Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-26 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, M. T., R. T., valstybės įmonė Registrų centras, antstolė Santa Selezniovienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ kreipėsi į antstolę Santą Selezniovienę, prašė panaikinti 2016-10-14 nurodymą Nr. S1a-30204 priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų. Nurodė, jog pareiškėja 2016-11-09 gavo antstolės 2016-10-14 nurodymą Nr. S1a-30204, juo buvo nurodyta iš R. T. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ , priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Skundžiamas antstolės nurodymas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnį, kadangi kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos privalo vykdyti tik per PLAIS elektroniniu būdu pateiktus nurodymus, o šiuo atveju nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per PLAIS. Antstolė Santa Selezniovienė 2016-11-09 patvarkymu Nr. S1a-32898 skundo netenkino, nurodė, jog teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolė stengiasi realiai įvykdyti procesinį teismo sprendimą, o pagal šiai dienai funkcionuojančią PLAIS to padaryti neįmanoma.

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-26 nutartimi pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS sistemą, nes nurašoma tik ½ dalis sąskaitoje esančių lėšų, antstolis pagrįstai ir nepažeisdamas teisės normose nustatytos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus, pateikė AB ,,Swedbank“ nurodymą raštu (tiesiogiai).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Swedbank“ (toliau – apeliantas) skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartį, prašo skundžiamą procesinį sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolės S. Selezniovienės 2016-10-14 nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1a-30204. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, kad per PLAIS nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko sutuoktinės sąskaitos. Apeliantės teigimu, antstolė gali iš kredito įstaigos gauti informaciją apie skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančių lėšų likutį ir atitinkamai pateikti nurodymą PLAIS nurašyti dalį šių lėšų, tačiau antstolė nepagrįstai šių pareigų atlikimą perkėlė kredito įstaigai;Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skunde nurodytų motyvų, todėl tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė S. Selezniovienė prašo pareiškėjos skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartį palikti nepakeistą. Antstolė nurodė, kad kol bus gauta informacija iš kredito įstaigos apie skolininkės sutuoktinio piniginių lėšų likutį, šių lėšų dydis sąskaitoje gali pasikeisti, todėl išieškojimas nebus efektyvus. Atsiliepime teigiama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, laikėsi šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos ir pagrįstai atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantė skunde nurodė, kad teismo nutartis yra be motyvų ir tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, nes nutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjos skunde nurodytų argumentų. Apeliacinės instancijos teismas su šia skundo nuostata nesutinka. Pagal LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimu pagrindu yra laikomas atvejis, kai teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų arba sutrumpintų motyvų. Bylose, kuriose pasisakoma dėl teismo pareigos motyvuoti savo sprendimą (nutartį) ir tokią pareigą reglamentuojančių proceso normų pažeidimo padarinių, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-421/2017). Vadovaudamasis LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu pagal LR CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas, kai dėl to negalima nustatyti, kokiais argumentais remiantis buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, aptarė bylai aktualias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas bei pateikė ginčo situacijos teisinį vertinimą ir su tuo susijusius nutarties motyvus. Skundžiamoje teismo nutartyje esantys motyvai yra pakankami nustatyti, kokiais faktinio ir teisinio pobūdžio argumentais remiantis teismas padarė išvadą, jog skundžiamas antstolės veiksmas buvo teisėtas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra tinkamai motyvuota ir atitinka įstatymo reikalavimus.Apeliantė skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad per PLAIS nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko sutuoktinio sąskaitos. Apeliantės teigimu, antstolė gali iš kredito įstaigos gauti informaciją apie skolininkės sutuoktinio sąskaitoje esančių lėšų likutį ir atitinkamai pateikti nurodymą PLAIS nurašyti dalį šių lėšų, tačiau antstolė nepagrįstai šių pareigų atlikimą perkėlė kredito įstaigai. Su šiais atskirojo skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąsias bylas 1) Nr. 0184/14/00562 pagal Kauno miesto 17 notarų biuro 2014-10-27 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RJ-10470 dėl 387,98 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų ir 2) Nr. 0184/15/00684 pagal Kauno miesto 16 notarų biuro 2015-05-21 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RK-2131 dėl 443,21 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko M. T. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės finance“ naudai bei 3) vykdomąją bylą Nr. 0184/16/02021 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priimtą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-110375 dėl 200 Eur skolos išieškojimo iš skolininko M. T. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.Byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ buvo pateiktas vykdyti antstolės 2016-10-14 nurodymas Nr. S1a-30204 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar pateksiančių į skolininko sutuoktinės R. T. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“. LR CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS LR CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą antstolio nurodymai priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas teikiami ne tiesiogiai kredito įstaigoms, o per PLAIS. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo metu nėra techninės galimybės PLAIS pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma ne konkreti pinginių lėšų suma, o jos procentinė išraiška, nagrinėjamu atveju - 1/2 dalis piniginių lėšų, esančių skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis VĮ Registrų centro 2015-12-30 raštas (b. l. 31). Nors vykdydama išieškojimą antstolė galėtų teikti užklausimą kredito įstaigai, gauti duomenis apie skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutį ir per PLAIS pateikti nurodymą nurašyti dalį šių lėšų, tačiau per šį laiką piniginės lėšos iš sąskaitos gali būti pervestos, išgrynintos ar nurašytos kitų antstolių. Akivaizdu, kad tai iš esmės neatitiktų vykdymo proceso operatyvumo ir efektyvumo principų, pažeistų išieškotojo interesus bei apsunkintų galimybes įvykdyti vykdomąjį dokumentą (LR CPK 7 str., 18 str., 634 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos pozicijos šiuo klausimu yra laikomasi ir kitose Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2S-297-253/2017, 2S-511-524/2017, 2S-555-826/2017, 2S-556-826/2017 ir kt. Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė, neturėdama techninės galimybės pateikti nurodymą per PLAIS sistemą, pagrįstai sprendė susidariusią situaciją priimdama 2016-10-14 patvarkymą Nr. S1a-30204 priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, o AB „Swedbank“ privalėjo šį patvarkymą vykdyti.Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, skundžiama nutartis yra motyvuota, pagrįsta, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartį palikti nepakeistą.