- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1478-163/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14892-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Pareiškėjas
- AB „Swedbank“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje, dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Aleksandras Selezniovas, J. J., S. J., F. G., D. S., V. B., N. S., A. L., A. K., A. K., S. T., D. G., K. A., VĮ „Registrų centras“.`
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja AB „Swedbank“ kreipėsi su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2016-10-12 nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1a‑70499. Nurodė, kad antstolis įpareigojo AB „Swedbank“ priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių J. J. banko sąskaitoje. Minėtas nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS). Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalį antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos vykdo elektroninio ryšio priemonėmis per PLAIS. Mano, jog šiuo atveju antstolis nepagrįstai dalį savo funkcijų vykdymo, antstolis perkelia ant visiškai niekuo dėtų subjektų, kurie dėl to patiria didelių išlaidų.Antstolė Santa Selezniovienė laikinai pavaduojanti antstolį Aleksandrą Selezniovą 2016‑11‑09 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos AB „Swedbank“ skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų atmetė bei nurodė, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taip pat nurodė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1956-826/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi civilinėje byloje 2S-297-253/2017, 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-722-538/2017 apeliacine tvarka išnagrinėjo visiškai analogiško turinio AB „Swedbank“ banko atskiruosius skundus ir sprendė klausimą, ar antstolis pateikdamas nurodymus dėl ½ piniginių lėšų nurašymo tiesiogiai AB „Swedbank“ bankui nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų.Darė išvadą, jog netinkamai veikiant PLAIS ir siekiant įvykdyti procesinius teismo sprendimus, antstolis ginčijamą nurodymą dėl ½ dalies piniginių lėšų nurašymo pateikdamas ne per PLAIS, o tokia tvarka, kuri buvo naudojama iki PLAIS įdiegimo, nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja AB „Swedbank“ prašė sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimta nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamojo civilinėje byloje Nr. CIK-751/2017; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT‑733-639/2017 ir priimti naują nutartį – panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2016 m. spalio 12 d. nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1a‑70499.Nurodė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi teiginiu, kad sistemai tinkamai nefunkcionuojant antstolis neturėjo galimybės pateikti nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų per PLAIS. Atkreipia dėmesį, jog tokių įrodymų byloje nėra pateikta, ar bent jau apeliantė jų nematė, todėl jai nėra aišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad per PLAIS nėra galima pateikti nurodymų nurašyti lėšas nuo skolininko sutuoktinio sąskaitos.Teigia, jog PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus suformuluotus procentine išraiška ir pan., todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą, privalo nurodyti skaitinę išraišką sumos, kurią jis nori per PLAIS areštuoti ar nurašyti. Pažymi, jog antstolis privalo ieškoti būdų CPK nustatytų imperatyvų rėmuose vykdyti vykdymo veiksmus ir jei šiuo konkrečiu atveju PLAIS nesupranta nurodymo, teikiamo procentine išraiška, apeliantės nuomone antstolis turi naudotis alternatyva gauti informaciją apie lėšų likutį skolininko sutuoktinio sąskaitose ir tuomet jau pateikti nurodymą suformuluotą tinkamai, kad jį suprastų PLAIS.Atkreipė dėmesį, jog šiuo konkrečiu atveju antstolis ignoruoja CPK 634 str. 2 d. normas ir pats veiksmų atlikti nesiėmė – antstolis tik savo pareigas ir funkcijas nurodė atlikti trečiajam asmeniui (apeliantui), neturinčiam nieko bendro su tos skolos išieškojimu. Mano, jog įpareigojo antstolio funkcijas vykdyti nuolat ir neterminuotai, t. y. sekti ir kontroliuoti fiziškai visas į skolininko sąskaitą įplaukiančias lėšas iki bus visiškai įvykdytas nurodyto mąsto išieškojimas.Taip pat pažymėjo, jog dėl priimto šio konkretaus antstolio patvarkymo apeliantui gali tekti įdarbinti papildomus darbuotojus ir patirti išlaidas, kurių niekas nekompensuotų. Teigia, jog šį klausimą apeliantas kėlė pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas dėl to visiškai nepasisakė. Atkreipia dėmesį, jog akivaizdu, kad antstolis, atlikęs tą patį veiksmą ir patyręs papildomus kaštus, turi galimybę juos padengti iš atlygio, gaunamo vykdymo proceso šalių, tuo tarpu apeliantui kaštų nekompensuoja niekas.Apeliantė taip pat nurodė, kad 2014-07-01 LR Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos pažangos departamento biudžeto ir ES struktūrinės paramos skyriaus pažymoje Nr. NV-1878 konstatuota, kad nuo 2015-08-01 visi nurodymai kredito įstaigoms privalomi vykdyti tik jei yra pateikti per PLAIS. Šios nuostatos taip pat yra ir šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kuris taip pat yra pateiktas prie apelianto skundo pirmosios instancijos teismo.Atskiruoju skundu atkreipiamas dėmesys, jog apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos Klaipėdos apygardos teismo nutartys yra priimtos netinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normos. Teigia, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-297-253/2017 yra paduotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas apeliantės kasacinis skundas, kaip ir dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-267-513/2017, bylos Nr. CIK-751/2017. Mano, jog egzistuoja pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateiks galutinį šios situacijos vertinimą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Aleksandras Selezniovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-09 nutartį palikti galioti. Nurodė, kad žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų - precedentų tų kategorijų bylose.Taip pat nurodė, kad bylose antstolis laikėsi ir laikosi pozicijos, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų.Atkreipia dėmesį, jog antstolis naudotis PLAIS gali tik tuo atveju, jei sistema veikia tinkamai ir užtikrina tinkamą jau paminėtų antstolio pareigų įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą. Teigia, jog ir pareiškėja neginčija aplinkybės, kad PLAIS šiuo metu nepritaikyta priimti nurodymus, kurie nesuformuluoti konkrečia pinigine išraiška.Pažymi, jog pareiškėjos siūlomas sprendimo būdas yra neekonomiškas ir reikalaujantis neadekvačiai didelių sąnaudų tiek iš antstolio (kiekvieną dieną darant užklausimus), tiek ir iš pačio pareiškėjo (teikiant antstoliui atsakymus). Nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad bankas neturi teisės vykdyti skundžiamo nurodymo, nes jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Teigia, jog niekur nėra nurodyta, kad antstolis pagal savo kompetenciją nebeturėtų teisės priimti rašytinių patvarkymų ir nurodymų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje skolininko S. J. atžvilgiu vykdomos šios vykdomosios bylos Nr. 0010/15/03623, Nr. 0010/15/03622, Nr. 0010/16/01462, Nr. 0010/16/00413, Nr. 001016/00511, Nr. 0010/16/01801, Nr. 0010/16/00411, Nr. 0010/16/00392, Nr. 0010/16/00412, Nr. 0010/16/00263, Nr. 0010/15/04224, Nr. 0010/15/04002, Nr. 0010/15/03990, Nr. 0010/15/04003, Nr. 0010/15/04210, Nr. 0010/15/04211, Nr. 0010/15/03989, Nr. 0010/15/04212, Nr. 0010/16/00510, Nr. 0010/16/02274, Nr. 0010/15/03805, Nr. 0010/15/03621. Antstolis 2016 m. kovo 7 d. turto arešto aktu Nr. S1a-11442 areštavo sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininko S. J. sutuoktinės J. J. vardu atidarytą banko sąskaitą ir priėmė siūlymą AB „Swedbank“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12586-637/2016 nustatė, kad skolininkui S. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. J. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių J. J. vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Antstolis 2016 m. spalio 12 d. nurodymu priverstinai nurašyti lėšas Nr. S1a-70499 nurodė AB „Swedbank“ priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į J. J. sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.
Dėl bylos sustabdymo
Apeliantė atskiruoju skundu prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus priimta nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. CIK-751/2017 motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos Klaipėdos apygardos teismo nutartys yra priimtos netinkamai išaiškinus ir pritaikius teisės normos. Teigia, kad dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-297-253/2017 bei 2017-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-267-513/2017 yra paduotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtas apeliantės kasacinis skundas (bylos Nr. CIK-751/2017). Mano, jog egzistuoja pagrindas stabdyti šios bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateiks galutinį šios situacijos vertinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Pažymėtina, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, tai yra kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-413/2008; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, reikalingų teisingam bylos išnagrinėjimui, o tiesioginio prejudicinio ryšio tarp šios bylos ir Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamos bylos Nr. CIK-751/2017 nėra. Be to, remiantis ankščiau nurodyta teismų praktika, teismas neturi teisės stabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui, ar kitai institucijai, todėl konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimo.Atkreiptinas dėmesys, jog civilinio proceso tikslas (CPK 2 str.) bei proceso koncentruotumo principas suponuoja pareigą teismams civilinę bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką. Taip pat pripažįstama, jog siekiant nepažeisti kreditoriaus teisių, skolos išieškojimas turi būti įvykdytas kaip įmanoma greičiau. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog apeliantės nurodyti kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra priimti, tačiau šios nutarties priėmimo dienai nėra paskirtas skundą nagrinėsiantis teisėjas, nepaskirta bylos nagrinėjimo data. Tai rodo, jog šiuo metu nėra aišku kiek laiko gali užtrukti kasacinio skundo nagrinėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, atskirajame skunde išdėstytas reikalavimas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą atmestinas.
Dėl antstolio nurodymo priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.Pažymėtina, jog CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, CPK 689 straipsnio 2 dalis numato, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti; šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė; jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ bei 7² punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Taigi šių teisės normų pagrindu galima daryti išvadą, kad antstolis PLAIS, o ne kredito įstaigoms teikia nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas.Atskiruoju skundu nurodoma, jog teismas nepagrįstai rėmėsi teiginiu, kad sistemai tinkamai nefunkcionuojant antstolis neturėjo galimybės pateikti nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų per PLAIS. Atkreipė dėmesį, jog tokių įrodymų byloje nėra pateikta, ar bent jau apeliantė jų nematė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog tiek antstolis savo atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek apeliantė atskiruoju skundu nurodė, jog per PLAIS sistemą nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma ½ dalis lėšų, esančių skolininkės sutuoktinio sąskaitose, todėl akivaizdu, jog teismui nustačius skolininko idealiąją turto dalį, antstolis, dėl netinkamo PLAIS veikimo neturi galimybės pasinaudoti šia sistema. Atskiruoju skundu akcentuojama, jog dėl galimai neteisėto antstolio nurodymo, ji patirs išlaidas, kurių niekas nekompensuos, todėl siūlo antstoliui teikti paklausimus įstaigoms, kuriose yra skolininko ar bendraturčių sąskaitos ir gavus tam tikrą informaciją, kokia pinigų suma yra sąskaitoje per PLAIS nurašyti konkrečią sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks siūlymas neatitiktų koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kadangi toks būdas reikalaus didelių sąnaudų tiek iš antstolio (kiekvieną dieną darant užklausimus), tiek ir iš pačio pareiškėjo (teikiant antstoliui atsakymus). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstoliui atliekant veiksmus pagal apeliantės siūlomą variantą praeitų laikas, kol antstolis užsiklaustų kredito įstaigą apie turimas pajamas ir nustatytų skolininko sutuoktinio dalį bei pateiktų vykdyti per PLAIS sistemą. Tokiu atveju reali galimybė, kad per šį laiką sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas arba kitas antstolis šias lėšas nurašytų, taigi gavus informaciją pateikti per PLAIS nurodymą būtų neekonomiška ir neefektyvu, be to, tokiu būdu būtų pažeisti išieškotojo interesai. Tokios pozicijos analogiškose bylose laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (Klaipėdos apygardos teismo 2016‑12‑08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1956-826/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-297-253/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017‑05‑05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-721-538/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017‑08‑03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1066-777/2017). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais teismų sprendimais analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog iki sistemos pokyčių banko įstaigos vykdydavo tokius antstolio nurodymus, todėl darytina išvada, kad apeliantė AB „Swedbank“ turi technines galimybes antstolio nurodymą įvykdyti, tokiu pat būdu, kaip buvo vykdomas išieškojimas ir iki PLAIS sistemos sukūrimo.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus techninių galimybių per PLAIS sistemą nurašyti ½ dalį lėšų, antstolis tai turėtų atlikti per PLAIS sistemą.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad šie argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jos keisti ar naikinti.Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.