Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-433-908/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-26
Bylos Nr.: 1A-433-908/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-2-00003-2019-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: V. I.
Advokatai: Ryšardas Burda

Kategorijos

1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

NuorašasBaudžiamosios bylos Nr. 1A-433-908/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00003-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.8.1.2; 1.2.22.1.1; 2.4.6.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

sekretoriaujant Loretai Davenienei,vertėjaujant Rimantui Skuratovičiui (Rimantas Skuratovič),dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,nuteistajam V. I. (V. I.), jo gynėjui advokatui Ryšardui Burdai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro M. Zupkausko apeliacinį skundą ir nuteistojo V. I. bei jo gynėjo advokato R. Burdos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas V. I. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 18 d., 18.06 val., iki 2018 m. gruodžio 19 d., 15.30 val., išbūtas laikas (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, dujinį revolverį „Umarex Champion“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. I. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent jis, 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai Nr. XI-1146 ir 2013 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-733 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymui, iki 2014 m. liepos 1 d. nustatyta tvarka (pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto „Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešioti dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011 m. kovo 1 d., pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo“ reikalavimus) būdamas nepateikęs prašymo užregistruoti ir negavęs leidimo laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklo, nuo 2014 m. liepos 1 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ,,Umarex Mod. Champion“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais ir du 9 mm kalibro revolverinius garsinius šovinius, t. y. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą dujinį pistoletą (revolverį), priskirtą C kategorijoms šaunamiesiems ginklams ir du vienetus šaudmenų, kurie skirti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytiems C kategorijos ginklams, kol šis ginklas ir šaudmenys 2018 m. gruodžio 18 d. buvo paimti kratos V. I. gyvenamojoje vietoje metu, taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras M. Zupkauskas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės – nuteistojo V. I. atžvilgiu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, jam skiriant dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti trejiems metams, V. I. įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas bausmę, švelnesnę nei numatyta BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje, skyrė argumentuodamas tuo, kad V. I. senyvo amžiaus, tačiau, prokuroro manymu, tai nėra išimtinė aplinkybė, nes duomenų, pagrindžiančių, kad V. I. dėl priežasčių, susijusių su jo amžiumi, negalėtų atlikti BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių ar tai jam būtų per sunku, nėra. Praeityje V. I. atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę, be to, valstybinis kaltintojas prašė teismo atidėti V. I. skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tiek V. I. asmenybę apibūdinantys duomenys (linkęs ginti savo politinius įsitikinimus bet kokiomis priemonės, neslėpdamas simpatizuoja priešiškoms agresyvioms valstybėms, su kuriomis yra susijęs tampriais ryšiais), tiek jo padaryta nusikalstama veika (tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėta šaunamųjų ginklų apyvarta), tiek jo elgesys proceso metu (nepripažino savo kaltės, nuolat bandė sumenkinti padarytos veikos pavojingumą) leidžia pagrįstai manyti, kad jam negali būti paskirta švelnesnė bausmė, nei BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta. Atsižvelgus į V. I. senyvą amžių, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (tyčinis neteisėtas disponavimas C kategorijos šaunamuoju ginklu), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertinus tai, kad ankstesnis V. I. teistumas yra išnykęs, jam skirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimą.

3. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas R. Burda apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendį ir V. I. išteisinti. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų formalius nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymius, vadovaujantis BK 37 straipsniu, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

3.1. Nenustatytas pavojingos veikos dalykas. Rastas ir paimtas revolveris yra ne dujinis, o garsinis. Skunde nesutinkama su priešinga specialisto išvada ir paaiškinimais, pabrėžiama, kad gamintojo tinklalapyje nurodyta, jog revolveris yra garsinis. Eksperto paaiškinimai, iš kurių matyti, kad anot vokiečių specialistų, revolveris yra dujinis, klaidina teismą. Revolverio konstrukcija neleidžia iššauti dujinio šovinio, nes vamzdžio pradžioje prie būgnelio yra gamyklinė pertvara, vamzdžio diametras yra tris kartus siauresnis, negu 9 mm kalibro šovinys. Teismui nepateikta šaudymo iš šio revolverio vaizdo ekspertizė. Teismas neteisingai konstatavo, jog revolveris turi trūkumų. Žodiniai specialisto ir eksperto paaiškinimai patvirtina, kad revolveris neveikia. Be papildomų manipuliacijų specialiai parinktais daiktais jis negali būti panaudotas pagal paskirtį. Taigi revolveris nesudarė pavojaus aplinkiniams. Teismas nepagrįstai revolverį priskyrė C kategorijos ginklams. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą C kategorijos ginklams priskiriami signaliniai, dujiniai ginklai, tačiau signaliniai ginklai C kategorijos ginklams priskiriami tik nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Siekiant nustatyti, revolveris yra signalinis ar dujinis, teismo posėdžio metu jį reikia apžiūrėti ir ekspertas turi parodyti, kokie požymiai revolverį priskiria dujiniam, o ne signaliniam (garsiniam) ginklui. Teismas sudarė neteisingą įspūdį, kad revolverį perdarė V. I.. Teismas taip pat nepagrįstai dvi garsines tūteles priskyrė C kategorijos šoviniams. Šoviniai neatitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 67 dalyje numatyto šovinio apibrėžimo. Įstatymuose nėra numatytas daiktų, kurie turi tam tikrų dalių, priskyrimas šoviniams. Šoviniai labiau atitinka imitacinio šaudmens sąvoką, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje, tačiau imitacinis šaudmuo nepriskiriamas C kategorijos šaudmenims. Kratą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas M. D., apklausiamas teisme, melagingai parodė, kad šoviniai yra dujiniai „CS“ tipo.

3.2. Skunde teigiama, kad nėra nustatyta tiesioginė tyčia. 2005-2009 metų laikotarpiu A. K. V. I. padovanojo revolverį. Tais metais V. I. tikrino, ar revolveris veikia, tačiau po kelių nesėkmingų bandymų jį padėjo į spintos apačią ir pamiršo. Iki revolverio radimo praėjo beveik penkiolika metų. Revolveris rastas spintos dalyje, kuri yra retai atidaroma, joje nebuvo kasdienių daiktų, taip pat yra komunalinių paslaugų mokėjimo kvitų, datuojamų nuo 2003 metų. Iš pradžių neregistruoto revolverio saugojimas nebuvo kriminalizuotas, tiesioginė tyčia tai daryti turėjo susiformuoti nuo 2014 metų, tačiau byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad V. I. nuo 2014 m. suvokė, jog revolveris turi būti užregistruotas. Ekspertas paaiškino, kad tokios būklės revolveris negalėjo būti užregistruotas. Valstybės institucijos nenurodė asmenims elgesio modelio, jeigu jie turi neregistruotiną šaunamąjį ginklą, kurio iki tol nereikėjo registruoti ir kuris buvo įgytas be registravimo. Teismas išsilavinusio V. I. supratimą ekstrapoliavo į jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laiką. Laikydamas revolverį V. I. nesuvokė veikos pavojingumo ir neturėjo noro tai daryti.

3.3. Teismas galėjo nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu, atsižvelgdamas į V. I. mokslinę veiklą, revolverio būklę ir nepavojingumą, nepriklausomai nuo ekspertų formalaus jo priskyrimo C kategorijos ginklams, taip pat įvertinti tai, kad liko nepaneigta, jog V. I. buvo užmiršęs apie revolverį. V. I. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio, dėl kurio būtų tikslinga jį traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausme.

3.4. V. I. teistumai yra išnykę, todėl turi būti pašalinti iš nuosprendžio.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras M. Zupkauskas, taip pat nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas R. Burda prašė savo apeliacinį skundą tenkinti, o priešingos pusės – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro M. Zupkausko apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato R. Burdos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas R. Burda nesutinka, jog kratos metu rasti ir paimti revolveris ir du šoviniai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalyką; kad V. I. veikoje yra tiesioginė tyčia neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis; taip pat ginčija nusikaltimo nepripažinimą mažareikšmiu. Prokuroras skundžia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, prašo V. I. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, du garsinius šovinius pripažindamas nusikaltimo dalyku, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tuo tarpu likusioje dalyje teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

Dėl nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato R. Burdos apeliacinio skundo

8. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019, 10 punktas).

9. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) ginklas – įrenginys ar daiktas, sukonstruotas ar pritaikytas gyviesiems ar kitiems objektams, taikiniams naikinti, žaloti ar kitaip jiems paveikti (9 dalis, 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146); šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (49 dalis – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 50 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978); šaudmuo – tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų (48 dalis – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 49 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978).

10. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas R. Burda nesutinka, jog kratos metu rastas ir paimtas revolveris yra dujinis, priskiriamas C kategorijos ginklams, teigia, kad revolveris yra signalinis.

11. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) dujinis ginklas –nešaunamasis ginklas, iš kurio gali būti paleistos kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos ar jų užtaisas. Dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami šaunamiesiems ginklams (3 dalis, 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146); signalinis ginklas – šaunamasis ginklas, skirtas garso, šviesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais šaudmenimis (41 dalis – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 42 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978).

12. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 6 punkte (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146) numatyta, kad C kategorijai priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai); tuo tarpu pagal šio įstatymo 6 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) 1 punktą (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146) D kategorijai priskiriami signaliniai šautuvai, pistoletai (revolveriai).

13. Reguliuojant civilinę šaunamųjų ginklų apyvartą ir teisiškai vertinant nusikaltimus, susijusius su neteisėta šaunamųjų ginklų apyvarta ir jų naudojimu, būtina kriminalistiniu požiūriu vertinti šiuos ginklus. Baudžiamojoje teisėje nagrinėjant nusikalstamas veikas, kuriuose nusikaltimo objektas yra ginklas, šio konkretaus objekto priskyrimą prie ginklų ir atitinkamai kurios nors ginklų (ar šaudmenų) rūšies pavedama atlikti kriminalistikos, o konkrečiai – ginklotyros – specialistui (ekspertui). Specialistas šį uždavinį sprendžia atlikdamas išsamų ekspertinį tyrimą, remdamasis turimomis specialiomis žiniomis bei aprobuotomis kriminalistinio ginklų tyrimo metodikomis. Specialistas teikia išvadą dėl tiriamo objekto remdamasis tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Visų pirma svarbu objekto paskirtis, atsispindinti jo konstrukcijose, matmenyse ir panaudotoje jo gamybai medžiagoje, bei techninė būklė, leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes, tai reiškia galimybę padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016, 10.4.1 papunktis).

14. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvados matyti, kad revolveris yra dujinis, priskiriamas C kategorijos ginklams. Teismo balistinės ekspertizės aktas patvirtina, kad revolveris atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodytus dujinių ginklų požymius. Apklausiami specialistas Jonas Balsys patvirtino specialisto išvadą, o ekspertas Andrius Olekas – ekspertizės aktą.

15. Apeliaciniame skunde nesutikimas su specialisto išvada ir ekspertizės aktu argumentuojamas tuo, kad gamintojo tinklalapyje kratos metu rastas ir paimtas revolveris priskiriamas signaliniams ginklams. Pirmiausia pažymėtina tai, kad apklausiamas specialistas J. Balsys akcentavo kitus požymius, pagal kuriuos sprendžiama, kad revolveris yra dujinis – jo pramoninę gamybą, konstrukcijos ypatumus. Paminėtina ir tai, kad apklausiamas ekspertas A. Olekas paaiškino, jog ekspertizės atlikimo metu remiamasi ne mėgėjų tinklalapiais, o gamintojų duomenų bazėmis, iš kurių nagrinėjamu atveju pagal revolverio žymenį „PTB“ nustatyta, kad jis yra skirtas šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais. Teisėjų kolegija pagrindo abejoti specialisto išvados ir ekspertizės akto patikimumu nenustatė.

16. Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad dėl konstrukcinių ypatumų kratos metu rastas ir paimtas revolveris nėra skirtas šaudyti dujiniais 9 mm kalibro šoviniais, tačiau ekspertizės akte padaryta priešinga išvada, papildomai pažymint, kad iš revolverio buvo atlikti trys šūviai 9 mm kalibro dujiniais šoviniais. Skunde akcentuojama, kad revolverio šūviai nėra užfiksuoti vaizdo ir garso priemonėmis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme ir kituose teisės aktuose nėra numatyta pareiga tokiu būdu fiksuoti ekspertizės eigą, todėl nurodytas apeliacinio skundo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

17. Apeliaciniame skunde kratos metu rastą ir paimtą revolverį bandoma pateikti, kaip visiškai netinkamą naudoti dėl to, kad be papildomų priemonių jis negali būti panaudotas pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį (58 dalis – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 59 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978). Pirmiausia paminėta tai, kad ekspertizės atlikimo metu iš revolverio buvo atlikti trys šūviai. Antra, specialisto išvada ir ekspertizės aktas patvirtina, jog papildomos priemonės reikalingos tik revolverio būgneliui atidaryti. Nors šūviui atlikti reikia ranka pasukti ir fiksuoti revolverio būgnelį, atitaikyti gaiduko ir nuleistuko tarpusavio padėtis, tačiau tai neleidžia spręsti, kad revolveris neveikia. Apklausiamas specialistas J. Balsys patvirtino, kad revolveris neturi gedimų, dėl kurių būtų visiškai netinkamas naudoti. Trečia, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys (49 dalis – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 50 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978); šaunamojo ginklo dalis – bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims (50 dalis – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 51 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978). Apklausiami specialistas J. Balsys ir ekspertas A. Olekas paaiškino, kad pagrindinės revolverio dalys – vamzdis ir būgnelis – yra tvarkingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, išdėstytų aplinkybių kontekste pagrindo revolverį pripažinti visiškai netinkamu naudoti ginklu nėra.

18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog kratos metu rastas ir paimtas revolveris yra dujinis ginklas, priskiriamas šaunamiesiems ginklams, todėl atitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

19. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas R. Burda nesutinka, jog kratos metu rasti ir paimti du šoviniai (aptikti revolverio būgnelio kamerose) yra priskiriami C kategorijos šoviniams, teigia, kad tai imitaciniai šaudmenys.

20. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio (51 dalis – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 52 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978); imitacinis šaudmuo – šaudmuo be sviedinio (susidedantis iš tūtos, kapsulės, parako užtaiso ir kamščio ar be kamščio) šūviui iš šaunamojo ginklo imituoti (24 dalis, 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146). Iš specialisto išvados matyti, jog kratos metu rasti ir paimti šoviniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams. Šoviniai susideda iš tūtelių, centrinio įskėlimo kapsulių ir parako užtaisų. Šoviniai yra garsiniai revolveriniai šoviniai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad šoviniai atitinka imitacinio šaudmens sąvoką, nes jie neturi sviedinio – pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnį (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) – šaudmens dalies (kulka, šratai, artilerijos sviedinys ar kt.), strėlės, skirtų taikiniui paveikti (43 – 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146; 44 dalis – 2014 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XII-978). Pažymėtina, kad imitaciniai šaudmenys baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui ir negali būti pripažinti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019, 15 punktas).

21. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog kratos metu rasti ir paimti du šoviniai (aptikti revolverio būgnelio kamerose) yra imitaciniai šaudmenys, kurie neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalyko, todėl V. I. nepagrįstai nuteistas už jų laikymą neturint leidimo. Susijusios aplinkybės šalintinos, pakeičiant skundžiamą nuosprendį.

22. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas ir nori taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238-699/2016). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir panašiai, bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017, 8 punktas).

23. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas R. Burda apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad V. I. 2005-2009 metų laikotarpiu kratos metu rastą ir paimtą revolverį kaip neveikiantį padėjo į spintą ir apie jį pamiršo.

24. Kratos protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad revolveris buvo rastas V. I. bute, spintoje, kurioje gulėjo ant kartoninės dėžės. Matyti, kad revolveris nebuvo laikomas dėkle, nebuvo paslėptas, buvo laisvai prieinamas. Iš revolverį radusio liudytojo pareigūno M. D., kratoje dalyvavusių liudytojų vyriausiosios tyrėjos R. G., kviestinio J. B. parodymų spręstina, kad revolveris buvo rastas greitai. Fotonuotraukose užfiksuota, kad minėtoje spintoje buvo laikomi rūbai. Apklausiami nuteistasis V. I. ir liudytoja V. L. parodė, kad spintoje buvo V. I. rūbai, spinta buvo atidaroma kiekvieną dieną rūbams paimti. Liudytoja V. L. taip pat parodė, kad vieną kartą per mėnesį siurbdavo spintos vidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad spintos dalis, kurioje rastas revolveris, buvo retai atidaroma (t. y. nenaudojama), kad joje nebuvo kasdienių daiktų. Nuteistasis V. I. ir jo sugyventinė liudytoja V. L. negalėjo ilgus metus nepastebėti atvirai laikomo revolverio. Apeliacinio skundo argumentas, kad spintos durys, už kurių gulėjo revolveris, nebuvo atidaromos, nes buvo užstatytos foteliu, dėl to nuteistasis V. I. (ir liudytoja V. L.) jo nepastebėjo, yra neįtikinamas. Ta aplinkybė, kad spintoje buvo 2003 metų komunalinių paslaugų mokėjimo kvitų, priešingai, negu bandoma pateikti apeliaciniame skunde, pati savaime nepaneigia, kad spinta buvo naudojama, o įvykio vietos apžiūrą nuteistojo V. I. gynėjas advokatas R. Burda atliko po kratos (2018 m. gruodžio 18 d.) praėjus daug laiko (2019 m. kovo 5 d.), todėl aplinka galėjo pasikeisti, – tai menkina šių apžiūros duomenų patikimumą. Atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo V. I. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kurie užfiksuoti teisiamojo posėdžio protokole: jis girdėjo apie naują įstatymą, tačiau eiti su sulaužytu daiktu, kad jį užregistruotų, yra kvaila; žinojo apie įstatymą, tačiau nemanė, kad pas jį yra kovinis ginklas; žinojo, kad pas jį yra tas daiktas, bet nežinojo, kur jis, bet apie jį pamiršo; jeigu būtų žinojęs, kad bus daroma krata, rastų būdą atsikratyti revolveriu; nematė reikalo registruoti metalo laužą ir kreipti į save dėmesį. Tokie V. I. parodymai leidžia spręsti, kad jis žinojo apie revolverį, žinojo apie aktualų ginklų apyvartos reglamentavimą, o ir įstatymo nežinojimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia (BK 2 straipsnio 2 dalis). Manydamas, kad revolveris yra netinkamas naudoti, nuteistasis V. I. privalėjo jį perduoti teritorinei policijos įstaigai (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 43 straipsnio 1 ir 3 dalys (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymas Nr. XI-1146)), tačiau to nepadarė.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato R. Burdos iškeltą versiją, kad V. I. pamiršo apie revolverį, vertina kaip gynybinę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo V. I. tiesioginę tyčią neteisėtai disponuoti šaunamuoju ginklu.

26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, o būtent jis, 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai Nr. XI-1146 ir 2013 m. gruodžio 31 d. įsigaliojus 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-733 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymui, iki 2014 m. liepos 1 d. nustatyta tvarka (pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešioti dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011 m. kovo 1 d., pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus) būdamas nepateikęs prašymo užregistruoti ir negavęs leidimo laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklo, nuo 2014 m. liepos 1 d. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ,,Umarex Mod. Champion“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais, t. y. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą dujinį pistoletą (revolverį), priskirtą C kategorijoms šaunamiesiems ginklams, kol šis ginklas 2018 m. gruodžio 18 d. buvo paimtas kratos V. I. gyvenamojoje vietoje metu, taip neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą.

27. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas R. Burda ginčija nusikaltimo nepripažinimą mažareikšmiu, tai argumentuoja nuteistojo V. I. moksline veikla, prasta revolverio būkle ir tuo, kad nuteistasis V. I. pamiršo apie revolverį.

28. BK 37 straipsnio pagrindu padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-489/2020, 10 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. I., neturėdamas leidimo, beveik ketverius su puse metų laikė revolverį, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais iki tol, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu. Nustatyta, kad revolveris yra tinkamas šaudyti, tuo tarpu jo techninė būklė neatima galimybės revolverio naudoti pagal paskirtį, nemažina jo kaunamųjų savybių. Paminėtina ir tai, kad revolveris buvo laisvai prieinamas nuteistojo V. I. sugyventinei liudytojai V. L.. Tai, kad nuteistasis V. I. yra mokslininkas ir, kaip teismo posėdžio metu paaiškino gynėjas advokatas R. Burda, nekreipia dėmesio į jį supančius gyvenimiškus dalykus, jų nestebi, kalbant apie šaunamąjį ginklą yra nepateisinama, tuo labiau, kad gynybos versija, jog nuteistasis V. I. pamiršo apie revolverį, nepasitvirtino. Nuteistasis V. I. ilgą laiką pažeidė ginklų apyvartos reglamentavimą, kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ir sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nustatytų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių ypatumų pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusikaltimo nepripažino mažareikšmiu.

30. Dėl išnykusių nuteistojo V. I. teistumų nurodymo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pažymėtina tai, kad, nors pagal BK 97 straipsnio 6 dalį, kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tai nurodyta, kaip nuteistojo V. I. asmenybę apibūdinanti aplinkybė. Išnykusių teistumų nurodymas nuosprendžio motyvuose vertinant kaltininko asmenybę yra galimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2006).

Dėl prokuroro M. Zupkausko apeliacinio skundo

31. Prokuroras skundžia BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas švelnesnės, negu BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmės skyrimą iš esmės argumentavo nuteistojo V. I. amžiumi, kuris negali būti vertinamas kaip išimtinė aplinkybė.

32. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 97 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-303/2020, 30 punktas). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

33. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-689/2020, 44 ir 45 punktai). Šis bausmės švelninimo pagrindas dažnai grindžiamas vadinamosiomis išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, tačiau visais atvejais, skirdami švelnesnę, negu baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmę, teismai privalo įvertinti konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir padaryti motyvuotas išvadas dėl bausmės rūšies ir dydžio parinkimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-495/2020, 7 punktas). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017, 6.5 papunktis).

34. Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai argumentavo sprendimą nuteistajam V. I. skirti švelnesnę, negu BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmę, tačiau vertina, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro tam pagrindą. Pirmiausia pažymėtina tai, kad mažesnį veikos pavojingumą rodo ta aplinkybė, jog nuteistasis V. I. iki 2014 m. liepos 1 d. revolverį laikė teisėtai, nes dujiniams ginklams ilgą laiką buvo nereikalingas leidimas ir jie laisvai cirkuliavo civilinėje apyvartoje. Pagal ginklų klasifikavimą dujiniai ginklai priskiriami prie mažiau pavojingų – C kategorijos ginklų (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29 dalis, 5 straipsnio 2 punktas). Nuteistasis V. I. teigia revolverį laikęs savigynai, byloje nenustatyta jo ketinimų revolverį panaudoti nusikalstamiems tikslams. Revolveris buvo užtaisytas dviem imitaciniais šaudmenimis, nebuvo techniškai tvarkingas. Nusikaltimu pažeistas ginklų apyvartos reglamentavimas, tačiau realių pavojingų padarinių žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumui nekilo.

35. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis V. I. savo kaltę pripažino, o pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nenustatęs nuteistojo V. I. nuoširdaus gailėjimosi, teisėtai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad nuteistojo V. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nors nuteistasis V. I. praeityje teistas, tačiau teistumai seniai išnykę. Sutiktina su gynėju advokatu R. Burda, kad prokuroro M. Zupkausko apeliaciniame skunde nuteistojo V. I. asmenybės vertinimas pagal politines pažiūras yra nekorektiškas. Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas, vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs (BPK 6 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje į bausmę pažiūrėjo ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės: nuteistasis V. I. turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, užsiima moksline veikla. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis), ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Atsižvelgtina ir į nuteistojo V. I. garbų amžių bei sveikatos būklę (medicinos dokumentų išrašas patvirtina (duomenys neskelbtini)). Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai rodo mažesnį asmenybės pavojingumą.

36. Pastebėtinas ir tam tikras valstybinio kaltintojo pozicijos dviprasmiškumas. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad, prokuroro vertinimu, teisingas būtų ne griežčiausios BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, o jos vykdymo atidėjimas, kuris savo pasekmėmis panašus į nuteistajam V. I. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, tačiau bausmės vykdymo atidėjimas yra ne bausmės rūšis, o viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų.

37. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintinos aplinkybės, susijusios su imitacinių šaudmenų laikymu neturint leidimo, tai sudaro papildomą pagrindą švelninti nuteistajam V. I. skirtiną bausmę.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės rodo mažesnį nuteistojo V. I. asmenybės ir veikos pavojingumą, negu būdingas apysunkiam nusikaltimui, už kurį numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės, todėl, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina net ir minimali sankcijoje nustatyta arešto bausmė, vis tiek prieštarautų teisingumo principui, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistam V. I. pagrįstai parinko švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Prokuroro Mariaus Zupkausko apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. I. (V. I.) ir jo gynėjo advokato Ryšardo Burdos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 10 d. nuosprendį, iš jo aprašomosios dalies pašalinant aplinkybę, susijusią su dviejų vienetų 9 mm kalibro revolverinių garsinių šovinių laikymu neturint leidimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai (parašai) Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita KolyčienėNuorašas tikrasEglė Gruodienė