Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-75-1057/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-06-10
Bylos Nr.: 1-75-1057/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-2-00003-2019-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Evelina Petraitienė
Kaltinamasis: V. I.
Advokatai: Ryšardas Burda

Kategorijos

1.2.23.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-75-1057/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00003-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.23.2.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Indrei Venckūnienei, Renatai Vanagienei, Aleksandrai Assadilovai, Arvydui Staniuliui, Daivai Paliokaitei, Katažynai Grinevič,

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam V. I. (V. I.), jo gynėjui advokatui Ryšardui Burdai,

vertėjams Erikai Vencevičienei, Giedriui Račkauskui, Irinai Pikčilingienei, Svetlanai Minakovai, Eglei Smailienei,

Lietuvos policijos kriminalistinių centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus ekspertams Jonui Balsiui, Andriui Olekui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė (duomenys neskelbtini) išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1) 1994-04-29 nuosprendžiu pagal LR BK 70 str. (redakcija iki 2003-05-01) - 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2) 1997-07-15 nuosprendžiu pagal LR BK 132 str. 2 d. (redakcija iki 2003-05-01) - 1 m. laisvės atėmimo;

3) 2007-03-20 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - 1 m. laisvės apribojimas, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. I. (V. I.) neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, o būtent: jis, 2011-03-01 įsigaliojus 2010-11-18 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai Nr. XI-1146 ir 2013-12-31 įsigaliojus 2013 m. gruodžio 23 d. Nr. XII-733 Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymui, iki 2014-07-01 nustatyta tvarka (pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-02-24 įsakymu Nr. 5-V-154 patvirtinto Prašymų dėl leidimų laikyti ar nešioti dujinius pistoletus (revolverius), senovinius ginklus, šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra 2,5–7,5 J, įsigytų iki 2011-03-01 pateikimo, ginklų tinkamumo naudoti nustatymo, registravimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus) būdamas nepateikęs prašymo užregistruoti ir negavęs leidimo laikyti (nešiotis) C kategorijos ginklo, nuo 2014-07-01 savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį ,,UMAREX Mod. CHAMPION“ Nr. 244236, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais ir du 9 mm kalibro revolverinius garsinius šovinius, t. y. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą dujinį pistoletą (revolverį), priskirtą C kategorijoms šaunamiesiems ginklams ir 2 vienetus šaudmenų, kurie skirti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme numatytiems C kategorijos ginklams, kol šis ginklas ir šaudmenys 2018-12-18 buvo paimti kratos V. I. gyvenamojoje vietoje metu, taip neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis,

Šiais savo veiksmais V. I. (V. I.)padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. I. parodė, kad buvo rastas daiktas apie 15.00 val. 2018-12-18, kai bute buvo atliekama krata dėl šnipinėjimo A. P. atžvilgiu ir tuo pagrindu atėjo pas jį daryti kratos. Skambutis į duris nuskambėjo apie 6.20 val. ryto. Pasižiūrėjo į akutę, pamatė veidus žmonių, kurie sukėlė įtarimą, nes matėsi, jog tai ne kaimynai, o nepažįstami žmonės. Turi šiokią tokią patirtį bendraujant su policija, suprato, kad jie ne šiaip sau atvyko, todėl neparodė, kad yra namuose. Grįžo į savo kabinetą ir kompiuteriu pateikė pasiuntimą (duomenys neskelbtini), kad atėjo kažkokie žmonės iš policijos. Paprašė, kad kaip pas (duomenys neskelbtini) pilietį atvažiuotų jos atstovas ir juos tada įsileistų. Yra žinomas žmogus, jo atžvilgiu buvo daug provokacijų, todėl atsargiai reaguoja į panašias situacijas. Kai internetu pateikė pasiuntimą, susisiekė su draugais. Draugai perspėjo, kad išjungtų kompiuterį, nes jie gali jį paimti. Patraukė kompiuterį. Apie 9.00 val. paskambino sūnus, pasakė, kad iškviesti gaisrininkai ir lauš duris, todėl geriau būtų, jeigu atidarytų pats. Šiek tiek pastovėjo ir išgirdo, kaip prasidėjo bandymas atidaryti duris. Atidarė duris ir įsileido už jų stovėjusius žmones. Jie iškart parodė dokumentą, kad įtariamas šnipinėjimu ir bus atliekama krata. Juos įsileido, atsisėdo ir žmonės pradėjo daryti savo darbą. Dar pasakė, kad „jūs atėjote pas mane daryti kratą, tačiau nėra liudytojų“. Buvo pasakyta „gerai“ ir kažkuris pareigūnas išėjo ieškoti liudininkų. Bute atsirado kaimynai. Pasakė, kad norėtų, jog dalyvautų ambasados atstovas, kodėl jo nepakvietė. M. pasakė, kad „jeigu jis ir ateis, jis nebus įleistas“. Suprato, kad jau nėra laisvas ir sėdėjo ramiai, stebėjo kas vyksta. Jie tikrino visus daiktus, užrašus, tel. knygas. Paėmė visus mokslinius užrašus. Nori parodyti, kad neturi jokių intencijų slėpti, blaškyti dėmesį nuo tos pačios spintos, kurioje buvo rastas tas daiktas. Sėdėjo ramiai, stebėjo kas vyksta ir apie 15.30 val. M. ištraukia iš spintos tą daiktą, panašų į revolverį, ir deda ant stalo, sakydamas „jis neveikia“. Tada prisiminė, kad šį revolverį davė jo draugas A. K., tai buvo apie 2000 metus, tarp 2005 ir 2009 metų. Buvo pas jį sodyboje ir kalbėjo apie tai, kad žmonės atpažįsta, visokių psichų būna, o jis pasakė, kad turi tokią pagąsdinimo priemonę. Jis atnešė tą daiktą įdėtą į dėklą. Kada jį paėmė ir atsivežė namo, suprato, kad daiktas panašus į revolverį – ne juokai, jeigu kas nutiks, gali apkaltinti teisės pažeidimu. Po dienos ar dviejų nuvažiavo pasivaikščioti į Valakampius ir ten norėjo išmėginti tą daiktą. Jis visai neveikė, jis visas klibantis buvo. Atidavė draugas daiktą, kuris neveikė. Grąžinti daiktą nematė reikalo, nes jo nepirko. Kadangi gavo jį dovanų, parsinešė namo ir padėjo į spintos apačią, kad sūnus nerastų, kad su juo nežaistų, ir pamiršo apie jį. Užsiima kita veikla ir tokie daiktai nedomina. Dirba savo darbą, užsiiminėja filosofija, mama sirgo, reikėjo ją prižiūrėti ir tą momentą praleido. Daiktas ten gulėjo ir tiek. Tai buvo dviejų dalių spinta. Ir taip ir nutiko, kad rado tą daiktą, panašų į revolverį, kuris neveikia. Net ir M. iškart pasakė, kad juo negalima naudotis. Kai buvo iškelta byla, pradėjo domėtis, rinkti dokumentus dėl daikto, kurį rado. Rado įmonės, kuri gamina šiuos ginklus, specifikaciją ir ten rado įdomų dalyką. Kai per apklausą su advokatu dar kartą parodė tą daiktą ir dar kartą kai ką patikrino. Nustatė, kad už revolverio būgnelio yra pertvara. Antras dalykas, iš pradžių to nežinojo, bet tyrimo metu, kai parodė tą revolverį, pamatė, kad vamzdyje yra susiaurėjimas ir pagalvojo, kad juo negalima šaudyti tam tikrais šoviniais. Darant prielaidą, kad juo galima iššauti dujomis, tas šūvis eitų į pertvarą, atsitrenktų ir eitų atgal – šaudančiajam. Prieštarauja eksperto teiginiui, kad šis revolveris yra dujinis, nes šiuose dalykuose kažkiek nusimano, nes tarnavo kariuomenėje. Rado šio daikto specifikaciją, ir joje aiškiai nurodyta, kad jis yra signalinis ir jokių kitų nurodymų, kad juo galima šaudyti kitais šoviniais – nerado. Pažymą pateikė. Peržiūrėjo LR dokumentą, kuris klasifikuoja ginklus. Peržiūrėjo visus teisminius aktus, kuriuose aiškiai fiksuojama ar patenka šis daiktas į BK 253 straipsnio veikimą. Nerado apibrėžimo, kad signalinis revolveris yra laikomas šaunamuoju ginklu, startinis revolveris – nelaikomas. Tai, ką davė draugas, buvo startinis revolveris, kuris naudojamas lengvosios atletikos varžybose. Jeigu šitas revolveris būtų pavojingas, juo naudotis dideliame stadione būtų absurdas, nes galėtų įvykti nelaimingi atsitikimai. Suprato, kad rankose startinis revolveris, ir tik dabar tai išsiaiškino. Savo kaltės nemato, kadangi buvo ne dujinis revolveris, o startinis. Net pats pavadinimas iš lotynų išvertus reiškia: „uma“ – firma, „rex“ – karalius, „chempion“ – čempionas. Čempionai banditų gatvėmis nevaikšto, jie bėgioja stadionuose. 2011 m. gyveno Lietuvoje ir sėdėjo kalėjime du kartus. Ginklą padovanojo prieš 2011 m. Apie 2005 m. – 2009 m. Nes po mamos mirties prasidėjo darbas (duomenys neskelbtini) organizacijoje. Iš Lietuvos niekur neišvažiavo. Gavo Vilniuje butą (duomenys neskelbtini) ir jame gyvena pastoviai. Tas ginklas liko iš tų laikų, kada jį padovanojo. Girdėjo apie naują įstatymą, tačiau nepridavė tam prasmės, kadangi eiti su sulaužytu daiktų tam, kad jį užregistruotų – kvaila. Perskaitė įstatymą ir nekreipė į tai dėmesio. Išsilavinimas aukštasis, nesusijęs su ginklas. Yra filosofijos ir istorijos specialistas. Armijoje šaudė iš automato AKM, žino kaip jis veikia. Specialistų nuomonę vertina, bet nei vienas iš jų nepasakė, kad jis veikiantis. Iš ekspertų išvadų suprato, kad iš ginklo iššauta tris kartus. Suabejojo, kaip iš dujinio pistoleto, kuris turi susiaurėjimą, kuris atspindi šūvį į pertvarą, galima iššauti. Eksperimento video nėra. Ekspertas nelogiškai teigia, kad niekas neveikė ginkle, bet jam pavyko juo iššauti. J. B. sakė, jog daiktas yra neveikiančios būklės ir šaudyti iš jo neįmanoma: advokatas paklausė ar jis tokį daiktą užregistruotų taip, kaip reikalauja įstatymas, jis atsakė, kad ne, nes jis neveikia. Klausimas buvo susijęs su šio daikto modeliu: nurodoma, kad šito modelio revolveris yra statinis ir niekas nenurodo, kad jis yra dujinis arba, kad juo galima šaudyti tiek dujiniais, tiek statiniais šoviniais. B. atsakė, kad pagal LR dokumentus, šitas daiktas priskiriamas ginklų C kategorijai, tačiau ekspertas nenurodė konkretaus straipsnio ar dokumento, kur šie du šaunamųjų ginklų tipai yra įvardijami kaip C kategorijos. Tai yra tik prielaida, dėl kurios visi šį daiktą įvardija kaip revolverį, nors iš tikrųjų tai nėra ginklas. G. R. pasakė, kad revolveris, tačiau paklausta kokiu pagrindu ji tai nustatė, ji nepasakė. V. M. sakė, jog buvo bandoma patikrinti, kiek yra šovinių būgnelyje, tačiau to padaryti nepavyko, E. O., kai jį apklausė, sakė, kad padarė tris šūvius. Paklausus, kaip ekspertas vertina tai, jog vamzdelyje yra susiaurėjimas ir kaip tai jam nesutrukdė padaryti šūvių. O. pasakė, kad galima iššauti ir viskas. Paklausus jo ar šio revolverio gamyklinė specifikacija yra biure, kur jis dirba. Jis atsakė, jog tokios specifikacijos neturi (būtent šio modelio), bet jie mano, kad jis priskiriamas C kategorija. Jo paklausus ar galima, išsitraukus ginklą iš kišenės, juo iššauti, O. atsakė, jeigu jį parengti tinkamai, juo galima iššauti. Paklaustas kaip reikia tai paruošti, jis nieko neatsakė. L. G. ir B.sakė, kad ginklas buvo ištrauktas iš spintos, I. to neneigė. L. L. pasakė, kad M., ištraukęs, pasakė: „neveikia“. Jis visus perspėjo, kad jis neveikia. Policijos pareigūnas tvirtina, kad buvo rasti uždrausti šoviniai su rodmenimis „CS“. Jis turi atsakyti už savo žodžius, nes jis visą tai sakė davęs priesaiką, o tai jau yra įstatymų pažeidimas. M. sakė taip, nors tyrimas ir visi tyrėjai matė ir rado tik du garsinius šovinius, kurie turėjo visai kitokią markiruotę. Tai buvo „UMA 9mm RK“. Būtent ši markiruotė buvo ant šovinių, o ne „CS“, kaip sakė M. D.. Kriminalinės policijos 2-ojo skyriaus vyr. tyrėjas Š. O., konstatavo, kad būgnelyje rasti du šoviniai, šoviniai neturi kietojo užtaiso, gilzės viršus suspaustas į žvaigždės formą ir ant jos yra žymėjimas „UMA 9mm RK“. Kaltinamajame akte nurodoma, kad revolveris pateiktas kaip neveikiantis. Pateikti du šoviniai yra revolveriniai šoviniai 9mm diametro ir tai konstatuota prokuroro. Kriminalinės ekspertizės centro ekspertizės nurodyta, kad ginklas pateiktas be būgno stūmiklio mechanizmo, jo fikcijos ir fiksacijos. Šios dvi detalės sklandžiai neveikia viena kitos atžvilgiu. Galima teigti, kad remiantis ekspertizės metu gauti rezultatais, neįmanoma būgno jo pasukti į tam tikrą padėtį naudojant patį revolverio mechanizmą ir atlikti šūvio, kada nesutampa gaiduko atlaužimo ir paleidiklio padėtys. Ginklo detalės pačios nešaudys, šaudo ginklo mechanizmas. Supranta, kad jį galima sutaisyti, bet tam reikia noro. Noro tokio nebuvo. Daiktą padėjo ir pamiršo. Nebūtų paėmęs ginklo, kuris šaudo kulkomis. Nereikėjo imtis jokių priemonių, kad išsiaiškintų ar tai šaunamasis ginklas. Nuvažiavo į Valakampius, į miškelį ir pabandė, jis nešaudė, klibėjo. Bandė iššauti, buvo toks noras patikrinti ar jis veikia. Suprato, kad jis skirtas pagąsdinimui. Manė, kad jis dujinis. Jeigu būtų pirkęs, tai nueitų pas pardavėją ir pasakytų, kad pardavė blogą daiktą – to nepadarė. Užmetė ir pamiršo. O kam kreiptis į policiją, jeigu galvojo, kad jis dujinis, o tada juk registruoti jų nereikėjo. Seka, kaip keičiasi įsakymai Lietuvoje. Žinojo apie įstatymą, tačiau nemanė, kad yra kovinis ginklas. Kai išbandė šį daiktą ir jis neveikė, kažkur su juo eiti, eiti į policiją, kelti sau papildomus klausimus, kam tai? Jis guli ir guli. Apie jį neprisiminė, kai pasikeitė įstatymas. Baudžiamųjų įstatymų netyrinėjo. Labiau domina su civiliniais reikalais susiję klausimai. Su tuo pistoletu nevaikščiojo gatvėmis, neprašė pinigų, niekam negrasino. Tas ginklas tikriausiai gulėjo visą tą laiką vienoje vietoje, nepamena to. Visiškai neįdomu buvo. Toje spintos dalyje, kurioje rado tą ginklą, ten visada kabėjo paltai, kurie yra ilgi, o už jų nieko nesimatė. Ten tamsu ir tos durelės neatsidaro. Ta spinta naudojasi kai yra poreikis. Tai darbinė spinta, kuria naudojasi, kai važiuoja į susitikimus, koncertus. Jeigu būtų galvojęs, kad ateis daryti kratos, rastų būdą ginklu atsikratyti. Nematė reikalo registruoti metalo laužą ir kreipti į save dėmesį. Sandėliuką turi. Negalvojo, kad tai ginklas. Manė tai yra metalo laužas. Nebuvo jokio noro registruoti ar neregistruoti. Apie jį pamiršo. Yra istorikas, atmintis yra puiki, bet galva ne šiukšliadėžė, kad joje viską laikyti. Yra laikęs kovinį ginklą rankose. Spinta, stovinti kabinete, yra iš kelių dalių. Ta dalis, kurioje rado tą daiktą, ji buvo atskirta durelėmis, o jos buvo užstatyta krėslu. Tas krėslas neleido atidaryti tos spintos dalies, kur buvo ilgi paltai, neleidžiantys matyti, kas apačioje. Jam to ir nereikėjo, naudojosi spintos dešine dalimi. Ranka pasiekdavo rūbus ir nereikėjo specialiai atidaryti durų, nes viskas buvo ranka pasiekiama. Nestebėdavo, kaip draugė tvarkosi. Tam, kad įlįsti į spintos dalį, reikia atstumti krėslą, tam reikėjo jo prašyti, tada galima atidaryti antras duris. Draugė niekada neprašė ir pats ten nelindo. Mano, kad ji tvarkė tik pasiekiamą dali. Ji tiesiog dulkes išvalo ir viskas. Nelaiko save kaltu ir nemano, kad padarė nusikaltimą. Džiaugiasi, kad to daikto niekas nepavogė (2 t., b.l.173-179).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. I. parodė, kad jo namuose pareigūnai atlikdami kratą rado įtarime nurodytą dujinį pistoletą. Šis pistoletas priklauso jam. Maždaug prieš 15 metų (apie 2002-2003 metus), tikslaus laiko tikrai neprisimena, šį dujinį pistoletą jam padovanojo jo pažįstamas A. K. ((duomenys neskelbtini) metų gimimo), kuris šiuo metu yra miręs (mirė apie (duomenys neskelbtini) metus). Padovanojo Vilniuje, A. sodyboje, kuri tuo metu buvo prie Žaliųjų ežerų, Vilniuje, tikslaus adreso nežino. Jis šio dujinio pistoleto neprašė, tačiau kai kalbėjosi su A., pasakė, kad apie jį visokie nepažįstami asmenys sukiojasi ir bijo, kad gali nukentėti. T. A. pasakė, kad turi dujinį pistoletą, kurį gali padovanoti jam savigynai. Jis sutiko, dujinį pistoletą pasiėmė ir parsinešė namo. Po kelių dienų jis pabandė nuošalyje, miškelyje, iš jo iššauti, tačiau šis neiššovė, todėl pagalvojo, kad jis sugedęs. Parsinešė atgal namo ir pasidėjo kambaryje į spintą. Daugiau šio dujinio pistoleto nelietė, niekur nesinešiojo ir apie jį buvo pamiršęs, kol jo nerado kratos metu policijos pareigūnai. Apie tai, kad jį reikia registruoti ir gauti jam leidimą jis nežinojo, be to net buvo apie jį pamiršęs, kad turi spintoje.

Papildomos apklausos metu V. I. nurodė, jog maždaug prieš 15 metų (apie 2002-2003 metais) jam du šovinius davė, kaip jau minėjo pirminėje apklausoje, A. K. kartu su dujiniu revolveriu. Abu šoviniai buvo revolverio būgnelyje. Kokie buvo viduje šoviniai (dujiniai ar garsiniai) jis nežino, nes jam apie tai A. K. nesakė, tik paminėjo, kad revolveris yra dujinis. Daugiau papildomai šiam ginklui šovinių jis nepirko ir neįsigijo. Nors revolveris buvo sugedęs, dujinio revolverio negrąžino atgal A. K., nes paprasčiausiai nepagalvojo, kad jam reikia grąžinti šį revolverį, o be to jį jam A. K. buvo padovanojęs. Jis nei pats bandė nei kitiems asmenims revolverio taisyti nedavė. Nežino, kas pagamino šiam ginklui savadarbes detales, apie tai nieko paaiškinti negali, net nematė, kad šiame ginkle buvo savadarbės detalės. Atsakydamas, kada paskutinį kartą matė šį revolverį ir kurioje tiksliai vietoje buvo jį padėjęs, nurodė, jog nepavykus iš jo išauti, grįžęs namo jis revolverį padėjo į spintos apačią kairėje pusėje, po drabužiais. Imant rūbus iš spintos šio ginklo nesimatė, todėl apie jį ir buvo pamiršęs. Spinta turi dvi viršutines dureles ir tris pagrindines varstomas duris. Kairės pusės spinta turi pertvarą ir varstomas kaires duris. Spintos vidurys ir dešinė pusė yra be pertvaros ir duri dvi varstomas duris- per vidurį ir iš dešinės pusės. Ginklas buvo padėtas kairėje pusėje vidurinės spintos dalies gale (atidarius vidurines spintos duris). Laisvos durys buvo tik dešinės pusės, o vidurinės ir kairės pusės durys buvo užblokuotos (užstatytos) foteliu. Kadangi tarp dešinės pusės ir vidurinių durų nebuvo pertvaros, tai rūbus jis imdavo, atidarius tik dešines spintos duris ir iš spintos paimdavo ten esančius kasdieninius rūbus. Įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą parodė, kad susipažinęs su pranešimu apie įtarimą neprisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, kadangi šis kratos metu rastas ginklas buvo garsinis revolveris skirtas imituoti šaunamojo ginklo šūvio garsą, revolverio būgnelyje rasti du šoviniai buvo garsiniai ir revolveryje nebuvo skeltuvo be kurio negalima atlikti šūvio.(t. 1, b. l. 106-107, 113-116, 121-123).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. parodė, kad yra Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos 4-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gautas nurodymas atlikti kratą, dokumentus gavo prieš pat kratą. Nuvažiavo, jų ilgą laiką niekas neįleido į butą, skambino, beldėsi į duris, klausė kaimynų, jie sakė, kad nežino, kur yra tas žmogus. Vėliau kalbėjo su kaltinamojo pažįstamais (vyru ir žmona, jie buvo įspėti, dalyvavo paskelbiant teismo nutartį), bet jie pasakė, kad nežino, kur yra tas žmogus. Galiausiai buvo gautas nurodymas kviesti gaisrininkus ir bandyti patekti į butą. Girdėjo, kad kažkas vaikšto po tą butą, bet niekas iš buto nebendravo. Kai atvyko gaisrininkai, žmogus dar gal 10 kartų buvo įspėtas, kad jeigu jis neįleis į butą, bus laužiamos durys. Prašė įleisti į butą, bet žmogus neįleido. Kai gaisrininkai pradėjo laužti duris, žmogus iš karto įleido į butą. Durys nebuvo sugadintos. Buvo daug kaltinamojo riksmų, pretenzijų. Parodė pažymėjimus ir teismo nutartį dar prieš įeidami į butą, pasakė, kad turi atlikti kratą. Buvo Norėjo, kad dalyvautų kviestiniai, nes pamatė, kad čia ne eilinė krata, ne eilinė situacija. Norėjo apsidrausti, kad nebūtų problemų, nes paskui tenka aiškintis teisme. Bute be kaltinamojo dar buvo kaltinamojo draugė. Jis pasakė, kad nori, jog dalyvautų pašaliniai žmonės. Pradėjo ieškoti žmonių, kurie galėtų dalyvauti kratoje. Kviestiniai buvo vyras ir žmona, vyresnio amžiaus, bet jie vėliau atsisakė dalyvauti, motyvavo, kad turi sveikatos problemų (sakė, kad pakilo kraujo spaudimas). Kadangi dar nebuvo pradėtas rašyti kratos protokolas, rado kitus žmones. Jie buvo įspėti, kad negali skelbti duomenų, negali skelbti to, ką girdėjo, nes jie dalyvavo, kai buvo paskelbta teismo nutartis. Tada surado kitus kviestinius ir pradėjo kratą. Skelbiant teismo nutartį dalyvavo kiti žmonės. Turėjo paskelbti nutartį ir pildyti protokolą. Vaikščiojo po butą, bet ieškojo M. D., B. ir M.. Ginklą rado M. D., tuo metu buvo tame pačiame kambaryje, sėdėjo ant sofos ir rašė protokolą. Dešinėje buvo spinta, kurioje jis rado ginklą. Matė, kai jis išėmė ginklą ir parodė. Tai buvo didelė trijų dalių spinta. Ginklas buvo rastas vidurinėje dalyje, ginklas buvo padėtas apačioje, dėžutėje. Ginklas buvo iš karto rastas, nes kaip prisimena, jis atidarė spintą ir iš karto rado ginklą. Negali pasakyti, ar ginklas buvo matomas, bet jis (M. D.) iš karto ištraukė ginklą. Nežino, ar ant ginklo buvo kažkas užmesta, bet nebuvo taip, kad pareigūnas ieškojo. Spintoje buvo pakabinti drabužiai, ginklas buvo padėtas apačioje dėžutėje, padėtas ant dėžės. Ginklas buvo padėtas žemai, antroje spintos dalyje. Spintos dalys buvo trys vertikalios dalys. Kairėje pusėje buvo sofa, ant jos sėdėjo ir rašė protokolą, dar ant jos sėdėjo kviestiniai. Iš kairės B.ir M. atlikinėjo kratą (toje vietoje, kur stalas, knygos ir lentynos), dešiniau kratą atlikinėjo M. D.. Sėdėjo vertėja ir kaltinamojo draugė, o kaltinamasis sėdėjo prie stalo. Visi buvo tame pačiame kambaryje. Kai buvo rastas ginklas, kaltinamasis, atrodo, sakė ne tai, kas parašyta jo pareiškime. Atrodo, kad jis sakė, kad kažkas kažkada prieš keletą metų, per Naujuosius metus šaudė. Paskui, po kelių minučių, kaltinamasis pasakė, kad nori parašyti pareiškimą, nori duoti paaiškinimus. Pasakė, kad tokią teisę galės suteikti, kad jis viską galės įrašyti į kratos protokolą. Paskui jam tokią teisę suteikė. Kiek prisimena, jis rašė, kad tą ginklą jam kažkas padovanojo. Jis viską parašė prie protokolo ranka. Jis neneigė, kad ginklas yra jo, bet jis sakė, kad ginklas yra sulaužytas ar neveikiantis. Ką sakė jo draugė, neprisimena, ji tylėjo. Kaltinamojo pareiškimas yra kratos protokole. Prisimena, kad kaltinamasis kalbėjo ne tai, kas vėliau buvo parašyta. Lietuviškai rašė jis pats. Atrodo, kad žmogus nenustebo, kai buvo rastas ginklas. Ginklas buvo lengvai rastas. Kai atėjo į butą, pasakė, kad atiduotų viską, ką laiko neteisėtai, kad atiduotų apyvartoje draudžiamus daiktus. Paskelbus teismo nutartį, paskelbus ko bus ieškoma, kaltinamasis V. I., pats ginklo neatidavė, ginklas buvo rastas. Įėjimas į butą užtruko. Atvažiavo 7 val. ar 8 val., o į butą pateko apie 10 val. Buvo pasakyta iš vakaro, kad vyks į kratas. Kas kur važiuoja buvo pasakyta iš ryto, buvo išdalinti vokai su teismo nutartimis ir kitais dokumentais. Buvo paskelbta teismo nutartis, ieškojo kviestinių. Krata buvo pradėta apie 10 val., stovėdami prie buto durų, pasakė, kad yra pareigūnai, parodė pažymėjimus, sakė: „atidarykite, policija“. Girdėjo, kad kažkas bute vaikšto, įspėjo, kad bus kviečiami gaisrininkai dar prieš jų iškvietimą. Pirmi kviestiniai atsisakė, jų amžius buvo apie (duomenys neskelbtini) metų. Jų atsisakymas buvo pagrįstas, nes jie sakė, kad jiems bloga, kad pakilo spaudimas, kad reikia gerti vaistus. Kratą pradėjo daryti nuo to kambario, kur rado ginklą, vėliau krata buvo padaryta visur. Tikrai nenumatė, kad bus rastas ginklas. Pareigūnas M. D. surado dėžutę vidurinėje spintos dalyje, apačioje, mano, kad tai buvo ginklo dėžutė. Dėžutė buvo apžiūrėta. Neprisimena, ar dėžutės užrašai sutapo su tuo, kas buvo rasta dėžutėje. Ginklo neišiminėjo, jo rankose nelaikė, pareigūnas buvo su pirštinėmis. Pareigūnas nieko su ginklu nedarė (nebandė prasukti būgnelio). Atrodo, kad buvo rastas tik ginklas. Ji sėdėjo, iš dešinės sėdėjo kviestiniai. Liudytojai apžiūrėjus byloje esančias nuotraukas, liudytoja parodė, kad mažoje kėdutėje tarp spintos ir knygų lentynos sėdėjo vertėja, sėdėjo kaltinamojo draugė, du kviestiniai, ji sėdėjo arčiau lango. Mano, kad tyrėjas galėjo atidaryti vidurines spintos duris, gal jis paprašė, kad pasitrauktų kaltinamojo draugė. Kaltinamajam ginklas nebuvo staigmena. Dėl ginklo pasisako ekspertai. Krata buvo atliekama kruopščiai, jeigu randa kokį nors daiktą, kratos nestabdo, bet viską atlieka kruopščiai. Buvo rastas ginklas. Buvo teismo nutartis. Buvo duotas nurodymas atlikti kratą. Daiktų buvo paimta labai daug, daiktų neapžiūrinėjo, tyrimo neskyrė, todėl negali pasakyti, ar jie buvo susiję su kita byla. Tarp tų rastų daiktų buvo šaunamasis ginklas, revolveris (2 t., b.l.38-41).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. B. parodė, kad eksperto išvadoje visi ginklo defektai išdėstyti gana smulkiai. Jis yra netvarkingas, iš dalies tinkamas šaudyti. Norint iššauti reikia atlikti tam tikrus veiksmus. Tai dujinis šaunamasis pramoninės gamybos ginklas. Pagal įstatymą pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys yra traktuojamos kaip šaunamieji ginklai, šiuo atveju – vamzdis ir būgnelis. Pagal konstrukciją yra dujinis ginklas. Tos dalys yra pagrindinės C kategorijos dujinio šaunamojo ginklo dalys, t. y. revolverio dalys. Sukurtas kaip dujinis revolveris, bet pateiktas netvarkingas. Žmogui, kuris nekompetentingas ginklų srityje iš jo gal nepavyktų iššauti. Galėtų pasinaudoti pagal paskirtį labai gabus žmogus, bet tai labai keblu. Sudėtinga jį užtaisyti, nes reikia atidaryti būgnelį, kad galima būtų įstatyti šovinius. Tam nėra ekstraktoriaus rankenėlės, kurią patraukus būgnelis užsifiksuoja ir jį galima atversti, kad jį užtaisyti. Norint jį atidaryti reikia panaudoti pašalinį įrankį, kad įkišus tarp būgnelio ir rėmo jį atfiksuotų ir atidarytų. Tas labai nepatogu. Su tokiais ginklais nusikaltėlis pats sau priešas. Kai yra laiko, galimybė, šūvius galima atlikti. Būgnelis - negalima jo pasukti automatiškai į sekančią padėtį ir prieš šūvį užfiksuoti, kad būgnelio kamera būtų prieš vamzdžio kanalą, priešingu atveju šūvis bus neefektyvus. Nėra ten būgnelio stūmiklio, kuris pasuka būgnelį automatiškai į sekančią padėtį prieš šūvį ir būgnelio fiksatoriaus, kuris fiksuoja būgnelį, kad jo būgnelio kamera būtų prieš vamzdžio kanalą. Reikia ranka prasukus būgnelį ir ranka prilaikius jį, bandyti šauti. Trečias dalykas, ar ginklas buvo sugedęs ar trūko dalių, jam įstatyti savadarbiai gaidukas ir nuleistukas, kurie pagaminti nekokybiškai ir nesklandžiai sąveikauja tarpusavyje. Normaliam revolveryje spaudžiant nuleistuką, jis turi atlaužti gaiduką, gaidukas pasiekęs galinę padėtį turi nusprūsti ir veikiamas kovinės spyruoklės smogti į skeltuvą tinkamai nuskeldamas šovinio kapsulę. Sąveika nuleistuko ir gaiduko yra sutrikusi dėl matyt gamybinių netikslumų ir reikia atitaikyti padėtį gaiduko ir nuleistuko, kad įvyktų gaiduko atlaužimas, kad jis smūgiuotų per skiltuvą įskeldamas šovinio kapsulę. Užtaisius būgnelį, panaudojant pašalinį įrankį, norint atidaryti ir vėl uždaryti būgnelį, kad atlikti šūvį, turi atitikti padėtis – šaudant reikia ranka nutaikyti būgnelio padėtį ir jį užfiksuoti, ranka jį laikyti šūvio metu. Ir nutaikyti nuleistuko ir gaiduko tarpusavio padėtį, kad būtų galima šauti. Matosi, kad ginklas buvo remontuotas. Įmanoma jį sutvarkyti. Reikėtų tik pakeisti kelias dalis, kad pašalinti tuos trūkumus arba patobulinti. Jis neturi tokių gedimų, kurie jį padarytų visai netinkamą naudoti. Pagrindinės dalys yra tvarkingos. Tik gaidukas ir nuleistukas padaryti nekokybiškai. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad pagrindų nėra, jog būtų visiškai netinkamas naudoti. Vamzdis ir būgnelis-pagrindinės šaunamojo ginklo dalys-jos yra be defektų. Neužtenka to, kad gaidukas ir nuleistukas savadarbiai, tai pripažinti visą ginklą savadarbiu. Vadintų tai remontu. Jis liko skirtas tiem patiem šoviniams. Jo kokybinės savybės tik pablogėjo, jis nebuvo pritaikytas šaudyti kitais šoviniais. Jei jam būtų pašalinta pertvara, pakeistas būgnelio šovinio lizdas, būtų pritaikyti kad ir tam pačiam šoviniui plius panaudojant sviedinį - tokiu atveju galima būtų vadinti savadarbiu. Kai buvo taip ir liko šaudyti dujiniais garsiniai šoviniais, bet matyt buvo sugedęs. Šito gamintojo gaminiai gana prastos kokybės. Pagrindo pripažinti ginklą savadarbiu per mažai. Negalima atlikti šūvį jei būtų atskirai tik vamzdis ir būgnelis. Pagal įstatymą jos laikomos pagrindinės dalimis. Gaidukas ir nuleistukas yra netvarkingi. Ekstraktoriaus detalę galima įvairiai pavadinti. Ji naudojama kai atlieki šūvius, atidarai būgnelį, pastumi svirtelę, išsistumia ekstraktorius, kuris ištraukia tūteles. Ekstraktorius fiksuoja būgnelį rėme uždarytoje padėtyje, kad atidaryti būgnelį, reikia patraukti rankenėlę, kurios nėra. Kadangi jos nėra reikia naudoti pašalinį siaurą daiktą. Nepasakys, kiek užtruko atlikti manipuliaciją ir daikto parinkimą. Tikrai ne penkias ir ne dešimt minučių. Kiekvienas ginklas yra pavojingas. Patenkinus sąlygas, kurias išvardino, iš jo galima atlikti atskirus šūvius. Ne tokiu būdu, kuris numatytas ginklo konstrukcijoje. Čia reikia papildomų, veiksmų, žinių. Žmogus turi stipriai domėtis ginklais, žinoti jų konstrukciją. Žinoti dėl ko yra sutrikimas. Kaip galima ginklą panaudoti esant tokias sutrikimui. Dujiniai ginklai skirti šaudyti garsiniai šoviniais. Išskiriama pagal įstatymą - ginklai skirti šaudyti vien garsiniais šoviniais priskiriami C kategorijai. Na tokių ginklų būna, bet jis ne iš tų ginklų, kadangi vamzdžio platgalyje yra vidinis sriegis į kurį įsisuka specialus adapteris signalinėm raketėlėm šaudyti. Čia visi būdingi požymiai dujiniam ginklam. Su garsiniu šoviniu ir leidžia signalinę raketą. Dujinių ginklų dalys gaminamos ne iš plieno, kuris rūdija labiau, o iš aliuminio. Dėl pagaminimo datos, tai domėjosi pagal ant ginklo esančia markiruote, jis yra italų gamybos ginklas, čia yra ženklinimas, kiek pavyko surasti informaciją čia yra gaminimo metų kodas, jis nurodo 1989 metus. Jis tikrai ne naujas pagal gamintojo metų kodą. Įregistruotas jis būti negalėjo. Prieš įregistruojant vertinama ginklo techninė būklė. Nes trūksta dalių, dalys savadarbės. Jis būtų pripažintas netinkamu naudoti. Jei būtų pateiktas registruoti legalizavimo laikotarpyje, būtų atiduotas į ginklų fondą sunaikinimui. Vamzdis pagamintas kartu su rėmu, be rėmo panaudoti vamzdį būtų sudėtinga, reikėtų nupjauti. Keblus reikalas būtų. Būgnelį panaudoti galima būtų. Galima būtų suremontuoti. Nežino ar galima būtų registruoti. Jei oficialiai būtų suremontuotas, įstaigos, kuri turi tam teisę, išdavus dokumentą, nustačius, kad jis tapo tinkamas naudoti. Jis turi šaudyti kaip numatyta jo konstrukcijoje. Pagrindinės dalys nėra negrįžtamai sugadintos, todėl pagrindo pripažinti visiškai netinkamu nėra. Tinkamumas naudoti nesusiję. Ginklas visiškai netinkamas naudoti virsta į nešaunamąjį ginklą. Faktiškai geležies gabalas. Išore panašus į ginklą. Čia yra dujinis revolveris, šaudyti dujiniais ir garsiniai šoviniais. Dujiniai ginklai skirti šaudyti tiek dujiniais tiek garsiniai šoviniais. Dujiniai ginklai pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami C kategorijai. „UMAREX“ yra firmos pavadinimas. Daug ginklų yra UMAREX firmos. Yra vokiečių fizikinio techninio biuro numeris (duomenys neskelbtini), vokiečiai sertifikuoja ginklus ir nurodo kad tai yra dujinis. (duomenys neskelbtini) – Vokietijoj fizikinis techninis biuras, kuris sertifikuoja ginklus dujinio ir garsinio ginklo žymėjimus. Sertifikuoja tuos, kurie praeina į Vokietijos rinką. Gamintojas turi komercinį sumetimą, ne viską gali pasakyti. Yra ginklo požymiai, pagal kuriuos ir sprendžiama. Pagal požymius tai yra dujinis šaunamasis ginklas, kuris priskiriamas C kategorijai. Jis skirtas šaudyti dujiniais ir garsiniai šoviniais. Jei būtų tik garsinis dėl kažkokių priežasčių, gal tarpas tarp būgnelio ir vamzdžio būtų didelis, ar vamzdis būtų aklinas, ir jis būtų skirtas šaudyti 9 mm garsiniais šoviniai, vis tiek jis būtų C kategorijos ginklas. Yra ekspertų komisijos protokolas, kuriame nurodyta, kad šaunamieji ginklai skirti šaudyti tik garsiniai šoviniais jie priskiriami C kategorijai. Jam buvo pateikti garsiniai šoviniai. Vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Tai pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis ginklų apyvartą. Ar tai garsinis ar signalinis ginklas, jei būtų tik signalinis, vis tiek būtų priskirtas C kategorijai. Yra šaudmenų kontrolės įstatymo ekspertų komisijos protokolai, ten nurodyta, signalinis ar šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti tik garsiniai šoviniais, būtent tokiais, kuriuos pateikė tyrėjai šitoj bylos priskiriamas C kategorijos ginklam. Tie šaudmenys skirti tokiam ginklui ir C kategorijos. Konstrukcija nurodo, kad tai yra dujinis. Be abejo bandė iššauti. Ne dujiniu, garsiniu šaudė. Jis skirtas tiek vienais tiek kitais šaudyti, jokio skirtumo nėra. Konstrukcija dujinių ir garsinių šovinių analogiška. Prie sviedžiamojo užtaiso yra dirginančio poveikio medžiaga. Vizualiai atrodo visiškai taip pat, matmenys tie patys. Tas pats kas šnekėti, kad „Makarovo“ pistoletas skirtas tik rusiškais šoviniais šaudyti, o čekiški šoviniai jam netinka. Nesiremia Vokietijos fizikinio biuro informacija. Priima domėn visą informaciją, kurią pavyksta nustatyti pagal konkretų tyrimo objektą. Vertina informaciją LR įstatymų fone, vadovaujasi ginklų šaudmenų kontrolės įstatymu ir ekspertų komisijos protokolais. Komisija sudaryta iš atstovų įvairių institucijų ir reikalui esant sprendžia klausimą dėl ginklų priskyrimo tam tikrai kategorijai. Protokoluose ir įstatyme apie konkrečius modelius kalbos nėra. Vadovaujasi ginklų konstrukcija, kuri yra analogiška visų dujinių revolverių konstrukcijai. Jei vamzdis aklinas, būtų užtaisytas aklinai, tada galima manyti kad tai garsinis ginklas. Yra ekspertų komisijos protokolas, kad yra garsiniai tie patys kuriais šaudoma iš dujinių ginklų, vis tiek būtų C kategorijos ginklas. Praktikoje tokie labai retai pasitaiko. Jei vamzdis būtų užtaisytas, kad neliktų kiaurymės, tada pro jį negalėtų prasiveržti šūvio metu dujos ir tada kaip ir dujinis ginklas prasmės netektų. Būtų kaip ir garsinis. Startinis turėtų būti kitokie šoviniai arba kapsulės ir konstrukcija kitokia. Paprastai neturi vamzdžio startinio, jie vadinami įtaisais, o ne ginklais.(2 t., b.l.,51-57).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad žino dėl ko iškviestas, kai pamatė žmogų (kaltinamąjį). Laiko tiksliai nepasakys, anksti ryte buvo iškviestas. Mažiau negu prieš metus buvo, jeigu gerai atsimena. Taip, kaip parašyta kratos protokole, gruodžio mėnesį. Į kratą atvyko su R. G., M. D., M., ir turbūt kratos metu dalyvavo vertėja. Dar buvo kviestiniai, galbūt 4 kviestiniai, nes 2 kviestiniai pagyvenę žmonės dėl per ilgo proceso buvo pakeisti kitais. Kitam kambary buvo moteris, kokie santykiai sieja su kaltinamuoju – nežino. Jis atliko kratą. Ryte buvo pranešta, kad bus krata. R. G. buvo atsakinga tyrėja. Buvo pasodintas į automobilį ir tiesiog važiavo nurodytą vietą. Taip prasidėjo darbo diena. Nuvyko į (duomenys neskelbtini) g. Beldėsi į kaltinamojo V. I. duris, prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, girdėjo šurmulį už durų, rodė pažymėjimą prie durų akutės. Po nesėkmingų keleto bandymų, buvo laukiama, buvo girdimi šurmuliai už durų. Suprato, kad už durų kažkas yra. Nusileidę kaimynai irgi patvirtino, kad matė, kad toks asmuo gyvena. Bandė vėl patekti į patalpas. Buvo vėl beldžiama, buvo tikrai girdimi žingsniai. Įsitikino, kad asmuo yra viduj. Atsisakius atidaryti, buvo iškviesti gaisrininkai, taip pat iškviesta patrulių rinktinė. Pradedant atsukinėti apdailą durų, atsidarė durys. Tada pareigūnai pateko į vidų. Tai užtruko kelias valandas. Prisistatė, tyrėja pateikė procesinius dokumentus susipažinti, buvo pradėta krata. Po daikto radimo yra pateikiamas tas daiktas, nurodoma jo vieta, kur jis yra aptiktas ir viskas yra įtraukiama į protokolą, o vėliau apžiūros protokolas. Bute buvo keli asmenys. Duris atidarė pats I.. Bute buvo I. ir dar moteris. Per balkoną buvo galima išeiti, bet ten gan aukštai yra. Aptiko, kad kompiuterio sisteminis blokas yra atjungtas ir tiesiog jo nėra kambaryje, todėl buvo tikrinami balkonai. Ir betikrinant balkoną, būtent atidarius tą kambarį, buvo rasta moteriškė, kuri sėdėjo ir aiškino, kad čia yra jos kambarys. Supažindino tyrėją, kad yra dar vienas asmuo ir tęsė kratą. Patikrino balkoną ir pasižiūrėjo ar dar nėra vieno balkono, ar nėra kažkas išmesta iš buto pro balkoną. Nepamena kuris aukštas, namas devynaukštis. Pradėjo kratą nuo trečios patalpos, nes I. palydėjo per koridorių, palydėjo iki tos patalpos. Buvo patikrintos visos patalpos. Kratos metu buvo daug įvairiausių el. įrenginių, įvairiose vietose įvairios atributikos. Taip pat aptiktas buvo galimai šaunamasis ginklas, buvo daiktas panašus į ginklą. Buvo aptiktas paslėptas kompiuterio sisteminis blokas ir aptiktas mobilus telefonas. Mobilus telefonas buvo paslėptas į moterišką rankinę po pamušalu. Asmeniškai rado elektronikos laikmenas, popierius galimai susijusius, atributiką įvairiausią. Tame kambaryje buvo visi. Pradeda nuo kairės į dešinę pagal laikrodžio rodyklę kratą. Buvo apžiūrinėjamos įvairiausios kompaktinės plokštelės. Ir tada buvo išgirsta, kad buvo aptiktas ginklas. Buvo susikoncentravęs į savo darbą ir kur ginklas surastas ir kokiomis aplinkybėmis nematė. Išgirdo, nes kolega garsiai pranešė, kad yra aptiktas ginklas. Iš kur ištraukė tiksliai nežino, bet atsimena, kad tai buvo spinta, dviejų durų su „antrasole“. Buvo apatinėje dalyje. Patį galimai ginklą, matė. Ginklas buvo padėtas apačioj ant dėžutės. Nematė, ar laikė rankose. Toliau buvo perduotas ginklas berods R., kad jį supakuotų į SPP (specialią policijos pakuotę). Ir krata buvo toliau tęsiama. Nerašo protokolų. Neatsimena asmenų reakcijos. Buvo rasta įvairiausių daiktų, buvo rastas paslėptas kompiuteris, jis buvo specialiai įvyniotas į šiukšlių maišą, apdėtas visais daiktais, buvo rastas mobilus telefonas. Jeigu randamas ginklas, tai turi būti pranešama, kad būti budriam, nes dar nežinia ką dar gali aptikti. Neprašo pateikti asmens dokumentų dėl ginklo. Tam yra tyrėja, kuri atlieka tuos visus procesinius veiksmus. Jo darbas yra aptikti ir surasti. Revolveris kažkoks tai gal atrodantis, tai nebuvo automatinis pistoletas jis buvo su būgneliu. Tiesiog gulėjo. Jis panašus buvo į ginklą. Tai negalima kažkaip supainioti su pulteliu ar dar kažkuo, tai tikrai turintis ginklo bruožų daiktas. Kad atskirom dalim jis būtų išdėliotas, nebuvo. Jis buvo vientisas ginklas. Ar jame kažkokių detalių trūko negali pakomentuoti. Šaudmenų nerado. Negali pasakyti ar kolega rado šaudmenų. Prisimena tik vienintelį V. I. išsireiškimą, kad „aš esu iš valstybės saugumo departamento“. Kratos pabaigoje surinkti daiktai buvo supakuoti į SPP, visos pakuotės buvo nuneštos į tarnybinį automobilį. Paskui buvo paimtas ir įtariamasis su daiktais ir nuvežtas į komisariatą. Moteriškė liko bute. Kviestiniai pasirašė protokolo gale ir išėjo namo. Į darbovietę nuvežė daiktus, jis nuėjo į savo kabinetą, o kiti tyrėjai atliko procesinį vykdymą. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad tyrėja sėdėjo ant sofos ir jai daiktai buvo nešami, ji surašė juos ir paskui gale parašyta kur jie rasti, po visko gale visi pasirašo. Kaip ginklas rastas negali atsakyti, nes nugara stovėjo, spintelė buvo už nugaros. Tikėtina, kad reakcija iš I. buvo, kiek atsimena ant lapo, kur supažindinti su kratos nutartimi, jis pradėjo kažką rašyti. Atrodo, kad apie tą patį ginklą, kažkaip jis jį vadino gasdintoju. Iš anksto apie tai, kad tame bute yra ginklas nežinojo. Dėl ko vyko krata, nežino. Tą patalpą būtų galima pavadinti „I. kabinetu“, dėl to, kad ten daug daiktų priklausančių jam. Per tas dvi valandas įtarimas buvo, kad kažką slepia, kilo įtarimas, kad kompiuteris buvo atjungtas ir kažkur paslėptas. Paklausus kur yra kompiuteris jis pasakė, kad šiuo metu kompiuteris yra sugedęs. Bet tęsiant kratą kompiuteris buvo surastas prie sofos įdėtas į šiukšlių maišą apdėtas įvairiausiais daiktais ir kampe. Buvo spinta dviejų durų atsidaranti su viršutine sekcija. Viršuje kiek atsimena buvo atidarytos durelės. Būtent krata buvo daryta D. ir iškrito (duomenys neskelbtini) vėliavos, pareigūnas netyčia užmynė ant jos, I. piktinosi, kad mindoma (duomenys neskelbtini) vėliava, nors čia buvo netyčia. Negali pasakyti kad moteris dalyvavo ginklo suradimo metu, bet ji buvo bute, jos tikslios vietos nepamena. Pirmas kambarys, tualetas, vonia, virtuvė, tada I. tas kambarys, balkonas ir spinta koridoriaus pačiame gale. Du gyvenamieji kambariai. Jis buvo, D., M., G., vertėja galimai buvo atvykusi, du kviestiniai ir I.. Dėl moters neatsimena, gal virtuvėje (2 t., b.l.75-82).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja V. L. parodė, kad sutinka duoti parodymus. Liudytoja parodė, kad praeitais metais gruodžio 18 d. paskambino V., pasakė, kad policija, sakė, kad turi elgtis tyliai. Išsigando, kad kažkas laužiasi. Paskambino V. sūnus, pasakė, kad atidarytų duris, nes gali išlaužti. Laukė konsulo, todėl durų neatidarė. Buvo kambaryje, pareigūnai darė kratą. Atėjo pareigūnas, pateikė dokumentą, jį nufotografavo ir liepė eiti į kabinetą. Sėdėjo kabinete. Pareigūnai peržiūrėjo knygas, vienas pareigūnas pradėjo žiūrėti spintą, prie vienų spintos durelių stovėjo sunkus fotelis. Pareigūnas įlindo pro fotelį, ištraukė iš spintos ginklą, pasakė, kad jis neveikia. Ginklo niekada nematė, nors siurbdavo tą spintą. Galvojo, kad pareigūnas ištraukė ginklą iš rankovės ir padėjo. Jie apžiūrėjo viską kambaryje, koridoriuje. Per kratą su V. nekalbėjo, paskui jis sakė, kad ginklą jam draugas padovanojo, ginklas startinis, būdavo, kad žmonės eilėje parduotuvėje ant jo puldavo, tai draugas ir padovanojo. V. laukė konsulo, todėl ilgai durų neatidarė. V. apie tą ginklą pats pamiršo. Niekas nebandė ginklo per langą išmesti, net orlaidės niekas neatidarė. Buvo šokas, kai V. išvedė, net vaistų nespėjo pasiimti nuo diabeto. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad neatsimena, kada paskutinį kartą iki kratos tvarkė tą spintą, ten buvo dėžės knygų, drabužiai, knygų dėžių nejudino, išsiurbdavo spintos vidų ir viskas. Kairėje spintos pusėje buvo daiktai, kuriais nesinaudojo, atidarydavo spintą, išsiurbdavo, spintą siurbdavo kartą į mėnesį. Ginklas gal dėžėje buvo, dėžių neatidarinėjo. Nėra to ginklo anksčiau mačiusi, apie jį sužinojo tik kratos metu, buvo šokas, V. apie jį nebuvo pasakojęs. Spintoje buvo V. drabužiai, nuimdavo nuo pakabos rūbus, išlygindavo, išskalbdavo, daugiau nieko iš tos spintos neimdavo. Tą spintą atidarydavo kiekvieną dieną paimti drabužių. Kai pareigūnai pasibeldė į duris, buvo kambaryje, o V. prie kompiuterio. Nuo to laiko, kai pasibeldė pareigūnai ir atidarė duris, praėjo gal 3 valandos, pasidarė arbatos, skambino dukrai, V. pastoviai nestebėjo, iš pradžių jis buvo prie kompiuterio. Kiek matė V., per tris valandas jis rankose jokių daiktų neturėjo. Liudytojai, apžiūrėjus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo penktą nuotrauką, ji parodė, kad čia yra ta pati spinta, durelės, kurias galima buvo atidaryti, fotelyje sėdėjo vertėja. Fotelis yra labai sunkus, jo nestumdo, kairės pusės durelės nebuvo atidaromos, ties vidurinėmis durelėmis galimai gulėjo ginklas, darinėjo tik dešines dureles, atidaro spintos dešines dureles ir tada išsiurbia spintą. Nuo 1994 m. kartu gyvena su V., ginklais jis nesidomėjo, pasakodavo, kaip tarnavo armijoje, dabar domisi dailininkais, tapytojais, jis yra istorikas, gerai atsimena visas datas. Jis kaip istorikas turi gerą atmintį, domisi menais, filosofija, turi daug knygų. Būna, kad ieško savo kažkur padėtų akinių, smulkmenas pamiršta. Rašo knygas. Jis gerbia žmones, jis yra labai intelektualus. Jis yra labai atsakingas. Tyrėjas ištraukęs ginklą pasakė, jis neveikia, į tą tyrėją kreipėsi vardu M.. Jis padarė šio ginklo diagnozę, perspėjo visus (2 t., b.l.120-122).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad numano, dėl ko iškviestas, dėl kratos pas I. aplinkybių. Buvo vienas iš dalyvavusių kratoje, atliko kratos veiksmus kaip pareigūnas. Tai buvo netoli (duomenys neskelbtini) gatvėje, buvo žiema. Tai galėjo būti 2018 gruodžio 18. Kratos atlikimas buvo pakankamai komplikuotas. Pagal tuo metu turėtą informaciją, žinojo, kad V. I. turėtų būti namie. Durų niekas neatidarė, nors bute girdėjosi ir balsai ir žingsniai. Kelis kartus buvo ir skambinta ir belsta į duris, ir įspėta, ir liepta atidaryti duris, kadangi policija turėjo sankciją daryti kratą, bet nieks durų neatidarė. Tada buvo įspėta, kad durys bus išlaužtos. Teko kviesti netgi gaisrininkus, kad išlaužtų duris. Kai durys buvo laužiamos, pats V. I. atidarė duris ir įleido. Tada teko šiek tiek diskutuoti, ginčytis. V. I. sakė, kad nieko nešnipinėjo, tai nėra tikslinga pas jį kratą daryti. Kadangi sankcija yra, kratą vis tiek darė. Asmeniškai apžiūrinėjo koridorių, darbo kambarį. Dar dalyvavo vienas kviestinis, pagyvenęs vyras, vienas iš kaimynų. Iš pareigūnų buvo tyrėja R. G., kolega M. D. ir L. B.. Rado vaizdo medžiagos su sovietine atributika ir buvo surastas dujinis pistoletas. Pistoletas buvo surastas spintoje, darbo kambaryje, jį aptiko M.. Pats tuo metu buvo priešingame kambario kampe, prie lango. Kartu su L. B. apžiūrinėjo daug vaizdo medžiagos: kasetes, kompaktinius diskus. Apžiūrinėjo tą spintelę, kur viskas buvo saugoma. Ginklą rado M. D.. Tuo metu krapštėsi prie spintelės visiškai priešingame kambario kampe. Jis sakė maždaug: „O kas čia?“ ir parodė tą revolverį. Atsimena, kad pakankamai senas toks buvo. Rankena lyg ir briaunos neturėjo, tokios plastikinės dalies. P. I. tada komentavo: „Oi, jis čia senas, nuo neatmenamų laikų čia guli. Savigynai.“. Ginklas buvo įrašytas į protokolą. Pasižiūrėjo, jis pabandė atidaryti būgnelį, įsitikinti ar ten nėra šovinio, bet to padaryti nepavyko, nes revolverio konstrukcija prastai žinoma. Supakavo į specialų policijos paketą ir padėjo prie kitų daiktų, kurie kratos metu buvo išrinkti ir tęsė kratą. Paties suradimo momento nematė, kadangi tuo metu dirbo kampe. Kambaryje buvo prieš tai paminėti asmenys: grupės vyresnioji R. G., M., kuris ir aptiko, jis ir L. B.. Dar buvo kviestinis, nepamena nei vardo nei pavardės, pagyvenęs vyras, ir pats I.. Bute tuo metu buvo moteris, kai darė kratą, bet kai buvo aptiktas revolveris, kur ji buvo, neatsimena. Revolverį bandė atidaryti, kad pažiūrėtų ar būgne nėra šovinių. Tai yra standartinė procedūra dėl saugumo. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad kai vyko į kratą, buvo užsiminta, ko ieškoti. Tą rytą, jeigu gerai atsimena, gavo vokus su nutartimi ir adresais. Kad ten bus ginklas, tokių minčių nebuvo. Byla susijusi su šnipinėjimu, todėl buvo ieškoma užrašų, vizitinių, elektroninių laikmenų. Išankstinės informacijos, kad ten gali būti ginklų, nebuvo. I. labai smarkiai nekonfliktavo. Iš jų elgesio I. suprato, kad tai yra negerai, kad aptiko tą ginklą, kad jam tai gresia atitinkamomis pasekmėmis. Jis gynėsi sakydamas, kad: „Taigi čia dujinis, šunim gąsdinti jis yra tinkamas, ir šiaip jis čia kiek metų nenaudojamas. Iš manęs darot didelį nusikaltėlį“. M. laikė ginklą rankose. Neprisimena, ar M. ką sakė ginklo atžvilgiu. Užkliuvo tai, kad negalėjo atidaryt būgnelio, pasižiūrėti ar ten yra šovinių ir jeigu jie ten buvo – jų išimti. Paspausti nuleistuko nebandė. Turėjo leidimą atlikti kratą namuose. Kokią valandą truko patekimas į butą. Beldėsi, tada išjungė elektrą. Pagalvojo, kad tai išprovokuos žmogų atidaryti duris. Tas nepadėjo. Kol sulaukė gaisrininkų, kol gaisrininkai pasiruošė savo aparatūrą, maždaug valanda iki durų atidarymo praėjo. Reikia žiūrėti kratos protokolą, nes neatsimena ar ten buvo kas rasta. Lauke po balkonu apžiūrėjo, jokių išmestų daiktų nebuvo. Iki kol neįleido, po balkonu budėjo pareigūnai, kad niekas nebūtų išmesta (2 t., b.l.145-149).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. O. parodė, kad jis atliko revolverio tyrimą, savo ekspertizės aktą patvirtino. Ekspertas parodė, jog pagrindinės šaunamojo ginklo dalys - vamzdis ir būgnelis, yra tvarkingos. Ginklas yra tinkamas naudoti. Bandomuosius šūvius galima buvo atlikti be pašalinių prietaisų, užtenka rankos pasukimo. Užtaisymui, reikia papildomos priemonės, sakykime liniuotė ar atsuktuvas įspraudimui, kad atlaužti būgnelį, tada įdedi šovinį į šovinio lizdą, tada užtaisomas ginklas. Šūvio atlikimui papildomų priemonių nereikia. Reikia ranka nureguliuoti būgnelį, nutaikyti gaiduką su nuleistuku ir tada atlieki šūvį. Papildomų priemonių nenaudojo. Jeigu nežinai, kaip atidaryti būgnelio, tai negalėsi ginklo panaudoti. Pagal konstrukciją žiūrima. Jeigu nieko nesupranti, tai gal ir neatlenksi. Tam reikia išradingumo, žinių, patirties. Atsitiktinumas gali būti. Gali būti atsitiktinai, nes gali kažkas neužsifiksuoti ir gali atsilenkti. Turi būti suderinta būgnelio padėtis, gaiduko padėtis. Būgnelio kameros padėtis su gaiduko ir nuleistuko padėtimis. Nuleistuką reikia suderinti, kad jis užkabintų gaiduką. Šis ginklas skirtas ir dujiniams ir garsiniams šoviniams. Šoviniai vizualiai yra tokie patys, tik dujiniai užtaisyti dirginančia medžiaga, o garsiniuose šoviniuose nėra dirginančios medžiagos, tik parako užtaisas, kuris duoda signalą. Vizualiai viskas yra tas pats, tik kad užtaisas kitas. Vamzdis yra vienodas, jo kanalas yra vienodas. Pats ginklas gale turi turėti vidinį sriegį, kuris yra platesnis už vamzdžio kanalą. Jis yra taikomas raketėlių įsukimo galiukui uždėti. Įsisuka adapteris ir raketėlėm galima šaudyti, o šiaip jis yra platesnis. Vamzdis yra vienodo ilgio per visą kanalą. Prieš tai buvusioje ekspertų išvadoje turėjo būti aprašytas vamzdžio kanalas. Iš atminties, vamzdžio kanale turi būti pertvara. Išilginė, plokštelės pavidalo pertvara vamzdžio kanale. Tačiau ji yra skirta, kad nešaudyti kietuoju užtaisu, šratais. Ji nėra skirta sumažinti dujoms ar parakui, ar garsui. Būtent tam, kad nešauti kietu užtaisu. Vamzdžio kanalas yra vienodo skersmens, bet laibgalyje gali būti jis platesnis, tačiau kanalas yra vienodas. Jeigu neprisispaudžia būgnelis prie vamzdžio drūtgalio, tai yra jau kaip ir gedimas. Būgnelis šūvio metu kai kuriuose konstrukcijose pasispaudžia į priekį, kad prisispaustų prie vamzdžio drūtgalio ir jis tiesiogiai šaudo. Šiuo atveju, jis šaudė normaliai. Kai dujomis šaudo, stengėsi šauti, padėti ginklą ir nekvėpuojant išeiti iš šaudyklos, nes tai yra dujos. Šūvis įvyko normalus, yra pilnavertiškas šūvis, nepajautė to efekto, kad eitų į šonus. Gali būti, kai blogai suspaudžia parako dalelės ant rankos, būna pajauti, kad degina. Jeigu blogai prisispaudžia, tai į šoną duoda. Šiuo atveju įvyko pilnavertis šūvis. Gaidukas, būgnelis ir paleistukas nėra sąveikoje. Jų metodikose nenumatomas filmavimas, jais pasitikima. Iš pradžių bando su ištaisytu šoviniu, paraką išima ir tik tūtelę bando skelti, nutaiko maždaug padėtį, kaip veikia. Įskelia tūtelę, jeigu kapsulė skeliasi, tada ima šovinį ir vėl taiko. Ten ne per vieną kartą įvyko šūvis. Ten reikia nutaikyti, pasukti. Pabandai: skelia – neskelia, vėl pabandai. Yra išvada, kad pateiktoje būklėje iš dalies yra tinkamas šaudyti, tai reiškia, kad šūviai nėra sistemingi, bet juos galima atlikti. Reikia atlikti kažkokius papildomus veiksmus. Tai parašyta ekspertizės akte, kad buvo atliekami veiksmai. Atsitiktinis šūvis gali įvykti. Jeigu viskas iš anksto buvo paruošta, tai gali įvykti šūvis. Yra ir išvada, kad iš dalies yra tinkamas šaudyti. Kad ginklą pripažinti šaunamuoju ginklu, reikia, kad jis atitiktų tam tikrus požymius. Šiuo atveju, tai yra šaunamasis ginklas, jis atitinka požymius šaunamojo ginklo. Yra pertvara, kuri yra numatyta gamintojo būtent šios rūšies ginklams – dujiniams ginklams skirta pertvara. Jeigu gamintojas yra padaręs tokią pertvarą, kuri numatytų, kad dujos eitų atgal, tai yra nelabai protinga. Pertvara skirta šaudyti tokiems šoviniams ir jokios dujos neina atgal ten. Šio ginklo gamybinės specifikacijos neturi. Pagal žymenis nustatoma specifikacija. Ten yra PTB ženklas, kur yra duomenų bazės ir vokiečių, ir italų, kur būtent numatoma, kas tai yra per ginklas. Tada žiūri į duomenų bazes. Yra kitokios bazės, kur lygina, o ne mėgėjų puslapiuose. Žiūri gamintojų puslapius. Šio ginklo konstrukcijos aprašymo neturi, bet pagal modelį yra parašyta, kad ginklas skirtas šaudyti garsiniais ir dujiniais šoviniais. Būgnelyje yra šovinio lizdas. Pavyzdžiui, šratiniai šoviniai yra ilgesni, todėl šovinio lizdas yra trumpesnis garsiniams ir dujiniams šoviniams, tada eina susiaurėjimas. Jeigu bus šovinio lizdas visur vienodas, galima bus įdėti šratinį šovinį ir tada gali būti bėdos. Jeigu šratinis šovinys, tai būgnelyje priekinėje dalyje kiaurymė platesnė yra. Šiuo atveju yra susiaurinama ir kitokio šovinio įdėti negalima. Negalima šovinio su gumine kulka įdėti. Tai yra, kad suspaudžia dujas ir yra toks impulsas, kad tos koncentruotos dujos išeitų į priekį. Dujiniuose yra susiaurėjimas priekinėse dalyse visuose ginkluose. Iš ginklo galima ir negalima taip paprastai paimti ir iššauti. Tai yra atsitiktinis dalykas. Jeigu būtų nustatyta prieš tai, padaryta palanki padėtis, tai žinoma gali įvykti. Iškart nešaudo, gauna ginklą, jį apžiūri, aprašo. Jeigu bus nustatyta ta padėtis – galima iššauti, nebus – negalima iššauti. Nežino, kokioje padėtyje ginklas buvo. Šaunamojo ginklo požymiai yra numatyti LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Šiuo atveju buvo požymiai šaunamojo ginklo. Tik dujinio ginklo nebūna, nes dujinis numato ir garsinius šovinius iššauti, nes yra toks pat šovinys. Garsinį šovinį galima įdėti į dujinį ginklą. Tik garsiniams šoviniams skirti ginklai yra kitokios konstrukcijos. Jie gali būti be vamzdžio, gali būti, kad garsas išeitų į viršų, yra ten kitokios konstrukcijos. Paskirtis ginklo yra ta, kad garsą skirti, o dujinis yra, kad paveikti taikinį. Turi būti vamzdis, kuris kreipia dujas į taikinį. Ši konstrukcija yra tokia, kad galima abejais šoviniais šauti. Jeigu galima ir dujiniais šauti, tai galima ir garsiniais šauti. Ginklas yra iš dalies tinkamas šauti. Šio revolverio pagrindinės dalys yra sveikos. Visa kita yra ginklo mechanizmai, kurie yra pakeičiami. Pagrindinės dalys yra nepakeistos, nesugadintos. Realiai tik mechanizmai gali būti keičiami, remontuoti (2 t., b.l.163-171).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. G. parodė, kad iškviesta dėl V. I., dėl ginklo laikymo. Kratos metu bute rado daiktą panašų į ginklą. Buvo iš policijos, ko ieškojo nežino. Buvo ten kaip liudytoja. Atėjo policininkas su automatu, pasakė, kad reikia dalyvauti kratoje. Su V. I. yra kaimynė. 9 aukšte gyvena, jis 7. Apie tą įvykį nesikalbėjo. Mažai jį ir matė. Pakvietė į butą kaip liudytoją. Pareigūnai visuose kampuose ieškojo. Ko ieškojo nesakė. Sakė, kad tik žiūrėtų. Daiktą, panašų į ginklą rado spintoje, parodė ir viskas. Moteris buvo, kuri surašinėjo. P. I. sakė, kad jis nežinojo ar pamiršo, kad tas pistoletas ten buvo. Ir toliau apžiūrinėjo tą butą. Rado tą ginklą, kažkokius popieriukus pasiėmė. Tą daiktą matė, jis buvo panašus į pistoletą. Nežino ar žaidimams ar tikras. Ginklas buvo rastas jos akivaizdoje. Ginklą rado vyriškis, kuris ieškojo. Ten trise buvo, kažkuris iš vyrų, bet veido nepasakys. Jį rado spintoje, gal viduje, lentynoje, gal apačioje. Tiksliai nepamena. Atsimena, kad spintoje, lentynoje. Ištraukė iš ten, su drabužiais. Jie ten viską išiminėjo iš kiekvienos lentynos. Nepamena, kaip ginklas buvo įpakuotas. Pareigūnas radęs ginklą, sakė lyg ir „va, kažką radau“ ir visiems kitiems parodė. V. I., kai ginklas buvo rastas, jis sakė, kad nepamena iš kur tas ginklas yra, kodėl jis ten padėtas, pamiršo, kad jis ten. V. I. bute nei po įvykio, nei prieš jį nebuvo. Su I. yra tik kaimynai. Iš pažįstamų bute buvo kaimynas, J. B.. Iki to įvykio nebendravo su tuo kaimynu, tik žino, kad jis ten gyvena. Bute buvo I. ir jo žmona, pareigūnai ir kviestinis liudytojas. Spinta buvo aukšta, gal labiau bufetas. Iš apačios, atrodo, pareigūnas išėmė viską. Negali pasakyti, kurios durelės buvo atidarytos. Jie iš visų lentynų traukė, viską iš eilės. Pareigūnai kalbėjo lietuviškai. Su V. I. pareigūnai kalbėjo lietuviškai. Su V. I. ji nekalbėjo. Atrodo jis sakė lietuviškai pareigūnams, kad nepamena iš kur tas ginklas ir kodėl ten padėtas. Ji sėdėjo ant sofos, spinta buvo iš dešinės pusės. Vienas pareigūnas viename kambaryje ieškojo, kitas čia. Kai rado ginklą, pareigūnas jį padėjo ant stalo, kur sėdėjo moteris. Nepamena ar tuo metu pareigūnas kažką sakė(2 t., b.l.163-171).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad nežino, kodėl iškviestas. Buvo liudininkas ,kai buvo krata V. I. namuose. Iš matymo su V. I. pažįstami, priešiškumo jam nejaučia. Kilo sunkumai vykdant kratą, kadangi V. I. nenorėjo leisti į kambarį, kur gyveno jo draugė. Buvo netikėtumas, kai atidarius spintą, apačioje rado nukritusį ginklą. Specialistai, kurie darė kratą, pasakė, kad dujinis pistoletas. V. I. neginčijo, kad ginklas yra jo, tik sakė, kad yra užmiršęs kaip jis jį gavo. Kažkuris draugas jam ginklą parūpino. Čia buvo policijos atstovai. Jie prisistatė, pasakė, kad reikia liudininkų atliekant kratą. Viską bute stebėjo, kaip atlieka kratą. Kai pamatė tą ginklą, vienas iš pareigūnų pamatęs pasakė, kad čia dujinis pistoletas. Buvo dar paaiškinta, kad anksčiau nereikėjo leidimo dujiniam pistoletui, bet dabar reikia. Klausė, berods, ar turi leidimą. Daiktą rado po rūbais spintoje. Kambaryje buvo jis, V. I., tardytojas. Ar mergina buvo kambaryje neatsimena. Galėjo būti išėjusi į kitą kambarį. Rado ginklą policijos tarnautojas. Atidarė duris ir pasakė: „kas čia“. Ginklą rado greitai. Spintą atidarė su rūbais. Buvo ieškoma tarp diskų, kompiuterinės paieškos, o čia atidarė rūbų spintą ir apačioje rado nukritusį ginklą. Jį parodė neliesdamas. Ginklas akivaizdžiai matėsi gulintis. Galėjo būti iškritęs iš kokios kišenės ar ko. Tą dalyką gerai atsimena, tą momentą kai randa ginklą. Jis atidarė spintą ir sako: „čia kažkas, ginklas“, ir kreipėsi į juos, rodė, neištraukė ginklo iš spintos, parodė. Spintoje kabėjo rūbai, dviejų durų spinta. Atidarė vienas duris. Sudėtų rūbų nebuvo, jie kabėjo. Kratos metu bute buvo I. draugė. Ji sėdėjo kitame kambaryje. V. I. visiems pasakojo, kaip ginklas atsirado pas jį. Iš pradžių sakė, kad jį vėl uždarys, tada sakė, kad nežino kaip jis ten atsirado. Sakė, kad jam parūpino ginklą kai prie jo pradėjo kabinėtis gatvėje. Jis pripažino, kad ginklas jo, bet buvo pamiršęs, kad jis tokį turi. Jis nepagalvojo, kad dabar reikia leidimo, nes kai gavo ginklą leidimo nereikėjo. Diskusija dėl leidimo buvo su policijos pareigūnais. Jis pasakė, kad žino, kad ginklui reikia leidimo, bet jis buvo pamiršęs, kad jį turi. Tiesioginio klausimo ar jo ginklas, nebuvo. Tik parodė ginklą ir paklausė ar yra leidimas. O tada viskas buvo paaiškinta. Jo draugė apie tai nekalbėjo. Ji nedalyvavo. Iki įvykio nematė ar V. I. turi ginklą. Į proceso dalyvių klausimus atsakė, kad kai rado ginklą, buvo toje pačioje patalpoje, kur buvo daroma krata. Sėdėjo priešais tą spintą ant sofos. Galėjo laisvai atsistoti ir prieiti. Priėjo prie stalo, ten gulėjo jo disertacija, V. I. sėdėjo kitame kampe, reiškė savo nepasitenkinimą. Iš dešinės nieko nebuvo. Iš kairės buvo sudėtos kasetės. Policininkė darė kratą kasečių. Iš priekio buvo stalas. Tarp stalo ir spintos nieko nebuvo. Tame kambaryje nieko daugiau nebuvo, tik priešais, kur sėdėjo V. I. viena spinta buvo turbūt ne rūbų, o kita rūbų. Spinta tikriausiai buvo vienos dalies, bet dviejų durų. V. I. kalbėjo lietuviškai, kai buvo rastas ginklas. Policininkai paėmė, pažiūrėjo ir pasakė, kad yra dujinis ginklas. Kur ginklą padėjo nematė, tikriausiai prie tų daiktų, kur rasti kratos metu daiktai buvo, ant to stalo. Nepastebėjo ar buvo dar kažkas rasta prie ginklo. Pamena gerai ginklo rankeną, jis nebuvo labai paslėptas. Kritimo garso negirdėjo. Ginklas gulėjo spintos apačioje, kažkada, matyt, nukrito. Ne jo akivaizdoje krito. Durys atsidaro kaip visose spintose, nieko ardyti nereikėjo. Iš pradžių pasakė pareigūnas, kad čia yra pistoletas. Tada pažiūrėjo ir pasakė, kad dujinis. Nepamena, kad daugiau ką jis sakytų apie ginklą. Kaltinamasis pripažino, kad jo ginklas, todėl tas klausimas daugiau neįdomus buvo. Kratoje dalyvavo beveik iki galo. Krata baigėsi maždaug 4- 5 val. popiet (2 t., b.l.163-171).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad žino kodėl kviestas. Dirbo policijoje kai buvo pradėta byla. Buvo vykdomi procesiniai veiksmai, kratos, buvo pakviestas į pagalbą, gal net buvo paskirtas vyresniuoju. Dalyvavo, vykdė kratą su kolegomis. Išėmė daiktus, buvo tas, kuris spintoje rado iš pažiūros ginklą. Jo manymu, tai buvo dujinis pistoletas, berods revolveris. Įstatymas buvo numatęs, kad visus dujinius susiregistruoti žmonės turėjo. Kas to nepadarė radimo ar sulaikymo momentu, jau skaitėsi kaip baudžiamasis persekiojimas, dėl to ir buvo ginklas paimtas. Krata buvo atilikta pas kaltinamąjį V. I.. Gal metai praėjo, gal pusantrų. Buvo diena, dar buvo šviesu, gal link vakaro. Laiko tiksliai nepamena. Atėjo prie buto, V. I. neatidarinėjo durų. Apie valandą prie durų prabuvo, tada išsikvietė gaisrininkus. Paaiškino V. I., kad jeigu durų neatidarys, tai priverstinai turės užeiti. Išsikvietė gaisrininkus. Kai gaisrininkai įjungė pjūklą, tada atidarė duris. Tokiu būdu užėjo. V. I. provokavo įvairiai iki kol pistoletas buvo rastas, tada apsiramino. Pamena, kad rastas nedideliame kambaryje, gal 12 kvadratų. Priešais buvo sofa, kur V. I., gal kviestiniai sėdėjo, dešiniajame priekiniame kampe buvo spinta, šalia jos gal fotelis buvo. Atidarė duris spintos, pasižiūrėjo viršuje, o tada pamatė apačioje ant batų dėžutės gulintį ginklą. Labai greitai jį pamatė, jis nebuvo smarkiai užkištas. Pamatė, kad ginklas ir ištraukė. Paėmė, tyrėjas supakavo, pridėjo prie kratos protokolo. Jeigu apie žmoniškas reakcijas, tai buvo sukelta įtampa iš jo pusės, psichologinis spaudimas, gal net įžeidinėjimų kokių buvo. Ta reakcija buvo, kai buvo rastas ginklas, galėjo gal nusišypsoti. Teoriškai galėjo pasakyti, kad akivaizdžiai ginklas. Pasakė, kad rado: „va, ginklas“. Gal pasakė, kad pistoletas. Buvo su pirštinėmis, mano, kad už rankenos buvo paimtas, viduryje kambario buvo stalas, kur tyrėjai nešdavo daiktus, o ji spręsdavo ką imti, ko ne. Kadangi turi žinių, iš patirties, tai iš kart matė, kad dujinis. Pats sau pasakė. Nekomentavo, ar veikiantis ar ne. Atrodo, kad atidarė būgnelį ir pamatė, kad yra šoviniai, o gal net ir neatidarė, tik pro šoną pasižiūrėjo, kad yra. Greičiausiai atidarė, pamatė, kad ant vieno ar visų šovinių, atrodo, buvo CS užrašyta, o CS kažkada buvo uždraustos dujiniams pistoletams. Krata baigėsi, išvažiavo. V. I. minėjo, kad įsigijo „tais laikais“, gal net įvardino, kad 1995 metais. Jis paaiškino, kad čia dujinis ir jį įsigijo ar iš užsienio ar kažkas tokio. Senais laikais, sakykim „brigados“ laikais. Jis sakė, kad čia nieko tokio, kad legaliai jį įsigijo, aiškino, kad šiandien tai yra nusikaltimas laikyti tokį ginklą neužsiregistravus. Buvo iš jo pusės provokavimas, prie žodžių kabinėjimasis. Kai rado ginklą, spėja, kad visi buvo. Kviestiniai, I., kolegų nepamena, tyrėja ir dar sugyventinė. Ji ten bandė ar telefoną paslėpti kitame kambaryje. Apžiūrėjus byloje esančią penktą nuotrauką, liudytojas paaiškino, kad atidarius spintos dureles, apačioje buvo rasta. Bendroje dalyje, apačioje. Ginklą pamatė jau kai atidarė tik vienas duris. Atidarius, pistoletas gulėjo per vidurį link uždarytų durų. Negali pasakyti, ką sakė dėl ginklo veikimo, neveikimo. Iš pažiūros buvo tvarkingas pistoletas. Neardė. Tikriausiai paklausė ar turi leidimą, greičiausiai atsakymas buvo, kad ne. Gali būti, kad nustatė ginklo tipą pažiūrėjęs į šovinius. Ginklą padėjo ant stalo tyrėjai. Kaltinamasis sėdėjo ant sofos. Kalbėjo, kad tai yra dujinis pistoletas. Pasakė, kad tai galimai dujinis pistoletas. Tų įvykių buvo daug, bet atrodo, kad pamatė užrašą CS ant dugnelio, bet nėra įsitikinęs. Paėmė visą ginklą, niekas nenukrito. Atrodė veikiantis, funkcionuojantis. Paėmus už rankenos, galėjai sukti ir ginklo detalė nenukristų (2 t., b.l.163-171).

2018-12-18 kratos V. I. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, protokolas, kurios metu spintos vidurinėje dalyje apačioje ant kartoninės dėžės rastas ir paimtas revolveris UMAREX, modelis CHAMPION 9mm, Nr. 244230 su dėklu (t. 1, b. l. 17-33, 64-65) kompaktinė plokštelė ACME su vaizdo įrašu prie 2018-12-18 kratos protokolo, įpakuota voke).

2018-12-19 apžiūros protokolas, kurios metu nustatyta, kad apžiūrėtas revolveris yra 9 mm kalibro dujinis revolveris „UMAREX MOD.CHAMPION“ Nr. 244236, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Vadovaujantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Revolverio būgnelyje buvę du 9 mm kalibro garsiniai šoviniai yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. (t. 1, b. l. 89-90).

2019-01-07 Lietuvos policijos kriminalistinių centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 140-(6300)-IS1-66, kurioje konstatuota, kad tirti pateiktas revolveris yra dujinis revolveris „UMAREX Mod.CHAMPION“ Nr. 244236, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis revolveris pagamintas pramoniniu būdu, bet jame sumontuoti savadarbiai gaidukas ir nuleistukas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris yra techniškai netvarkingas ir iš dalies tinkamas šaudyti. Tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai revolveriniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių revolverių. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Šiais šoviniais galima šaudyti iš tirti pateikto ginklo.(t. 1, b. l. 94-96).

2019-02-14 tarnybinis pranešimas dėl A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., mirties. (t. 1, b. l. 110; Gyventojų registro išrašas atskirame tome su asmens duomenimis, (b. l. 5-6).

Byloje esančiame 2019-10-18.Ekspertizės akte Nr. 140- (4644)-IS1-5265 (2 t., b.l.99-101) nurodyta, jog:

1. Tirti pateiktas revolveris „UMAREX“ Mod. „CHAMPION“ Nr. 244236 yra tinkamas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais šoviniais (iš ginklo buvo atlikti trys šūviai 9 mm kalibro dujiniais šoviniais).

2. Nėra galimybės be pagalbinio įrankio atidaryti tirti pateikto revolverio „UMAREX“ Mod. „CHAMPION“ Nr. 244236 būgnelį. Ginklas tirti pateiktas be ekstraktoriaus rankenėlės, kuri turi sąveikauti su užrakto ašele. Norint atidaryti būgnelį reikia panaudoti pagalbinį įrankį (tyrimo metu buvo panaudotas plonas atsuktuvas). Įrankį reikia įterpti tarp rėmo ir būgnelio drūtgalio bei paspausti būgnelio ašį.

3. Negalima pasukti revolverio „UMAREX“ Mod. „CHAMPION“ Nr. 244236 būgnelį į sekančią padėtį, naudojantis tik paties revolverio mechanizmu ir atlikti šūvį neatitaikant gaiduko ir nuleistuko padėties, pasikliaujant jų natūraliu sąveikavimu bendrame mechanizme. Norint revolverio būgnelį pasukti į sekančią padėtį ir atlikti šūvį, tai reikia atlikti ranka. Automatinis būgnelio pasukimas ir jo fiksavimo kovinėje padėtyje mechanizmas neveikia, nes ginklas tirti pateiktas be būgnelio stūmiklio bei fiksatoriaus, o dėl revolveryje sumontuoto savadarbio gaiduko ir nuleistuko, minėtos dalys nesklandžiai sąveikauja tarpusavyje. Šaudant reikia atitaikyti gaiduko ir nuleistuko tarpusavio padėtis, kad spaudžiant nuleistuką, gaidukas būtų atlaužiamas į kovinę padėtį, nusprūstų ir veikiamas kovinės spyruoklės, smūgiuotų per skiltuvą, tuo pačiu įskeldamas šovinio kapsulę.

4. Tirti pateiktas revolveris „UMAREX“ Mod. „CHAMPION“ Nr. 244236 yra sukonstruotas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos dirginančio poveikio medžiagos, ir jo paskirtis yra per atstumą paveikti taikinį. Šie apibūdinantys požymiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir apibrėžia šio ginklo priskyrimą dujiniams šaunamiesiems ginklams. Pateikto revolverio pažymių vertinimas nepasikeitė po 2019-09-01 įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos (Nr. XIII-2273, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-06-28). (2 t. b. l. 98-101)

Dėl V. I. atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios medžiagos, o nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo.

Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, 2K-153-942/2016).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo (2011 m. kovo 1 d.) turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus, straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo. Iš to išplaukia, kad V. I. turėjo pareigą pateikti prašymą gauti leidimą turimam ginklui laikyti. Pagal pasikeitusius įstatymo reikalavimus, pasibaigus šios pareigos įvykdymo terminui, nepateikus prašymo atitinkama tvarka ir negavus leidimo tokio ginklo turėjimui, jo laikymas tampa neteisėtas, t. y. esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams iš esmės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Byloje nekyla ginčo, kad 2018-12-18 kratos V. I. gyvenamojoje vietoje metu rastas revolveris yra ginklas. 2019-01-07 Lietuvos policijos kriminalistinių centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 140-(6300)-IS1-66 (t. 1, b. l. 94-96), konstatuota, jog tai yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais. Ekspertizės akte Nr. 140- (4644)-IS1-5265 (2 t., b.l.99-101) nustatyta, jog pateiktas revolveris „UMAREX“ Mod. „CHAMPION“ Nr. 244236 yra tinkamas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais; tirti pateiktas revolveris „UMAREX“ Mod. „CHAMPION“ Nr. 244236 yra sukonstruotas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos dirginančio poveikio medžiagos, ir jo paskirtis yra per atstumą paveikti taikinį. Šie apibūdinantys požymiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme ir apibrėžia šio ginklo priskyrimą dujiniams šaunamiesiems ginklams. Taigi, darytina išvada, jog revolveris „UMAREX“ Mod. „CHAMPION“ Nr. 244236, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas prie C kategorijos šaunamųjų ginklų.

Nors kaltinamasis V. I. teigė, kad ginklas yra startinis revolveris, skirtas šaudyti tik garsiniais šoviniais lengvosios atletikos varžybose (t.y, signalinis ginklas), tačiau šį savo argumentą V. I. grindė tik savo nusimanymu apie ginklus – patirtimi įgyta tarnaujant kariuomenėje – bei tuo, jog taip nurodo revolverio gamintojas tinklalapyje patalpintoje revolverio specifikacijoje. Tačiau teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiomis specialisto J. B. ir eksperto A. O. ekspertizės akto išvadomis, kuriose nustatyta, jog tai yra pramoninės gamybos dujinis pistoletas, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais (bei garsiniais) šoviniais.

Be to, 2019-01-07 Lietuvos policijos kriminalistinių centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvadoje Nr. 140-(6300)-IS1-66 konstatuota, tirti pateikti du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai revolveriniai šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių revolverių. Tirti pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Šiais šoviniais galima šaudyti iš tirti pateikto ginklo (t. 1, b. l. 94-96). Taigi, ir ginklo, ir šovinių analizė suponuoja išvadą, kad ginklas nėra tik startinis, garsinis, kaip kad teigia kaltinamasis V. I. ir jo gynėjas.

Dėl šovinių, jų radimo aplinkybių ir jų kategorijos apskritai byloje ginčo nekilo, todėl teismas vadovaujasi 2019-01-07 Lietuvos policijos kriminalistinių centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. 140-(6300)-IS1-66 ir plačiau dėl jų nepasisako.

V. I. taip pat teigia, jog kratos metu rastas revolveris yra „metalo laužas“, nes ir ekspertai nustatė, kad juo iššauti iš karto negalima, neatitaikius būgnelio padėties.

Nusikaltimo, nustatyto BK 253 straipsnyje, dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2012). Netinkamas naudoti šaunamasis ginklas taip pat gali būti šio nusikaltimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2014).

2002 m. sausio 15 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 50 punkte nustatyta, kad šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. 51 punkte pateikta šaunamojo ginklo dalies sąvoka – tai bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami pagrindinėms šaunamojo ginklo dalims. Aktualioje šiai bylai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 59 dalies redakcijoje nustatyta, kad visiškai netinkamas naudoti ginklas – nešaunamasis ginklas, kuris gaunamas perdirbant ar paveikiant šaunamąjį ginklą taip, kad visos jo pagrindinės dalys yra negrįžtamai sugadintos ar sugedusios ir jų neįmanoma atkurti, sutaisyti ar pakeisti, kad jis vėl taptų tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį.

Byloje nėra ginčo, kad ginklas turi trūkumų, nes norint iššauti, reikia mechaniškai nustatyti būgnelio padėtį ir pasinaudoti kitu, pašaliniu daiktu. Tačiau kaip nustatyta specialisto išvadoje ir ekspertizės akte (2 t., b.l.99-101), tirtas revolveris turi visas pagrindines dalis. Ekspertas J. B. teismui patvirtino, kad matyti, kad ginklas buvo remontuotas, bet įmanoma jį sutvarkyti. Reikėtų tik pakeisti kelias dalis, kad pašalinti tuos trūkumus arba patobulinti. Jis neturi tokių gedimų, kurie jį padarytų visai netinkamą naudoti. Pagrindinės dalys yra tvarkingos. Tik gaidukas ir nuleistukas padaryti nekokybiškai. <...> pagrindų nėra, jog būtų visiškai netinkamas naudoti. Vamzdis ir būgnelis-pagrindinės šaunamojo ginklo dalys-jos yra be defektų. Neužtenka to, kad gaidukas ir nuleistukas savadarbiai, pripažinti visą ginklą savadarbiu (2 t., b.l.,51-57). Teisme balistinį tyrimą atlikęs specialistas J. B. paaiškino, kad teikdamas išvadą vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, pagal kurias visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys priskiriamos prie šaunamųjų ginklų; išvadoje nurodytos pagrindinės dalys yra tinkamos naudoti ginkle pagrindinės dalys. Taip pat nurodė, jog sutvarkius ginklą, juo toliau galima naudotis be kliūčių. (2 t., b.l.,51-57). Ekspertas A. O., apklaustas teisme, taip pat patvirtino, kad pagrindinės šaunamojo ginklo dalys – vamzdis ir būgnelis, yra tvarkingos. Ginklas yra tinkamas naudoti. Bandomuosius šūvius galima buvo atlikti be pašalinių prietaisų, užtenka rankos pasukimo. Užtaisymui, reikia papildomos priemonės, sakykime liniuotė ar atsuktuvas įspraudimui, kad atlaužti būgnelį, tada įdedi šovinį į šovinio lizdą, tada užtaisomas ginklas. Šūvio atlikimui papildomų priemonių nereikia. Reikia ranka nureguliuoti būgnelį, nutaikyti gaiduką su nuleistuku ir tada atlieki šūvį. Papildomų priemonių nenaudojo. <...> Ginklas yra iš dalies tinkamas šauti. Šio revolverio pagrindinės dalys yra sveikos. Visa kita yra ginklo mechanizmai, kurie yra pakeičiami. Pagrindinės dalys yra nepakeistos, nesugadintos (2 t., b.l.163-171).

Taigi, teismo vertinimu, V. I. laikytas ginklas tokios būklės yra iš dalies tinkamas šaudyti ir pripažintinas BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku.

Kitas svarbus klausimas šioje byloje – dėl V. I. tyčios neteisėtai laikyti šaunamąjį ginklą (ne)buvimo. Vien šaunamojo ginklo ir šaudmenų suradimo gyvenamojoje vietoje faktas savaime nesuponuoja kaltinamojo kaltės dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju būtina nustatyti ir tai, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, bei norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes šaunamasis ginklas surastas kasdieninio naudojimo patalpose, o ne kokiose nors pagalbinėse patalpose, pavyzdžiui rūsyje-sandėliuke. Kambariu buvo dažnai naudojamasi, o ginklas buvo prieinamoje vietoje – spintoje. Nors kaltinamasis V. I. ir liudytoja V. L. teigė, kad spintos dalimi, kurioje buvo rastas ginklas nesinaudoja, ta spintos dalis yra užstatyta foteliu, kad norint atidaryti tos spintos dalies dureles, reikia specialiai atitraukti fotelį, kuris yra sunkus, tačiau, kaip matyti iš liudytojų, dalyvavusių kratos metu, parodymų, nekilo jokių sunkumų atidaryti spintos duris ir gana greitai rasti ginklą. Be to, liudytoja V. L. parodė, kad valydavo spintos dalį – spintą siurbdavo kartą į mėnesį, kasdien atidarydavo spintą paimti drabužių (2 t., b.l.120-122).

Nors liudytoja V. L. teigia, kad ginklo nematė, galbūt jis buvo dėžėje, kurios neatidarydavo, tačiau tai paneigia teisiamojo posėdžio metu apklausto liudytojo M. D. parodymai, jog „atidarė duris spintos, pasižiūrėjo viršuje, o tada pamatė apačioje ant batų dėžutės gulintį ginklą. Labai greitai jį pamatė, jis nebuvo smarkiai užkištas (2 t., b.l.163-171). Liudytojas J. B. apklaustas teisme taip pat patvirtino, kad ginklą rado greitai, teigdamas, kad “rado ginklą policijos tarnautojas. Atidarė duris ir pasakė: „kas čia“. Ginklą rado greitai. Spintą atidarė su rūbais. <...> atidarė rūbų spintą ir apačioje rado nukritusį ginklą. Jį parodė neliesdamas. Ginklas akivaizdžiai matėsi gulintis. Galėjo būti iškritęs iš kokios kišenės ar ko. Tą dalyką gerai atsimena, tą momentą kai randa ginklą. Jis atidarė spintą ir sako: „čia kažkas, ginklas“, ir kreipėsi į juos, rodė, neištraukė ginklo iš spintos, parodė. Spintoje kabėjo rūbai, dviejų durų spinta. Atidarė vienas duris. Sudėtų rūbų nebuvo, jie kabėjo.“ (2 t., b.l.163-171). Be to, kita teisme apklausta liudytoja R. G. patvirtino aplinkybę, kad ginklas buvo lengvai rastas, teigdama, jog „atrodo, kad žmogus nenustebo, kai buvo rastas ginklas. Ginklas buvo lengvai rastas.“ (2 t., b.l.38-41). Taigi, akivaizdu, jog jei minėti liudytojai iškart pamatė ginklą, tai liudytoja V. L. ir juo labiau, pats kaltinamasis, gyvendami tame bute ir nuolat naudodamiesi spinta, negalėjo nepastebėti jos apačioje gulinčio ginklo. Todėl liudytojos V. L. parodymus, kad ji niekada ginklo spintoje nepastebėjo, teismas vertina kaip siekimą palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį.

Kad V. I. suprato, jog įgijo ne šiaip kokį daiktą, bet ginklą, patvirtina ir jo paties teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, jog „kada jį (ginklą) paėmė ir atsivežė namo, suprato, kad daiktas panašus į revolverį – ne juokai, jeigu kas nutiks, gali apkaltinti teisės pažeidimu.“ (2 t., b.l.173-179).

Todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes, atmestina kaltinamojo V. I. versija, jog jis ginklą pamiršo ir dėl tos priežasties laiku nepateikė prašymo gauti leidimą laikyti ginklą arba leidimą nešiotis ginklą ar perduoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Teismų praktikoje yra atkreiptas dėmesys ir į tai, kad priėmus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą įstatymų leidėjas numatė tam tikrą pereinamąjį laikotarpį būtent tam, kad asmenys, įgiję šaunamuosius ginklus, turėtų pakankamai laiko patikrinti, ar jų turimi įgyti ginklai po įstatymo pakeitimo nepakeitė ginklų kategorijos ir ar jiems nereikalingas leidimo gavimas. Ginklo savininkas, būdamas atsakingas už turimą ribotos civilinės apyvartos daiktą, privalo domėtis kintančiais tokių daiktų įgijimo ar laikymo reikalavimais ir juolab, žinodamas apie pasikeitimus šioje srityje, patikrinti, ar jie neliečia ir jo turimos nuosavybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016). Šiuo konkrečiu atveju ginklas buvo surastas praėjus kiek daugiau 4 metams 5 mėnesiams nuo tada, kai pasibaigė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo įstatyme Nr. XI-1146 nustatytas terminas – iki 2014 m. liepos 1 d. nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus ar perduoti juos nustatyta tvarka Ginklų fondui. Minėta, jog pats kaltinamasis suprato, kad įgijo ginklą, teisiamojo posėdžio metu teigdamas, jog „atsivežė namo, suprato, kad daiktas panašus į revolverį – ne juokai, jeigu kas nutiks, gali apkaltinti teisės pažeidimu“, taip pat pats kaltinamasis V. I. teismui patvirtino, jog domėjosi LR įstatymais, be to, pažymėtina, jog kaltinamasis turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą, kaip pats nurodė, yra mokslininkas, todėl galėjo ir turėjo suvokti, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet dėl leidimo įgijimo nustatytu laiku nesikreipė ir norėjo taip veikti.

Taigi, nagrinėjamoje byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t. y. nusikaltimo dalykas – šaunamasis ginklas ir šaudmenys: V. I. namuose laikė ginklą ir šaudmenis, pagal byloje esančią ekspertų išvadą šaunamasis ginklas priskiriamas C kategorijai yra tinkamas šaudyti, o šaudmenys skirti šaudyti C kategorijos ginklais; objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas: tokio ginklo laikymui radimo metu V. I. neturėjo nustatyta tvarka išduoto leidimo; subjektyvusis požymis –V. I. veikė tiesiogine tyčia, t. y. teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą, pasikeitus įstatymui ir apie tai žinodamas, laikė suvokdamas, kad ginklui laikyti reikalingas leidimas, bet nieko dėl to nedarydamas ir norėdamas taip veikti.

Galiausiai , pažymėtina, jog kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 37 straipsnį, neneigdamas, kad V. I. bute kratos metu buvo rastas ginklas, kuris per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas.

Todėl, įvertinus visas aptartas aplinkybes, kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Konstatuojant tokį mažareikšmiškumą, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečiame nusikaltime, taip pat asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai.

Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

Teismas, be jau aptarto subjektyviojo veikos požymio nustatymo, įvertintina realųjį veikos pavojingumą atsižvelgdamas į tai, kad tai dujinis pistoletas, priskiriamas C kategorijos ginklams, surastas su šoviniais. Nors pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą C kategorijai priklausantis dujinis pistoletas buvo iki 2014 m. liepos 1 d. laikomas legaliai; be to toks ginklas (dujinis pistoletas) priskiriamas prie mažiau pavojingų – C kategorijos ginklų ir byloje nėra duomenų, kad V. I. šį dujinį pistoletą ketino panaudoti, tačiau svarbu atsižvelgti, kad ginklas buvo rastas buto kambario spintoje, lengvai prieinamoje vietoje.

Teismas pažymi, kad panašių legaliai įgytų, tačiau mažiau pavojingų šaunamųjų ginklų laikymo pavojingumas atsižvelgiant į BK 37 straipsnio nuostatas vertinamas ir kasacinėje praktikoje sprendžiant pagal faktinę ir teisinę situaciją panašias bylas. Pavyzdžiui, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016 byloje nuo pereinamojo laiko gauti leidimą ginklo laikymui pabaigos iki jo radimo buvo praėję vos pora mėnesių (pereinamasis laikotarpis pasibaigė 2014 m. liepos 1 d., o ginklas ir šaudmenys rasti 2014 m. rugsėjo 9 d.)), o nagrinėjamu atveju ginklas buvo surastas praėjus kiek daugiau 4 metams 5 mėnesiams nuo tada, kai pasibaigė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įsigaliojimo įstatyme Nr. XI-1146 nustatytas terminas. Kitoje baudžiamoje byloje Nr. 2K-202-489/2018 liko nepaneigta, kad ne nuteistasis, o jo žmona ginklą atsivežė kraustantis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą kartu su kitais daiktais. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas sprendė, kad nepasitvirtino kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis apie ginklą buvo pamiršęs.

Taip pat teismas atsižvelgia į tą aplinkybę, kad byloje nustatyta, jog ginklas buvo remontuotas – taigi siekta jį padaryti naudotinu be kliūčių.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo, todėl BK 37 straipsnio normos netaikytinos.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje asmuo baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. I. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje teistas (1 t. b. l. 159-162), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 163-167).

Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymo sąlygų – V. I. pats neatvyko ir nepranešė apie be leidimo laikomą ginklą, kaltę pripažino iš dalies, be to nėra nei vienos iš sąlygų, kurios numatytos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose, taigi pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį taip pat nėra.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018 ir kt.). Įvertinus visas jau aukščiau aptartas aplinkybes dėl BK 37 straipsnio normų netaikymo, įvertinus tai, kad kaltinamasis yra senyvo – (duomenys neskelbtini) metų – amžiaus, teismas sprendžia, kad paskyrus su areštą arba sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, net ir atidėjus jos vykdymą – bausmė pasiektų iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą, kuris nagrinėjamoje situacijoje būtų per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018).

Todėl skiriant bausmę tikslinga, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, V. I. skirti švelnesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant maksimaliam laikotarpiui (2 metams), su įpareigojimu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas V. I. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. gruodžio 18 d. 18.06 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d. 15.30 val. (t. 1, b. l. 124-126) išbūtas laikas (1 para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dujinis revolveris „UMAREX CHAMPION“, Nr. 244236, paimtas 2018-12-18 kratos metu V. I. gyvenamojoje vietoje, saugomas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdyboje, Saltoniškių g. 19, Vilnius (t. 1, b. l. 86-88) – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini) pasas 51 Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir dokumentai grąžintini V. I..

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. I. (V. I.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. I. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gruodžio 18 d. 18.06 val. iki 2018 m. gruodžio 19 d. 15.30 val. (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą ((duomenys neskelbtini) pasas 51 Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas nuolat gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir dokumentus grąžinti V. I..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Dujinį revolveris „UMAREX CHAMPION“, Nr. 244236, paimtą 2018-12-18 kratos metu įtariamojo V. I. gyvenamojoje vietoje, saugomą Lietuvos kriminalinės policijos biuro Administravimo valdyboje, Saltoniškių g. 19, Vilnius – nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: