Eur žyminio mokesčio ir 8,40 Eur proceso išlaidų (taip pat 14 t., b. l. 193-200);

40. 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis dėl supaprastinto bankroto proceso trukmės pratęsimo;

41. 2017 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis nutraukti supaprastintą bankroto procesą ir vykdyti BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūras bendra tvarka (taip pat 14 t., b. l. 187-188) (4 t., b. l. 57-199).

2018 m. rugsėjo 18 d. apžiūros protokole fiksuoti dokumentų, paimtų kratos UAB “Rožių slėnis” naudojamose patalpose metu, apžiūros duomenys. Apžiūrėti BUAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos išrašai, kasos dokumentai bei UAB „duomenys neskelbtini“ balansinės sąskaitos registro, kasos dokumentai. Apžiūrėtuose dokumentuose duomenų apie V. Ž. R. T. perduotus 10 000 Eur nėra (5 t., b. l. 1-37).

2018 m. rugsėjo 7 d. apžiūros protokole fiksuoti kratos UAB “Rožių slėnis” naudojamose patalpose metu paimtų BUAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų, esančių mėlynos spalvos segtuve, taip pat iš J. Š. darbo kompiuterio atspausdintų elektroninių laiškų apžiūros duomenys. Mėlynos spalvos viršeliu segtuve yra šie reikšmingi dokumentai:

1. 2017 m. gruodžio 11 d. D. Ž. atsisakymas pirkti V. Ž. priklausančią 1/2 pastato-arklidės, unikalus Nr. 5198-5011-4042, esančios (duomenys neskelbtini);

2. 2017 m. birželio 26 d. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija apie nekilnojamąjį daiktą – pastatą - arklidę, unik. adresu (duomenys neskelbtini) priklausantį po ½ dalį D. Ž. ir V. Ž.. Pastato – arklidžių išrašas ir šio pastato ½ dalies, nuosavybės teise priklausanti V. Ž., išrašas yra apibraukti raudonos spalvos žymeliu bei šalia atliktas mėlynos spalvos rašikliu rankraštinis įrašas „1/2 – 4000,-“;

3. BUAB „duomenys neskelbtini“ esančios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 16 d. išrašo kopija už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. Matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. iš šios sąskaitos buvo atliktas bankinis pavedimas 446,10 Eur į VĮ „Registrų centras“ esančią banko sąskaitą, mokėjimo nurodymas „BA varžytinės Nr. 151779“;

4. E-varžytinių (Nr. 151779) duomenys apie UAB „duomenys neskelbtini“ parduodamą iš varžytinių turtą - BUAB „duomenys neskelbtini“ priklausanti 29736,67 Eur debitorinė skola. Iš įrašų matyti, kad e-varžytinės vyko laikotarpyje nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., varžytinių vykdytojas - „UAB „duomenys neskelbtini“ įgaliotas asmuo R. T., mokėtojas už varžytines - „UAB „duomenys neskelbtini“, lėšų už varžytines gavėjas - UAB „duomenys neskelbtini“ pradinė kaina – 4461 Eur, kainos didinimo intervalas - 100 Eur, dalyvio mokestis – 446, 10 Eur, dalyvių skaičius – 2. Iš įrašų matyti, kad didžiausia pasiūlyta kaina – 8600 Eur, laimėtojas – J. B.. Taip pat nurodyta informacija apie varžytinių eigą;

5. 2015 m. rugpjūčio 26 d. UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, sutartis. Iš sutartyje esančių įrašų matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) telefonas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje juridinio asmens atstovas rankraštinis įrašas „R. T.“.

1.Elektroninis laiškas, siųstas 2017 m. gruodžio 11 d. adresato (duomenys neskelbtini), adresuotas (duomenys neskelbtini), su priedu „atsisak0003.PDF“ 190K, kurio tekstas: „laba diena, siunčiu atsisakymą“.

2. Elektroninis laiškas, siųstas 2017 m. gruodžio 11 d. iš adresato (duomenys neskelbtini), adresuotas (duomenys neskelbtini), kurio tekstas: „Gavome, ačiū.“ (5 t. b. l. 38-50).

2018 m. balandžio 26 d. kratos protokole fiksuoti kratos, atliktos R. T. nuomojamame seife Nr. 144 ir V. A. Č. nuomojamame seife Nr. 324, esančiuose banke „Citadele“, adresu: (duomenys neskelbtini) g. Vilniuje, duomenys. R. T. nurodė, kad ieškomi daiktai yra seifuose, ji turi įgaliojimą naudotis ir V. A. Č. nuomojamu seifu. Seife Nr. 144 rasti ir paimti daiktai, žalios spalvos metalinė dėžutė, kurios raktą pateikė R. T., ir pinigai buvo supakuoti į pakuotes Nr. 0075632, 0075631. Seife Nr. 324 rasti ir paimti daiktai ir pinigai supakuoti į pakuotes Nr. 0075630, 0069027 (3 t., b. l. 85-87).

2018 m. balandžio 26 d. apžiūros protokole fiksuoti daiktų ir pinigų, paimtų kratos banko seife Nr. 144, esančiame banke „Citadele“, metu apžiūros duomenys. Išvardinti rasti daiktai, surašyti rastų banknotų numeriai, tarp kurių buvo ir 4 banknotai po 500 Eur ir 80 banknotų po 100 Eur, kurių numeriai sutapo su numeriais banknotų, kuriuos V. Ž. perdavė R. T.. R. T. apžiūros metu nurodė, kad dalis daiktų ir pinigų priklauso V. A. Č. (5 t., b. l. 51-64).

2018 m. gegužės 2, 4 d. apžiūros protokole fiksuoti 2018 m. balandžio 26 d. apžiūros metu likusių neapžiūrėtų daiktų ir pinigų, rastų seife Nr. 144, taip pat daiktų ir pinigų, rastų seife Nr. 324, esančiuose banke „Citadelė“, apžiūros duomenys. Protokole išvardinti rasti daiktai, surašyti rastų banknotų numeriai (5 t., b. l. 80-194, 6 t. b. l. 1-50).

2018 m. birželio 4 d. apžiūros protokole fiksuoti kratos seife Nr. 144, esančiame banke „Citadele“, metu paimtų daiktų apžiūros duomenys (6 t., b. l. 54-74).

2018 m. rugsėjo 11 d. V. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui persiuntė 10 elektroninio pašto laiškų, kurie jam buvo siųsti iš elektroninio adreso (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 75-76).

2018 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole fiksuoti V. Ž. persiųstų elektroninių laiškų apžiūros duomenys. Nustatyta, kad V. Ž. buvo siunčiami bankroto procedūros dokumentai (6 t., b. l. 77-145).

2018 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokole fiksuoti R. T. banko sąskaitų, esančių banke AB Luminor, išrašų apžiūros duomenys. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 27 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 15 000 Eur, 2018 m. balandžio 29 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 24 940 Eur, 2018 m. gegužės 2 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 58 100 Eur, 2018 m. gegužės 1 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 266 170,62 Norvegijos kronų (NOK) (6 t., b. l. 146-150).

2018 m. balandžio 24 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė 2017 m. lapkričio 23 d. konsultaciją dėl pastato – arklidžių, unikalus numeris 5198-5011-4042, vertės nustatymo. Konsultacijoje nurodyta, kad V. Ž. priklausančios pastato dalies vertė yra nuo 9000 iki 11 000 Eur. Taip pat pateikė transporto priemonių ekspertizės aktą Nr. EKN-17-036. Šiuo aktu automobilis H. V. IX55 įvertintas 6900 Eur sumai, o priekaba Boeckman – 1400 Eur sumai. Taip pat pateikta PVM sąskaita faktūra už konsultaciją 121 Eur sumai (6 t., b. l. 151-200, 7 t., b. l. 1-2).

2018 m. balandžio 24 d. raštu antstolis A. A. pateikė vykdomąją bylą Nr. 0023/17/00740 (7 t., b. l. 4).

2018 m. rugsėjo 20 d. apžiūros protokole fiksuoti antstolio pateiktos vykdomosios bylos apžiūros duomenys. Nustatyta, kad išieškojimas buvo pradėtas pagal 2017 m. birželio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo raštą. UAB „duomenys neskelbtini“ 2017 m. spalio 25 d. raštu, pasirašytu R. T., buvo prašoma atidėti išieškojimo vykdymą. 2017 m. lapkričio 6 d. UAB „duomenys neskelbtini“ raštu, pasirašytu R. T., prašoma atnaujinti vykdymo veiksmus. 2018 m. sausio 30 d. UAB „duomenys neskelbtini“ direktorės R. T. raštu prašoma atidėti vykdymo veiksmus. Byloje duomenų apie V. Ž. sumokėtus 10 000 Eur nėra (7 t., b. l. 5-18).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, VĮ „Turto bankas“, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas informavo, kad BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto proceso metu nebuvo gauta pasiūlymo sudaryti taikos sutartį (7 t., b. l. 24-25, 26, 27, 28).

Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamentas nurodė, kad informacijos, kada buvo pagaminti ir išleisti į apyvartą eurų banknotai, kurie buvo rasti kratų metu, neturi (7 t., b. l. 56).

2018 m. balandžio 25 d. raštu AB „Citadele“ bankas pateikė duomenis, kad R. T. ir V. A. Č. buvo atvykę į banką (duomenys neskelbtini), ir naudojosi seifo paslaugomis: pagal V. A. Č. seifo sutartį Nr. SN-42656 V. A. Č. – 2017 m. gruodžio 8 d.; R. T. – 2017 m. gruodžio 8 d., 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. balandžio 4 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2018 m. balandžio 10 d.; pagal seifo sutartį Nr. SN-35423 R. T. – 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. balandžio 4 d., 2018 m. balandžio 6 d., 2018 m. balandžio 10 d. (7 t., b. l. 58-59).

2018 m. gegužės 18 d. raštu AB „Citadele“ bankas pateikė individualaus seifo nuomos sutartis Nr. SN-42656, SN-35423 ir susitarimus dėl seifo nuomos sutarties termino pratęsimo, pagal kuriuos R. T. ir V. A. Č. bendrai naudojosi seifu Nr. SFC0324 bei R. T. naudojosi seifu Nr. SFC0144. Taip pat pateikė šių asmenų pasirašytus duomenis apie jų apsilankymą seifuose (7 t., b. l. 62-78).

2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pateiktais Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad R. T., A. T., V. A. Č. leidimai laikyti (nešioti) ginklus nėra išduoti. Minėti asmenys registruotų ginklų neturi (7 t., b. l. 105).

2018 m. gegužės 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra šaunamasis ginklas. Tai 9 mm (.380-to) kalibro lygiavamzdis, trumpavamzdis, centrinio skėlimo, „Champion“ modelio revolveris „Umarex“, Nr. 380237. Revolveris tinkamas šaudyti, priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Iš revolverio buvo šaudyta. Pateikti du šoviniai yra „C“ kategorijos šaudmenys, 9 mm kalibro, šaudyti tinkami. Šoviniai tinkami šaudyti iš pateikto tyrimui revolverio (7 t., b. l. 112-114).

2018 m. liepos 25 d. raštu VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ pateikė Tauriųjų metalų gaminių ir brangakmenių tyrimo aktą, kuriame nurodyta kratos AB „Citadele“ banko seife metu rastų juvelyrinių dirbinių individuali kiekvieno gaminio masė ir vertė, bei bendra gaminių masė ir vertė, kuri yra 42 410 Eur (7 t., b. l. 133-147).

2016 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria pratęsta UAB „duomenys neskelbtini“ supaprastinto bankroto proceso trukmė (14 t., b. l. 186).

2016 m. liepos 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo iš V. Ž. BUAB „duomenys neskelbtini“ priteista 37847,23 Eur žalos atlyginimo, 942,94 Eur žyminio mokesčio ir 3,78 Eur pašto išlaidų (14 t., b. l. 189-192).

2019 m. kovo 20 d. R. T. išsiųstas raštas Nr. 4-07-242, prašant iki 2019 m. balandžio 23 d. pagrįsti pas ją rasto turto kilmę. 2019 m. balandžio 30 d. nutarimu turto kilmės pagrindimo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. gegužės 24 d. Iki šio termino R. T. duomenų apie savo turto kilmę nepateikė (14 t., b. l. 163-166, 171).

2019 m. birželio 6 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) specialisto išvadoje Nr. (21.222) 363-7 (su priedais) nurodyta, kad: 1) R. T. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. neturėjo teisėtų pajamų, pakankamų išvadoje nurodytam nekilnojamam turtui (7 turto objektai) įsigyti; 2) R. T. iki 2018 m. balandžio 18 d. neturėjo teisėtų pajamų, pakankamų disponuoti grynaisiais pinigais – 499 501,62 Eur, 19308 JAV dolerių, 14 780 Anglijos svarų sterlingų; 3) R. T. nuo 2010 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. gavo 95 371,62 Lt ir 99 583,48 Eur pajamų, iš kurių 31 239,40 Lt ir 25 910,30 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų (15A t., b. l. 7-211, 15B t., b. l. 1-185, 15C t., b. l. 1-146).

Specialistė K. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo pateiktą išvadą patvirtina. Ji susipažino ir su jai pateikta kita išvada, kuri skiriasi nuo jos išvados. Skirtumas todėl, kad jos išvada, pajamų ir išlaidų analizė yra atlikta nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal vienkartinę gyventojo pateiktą deklaraciją apie turėtą turtą 2003 m. gruodžio 31 d. Ji vadovavosi teismų praktika mokesčių administravimo bylose, pagal kurią, jei asmuo yra pateikęs vienkartinę deklaraciją, tai priimamas faktas, kad jis metų pabaigai turėjo tiek pinigų, kiek deklaravo. Jei jis nėra deklaravęs, tai reiškia jis turėjo iki 50 000 pajamų. Tada ji ima banko likučius 2003 m. gruodžio 31 d., atima iš 50 000, jei jis nėra pateikęs, tada gaunasi, kad kiek lieka grynaisiais iš bankinių likučių, tai tiek turėjo grynųjų pinigų, o kiek yra banke, tiek ir yra banke. Esminis skirtumas, kad jos vertinimas yra nuo 2004 m., o kitas specialistas vertino nuo 1983 m. Jei ji vertintų nuo tų metų, jos išvada skirtųsi, bet negali pasakyti kiek. Antras skirtumas tas, kad ji yra atlikusi grynųjų pajamų analizę, kadangi kratos dienai pinigai buvo rasti grynaisiais. Kitas specialistas atliko visą bendrą pajamų analizę. Likutis banke negali pagrįsti, kiek žmogus turi grynaisiais, tai nėra tas pats. Be to, ji atliko tik R. T. grynųjų pinigų analizę. Jos partnerio ji nevertino, nes jai nebuvo pateikti dokumentai ir ūkinės finansinės veiklos dokumentai. Jei juos vertintų, išvada tikriausiai skirtųsi. Ji dar turėjo informaciją iš STT apie R. T. bankrutuojančias įmones. R. T. pateikė čekius ir jai buvo grąžintos patirtos išlaidos per banką. Tuos čekius ji įvertino kaip jos išlaidas grynaisiais būtent čekio dienai. Ten buvo informacija, kokios operacijos vykdytos grynaisiais. Ji įvertino visą informaciją ir apie jos patirtas išlaidas, kurias jai kompensavo bankrutuojančius įmonės per banką, jos įgytą turtą, perleisto turto pajamas. Jei jai būtų pateiktos paskolos sutartys su (duomenys neskelbtini), dėl kurių vyksta procesas, ji kreiptųsi į STT, kad siųstų užklausimą į Estiją, kad pateiktų pinigų perdavimo faktą patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus ir priimtų sprendimą pagal pateiktą informaciją. Be šių duomenų paskolos sutarčių nevertintų. Jei R. T. būtų gavusi tuos 475 000 Eur, tai A. M. negalėjo patvirtinti tikslių datų. Tokiu atveju grynųjų pajamų išlaidų analizė nebūtų tiksli. Vertinant sutartis datai, nurodytai jose, jos išvada skirtųsi, nes sumos didelės. Jos išvada būtų artima Č. M. išvadai. Ji rėmėsi visais jai pateiktais duomenimis, tarp jų ir R. T. apklausos protokolais. Taip pat nurodė, kad pagal patvirtintas rekomendacijas radus, pavyzdžiui, Norvegijos kronas, ji neverstų jų į eurus, nebent būtų dokumentais, kad asmuo darė valiutos keitimus. Ji taip pat vertino „B“ paskolas ir nežino, ar jas vertino auditorius.

2019 m. gruodžio 23 d. specialisto Č. M. išvadoje (su priedais) nurodyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. R. T. ir jos partnerio V. A. Č., gim. 1943 m. balandžio 1 d., mirusio 2018 m. spalio 15 d., pinigų ir turto likutis 608 864,34 Eur buvo pagrįstas teisėtomis pajamomis, santaupomis ir kitais teisėtais pinigų šaltiniais. Išvada pateikta išanalizavus R. T. pajamas ir išlaidas nuo 1983 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 26 d., V. A. Č. pajamas ir išlaidas nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. pateikdamas išvadą specialistas greta kitų duomenų vertino ir 2013-2014 m. paskolos sutartis Nr. 092214, 031514, 052613, 092013, sudarytas tarp R. T. ir įmonės „duomenys neskelbtini“ valdybos nario A. M.. Bendra minėtomis paskolos sutartimis R. T. paskolinta suma yra 475 000 Eur (16 t., b. l. 9-200, 17 t., b. l. 1-201).

2020 m. gegužės 6 d. specialisto Č. M. išvadoje (su priedais) nurodyta, kad 2019 m. birželio 6 d. VMI specialisto išvada Nr. (21.222) 363-7 visais trimis klausimais yra ekonomiškai neapgrįsta (19 t., b. l. 64-200, 20 t., b. l. 1-200, 21 t., b. l. 1-146).

Specialistas Č. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 23 d. išvada buvo atliekama suformulavus klausimą, koks yra pinigų likutis ir ar jis pagrįstas 2018 m. balandžio 26 d. Buvo nurodytas pinigų likutis – 680 864,34 Eur. Rašant pirmą specialisto išvadą nebuvo reikšmingo dokumento, kuris buvo pateiktas taip pat vėliau, o būtent 2019 m. birželio 6 d. VMI specialisto išvada. Buvo pateikti pirminiai dokumentai, ataskaitos, deklaracijos, patvirtinančios R. T. ir jos mirusio partnerio V. A. Č. teisėtus piniginius šaltinius. Tikslas buvo nustatyti, ar pinigų likutis 2018 m. balandžio 26 d. įvardintai sumai buvo pagrįstas teisėtomis pajamomis. VMI specialisto išvadoje buvo sprendžiamas tapatus klausimas, bet skirtingais laikotarpiais įsigyjant nekilnojamąjį turtą, ar tam turtui R. T. turėjo teisėtus šaltinius. Jo tyrimo laikotarpis buvo nuo pradinių duomenų apie R. T. pinigus, pajamas, santaupas, nuo 1983 m. Antroje išvadoje jam reikėjo tą laikotarpį išskaidyti atskirai tomis datomis, iš esmės likutis išliko. Buvo tik iš dalies, atsižvelgiant į VMI specialisto išvadą, pakoreguoti jo skaičiai, nes pirmoje išvadoje jis apskaičiavo, kad R. T. su V. A. Č. 2018 m. balandžio 26 d. turėjo 586 730,17 Eur teisėtų pinigų šaltinių, o atlikus antrą specialisto išvadą tas likutis neženkliai sumažėja, apie 20 000 Eur. Bet dėl to iš esmės išvada nesikeičia. Apskaičiuotas pinigų likutis apima tą sumą. R. T. turėjo pakankamai pinigų, santaupų ir kitų pinigų šaltinių. Antroje išvadoje buvo prašoma atsakyti į tuos pačius klausimus, į kuriuos atsakė VMI specialistė, ar atskirais laikotarpiais įsigyjant nekilnojamąjį turtą R. T. turėjo pakankamai teisėtų pinigų šaltinių. Jo gauti rezultatai skiriasi nuo VMI specialisto išvados, nes, visų pirma, VMI greičiausiai nebuvo pateiktos paskolos sutartys. Antra, skiriasi jo ir VMI skaičiavimai pajamų prasme. VMI specialistė daugiau vadovavosi pinigų likučiais ir pinigų srautais per banką, per R. T. sąskaitą. Bet žmogus pajamas gali gauti ir grynais pinigais. Jis vadovavosi ne žodiniais paaiškinimais, o R. T. pateiktais dokumentais VMI. Buvo paimtos visos pajamų deklaracijos, R. T. turėjo darbo santykius, užklausti duomenys iš Sodros apie išmokas. Jis savo išvadą grindė deklaracijomis, faktinėmis išmokomis, patvirtintomis trečiųjų asmenų. R. T. turėjo ir verslo liudijimus, ir kreditorinę veiklą, tai viskas yra deklaracijose, pateiktose VMI. Trečia, jis priima VMI poziciją skaičiuojant R. T. išlaidas, nes išlaidas patvirtinančių dokumentų jis neturėjo. Yra nusistovėjusi praktika vadovautis Statistikos departamento duomenimis dėl vartojimo poreikiams vienos šeimos ūkiui tenkančių išlaidų, o VMI specialistai turėjo visus banko išrašus ir skaičiavo faktines išlaidas. Jų skaičiai skiriasi visai neženkliai. Antroje išvadoje suma padidėjo 20 000 Eur, bet jo išvada nesikeičia, nes skaičiavo iš legalių pinigų šaltinių. Pirmoje išvadoje buvo pasakyta dėl visų išlaidų, naujų išlaidų jis nerado. Nekilnojamasis turtas buvo įvertintas. Jis apėmė laikotarpį jo neskaidant nuo pirmų pinigų šaltinių 1983 m. iki 2018 m. Už tą visą laikotarpį, pasižiūrėjus 5 priedą, paimtas pinigų likutis tarpinis, paskui visos pajamos už tą visą ilgą laikotarpį, paskui visos išlaidos, kur yra ir nekilnojamojo turto įsigijimas, pragyvenimo išlaidos, jis nerado naujų išlaidų. Visos išlaidos susumuojamos, pradinis likutis, plius pajamos, minus visos išlaidos ir pinigų likutis laikotarpio pabaigoje. Tas pinigų likutis lyginamas su sutarties objektu, ar jis yra didesnis už tą sumą, kuri apibrėžta, ar tokiai sumai turi pinigų, ar neturi. Antroje išvadoje iš dalies buvo pakoreguotos tik išlaidos pragyvenimui, 20 000 Eur tos išlaidos padidėjo. Jo išvadoje yra išskirti R. T. ir V. A. Č. turtai. Jų turtų skaičiavimai buvo atskiri. R. T. pinigų likutis – virš 500 000 Eur, V. A. Č. – virš 200 000 Eur, kartu sudėjus bus virš 700 000 Eur, bet skaičiavimo metodikos buvo atskiros. VMI V. A. Č. nei pajamų, nei išlaidų, nei likučių neskaičiavo. Visus dokumentus (originalus) jam pateikė R. T., kuri atsakinga už jų teisingumą. Byloje minimos paskolos sutartys buvo pateiktos kartu su visais dokumentais. VMI specialisto išvadoje skaičiavimo pradžia yra 2004 m. balandžio 1 d. Savo antroje išvadoje jis išskyrė tą laikotarpį, kad teismui ir bylos dalyviams būtų aišku, koks pagal jo skaičiavimą likutis būtų 2004 m. sausio 1 d., kad išvados būtų palygintos. Jo išvados 5 lape nurodomas likutis mažesnis už likutį, nuo kurio startuoja VMI specialistė. Jis skaičiavo nuo pirminio dokumento, kuris patvirtino bet kokias pajamas, santaupas ir kitas teisėtas pajamas, tai tas laikotarpio skirtumas įtakos nedaro. „B“ paskolų jis nevertino, nes jos nebuvo pateiktos. Jo skaičiavimų skaičius yra mažesnis nei VMI specialistės.

Iš Estijos Respublikos generalinės prokuratūros gauta informacija, surinkta pagal Europos tyrimo orderį, iš kurios matyti, kad įmonė „duomenys neskelbtini“ pašalinta iš Estijos Verslo Registro 2018 m. rugpjūčio 13 d., įmonė 2020 m. kovo 2 d. mokesčių skolų neturėjo. Akcinis kapitalas – 2508 Eur. Pagal metines ataskaitas 2011 m. apyvarta – 34 439 Eur, grynasis pelnas – 20 310 Eur, 2012 m. apyvarta – 63 390 Eur, grynasis pelnas – 23 453 Eur, nurodyta 30 000 Eur paskola, 2013 m. apyvarta – 56 525 Eur, grynasis pelnas – 22 012 Eur, nurodyta 30 000 Eur paskola, 2014 m. apyvarta – 49 345 Eur, grynasis pelnas – 32 693 Eur. Paskutinis nurodytas asmuo registro kortelėje – valdybos narys ir akcininkas A. M., ryšio pradžia 2011 m. kovo 30 d., pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 13 d., akcininko įnašas – 2509 Eur (18 t., b. l. 145-152, 156-174, 19 t., b. l. 1-30).

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00303-20, atliekamo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl to, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-230-843/2019 2020 m. sausio 6 d. posėdžio metu kaltinamosios R. T. gynėjai pateikė žinomai suklastotus naujus dokumentus – 2013-2014 metų paskolos suteikimo sutartis Nr. 092214, 031514, 052613, 092013, pagal kurias neva įmonė „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama valdybos nario A. M., paskolos gavėjai R. T. perdavė 475 000 Eur, dalis nutraukta, A. M. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų terminui, jį perduodant laiduotojai R. M. (t. 22, b. l. 17-26).

R. T. baudžiamoji byla, ją kaltinant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kartu su 2020 m. spalio 12 d. kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. 22, b. l. 28-44). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamoji byla tebėra nagrinėjama, nuosprendis nėra priimtas.

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

Teismas, ištyręs ir įvertinęs minėtus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus duomenis, sprendžia, kad visi jie buvo gauti teisėtu būdu, juos pripažįsta įrodymais ir žemiau pateiks jų analizę, tačiau atsižvelgęs į tai, kad kaltinamosios gynėjas pateikė argumentus, kuriais remdamasis sprendė, kad dalis duomenų neatitinka BPK 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl pateiktų argumentų teismas pasisakys detaliau.

Pagal BPK 20 straipsnio 1-5 dalių nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Gynybos vertinimu įrodymams keliamų reikalavimų neatitinka duomenys, gauti V. Ž. 2017 m. spalio 31 d. atliekant veiksmus, užfiksuotus 2017 m. lapkričio 3 d. NVIV atlikimo protokoluose (t. 1, b. l. 101-102, 103-105). Gynėjo minėti duomenys buvo gauti V. Ž. atliekant NVIV, kurių taikymą reglamentuoja BPK 159 straipsnis. Teismas, vertindamas šios prievartos priemonės taikymo teisinį bei faktinį pagrindą, BPK pažeidimų nenustatė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėti veiksmai buvo taikyti 2017 m. spalio 31 d. tos pačios dienos prokuroro nutarimo pagrindu, priimtu vadovaujantis BPK 160¹ straipsniu. Jų taikymo teisėtumas patvirtintas 2017 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi (t. 1, b. l. 91-92, 98-99). BPK 160¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia pradėti taikyti BPK 159 straipsnyje numatytą procesinės prievartos priemonę remiantis prokuroro nutarimu tik esant neatidėliotinam atvejui. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje toks atvejis buvo, kaip ir pakankamas faktinis pagrindas tokio pobūdžio veiksmams sankcionuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. spalio 31 d. V. Ž. protokole-pareiškime STT Kauno valdybai bei apklaustas liudytoju ( t. 1, b. l. 1-2, 43-45) pateikė informaciją, kad bankroto administratorė R. T. iš jo reikalauja sumokėti 14 000 Eur dydžio kyšį už bankroto bylos baigimą taikos sutartimi, kurio dalis galimai bus perduota Kauno teisėjui, neteikiant jokių garantijų, kad bus atsiskaityta su kreditoriais. Jis taip pat pateikė informaciją, kad R. T. pareikalavo kyšį atvežti iki 2017 m. spalio 31 d., nes vėliau ji išvyks. Teismo vertinimu ši informacija apie galimai daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, kuria disponavo pareigūnai, buvo pakankamai konkreti, patikrinama, reikalaujanti imtis skubių veiksmų, tad laikytina pakankama tiek faktiniam BPK 159 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindimui, tiek ir neatidėliotinam jos taikymui. Pranešėjo įvardytas jam nurodytas kyšio perdavimo terminas baigėsi tą pačią dieną, buvo suplanuotas asmenų susitikimas, kurio eigoje pagal gautą informaciją turėjo būti nurodytos su kyšiu sietinos aplinkybės, tad nesiėmus skubių veiksmų galimai reikšmingi pradėtam ikiteisminiam tyrimui duomenys būtų likę neužfiksuoti. Tai, kad vykstančiam į susitikimą V. Ž. nebuvo suteikti pinigai galimam kyšio davimui, prieš tai padarytų išvadų nekeičia, nes BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra baigta vien pareikalavus kyšio. Papildomai pažymėtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 3 d. V. Ž. buvo leista atlikti NVIV 2017 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Be jau minėtos V. Ž. 2017 m. spalio 31 d. pateiktos informacijos buvo pateikti ir tą pačią dieną įvykusio V. Ž. ir R. T. pokalbio telefonu, taip pat jų susitikimo metu gauti duomenys, kuriuos teismas vertina kaip pakankamą ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcionuotos procesinės prievartos priemonės taikymo faktinį pagrindą. Detaliau dėl minėtų įrodymų turinio teismas pasisakys kitoje nuosprendžio dalyje.

Teismas vertino ir gynybos argumentus, kad 2017 m. lapkričio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra įvardytas leidimas atliekant NVIV daryti vaizdo ir garso įrašus naudojant technines priemones. Kaip matyti iš minėtos nutarties (t. 1, b. l. 98-99), gynėjo įvardytas leidimas joje iš tiesų nėra minimas, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiamas ir į kitas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo teisėjui kartu su prokuroro prašymu patvirtinti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą buvo pateiktas ir minėtas 2017 m. spalio 31 d. prokuroro nutarimas, kuriuo V. Ž. buvo leista ne tik atlikti NVIV, bet ir naudoti vaizdą ir garsą įrašančias technines priemones. Taigi, apie šį leidimą ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo žinoma. 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi buvo nuspręsta tenkinti (ne iš dalies tenkinti) prokuroro prašymą ir patvirtinti (ne iš dalies patvirtinti) minėtu prokuroro nutarimu leistos taikyti procesinės prievartos priemonės teisėtumą. Joks sprendimas nutraukti vaizdą ir garsą įrašančių priemonių naudojimą nutartyje nėra aptartas. Todėl gynybos įvardytas nutarties trūkumas negali būti vertinamas kaip esminis, pagrindžiantis išvadą, kad šių procesinių dokumentų pagrindu padaryti vaizdo ir garso įrašai buvo padaryti savavališkai, tai yra neteisėtu būdu. Tokios išvados atitinka ir esamą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-976/2020).

Teismas atsižvelgė ir į gynybos išdėstytus argumentus dėl 2017 m. lapkričio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties trūkumų (t. 1, b. l. 108-109). Priešingai, nei teigia gynėjas, teismas sprendžia, kad ir ši nutartis buvo priimta turint pakankamą faktinį pagrindą prašomų BPK 159 straipsnyje numatytų procesinės prievartos priemonių taikymui. Byloje buvo disponuojama ne vien 2017 m. lapkričio 2 d. pokalbiu tarp R. T. ir V. Ž., kurio metu, pasak gynėjo, kaltinamoji nesiūlė daryti jokio nusikaltimo, bet ir, kaip jau buvo minėta, V. Ž. 2017 m. spalio 31 d. apklausos metu gauta informacija, kad R. T. iš jo reikalauja kyšio, kurio dalis galimai bus perduota teisėjui, ir 2017 m. spalio 31 d. jų susitikimo metu užfiksuota informacija, gauta atliekant NVIV, kuri patvirtino dalį V. Ž. parodymų. Detaliau apie šiuos įrodymus bus pasisakyta kitoje šio nuosprendžio dalyje. Šia nutartimi buvo leista atlikti NVIV, tad jų eigoje duomenys buvo gauti esant tinkamam teisiniam pagrindui. Tai, kad minėtos nutarties motyvuojamoje dalyje greta argumentų, kuriais buvo grindžiamas leidimas atlikti NVIV, yra sakinys (parašytas du kartus), kuriuo konstatuojama, kad yra visos sąlygos slaptiems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti neatskleidžiant savo tapatybės, kas atitinka BPK 158 straipsnyje reglamentuota procesinės prievartos priemonę, vertintina kaip techninė klaida, kuri šios nutarties turinio iš esmės nekeičia.

Gynėjas išsakė argumentus ir dėl to, kad duomenys, gauti V. Ž. atliekant NVIV, negali būti pripažinti įrodymais dar ir dėl to, kad buvo akivaizdus R. T. provokavimas. Pasak gynėjo, V. Ž. pats atvyko pas R. T., siūlė sudaryti taikos sutartį, pats siūlė sumokėti 10 000 Eur ir tik R. T. ant lapelio parašius, kad reikės sumokėti 14 000 Eur, jis nusprendė, kad taip prašoma kyšio. Pinigų jis neturėjo ir darė viską, kad išvengti mokėjimo. Be to, veiksmai truko ilgą laiko tarpą, perdavus R. T. 10 000 Eur buvo padaryta viskas, ką norėta išsiaiškinti atliekant NVIV, tačiau šie veiksmai ir toliau buvo tęsiami.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijoms patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2001, 2K-7-86-2011). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi padaryta be NVIM dalyvių įsikišimo (kasacinė nutartis Nr. 2A-P-2/2009). Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir lemiančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-315/2009). Tikrinant, ar kaltinamasis nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, būtina nustatyti: a) priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta vykdyti operaciją; b) pareigūnų dalyvavimo darant nusikalstamą veiką laipsnį ir c) kaltinamajam taikyto provokavimo ar spaudimo pobūdį. Nustačius provokacijos faktą, visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi būti pripažįstami neleistinais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-647/2012, 2K-435/2014, 2K-209-489/2015, 2K-373-303/2015, 2K-7-22-699/2017 ir kt.).

Teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, nenustatė pagrindo išvadai, kad liudytojo V. Ž. veiksmai, atlikti tiek taikant NVIV, tiek ir iki tol, buvo provokaciniai. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas liudytojas iki NVIV pradžios ar jų eigoje įtikinėjo, skatino ar kitokiais veiksmais aktyviai kurstė kaltinamąją nusikalsti. V. Ž. 2017 m. spalio 31 d. protokole-pareiškime bei apklaustas liudytoju iš tiesų nurodė gynėjo įvardytas aplinkybes, o būtent, kad atvykęs pas R. T. siūlė jai sudaryti taikos sutartį, nurodė galintis sumokėti kreditoriams 10 000 Eur padarytos žalos. Visgi tokie veiksmai negali būti vertinami nei kaip neteisėti, nei kaip provokaciniai. Taikos sutarties vykdymo procese sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 595 straipsnis, taikos sutartį kaip pagrindą nutraukti bankroto bylą numatė ir nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusio ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas, šeštasis skirsnis. Tuo tarpu iš V. Ž. parodymų matyti, kad neteisėtų veiksmų iniciatyva, o būtent reikalavimas sumokėti 14 000 Eur sumą už tai, kad V. Ž. reikalai būtų sutvarkyti, jei reiks ir sudarant taikos sutartį, jei reiks dalį sumokėtų pinigų perduodant neįvardytam Kauno teisėjui, tai yra ne kreditoriams, neteikiant jokių garantijų, kad bus atsiskaityta su kreditoriais, sklido būtent iš R. T.. Tokius liudytojo V. Ž. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent V. Ž. ir R. T. tarpusavio pokalbių telefonu, susitikimų metu gauta informacija, nustatyta bankroto vykdymo eiga bei kiti įrodymai, kurie detaliau bus aptarti kitoje nuosprendžio dalyje. Iš fiksuotų V. Ž. bei R. T. pokalbių matyti, kad pinigų reikalavimo iniciatyva, viršijanti bankroto administratoriaus įgalioto asmens įgaliojimų ribas ir prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams, sklido būtent iš R. T.. V. Ž. ne skatino, o priešingai, elgėsi pasyviai, netgi prašė sumažinti reikalaujamą sumokėti sumą, su kuo R. T. nesutiko. R. T. ir pati neneigė, kad reikalavo iš V. Ž. sumokėti 14 000 Eur, kartu tvirtindama, kad būtent tokia buvo jos kaip bankroto administratorės veikla, tačiau teismas šiais jos parodymais netiki ir apie tai detaliau pasisakys kitoje šio nuosprendžio dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pati R. T. nenurodė jokių konkrečių V. Ž. veiksmų, kuriuos galima būtų vertinti kaip neteisėtus, provokuojančius nusikalsti. Taigi, NVIV buvo pradėti jau turint duomenų apie R. T. vykdomą galimai nusikalstamą veiką, tokiu būdu prie jos tik prisijungiant, minėta veika buvo pradėta ir tęsiama be teisėsaugos institucijų įsikišimo, netaikant jos atžvilgiu provokacinio poveikio. Pagrindo konstatuoti, kad nustatyti kaltinamosios veiksmai buvo neteisėtai išprovokuoti, nėra.

Vertinant gynėjo argumentus, ar teisėsaugos institucijų veiksmai dėl ilgalaikio NVIV taikymo neperaugo į provokuojančius veiksmus, pažymėtina, jog teismų praktikoje iš tiesų yra laikomasi pozicijos, kad NVIV negali tęstis pernelyg ilgai. Minėti veiksmai kaip ikiteisminio tyrimo metodas yra skirti baudžiamojo proceso tikslams pasiekti. Atsižvelgus į BPK 1 ir 2 straipsnių prasmę bei vadovaujantis suformuota teismų praktiką yra spręstina, kad NVIV laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis tiek laiko, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką, surinkti įrodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo, išaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis, kad būtų galima greitai ir efektyviai nubausti kaltininkus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86/2011, 2K-7-86/2011, 2K-438/2011). Nusikaltimo neužkardymas ar pavėluotas mėginimas jį užkardyti nelaikomi provokavimu padaryti nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-226/2007). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, po to, kai R. T. 2017 m. lapkričio 16 d. paėmė iš V. Ž. 10 000 Eur, NVIV taikymas nebuvo nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. lapkričio 20 d., 2017 m. gruodžio 1, 7 d., 2018 m. sausio 29 d., 2018 m. kovo 30 d. nutartimis (t. 1, b. l. 118-119, 128-130, 139-140, 147-148, 164-165) buvo sankcionuotas naujų NVIV veiksmų taikymas siekiant gauti tyrimui reikšmingus duomenis apie nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis, nusikalstamos veikos mechanizmą, surasti ir išimti tyrimui reikšmingus daiktus ir dokumentus, duomenis užfiksuoti ir panaudoti baudžiamajame procese. Tuo metu tyrimas buvo atliekamas ir pagal BK 226 straipsnio 4 dalį (prekyba poveikiu), dėl šios veikos remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu tyrimas nutrauktas 2018 m. gegužės 13 d. Proceso eigoje be jau minėtų pradinių duomenų buvo gauta papildoma informacija, kad dalį reikalauto kyšio už taikos sutarties sudarymą R. T. ketina perduoti Kauno teisėjui, kad R. T. toliau reikalauja papildomos 4 000 Eur sumos, V. Ž. pateikė reikalavimą jai ar jos nurodytam asmeniui perleisti dalį arklidžių kaip kyšio dalyką, nes reikalautų 4 000 Eur V. Ž. neturėjo, turto vertintojai R. S. pateikė prašymą įvertinti V. Ž. turtą mažesnėmis kainomis. Minėti asmenys, jų konkretus vaidmuo tiriamoje veikoje nebuvo nustatyti. Minėtą informaciją teismas vertina kaip pakankamą faktinį pagrindą tolimesniam NVIV sankcionavimui. Nagrinėjamoje situacijoje tai buvo objektyviai pateisinta ir būtina, tokiu būdu buvo siekiama išsamiai atskleisti tiriamą nusikalstamą veiką ir joje dalyvaujančius asmenis. Pagrindo išvadai, kad minėtų veiksmų taikymo tikslas buvo ne nustatyti visas reikšmingas tiriamam įvykiui aplinkybes ir gauti su tuo susijusius duomenis, o tik inkriminuoti kaltinamajai naujas nusikalstamas veikas, taip apsunkinant jos teisinę padėtį, nėra. Jokia nauja nusikalstama veika, duomenys apie kurią būtų buvę surinkti minėtų NVIV, taikomų po 2017 m. lapkričio 16 d., eigoje, jai inkriminuota nebuvo. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad NVIV taikymas buvo nutrauktas surinkus pakankamai patikimų duomenų, nors taip ir nepasiekus visų numatytų tikslų, kiti nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys nustatyti nebuvo. Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad NVIV ilgalaikis taikymas negali būti pripažintas kaltinamosios nusikalstamą veiką išprovokavusiais veiksmais.

Gynėjas nurodė, kad įrodymams keliamų reikalavimų neatitiko ir liudytojo V. Ž. parodymai, nes jis negali būti prilygintas liudytojui BPK 78 straipsnio prasme, kadangi buvo ikiteisminio tyrimo iniciatorius, nebuvo objektyvus, savo veiksmais siekė išvengti mokėjimo. Byloje nėra duomenų, kad V. Ž. yra asmuo, kuris negalėjo būti apklaustas kaip liudytojas. Tokie asmenys apibrėžti BPK 79 straipsnyje ir ikiteisminį tyrimą inicijavęs asmuo tarp jų nėra numatytas. V. Ž. nebuvo apklaustas ir dėl aplinkybių, kurios įvardytos BPK 80 straipsnyje. Liudytojas buvo prisaikdintas ir apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, iš parodymų matyti, kad jo nurodytos įvykių faktinės aplinkybės tiesiogiai siejasi su nagrinėtu kaltinimu, jo parodymai gali būti ir buvo patikrinti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, tad pagrindo nepripažinti juos įrodymais nėra. Tuo tarpu dėl šio liudytojų duotų parodymų patikimumo teismas detaliau pasisakys juos analizuodamas ir gretindamas su kitais byloje surinktais įrodymais.

Dėl kyšininkavimo

Byloje surinkti ir ištirti anksčiau minėti įrodymai patikimai patvirtina, kad R. T. 2015 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1816-601/2015, proceso Nr. 2-56-3-00284-2015-8, buvo paskirto bankrutuojančios UAB „duomenys neskelbtini“ įmonės kodas 30258064, bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įgaliotas asmuo (14 t., b. l. 180-181). Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1599-571/2016 (teisminio proceso Nr. 2-28-3-00962-2016-1) 2016 m. liepos 15 d. priimtu sprendimu, apeliacine tvarka pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-177-657/2017 (teisminio proceso Nr. 2-28-3-00962-2016-1), iš V. Ž. bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ naudai buvo priteistas 30 939,58 Eur žalos atlyginimas (14 t., b. l. 189-192, 193-200). Vykdomasis dokumentas dėl šios sumos išieškojimo iš V. Ž. 2017 m. liepos 10 d. pateiktas vykdyti antstolio A. A. kontorai (7 t., b. l. 8). Byloje surinkti įrodymai taip pat patikimai patvirtina ir tai, kad R. T. reikalavo iš V. Ž. sumokėti 14 000 Eur, o 2017 m. lapkričio 16 d., apie 18.26 val., UAB „duomenys neskelbtini“ veiklą vykdančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) iš V. Ž., teismo sprendimu vykdančio teisėsaugos užduotį, ji priėmė dalį reikalautų sumokėti pinigų – 10 000 Eur grynais pinigais. Atliekant kratą būtent šie pinigai (apžiūros metu nustatyta, kad seife rastų banknotų numeriai sutampa su numeriais banknotų, perduotų V. Ž. teisėsaugos užduoties vykdymui) buvo rasti R. T. naudojamame seife Nr. 144, esančiame banke „Citadele“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112-115, 2 t., b. l. 178-181, 182, 3 t., b. l. 1-32, 33-36, 85-87, 5 t., b. l. 51-64). Šias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, šios aplinkybės nėra ginčijamos, dėl jų nustatymo teismui jokių abejonių nekilo, tad jos yra įrodytos. Tuo tarpu surinkti įrodymai apie kitas esmines kaltinimo aplinkybes, o būtent, kokiu tikslu R. T. reikalavo iš V. Ž. sumokėti 14 000 Eur, kokia buvo jos reikalautų sumokėti ir sumokėtų pinigų paskirtis, ar šių pinigų sumokėjimas buvo siejamas su kokių nors jos veiksmų atlikimu, jei taip, kaip šie veiksmai vertintini, yra prieštaringi. Esamų prieštaravimų išnaudojus visas procesines galimybes pašalinti nepavyko, todėl teismas pateiks detalią jų analizę ir įvertinimą. Daromas išvadas teismas grįs tais įrodymais, kurių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutaps tarpusavyje, patvirtins ir papildys viena kitą.

Visų pirma aptartina pačios kaltinamosios pozicija. R. T. viso proceso metu savo kaltės dėl kaltinimo kyšininkavimu nepripažino. Ikiteisminio tyrimo metu detalesnių parodymų dėl minėto kaltinimo ji nedavė, V. Ž. jai perduotų ir vėliau jos naudojamame seife rastų 10 000 Eur paskirties neįvardijo. Tuo tarpu apklausta teisme ji parodymus davė ir patvirtino, kad iš tiesų 2017 m. spalio mėnesį (tikslios datos negali pasakyti, po to, kai supaprastintas bankroto procesas jau buvo nutrauktas (Kauno apygardos teismo nutartis dėl supaprastinto bankroto proceso vykdymo nutraukimo buvo priimta 2017 m. spalio 9 d.)) jos darbo vietoje įvykusio susitikimo su V. Ž. metu ji pareikalavo, kad V. Ž. sumokėtų 14 000 Eur, tačiau kartu ji kategoriškai tvirtino, kad šie pinigai buvo ne kyšis jai, o jos nurodyta sumokėti taikos sutarties sudarymui būtina suma, kurios dalį, tai yra 10 000 Eur, šis jai ir sumokėjo 2017 m. lapkričio 16 d. Ji taip pat tvirtino, kad taikos sutarties sudarymo iniciatoriumi buvo pats V. Ž.. Sutartis nebuvo pasirašyta, nes V. Ž. nesumokėjo visų pinigų. Visus veiksmus atliko pagal įstatymo reikalavimus ir nustatytą tvarką, norėjo greičiau užbaigti bankroto procedūrą. Kreditorių interesų nepažeidė, nes galutinai taikos sutartį tvirtina teismas. Teismų, kuriuose turėjo būti patvirtintos taikos sutartys, teisėjų ji nepažįsta.

Šiuos kaltinamosios parodymus teismas gretino su kitais byloje esančiais įrodymais ir, visų pirma, su liudytojo V. Ž. parodymais. Liudytojas V. Ž., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, patvirtino, kad po to, kai iš jo Kauno apygardos teismo nutartimi buvo priteista virš 30 000 Eur suma BUAB „duomenys neskelbtini“ jis 2017 m. spalio 13 d. įvykusio susitikimo su R. T. jos darbo vietoje metu iš tiesų prašė jos sudaryti su juo taikos sutartį, nurodė, kad galėtų sumokėti kreditoriams žalai atlyginti 10 000 Eur. Kaltinamoji tokiam siūlymui neprieštaravo, sakė apie tai pagalvosianti, taip pat nurodė, kad turi pasikalbėti su bendrovės kreditoriais, be to neaišku, ar tokios jo siūlomos kreditoriams sumos užteks, tam jai reikia pasikalbėti su teisėjais. Vėliau, 2017 m. spalio 18 arba 19 d., jos iniciatyva ten pat įvykusio susitikimo metu ji pareikalavo sumokėti 14 000 Eur. Susitikimą ji pradėjo prisidėjusi ranką prie ausies imituodama telefono laikymą, kita ranka parodydama palikti daiktus koridoriuje. Pokalbio metu kabinete buvo dviese. R. T. pasakė, kad pasitarė su „kauniokais“, konkrečiai ką reiškia „kauniokai“ nepaaiškino. Ant popieriaus lapo ji užrašė „14 000“ ir parodė jam. Sakė, kad „jis jai tiek sumoka ir ji jam sutvarko“. Iš šio užrašo jis suprato, kad reikia 14 000 Eur vietoj jo galimų sumokėti kreditoriams žalai padengti 10 000 Eur. Jis pasakė, kad jos nurodyta pinigų suma yra jam per didelė. R. T. nurodė, kad jai reikės duoti pinigus Kauno teisėjui, kokiam ir kiek neįvardino, o jis neklausė. Paklausus, kokią garantiją turės, jog ji atsiskaitys su kreditoriais ir bankroto byla bus baigta, ji pasakė, kad jokių garantijų neduoda. Todėl mano, kad iš jo R. T. reikalavo kyšio, kurio dalį ji duos kažkokiam teisėjui, kad būtų patvirtinta taikos sutartis. Taip jis būtų išvengęs teismo iš jo priteistos visos sumos sumokėjimo, o bankroto byla būtų baigta. Liudytojas taip pat tvirtino, kad R. T. jam nenurodė, kokiu būdu jis būtų to išvengęs, tačiau sakė, kad jos turimi Kaune pažįstami teisėjai „kauniokai“ viską sutvarkys.

Taigi, R. T. ir V. Ž. parodymai dėl kaltinamosios reikalautų sumokėti 14 000 Eur bei V. Ž. sumokėtų 10 000 Eur paskirties skiriasi. Iš liudytojo parodymų galima spręsti, kad jis siekė sudaryti taikos sutartį, kad išvengti visos iš jo priteistos sumos mokėjimo, bei bankroto bylos užbaigimo, tačiau liudytojas negalėjo konkretizuoti veiksmų, kuriuos turėjo atlikti R. T. gavusi pinigus, nes ši jam jų detaliai nenurodė, sakė sumokėjus pinigus viską sutvarkysianti. Iš liudytojo atpasakotų jos teiginių pokalbio metu galima spręsti, kad R. T. ketino pasirašyti su juo taikos sutartį ir pateikti ją tvirtinti teismui, nurodė jam prireikus padarysianti poveikį teisėjui, kad taikos sutartis būtų patvirtinta. Teismas atkreipė dėmesį į gynybos akcentuotą aplinkybę, o būtent, kad V. Ž. turi tam tikrą suinteresuotumą procese. Jis buvo skolininkas, iš kurio Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „duomenys neskelbtini“ naudai buvo priteista 30 939,58 Eur suma, kurios sumokėti, kaip jis pats patvirtino, jis neturėjo finansinių galimybių. Tokioje situacijoje bankroto administratorių apkaltinus kyšio reikalavimu turėtų būti sprendžiamas jo pakeitimo klausimas, o tai sąlygotų ir ilgesnį minėto teismo sprendimo vykdymo procesą, kas jam finansiškai būtų palanku, atitolintų skolos išieškojimo nukreipimą į jo turimą turtą. Tačiau suinteresuotumą procese neabejotinai turi ir R. T.. Šia byla yra sprendžiamas jos baudžiamosios atsakomybės klausimas, tad kaltinamoji yra suinteresuota palankiausių sau faktinių aplinkybių konstatavimu, tuo tikslu pasirenka palankiausią sau gynybos strategiją, kuriai įtaką gali daryti ir tai, kad ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už žinomai melagingų parodymų davimą. Todėl teismas, spręsdamas, kuriais parodymais ar kuria jų dalimi vadovautis nustatant faktines aplinkybes, kruopščiai analizavo bei vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus, iš kurių galima spręsti ir apie kitų inkriminuotų faktinių aplinkybių pagrįstumą.

Kaltinamosios ir liudytojo V. Ž. nurodytų 2017 m. spalio 13 d. ir 18/19 d. vykusių susitikimų eiga ir pokalbių turinys vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis nebuvo užfiksuoti, nes tuo metu neviešo pobūdžio veiksmų atlikimas sankcionuotas nebuvo. Jų tarpusavio susitikimai, bendravimas telefonu buvo kontroliuojami tik nuo 2017 m. spalio 31 d. Vertindamas užfiksuotą jų pokalbių turinį teismas atsižvelgė ir į gynybos akcentuotą aplinkybę, kad V. Ž., priešingai, nei R. T., buvo žinoma apie pastarosios atžvilgiu vykdomus neviešo pobūdžio procesinius veiksmus, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama tam, kad suabejoti šių įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių tikrumu, jei jas patvirtins ir kiti bylos įrodymai. Teismas savo išvadas grįs ne atskirais įrodymais, o jų visuma.

Taigi, teismas kaltinamosios R. T. ir liudytojo V. Ž. parodymus bei komentarus gretino su byloje užfiksuotais jų susitikimų ir pokalbių telefonu duomenimis. Analizuodamas 2017 m. spalio 31 d. nuo 16.50 val. iki 17.09 val. R. T. darbo vietoje įvykusio jos ir V. Ž. susitikimo eigą ir pokalbių turinį (t. 1, b. l. 103-105) teismas, visų pirma, sprendžia, kad jis patvirtina R. T. bei V. Ž. parodymus, kad kaltinamoji reikalavo iš V. Ž. sumokėti 14 000 Eur, nesutiko su jo prašymu sumažinti sumą iki 12 000 Eur, teigė, kad nesumokėjus šių pinigų antstolis tęs sustabdytą priteistų pinigų išieškojimą. Iš pokalbio turinio taip pat galima nustatyti, kokius veiksmus R. T. nurodė atliksianti, jeigu V. Ž. sumokės jos reikalaujamą sumą. Tuo pačiu tai leidžia spręsti ir apie tai, kokia buvo tikroji reikalautų sumokėti pinigų paskirtis. Pokalbio eigoje R. T. pasakė V. Ž., kad „šis nesuktų smegenų dėl to, kaip reikės daryti, dėl to suks smegenis ji“, kad su V. Ž. taikos sutartį ji sudarys tokiai sumai, kokiai jai atrodys, gal dar spės į Kauną pas teisėją nuvaryti“, kad „pasirašydama taikos sutartį kad ir 1000, atsakomybę prisiima sau“. Ji taip pat nurodė, kad „niekada nepasirašinėja taikos sutarčių, visada spėja atsiimti ieškinį iš teismo, tačiau V. Ž. to nenorėjo, todėl gavo ko norėjo“. V. Ž. paprašius sumažinti sumą iki dvylikos, R. T. paklausė kam, nurodė, kad „ir taip reikia dalintis neaišku su kuo“. Komentuodama šį pokalbį R. T. nurodė teismui, kad dalintis reikėjo kreditoriams ir jai, nes bankroto administratorius turi gauti atlyginimą, taip pat tvirtino nežinanti, pas kokį teisėją ji turėjo važiuoti, teigė galėjusi pasakyti bet ką. Teismo šie paaiškinimai neįtikino, nes jie neatitinka pokalbio konteksto, iš kurio seka, kad R. T. ketino pasirašyti taikos sutartį ne 14 000 Eur sumai, o sumai, kurią nustatys pati savo nuožiūra. Ji taip pat nurodė V. Ž. šį klausimą aptarsianti su neįvardytu Kauno teisėju, nurodė apie būtinybę dalintis. Be to, minėto pokalbio eigoje kaltinamoji, kalbėdama apie kitą susitikimą, kurio metu V. Ž. žadėjo atvežti pinigus, jam nurodė, kad „reikia susitikt kur nors kitur“. R. T., teismo posėdžio metu komentuodama pokalbį, negalėjo paaiškinti teismui priežasčių (duomenys fiksuoti teismo posėdžio garso įraše), kodėl norėjo susitikti su pinigus turėjusiu atvežti V. Ž. ne savo darbo vietoje, nors logiškai vertinant būtent ten susitikimas ir turėjo vykti, jei pinigai buvo skirti kreditorių interesų patenkinimui. Tuo tarpu siūlymas susitikti kitoje vietoje yra logiškas ir suprantamas tuomet, kai asmuo turi ką slėpti, bijo susitikimo eigos užfiksavo vykdant jo atžvilgiu neviešo pobūdžio procesinius veiksmus, o tai atitinka V. Ž. parodymus apie tai, kad R. T. reikalavo būtent kyšio ir jau 2017 m. spalio 18/19 d. susitikimo metu ėmėsi veiksmų, kuriuos galima vertinti kaip konspiracinio pobūdžio, tai yra ji rankos gestu imitavo klausymąsi telefonu ir paprašė jo palikti daiktus koridoriuje, reikalaujamą pinigų sumą ne pasakė balsu, o užrašė ant lapelio.

Kaip matyti iš vėlesnių fiksuotų pokalbių telefonu tarp R. T. ir V. Ž. bei Z. J. (t. 2, b. l. 12-13, 42-43, 44-45, 46-48, 49-51, 52-54, 55-56, 57-59, 60-62), R. T. pakartojo V. Ž. savo poziciją, kad jei šis neatveža pinigų, tai antstolis tęs išieškojimą. V. Ž. pinigų nesumokėjus, ji ėmėsi aktyvių veiksmų teismo sprendimo vykdymo procese, o būtent pokalbių metu nurodė antstolio padėjėjui Z. J. tęsti išieškojimą, tuo tikslu skelbti automobilio ir priekabos varžytines, patikrinti, ar V. Ž. turi arklių ir žemės ūkio technikos, radus turto jį areštuoti, sprendė dėl automobilių perėmimo saugoti. R. T. pokalbių su Z. J. turinys leidžia teismui spręsti, kad R. T. informavo antstolio padėjėją apie savo ketinimus su V. Ž. sudaryti taikos sutartį tuo atveju, jei šis sumokės pinigus, tačiau iš pokalbių taip pat matyti, kad ji nė karto nenurodė Z. J. apie konkrečią pinigų sumą, kuri turi būti sumokėta tam, kad taikos sutartis būtų pasirašyta. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad R. T. buvo numačiusi galimybę pasirašyti su V. Ž. taikos sutartį, tačiau jei ji būtų pasirašyta, tai ne 14 000 Eur, o tokiai pinigų sumai, kokiai pati nuspręs. Tokią išvadą sustiprina ir tolimesnė įrodymų analizė.

Kaip matyti iš vėlesnių fiksuotų pokalbių telefonu tarp R. T. ir V. Ž. bei R. S., taip pat 2017 m. lapkričio 16 d. fiksuoto pokalbio R. T. ir V. Ž. susitikimo metu (t. 1, b. l. 112-115, t. 2, b. l. 63-66, 67-68, 69-72), R. T., 2017 m. lapkričio 16 d. gavusi informaciją, kad V. Ž. atvyksta su pinigais, kalbėdama telefonu su liudytoja R. S., atlikusia automobilio bei priekabos vertinimą, tarėsi su ja dėl skubaus arklidžių vertinimo bei nurodė, kad jau atliktame vertinime yra klaidų, prašė vertinimą pakeisti, „kad būtų taip, kaip turi būti“, apie klaidas nurodė pasakysianti atvažiavusi. Tą pačią dieną įvykusio susitikimo su V. Ž. metu, po to, kai jai buvo sumokėta dalis reikalautų pinigų – 10 000 Eur, ji V. Ž. nurodė, kad galvoja, kaip padaryti taikos sutartį, kad vis tiek reiks užsakyti vertinimą, kad jeigu V. Ž. nori greičiau pabaigti, tai turi iki antradienio atnešti. Toliau kalbėjo, kad turės prašyti, kad mašinas įvertintų pigiau, nei buvo įvertinta, kad tada kreditoriams praneš, jog turto yra, yra 27 000, kad ji jau sugalvojo kaip daryti, kad būtų likvidavimas ir pabaiga. Taip pat sakė, kad jei iki trečiadienio vakaro V. Ž. padaro, tai ji padaro iš savo pusės. Komentuodama šį pokalbį kaltinamoji nurodė, kad jie tarėsi dėl taikos sutarties, tačiau jos nepasirašė, nes V. Ž. neatnešė visų pinigų, todėl ji nestabdė antstolio veiksmų. Dėl pigesnio vertinimo ji gali sakyti ką nori, vertintojai vertina kaip turi būti. Šie kaltinamosios paaiškinimai teismo neįtikino, nes neatitinka pokalbio konteksto. Iš minėtų pokalbių galima spręsti, kad gavusi informaciją apie vežamus reikalautus pinigus ir dalį jų gavusi (10 000 Eur) R. T. pradėjo veikti ne kreditorių, o būtent V. Ž. interesais. Ji patvirtino ketinanti pasirašyti taikos sutartį su V. Ž., nurodė sugalvojusi kaip tai padaryti, taip pat nurodė ketinanti imtis veiksmų, kad kreditoriams nebūtų pateikta tiksli informacija apie V. Ž. turimą turtą ir jo vertę. Tam ji prašys turto vertintoją mašinas įvertinti pigiau, nei buvo įvertinta. Kaltinamoji taip pat nurodė V. Ž. kuo skubiau atnešti likusią pinigų dalį.

Kaip matyti iš vėlesnių fiksuotų pokalbių telefonu tarp kaltinamosios ir R. S. (t. 2, b. l. 75-79, 82-84, 87-88, 89-91, 94-95), R. T., gavusi 10 000 Eur, vykdė savo pažadus V. Ž. ir toliau veikė jo, o ne kreditorių interesais, o būtent prašė turto vertintojos R. S. pakoreguoti atliktą mašinų vertinimą ir sumažinti mašinų kainas neva todėl, kad jie apsižiūrėjo, jog mašina daužta, o už tokią kainą niekas nepirks. Ji taip pat prašė R. S. atlikti pigiausią arklidžių vertinimą, apžiūrint arklides pasistengti nufotografuoti nugriuvusius, prastesnius arklidės kampus, kad arkliai nepapultų į nuotraukas. Arklius prašė nufotografuoti atskirai ir neįdėti. Nurodė, kad arkliai nėra areštuoti ir jai neišeina taikos sutartis, jeigu bus arkliai. Turto vertintojai apžiūrėjus arklides ir arklius, ši nurodė kaltinamajai, kad arkliai gražūs, ferma nėra atnaujinta, modernizuota, eilinė ferma, bet negriūnanti. Lyginant su kitomis yra pakankamai aukšta. Statybos metai 1991 m., tai kaip fermom neblogi. Į tai R. T. nurodė jau nežinanti, kur ši (R. S.) dar turi žiūrėti, kad nelabai brangiai įvertintų. R. S. nurodė, kad kaina gausis panaši, kaip Registrų centre, 23 000 Eur, gal kiek mažiau. R. T. nurodė, kad aštuoniolikos užteks. Komentuodama šiuos pokalbius R. T. nurodė, kad V. Ž. arklių neturėjo, tik nuomojo patalpas jų savininkams, o nesant nustatytai arklidžių naudojimosi tvarkai niekas nenorės pirkti jų pusės daugiau nei už 8 000 Eur. Tokie argumentai teismo neįtikino. Iš aptartų pokalbių yra akivaizdus R. T. siekis gauti ne adekvatų, o mažesnį V. Ž. turimo turto įvertinimą. Byloje esantis transporto priemonių ekspertizės aktas patvirtina, kad nei automobilis, nei priekaba daužti nebuvo, apžiūros metu apibūdinti kaip techniškai tvarkingi, jokie apgadinimai nefiksuoti ir nuotraukose (t. 6, b. l. 165-191). To nepaneigė ir šias transporto priemones apžiūrėjusi liudytoja R. S.. Nežiūrint to, R. T. prašė pastarosios nurodyti šią tikrovės neatitinkančią informaciją koreguojant nustatytą jų kainą. Be to, ji akivaizdžiai siekė nustatyti ne adekvačią, o mažesnę ir arklidžių kainą, tuo tikslu fotografuojant labiausiai vertę mažinančias arklidžių vietas. R. T. arklidžių vertės nustatymui pasirinko konsultacijos, o ne ekspertizės formą, nors, kaip patvirtino liudytojas Z. J., vykdymo procese konsultacija yra niekinė, tačiau toks dokumentas, esant palankiam turto vertės įvertinimui, galėjo būti pateiktas kreditorių susirinkimui siekiant užbaigti bankroto bylą. R. T. teigė, kad tokią formą pasirinko todėl, kad taip buvo pigiau, skirtumas buvo apie 1 000 Eur, tačiau iš 2017 m. lapkričio 17 d. pokalbio su R. S. turinio matyti, kad pastaroji informavo kaltinamąją, kad vertinimų kainos skirtumas yra 300 Eur. R. T. taip pat nurodė, kad V. Ž. arklių neturėjo, tačiau iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad jai buvo pateikta informacija apie tai, kad V. Ž. priklauso net 16 arklių, iš kurių 12 buvo laikomi turto vertintojos apžiūrėtose arklidėse. Kaltinamosios netgi buvo teirautasi, ar reikalinga nukreipti išieškojimą į šį turtą (t. 5, b. l. 100-109), tačiau, nežiūrint to, ji prašė turto vertintojos nefiksuoti arklių fotografuojant arklides, užfiksuoti atskirai, bet nuotraukų neįdėti. Pateiktoje konsultacijoje dėl arklidžių vertės esančiose nuotraukose nė vienas arklys nebuvo užfiksuotas (t. 6, b. l. 159), nors, kaip patvirtino liudytoja R. S., arklidėse arkliai buvo, apie tai ji telefonu informavo kaltinamąją. Pokalbyje fiksuota, kad R. T. turto vertintojai netgi paaiškino tokius savo prašymus nurodydama, kad ketina pasirašyti su skolininku taikos sutartį, kad kreditoriai gali pagalvoti, jog sutartis pasirašyta per mažai sumai (sumos neįvardijo), o esant duomenims apie skolininko turimus arklius taikos sutartis apskritai gali nepavykti. Kad R. T. žinojo apie V. Ž. turimus arklius, kad ji suvokė, jog jie turėjo būti areštuoti, kad jų realizavimas nors ir yra sudėtingesnis, tačiau galimas ir leistų gauti pajamų (po 1 000 Eur už vieną), patvirtina ir 2017 m. lapkričio 23 d. jos pokalbio su V. Ž. bei 2017 m. lapkričio 28 d. bei 2017 m. gruodžio 5 d. pokalbių su Z. J. turinys (t. 2, b. l. 96-98, 106-110, 119-120). Šie įrodymai patvirtina, kad R. T. sąmoningai neketino pateikti kreditoriams tikslios informacijos apie tikrąjį V. Ž. turimo turto kiekį ir vertę, tam ėmėsi veiksmų, kad turtas būtų įvertintas kiek įmanoma pigiau, prireikus netgi nurodant tikrovės neatitinkančią ir netikslią informaciją apie vertinamo turto būklę ir vertę, bei apskritai nepateikiant informacijos apie turimą turtą. Šie duomenys patvirtina išvadą, kad taip kaltinamoji veikė ne kreditorių, o V. Ž. interesais.

Kaip matyti iš fiksuotų pokalbių telefonu tarp kaltinamosios ir V. Ž. bei Z. J. (t. 2, b. l. 96-98, 100-101, 111-112, 117-118, 119-120, 121, 122-123), V. Ž. nurodžius, kad jis pinigų neturi, R. T. patarinėjo jam dėl areštuoto žemės sklypo, kurio dalis jam priklausė, pardavimo, tuo tikslu konsultavosi su Z. J., o vėliau nurodė V. Ž. parduoti žemę jos nurodytam žmogui, šis sumokėtų 4 000 Eur avansą, po ko ji prašytų antstolio nuimti areštą. Gauta suma būtų skirta taikos sutarčiai sudaryti.

Vėlesnių fiksuotų pokalbių telefonu tarp R. T. ir V. Ž., tarp jų ir vykusių 2017 m. gruodžio 6 d. bei 2017 m. gruodžio 7 d. (t. 2, b. l. 124, 125-126, 127-128), metu kaltinamoji pasakė V. Ž. už 4 000 Eur perleisti pusę arklidžių jos nurodytam fiziniam asmeniui, o vėliau jis galės arklides nusipirkti atgal už tą pačią sumą. V. Ž. sutikus prašė atsiųsti sandoriui būtinus dokumentus, tai yra sutuoktinės ir bendrasavininkės atsisakymą pirkti pusę arklidžių sutikimą, ką V. Ž. ir padarė.

Kaip patvirtina byloje esantys bankroto bylos dokumentai, 2017 m. gruodžio 15 d., po minėtų pokalbių, įvyko pirmasis BUAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių susirinkimas, kuriam R. T. buvo pateikusi ir savo veiklos ataskaitą, taip pat pateikė kreditoriams siūlymą kreiptis į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl BUAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos, tačiau kreditoriai balsų dauguma tam nepritarė. Iki 2017 m. gruodžio 15 d. jokia taikos sutartis su V. Ž. pasirašyta nebuvo. Ji nebuvo pasirašyta ir vėliau.

Kaip matyti iš vėlesnių fiksuotų pokalbių telefonu tarp kaltinamosios ir V. Ž., Z. J., 2018 m. balandžio 5 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. fiksuotų pokalbių R. T. ir V. Ž. susitikimų metu (t. 1, b. l. 150-154, 155-158, t. 2, b. l. 129, 130, 131-132, 133-134, 135-136, 137-138, 139-140, 148-149, 150-151, 156-157, 160-161, 162-163, 164-165, 166-167) bei jos pačios komentarų, R. T. informavo V. Ž., kad pabaigti bankroto bylos jai nebuvo leista, kad ji toliau galvos dėl tolimesnės eigos. Ji taip pat ir toliau reikalavo iš jo sumokėti likusią 4 000 Eur sumą. Vėliau R. T. informavo V. Ž. ir Z. J. ketinanti pardavinėti BUAB „duomenys neskelbtini“ kreditorinį reikalavimą varžytinėse už daugiau nei 9 000 Eur, nes skolos didelės, yra turto, susitarė su V. Ž., kad šį reikalavimą nupirks jis pats. Vėliau jį informavo, kad paskelbus varžytines atsirado kažkas norintis, o tai gerai gali nesibaigti, pranešė, kad pirmos varžytinės įvyko ir niekas nedalyvavo, siūlė V. Ž. nupirkti kreditorinį reikalavimą už 4 460 Eur ir tada galėtų būti ramus. Siūlė, kad tai padarytų jo giminaičiai ar draugai, prašė darbuotojos paaiškinti varžytinių tvarką. V. Ž. pranešus, kad reikalavimą nupirko J. B., kad jis neturi tiek pinigų ir negalės tiek mokėti, tačiau nenori, kad reikalavimas pereitų po jo buvusiam pirkėjui, R. T. nurodė tokiu atveju turinti vėl skelbti varžytines, siūlė surizikuoti ir pinigų nemokėti, gal kitas pirkėjas, tai pamatęs, irgi atsisakys.

Visuma šių įrodymų leidžia daryti išvadas, kad reikalaudama sumokėti 14 000 Eur bei gavusi dalį jų, tai yra 10 000 Eur, R. T. ketino veikti ir veikė V. Ž. interesais, taip pažeisdama kitų kreditorių teisėtus interesus. Ji svarstė galimybę sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje žymiai mažesnei sumai, nei iš jo buvo priteista teismo sprendimu, informavo V. Ž., kad sprendžiant taikos sutarties patvirtino klausimą, esant reikalingumui, dalį pinigų sumos panaudos darydama poveikį bylos teisėjui, ėmėsi veiksmų siekdama nuslėpti nuo kreditorių tikrąjį V. Ž. turimo turto kiekį ir vertę, siekė nepagrįstai sumažinti jam priklausančio areštuoto turto – automobilio H. V., priekabos Boeckmann, arklidžių vertę, patarinėjo V. Ž. dėl fiktyvaus civilinio sandorio sudarymo, siūlė kreditoriams kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos.

Vertindamas byloje fiksuotus pokalbius telefonu tarp kaltinamosios ir V. Ž. (t. 2, b. l. 96-98, 100-101, 111-112, 117-118, 125-126), teismas atkreipė dėmesį ir į gynybos akcentuotas aplinkybes, o būtent į tai, kad 2017 m. lapkričio 23 d. vykusio pokalbio metu R. T. nurodė V. Ž., kad jo turimas miško pirkėjas gali pinigus pervesti jai. 2017 m. lapkričio 27 d. pokalbio metu ji nurodė V. Ž., kad šis gali užvažiuoti pas ją į kontorą ir palikti (pinigus) buhalterei. 2017 m. lapkričio 28 d. pokalbio metu ji nurodė V. Ž., kad žemės pirkėjas pinigus pervestų į jos sąskaitą. 2017 m. gruodžio 4 d. pokalbio metu ji nurodė, kad V. Ž. gali padaryti pavedimą. 2017 m. gruodžio 7 d. pokalbio metu nurodė V. Ž., kad pinigai turės būti pervesti (duomenys neskelbtini). Vis tik, teismo vertinimu, šie įrodymai anksčiau padarytų išvadų nekeičia. Kaip jau buvo minėta, byloje surinkti įrodymai leidžia teismui spręsti, kad R. T., reikalaudama sumokėti 14 000 Eur, nebuvo numačiusi tik vieno būdo, kaip pasiekti V. Ž. pageidaujamo galutinio rezultato, tai yra visos iš jo priteistos sumos nemokėjimo ir bankroto bylos užbaigimo. Teismo vertinimu, ji buvo numačiusi, aptarusi ir galimybę sudaryti su V. Ž. taikos sutartį, o tokios sutarties sudarymui buvo reikalingi ir oficialiai V. Ž. sumokėti pinigai. Todėl sumą, kurią jos nurodymu V. Ž. ar kitas jo naudai veikęs asmuo turėjo pervesti į bankroto administratoriaus sąskaitą, teismo vertinimu, ji numatė panaudoti taikos sutarčiai sudaryti. Tokiu atveju slėpti šios sumos gavimą jai nebebuvo tikslo. Teismo vertinimu jos apsisprendimui dėl konkrečių tolimesnių veiksmų siekiant norimo rezultato, kuriuos ji nurodė ir minėtų pokalbių metu, padarė įtaką tai, kad V. Ž. 2017 m. lapkričio 16 d. neatnešė visos reikalautos 14 000 Eur sumos, nesumokėtų pinigų likučio neatnešė ir vėliau, nurodė pinigų neturintis, o BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procesas, kaip ir skolos iš V. Ž. išieškojimo procesas buvo užsitęsę, baigti bankroto procesą ji siekė kuo greičiau.

Aptartus įrodymus bei jų pagrindu padarytas išvadas teismas gretino ir su kitais byloje esančiais įrodymais.

Visų pirma teismas vertino tai, kad byloje esantys tiek BUAB „duomenys neskelbtini“ tiek UAB „duomenys neskelbtini“ banko sąskaitos išrašai, kasos dokumentai patikimai patvirtina, kad V. Ž. 2017 m. lapkričio 16 d. R. T. sumokėti 10 000 Eur grynais pinigais nei į antstolio A. A., vykdžiusio minėtos Kauno apygardos teismo nutartimi priteistos sumos išieškojimą, nei į kreditorių (sąskaita banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais), nei pagaliau į bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą įmokėti nebuvo. Tai nebuvo padaryta nei pinigų gavimo dieną, nei vėliau. Be to, priimdama grynuosius pinigus iš V. Ž., R. T. nesurašė jokio pinigų priėmimo kvito, kasos pajamų orderio ar kito pinigų priėmimą-perdavimą patvirtinančio dokumento, nors žinojo apie tokio dokumento surašymo būtinybę, nes pati nurodė teismui, kad tokia buvo įprasta praktika. Šias aplinkybes patvirtino tiek pati R. T., tiek liudytoja D. K., teikusi UAB „duomenys neskelbtini“ buhalterines paslaugas ir dirbusi kartu su R. T.. Aiškindama tokį savo elgesį R. T. nurodė teismui, kad V. Ž. turėjo atvažiuoti ryte, tačiau atvažiavo vakare, kai buhalterės jau nebuvo darbo vietoje, todėl toks dokumentas ir nebuvo surašytas. Jos teigimu tai padaryti vėliau ji pamiršo, nes pinigus saugiai laikė savo naudojamame seife banke. Ji niekada neprašė sumokėti grynųjų pinigų, V. Ž. galėjo juos pervesti į sąskaitą, tuo labiau, kad didžiausia skola buvo valdiškoms įmonėms, kurios grynais pinigais nepriima. Šie jos nurodyti paaiškinimai teismo neįtikino.

Iš byloje fiksuotų jau minėtų 2017 m. spalio 31 d. – lapkričio 16 d. vykusių R. T. ir V. Ž. tarpusavio pokalbių telefonu nustatyta, kad kalbos apie pinigų pervedimą į sąskaitą viso jų bendravimo metu niekada nebuvo, nors būtent toks veiksmas elgiantis teisėtai būtų buvęs logiškas, racionalus, saugus ir ekonomiškai naudingas. Tuo tarpu norint gautus pinigus nuslėpti, palankesnis yra būtent grynųjų pinigų gavimas, ko R. T. ir siekė. Iš minėtų pokalbių turinio matyti, kad ji reikalavo, kad V. Ž. surinkus pinigus jie susitiktų, kad šis pinigus atvežtų jai. Netgi pinigų perdavimo dieną 11.26 - 11.28 val. vykusio pokalbio telefonu metu V. Ž. nurodžius, kad laukia sąskaitoje pervestų pinigų, kalbos apie R. T. reikalautų pinigų pervedimą nebuvo. Iš minėtų pokalbių telefonu taip pat matyti, kad R. T. iš anksto buvo žinoma, kad V. Ž. jai atveš būtent grynuosius pinigus, savo darbo vietoje ji laukė ilgai, tad ji tikrai turėjo galimybę pasirūpinti pinigų priėmimą-perdavimą patvirtinančio dokumento ruošiniu ar pavyzdžiu, jei toks jai buvo būtinas, dar iki tol, kol baigėsi buhalterės darbo laikas. To ji nepadarė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. T. bankroto administratore, kaip pati nurodė, dirba nuo 2002 m., tad įvertinus jos patirtį, turimą išsilavinimą (nurodė baigusi tris aukštąsias mokyklas), tokio turinio dokumento surašymas neturėjo jai sukelti didesnių problemų. Be to, joks gautų grynųjų pinigų priėmimą-perdavimą patvirtinantis dokumentas nebuvo surašytas (paruoštas) ir vėliau, buhalterei esant darbo vietoje. Be to, kaip jau buvo minėta, 2017 m. spalio 31 d. R. T. susitikimui, kuomet V. Ž. turėjo atvežti pinigus, apskritai siūlė kokią nors kitą vietą, tai yra ne jos kontorą, kur yra ir buhalterės darbo vieta. Šie duomenys leidžia spręsti, kad R. T. siekė būtent grynųjų pinigų iš V. Ž. gavimo, ji sąmoningai nesurašė jokio jų gavimą patvirtinančio dokumento, dėl ko gauti pinigai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, ji taip pat sąmoningai neįnešė gautų pinigų į antstolio ar kreditorių sąskaitą. Pažymėtina, kad pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 5 punkto nuostatas visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo. Ši įstatymo nuostata R. T. turėjo būti žinoma. Minėta suma neįnešta ir į bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą. Toks jos elgesys atitinka anksčiau padarytas išvadas, kad jos reikalauti ir gauti pinigai buvo skirti jos asmeninei turtinei naudai, o ne kreditorių interesams patenkinti.

Byloje taip pat nustatyta, kad iš V. Ž. gautus grynuosius pinigus R. T. laikė banko „Citadele“ seife Nr. 144, kartu su savo asmeniniais daiktais ir pinigais bei kartu su ja gyvenusio V. A. Č. daiktais bei pinigais. Pastarąją aplinkybę ji patvirtino seife rastų objektų apžiūros metu (5 t., b. l. 51-64). Pagal banko pateiktus duomenis, seifu po 2017 m. lapkričio 16 d. ji naudojosi 2017 m. gruodžio 8 d. ir vėliau dar 5 kartus (t. 7 t., b. l. 58-59). Pinigai banko seife buvo laikomi iki pat 2018 m. balandžio 26 d. įvykusios kratos, tai yra ilgą laiko tarpą, per kurį ji galėjo laisvai disponuoti šiais pinigais. Šie pinigai nebuvo niekaip atskirti nuo kitų ar pažymėti. Tai, kad minėti pinigai nebuvo niekur panaudoti, padarytų išvadų nekeičia, nes R. T. savo dispozicijoje akivaizdžiai buvo sukaupusi itin didelę pinigų sumą. R. T. nurodė teismui, kad pinigus į banko seifą ji padėjo todėl, kad kontoroje buvo nesaugu, ten buvo stiklinės durys, ji nepasitikėjo apsauga. Tačiau šiems teiginiams prieštarauja kratos, atliktos UAB „duomenys neskelbtini“ naudojamose patalpose, duomenys. Jie patvirtina, kad R. T. darbo vietoje po stalu buvo rastas seifas, kuriame buvo laikomi 7 800 Eur (3 t., b. l. 55-61). Taigi, kaltinamoji šį seifą vertino kaip pakankamai saugią vietą laikyti dideles pinigų sumas savo darbo vietoje, tai yra ten pat, kur V. Ž. jai perdavė 10 000 Eur. Apibendrinant šiuos įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji gautus 10 000 Eur laikė ne darbo vietoje buvusiame seife, o asmeniniais tikslais naudojamame seife, nes taip ji siekė nuslėpti šių pinigų gavimo faktą ir toliau turėti neribojamą galimybę su jais elgtis kaip su savais.

Minėtas teismo išvadas, kad R. T. reikalavo sumokėti pinigus ir dalį jų paėmė būtent siekdama asmeninės turtinės naudos, o ne siekdama užtikrinti kreditorių interesus, patvirtina ir kitos teismo nustatytos svarbios aplinkybės. Per visą laiką, kai iš V. Ž. gauti 10 000 Eur buvo jos žinioje, R. T. apie juos nepateikė jokios informacijos asmenims, kuriems tokią informaciją privalėjo pateikti. Kaltinamoji negalėjo nurodyti teismui nė vieno asmens, kuriam buvo pateikusi tokią informaciją, ji tvirtino, kad to daryti neprivalėjo. Iš liudytojos D. K. parodymų seka, kad jai nebuvo pateikti jokie duomenys apie gautus 10 000 Eur, nors R. T. su buhalterija sietinus dokumentus jai perduodavo kas mėnesį, o visos finansinės operacijos turi būti apskaitomos. Iš liudytojo Z. J. parodymų, byloje fiksuotų jo pokalbių su R. T. bei vykdomosios bylos dokumentų taip pat matyti, kad kaltinamoji apie gautą 10 000 Eur sumą neinformavo nei antstolių kontoros, vykdžiusios išieškojimą iš V. Ž., nei šios kontoros antstolio padėjėjo Z. J., su kuriuo daug kartų bendravo šio išieškojimo vykdymo klausimais. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (2015 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 1R-222 redakcija) 82 punkte buvo numatytas reikalavimas, kad visos vykdymo proceso metu geranoriškai sumokėtos ar priverstinai išieškotos išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidos, įskaitant areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimų visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų paklausimų ir kitas išlaidas, kurias antstolis, atlikdamas antstolio funkcijas, privalo sumokėti tretiesiems asmenims, įmokamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi, pateikti tokią informaciją antstolių kontorai R. T. privalėjo. Maža to, iš byloje fiksuoto pokalbio telefonu tarp R. T. ir Z. J., vykusio 2017 m. lapkričio 28 d., tai yra nuo 10 000 Eur perdavimo praėjus 12 dienų, matyti, kad Z. J. informavo R. T. apie teisės aktų reikalavimą visus gautus pinigus įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau ir tuomet ji jam jokios informacijos apie gautus pinigus nepateikė. Priešingai, ji teiravosi jo apie taikos sutarties vykdymo procese sudarymą, pasakė, kad V. Ž. pinigų neturi, bet nori parduoti žemę už 5000 Eur, tad šiai sumai ji nori pasirašyti taikos sutartį, teiravosi, ar teisėjai galėtų netvirtinti tokios sutarties. Z. J. nurodė, kad galėtų tvirtinti arba ne, tačiau R. T. padarytų klaidą, nes nori visų pinigų, 20 000 – 30 000 Eur, į ką R. T. atsakė, kad jai užtenka 5 000 Eur. Z. J. nurodė, kad gavusi 5 000 Eur R. T., kaip supranta, pretenzijų neturėtų, tad turėtų parašyti jiems, kad su ja pilnai atsiskaityta (2 t., b. l. 106-110). Teismas vertino ir 2018 m. sausio 19 d. pokalbio tarp R. T. ir Z. J. turinį. Jo eigoje R. T. teigė norinti parduoti visą kreditorinį reikalavimą, Z. J. kalbėjo tik apie kiek didesnę nei 1 000 Eur išieškotą sumą, kuri turėtų būti minusuota iš kreditorinio reikalavimo, vėlgi, nieko nenurodydama apie gautus 10 000 Eur (2 t., b. l. 131-132).

Be to, jokios informacijos apie gautus pinigus ji nepateikė ir labiausiai suinteresuotiems šią žinią gauti asmenims – BUAB „duomenys neskelbtini“ kreditoriams. R. T. tvirtino, kad tokios informacijos pateikti neprivalėjo, nes pinigai kreditoriams yra padalinami bankroto pabaigoje, be to, ji nenorėjo atrodyti kvailai, nes visa taikos sutarčiai būtina suma dar nebuvo sumokėta. Tokie jos paaiškinimai teismo neįtikino. Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamų veiksmų atlikimo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas numatė bankroto administratoriui pareigą administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikti informaciją apie įmonės turtą. Jau minėta 2017 m. gegužės 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pakeitusia 2016 m. liepos 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, iš V. Ž. BUAB „duomenys neskelbtini“ naudai be kita ko buvo priteisti 30 939,58 Eur žalos atlyginimo (14 t., b. l. 193-200). V. Ž. buvo šios bendrovės skolininkas. Jeigu jo sumokėtus 10 000 Eur R. T. vertino ne kaip kyšį, o kaip sumą, kuri, pasak jos, buvo sumokėta kreditorių interesais, šios pajamos buvo BUAB „duomenys neskelbtini“ turtas, apie kurį R. T. privalėjo pateikti informaciją kreditoriams savo kaip bankroto administratorės veiklos ataskaitose. Tokią pareigą numatė tuo metu galiojusio ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 25 punktas. To ji nepadarė. Vertinant kaltinamosios paaiškinimus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių bankroto administratoriaus ataskaitų, teiktų 2017 m. gruodžio 15 d. ir 2018 m. sausio 26 d. kreditorių susirinkimams (t. 4, b. l. 152-161, 180-182), matyti, kad R. T. vis tik pateikė kreditoriams informaciją apie gautas kur kas mažesnes sumas (150 Eur pajamos iš Garantinio fondo), tarp jų ir sumą, gautą vykdant išieškojimą iš V. Ž. (800, 97 Eur, vėliau 1202,91 Eur). Tuo tarpu apie sumokėtą 10 000 Eur sumą, kaip jau minėta, ataskaitose informacijos nėra. Ši suma, net ir be likusių nesumokėtų 4 000 Eur, palyginus su nurodytomis bendrovės pajamomis, buvo labai ženkli, tad ši informacija neabejotinai buvo reikšminga kreditoriams, tuo labiau, kad kreditoriams buvo siūloma kreiptis į teismą dėl BUAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos. Tokioje situacijoje vertinti informacijos apie gautus pinigus pateikimą kaip kvailą bankroto administratoriaus elgesį nėra logiška ir suprantama, tačiau būtent toks elgesys būtų logiškas, jei R. T. nė neketino informuoti kreditorių apie gautus pinigus, nes jų reikalavo ir juos priėmė savo turtinei naudai, o ne siekdama patenkinti kreditorių interesus.

Iš jau minėtų administratoriaus ataskaitų taip pat matyti, kad juose kreditoriams buvo pateikta informacija apie pinigų sumą, priteistą iš V. Ž., tačiau nenurodyta jokių konkrečių duomenų apie jo turimą turtą, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, nors tokio turto V. Ž. turėjo, jam buvo taikomas areštas, į jį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. 2017 m. liepos 14 d. antstolio A. A. patvarkymu Nr. S-17010916 ir turto arešto aktu Nr. S-17010911 buvo areštuotas V. Ž. priklausantis nekilnojamas turtas: ½ 0,35 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ; 4,91 m2 ploto kitos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini); ½ 637,51 m² kitos (fermų) paskirties pastatas (duomenys neskelbtini); 113/455 dalis 4,55 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės Boeckmann, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), H. V., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. T. antstolių kontoros darbuotojai teiravosi, ar nukreipti išieškojimą į šį turtą. Papildomai paminėtina ir tai, kad R. T. buvo informuota ir apie kitą V. Ž. turimą turtą – 16 arklių ir V. Ž. vardu registruotą keltuvą Thaler, jos teirautasi, ar nukreipti išieškojimą ir į šį turtą. Paminėtina ir tai, kad 2018 m. balandžio 19 d. 10.35 – 11.05 val. vykusio R. T. ir V. Ž. susitikimo metu kaltinamoji nurodė, kad „ji ir taip rizikavo, kai parašė kreditoriams, kad V. Ž. neturi turto“ (1 t., b. l. 155-158). R. T. paaiškino, kad sakė bet ką, kad greičiau pasibaigtų bankroto procedūrą, tačiau tai teismo neįtikino. Minėtos aplinkybės, jas vertinant kartu su kitais aptartais įrodymais, leidžia teismui spręsti, kad R. T. žinojo, kad V. Ž. turi areštuoto turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau kreditoriams tokio pobūdžio informacijos nepateikė sąmoningai, siekdama palankaus jų sprendimo siūlomais klausimais. Teismas vertino gynybos argumentus, kad didžiausi kreditoriai, tai yra VSDFV Marijampolės skyrius ir VĮ „Turto bankas“, gali patys gauti informaciją apie V. Ž. turimą turtą, tačiau tokie teiginiai padarytų išvadų nekeičia, nes prieš balsavimą tokios informacijos minėti kreditoriai neturėjo.

Darydamas išvadas teismas analizavo bei vertino ir liudytojo E. L. parodymus, kuriuos akcentavo ir gynyba. Šis liudytojas nurodė teismui, kad 2017 m. rudenį konsultavo R. T. dėl taikos sutarties vykdymo procese, nes išieškojimas iš V. Ž. komplikavosi. Ji buvo jam nurodžiusi, kad suderėta suma yra 14 000 Eur, ji turėjo būti įrašyta į sutartį. R. T. sakė, kad sutarties nepasirašys, kol nesumokės pinigų. Jos prašymu jis paruošė taikos sutarties vykdymo procese projektą, kuriame buvo įrašyta viskas, išskyrus antstolio išlaidų sumą. R. T. apie lapkričio 16 d. jam paskambino ir pasakė, kad turi atvažiuoti V. Ž. ir atvežti pinigus, norėjo, kad jis fiziškai dalyvautų sudarant tą sutartį, nes yra sudėtingi klausimai. Jis visą dieną laukė, tačiau vakare pasakė, kad važiuoja namo, jei reiks – atvažiuos iš namų. Po to jau važiuojant namo R. T. jam telefonu pasakė, kad važiuoti nereiks, sumokėjo tik 10 000 Eur, tad taikos sutarties ji nepasirašys. Už paslaugas 2017 m. lapkričio 21 d. pavedimu R. T. jam sumokėjo 100 Eur. Taikos sutarties projektas neišliko. Vertindamas šiuos parodymus teismas juos gretino su kitais įrodymais. R. T. teismui taip pat patvirtino, kad taikos sutarties sąlygos buvo aptartos su advokatu E. L., jis turėjo paruošti taikos sutartį, laukė savo kontoroje (duomenys neskelbtini) gt. tą dieną iki 17.00 val. Jis tikrai žinojo, kad ji gavo 10 000 Eur. Kitą dieną ji jam paskambino ir pasakė, kad V. Ž. visos sumos neatnešė, kad sutarties neruoštų iki bus visi pinigai. Už konsultavimą dėl taikos sutarties sudarymo ji advokatui sumokėjo 100 Eur. Šiuos parodymus teismas gretino ir su kitais įrodymais. Nuo 2017 m. spalio 31 d. vykdant R. T. atžvilgiu elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę nebuvo užfiksuoti jokie R. T. bei E. L. tarpusavio kontaktai telefonu nei 2017 m. lapkričio 16 d., nei kitą dieną, nors abu tvirtino bendravę tarpusavyje telefonu apie taikos sutarties su V. Ž. sudarymą, apie gautą pinigų sumą. Byloje nėra ir liudytojo paruošto taikos sutarties vykdymo procese projekto. E. L. nurodė, kad šis dokumentas neišliko. Nėra užfiksuotas ir tokio dokumento pateikimas susipažinti R. T., pavyzdžiui, elektroniniu paštu ar kitu būdu. Iš byloje fiksuotų R. T. pokalbių telefonu su V. Ž., vykusių iki jam atvykstant 2017 m. lapkričio 16 d., taip pat ir iš jų pokalbio minėtos dienos susitikimo metu, kuomet buvo perduoti 10 000 Eur, matyti, kad R. T. nieko neužsiminė nei apie tai, kad jau yra paruoštas taikos sutarties projektas (ji nurodė tik galvojanti kaip padaryti taikos sutartį), nei apie tai, kad būtent dėl šios sutarties pasirašymo advokatas visą dieną laukia/laukė atvykstančio V. Ž.. R. T. taip pat nurodė, kad V. Ž. 2017 m. lapkričio 16 d. turėjo atvežti visus 14 000 Eur, o kad atvežė tik 10 000 Eur ji sužinojo tik pamačiusi pinigus. Taigi, tuo atveju, jei V. Ž. būtų atvežęs 14 000 Eur, taikos sutarties pasirašymui tą dieną kliūčių nebūtų buvę. Liudytojas E. L. nurodė, kad R. T. prašė jo fiziškai dalyvauti taikos sutarties pasirašyme, kad būtent dėl to jis visą dieną laukė su pinigais atvykstančio V. Ž., kad taikos sutarties projektas buvo paruoštas, reikėjo tik įrašyti antstolio išlaidų dydį, be kurio sutarties pasirašymas nebūtų galimas. Tačiau iš byloje fiksuotų pokalbių telefonu su Z. J., taip pat iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad R. T. nesiėmė jokių veiksmų 2017 m. lapkričio 16 d. ar iki tol sužinoti konkrečią antstolio turėtų išlaidų sumą, kurios įrašymas į sutartį, pasak E. L., buvo būtinas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo. Nei kaltinamoji, nei jos gynėjas ikiteisminio tyrimo metu apie liudytoją E. L. nepateikė jokios informacijos, nors jo parodymai yra palankūs gynybai. Pats liudytojas E. L. parodymus davė 2020 m. lapkričio 21 d., tai yra nuo įvykių praėjus ilgam laiko tarpui, daugiau nei trims metams. Liudytojas nurodė atsimenantis įvykius, nes pasižiūrėjo procesinius dokumentus, tačiau jis taip pat nurodė, kad jo paruoštas taikos sutarties projektas neišliko, tad jį peržiūrėti jis neturėjo galimybės. Kaltinamoji ir liudytojas E. L. nurodė, kad už jo konsultavimo (ne projekto paruošimo) paslaugas 2017 m. lapkričio 21 d. pavedimu jam buvo sumokėta 100 Eur, tačiau toks dokumentas bankroto administratoriaus byloje nebuvo rastas. Teisiamojo posėdžio metu apklausiant liudytoją gynyba nurodė pateiksianti teismui minėtą mokėjimo pavedimą, tačiau jis pateiktas nebuvo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad liudytojas E. L. yra vienintelis asmuo procese, tvirtinantis, kad buvo surašytas konkretus taikos sutarties projektas, kad R. T. 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė jam informaciją apie V. Ž. jai sumokėtus 10 000 Eur, nors, kaip jau buvo minėta, tokios informacijos kiti asmenys (antstolis, kreditoriai, buhalterė), kuriems R. T. privalėjo ją pateikti, iš jos negavo. Vertintina ir tai, kad liudytoją E. L. ir R. T. siejo komerciniai santykiai, advokatas teikė R. T. kaip bankroto administratorei mokamas teisines paslaugas, o tai leidžia spręsti apie jo suinteresuotumą.

Apibendrindamas aptartus E. L. parodymus bei su jais sietinus R. T. parodymus, teismas sprendžia, kad šių įrodymų patikimumas kelia abejones, nes jie prieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Nežiūrint to, teismas negali patikimai atmesti galimybės, kad R. T. iš tiesų aptariamu laikotarpiu konsultavosi su liudytoju E. L. dėl taikos sutarties su V. Ž. sudarymo, liudytojas galimai net ir paruošė tokio dokumento projektą, tačiau anksčiau padarytų išvadų šie duomenys nekeičia. Kaip jau buvo minėta, įrodymų visuma leidžia spręsti, kad kaltinamoji buvo numačiusi galimybę pasirašyti su V. Ž. taikos sutartį, o tam buvo būtinas ir tokio dokumento projektas. Pakoreguoti savo nuožiūra jame įrašytą taikos sumą, jei tokia suma būtų buvusi projekte, jai nebūtų sudėtinga. Teismas negali patikimai atmesti ir galimybės, kad R. T., pasitikėdama asmeniu, iš tiesų 2017 m. lapkričio 16 d. ar kitą dieną nurodė E. L. apie iš V. Ž. gautus 10 000 Eur, tačiau tokios informacijos atskleidimas nekėlė jai didesnio pavojaus. E. L. neturėjo duomenų, kad šie pinigai nebus įnešti į kreditorių, antstolio ar bankroto administratoriaus sąskaitą, kad jie nebus įtraukti į buhalterinę apskaitą, kad apie juos R. T. neinformuos asmenų, kuriuos privalėjo informuoti apie gautą turtą, kad juos gavusi R. T. pradės veikti ne kreditorių, o V. Ž. interesais, todėl E. L. iš R. T. gautos informacijos apie 10 000 Eur sumokėjimą (jei tokia informacija jam buvo pateikta) negalėjo įvertinti kaip kyšio gavimą ir pakenkti R. T..

Atskirai aptartini ir bylos įrodymai dėl to, kokios konkrečiai taikos sutarties sudarymą buvo numačiusi R. T., tačiau kartu pažymėtina, kad pagal byloje surinktus įrodymus, toks jos veikimas buvo tik vienas iš pažadėtų jos galimų veiksmų, kuriuo būtų pasiektas norimas rezultatas. Duodama parodymus R. T. teigė, kad buvo sutarta dėl taikos sutarties bankroto procese, tačiau vėliau patikslino, kad turėjo būti sudaryta taikos sutartis vykdymo procese. Argumentus dėl taikos sutarties bankroto procese sudarymo pateikė ir gynyba bei prokuroras, ji minima ir kaltinime. Teismas pažymi, kad abi R. T. nurodytos sutartys pavadintos taip pat – taikos sutartimis, tačiau nėra tapačios, jų sudarymą reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Pagal tuo metu galiojusio ĮBĮ 1 straipsnio 11 punktą taikos sutartis – kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kad V. Ž. būtų siekęs BUAB „duomenys neskelbtini“ veiklos tęstinumo. Jis patvirtino, kad, patarus advokatui, prašė R. T. sudaryti su juo taikos sutartį, nes norėjo išvengti visos iš jo priteistos sumos mokėjimo (tiek pinigų neturėjo) bei norėjo bankroto bylos pabaigos. Kaip patvirtino jo parodymai, kaltinamoji nekonkretizavo jam, kokia konkrečiai taikos sutartis galėtų būti sudaryta sumokėjus visus reikalautus pinigus, kokios būtų jos sąlygos. Teismas, įvertinęs jau minėtų fiksuotų jų pokalbių turinį, sprendžia, kad iš pradžių ir pati R. T. nežinojo, kokią konkrečiai taikos sutartį ji sudarytų. Teismo sprendimo vykdymo procesas jau buvo prasidėjęs, jį vykdė antstolis A. A.. Tokioje situacijoje V. Ž. interesus atitiko būtent taikos sutarties vykdymo procese pasirašymas, apie kurią patikslinusi savo parodymus nurodė ir R. T.. Apie taikos sutarties vykdymo procese sudarymo ketinimus davė parodymus ir liudytojai Z. J. bei E. L., apie tokią sutartį fiksuotas ir po 2017 m. lapkričio 16 d., kai R. T. gavo dalį pinigų, 2017 m. lapkričio 28 d. įvykęs jos pokalbis telefonu su Z. J. (t. 2, b. l. 106-110). Atkreiptinas dėmesys ir į tuo metu galiojusio ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalį, pagal kurią taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 7 d. priėmė nutartį pripažinti BUAB „duomenys neskelbtini“ bankrutavusia ir ją likviduoti (14 t., b. l. 184-185), duomenų apie šios nutarties apskundimą nėra. Taigi, aptariamu laikotarpiu (2017 m. spalis) taikos sutartis bankroto procese nebegalėjo būti sudaryta. Taikos sutarties vykdymo procese sudarymą reglamentuoja CPK 595 straipsnis, kurio 1, 2 dalys numato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Taikos sutarties patvirtino diskrecija suteikta apylinkės teismui. Taigi, R. T., atstovaudama išieškotoją BUAB „duomenys neskelbtini“ turėjo teisę ir galimybę sudaryti tokią sutartį. Gynyba akcentavo ir tai, kad galutinį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo priima teismas. Kaip minėta, teisės aktai iš tiesų numato tokį reglamentavimą, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi. Akivaizdu, kad teismas negalėtų spręsti taikos sutarties patvirtino, jei tokia sutartis apskritai nebūtų pasirašyta, o šis veiksmas buvo būtent R. T. įgaliojimų ribose. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. T. buvo nurodžiusi V. Ž., kad, pavyzdžiui, grąžins jam visus ar dalį sumokėtų pinigų, jei sutartis nebus patvirtinta teisme. Iš to spręstina, kad jos reikalavimas sumokėti pinigus buvo siejamas visų pirma su jos pačios veiksmais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis V. Ž. parodymais bei 2017 m. spalio 31 d. fiksuotu jo ir R. T. pokalbiu nustatyta, kad kaltinamoji, reikalaudama pinigų, nurodė V. Ž., kad taikos sutarties patvirtinimo klausimą ji suderins su teisėjais „kauniokais“, kurie viską sutvarkys, kad gautais pinigais turės dalintis. Byloje nėra įrodymų, kad R. T. atliko kokius nors konkrečius veiksmus, siekdama už atlygį padaryti poveikį teisėjui. Ikiteisminio tyrimo dalis dėl kaltinimo padarius BK 226 straipsnio 4 dalį numatytą nusikalstamą veiką jos atžvilgiu nutraukta. Tačiau šiuo atveju reikšmingas yra jos pažadas V. Ž., sumokėjus reikalautus pinigus, esant reikalui, atlikti tokius veiksmus.

Nustatant reikšmingas faktines aplinkybes paminėtina ir tai, kad, kaip ir nurodė gynėjai, tuo metu galiojęs ĮBĮ neįpareigojo bankroto administratoriaus taikos sutarties vykdymo procese sudarymui gauti kreditorių pritarimą. Tai patvirtina ir esama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1379/2012, e2-377-823/2017, e2-1586-381/2020 ir kt.). Be to, taikos sutarties vykdymo procese sudarymas (net ir be kreditorių pritarimo) pats savaime yra teisėtas veiksmas, nes jį reglamentuoja minėti teisės aktai, bankroto administratorius turi tokius įgaliojimus. Taigi, tiek V. Ž., prašydamas R. T. sudaryti taikos sutartį, tiek ir pati R. T., pasirašydama taikos sutartį, vien tokiu veiksmu teisės aktų reikalavimų pažeidusi nebūtų. Tačiau būtina paminėti ir tai, kad greta teisės sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ji turėjo ir pareigą veikti taip, kaip ją įpareigojo tuo metu galiojęs ĮBĮ bei Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas. Taigi, teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ji turėjo tik tuo atveju, jei toks sprendimas būtų maksimaliai atitikęs ne V. Ž., o kreditorių interesus. Tiek pats sprendimas sudaryti taikos sutartį, tiek ir jos sąlygos turėjo atitikti skolininko turtinę padėtį, nustatytas galimybes realiai išieškoti visą ar dalį skolos iš jo ir panašiai. Tokia buvo jos kaip bankroto administratoriaus įgalioto asmens veiklos esmė. Šiuo atveju buvo priešingai.

Visų pirma teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto bylos, vykdymo bylos dokumentų, fiksuotų pokalbių telefonu, liudytojų Z. J., R. S. parodymų pagrindu nustatyti R. T. veiksmai, kuriuos galima vertinti kaip atitinkančius kreditorių interesus, būdavo atliekami tik tuomet, kai V. Ž. nesumokėdavo iš jo reikalautų pinigų sumų. Ji teikdavo prašymus antstoliui stabdyti skolos išieškojimo procesą, kai V. Ž. pažadėdavo sumokėti pinigus, nors buvo galimybė išieškojimą tęsti, kas atitiktų kreditorių interesus. Negavusi reikalautų pinigų ji teikdavo antstoliui prašymą atnaujinti išieškojimą, inicijuodavo V. Ž. turto paiešką, jo areštą, įvertinimą, varžytines. Iš bankroto ir vykdymo bylose esančių dokumentų matyti, kad V. Ž. turėjo turto, dalis jo buvo antstolio areštuota, buvo gautas ir kito antstolio sutikimas realizuoti areštuotą turtą, antstolių kontora ne kartą teiravosi kaltinamosios dėl išieškojimo nukreipimo į šį turtą, tačiau R. T. nurodymu tokių veiksmų nebuvo imtasi. Kaip jau buvo minėta, R. T. ėmėsi aktyvių veiksmų, kad V. Ž. turtas būtų įvertintas ne realia, o mažesne kaina. R. T. nurodė, kad areštuotas turtas buvo nelikvidus, bevertis, vėliau taip ir nebuvo parduotas už turto vertintojos nustatytą kainą, tačiau šie argumentai nėra reikšmingi, nes R. T. pradėjo veikti ne kreditorių, o V. Ž. interesais dar neturėdama duomenų, kaip seksis parduoti areštuotą turtą, nes reikalaujant pinigų tokių veiksmų dar nebuvo imtasi. Ji taip pat neteikė kreditoriams informacijos nei apie gautus 10 000 Eur, nei apie V. Ž. turimą ir areštuotą turtą, jo kiekį ir tikrąją vertę, taip siekdama palankaus jų sprendimo. Teismas sprendžia, kad tokiems R. T. veiksmams darė įtaką 2017 m. lapkričio 16 d. jos gauti 10 000 Eur, kuriuos ji nuslėpė nuo kreditorių, bei lūkestis, kad V. Ž. jai sumokės ir likusius reikalautus 4 000 Eur arba užtikrins jų sumokėjimą sudarant fiktyvų sandorį, o ne noras greičiau ir veikiant teisėtai užbaigti bankroto procesą.

Gynyba akcentavo, kad 14 000 Eur taikos sutarties vykdymo procese sudarymas pagal esamą praktiką atitiko kreditorių interesus. Kaip jau buvo minėta, teismo vertinimu pažadas sudaryti minėtą taikos sutartį apskritai buvo tik vienas iš galimų norimo rezultato pasiekimo būdų, kuriuos siūlė R. T. (apie tai dar bus pasisakyta vėliau), be to, byloje surinkti įrodymai neleidžia spręsti, kad ji ketino sudaryti taikos sutartį būtent 14 000 Eur. Visi prieš tai aptarti jos veiksmai rodo, kad ji aktyviai siekė sudaryti galimybę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese tokiomis sąlygomis, kokios būtų palankiausios V. Ž., nors akivaizdžiai turėjo neišnaudotas galimybes pasiekti kreditoriams palankesnį rezultatą ir tai žinojo. Byloje nepavyko patikimai nustatyti, kokiai konkrečiai sumai R. T. ketino sudaryti taikos sutartį tuo metu, kai pateikė reikalavimą duoti kyšį. Teismo vertinimu, tuo metu šios sumos nežinojo ir pati R. T.. Šios sumos ji nenurodė V. Ž., pokalbių metu teigė, kad „sudarys taikos sutartį tokiai pinigų sumai, kokiai jai atrodys, kad reikia“, kad „pasirašydama taikos sutartį kad ir 1000, ji atsakomybę prisiima sau“. Tokia išvada darytina įvertinus ir fiksuotą jau minėtą jos pokalbį su Z. J., kurio eigoje ji konsultavosi dėl tokios sutarties sudarymo reglamentavimo. Teismo vertinimu ši suma būtų buvusi nustatyta proceso eigoje atsižvelgus į aplinkybes, tačiau akivaizdu, kad ši suma būtų buvusi ženkliai mažesnė, nei iš V. Ž. priteista suma. Ši suma akivaizdžiai nebuvo ir 14 000 Eur, nes gautus 10 000 Eur ji pasisavino nuslėpdama jų gavimą nuo kreditorių, o vėliau reikalavo sumokėti tik 4 000 Eur.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad R. T. procesiniams veiksmams darė įtaką ne V. Ž. turtinės padėties analizė, ne nesėkmingas jo turto realizavimas varžytinėse ar panašiai, o V. Ž. sutikimas sumokėti jai reikalautus 14 000 Eur, dalies šių pinigų, tai yra 10 000 Eur sumokėjimas bei pažadas artimu metu sumokėti likusius 4 000 Eur.

Detalizuojant teismo išvadą, kad pažadas sudaryti minėtą taikos sutartį buvo vienas pagrindinių, tačiau ne vienintelis iš galimų norimo rezultato pasiekimo būdų, paminėtina, kad nors V. Ž. siekė būtent taikos sutarties sudarymo, taikos sutartį kaltinamoji ne kartą minėjo ir telefoninių pokalbių metu, konsultavosi su liudytoju Z. J., galimai ir su E. L. dėl jos sudarymo, tačiau tokia sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Liudytojo V. Ž. parodymai, byloje fiksuotų kontroliuojamų pokalbių turinys leidžia spręsti, kad R. T. pateikiant reikalavimą sumokėti 14 000 Eur tarp jos ir V. Ž. kalbos, kad šie pinigai bus nukreipti kreditoriams, nebuvo. Pateikdama minėtą reikalavimą ji prašė ja pasitikėti, nekonkretizavo, kokiu būdu pasieks jo norimo rezultato – priteistos visos sumos nemokėjimo ir bankroto bylos pabaigos. Iš aptartų įrodymų galima spręsti, kad ir pati R. T. nebuvo apsisprendusi, kokiu būdu tai pasieks, nes tvirtino, kad dėl to „suks smegenis“, kad paprastai „taikos sutarčių ji nepasirašinėja“ (2017 m. spalio 31 d. pokalbis); kad „galvoja kaip padaryti taikos sutartį“, kad „sugalvojo kaip daryti, nori padaryti viską, kad būtų susirinkimas ir iš karto likvidavimas ir pabaiga“, kad „jei taip pasirašys su V. Ž. taikos sutartį, tai jai tikrai galvą nuims“ (2017 m. lapkričio 16 d. pokalbis); kad „jis siūlo taikos sutartį, kad kreditoriai gali pagalvoti, kad ji per mažą sumą pasirašė su juo, bet ji taikos sutartį tris metus su juo pasirašinėja“ (2017 m. lapkričio 17 d. pokalbis); kad „arkliai nėra areštuoti ir jai neišeina taikos sutartis, jeigu bus arkliai. Sodra su mokesčiais kaip mažai įmonei duos pinigų, tai ji turės dar du metus sukti sau smegenis, gal dar arklius pradės pardavinėti, o ji ir taip jau du metus suka sau smegenis. Jai dabar taikos sutartis yra pats geriausias dalykas“ (2017 m. lapkričio 20 d. pokalbis). Šie įrodymai leidžia spręsti, kad R. T. tik svarstė galimybę sudaryti su V. Ž. taikos sutartį ir jos apsisprendimui darė įtaką tai, kad V. Ž. 2017 m. lapkričio 16 d. neatvežė visų reikalautų pinigų, nesumokėjo ir nurodė neturintis galimybių sumokėti likusių reikalautų 4 000 Eur.

Aptarti įrodymai vertinti kartu su byloje esančia 2017 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimui R. T. pateikta medžiaga (t. 4, 126-162), iš kurios matyti, kad 2017 m. gruodžio 15 d. kreditorių susirinkimui ji siūlė kreiptis į Kauno apygardos teismą su prašymu dėl bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 6 punktą reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas, vykdomoji byla nutraukiama. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuojama, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33, 34 punktai). Išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Taigi, kaltinamoji, gavusi dalį reikalautų pinigų, ėmėsi konkrečių veiksmų, kad vykdomosios bylos išieškotojas, tai yra bankrutavusi UAB „duomenys neskelbtini“ būtų likviduotas, o tokiu atveju nutraukus vykdomąją bylą V. Ž. būtų išvengęs visos iš jo priteistos sumos išieškojimo. Tokiu būdu būtų pasiektas ir norimas veiksmų, už kuriuos reikalautas ir priimtas kyšis, rezultatas. Aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas nepritarė tokiam siūlymui, šiuo atveju nėra reikšminga, nes kyšininkavimo sudėtis yra formali, padarinių kilimas nėra būtinasis jos sudėties požymis. Šiuo atveju svarbu paminėti, kad iki 2017 m. gruodžio 15 d., kai R. T. pateikė siūlymą dėl išieškotojo pabaigos, taikos sutartis su V. Ž. nebuvo pasirašyta, nors R. T. po 2017 m. lapkričio 16 d. ir toliau reikalavo iš V. Ž. sumokėti likusius 4 000 Eur, siūlė V. Ž. sudaryti fiktyvius sandorius su jos nurodytu asmeniu. R. T. pasirinko tokią tolimesnę bankroto procesą eigą, kuri akivaizdžiai atitiko ne kreditorių, o V. Ž. interesus, be to būtų leidusi visą iš V. Ž. reikalautą sumą pasisavinti.

Atskirai aptartina ir tai, ar visa R. T. reikalauta sumokėti 14 000 Eur suma atitiko BK 230 straipsnio 4 dalyje nurodytus kyšio požymius, ar ji visa buvo reikalaujama būtent R. T. asmeninei turtinei naudai. Byloje nustatyta, kad V. Ž. buvo BUAB „duomenys neskelbtini“ skolininkas, o R. T. vykdė šios bendrovės bankroto administravimo procedūras. Tokioje situacijoje reikalavimas skolininkui sumokėti pinigus, tiek vienkartinis, tiek ir tęstinio pobūdžio, taip pat ir reikalautų pinigų priėmimas patys savaime negali būti vertinami kaip kyšininkavimas, tačiau tik tuo atveju, jei pinigai reikalaujami ir priimami kaip privaloma grąžinti skola bendrovei (jos kreditoriams), o ne kaip asmeninė turtinė nauda. Šiuo atveju yra nustatyta, kad reikalaudama sumokėti 14 000 Eur ir priimdama 10 000 Eur R. T. veikė ne kreditorių, o V. Ž. ir savo asmeniniais turtiniais interesais, gautus pinigus nuo kreditorių nuslėpė, tęsdama reikalavimą sumokėti likusius pinigus siekė išieškotojo pabaigos. Paminėtina ir tai, kad nagrinėjamoje situacijoje pinigų (ar jų dalies), kurie būtų panaudoti taikos sutarčiai vykdymo procese sudaryti, taip pat nebūtų galima vertinti kaip reikalautų ir paimtų R. T. asmeninei turtinei naudai, tačiau tik tuo atveju, jei bylos įrodymai patvirtintų, kad kaltinamoji jau reikalaudama sumokėti 14 000 Eur būtų apsisprendusi, kad V. Ž. norimą rezultatą pasieks būtent pasirašydama su juo taikos sutartį vykdymo procese ir būtų nurodžiusi jam būtent šiam tikslui teisėtai sumokėti (pervesti) konkrečią pinigų sumą. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra nustatyta. Byloje surinkti jau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. T. siekė, kad visa jos reikalauta 14 000 Eur suma būtų sumokėta jai asmeniškai grynaisiais pinigais. Jau buvo minėta ir tai, kad teikdama reikalavimą ji nebuvo nusprendusi, kokiu konkrečiai būdu pasieks V. Ž. norimo rezultato, tam turėjo numačiusi ne vieną būdą, tarp jų ir taikos sutarties pasirašymą, tačiau jo nerealizavo. Be to, ji ėmėsi konkrečių veiksmų, kad išieškotojas būtų likviduotas ir nepasirašiusi taikos sutarties vykdymo procese. Iš to spręstina, kad R. T. veiksmams bei jos pozicijai dėl pinigų sumos, kuri galėtų būti įmokėta kreditorių, o ne jos naudai, darė įtaką aplinkybės, susiklosčiusios jau po jos reikalavimo sumokėti 14 000 Eur pateikimo V. Ž. ir dalies reikalautų pinigų, tai yra 10 000 Eur priėmimo. Todėl spręstina, kad visa 14 000 Eur suma atitiko BK 230 straipsnio 4 dalyje aprašytus kyšio požymius, o R. T. tyčia kyšininkauti apėmė visą kaltinime nurodytą 14 000 Eur sumą.

Aptartų įrodymų visetas, jų pagrindu nustatyti R. T. veiksmai bei jos tyčios turinys, leidžia atskleisti tiek jos reikalautų sumokėti pinigų tikrąją paskirtį – jos asmeninę turtinę naudą, tiek ir veiksmų, už kuriuos buvo reikalauta ir paimta kyšio suma, priešingumą kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimams bei kreditorių interesams.

Remdamasis aptartais įrodymais bei išdėstytais argumentais teismas pripažino esant įrodytomis visas esmines 2021 m. vasario 19 d. kaltinimo faktines aplinkybes. Kartu teismas patikslino kai kurias kaltinimo formuluotes siekdamas aiškesnio pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių dėstymo. Teismas pašalino besikartojančias faktines aplinkybes, taip pat perteklines formuluotes dėl gautų 10 000 Eur neįtraukimo į įmonės buhalterinę apskaitą, jų laikymo asmeniniame banko seife greta kitų nepagrįstų teisėtomis pajamomis laikomų pinigų – 530 360 eurų, 19 308 JAV dolerių, 17 690 Anglijos svarų, 100 Rusijos rublių, 25 Estijos kronų, 6 Danijos kronų. Pastarosios aplinkybės nėra sietinos su nustatyta nusikalstama veika, įrodinėtinais nusikalstamos veikos sudėties požymiais, o kyšio pinigų apskaita įmonės buhalterinėje apskaitoje prieštarauja paties kyšio esmei, todėl į nustatytos veikos aprašymą neįtrauktinos. Teismas taip pat patikslino kaltinime nurodytas R. T. vykdytas pareigas, nurodė automobilio ir priekabos valstybinius numerius. Šios aplinkybės kaltinimo esmės nekeičia, jos nurodytos siekiant nustatytų faktinių aplinkybių tikslumo.

Dėl veikos teisinės kvalifikacijos

BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti arba reikalavo ar provokavo duoti, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. T. yra tinkamas BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Ji vykdė bankroto administratoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ įgalioto asmens pareigas vykdomame BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procese. Įvertinus ĮBĮ bankroto administratoriui, o tuo pačiu ir jo įgaliotam asmeniui suteiktų įgaliojimų įmonių bankroto procese turinį ir privalomą pobūdį, taip pat esamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-666/2012, 2K-338-511/2017), bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pripažintinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu (BK 230 straipsnio 3 dalis).

Pagal reiškiamus kaltinimus R. T. yra inkriminuojami du kyšininkavimo objektyvieji požymiai, tai yra kyšio reikalavimas ir jo dalies priėmimas. Teismų praktikoje reikalavimu duoti kyšį paprastai pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio reikalaujama ar net grasinama, jei nebus duotas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos kaltininkas gali ir turi atlikti vykdydamas įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-486-693/2015). Kyšio taip pat gali būti reikalaujama grasinant, jo negavus, atlikti teisėtus veiksmus (pvz., esant pagrindui pradėti ikiteisminį tyrimą, surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pranešti apie nusikalstamą veiką). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad reikalavimo požymis gali būti inkriminuotas tik tada, kai iniciatyva duoti/gauti kyšį kyla iš valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens, o ne iš kyšio davėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231/2007, 2K-89/2009, 2K-566/2014, 2K-486-693/2015).

Būtinas kyšininkavimo požymis yra ir tai, už ką buvo reikalautas ir priimtas kyšis, tai yra už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo arba jam prilyginto asmens atlikimas arba neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231/2007). Kyšininkavimas už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus reiškia, kad kyšo gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus, pvz., savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2013). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kyšio dalykui viršijant 250 MGL sumą, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį abiem atvejais, tai yra tiek už kyšį veikiant/neveikiant teisėtai, tiek ir neteisėtai.

Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš dispozicijoje aprašytų veikų padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2014; 2K-241-693/2015; 2K-377-697/2015; 2K-148-788/2017).

BK 225 straipsnyje aprašytas kyšininkavimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia.

Aplinkybė, kaip kaltininkas ketino panaudoti kyšio pinigus ir ar juos panaudojo, nėra būtinasis kyšininkavimo veikos sudėties požymis, todėl veikos teisinei kvalifikacijai įtakos nedaro.

Byloje aptartais įrodymais yra patikimai nustatyta, kad pinigų reikalavimo iniciatyva sklido būtent iš R. T.. 2017 m. spalio 18-19 d., tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamoji pati pareikalavo tiesiogiai iš V. Ž. 14 000 Eur, šio reikalavimo laikėsi ir vėlesnių kontaktų su juo metu, kol 2017 m. lapkričio 16 d. priėmė dalį reikalautų ir jo sumokėtų pinigų – 10 000 Eur, nuslėpdama jų gavimą nuo kreditorių. Reikalavimą sumokėti likusius 4 000 Eur ji tęsė ir vėlesnio bendravimo su V. Ž. metu. Reikalautų pinigų suma viršijo 250 MGL sumą, kuri yra lygi 12 500 Eur. Pinigai reikalauti ir dalis jų sumokėti R. T. naudai už veiksmus, kuriais V. Ž. siekė išvengti visos teismo sprendimu iš jo priteistos pinigų sumos mokėjimo BUAB „duomenys neskelbtini“ bei užbaigti bankroto bylą. Nustatyti kaltinamosios veiksmai, o būtent veikimas tik V. Ž. naudai, pažeidžiant kitų kreditorių teisėtus interesus, ketinimas sudaryti su V. Ž. taikos sutartį civilinėje byloje žymiai mažesnei sumai, nei iš jo yra priteista, taikos sutarties patvirtinimui dalį reikalautos pinigų sumos, esant reikalingumui, panaudojant teisėjų poveikiui, veiksmai siekiant nuslėpti nuo kreditorių 10 000 Eur gavimą, taip pat tikrąjį V. Ž. turimo turto kiekį ir vertę, nepagrįstai sumažinant jam priklausančio areštuoto turto – automobilio H. V., priekabos Boeckmann, arklidžių vertę, duodant neteisėtus patarimus dėl fiktyvių civilinių sandorių sudarymo, siūlant kreditoriams kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl bankrutavusios UAB „duomenys neskelbtini“ pabaigos, nors nebuvo išnaudotos galimybės pasiekti kreditoriams palankesnį rezultatą, visų šių veiksmų visuma prieštaravo kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimams, viršijo R. T. įgaliojimų ribas, todėl jie vertintini kaip neteisėti.

Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad R. T. veikė tiesiogine tyčia, nes ji suvokė savo veikos pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Remiantis išdėstytais argumentais spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti visus BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytus šios nusikalstamos veikos požymius.

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šoviniais

Įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės aplinkybės, veikos teisinė kvalifikacija

Byloje surinkti įrodymai, o būtent pačios R. T. parodymai, 2018 m. balandžio 24 d. kratos protokolo, 2018 m. gegužės 10 d. specialisto išvados duomenys, 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos pateikti Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad 2018 m. balandžio 24 d., 7.43 val., atliekant kratą R. T. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo rastas šaunamasis ginklas – Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „CHAMPION“ modelio revolveris „UMAREX“ Nr. 380237, skirtas šaudyti 9 mm garsiniais ir dujiniais centrinio įskėlimo šoviniais. Ginklas priskirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Kratos metu taip pat buvo rasti šaudmenys – du „PTS“ firmos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais šoviniai, pramoniniu būdu užtaisyti dujiniu užtaisu. Jie priskirti C kategorijos ginklams skirtiems šaudmenims, skirtiems šaudyti iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais revolveriais. Šį ginklą ir du šaudmenis R. T. savo gyvenamojoje vietoje laikė nuo 1995 metų, kuomet jį paveldėjo iš savo mirusio sūnaus. Leidimo laikyti ginklą ir šaudmenis ji neturėjo. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, jas patvirtinantys įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jas pripažįsta įrodytomis.

2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai Nr. XI-1146 ir 2013 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-733 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymui, iki 2014 m. liepos 1 d. nustatyta tvarka (pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešioti dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011 m. kovo 1 d., pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus) R. T. turėjo pateikti prašymą užregistruoti ir gauti leidimą laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklą ir šaudmenis, tačiau to nepadarė, todėl nuo 2014 m. liepos 1 d. minėtus kratos metu pas ją rastą ginklą ir šaudmenis laikė neteisėtai.

Aptartos faktinės aplinkybės atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o R. T. yra tinkamas šios veikos subjektas.

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016).

R. T. patvirtino teismui, kad žinojo, jog jos sūnus Gariūnuose įsigijo ir savo žinioje turėjo dujinį ginklą. Tuo metu jam nereikėjo leidimo. Sūnui 1995 m. mirus ji paveldėjo jo turtą, rado ginklą ir padėjo į spintą tarp apatinių drabužių. Kratos metu R. T. nurodė pareigūnams turinti šaunamąjį ginklą ir pateikė jį su dėtuve iš spintos miegamajame kambaryje. Tai fiksuota 2018 m. balandžio 24 d. kratos protokole. Šios aplinkybės patikimai patvirtina, kad R. T. buvo žinoma, kad ji namuose laiko dujinį ginklą su šaudmenimis. R. T. tvirtino, kad ginklas jai nebuvo reikalingas, tačiau jį radusi ji nesiėmė veiksmų, kad ginklas būtų perduotas teisėsaugos institucijoms, o pasirinko jį laikyti savo gyvenamojoje vietoje, paslėpė jį spintoje. R. T. taip pat nurodė, kad apie ginklą ji pamiršo, juo nešaudė, teisės aktais, reglamentuojančiais ginklų laikymą, nesidomėjo, nes su ginklu nesiruošė nieko daryti. Vertinant šias aplinkybes teismas apžymi, kad ginklas buvo laikomas tarp dažno naudojimo, asmeninių R. T. daiktų (apatinių rūbų) spintoje, jos miegamajame kambaryje, tad tokį ilgą laiko tarpą kaltinamoji negalėjo būti jo pamiršusi. Ji patvirtino teismui žinojusi, kad tuo metu, kai sūnus įsigijo ginklą, jo laikymui leidimas nebuvo reikalingas. Šios aplinkybės, taip pat byloje esantys duomenys apie R. T. išsilavinimą (nurodė baigusi tris aukštąsias mokyklas), leidžia teismui spręsti, kad ji turėjo pakankamai žinių ir gyvenimiškos patirties suvokti, kad tokio pobūdžio daiktų laikymas yra reguliuojamas teisės aktais, kad tam tikrų ginklų laikymui yra/gali būti nustatytas reikalavimas turėti leidimą. Tai, kad vėliau ji, jos teigimu, nesidomėjo teisės aktais, reguliuojančiais ginklų laikymą, jos nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis). Apibendrindamas teismas sprendžia, kad R. T. suprato laikanti ginklą neturėdama leidimo ir norėjo taip veikti. Taigi, byloje yra nustatyti visi BK 253 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis)

Padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenustato. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnį, teismas atsižvelgė į šias nustatytas aplinkybes. R. T. šaunamąjį ginklą, tai yra 9 mm kalibro revolverį, skirtą šaudyti garsiniais ir dujiniais šoviniais, bei du šovinius neteisėtai laikė ilgą laikotarpį, beveik trejus metus. Ginklas buvo laikomas jos gyvenamojoje vietoje, ne seife, o spintoje, tai yra kitiems asmenims prieinamoje vietoje. Kartu su ja tuo laikotarpiu gyveno ir kitas asmuo – V. A. Č.. Pagal minėtus kratos protokolo ir specialisto išvados duomenis, ginklas buvo laikomas su įdėtais dviem šoviniais būgne, tiek ginklas, tiek šoviniai buvo tinkami naudoti. Tokiu būdu buvo sukelta reali rizika kitų asmenų saugumui, sudaryta prielaida kilti pavojingiems padariniams. Pastarosios aplinkybės neleidžia nustatytos veikos vertinti kaip mažareikšmės, nekeliančios pavojaus visuomenei tiek, kad veiką nebūtų pagrindo vertinti kaip nusikalstamą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad R. T. ilgą laiką ginklą laikė teisėtai, nes reikalavimo C kategorijos ginklų ir šaudmenų laikymui turėti leidimą nebuvo. Jos laikytas ginklas ir šaudmenys priskirti žemiausios kategorijos ginklams, kurių laikymui (nešiojimui) reikalaujamas leidimas. Duomenų, kad kaltinamoji būtų ginklą naudojusi, byloje nėra. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad ginklu buvo šaudoma, tačiau patikimai atmesti galimybės, kad tai darė ginklą įsigijęs R. T. sūnus, negalima. Šios aplinkybės leidžia nustatytą veiką vertinti kaip mažiau pavojingą, tačiau ne mažareikšmę. Į aptartas aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą.

Teismas vertino ir konkrečius teismų praktikos pavyzdžius, tarp jų ir nurodytus gynybos, kai BK 37 straipsnio nuostatos buvo taikomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-94/2016, 2K-202-303/2017, 2K-202-489/2018, 2K-278-697/2019, 2K-186-689/2020), tačiau šiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai, jos leido spręsti apie mažesnį veikų pavojingumą visuomenei (ženkliai skyrėsi neteisėto ginklo laikymo trukmė, ginklas su šoviniais laikytas seife, ne kasdienio naudojimo patalpoje, ginklas laikytas be šovinių, šoviniai laikyti be ginklo). Todėl spręsdamas dėl BK 37 straipsnio taikymo minėtomis nutartimis kaip precedentais teismas nesivadovaus.

Tuo tarpu teismų praktikoje yra ir priešingų pavyzdžių, kuomet teismas, nustatęs labai panašias faktines aplinkybes, veikos mažareikšme nepripažino (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-433-908/2020 (2021 m. vasario 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos kolegijos nutartimi priimti kasacinį skundą byloje atsisakyta). Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-22-628/2020 atsisakyta taikyti BK 37 straipsnį nustačius panašias, o tam tikrais aspektais net mažiau pavojų keliančias aplinkybes (ginklas laikytas be šovinių, seife).

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nustatytos R. T. veikos nepripažįsta mažareikšme.

Dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių

Teismas, skirdamas konkrečią bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Asmeniui skiriama bausmė turi atitikti ir teisingumo bei proporcingumo reikalavimus.

Asmuo, padaręs BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Spręsdamas pagal minėtą teisės normą skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams savanaudiškais motyvais. Veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Reikalauto kyšio suma, tai yra 14 000 Eur, nežymiai viršijo įstatymo numatytą ribą, tai yra 250 MGL (12 500 Eur), nuo kurios veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį. R. T. priėmė tik dalį reikalauto kyšio, tai yra 10 000 Eur, ir šie pinigai buvo iš jos paimti. Turtinė žala nepadaryta. Šie duomenys leidžia teismui detaliau įvertinti nustatytos veikos pavojingumą. Teismas vertino ir tai, kad, kaip patvirtino ir pati kaltinamoji, procesas sukėlė atgarsį visuomenėje, teismas neabejoja ir tuo, kad nustatytais kaltinamosios korupciniais veiksmais buvo padarytas neigiamas poveikis visuomenės pasitikėjimui bankroto administravimą vykdančiais asmenimis.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamosios asmenybę. R. T. yra senyvo, 74 metų amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba dvejose bendrovėse ir vykdo individualią veiklą, gyvena viena, praeityje neteista, bausta administracine tvarka už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą administracinis nusižengimas padarytas 2017 m. rugpjūčio 23 d. Duomenų apie šios rūšies veikas, padarytas po nagrinėjamų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Byloje nėra duomenų ir apie R. T. psichikos ar priklausomybės ligų gydymą. Kaip matyti iš byloje pateikto 2020 m. spalio 12 d. kaltinamojo akto (t. 22, b. l. 28-44), teismui yra perduota R. T. baudžiamoji byla, kurioje ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio dalyje. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl minėto kaltinimo nėra priimtas, tad teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcijos principu, į minėtą prokuroro įvardytą aplinkybę spręsdamas bausmės R. T. skyrimo klausimą neatsižvelgs.

Nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. spalio 6 d.) nebenumatė galimybės atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui. 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta nauja BK 75 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d., asmeniui, padariusiam sunkų, BK XXXIII skyriuje numatytą nusikaltimą, taip pat nenumatė galimybės atidėti (nei pilnai, nei iš dalies) skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tad šis teisės aktas negali būti vertinamas kaip lengvinantis kaltinamosios teisinę padėtį ir taikomas.

Kaltinamoji R. T. savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo nusikalstamą veiką, neprisipažino ją padariusi ir nuoširdžiai nesigailėjo, išsiaiškinti veiką nepadėjo, nėra nustatyta ir nė vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tad pagrindo skirti bausmę taikant BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina, kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė, vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-40-648/2020).

Remdamasis išdėstytais argumentais bei įvertinęs visumą minėtų nustatytų ir jau aptartų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir senyvą kaltinamosios amžių, tai, kad ji teisiama pirmą kartą, o reikalauto kyšio suma 250 MGL ribą viršija nežymiai (1 500 Eur), teismas sprendžia, kad R. T. asmenybė ir jos padaryta veika nėra tiek pavojingi, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis galėtų būti pasiekta tik skiriant realią, nors ir minimalią BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu šiuo atveju bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai, bus pasiekti kaltinamajai skiriant švelnesnės rūšies bausmę, nei numatyta sankcijoje, o būtent baudą, nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytas už sunkius nusikaltimus skiriamas baudos dydžio vidurkis, jos dydį.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriama viena ar daugiau įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad R. T. korupcinis nusikaltimas buvo padarytas jai vykdant bankroto administratoriaus įgalioto asmens funkcijas, veika padarė neigiamą poveikį visuomenės pasitikėjimui bankroto administravimą vykdančiais asmenimis, kartu su bausme yra skirtina ir BK 68² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent, šiuo atveju teisės vykdyti su nemokumo proceso administravimu sietiną veiklą atėmimas minimaliam terminui, reglamentuotam BK 68² straipsnio 2 dalyje už sunkius, BK XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus.

Dėl prokuroro prašymo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą pasisakytina atskirai.

Byloje nustatyta, kad R. T. iš nusikalstamos veikos gavo 10 000 Eur. Ši suma yra nusikalstamos veikos rezultatas, kuris, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atitinka konfiskuotino turto požymius. Tačiau minėti 10 000 Eur buvo rasti ir paimti kratos R. T. naudojamame seife banke metu, o 2020 m. rugsėjo 15 d. teismo nutartimi grąžinti V. Ž.. Pagrindo konfiskuoti iš R. T. 10 000 Eur nėra.

Asmuo, padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Spręsdamas pagal minėtą teisės normą skirtinos bausmės klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuria pažeidė nustatytą disponavimo ginklais ir šaudmenimis tvarką. Veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), yra baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas vertino ir šiame nuosprendyje sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą jau aptartas aplinkybes. R. T. šaunamąjį ginklą, tai yra 9 mm kalibro revolverį, skirtą šaudyti garsiniais ir dujiniais šoviniais, bei du šovinius neteisėtai laikė ilgą laikotarpį, beveik trejus metus. Ginklas buvo laikomas jos gyvenamojoje vietoje, ne seife, o spintoje, tai yra kitiems asmenims prieinamoje vietoje. Kartu su ja tuo laikotarpiu gyveno ir kitas asmuo – V. A. Č.. Pagal minėtus kratos protokolo ir specialisto išvados duomenis, ginklas buvo laikomas su įdėtais dviem šoviniais būgne, tiek ginklas, tiek šoviniai buvo tinkami naudoti. Tokiu būdu buvo sukelta reali rizika kitų asmenų saugumui, sudaryta prielaida kilti pavojingiems padariniams. Be to, R. T. ilgą laiką ginklą laikė teisėtai, nes reikalavimo C kategorijos ginklų ir šaudmenų laikymui turėti leidimą nebuvo. Jos laikytas ginklas ir šaudmenys priskirti žemiausios kategorijos ginklams, kurių laikymui (nešiojimui) reikalaujamas leidimas. Duomenų, kad kaltinamoji būtų ginklą naudojusi, byloje nėra.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgė ir šiame nuosprendyje jau aptartus R. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, kurių nekartoja.

2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta nauja BK 75 straipsnio redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d., asmeniui, kuriam paskirta arešto bausmė, numatė galimybę atidėti arešto bausmės vykdymą. Ši po nagrinėjamos veikos padarymo įsigaliojusi teisės norma lengvina nuteistosios teisinę padėtį, tad, nustačius BK 75 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, galėtų būti taikoma (BK 3 straipsnio 2 dalis). Galimybę atidėti skirtą ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę numatė ir veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija.

Kaltinamoji R. T. savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo nusikalstamą veiką, neprisipažino ją padariusi ir nuoširdžiai nesigailėjo, nėra nustatyta ir nė vienos jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, tad pagrindo skirti bausmę taikant BK 62 straipsnio nuostatas nėra.

Remdamasis išdėstytais argumentais bei įvertinęs visumą minėtų nustatytų ir jau aptartų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir senyvą kaltinamosios amžių, tai, kad ji teisiama pirmą kartą, jos laikyti ginklas ir šaudmenys priskirti žemiausios kategorijos ginklams, kurių laikymui (nešiojimui) reikalaujamas leidimas, teismas sprendžia, kad R. T. asmenybė ir jos padaryta veika nėra tiek pavojingi, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis galėtų būti pasiekta tik skiriant sankcijoje numatytą, net ir švelniausią arešto bausmę, net ir taikant jos vykdymo atidėjimą. Teismo vertinimu šiuo atveju bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai, bus pasiekti kaltinamajai skiriant švelnesnės rūšies bausmę, nei numatyta sankcijoje, o būtent baudą, nustatant mažesnį, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytas už apysunkius nusikaltimus skiriamas baudos dydžio vidurkis, jos dydį.

Kratos R. T. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „CHAMPION“ modelio revolveris „UMAREX“ Nr. 380237 ir du „PTS“ firmos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolveriniai šoviniai yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Šių daiktų buvimas apyvartoje neturint leidimo yra draudžiamas, todėl R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – šio turto konfiskavimas (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis, BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

BK 225 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytos R. T. nusikalstamos veikos padarytos esant realiai jų sutapčiai. Jos priskiriamos skirtingoms, gretimoms nusikaltimų kategorijoms (sunkus ir apysunkis nusikaltimas), pagrindo išvadai, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, nėra. Įvertinęs visumą nustatytų ir jau aptartų bausmių individualizavimui reikšmingų aplinkybių, teismas taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Ši dalis nustatytina artima minimaliam dydžiui, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).

Kaltinamoji R. T. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. balandžio 24 d. 14.06 val. iki 2018 m. balandžio 26 d. 12.07 val., tai yra dvi dienas (9 t., b. l. 191, 195-196). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į skirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo

Prokuroras prašė teismo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72³ straipsniu, taikyti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą pinigams, kuriuos R. T. laikė asmeniniame banko seife greta kyšio dalyko (10 000 Eur, gautų iš V. Ž.), tai yra 530 360 Eur, 19 308 JAV dolerių, 17 690 Anglijos svarų, 100 Rusijos rublių, 25 Estijos kronų, 6 Danijos kronų. Byloje, siekiant užtikrinti ir galimą išplėstinio turto konfiskavimo taikymą, buvo taikomas R. T. nuosavybės teisių ribojimas tiek prokuroro nurodytam prašomam konfiskuoti turtui, tiek ir kitam turtui, kurio kilmės teisėtumas buvo tiriamas nagrinėjamoje byloje, todėl teismas spręs BK 72³ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą dėl viso paminėto turto.

Pagal minėto BK 72³ straipsnio nuostatas bei teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-1073/2018, 2K-295-222/2019), nagrinėjamu atveju išplėstinis turto konfiskavimas galėtų būti taikomas, jei būtų nustatytos visos šios įstatyme apibrėžtos sąlygos:

1) asmuo yra pripažintas padaręs apysunkį, sunkų ar labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;

2) byloje yra surinkta įtikinamų duomenų, kad turtas gautas būtent nusikalstamu būdu (o ne iš kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų šaltinių), ir šių duomenų įtikinamai nepaneigia baudžiamojo proceso metu asmens pateikti duomenys apie teisėtą turto kilmę. Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamą lėšų kilmę, galėtų būti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumą, t. y. jos trukmę, jos pobūdį, iš jos gaunamos turtinės naudos pobūdį, jos adekvatumą tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryšius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan.;

3) turtas yra neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms ir šis skirtumas viršija 250 MGL sumą;

4) turtas įgytas per penkerius metus iki nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, padarymo, jo darymo metu ar vėliau. Paminėtina ir tai, kad remiantis 2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 67, 72, 190 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 72³, 1891 straipsniais įstatymo Nr. XI-1199 7 straipsnio 1 dalimi, BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas taikomas tik turtui, kurį baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką padaręs asmuo įgijo po įstatymo Nr. XI-1199 įsigaliojimo, tai yra po 2010 m. gruodžio 11 d.

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertindamas išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų buvimą teismas turi vadovautis tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuotais ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje išaiškintais proporcingumo, interesų balanso ir kitais principais.

Nagrinėjamoje byloje R. T. pripažinta kalta padariusi BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytą sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio ji buvo gavusi 10 000 Eur turtinės naudos. Ši veika buvo pradėta daryti 2017 m. spalio 18/19 d., tad nustatytas faktines aplinkybes vertinant palankiausiai atsakomybėn traukiamam asmeniu, išplėstinis turto konfiskavimas galėtų būti taikomas tik turtui, jos įgytam po 2012 m. spalio 19 d. Todėl nekilnojamo turto objektams, kuriems šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių ribojimas ir kurie pagal byloje surinktus duomenis buvo įgyti iki šios datos (dalis turto įgyta ir iki 2010 m. gruodžio 11 d.), pagrindo taikyti išplėstinį turto konfiskavimą nėra, nes nėra nustatytos jo taikymo sąlygos.

Spręsdamas dėl kito turimo turto proporcingumo R. T. teisėtoms pajamoms, taip pat spręsdamas dėl jo įgijimo datos bei būdo, tai yra, ar yra pakankamas ir įtikinamas pagrindas pripažinti, kad šis turtas įgytas būtent nusikalstamu būdu, teismas tyrė ir vertino byloje surinktus šiems klausimams reikšmingus įrodymus: pačios kaltinamosios paaiškinimus dėl turto kilmės, specialistų K. G. ir Č. M. išvadas su priedais (15A t., b. l. 7-211, 15B t., b. l. 1-185, 15C t., b. l. 1-146, 16 t., b. l. 9-200, 17 t., b. l. 1-201, 19 t., b. l. 64-200, 20 t., b. l. 1-200, 21 t., b. l. 1-146) bei jų paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus.

Kratų metu pas R. T. buvo rasti ir paimti įvairūs aukso ir juvelyrikos dirbiniai, bendra gaminių vertė yra 42 410 Eur (7 t., b. l. 133-147), 90 Anglijos svarų sterlingų, taip pat 100 Rusijos rublių, 25 Estijos kronos, 6 Danijos kronos, kuriems šiuo metu taikomas laikinas nuosavybės teisių ribojimas. R. T. nurodė, kad dirbiniai yra padovanoti jos tėvo, motinos, mirusios 2000 m., vyro, mirusio 1999 m., bei draugo V. A. Č., mirusio 2018 m., dalis iš jo paveldėta pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Pati jų nepirko, įgijimą patvirtinančių dokumentų neturi. R. T. teigimu 90 Anglijos svarų sterlingų yra jos, likę po išvykos į Oldenburgą, buvusios prieš 4 metus. Byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie kitokias minėtų daiktų ir pinigų įgijimo aplinkybes. 100 Rusijos rublių, 25 Estijos kronų, 6 Danijos kronų vertė yra itin nedidelė. Duomenų išvadai, kad dirbiniai bei minėti pinigai buvo įgyti nusikalstamu būdu, nėra. 2019 m. birželio 6 d. VMI specialistės K. G. išvadoje nebuvo pateikta išvada dėl iš R. T. paimtų aukso ir juvelyrikos dirbinių bei minėtų pinigų neatitikimo jos teisėtoms pajamoms, o specialisto Č. M. 2019 m. gruodžio 23 d. išvadoje teigiama, kad R. T. ir jos partnerio V. A. Č. pinigų ir turto, tarp jų ir 42 410 Eur vertės aukso dirbinių, likutis 2018 m. balandžio 26 d. buvo pagrįstas teisėtomis pajamomis, santaupomis ir kitais teisėtais pinigų šaltiniais. Remdamasis šiais įrodymais teismas neturi pagrindo minėtam turtui taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, nes nėra nustatytos jo taikymo sąlygos.

Byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisių ribojimas keturiems nekilnojamojo turto objektams (duomenys neskelbtini), kuriuos R. T. įgijo 2013 m. liepos 12 d., tai yra po 2012 m. spalio 19 d. R. T. tvirtino, kad turtas įgytas iš teisėtų pajamų. 2019 m. birželio 6 d. VMI specialistės K. G. išvadoje nebuvo pateikta išvada dėl šių nekilnojamojo turto objektų neatitikimo kaltinamosios teisėtoms pajamoms, o specialisto Č. M. 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje teigiama, kad R. T. pajamų (įplaukų) užteko šiems nekilnojamojo turto objektams įgyti. Duomenų išvadai, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu, nėra. Remdamasis šiais įrodymais teismas neturi pagrindo minėtam turtui taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, nes nėra nustatytos jo taikymo sąlygos.

Byloje yra taikomas laikinas nuosavybės teisių ribojimas šešiems nekilnojamojo turto objektams Latvijos Respublikoje, Liepojos mieste, kuriuos R. T. įgijo po 2012 m. spalio 19 d. R. T. tvirtino, kad šis turtas įgytas iš teisėtų pajamų. Ji pirko butus Liepojoje, nes jie buvo pigūs, norėjo daryti sanatorijas. 2019 m. birželio 6 d. VMI specialistės K. G. išvadoje nebuvo pateikta išvada dėl dalies minėtų nekilnojamojo turto objektų neatitikimo kaltinamosios teisėtoms pajamoms (butai Liepojoje (duomenys neskelbtini)), o specialisto Č. M. 2020 m. gegužės 6 d. išvadoje teigiama, kad R. T. teisėtų pajamų (įplaukų) užteko šiems nekilnojamojo turto objektams įgyti. Duomenų išvadai, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu, nėra. Remdamasis šiais įrodymais teismas neturi pagrindo minėtam turtui taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, nes nėra nustatytos jo taikymo sąlygos.

2019 m. birželio 6 d. VMI specialistės K. G. išvadoje nurodyta, kad kitų dviejų butų Liepojos mieste, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įgijimas yra iš tyrimo metu nenustatytų pajamų šaltinių ir nepagrįstas R. T. teisėtai gautomis pajamomis. 2013 m. spalio 31 d. butui (duomenys neskelbtini) įgyti ji turėjo 45 602,38 Lt ir 984,08 Lt išlaidų, o pagal pateikta priedą Nr. 4 matyti, kad tuo metu jos sąskaitoje buvo minusinis pinigų likutis. 2013 m. birželio 12 d. butui (duomenys neskelbtini) įgyti ji turėjo 45 602,38 Lt ir 329,87 Lt išlaidų, o pagal pateikta priedą Nr. 4 matyti, kad tuo metu jos sąskaitoje buvo minusinis pinigų likutis. Specialistas Č. M. pateikė priešingą išvadą, kad R. T. užteko teisėtų pajamų šiems nekilnojamojo turto objektams įgyti. Teismas detaliau neanalizuos esamų prieštaravimų tarp specialistų išvadų, nes pagrindo minėtam turtui taikyti išplėstinį turto konfiskavimą nėra ir dėl to, kad byloje nėra patikimų ir pakankamų duomenų išvadai, jog jis buvo įgytas būtent nusikalstamu būdu. Prokuroras neprašė šiam turtui taikyti konfiskavimą ir jokių argumentų dėl šios sąlygos konstatavimo nepateikė. Pinigų, už kuriuos įgytas minėtas turtas, šaltinis byloje patikimai nėra nustatytas, tačiau to nepakanka nusikalstamai turto kilmei pagrįsti. Remdamasis šiais įrodymais teismas neturi pagrindo minėtam turtui taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, nes nėra nustatytos jo taikymo sąlygos.

Prokuroras prašė teismo, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72³ straipsniu, taikyti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – išplėstinį turto konfiskavimą pinigams, kuriuos kaltinamoji laikė asmeniniame banko seife greta kyšio dalyko (10 000 Eur, gautų iš V. Ž.), tai yra 530 360 Eur, 19 308 JAV dolerių, 17 690 Anglijos svarų. Prokuroras prašė taikyti konfiskavimą ir 100 Rusijos rublių, 25 Estijos kronų, 6 Danijos kronų, tačiau dėl to teismas jau pasisakė. Prokuroro teigimu, byloje yra nustatyta, kad R. T. nusikalstamu būdu gautus pinigus kaupė seife. Jos nurodytas pinigų pasiskolinimas iš A. M. yra paneigtas rašytiniais įrodymais. Prokuroro vertinimu, surasta pinigų suma, kaltinamosios veiksmai, o būtent tai, kad 2018 m. balandžio 27 d. iš banko sąskaitos buvo išgryninta 15 000 Eur, 2018 m. balandžio 29 d. – 24 940 Eur, 2018 m. gegužės 2 d. – 58 100 Eur, 2018 m. gegužės 1 d. – 266 170,62 Norvegijos kronų (NOK) (6 t., b. l. 146-150), leidžia daryti išvadą, kad šis turtas buvo gautas nusikalstamu būdu. Remiantis byloje surinktais įrodymais pagrindo išvadai, kad seifas, kuriame buvo rasti V. Ž. sumokėti 10 000 Eur bei kiti pinigai, buvo skirtas būtent pinigų, gautų nusikalstamu būdu, kaupimui, nėra. Prokuroras nedetalizavo, kaip jo nurodytos kitų pinigų išgryninimo aplinkybės yra sietinos su jo įvardytu nusikalstamu aptariamų pinigų gavimo būdu. Prašomi konfiskuoti pinigai buvo rasti ir paimti 2018 m. balandžio 24, 26 d. atliktų kratų metu, tuo tarpu prokuroro įvardytų kitų pinigų išgryninimai atlikti vėliau.

Spręsdamas dėl pateikto prokuroro prašymo taikyti BK 72³ straipsnį ir vertindamas kitus byloje surinktus įrodymus, teismas, visų pirma, atsižvelgė į paties R. T. parodymus apie minėtų pinigų kilmę. Ji teigė, kad 530 360 Eur yra pasiskolinti pinigai, taip pat pinigai, gauti už parduotus turtus, bei V. A. Č. pinigai, tiksliau negalėjo nurodyti. Ji teigė, kad jos pažįstamas A. įmonės (duomenys neskelbtini) vardu jai paskolino grynuosius pinigus, nurodytus sutartyse. Paskolų nedeklaravo, nes pinigus ėmė verslui Latvijoje. 2019 m. birželio 6 d. VMI specialistės K. G. išvadoje yra nurodyta, kad kratos metu pas R. T. rastų ir paimtų 530 360 Eur, 19 308 JAV dolerių, 17 690 Anglijos svarų sterlingų įgijimas yra iš tyrimo metu nenustatytų pajamų šaltinių ir nepagrįstas R. T. teisėtai gautomis pajamomis, nes 2018 m. balandžio 26 d. R. T. sukauptas grynųjų pinigų likutis galėjo būti 30 858,38 Eur. Specialistas Č. M. 2019 m. gruodžio 23 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. pateikė priešingas išvadas, kad R. T. ir V. A. Č. turimų pinigų ir turto likutis 608 864,34 Eur sumai 2018 m. balandžio 26 d. yra pagrįstas teisėtomis pajamomis, santaupomis ir kitais teisėtais pinigų šaltiniais.

Siekdamas pašalinti esamus prieštaravimus teismas apklausė abu specialistus ir nustatė pagrindines prieštaravimų priežastis. Specialistė K. G. nurodė, kad jos išvada, pajamų ir išlaidų analizė buvo atlikta nuo 2004 m. sausio 1 d. pagal vienkartinę gyventojo pateiktą deklaraciją apie turėtą turtą 2003 m. gruodžio 31 d., nes tokia yra teismų praktika administracinėse bylose. Be to, ji atliko R. T. grynųjų pinigų analizę, vertino jos išlaidas administruojant bankrutuojančias įmones bei nevertino V. A. Č. pajamų ir išlaidų. Tuo tarpu specialistas Č. M. pastaruosius duomenis įvertino, be to, jo analizė atlikta vertinant ne tik R. T. deklaracijų duomenis, bet ir kitus duomenis apie jos pajamas ir išlaidas nuo 1983 m. sausio 1 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BPK nenustato specialių, būtent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo būdų, todėl minėtos reikšmingos aplinkybės nustatinėjamos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-1073/2018). R. T. patvirtino teismui, kad nuo 2000 m. gyveno kartu su partneriu V. A. Č., šis dovanojo jai dovanas, jie abu naudojosi seifais banke, jos teigimu seife Nr. 144 buvo laikomi ir jo pinigai bei daiktai. Tai ji patvirtino ir rastų daiktų, pinigų apžiūros metu (5 t., b. l. 51-64). Kad su V. A. Č. gyveno faktinėje santuokoje ji patvirtino ir 2019 m. gruodžio 10 d. paaiškinime (t. 16, b. l. 20). Paminėtina ir tai, kad pagal 2018 m. balandžio 24 d. kratos duomenis, minėtas asmuo buvo rastas R. T. bute ir atliekant kratą, nurodė, kad seife yra laikomi ir jo dokumentai, pinigai (3 t., b. l. 44-50). Byloje yra pateiktas ir 2005 m. spalio 28 d. jo testamentas, kuriuo jis visą savo turtą paliko R. T.. Šie duomenys leidžia spręsti, kad minėtą asmenį su R. T. siejo faktinė santuoka, jie vedė bendrą ūkį, kartu naudojosi seifais, savo turtą testamentu jis paliko jai, tad jo pajamų ir išlaidų analizė yra reikšminga sprendžiant aptariamų pinigų kilmę. Asmens turto deklaracija yra tik vienas iš duomenų, kuriuo remiantis yra galimas turimo turto ir pajamų įrodinėjimas, ir šis įrodymas, pagal R. T. parodymus, nebūtinai gali atspindėti realią situaciją. Specialisto Č. M. atlikta analizė yra platesnė laiko atžvilgiu, ji apėmė ne tik R. T. deklaracijų, bet ir kitų duomenų apie jos turtą ir pajamas vertinimą. Šiuo aspektu šį tyrimą teismas vertina kaip išsamesnį ir į jį atsižvelgia, tačiau šiuo atveju esminis aptariamų specialistų išvadų skirtumas yra sietinas su 2013-2014 m. paskolos sutartimis Nr. 092214, 031514, 052613, 092013, sudarytomis tarp R. T. ir įmonės „duomenys neskelbtini“ valdybos nario A. M.. Bendra minėtomis paskolos sutartimis R. T. paskolinta suma yra 475 000 Eur. Specialistas Č. M. savo išvadoje, priešingai, nei specialistė K. G., R. T. pajamas grindė ir minėtose sutartyse nurodytomis jai suteiktomis paskolomis. Šiuo atveju yra reikšminga tai, kad aptariamo dydžio paskolų suteikimas nebuvo pagrįstas buhalteriniais dokumentais. Europos tyrimo orderio pagrindu surinkti duomenys (18 t., b. l. 145-152, 156-174, 19 t., b. l. 1-30) patvirtina, kad įmonė „duomenys neskelbtini“ pagal pateiktus 2011 - 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, juose fiksuotą apyvartą, grynąjį pelną, nebuvo pajėgi suteikti ir nesuteikė bendrai 475 000 Eur dydžio paskolas. Teismo apklaustas liudytojas A. M. teismui nurodė, kad sutartis, esančias t. 16, b. l. 186-200, t. 17 , b. l. 1-2, jis atspausdino ir pasirašė 2019 m. Tai jis padarė R. T. prašymu, nes ši pametė sutarčių kopijas, o jis nenorėjo važiuoti į Estiją, kur yra minėtos sutartys. Jo atspausdintų sutarčių turinys buvo panašus į originalių, tik šios buvo anglų kalba. Originalių sutarčių datos buvo panašios, kaip ir jo atspausdintose, skyrėsi keliomis dienomis. Pagal minėtas sutartis iraniečiai, norėję investuoti į Latvijos nekilnojamąjį turtą, R. T. paskolino 475 000 Eur grynaisiais pinigais, o jis buvo tik tarpininkas. Buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią iraniečiai turėjo sumokėti pinigus, jis buvo tarpininkas, o R. T. turėjo nupirkti Latvijoje nekilnojamąjį turtą, tačiau nenupirko, pinigų negrąžino. Šių įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti, kad R. T. nurodyta 475 000 Eur kilmė byloje nepasitvirtino, specialisto Č. M. vertinimui pateiktos paskolos sutartys neatitiko realios situacijos ir 475 000 Eur grynaisiais pinigais įmonė „duomenys neskelbtini“, atstovaujama A. M., R. T. nepaskolino. Tikrasis šių pinigų šaltinis byloje patikimai nėra nustatytas, tačiau vien to nepakanka nusikalstamai turto kilmei pagrįsti. Neturint patikimų ir įtikinamų duomenų, kad prokuroro prašomi konfiskuoti pinigai buvo įgyti būtent nusikalstamu būdu, teismas neturi pagrindo taikyti jiems išplėstinio turto konfiskavimo, nes nėra nustatytos visos BK 72³ straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo

Nagrinėjamoje byloje yra taikomas R. T. nuosavybės teisių laikinas apribojimas aukso ir juvelyriniams dirbiniams, pinigams, nekilnojamojo turto objektams siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Prokuroras prašo pratęsti apribojimų taikymą iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismo vertinimu, taikomi apribojimai pratęstini tik daliai turto.

BPK 151 straipsnio 1, 6, 7 dalių nuostatos numato galimybę skirti (pratęsti) laikiną nuosavybės teisių apribojimą turtui, siekiant užtikrinti galimą išplėstinį turto konfiskavimą. Nagrinėjant sunkaus nusikaltimo bylą laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas.

Spręsdamas dėl būtinybės pratęsti minėtos procesinės prievartos priemonės taikymą, teismas atsižvelgė į tai, kad R. T. nuosavybės teisių ribojimai taikomi didelės vertės turtui, tęsiasi jau ilgą laiko tarpą. Tai sąlygojo dėl objektyvių priežasčių užtrukęs bylos nagrinėjimas. Teismas atsižvelgė ir į jau aptartas aplinkybes, kuriomis remdamasis sprendžia, kad turtui, kuriam taikomi apribojimai, išplėstinis turto konfiskavimas negali būti taikomas. Svarbu paminėti ir tai, kad ir prokuroras neprašo skirti turto, kuriam taikomi apribojimai, konfiskavimo, o išplėstinį turto konfiskavimą prašo taikyti tik 530 360 Eur, 19 308 JAV dolerių, 17 690 Anglijos svarų sterlingų, 100 Rusijos rublių, 25 Estijos kronoms ir 6 Danijos kronoms. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas, siekdamas užtikrinti galimą išplėstinį turto konfiskavimą prokuroro nurodytam turtui, R. T. nuosavybės teisių laikiną apribojimą, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi taikomą iki 2021 m. balandžio 24 d., minėtam turtui (pinigams) pratęsia iki bausmės vykdymo pradžios. Kitam turtui nustatyti apribojimai naikintini nuo nuosprendžio paskelbimo dienos šiai priemonei tapus nebereikalingai (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Dėl kardomosios priemonės, daiktų, procesų išlaidų

R. T. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant bendrauti su Z. J., R. S., V. Ž. (9 t., b. l. 197-199), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, panaikinant draudimą bendrauti su minėtais asmenimis, nes jie jau yra apklausti teisme.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

1. Konfiskuotų Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „CHAMPION“ modelio revolverio „UMAREX“ Nr. 380237 ir dviejų „PTS“ firmos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinių šovinių, saugomų Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriuje (7 t., b. l. 114-118), buvimas apyvartoje neturint leidimo yra draudžiamas, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus jie perduotini sunaikinimui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2. Aukso ir juvelyrinius dirbinius, tai yra žiedus Au583, Au375, Au585; pakabukus su kultivuotu perlu, brangakmenius, sintetiniu korundu Au583, Au750, Au375; gaminio dalis Au375, Au583, Au900, Au750; pakabukus Au583, Au375; grandinėles Au585, Au583, Au375; akmenukus; žiedus Au585, Au583, Au375; auskarus Au585, Au750, Au583, Au375, MET; seges Au583, Au375; grandinėlę, pakabuką Au585, Au375; laikrodžius Au583, Au, MET; žiedus Au585; auskarus Au583, Au375; grandinėles Au583, Au375, taip pat 90 Anglijos svarų sterlingų, saugomus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje (7 t. b. l. 154-162), grąžinti savininkei R. T. po nuosprendžio paskelbimo (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3. Prie bylos saugomi daiktai ir dokumentai, rasti ir paimti 2018 m. balandžio 24 d. kratos R. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu, o būtent: rudos spalvos viršeliu užrašų knyga 2018 metų; kasos išlaidų orderis Nr. 845895; susitarimas dėl seifo nuomos termino pratęsimo su priedais, 3 lapai; geltonos spalvos lapeliai su rankraštiniais užrašais; AB „Swedbank“ laiškas, adresuotas V. A. Č.; lapas su bankroto bylų duomenimis, supakuoti pakete Nr. 1 (3 t., b. l. 44-49); daiktai ir dokumentai, rasti ir paimti 2018 m. balandžio 24 d. kratos R. T. darbo vietoje UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini) o būtent: 2017 metų rudos spalvos užrašų knyga kalendorius; 2016 metų užrašų knyga kalendorius „Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija“; 2017 metų užrašų knyga „Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija“; 2009 m kalendoriaus lapas su įrašais; BUAB „duomenys neskelbtini“ dokumentai, mėlynas segtuvas; iš UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės padėjėjos J. Š. darbo kompiuterio atspausdinti elektroniniai laiškai, susiję su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūra; popieriaus lapai su ranka padarytais įrašais; segtuvas su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto proceso dokumentais (nuo 1 iki 371 lapo); segtuvas su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto proceso dokumentais (nuo 373 iki 560 lapo) (3 t., b. l. 55-61); 2018 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo priedas – popieriaus lapeliai su rankraštiniais įrašais (5 t., b. l. 51-55); 2018 m. gegužės 2 ir 4 d. apžiūros protokolo priedai – popieriaus lapeliai su rankraštiniais įrašais (5 t., b. l. 80-194, 6 t., b. l. 1-50); 2018 m. birželio 4 d. apžiūros protokolo priedas – popieriaus lapeliai su rankraštiniais įrašais (6 t., b. l. 54-74); grąžintini R. T. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3. Kompaktiniai diskai, tai yra 2018 m. gegužės 2 ir 4 d. apžiūros protokolų priedai, 16 vnt.; 2018 m. birželio 4 d. apžiūros protokolo priedai, 2 vnt.; 2018 m. balandžio 26 d. kratos ir daiktų apžiūros protokolo priedai, 3 vnt.; nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo priedas kompaktinis diskas Nr. CD-03-020-2018; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų priedas kompaktinis diskas Nr. CD-03-021-2018; UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas kompaktinis diskas, 1 vnt.; 2018 m. balandžio 24 d. kratų R. T. gyvenamojoje ir darbo vietoje protokolų priedas, 1 vnt., paliktini saugoti prie bylos medžiagos kaip sudėtinė jos dalis.

4. Antstolio A. A. pateikta vykdomoji byla Nr. 0023/17/00740 (kopija) ir UAB „duomenys neskelbtini“ ekspertizės aktas (kopija) paliktini saugoti prie bylos medžiagos kaip sudėtinė jos dalis.

5. 2018 m. balandžio 24 d. kratų metu R. T. gyvenamojoje ir darbo vietoje rasti ir paimti pinigai, taip pat 2018 m. balandžio 26 d. kratos metu banke rasti ir paimti pinigai, saugomi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje (3 t., b. l. 79-87, 7 t., b. l. 154-162, 14 t., b. l. 26-32), kuriems nuspręsta pratęsti R. T. nuosavybės teisių ribojimą iki bausmės vykdymo pradžios, toliau saugotini, turto saugotoju paliekant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyrių. Pradėjus vykdyti bausmę, šiems pinigams netaikant išplėstinio turto konfiskavimo, skirtos baudos ir proceso išlaidų išieškojimas nukreiptinas į šį turtą. Išieškojus nustatytas sumas, likę pinigai grąžinti R. T..

Tauriųjų metalų gaminių ir brangakmenių įvertinimo išlaidos yra 696,53 Eur (7 t., b. l. 133-147, 152-153). Mokestis už grynųjų pinigų, paimtų iš R. T., pervedimą į sąskaitą yra 1626,31 Eur (14 t., b. l. 33-35). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 3 ir 6 punktais šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Duomenų, kad kaltinamoji neišgalėtų sumokėtų šių išlaidų, byloje nėra, todėl jos priteistinos iš R. T..

Vadovaudamasis BPK 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 600 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 30 000 € baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsnio 1, 2 dalimis, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vykdyti su nemokumo proceso administravimu sietiną veiklą atėmimą trijų metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. T. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 120 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tai yra 6 000 € baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, R. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto, tai yra Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „CHAMPION“ modelio revolverio „UMAREX“ Nr. 380237 ir dviejų „PTS“ firmos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinių šovinių, konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtas baudos bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir skirti galutinę bausmę – 700 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis), tai yra 35 000 Eur baudą, bei baudžiamojo poveikio priemones, tai yra teisės vykdyti su nemokumo proceso administravimu sietiną veiklą atėmimą trijų metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir turto, tai yra Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „CHAMPION“ modelio revolverio „UMAREX“ Nr. 380237 ir dviejų „PTS“ firmos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinių šovinių, konfiskavimą.

R. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 24 d. 14.06 val. iki 2018 m. balandžio 26 d. 12.07 val., tai yra dvi dienas, įskaityti į skirtą baudos bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra lygi 696 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis), tai yra 34 800 (trisdešimt keturiems tūkstančiams aštuoniems šimtams) Eur.

P. R. T. laikiną nuosavybės teisių apribojimą pinigams – 530 360 Eur, 19 308 JAV doleriams, 17 690 Anglijos svarų sterlingų, 100 Rusijos rublių, 25 Estijos kronoms ir 6 Danijos kronoms iki bausmės vykdymo pradžios, uždraudžiant jai valdyti, naudoti, disponuoti minėtais pinigais. Pradėjus vykdyti bausmę, R. T. laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.

R. T. laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos šiam turtui:

Aukso ir juvelyrikos dirbiniams: žiedams Au583, Au375, Au585; pakabukams su kultivuotu perlu, brangakmeniams, sintetiniam korundui Au583, Au750, Au375; gaminio daliai Au375, Au583, Au900, Au750; pakabukui Au583, Au375; grandinėlėms Au585, Au583, Au375; akmenukams; žiedams Au585, Au583, Au375; auskarams Au585, Au750, Au583, Au375, MET; segėms Au583, Au375; grandinėlei, pakabukui Au585, Au375; laikrodžiams Au583, Au, MET; žiedams Au585; auskarams Au583, Au375; grandinėlėms Au583, Au375; 90 Anglijos svarų sterlingų.

1. Gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

2. Garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

3. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

4. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

5. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

6. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

7. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

8. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

9. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

10. Kiemo statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , įgyti 2006-06-19.

11. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-06-19.

12. Gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-07-27.

13. Tvartui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-07-27.

14. Daržinei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2007-07-27.

15. Kiemo statiniams (šuliniui), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-07-27.

16. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2009-09-15.

17. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-09-26 (2009-09-15).

18. Gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-09-26 (2009-09-15).

19. Kiemo rūsiui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-09-26 (2009-09-15).

20. Tvartui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-09-26 (2009-09-15).

21. Daržinei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2001-09-26 (2009-09-15).

22. Svirnui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-09-26 (2009-09-15).

23. Lauko virtuvei, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2001-09-26 (2009-09-15).

24. Pirčiai, esančiai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2001-09-26 (2009-09-15).

25. Kiemo statiniams (kanalizacijos šuliniui), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 2001-09-26 (2009-09-15).

26. Kiemo statiniams (lauko tualetui, šuliniui), esantiems (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 2001-09-26 (2009-09-15).

27. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-03-22.

28. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-03-22.

29. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-02-20.

30. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2003-09-29.

31. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-03-22.

32. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-04-11.

33. Administraciniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2013-07-12.

34. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2013-07-12.

35. Garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2013-07-12.

36. Kiemo statiniams (išvietei, takui), esantiems (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti 2013-07-12.

37. 15/29 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta 2008-08-01.

38. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-05-11.

39. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-05-11.

40. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-05-11.

41. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-05-28.

42. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2012-05-28.

43. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2006-07-05.

44. Gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2001-11-28.

45. Ūkiniam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2002-12-05.

46. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2003-01-07.

47. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2007-12-29.

48. Garažui (boksui), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1998-08-10.

49. Garažui (boksui), esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1998-08-10.

50. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1990-02-01.

51. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2015-05-08.

52. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2015-05-08.

53. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2015-12-16.

54. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2013-10-31.

55. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2016-02-01.

56. Butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 2013-06-12.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, panaikinant draudimą bendrauti su Z. J., R. S., V. Ž..

1. Konfiskuotus Italijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro „CHAMPION“ modelio revolverį „UMAREX“ Nr. 380237 ir du „PTS“ firmos pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo revolverinių šovinius, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti sunaikinimui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo ir ūkio departamento Ginklų skyriui.

2. Aukso ir juvelyrinius dirbinius, tai yra žiedus Au583, Au375, Au585; pakabukus su kultivuotu perlu, brangakmenius, sintetiniu korundu Au583, Au750, Au375; gaminio dalis Au375, Au583, Au900, Au750; pakabukus Au583, Au375; grandinėles Au585, Au583, Au375; akmenukus; žiedus, Au585, Au583, Au375; auskarus Au585, Au750, Au583, Au375, MET; seges Au583, Au375; grandinėlę, pakabuką Au585, Au375; laikrodžius Au583, Au, MET; žiedus Au585; auskarus Au583, Au375; grandinėles Au583, Au375, taip pat 90 Anglijos svarų sterlingų, saugomus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, grąžinti R. T. po nuosprendžio paskelbimo.

3. 2018 m. balandžio 24 d. kratų metu R. T. gyvenamojoje ir darbo vietoje rastus ir paimtus pinigus, taip pat 2018 m. balandžio 26 d. kratos metu banke rastus ir paimtus pinigus (530 360 Eur, 19 308 JAV dolerius, 17 690 Anglijos svarų sterlingų, 100 Rusijos rublius, 25 Estijos kronas ir 6 Danijos kronas), saugomus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyriuje, saugoti iki bausmės vykdymo pradžios. Turto saugotoju palikti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Finansų skyrių. Pradėjus vykdyti bausmę, šiems pinigams netaikant išplėstinio turto konfiskavimo, skirtos baudos ir proceso išlaidų išieškojimą nukreipti į šį turtą. Išieškojus nustatytas sumas, likusius pinigus grąžinti R. T..

4. Prie bylos saugomus daiktus ir dokumentus, rastus ir paimtus 2018 m. balandžio 24 d. kratos R. T. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu, o būtent: rudos spalvos viršeliu užrašų knyga 2018 metų; kasos išlaidų orderis Nr. 845895; susitarimas dėl seifo nuomos termino pratęsimo su priedais, 3 lapai; geltonos spalvos lapeliai su rankraštiniais užrašais; AB „Swedbank“ laiškas, adresuotas V. A. Č.; lapas su bankroto bylų duomenimis, supakuoti pakete Nr. 1 (3 t., b. l. 44-49); daiktai ir dokumentai, rasti ir paimti 2018 m. balandžio 24 d. kratos R. T. darbo vietoje UAB „duomenys neskelbtini“ patalpose (duomenys neskelbtini) o būtent: 2017 metų rudos spalvos užrašų knyga kalendorius; 2016 metų užrašų knyga kalendorius „Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija“; 2017 metų užrašų knyga „Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija“; 2009 m kalendoriaus lapas su įrašais; BUAB „duomenys neskelbtini“ dokumentai, mėlynas segtuvas; iš UAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratorės padėjėjos J. Š. darbo kompiuterio atspausdinti elektroniniai laiškai, susiję su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procedūra; popieriaus lapai su ranka padarytais įrašais; segtuvas su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto proceso dokumentais (nuo 1 iki 371 lapo); segtuvas su BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto proceso dokumentais (nuo 373 iki 560 lapo) (3 t., b. l. 55-61); 2018 m. balandžio 26 d. apžiūros protokolo priedas – popieriaus lapeliai su rankraštiniais įrašais (5 t., b. l. 51-55); 2018 m. gegužės 2 ir 4 d. apžiūros protokolo priedai – popieriaus lapeliai su rankraštiniais įrašais (5 t., b. l. 80-194, 6 t., b. l. 1-50); 2018 m. birželio 4 d. apžiūros protokolo priedas – popieriaus lapeliai su rankraštiniais įrašais (6 t., b. l. 54-74); grąžinti R. T..

5. Kompaktinius diskus, tai yra 2018 m. gegužės 2 ir 4 d. apžiūros protokolų priedus, 16 vnt.; 2018 m. birželio 4 d. apžiūros protokolo priedus, 2 vnt.; 2018 m. balandžio 26 d. kratos ir daiktų apžiūros protokolo priedus, 3 vnt.; nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo priedas kompaktinis diską Nr. CD-03-020-2018; elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų priedas kompaktinis diską Nr. CD-03-021-2018; UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktą kompaktinį diską, 1 vnt.; 2018 m. balandžio 24 d. kratų R. T. gyvenamojoje ir darbo vietoje protokolų priedą, 1 vnt., palikti saugoti prie bylos medžiagos kaip sudėtinę jos dalį.

6. Antstolio A. A. pateiktą vykdomąją bylą Nr. 0023/17/00740 (kopija) ir UAB „duomenys neskelbtini“ ekspertizės aktą (kopija) palikti saugoti prie bylos medžiagos kaip sudėtinę jos dalį.

Tauriųjų metalų gaminių ir brangakmenių įvertinimo išlaidas – 696,53 Eur, mokestį už grynųjų pinigų, paimtų iš R. T., pervedimą į sąskaitą, – 1626,31 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 3 ir 6 punktais, pripažinti proceso išlaidomis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi išieškoti iš R. T..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.