Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. A. (nuotoliniu būdu) ir jos atstovei advokatei Enrikai Maksimavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui T. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.1. nustatyti nepilnametės dukters E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

6. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad A. A. ir T. R. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros E. R.. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini).

7. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dukros su tėvu bendravimo tvarkos nenustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

10. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011; kt.). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo šalių bendro ūkio vedimo nutrūkimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2025 m. balandžio 10 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi A. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bendravo su ieškove, nepilnamečio vaiko nuomonės neišklausė dėl vaiko amžiaus, vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygas. Nustatė, kad ieškovė A. A. kartu su nepilnamete dukterimi E. R. gyvena nuomojamame dviejų kambarių ir virtuvės bute (duomenys neskelbtini). Būstas apie 60 m² ploto. Butas su visais patogumais, namuose švaru ir tvarkinga. E. R. miega viename kambaryje su mama, mergaitei skirta vaikiška lovelė-maniežas. Namuose yra reikalingi vaiko poreikiams tenkinti skirti baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Dalis baldų ir daiktų nuosavybės teise priklauso A. A., dalis – buto savininkams. A. A. namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiui vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams susitikti su atsakovu nepavyko.

12. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnametė dukra visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaiku tinkamai rūpinasi, mergaitei yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, o atsakovas netgi nesudarė galimybių įvertinti jo gyvenimo sąlygų, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnametės dukros E. R. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos (ne)nustatymo

13. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; ir kt.).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė mano, kad atsakovas turėtų ir toliau bendrauti su dukra, todėl pasiūlė bendravimo tvarkos projektą, kuris parengtas atsižvelgus į tai, jog atsakovas dirba užsienyje ir dėl jo darbo ypatumų nėra galimybės nustatyti itin detalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovė pažymėjo, jog atsakovas bendrauja su mergaite, kai grįžta iš užsienio. Ją pasiima su savimi, būna ir su nakvyne. Pasak ieškovės, atsakovas tinkamai pasirūpina mergaite, ją myli, todėl ji nemato pagrindo riboti vaiko ir tėvo bendravimo.

16. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su šalių vaiku prieštarautų vaiko interesams (pastaruoju metu nebuvo fiksuota vaiko teisių pažeidimų). Siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra detali ir konkreti, tačiau, kaip paaiškino ieškovė taip yra dėl to, jog atsakovas dirba užsienyje ir į Lietuvą grįžta skirtingais laikotarpiais. Todėl teismas tenkina ir šį ieškovės reikalavimą – nustato ieškovės pasiūlytą atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką.

17. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiui vaikui turi būti vykdomas nuolat ir pastoviai, ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsniai, 11-14 straipsniai ir 18 straipsnis). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveika, intelektuali ir tvirta asmenybė. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

19. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

20. Pasak ieškovės, dukros E. R. būtinųjų poreikių patenkinimui vidutiniškai per mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 800 Eur suma. Iš atsakovo prašo priteisti periodines 350 Eur dydžio išmokas vaikui.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal 2023 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2024 m. sausio 1 d., minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur dydžio. Pagal 2024 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1038 Eur dydžio (atskaičius mokesčius – 777 Eur). Nors minimalios mėnesinės algos dydis nelaikytinas absoliučiu kriterijumi priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tačiau minėtas dydis gali būti laikomas vienu iš kriterijų išlaikymo priteisimui.

22. Kaip jau minėta, ieškovė teigė, jog vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga apie 800 Eur. Nurodė, kad vaikui reikalingas ne tik maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, papildai (mergaitei nustatyta mažakraujystė), tačiau taip pat į vaiko poreikiams patenkinti reikalingą sumą turėtų būti įskaičiuojamas ir nuomos mokestis, komunaliniai ir kiti mokesčiai, išlaidos kurui ir kt. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neturi pagrindo nepritarti, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 800 Eur suma.

23. Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

24. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad ieškovės turtinė padėtis (jos vardu registruota ½ dalis žemės sklypo, nėra registruotų transporto priemonių) ir gaunamos pajamos (420 Eur nedarbo išmoka), išlaidos (per mėnesį ieškovė moka 250 Eur dydžio nuomos mokestį ir kt. išlaidos) kelia abejonių dėl jos galimybių patenkinti visus būtinuosius vaiko poreikius, todėl jos teiktino išlaikymo vaikui dydis mažintinas valstybės teikiama parama. Atsakovas šioje byloje nevykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus apie turtinę padėtį, nors ieškovė nurodė, jog atsakovas dirba užsienyje ir gauna didelį darbo užmokestį. Šios aplinkybės (darbo santykių užsienyje) atsakovas neneigė ir kalbėdamas telefonu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais. Iš teismo iniciatyva išreikalautų įrodymų nustatyta, kad atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota, jo vardu registruota viena transporto priemonė.

25. Taigi spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad: i) atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, tame tarpe ir visų rūšių gaunamas pajamas; ii) byloje nėra duomenų, jog atsakovas turi kokius nors sveikatos sutrikimus, ribojančius galimybės dirbti arba susirasti geriau apmokamą darbą; iii) byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius; iv) šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, todėl jai neišvengiamai teks didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo vaikui užtikrinimu.

26. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikyti priteistina po 350 Eur vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

27. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jų interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

28. Ieškovė ieškinyje pateikė prašymą priteisti 800 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius skaičiuojant vaikui 200 Eur išlaikymo sumą per mėnesį (200 Eur x 4 mėn. = 800 Eur). Atsakovas teismui savo pozicijos, kaip jau minėta, nepateikė.

29. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (šiuo atveju iki 2022 m. rugsėjo 12 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

30. Teismo vertinimu, vaikų poreikiai iki ieškinio pateikimo teismui dienos objektyviai negalėjo būti žymiai mažesni nei šiuo metu, todėl įvertinus šiame sprendime jau analizuotas aplinkybes, susijusias su vaiko poreikiams patenkinti būtina suma, darytina išvada, kad vaikui išlaikyti per mėnesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo reikalinga 800 Eur suma. Nesant įrodymų, kad iki ieškinio pateikimo teismui dienos šalių turtinė padėtis buvo kardinaliai skirtinga nei dabar, atimant valstybės teikiamą paramos vaikui sumą, spręstina, kad atsakovas vaikui turėjo teikti 350 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.

31. Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt.).

32. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011.

33. Teismas pastebi, kad atsakovas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jo teiktą išlaikymą vaikui. Ieškovė teigė, jog atsakovas išlaikymą teikė nereguliariai ir nepakankamo dydžio. Nors per tuos keturis mėnesius yra nupirkęs reikalingų daiktų ir maisto produktų mergaitei, vis dėlto yra susidariusi 800 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma.

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. kovo mėn. (ieškinio pateikimo teismui dienos) dukrai teikė didesnį nei 150 Eur išlaikymą (t. y. iš viso kas mėnesį teikė po 350 Eur sumą), į tai, jog šalys bendro ūkio nebeveda nuo (duomenys neskelbtini), teismas, vadovaudamasis civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo vaikui (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

35. Todėl iš atsakovo priteistinas 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant vaikui 200 Eur išlaikymo sumą per mėnesį nuo 2024 m. lapkričio iki 2025 m. kovo mėn. (200 Eur x 4 mėn. = 800 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

37. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas visiškai.

38. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nenustatymas laikytini susijusiais reikalavimais) ir du turtinio pobūdžio (išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas) reikalavimus. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovo valstybei priteistinas 227 Eur (114 Eur + 95 Eur + 18 Eur) dydžio žyminis mokestis.

39. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2025 m. gegužės 8 d. Nr. APD-2025-05560). Pažymoje nurodyta, kad A. A. pagal 2025 m. kovo 4 d. sprendimą Nr. ATS-2025-07189 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 353,24 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

40. Byloje susidarė 23,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės E. R., (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti toki1 vaiko E. R., (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) ir tėvo T. R., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

- T. R. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. R., gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio pirmą savaitgalį, pradedant šeštadienį 10 val., baigiant sekmadienį 18 val. Susitikimus pradedant skaičiuoti nuo kito po įsiteisėjusio teismo sprendimo savaitgalio;

- T. R. nepilnametę dukra E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), privalo pasiimti iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinti į jos gyvenamąją vietą;

- T. R. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. R., gimusia (duomenys neskelbtini), ir kitu, iš anksto ( prieš 48 valandas ) su vaiko mama A. A. suderintu laiku;

- T. R. neturint galimybės susitikti su nepilnamete dukra E. R. šioje tvarkoje aptartu laiku, jis apie tai iš anksto (ne vėliau kaip prieš 24 val.) privalo informuoti vaiko mamą A. A..

Priteisti iš atsakovo T. R., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. R., (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2025 m. kovo 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir 800 Eur (aštuonių šimtų eurų 0 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti ieškovei A. A. nepilnametės dukros E. R. išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Iš atsakovo T. R. priteisti 353,24 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 24 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovo T. R. priteisti 227 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 0 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo T. R. valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.