Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos AB „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos AB ,,Swedbank“ skundą dėl antstolės S. S. veiksmų suinteresuoti asmenys UAB „Finansų administravimas“, V. B., V. B.,VĮ Registrų centras, antstolė S. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja „Swedbank“, AB kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolės S. S. 2016-11-09 nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1a-32862. Nurodė, kad „Swedbank“, AB, 2016-11-15 gavo antstolės S. S. 2016-11-09 nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr. S1a-32862, kuriuo buvo nurodyta iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Taip pat nurodė, kad nurodymas buvo pateiktas vykdyti tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS). Skundžiamas antstolės S. S. nurodymas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, t. y. CPK 689 straipsnį, kadangi kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos privalo vykdyti tik per PLAIS elektroniniu būdu pateiktus nurodymus, o šiuo atveju nurodymas buvo pateiktas tiesiogiai kredito įstaigai, o ne per PLAIS. Antstolė S. S. 2016-11-24 patvarkymu Nr. S1a-35112 skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolė stengiasi realiai įvykdyti procesinį teismo sprendimą, o pagal šiai dienai funkcionuojančią PLAIS to padaryti yra neįmanoma.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-23 nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Nurodė, kad nesant techninės galimybės pateikti nurodymų per PLAIS sistemą, nes nurašoma tik ½ dalis sąskaitoje esančių lėšų, antstolis pagrįstai ir nepažeisdamas teisės normose nustatytos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir teisėtus interesus, pateikė AB ,,Swedbank“ nurodymą raštu (tiesiogiai).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja AB „Swedbank“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą. Nurodo, kad teismas nutartį grindė prielaidomis ir nepagrįstai konstatavo, kad per PLAIS nėra galimybės pateikti nurodymų nurašyti lėšas nuo skolininko sutuoktinio sąskaitos. Antstolis turi galimybę užklausti įstaigos, kurioje yra skolininko ar bendraturčių sąskaitos, ir gauti informaciją apie sumą sąskaitoje. Tada antstolis gali pateikti nurodymą per PLAIS nurašyti konkrečią pinigų sumą. Antstolis nepagrįstai pavedė savo funkcijas vykdyti pareiškėjai. Taip pat nurodo, kad teismo nutartis be motyvų, nes nepasisakyta dėl visų skunde pateiktų motyvų, t. y. kodėl vykdymo proceso kaštai turi būti perkelti jai, kodėl antstolis neturėjo pirmiausia gauti informacijos apie skolininko sutuoktinio sąskaitų likutį ir tuomet pateikti nurodymą nurašyti lėšas per PLAIS, dėl to procesas vyktų automatiškai bei efektyviai. Tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal teisinį reglamentavimą antstolis privalo priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas per PLAIS sistemą, tačiau ši sistema neveikia tinkamai ir neužtikrina tinkamo antstolio pareigų, funkcijų įgyvendinimo. Pareiškėjos skunde siūloma galimybė užklausti įstaigos, kurioje yra skolininko sąskaita, ir gavus informaciją pateikti nurodymą per PLAIS yra neekonomiška, neefektyvi ir praktiškai neįgyvendinama. Kol antstolis gaus informaciją, praeis tam tikras laikas, per kurį gali pasikeisti sąskaitoje esanti piniginių lėšų suma, todėl antstolis turėtų nuolat teikti tokias užklausas ir teikti nurodymus per PLAIS dėl galbūt pasenusios informacijos. Esant didelei klaidos tikimybei yra reali galimybė skųsti antstolio veiksmus ir pripažinti juos neteisėtais. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka Klaipėdos apygardos teismo formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės S. S. veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliantė nurodė, kad antstolė netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias piniginių lėšų nurašymą nuo skolininko sutuoktinio sąskaitos. Su tokiu motyvu nesutiktina.Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.Nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-24 išduodą vykdomąjį raštą Nr. e2-286-850/2015 dėl 1052,68 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. B., išieškotojo UAB "Finansų administravimas", į. k. 304179870, naudai. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-07-28 antstolė S. S. surašė turto arešto aktą Nr. S1a-21632, kuriuo areštavo skolininko V. B. sutuoktinės V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininko sutuoktinės vardu atidarytas banko sąskaitas ir priėmė siūlymą išieškotojui, skolininkui ir bendrosios nuosavybės turėtojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-14463-965/2016 tenkino UAB " Finansų administravimas" prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir nustatė, kad skolininkui V. B. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. B. piniginių lėšų, esančių ir (ar) patenkančių į jo vardu atidarytas banko sąskaitas. Nustačiusi, kad modernizuotoje PAIS nėra galimybės pateikti nurodymą nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma 1/2 dalis lėšų, esančių santuokinio sąskaitoje, antstolės padėjėja A. Š. priėmė 2016 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S1a-32862 priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į V. B. vardu atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini). Šis patvarkymas buvo išsiųstas AB „Swedbank“ vykdyti.Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). CPK 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ bei 7² punktuose nurodyta išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka. Šios teisės normos suponuoja išvadą, kad antstolis PLAIS, o ne kredito įstaigoms teikia nurodymus priverstinai nurašyti lėšas ar laikinai areštuoti pinigines lėšas. Antstolė S. S. nurodė, kad per šią sistemą nėra galimybės pateikti nurodymo nurašyti pinigines lėšas, kai nurašoma tik 1/2 dalis lėšų, esančių sutuoktinio sąskaitose. Fakto, kad antstolis neturi galimybės vykdyti piniginių lėšų nurašymo nuo sąskaitos, kai nežinoma konkreti pinigų suma, apeliantė neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos argumentas, kad antstolė turi galimybę užklausti įstaigą, kurioje yra skolininko ar bendraturčių sąskaitos, ir gauti informaciją, kokia suma yra toje sąskaitoje ir tada pateikti nurodymą per PLAIS sistemą, nepagrįstas. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis numato antstolio teisę gauti informaciją iš bankų ir kitų kredito įstaigų duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti. Tačiau tokiu atveju, kol antstolis užsiklaustų kredito įstaigą apie turimas pajamas ir nustatytų skolininko sutuoktinio dalį bei pateiktų vykdyti per PLAIS sistemą, praeitų laiko tarpas, per kurį sąskaitos savininkas galėtų realizuoti savo lėšas arba kitas antstolis šias lėšas nurašytų. Tokiu būdu būtų pažeisti išieškotojo interesai ir antstolis neturėtų galimybės įvykdyti teismo sprendimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iki sistemos pokyčių banko įstaigos vykdydavo tokius antstolio nurodymus, vadinasi, AB „Swedbank“ turi technines galimybes antstolio nurodymą įvykdyti, tokiu pat būdu buvo vykdomas išieškojimas ir iki PLAIS sistemos sukūrimo.Apeliantė nurodė, kad skundžiama nutartis yra be motyvų ir atsakyta į visus skundo argumentus. Šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, no. 16034/90, § 61). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo sprendimą aptariamu aspektu, konstatuoja, kad jis yra pakankamai motyvuotas, jame įvardytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi, darydamas išvadas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad teismo nutartis nemotyvuota.Taip pat pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas yra suformavęs praktiką dėl šioje bylose keliamo klausimo (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-297-253/2017, 2S-1956-826/2016, 2S-267-513/2017, 2S-555-826/2017, 2S-556-826/2017). Apeliantė šiose bylose dalyvavo, todėl jai yra žinoma teismų praktika, kuria pagrįstai vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad antstolė S. S. pagrįstai priėmė 2016 m. lapkričio 9 d. nurodymą Nr. S1a-32862 priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, o AB „Swedbank“ privalėjo šį nurodymą vykdyti. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsiradus techninių galimybių per PLAIS sistemą nurašyti 1/2 dalį lėšų, antstolis tai turėtų atlikti per PLAIS sistemą.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės procesiniam bylos rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.