Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Swedbank, AB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-29771-950/2017 pagal pareiškėjo „Swedbank“, AB skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. A., R. A., Bigbank AS filialas, valstybės įmonė „Registrų centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.A. J. Ž. kontoroje yra užvestos šios vykdomosios bylos: 1) vykdomoji byla Nr. 0161/17/00884 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-1760 dėl 2480,41 Eur skolos ir 18 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. A., išieškotojo Bigbank AS filialo naudai; 2) vykdomoji byla Nr. 0161/17/00885 pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-1762 dėl 2680,41 Eur skolos ir 18 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. A., išieškotojo Bigbank AS filialo naudai; 3) vykdomoji byla Nr. 0161/17/00886 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2017 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-1764 dėl 2276,18 Eur skolos ir 18 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. A., išieškotojo Bigbank AS filialo naudai.Minėtose vykdomosiose bylose antstolė J. Ž. 2017 m. gegužės 15 d. turto arešto aktu Nr. S17-23257 areštavo skolininkui V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininko V. A. sutuoktinės R. A. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB o 2017 m. spalio 23 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S17-5102, kuriuo nurodė „Swedbank“, AB priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į R. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB. Pareiškėjas „Swedbank“, AB 2017 m. lapkričio 3 d. skundu antstolės prašė panaikinti 2017 m. spalio 23 d. priimtą nurodymą Nr. S17-51021. Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. antstolis neturi teisės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą antstolis privalo pateikti tik per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau ir PLAIS). Tokiu būdu antstolė tiesiogiai pateikdama nurodymą pareiškėjui ,,Swedbank“, AB pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas, dėl ko skundžiamas nurodymas turi būti panaikintas. A. J. Ž. 2017 m. lapkričio 16 d. patvarkymu Nr. S17-55619 netenkino pareiškėjo ,,Swedbank“, AB skundo ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis: Nr. 0161/17/00884; Nr. 0161/17/00885 ir Nr. 0161/17/00886, persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad ginčijamas nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai „Swedbank“, AB, nes PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus, kurie nesuformuluoti konkrečia pinigine išraiška, t. y. PLAIS neturi funkcionalumo areštuoti 1/2 dalies skolininkui priklausančių piniginių lėšų. Todėl siekiant įvykdyti teismo sprendimą, ji pagrįstai nurodymą pareiškėjui „Swedbank“, AB pateikė ne per PLAIS, o tokia tvarka, kuri buvo naudojama iki PLAIS įdiegimo. Be kita ko, antstolė J. Ž. prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimti galutiniai procesiniai sprendimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamose civilinėse bylose Nr. CIK-751/2017, Nr. CIK-746/2017 ir Nr. CIK-874/2017.Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Registrų centras“ atsiliepimu į skundą nurodė, kad yra PLAIS tvarkytojas. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad į PLAIS galima pateikti nurašymo nurodymą tik konkrečiai pinigų sumai, antstolė J. Ž., siekdama nurašyti 1/2 dalį lėšų iš R. A. banko sąskaitos, tai turėjo padaryti tokiais pačiais būdais ir priemonėmis, kaip buvo daroma iki PLAIS veiklos pradžios – sužinoti kredito įstaigoje, kurioje yra skolininko ar bendraturčio sąskaita, kokia lėšų suma yra toje sąskaitoje, nustatyti reikiamą konkrečią sumą nurašymo nurodymui atlikti ir nedelsiant pateikti nurodymą PLAIS nurašyti lėšas. Kartu pažymėjo, kad jeigu kredito įstaiga, šiuo atveju „Swedbank“, AB antstolės pateiktą nurodymą įvykdytų tiesiogiai, o ne per PLAIS, būtų pažeisti reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcingo lėšų paskirstymo nurodymų teikėjams principai (CPK 754 straipsnis) bei CPK 689 straipsnio nuostatos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas, spręsdamas dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, reikalingų teisingam jos išnagrinėjimui, o tiesioginio prejudicinio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamų bylų Nr. CIK-751/2017, Nr. CIK-746/2017 ir Nr. CIK-874/2017 teismas nenustatė. Tokiu būdu teismas netenkino antstolės prašymo dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo „Swedbank“, AB pateikto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, pažymėjo, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu teismas, vadovaudamasis teismų praktika analogiškose bylose, sprendė, kad šiuo atveju antstolė, priimdama skundžiamą nurodymą, nepažeidė įstatymo reikalavimų (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1956-826/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-297-253/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-722-538/2017, 2017 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-764-613/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1066-777/2017, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1065-777/2017, 2017 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1478-163/2017, ir kt.). Teismas pažymėjo, kad aukštesnės instancijos teismai analogiškose situacijose yra konstatavę, kad antstolio veiksmus pateikiant nurodymus nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai „Swedbank“, AB lėmė įstatyme numatytos sistemos techninės galimybės. Įstatyme numatytai sistemai tinkamai nefunkcionuojant, antstolis, esamomis aplinkybėmis, siekdamas vykdymo proceso operatyvumo, pagrįstai pateikė kredito įstaigai nurodymus tiesiogiai, kadangi negali nukentėti išieškotojo interesai ir sustoti vykdymo procesas. Be to, atliekant išieškojimo veiksmus pareiškėjo siūlomu būdu praeitų laikas, kol antstolis pateiktų užklausą kredito įstaigai apie banko sąskaitoje esančias pinigų sumas ir nustatytų skolininko turto dalies konkrečią pinigų sumą bei pateiktų vykdyti per PLAIS sistemą, todėl, teismo vertinimu, yra reali galimybė, kad per šį laiką gali pasikeisti sąskaitoje esanti pinigų suma (banko sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas, jas nurašytų kitas antstolis ir pan.). Kartu nurodė, kad atsiradus techninėms galimybėms ar atitinkamai tvarkai per PLAIS nurašyti ½ dalį lėšų, antstoliai tai turėtų atlikti per PLAIS sistemą. Tokiu būdu teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas „Swedbank“, AB prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolės J. Ž. 2017 m. spalio 23 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S17-51021. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolė, priimdama skundžiamą nurodymą, nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų, t. y. CPK 689 straipsnio 1 dalies nuostatų. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nevertino antstolės galimybių gauti informaciją apie skolininko sąskaitose esančių lėšų likutį pasinaudojant ne tik PLAIS, bet ir Antstolių informacinės sistemos (toliau ir AIS) galimybėmis, kas suteikia visas reikiamas technines galimybes suformuoti nurodymui, kurį galima pateikti per PLAIS. Todėl teismas nepagrįstai administracinę išieškojimo proceso naštą bei kaštus perkėlė kredito įstaigoms. Nepagrįsta teismo išvada, kad antstolei užklausinėjant kredito įstaigą apie lėšų likutį skolininko sąskaitoje, tai užimtų laiko ir kiltų grėsmė, kad per šį laiką sąskaitos savininkas galėtų realizuoti lėšas sąskaitoje arba kitaip galėtų nukentėti išieškotojo interesai ar vykdymo procesas. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju antstolė per PLAIS pateikė nurodymą apriboti išieškomą pinigų sumą, todėl nėra jokios grėsmės, kad skolininkai realizuos sąskaitoje esančias lėšas. Teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nieko nepasisakė dėl pareiškėjo patiriamų papildomų kaštų jam perkeliant antstolio pareigas, dėl ko yra pažeidžiamos jo teisės. Pažymi, kad dėl perkeltų antstolio funkcijų, pareiškėjas patiria papildomus kaštus ir neturi jokių galimybių gauti jų atlyginimo, skirtingai nei antstolė. Be to, 2014 m. liepos 1 d. LR Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento biudžeto ir ES struktūrinės paramos skyriaus pažymoje Nr. NV-1878 konstatuota, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. visi nurodymai kredito įstaigoms privalomi vykdyti tik jei yra pateikti per PLAIS. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė J. Ž. prašo teismo civilinę bylą Nr. 2YT-29771-950/2017 nutraukti, kadangi 2017 m. spalio 23 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S17- 51021, kurį pareiškėjas skundė, panaikintas 2018 m. sausio 10 d. Tokiu būdu yra išnykęs skundo dalykas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ ,,Registrų centras“ su atskiruoju skundu sutinka. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 29 d. civilinėse bylose Nr. 3K-3-490-690/2017, 3K-3-488-690/2017, 3K-3-489-690/2017, nagrinėdamas analogiškas bylas, suformavo teismų praktiką, kurioje konstatavo, kad analogiškas bylas nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, apribojimą ir išieškojimą iš toje sąskaitoje laikomų lėšų, nuostatas. Teismas išaiškino, kad nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos, ar jų dalis, nurašymo nurodymas turi būti pateiktas per PLAIS.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.A. J. Ž., vykdydama vykdomąsias bylas Nr. 0161/17/00884; Nr. 0161/17/00885 ir Nr. 0161/17/00886 2017 m. gegužės 15 d. turto arešto aktu Nr. S17-23257 areštavo skolininkui V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininko V. A. sutuoktinės R. A. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank, AB, o vadovaudamasi Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-18196-886/2017, kurioje nustatyta, kad skolininkui V. A. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės R. A. piniginių lėšų, esančių banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“ (vykd. b. 0161/17/00884, b. l. 103 – 106), 2017 m. spalio 23 d. priėmė pareiškėjo skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S17-5102, kuriuo nurodė AB „Swedbank“ priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į R. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, A. P. nuomone, antstolė neturėjo teisės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai kredito įstaigai, kurioje yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą antstolis privalo pateikti tik per PLAIS. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kuriuos iš esmės antstolė pripažino, pateikdama atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kad teismas nepagrįstai antstolės veiksmuose neįžvelgė imperatyvių CPK 689 straipsnyje įtvirtintų įstatymo nuostatų pažeidimo. CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad CPK 689 straipsnis neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo minėtos taisyklės. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Tuo tarpu nagrinėjamo klausimo atveju antstolė priėmė skundžiamą 2017 m. spalio 23 d. nurodymą, kurį pateikė vykdyti tiesiogiai pareiškėjui, o ne per PLAIS.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-695/2017, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, išaiškino, kad PLAIS sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Todėl antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS. Išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje. Be to, teismas išaiškino, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, be kitų funkcijų, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis), kurios tinkamam įvykdymui įstatymų leidėjas yra suteikęs antstoliui teisę į neatlygintinį informacijos gavimą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos pirmiau aptartos PLAIS funkcijos, reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.Vadovaujantis minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, nepagrįstai vadovavosi šioje nutartyje paminėtomis Klaipėdos apygardos teismo priimtomis nutartimis, kuriose CPK 689 straipsnio nuostatų aiškinimas neatitiko šios nutarties 18 punkte nurodytos kasacinio teismo praktiko, suformuotos dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo. Nustatytų aplinkybių kontekste yra pagrindas išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino antstolio veiksmų atitikimą imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų – antstolės 2017 m. spalio 23 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S17-5121 panaikinimo, pripažinti teisėta ir pagrįsta negalima. Tokiu būdu atskirasis skundas tenkinamas ir skundžiama nutartis panaikinama. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, kad atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė J. Ž. prašė teismo civilinę bylą nutraukti, kadangi 2018 m. sausio 10 d. antstolė vykdomosiose bylose Nr. 0161/17/00884, Nr. 0161/17/00885 ir Nr. 0161/17/00886 atšaukė skundžiamą nurodymą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2018 m. sausio 22 d. Kauno apygardos teismui antstolės pateiktas minėtas nurodymas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolei panaikinus skundžiamą 2017 m. spalio 23 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S17-5121, išnyko nagrinėjamo ginčo dalykas. Todėl panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, civilinė byla nutraukiama, nelikus ginčo objekto (teisinio suinteresuotumo) (CPK 5 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 293 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 293 straipsnio 1 dalimi, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – civilinę bylą pagal pareiškėjos „Swedbank“, AB skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys V. A., R. A., Bigbank AS filialas, valstybės įmonė „Registrų centras“, nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.