Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. S., UAB „4finance“, N. L., A. L., VĮ Registrų centras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi skundą atmetė.Teismas nurodė, kad teisės aktai numato piniginių lėšų nurašymo per PLAIS sistemą tvarką, tačiau per šią sistemą nėra galimybės priverstinai nurašyti ne konkrečią pinigų sumą, o 1/2 dalį lėšų. Esant tokiai situacijai, negali nukentėti išieškotojo interesai, ir sustoti vykdymo procesas. VĮ Registrų centras 2015-12-30 rašte nurodė, kad esamą problemą antstolė gali išspręsti dviem būdais, t. y. vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.Pareiškėja sutinka su šiame rašte numatyta alternatyva antstolei pateikti bankui užklausą apie banko sąskaitoje esančias pinigų sumas, paskui pagal banko duomenis sukonkretinti areštuotino turto sumą ir ją nurašyti per PLAIS sistemą. Iki sistemos pokyčių pareiškėja vykdydavo tokius antstolio nurodymus, vadinasi, pareiškėja turi technines galimybes antstolės nurodymą įvykdyti. Taip išieškojimas buvo vykdomas ir iki PLAIS sistemos sukūrimo. Be to, pagal pasiūlytą variantą praeitų laikas, kol antstolis užsiklaustų kredito įstaigą apie turimas pajamas ir nustatytų skolininko sutuoktinio dalį bei pateiktų nurodymą vykdyti per PLAIS sistemą. Yra reali galimybė, kad per šį laiką sąskaitos savininkas realizuotų savo lėšas arba kitas antstolis šias lėšas nurašytų. Taip būtų pažeisti išieškotojo interesai. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skunde siūloma galimybė užklausti kredito įstaigas, kuriose yra skolininko sąskaita, ir gavus informaciją pateikti nurodymą per PLAIS sistemą yra neekonomiška ir neefektyvi. Vadinasi, susidariusi situacija pagrįstai buvo sprendžiama priimant 2016-11-09 patvarkymą Nr. S1a-32856 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, o AB „Swedbank“ privalėjo šį patvarkymą vykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė S. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 00184/16/00874, pradėtą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-03-29 vykdomąjį raštą Nr. e2-370-799/2016, išduotą dėl 1 129,02 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės N. L. išieškotojos UAB ,,4finance“ naudai. Antstolė 2016-05-05 patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11304-911/2016 nustatė, kad skolininkei N. L. priklauso 50 procentų sutuoktinio A. L. piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į sutuoktinio A. L. vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nesant galimybės nurodymo priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų pateikti per PLAIS sistemą, pareiškėjai AB „Swedbank“ tiesiogiai buvo pateiktas 2016-11-09 nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2016-11-09 nurodymą.Pareiškėja prašomo panaikinti antstolės nurodymo neteisėtumą grindžia tuo, kad kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos privalo vykdyti tik per PLAIS elektroniniu būdu pateiktus nurodymus, o šiuo atveju nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai kredito įstaigai – ne per PLAIS, taip pažeidžiant imperatyvias teisės normas.Kaip jau minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-11304-911/2016 nustatė, kad skolininkei N. L. priklauso 50 procentų sutuoktinio A. L. piniginių lėšų, esančių ir patenkančių į sutuoktinio A. L. vardu atidarytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 bei 72 punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Taigi antstolis ne kredito įstaigoms, o PLAIS sistemai teikia nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas. Antstolė teigia, kad per šią sistemą nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas antstolės buvo suklaidintas, kad nėra jokių kitų objektyvių būdų vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinio sąskaitos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą. Antstolės nurodytą faktą patvirtino VĮ „Registrų centras“, kuri yra PLAIS sistemos tvarkytoja, 2015 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (1.11.14)s-6328. Teisės aktai numato piniginių lėšų nurašymo per PLAIS sistemą tvarką, tačiau nėra galimybės per šią sistemą priverstinai nurašyti ne konkrečią pinigų sumą, o 1/2 dalį lėšų. VĮ „Registrų centras“ paminėtame rašte nurodė, kad esamą problemą antstolis gali išspręsti dviem būdais, t. y. vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog antstolė galėtų užklausti kredito įstaigas apie sąskaitos duomenis ir tuomet pateikti nurodymą nurašyti konkrečią pinigų sumą per PLAIS sistemą, taigi sutinka su VĮ „Registrų centras“ rašte numatyta alternatyva antstoliui pateikti užklausą bankui apie banko sąskaitoje esančias pinigų sumas, paskui pagal banko duomenis sukonkretinti areštuotino turto sumą ir ją nurašyti per PLAIS sistemą. Apeliantė teigia, kad antstolis savo pareigas ir funkcijas pavedė atlikti trečiajam asmeniui, neturinčiam nieko bendro su skolos išieškojimu, nors atlyginimą už vykdymo veiksmų atlikimą gauna antstolis. Teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Iki sistemos pokyčių apeliantė vykdydavo tokius antstolio nurodymus, vadinasi, turi technines galimybes antstolio nurodymą įvykdyti. Be to, jeigu antstolis laikytųsi antro nurodyto vykdymo varianto, kol jis užsiklaustų kredito įstaigą apie turimas pajamas ir nustatytų skolininko sutuoktinio dalį bei pateiktų nurodymą per PLAIS sistemą, praeitų nemažai laiko. Tokiu atveju kiltų reali grėsmė, kad sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas arba kitas antstolis nurašytų šias lėšas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad skolininkės bendraturčio lėšoms yra taikomi ir kitų antstolių apribojimai, gauti per PLAIS sistemą. Taigi aptariamas nurodymo įvykdymo variantas būtų neekonomiškas ir neefektyvus, galbūt sudarantis prielaidas išieškotojo teisėms pažeisti. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog antstolė S. S. pagrįstai susidariusią situaciją sprendė priimdama 2016-11-09 nurodymą Nr. S1a-32856 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, o AB „Swedbank“ privalėjo šį patvarkymą vykdyti. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjos skundo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.