Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-07 nutarties civilinėje pagal pareiškėjos AB ,,Swedbank“ skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės (toliau – antstolė) veiksmų suinteresuotiems asmenims R. S. (toliau – skolininkė), R. S., UAB „Finansų administravimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja 2016-11-17 antstolei pateikė skundą, juo prašė panaikinti 2016-11-03 nurodymą Nr. S1a-32361 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų.Pareiškėja nurodė, kad gavo antstolės 2016-11-03 nurodymą Nr. S1a-32361 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, juo buvo nurodyta iš R. S. sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, t. y. pareiškėjai, o ne per piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą (toliau – PLAIS), todėl antstolė pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas.Antstolė 2016-11-24 patvarkymu Nr. S1a-35105 pareiškėjos skundo netenkino. Skundą su vykdomąja byla Nr. 00184/16/01234, 2016-11-28 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.Antstolė nurodė, kad atlieka išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 00184/16/01234, pradėtoje pagal vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-1447-635/2016, išduotą dėl 377,22 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojai UAB ,,Finansų administravimas“. Antstolė 2016-11-03 priėmė nurodymą Nr. S1a-32361 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų. Nurodė, kad PLAIS sistemoje nėra galimybės pateikti 1/2 dalies piniginių lėšų nurašymo nurodymo skolininkės piniginėms lėšoms, esančioms bendraturčio sąskaitoje. Teigė, kad pareiškėjos nurodyta galimybė užklausti įstaigą, kurioje yra skolininko sąskaita, ir gavus informaciją, pateikti nurodymą per PLAIS, yra neekonomiška, neįgyvendinama ir reikalaujanti neadekvačiai didelių sąnaudų tiek iš antstolės, tiek ir iš pačios pareiškėjos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-04-07 nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas analogiško pobūdžio civilinėse bylose yra išaiškinęs, kad atliekant išieškojimo veiksmus pareiškėjos siūlomu būdu (antstolis problemą gali išspręsti dviem būdais, t. y. vadovaujantis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo) praeitų laikas, kol antstolė pateiktų užklausą kredito įstaigai apie banko sąskaitoje esančias pinigų sumas ir nustatytų skolininko turto dalies konkrečią pinigų sumą bei pateiktų vykdyti per PLAIS sistemą, yra reali galimybė, kad per šį laiką gali pasikeisti sąskaitoje esanti pinigų suma (banko sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas, jas nurašytų kitas antstolis ir pan.). Dėl tokio būdo neekonomiškumo ir neefektyvumo būtų pažeisti išieškotojo interesai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad aukštesniosios instancijos teismas akcentavo, jog minėtos išvados daromos esamomis faktinėmis aplinkybėmis, o atsiradus techninėms galimybėms ar atitinkamai tvarkai per PLAIS nurašyti 1/2 dalį lėšų, antstolė tai turėtų atlikti per PLAIS sistemą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir jau esamą apeliacinio teismo suformuotą praktiką (precedentą) antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą, pagrįstai sprendė susidariusią situaciją, jos veiksmai pripažintini teisėtais ir atitinkančiais Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, o pareiškėja privalėjo šį patvarkymą vykdyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja (toliau – apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-07 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl 2016-11-03 nurodymo Nr. S1a-32361 panaikinimo.Apeliantė nurodė, kad CPK 689 straipsnio 1 dalis, įsigaliojusi nuo 2015-08-01, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apropojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS sistemą CPK, Vyriausybės, sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Apeliantė padarė išvadą, kad CPK 689 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad nuo 2015-08-01 antstolis neturi teisės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas tiesiogiai įstaigai, kuriose yra skolininko sąskaita, nes tokį nurodymą privalo pateikti per PLAIS.Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai aiškino, kad nėra galimybės pateikti nurodymus nurašyti 1/2 dalį lėšų nuo skolininkės sutuoktinio sąskaitos, nes tokia galimybė yra, tačiau reikalauja papildomų darbo resursų. Antstolė gali užsiklausti kredito įstaigas apie skolininko sutuoktinio sąskaitose esančias lėšas ir tada pateikti nurodymą per PLAIS sistemą, kaip tai ir numatyta CPK 689 straipsnyje. Nesilaikydama šiame straipsnyje numatytos piniginių lėšų nurašymo tvarkos, antstolė pažeidė įstatymo nuostatą, todėl jos priimtas nurodymas neteisėtas.Apeliantė nurodė, kad teismas netinkamai aiškino CPK 634 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nurodė, kad nurodytu atveju antstolė savo pareigas ir funkcijas pavedė atlikti trečiajam asmeniui, neturinčiam nieko bendro su skolos išieškojimu, nors už vykdymo veiksmų atlikimą antstolė gauna atlyginimą.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra negaliojanti, nes joje visiškai nepasisakyta dėl skunde nurodytų motyvų.Suinteresuotas asmuo – antstolė – pateikė atsiliepimą į skundą ir prašė jo netenkinti.Antstolė nurodė, kad antstolis vykdymo procese gali veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir (ar) kredito įstaigoms vykdyti. Tačiau pagal esamą situaciją antstolis naudotis PLAIS gali tik tada, jei sistema veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą antstolio pareigų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą. Nesant kitos galimybės vykdyti išieškojimą, apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą.Antstolė nurodė, kad apeliantės pateiktas būdas (antstolis turi galimybę užklausti įstaigą, kurioje yra skolininko sąskaita, ir gavęs duomenis apie sąskaitoje esančią pinigų sumą apskaičiuoti 1/2 dalį ir pateikti per PLAIS) yra neekonomiškas, neefektyvus ir praktiškai neįgyvendinamas. Be to, kiltų pavojus, kad teismo sprendimas būtų realiai neįgyvendintas, nes kol būtų gauta informacija, asmuo galėtų realizuoti lėšas, esančias banko sąskaitoje, arba kitas antstolis galėtų šias lėšas nurašyti, taip būtų pažeisti išieškotojo interesai.Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00184/16/01234 pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-04-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-1447-635/2016 dėl 289,62 Eur skolos, 84,60 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų ir 3 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės išieškotojai UAB „Finansų administravimas“. Antstolė 2016-07-11 turto arešto aktu Nr. S1a-19888 areštavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir / ar patenkančias į skolininkės sutuoktinio vardu atidarytą sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ (vyk. b. l. 62–63). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis sutuoktinio lėšų, gaunamų į jo sąskaitas po santuokos sudarymo (vyk. b. l. 96–97). Antstolė 2016-11-03 nurodymu Nr. S1a-32361 priverstinai nurašyti lėšas nurodė apeliantei priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ir / ar patenkančių į skolininkės sutuoktinio AB „Swedbank“ sąskaitą (vyk. b. l. 114–115).CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti; šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė; jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ bei 7² punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Taigi šių teisės normų pagrindu galima daryti išvadą, kad antstolis PLAIS, o ne kredito įstaigoms teikia nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas. Antstolė tiek 2016-11-24 patvarkyme Nr. S1a-35105 dėl skundo nagrinėjimo, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad per PLAIS sistemą nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitose. Šį faktą patvirtino ir VĮ Registrų centras, kuri yra PLAIS sistemos tvarkytoja, 2015-12-30 raštu Nr. (1.11.14)s-6328 (vyk. b. l. 147). VĮ Registrų centras rašte nurodė, kad esamą problemą antstolis gali išspręsti dviem būdais, t. y. vadovaudamasis Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti, arba kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstoliui atliekant veiksmus pagal VĮ Registrų centro ir apeliantės pasiūlytą variantą praeitų laikas, kol antstolis užsiklaustų kredito įstaigą apie turimas pajamas ir nustatytų skolininko sutuoktinio dalį bei pateiktų vykdyti per PLAIS sistemą. Taigi tokiu atveju yra reali galimybė, kad per šį laiką sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas arba kitas antstolis šias lėšas nurašytų, tokiu būdu būtų pažeisti išieškotojo interesai. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad apeliantės skunde ir VĮ Registrų centro rašte siūloma galimybė užklausti kredito įstaigas, kuriose yra skolininko ar jo bendraturčio sąskaita, ir gavus informaciją pateikti per PLAIS nurodymą yra neekonomiška ir neefektyvi (Klaipėdos apygardos teismo 2016-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1956-826/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-297-253/2017). Be to, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad įstatymų nuostatos numato antstoliui, vykdančiam vykdomuosius dokumentus, pareigą savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis privalo imtis visų veiksmų, siekdamas išnaudoti visas galimybes kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą pagal išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolė pagrįstai sprendė susidariusią situaciją priimdama 2016-11-03 nurodymą Nr. S1a-32361 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų ir jo vykdymą pateikdamas apeliantei, o apeliantė privalėjo šį nurodymą (patvarkymą) vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsiradus techninių galimybių per PLAIS sistemą nurašyti 1/2 dalį lėšų, antstolis tai turėtų atlikti per PLAIS sistemą. Dėl kitų apeliantės atskirajame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam rezultatui byloje.Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).Duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 336–339 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-07 nutartį palikti nepakeistą.