Kauno apygardos teismo nuosprendis

kaltinamasis R. G. laikotarpiu nuo 1992 m. tiksliau nenustatyto laiko, grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu neturėdamas teisėto pagrindo, verčiant K. J. perduoti pinigus- kas mėnesį mokėti nustatytas pinigų sumas, maskuojant pinigų reikalavimą tariama įmonės apsauga- „stogu“ vertė K. J. per savo įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotoją L. S. kas mėnesį mokėti po 200-400 Lt., taip bendrais veiksmais savo ir bendrininko naudai iš K. J. neteisėtai užvaldė ne mažiau 38 000 Lt.

Taip pat kaltinamasis R. G. neturėdamas teisėto pagrindo, naudodamas psichinę prievartą- atvirai grasindamas kenkti įmonės darbui ir užmaskuodamas savo reikalavimą tariama apsauga- „stogu“ nuo 1996 metu pabaigos vertė IDV A. S. įmonės savininką A. S. atlikti turtinio pobūdžio veiksmus- neatlygintinai remontuoti įvairius R. G. atgabentus automobilius ir tokiu būdu laikotarpyje nuo 1996m. iki 2010m. gavo turtinės naudos už ne mažesnę, kaip 25 000 litų sumą.

Šiais veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Kaltinamasis R. L. laikotarpyje nuo 2001 metų rudens iki 2010 metų birželio mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. L., neturėdamas teisėto pagrindo, R. L. atvirai verčiant X. F. perduoti pinigus- kas mėnesį mokėti nustatytas pinigų sumas, ir užuominomis grasinant reikalavimų netenkinimo atveju kenkti verslui ir restorano darbuotojų bei jo paties saugumui, vertė H. F., kas mėnesį mokėti po 100 Lt., o nuo 2008 metų pabaigos, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, po R. L. mirties, R. L. vertė H. F., kas mėnesį mokėti po 300 litų ir kitomis sumomis, taip savo naudai iš H. F., neteisėtai užvaldė ne mažiau 10 000 Lt.

Šiais veiksmais R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 1 d.

Taip pat R. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, iki 2010-09-28 laikė automatinį šaunamąjį ginklą 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „AGRAM 2002“, 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „ARGAM 2002“ duslintuvą, dvi šovinių dėtuves ir 17 vienetų 9 mm kalibro „LIUGER“ (9X19) šovinių savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) , kol juos 2010-09-28 atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

Taip pat R. L., neturėdamas tikslo platinti, iki 2010-09-28 neteisėtai psichotropines medžiagas: baltos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,002 g psichotropinės medžiagos klonazepamo ir rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos lorazepamo, neteisėtai laikė savo juodos spalvos odinėje piniginėje, kol jas 2010-09-28 atliktos asmens kratos metu rado bei paėmė policijos pareigūnai.

Šiais veiksmais kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d.

Turto prievartavimas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. J.

Kaltinamasis R. G. kaltės dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo K. J. nepripažino ir paaiškino: R. L. prašymu jis iš Amerikos gavo jam automobilį, už kurį R. L. jam liko skolingas 2 000 JAV dolerių. R. L. jam sakė, kad jis išnuomojo patalpas UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prekybos centre ir gauna nuomą kas mėnesį po 200 litų. Su R. sutarė, kad jis, kaltinamasis, paims nuomos mokestį ir taip R. L. atsiskaitys už skolą jam. Pirmą kartą į UAB (duomenys neskelbtini) jis nuėjo kartu su R. L. paimti nuomos mokesčio, o vėliau, 2-3 metus kas mėnesį lankėsi vienas ir gaudavo voke nuomos mokestį iš ten dirbusios moters. Kai gavo viso 24 000 litų už R. L. skolą jam , daugiau nebesilankė. Nei K. J., nei moteriai(L. S.) niekada negrasino, pats pinigų nereikalavo, jokių pokalbių nevedė.

Nukentėjusysis K. J. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nuo 1992 - 1993 m. pabaigos jis įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) , kuriai vadovavo. Bendrovė nuomojo patalpas prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose, pirmame aukšte, mokėjo nuomą apie 130 litų už mėnesį. Prisistatė vyriškis vardu R.(R. L.), pasakė, kad jis(nukentėjusysis) turės mokėti kiekvieną mėnesį jam po 100 JAV dolerių už tai, kad jis bus įmonės „stogas“. Tuo laikotarpiu turtas prievartaujamas buvo iš kiekvieno verslininko. Vyriškis sakė, kad jis iš „senamiesčio“. Tam vyriškiui pasakė, kad sutinka mokėti jam pinigus, tiksli diena nustatyta nebuvo. Tam vyriškiui asmeniškai jis pats padavė 100 JAV dolerių . Apie tai, kad mokami pinigai nusikalstamo pasaulio atstovams žinojo tuometiniai įmonės akcininkai V. M. ir V. K.. Nuo 1997 metų rudens, pardavėja pradėjo dirbti L. S., kuriai jis pasakė, kad kiekvieną mėnesį reikės mokėti po 100 JAV dolerių, kad atėjusiam paduotų prašomą sumą ir tiek. Jis žinojo, kad jeigu nemokės pinigų, tai gali būti įmonė padegta, gali būti sugadinta nuotraukų darymo aparatūra, ar dar kas nors . Jis bijojo, todėl mokėjo už „stogą“, nors realių grasinimų nebuvo. Pinigus visada mokėjo R. L. iki 2004m. Apie jo draugus, šeimą ar brolį jam nebuvo žinoma. Kam R. L. naudojo tuos pinigus, jo nedomino, tik suprato, kad jis yra tarpininkas. R. L. jis pažinojo tiesiog kaip klientą, 2002-2004m. laikotarpiu mokėjo po 400-200 litų, kuriuos pats paimdavo iš bendrovės kasos, įdėdavo į vokelį ir paduodavo L. S.. Per visą laikotarpį banditams yra sumokėjęs apie 38 000 litų, tai paskaičiavo tyrėja. Dėl nepagrįstų mokėjimų jis nukentėjo, bet ieškinio nereiškia .

VĮ „Sodra“ duomenys patvirtina, kad K. J. nuo 1994-05-02 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (6t. 5 b.l.).

Liudytoja L. S. parodė, kad nuo 1997 iki 2007 metų dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , užsakymo priėmėjos pareigose. Šiai įmonei vadovavo K. J.. Įmonė buvo įsikūrusi prekybos centro (duomenys neskelbtini) patalpose. Kai ji pradėjo dirbti, įmonės direktorius K. J. pasakė ,kad kiekvieną mėnesį ateis žmogus, kuriam reikės paduoti pinigus iš kasos. Ji nesigilino, vėliau suprato, kad tai mokestis banditams yra už „stogą“. Ateidavo vyras vardu Romas, ir jam paduodavo iš kasos paimtus pinigus, tikslios sumos neprisimena. Pinigai tam asmeniui buvo mokami kiek prisimena, iki 2006 metų. Paskutiniu metu ateidavo Robertas, kuris prisistatė nuo Romo, ir jam vokelyje paduodavo pinigus, nieko nekalbėdavo. Pinigus į vokelį įdėdavo K. J., palikdavo, o ji perduodavo atėjusiam Romui arba Robertui, vokelio turinio netikrindavo.

Asmens parodymo atpažinti pagal pateiktą fotonuotrauką metu liudytoja L. S., atpažino R. G. kuriam perduodavo vokelį su pinigais UAB (duomenys neskelbtini) patalpose. (6t. 11-13 b.l.).

Liudytojas K. L. patvirtino, jog iš bendrų kalbų žinojo, kad R. G., nuotraukų gamybos įmonės savininkas irgi moka duoklę. P.C. (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini) alėjoje, sumos ir detalių nežino.

kaltinamasis R. G. pripažįsta, kad iš įmonės (duomenys neskelbtini) , konkrečiai iš liudytojos L. S. vokeliuose yra gavęs 24 000 litų. Kaltinamojo versija, kad jis tokiu būdu atsiėmė skolą iš R. L. yra neįtikinama. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, nukentėjusysis K. J. neturėjo jokio pagrindo už nieką mokėti pinigų kaltinamajam. Nors kaltinamasis tiesiogiai ir negrasino nukentėjusiajam, tačiau iš anksčiau, galimai jo pirmtakas vertė K. J. mokėti nepagrįstą mokestį už „stogą“ taip vadinamą apsaugą. Dėl tuometinės situacijos nukentėjusysis turėjo pagrindo bijoti dėl įmonės turto. Byloje objektyvūs duomenys, loginė veiksmų seka patvirtina, kad R. L.(mirusio 2008m) ir kaltinamojo R. G. veiksmai buvo susitarimas prievartauti K. J. įmonės (duomenys neskelbtini) turtą. Dėl šių motyvų teismas sprendžia, kad kaltinamasis neturėdamas teisėto pagrindo prievartavo įmonės turtą – apie 38 000Lt ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 181str.2d., perkvalifikuojant iš jam inkriminuotos veikos, numatytos LR BK 181 str.3d., kadangi bendrininkavimo aplinkybę nurodė pats kaltinamasis, patvirtino nukentėjusysis ir liudytoja. 38 000Lt. sudarė 250MGL – didelės vertės turtą(LR BK 190 str.).

Kaltinamasis R. G. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir paaiškino: su A. S. nelegaliai abu užsiėmė automobilių iš užsienio prekyba: automobilius nupirkdavo iš Amerikos bendraudamas su Arnu (duomenys neskelbtini) , kuris juos pirkdavo aukcione per internetą prisijungęs (duomenys neskelbtini) vardu, su A. S. suremontuodavo ir parduodavo turguje. Iki 2008m. Jonavos g. Kaune, buvo automobilių naudotų dalių turgelis, vadinamas „šrotas“, kuriame dirbo A. S., su kuriuo buvo susitarimas dėl remontuojamų automobilių – A. S. darbas, o jo medžiagos, pelnas už parduotą automobilį pusiau. A. S. pakėlė darbų kainas už automobilio „LEXUS“, kuris buvo parvežtas per firmą, tarpininkaujant Arnui, dažymą. A. S. automobilį suremontuodavo per 2-3 mėn., jam atsiskaitydavo pinigais. Jis su A. S. buvo verslo partneriai, niekada jo nereketavo, su juo suremontavo ir pardavė gal 5-8 automobilius.

Nukentėjęs A. S. parodė, kad pažinojo R. L., vadinamą (duomenys neskelbtini) , pažįsta R. G., pravarde (duomenys neskelbtini) , K. L. pravarde (duomenys neskelbtini) , R. L., R. L. brolį. 2004m. jis įkūrė individualią įmonę, užsiėmė automobilių remontu, dirbo garaže Jonavos g.68, Kaune. Atvažiavo R. L. (kuris šiuo metu yra miręs) ir R. G. ir pasiūlė mokėti jiems kas mėnesį duoklę už vadinamą „stogą“, konkrečios pinigų sumos nenurodė, atsakius, kad neturi pinigų, sutiko remontuoti automobilius be atlygio. Jis jau žinojo, kad R. L. pinigus mokėjo dažytojas R. N..

Jis girdėjo iš kalbų, kad R. L. ir R. G. priklauso centro nusikalstamai grupuotei. Jis suprato, kad jie neturi teisės reikalauti pinigų, suprato, kad neprivalo jiems be atlygio atlikti įvairius darbus, tačiau jų bijojo, todėl ir sutiko jiems nemokai remontuoti automobilius.

Taip jie atveždavo taisyti sudaužytus automobilius iki 2008m. Už detales automobilių remontui jie atsiskaitydavo, tačiau už remonto darbus nemokėdavo. Taip R. G. yra suremontavęs apie 5-6 automobilius nemokamai, o pats darbininkams sumokėjo apie 25 000 litų. R. G. tiesiogiai jam negrasino, tačiau prievartavo nemokamai dirbti neva už apsaugą. Darbų kainos neaptartos, dokumentacija nebuvo tvarkoma. Pirmas automobilis, kurį remontavo R. G., buvo BMW 323 vyšninės spalvos, Jonavos gatvėje esančiame garaže, 1996-1997 m., automobilio remontas kainavo apie 500 litų. Po to buvo automobilis MB E 300, juodos spalvos, automobilio remontas kainavo apie 1000 litų. Trečias automobilis buvo MB, dviejų durų, šlapio asfalto arba juodos spalvos, remontuoto automobilio kaina buvo apie 1500 litų. Vėliau jis persikėlė dirbti į (duomenys neskelbtini) esantį garažų kooperatyvą (duomenys neskelbtini) . Ketvirtas automobilis buvo WV PASSAT COMBI, sidabrinės spalvos. Šio automobilio remontas kainavo apie 10 000 litų. Penktas automobilis, buvo remontuotas taip pat (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos, jį perdažė R. G. nurodymu. Perdažymas kainavo apie 500 litų. Paskutinis automobilis, kurį remontavo, buvo tamsiai pilkos spalvos „LEXUS RX 330“, jį remontavo maždaug 2008-2009 metais, taip pat (duomenys neskelbtini) . Šio automobilio remontas kainavo nemažiau 12 000 litų, nes atlikinėjo stambius remonto darbus, pirko detales ir pan. Jis yra nukentėjęs dėl neteisėto mokėjimo nemokamu savo darbu remontuojant automobilius, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. S. parodė, kad nuo 2005-11-10 iki 2008-10-01 dirbo A. S. individualioje įmonėje, automobilių dažytoju (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve. Pas A. S. atvažinėdavo vyras, vardu R., jį vadindavo „(duomenys neskelbtini) “. Jis, liudytojas, R. dažė du automobilius, tai VW PASSAT, sidabrinės spalvos ir LEXUS, tamsiai pilkos spalvos. Jis šiuos automobilius dažė, o A. šiuos abu automobilius remontavo. A. S. sakė, kad Robertas už atliktus darbus jam nesumokėjo. Automobilio LEXUS dažymo darbo kaina buvo apie 2000 litų . A. S. jam už atliktą darbą sumokėjo savo pinigais. A. S. buvo nepatenkintas tuo, kad turėdavo R. be atlygio remontuoti automobilius, pykdavo ir sakydavo, kad R. priklauso nusikaltėliams. Jų tarpusavio santykių jis nežinojo, grasinimų negirdėjo.

Liudytojas R. N. parodė, kad nuo 1995 metų išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini) kur pradėjo verstis automobilių paruošimu dažymui. Pas jį į įmonę atvyko, jo manymu, „(duomenys neskelbtini) “ nusikalstamos grupuotės nariai: R. L., „(duomenys neskelbtini) “, ir kiti. Automobilyje jam pasakė, kad R. reikės mokėti po 100 JAV dolerių kas mėnesį už tai, kad turi verslą ir dažo automobilius. Jis sutiko mokėti, nes suprato, kad kiti taip pat moka.

Nuo 2000 metų jis persikėlė dirbti į (duomenys neskelbtini) prospektą, (duomenys neskelbtini) . Pinigus mokėjo ir toliau R. L. iki 2006 metų, po to verslą nutraukė ir daugiau nebemokėjo. Jis pažinojo „(duomenys neskelbtini) “(R. G.), K.(K. L.) ir R. L. brolį R.(R. L.) . Ar jie priklausė nusikalstamai grupuotei, jam nežinoma..

A. S. jis pažįsta, girdėjo, kad jis taip pat reketuojamas, bet detalių nežino.

Liudytojas K. L. patvirtino, kad Jonavos gatvėje buvo automobilių remontų meistras, vardu A., pravarde lyg „(duomenys neskelbtini) “. Pas tą meistrą yra buvęs keletą kartų savais reikalais. Artūras yra sakęs, kad R. nemokamai remontuoja automobilius. Kokie A. ir R. G. tarpusavio santykiai nežino.

Liudytojas G. L. patvirtino, kad R. G. yra buvęs jo klientas, pirkdavęs automobilių dalis UAB (duomenys neskelbtini) įvairių markių remontuojamiems automobiliams. R. G. bendravo su meistru(skardininku) A. S., kurio pravardė (duomenys neskelbtini) , atvažiuodavo į mėnesį kartą, visada už detales atsiskaitydavo, mokėdavo R. G.. Liudytojas matė, kad jų tarpusavio santykiai draugiški.

Liudytojas Mangirdas J. C. patvirtino, kad su R. G. yra draugai, yra jį pavežęs pas automobilių meistrus. Pas A. S., pravarde (duomenys neskelbtini) R. G. dažė automobilį (duomenys neskelbtini) CUPE (duomenys neskelbtini) , R. G. sumokėjo už dažymą. Į (duomenys neskelbtini) pas A. S. R. G. vežė dažyti automobilį MAZDA. Kiek liudytojui žinoma, R. G. ir A. S. santykiai buvo draugiški, R. G. gaudavo automobilių detales, mokėdavo pinigus.

Liudytojas A. J. patvirtino, jog su R. G. bendravo, pirkdavo automobilius, juos suremontuodavo ir parduodavo, iš to pragyveno. Jam žinoma, jog R. G. remontavo automobilius MERCEDES, VOLVO ir pas A. S., (duomenys neskelbtini) garaže, atsiskaitydavo, santykiai tarp jų buvo dalykiniai.

Nors kaltinamasis neigia prievartavęs A. S. turtą, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Taip pat įtikinami ir liudytojų R. S., R. N. parodymai, kurie papildo nukentėjusiojo parodymus.

Kaltinamasis R. L. pripažino faktines aplinkybes ir paaiškino: su broliu R lankydavosi (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje kiniečio kavinėje, kur pavalgydavo. Nei brolis, nei jis už maistą nemokėdavo, brolis pasirašydavo kažkokias sąskaitas, iš to suprato, kad brolis į kavinės verslą investavęs pinigus. Jam neteko girdėti, kad brolis reikalautų iš kiniečio- kavinės savininko neteisėtai mokėti pinigus už apsaugą, vadinamą „stogą“. Dar 2008m. pavasarį, kai brolis R. sirgo, jo pavedimu jis iš kavinės savininko paėmė 200 litų ir nupirko broliui vaistų. Brolis R. mirė 2008-10mėn. Po jo mirties iki 2010-06 mėn. jis ateidavo į kavinę kas mėnesį paimti po 100-300 litų, kas priklausė nuo kavinės pelno. Kinietis nieko nesakydamas paduodavo pinigus. Taip pat kinietis jam pinigų duodavo ir senamiesčio kavinėje. Jis suprato, kad tai brolio investicijų procentai. Brolis R. oficialiai nedirbo, tačiau internetu iš Amerikos pirkdavo automobilius, kuriuos suremontuodavo, parduodavo, taip pat nupirkdavo butus, namus, parduodavo, iš to pragyveno ir taip pat jam materialiai padėjo.

Nukentėjęs X. F. parodė, kad nuo 2001 metų rudens tapo UAB „(duomenys neskelbtini) “, kinų maisto restorano savininkas. Buvęs restorano šeimininkas pasakė, kad pinigų gali atvažiuoti paimti asmuo vardu R. suprato, , nusikaltėlis, neturintis teisės reikalauti pinigų. Vakare į restoraną prisistatė R., klausė pinigų, pirštais parodė gestą, todėl nieko neaiškindamas ir nesakydamas padavė 100 litų. R. atvažiuodavo į restoraną paimti 100 litų iš jo kiekvieną mėnesį vieną kartą. Taip pat R. buvo atėjęs į restoraną su 3 vyrais, jie pavalgė ir už maistą nesumokėjo. R. pinigus t.y. nustatytą pinigų sumą mokėjo maždaug iki 2008 metų pabaigos , vėliau sužinojo, kad R. yra miręs. Praėjus keliems mėnesiams, į restoraną atėjo R.jaunesnysis brolis, ir pasakė, kad dabar reikės pinigus mokėti jam, nes R. mirė. R. brolį iš matymo žinojo, nes R. kartais ateidavo į restoraną su juo kartu ir pavalgyti. R. jaunesniajam broliui jis mokėdavo po 300 litų kiekvieną mėnesį, jei verslas nesisekdavo mokėdavo po 100 litų. Tokį mokestį mokėti sutiko, kadangi žinojo, kad R. jaunesnysis brolis priklauso nusikaltėliams, todėl nenorėjo turėti problemų. Pinigų perdavimas, po R. mirties- (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) e, kur taip pat buvo jo restoranas. Paskutinį kartą R. jaunesniam broliui jis pinigus, sumokėjau 2010 metais birželio mėnesį, Pinigus visuomet mokėdavo tik grynais pinigais . Per visą laikotarpį jis sumokėjo ne mažiau kaip 10 000 litų .

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo nukentėjusysis patvirtino savo parodymus (5t. 162-163 b.l.).

VĮ „Sodra“ duomenys patvirtina, kad X. F. nuo 1997-07-10 dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ (5t. 164 b.l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal pateiktą fotonuotrauką metu X. F. R. L. atpažino kaip asmenį, kuriam po R. mirties mokėdavo pinigus, t.y. kiekvieną mėnesį po 300 litų, (5t. 156-158 b.l.).

Šių įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamasis R. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą LR BK 181 str. 1d. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų( motyvuojant R. G. padarytus turto prievartavimus vadovaujantis teismų praktika) nusikalstamos veikos kvalifikacija yra teisinga.

Šaunamojo ginklo, šaudmenų laikymas, neturint leidimo

Kaltinamasis R. L. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino:2010-09-28 darant kratą jo gyvenamojoje vietoje, nuomojamame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini) , kur gyveno nuo 2010-04-02, buvo rastas ginklas ir šoviniai. Jis kartais gyveno savo nuomotame bute, kartais pas sugyventinę L. Ž. Šilainiuose. Šį šaunamąjį ginklą jis rado sandėliuke, esančiame lauke, kur laikė keletą savo asmeninių daiktų, meškerių ir kitų žvejybinių įrankių. Tas sandėliukas pradžioje buvo nerakinamas, durys buvo uždarytos ir prispaustos užlenktu vinimi, o kai sandėliuke pasidėjo savo asmeninius daiktus, pritvirtino pakabinamą spyną, nepastebėjo kad būtų kada mechaniškai pažeista pakabinta spyna. Raktai nuo spynos visuomet buvo laikomi bute, pakabinti ant sienos. Sugyventinė L. Ž. tuo sandėliuku niekuomet nėra naudojusi, ji net nežinojo, kad jis naudojasi sandėliuku. 2010-09-24-25 reikėjo susirasti vielos, sandėliuko gale ant grindų pamatė kažkokį polietileninį maišelį, o jame pamatė kažkokį skudurą, Pagalvojo, kad tame maišelyje gali būti automobilio detalės, todėl jį parsinešė į savo namus. Pasižiūrėjęs į jo turinį atidžiau, matė kažkokius skudurus ir metalinį daiktą. Maišelį jis padėjo kambaryje prie krosnies ant grindų. Apie tai, kad maišelyje yra šaunamasis ginklas, šovinių dvi dėtuvės su šaudmenimis ir kažkoks vamzdis, sužinojo tik tuomet, kai kratos metu jį rado policijos pareigūnai. Rastas gyvenamojoje vietoje šaunamasis ginklas jam nepriklauso, jis buvo rastas atsitiktinai. Kiek dėtuvėse buvo šovinių jis nežino, kokio kalibro buvo šoviniai , kokios rūšies ir modelio yra ginklas nežino taip pat. To rasto ginklo jis niekada naudojęs nėra. Leidimo ginklui laikyti jis neturėjo.

Liudytoja J. L. parodė, kad ji butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 2010-04-02 išnuomojo, sudarydama sutartį su R. L., kuris tapo buto nuomininkas. Sutartis buvo sudaryta iki 2010-09-02. R. L. ji butą perdavė tvarkingą, tuščią, be baldų. Baldus ir kitus reikmenis R. L. susivežė pats. R. L. gyveno anytai priklausančiame bute, jokių problemų dėl jo elgesio nebuvo. Šiam butui priklauso ir sandėliukas, kuris yra kieme prie namo. Jo durys medinės, rakinamos pakabinama spyna. Daiktų, tokių kaip vielos, vinys, plaktukai, automobilių detalės, geležiai, maišeliai sandėliuke niekada iki R. L. pradedant gyventi nebuvo. Ankstesni gyventojai išsikėlę iš buto sandėliuką paliko švarų ir tvarkingą. Sandėliuko durys tvarkingos, jos visuomet buvo ir yra rakinamos, išlaužtų ar kaip kitaip atgadintų sandėliuko durų ar sienų nebuvo niekada. Į tą sandėliuką be jos niekas daugiau patekti negali, nes raktus nuo sandėliuko turi tik ji. Nuo spynos, kurią pasikabino R. L. rakto neturėjo, todėl į sandėliuką patekti niekaip negalėtų. Kokius daiktus sandėliuke laikė R. L. ji pasakyti negali, nes jam pradėjus naudotis sandėliuku, sandėliuke nebuvo ir netikrino. Apie tai, kad R. L. naudojasi sandėliuku sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kai jie atvažiavo daryti kratos. Iki to laiko nežinojo, kad R. L. naudojasi sandėliuku, nes jis nuo sandėliuko rakto iš jos neprašė. Matė, kad R. L. yra pakabinęs kitą spyną ant sandėliuko durų. Apie tai, kad kratos metu, anytai priklausančiame bute buvo rastas šaunamasis ginklas, sakė policijos pareigūnai.

Liudytoja K. S. parodė, kad nuo 2010-04 jos kaimynu tapo R., pavardės nežino. Jis gyveno vienas, buvo ramus kaimynas. Jų namui priklauso sandėliukai, kurie yra kieme, prie namo, 8 atskiri įėjimai. Visų sandėliukų durys yra rakinamos pakabinamomis spynomis. Iš 2 buto kaimynės A. pasakojimo žino, kad iki R. pradedant gyventi 4 bute, ji 4 butui priklausantį sandėliuką, išvalė ir sutvarkė. Sandėliukų mūrinis pastatas yra tvarkingas, jo sienos nėra niekaip mechaniškai apgadintos, į sandėliukus galima patekti tik pro duris.

Liudytoja D. A. parodė, kad buvęs kaimynas R. gyveno 4 bute, 2010 m. nuo vasaros link rudens. Jis gyveno vienas. 4 butui kaip ir bet kuriam kitam jų namo butui priklauso sandėliukai, kurie yra kieme, mūriniame pastate. Sandėliuko visas pastatas yra tvarkingas, jame nėra jokių išorinių mechaninių pažeidimų, 4 butui priklausantis sandėliukas yra taip pat tvarkingas, į jį patekti galima tik pro duris . Prieš kaimynui R. apsigyvenant 4 bute, ji 4 butui priklausantį sandėliuką sutvarkė, jis liko visiškai tuščias, švarus. Iki R. pradedant gyventi 4 bute, tuo sandėliuku niekas nesinaudojo, jo durys visą laiką buvo tvarkingos. Kai kaimynas R. pradėjo gyventi 4 bute, jis ant sandėliuko durų pakabino metalinę didelę pakabinamą spyną. R. tuo sandėliuku naudojosi, ką konkrečiai jame laikė jai nežinoma. Jokie pašaliniai asmenys(valkataujantys) sandėliuke nesilankė ir jokie pašaliniai asmenys jokių asmeninių daiktų nelaikė.

2010-09-28 kratos protokolas patvirtina, kad R. L. gyvenamojoje vietoje rastas ir išimtas šautuvas panašus į automatinį šaunamąjį ginklą ir šaudmenys(4t. 127-128 b.l.).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(7197)-IS1-9279 nustatyta, kad tirti pateiktas į automatinį šaunamąjį ginklą panašus objektas yra Kroatijoje pramoniniu būdu pagamintas 9 mm kalibro pistoletas kulkosvaidis „AGRAM 2002“, skirtas šaudyti 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniais. Vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, tirti pateiktas pistoletas kulkosvaidis yra automatinis šaunamasis ginklas ir priskiriamas A kategorijos ginklams. Tirti pateiktas į duslintuvą panašus objektas yra šaunamojo ginklo, o būtent- 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „AGRAM 2002“, duslintuvas. Šis duslintuvas, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams. Tirti pateiktas duslintuvas tinka naudoti kartu su tirti pateiktu 9 mm kalibro pistoletu kulkosvaidžiu „AGRAM 2002“. Tirti pateikti 17 šovinių, buvę pateikto ginklo dėtuvėse, yra pramoninės gamyklos 9 mm kalibro „LUGER“ (9x19) šoviniai, kurie, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriami šaudmenimis. Tirti pateikti šoviniai skirti šaudyti ir daugelio modelių 9 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų, tame tarpe- ir iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „AGRAM 2002“. (4 t., b.l. 159-162).

Liudytojos J. L., S. K., A. D. paneigė kaltinamojo R. L. versiją, jog jis ginklą ir šaudmenis galėjo atsitiktinai rasti nuomojamo buto sandėliuke.

R. L. kaltinamas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, ne vėliau, kaip iki 2010-09-28 įgijo automatinį šaunamąjį ginklą 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „AGRAM 2002“, 9 mm kalibro pistoleto kulkosvaidžio „ARGAM 2002“ duslintuvą, dvi šovinių dėtuves ir didelį kiekį t.y., 17 vienetų 9 mm kalibro „LIUGER“ (9X19) šovinių, šiuos objektus neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą P.Višinskio 64/Giedraičių 13-4, Kaune bei neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje laikė, kol juos 2010-09-28 atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už neteisėtą, neturint leidimo, pagaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą ne mažiau kaip trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelio kiekio šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 253 str. 2 d. šaudmenų kiekiai nenustatyti. Todėl nagrinėjamu atveju, kvalifikuojant kaltinamojo veiką, neteisėtai disponuojamų šaudmenų kiekį teismas vertina, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į neteisėtai disponuojamų šaudmenų kiekį (vienetais), šių daiktų rūšį, galingumą, paplitimą, pritaikomumą, pavojingumą. Teismų praktikoje 17 vienetų 9 mm kalibro šaudmenų kiekis paprastai nelaikomas dideliu.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino: jis naudojo psichotropines ir narkotines medžiagas: efedriną, amfetaminą tabletėmis ir milteliais. Jį sulaikant, pas jį rastos tabletės klonazepamo bei lorazepamo, kurios galėjo būti jo mamos, o jis jas laikė sau naudoti rankinėje.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(8390)-IS1-9214 nustatyta, kad baltos spalvos tabletės iš folija padengtos gamyklinės pakuotės fragmento, 2010-09-28 asmens kratos metu rastos R. L. juodos spalvos rankinėje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- klonazepamas, kurio masė yra 0,002 g. Trijų rausvos spalvos tablečių iš folija padengtos gamyklinės pakuotės fragmento, 2010-09-28 asmens kratos metu rastų R. L. juodos spalvos rankinėje, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga- lorazepamas. Nustatyti Lorazepamo kiekio negalima, kadangi Centre nėra lorazepamo pamatinės medžiagos (standarto). (9 t., b.l. 137-138).

Valstybinės ligonių kasos prie SAM, gautame rašte teigiama, kad R. L. nebuvo išduotas kompensuojamų vaistų pasas ir nebuvo išrašyti kompensuojamieji vaistai. (9t., b.l. 143), taipogi ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nepatvirtinti duomenys apie tai, kad kaltinamojo motinai būtų išrašyti šie vaistai gydymo tikslais.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ klonazepamas ir lorazepamas įtrauktas į šį sąrašą ir jų specialisto išvada nustatytas kiekis laikomas nedideliu kiekiu.

Kaltinamajam R. L. inkriminuota, kad šias psichotropines medžiagas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neturėdamas tikslo platinti iki 2010-09-28 įgijo ir neteisėtai laikė savo rankinėje .

Kaip minėta anksčiau(kvalifikuojant veiką, numatytą LR BK 253str.), šio nusikaltimo pagrindinė sudėtis yra formalioji, o, psichotropinių medžiagų įgijimas, nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nes nėra tiksliai nustatyta kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko kaltinamasis jas įgijo. Ikiteisminio tyrimo metu įgijimo faktas tiesiog preziumuojamas dėl nustatyto neteisėto laikymo fakto. Įgijimo veiksmas yra nekonkretus ir grindžiamas prielaidomis negali būti. Neginčijamas konstatavimas, kad kaltinamasis neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, savaime nereiškia, jog būtent jis jas ir įgijo. LR BK 259-260 str. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Dėl šios priežasties įgijimas iš kaltinimo šalintinas.

Turto prievartavimas iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. M., UAB (duomenys neskelbtini) direktorės A. Ž., taksi vairuotojų E. V., A. U., A. T., R. B., R. Z., G. P., J. B., V. M., K. L., S. L., O. G., J. Z., A. Š., V. D., R. M., A. D. įomonės (duomenys neskelbtini)

R. G. ir R. L. kaltinami tuo, kad laikotarpiu nuo 1993 metų iki 2003 metų, veikdami organizuota grupe kartu su A. V. ir K. L., o nuo 2003 metų iki 2010 metų, veikdami organizuotoje grupėje kartu su K. L., vadovavo ir koordinavo organizuotos grupės narių nusikalstamai veikai duodami nurodymus K. L., neturint jokio teisėto pagrindo atvirai ir užmaskuotai versti žemiau nurodytus asmenis užsiimančius ūkine veikla, žemiau nurodytomis aplinkybėmis periodiškai, kiekvieną mėnesį mokėti jų, A. V., nustatytas pinigų sumas, nepaklusimo atveju grasinant sunaikinti, ar sugadinti nukentėjusiųjų turtą bei panaudojant kitokią psichinę prievartą; taip pat kartu su organizuotos grupės nariais A. V., nuolat koordinavo K. L. nusikalstamus veiksmus renkant pinigus iš nukentėjusiųjų, o iš K. L. periodiškai, kas mėnesį gaudami neteisėtai užvaldytas pinigines lėšas, atsiskaitydavo su organizuotos grupės nariais pinigus paskirstydami tarp organizuotos grupės narių, tokiu būdu R. G. ir R. L.:

- laikotarpyje nuo 1998 m. iki 2009 m. lapkričio mėnesio tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą (duomenys neskelbtini) kaime, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. M. kabinete organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo ir atvirai grasinant sunaikinti UAB (duomenys neskelbtini) turtą t.y. šiai įmonei priklausančią lentpjūvę, bei užmaskuojant organizuotos grupės reikalavimą tariama įmonės apsauga – „stogu“ ir atvirai verčiant įmonės direktorių S. M. perduoti savo turtą- periodiškai kiekvieną mėnesį mokėti po 400 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai neteisėtai užvaldė ne mažiau, kaip 53 000 Lt.

-laikotarpyje nuo 1993 metų iki 2009 metų gruodžio mėnesio tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, A. Ž. bute, adresu (duomenys neskelbtini) ainių 40, Jonava, organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo ir užmaskuojant organizuotos grupės reikalavimą tariama įmonės apsauga „stogu“, atvirai verčiant A. Ž. perduoti savo turtą - periodiškai kiekvieną mėnesį mokėti po 250 litų ir tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė na mažiau kaip 50 000 Lt.

- laikotarpyje nuo 2007 metų gegužės mėnesio iki 2010-05-08, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose – (duomenys neskelbtini) prospekte ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš Kauno autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir užmaskuojant organizuotos grupės reikalavimą tariamu leidimu vykdyti keleivių pervežimo veiklą ir atvirai verčiant E. V. perduoti savo turtą – už tariamą leidimą pradėti veiklą sumokėti 4000 litų vienkartinį mokestį, o po to periodiškai kas mėnesį mokėti po 400 litų iki 2010 metų sausio mėn., nuo 2010 metų sausio mėnesio mokėti po 200 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 17 100 litų.

- laikotarpyje nuo 2009 metų pavasario iki 2010 metų gegužės mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į (duomenys neskelbtini) miestą ir atvirai verčiant A. U. perduoti savo turtą - už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį mokėti po 200 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 3000 litų.

- laikotarpyje nuo 1999 metų liepos mėn. iki 2010 metų balandžio mėn. tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose - (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą, užmaskuojant savo reikalavimą, tariama apsauga – „stogu“ ir atvirai verčiant A. T. perduoti savo turtą - už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu periodiškai kas mėnesį mokėti po 400 litų iki 2006 metų, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuo 2006 iki 2009 metų rudens, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas po 300 litų kas mėnesį, nuo 2009 metų rudens iki 2010 metų balandžio mėn. po 200 litų kas mėnesį, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 47 000 litų.

- laikotarpyje nuo 2002 metų iki 2005 metų tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose- (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš Kauno autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą, ir atvirai verčiant R. B. perduoti savo turtą - už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį mokėti po 200 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 9600 litų.

- laikotarpyje nuo 2000 metų iki 2010 metų kovo mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant užrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant R. Z. perduoti savo turtą - už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu periodiškai kas mėnesį iki 2009 metų tikslesnis laikas nenustatytas vertė mokėti po 400 litų, o nuo 2009 metų, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2010 metų kovo mėn. periodiškai, kas mėnesį mokėti po 200 Lt. , tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 40 000 litų.

- laikotarpyje nuo 2004 metų iki 2010 metų rudens, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose- (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į (duomenys neskelbtini) miestą ir atvirai verčiant G. P. perduoti savo turtą- už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu periodiškai kas mėnesį mokėti ne mažiau, kaip po 300 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 12 000 litų.

- laikotarpyje nuo 1995 metų iki 2008 metų tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose- (duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant J. B. perduoti savo turtą- už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį mokėti po 200 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 15 000 litų.

- laikotarpyje nuo 2008 metų pavasario iki 2010 metų rudens, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose- (duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant V. M. perduoti savo turtą, už tariamą leidimą vertis keleivių pervežimu, t.y. periodiškai kas mėnesį mokėti ne mažiau kaip po 200 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 6400 litų.

- laikotarpyje nuo 2003 metų iki 2010 metų liepos mėnesio tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose- (duomenys neskelbtini) , prie (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) Lošimų automatų salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant K. L. perduoti savo turtą – už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį mokėti po 400 litų iki 2009 metų pabaigos, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, o nuo 2009 metų pabaigos iki 2010 metų liepos mėnesio periodiškai, kas mėnesį mokėti po 200 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 17 600 litų.

- laikotarpyje nuo 1998 metų iki 2009 metų rudens, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, autobusų stoties prieigose- (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) , pastato automobilių stovėjimo aikštelėje Kaune organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant S. L. perduoti savo turtą - už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį iki 2004 metų, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, mokėti po 400 litų, o nuo 2004 metų iki 2009 metų rudens po 300 litų , tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 51 000 litų.

- laikotarpyje nuo 2008 metų iki 2010 metų tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) Lošimų automatų salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant O. G. perduoti savo turtą - už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį mokėti ne mažiau, kaip po 200 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 1 000 litų.

- laikotarpiu nuo 1999 metų rudens iki 2010 metų birželio mėnesio tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) Lošimų automatų salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant J. Z. perduoti savo turtą - už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį mokėti po 100 litų , tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 10 000 litų.

- laikotarpiu nuo 1998 metų iki 2010 metų liepos mėnesio tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) Lošimų automatų salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) , degalinės „Lukoil“ aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant A. Š. perduoti savo turtą- už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, periodiškai kas mėnesį mokėti įvairias pinigų sumas nuo 200-700 litų, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 20 000 litų.

- laikotarpiu nuo 2006 metų tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki tų pačių metų viso apie 6 mėnesius, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose, (duomenys neskelbtini) organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų į Vilniaus miestą ir atvirai verčiant V. D. perduoti savo turtą – už tariamą leidimą verstis keleivių pervežimu, 6 mėnesius nuo pareikalavimo momento periodiškai kas mėnesį mokėti po 300 litų ir sumokėti 1000 litų vienkartinį mokestį, tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 2800 litų.

- laikotarpiu nuo 2007 metų rugpjūčio mėnesio, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose, (duomenys neskelbtini) organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, naudojant psichinę prievartą- grasinant uždrausti vežti keleivius iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į (duomenys neskelbtini) miestą, užmaskuodamas savo reikalavimą tariama jo apsauga- „stogu“ neįvardinant mokėjimų periodiškumo ir konkrečios sumos vertė R. M. mokėti pinigus ir tokiu būdu vertė R. M. perduoti savo turtą.

- laikotarpyje nuo 2002 metų rudens iki 2010 metų gegužės mėnesio, tikslesnis laikotarpis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vadovaudami ir koordinuodami organizuotos grupės narių veiklą, A. D. įmonėje (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , organizuotos grupės nariui K. L. neturint teisėto pagrindo, užmaskuojant savo reikalavimą tariama įmonės apsauga -„stogu“ ir atvirai verčiant A. D. perduoti savo turtą- periodiškai kiekvieną mėnesį mokėti po 400 litų ir neatlygintinai atlikti automobilių padangų remonto darbus ir tokiu būdu savo ir organizuotos grupės narių naudai užvaldė ne mažiau 20 000 litų, ir gavo nenustatytą kiekį turtinio pobūdžio paslaugų- padangų remonto darbų.

Kaltinamasis R. G. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų kaltu neprisipažino ir paaiškino: su R. L.(miręs 2008m.) nuo 1994m. buvo kaimynai, kartu sportuodavo, o brolis R. L. nuo l6 metų amžiaus atvažiuodavo pas savo brolį, su juo nebendraudavo, nes pačiam buvo 35 m. A. V. jis nepažinojo. Jis(kaltinamasis) nebuvo nusikalstamos organizuotos grupės narys ir nedalyvavo grupės daromuose nusikaltimuose. Vadinamai „(duomenys neskelbtini) “ grupuotei jis nepriklausė, nusikaltimų nedarė, jam nebuvo taikomas užkardymo įstatymas, neturėjo jokių elgesio ir veiksmų apribojimų. Jis užsiėmė neoficialiu automobilių gabenimu iš Amerikos, automobilius suremontuodavo ir parduodavo, iš tų pinigų gyveno su žmona ir trim mažais vaikais mažame kambaryje, niekam negrasino iš nieko pinigų nereikalavo. R. L. prekiavo nekilnojamuoju turtu, skolindavo pinigus už procentus. Kuo užsiėmė R. L. jam nebuvo žinoma, nesidomėjo, nes R. sakė, kad brolis yra narkomanas, turi bėdų. R. L. jį supažindino su K. L., kuris sakėsi esąs statybų direktorius, dirba ir prie taksi paslaugų. Iki 2001m. jis siūlė K. L. užsiimti automobilių verslu, pabendraudavo iki 2004-06, nes K. L. pradėjo meluoti, išsisukinėti nuo skolos grąžinimo.

Po pažinties su K. L., šis sakė norįs pirkti iš jo automobilį II klasės WV GOLF, kurį tuo metu buvo gerai suremontavęs, sutiko ir K. L. už 20 000 litų pardavė savo automobilį, susitarę, kad K. L. atsiskaitys per 2-3 metus. Automobilio pirkimo metu K. L. jam sumokėjo 4000 litų, ir 16 000 litų liko skolingas, atidavinėjo dalimis, sunkiai, vis meluodavo, kad uošvė parduos namą, todėl 2004-2005m. tekdavo jam skambinti ir reikalauti grąžinti skolą už automobilį. Iki 2010m.K. L. jam liko skolingas 4 000 litų. K. L. vis žadėdavo ir sakydavo, kad kitą mėnesį, ir pan., būdavo ir taip, kad K. L. pradėjo slapstytis, nekeldavo savo MRT ragelio arba keitė telefono numerius, kad negalėtų jo rasti. K. L. jis skambindavo į jo MRT ir klausdavo, kada jis grąžins pinigus.

Sandoris dėl automobilio WV GOLF pardavimo buvo įformintas tarp jo žmonos E. G. ir K. L. sugyventinės J. K..

R. L. taip pat yra skolingas 1000 JAV dolerių už automobilį AUDI A6, tokią skolą atidavė už R. S. P.. R. L. kaip ir K. L., jis skambindavo į MRT ir klausdavo, kada atiduos jo pinigus. R. L. pasakė, kad pinigus atiduos tada, kai turės galimybę.

Dėl kaltinimo, prievartaujant UAB (duomenys neskelbtini): direktoriaus S. M. turtą (duomenys neskelbtini) , jam nežinoma, niekada ten nebuvo nuvykęs. K. L. jam yra minėjęs lentpjūvę ir siūlęs malkų, tačiau malkų jam nereikėjo. Jam nežinoma apie K. L. veiksmus „stogą“ (duomenys neskelbtini) .

Dėl turto prievartavimo iš A. Ž. Jonavoje jam nieko nežinoma. K. L. jam yra sakęs, kad važinėja į Jonavą pas pirmą žmoną ir vaiką – mergaitę.

Dėl turto prievartavimo iš taksistų E. V., A. U., A. T., R. B., R. Z., G. P., J. B., V. M., K. L., S. L., O. G., J. Z., A. Š., V. D., R. M. nelegaliai dirbusių Kauno autobusų stoties prieigose jam nieko nežinoma.

2002m.R. L. jį(kaltinamąjį) supažindino su A. D., kuris turėjo savo įmonę, užsiiminėjo automobilių remontu. Jis bendravo su A. D., nes pasiskolindavo padangas savo remontuojamiems automobiliams, grąžindavo padangomis nuo iš Amerikos atvežtų automobilių, keisdavosi automobilių detalėmis, A. D. yra restauravęs padangas ir jo žmonos automobiliui. Taip su A. D. bendraudavo, tačiau iš jo pinigų niekada nereikalavo, niekada jo turto neprievartavo. A. D. sakė, kad K. L. prašo paskolinti pinigų, o jis, žinodamas, kad K. L. yra daug kam skolingas, melagis, patarė pinigų neskolinti, į jų santykius nesigilino.

Dėl pareikštų kaltinimų iš išvardintų asmenų jis turto neprievartavo niekada, nei R. L., nei K. L. niekada jokių nurodymų reikalauti turto iš asmenų nedavė, niekada jokiai nusikalstamai organizuotai grupei nepriklausė, jokiai grupei niekada nevadovavo ir nekoordinavo tos grupės darbo, pinigų nerinko ir jų neskirstė jokiems asmenims.

Su R. L. ir A. L. jis nebendravo, niekada neskambino ir iš jų pinigų nereikalavo.

Telefoninius pokalbius su K. L., R. L. jis pripažįsta, buvo pažįstami, bendravo, pastarieji jam buvo skolingi. Nei R. L., nei K. L. jis pinigų nedavė. Ar R. L. iš ko nors reikalavo pinigų jam nežinoma.

Kaltinamasis R. L. dėl jam pareikštų kaltinimų organizuota grupe prievartaujant turtą, neprisipažino ir paaiškino: su R. G. susipažino per brolį R. L., jie bendraudavo, o jis nebendravo, tik pažinojo. Su K. L. jis nebendravo, tik pažinojo per brolį, A. V. visai nepažinojo. Jo santykiai su broliu R. buvo geri, brolis jam padėdavo materialiai, kai jis atliko laisvės atėmimo bausmę nuo 2000-01-08 iki 2003-07-24, nuo 2005-08-16 iki 2005-10-14 brolis net koncertą suorganizavo, visada juo rūpinosi. Brolis R. L. mirė 2008 m.

Apie nusikaltėlių (duomenys neskelbtini) grupuotę jam nežinoma, jis joje nedalyvavo ir turto iš žmonių –taksistų bei kitų nereketavo, jiems negrasino, pinigų nerinko. K. L. jam pinigų, gautų iš taksistų, niekada nedavė, jis tų pinigų niekam neskirstė, niekam nevadovavo. K. L. jį apkalba, norėdamas pats išsisukti nuo atsakomybės, be to, 1996-1997m. jis jį sumušė už kibimą prie žmonos, todėl toliau nebendravo, tik pasisveikindavo.

Jam nieko nežinoma apie S. M. UAB (duomenys neskelbtini) turto prievartavimą, taip pat nieko nežinoma apie A. Ž. iš Jonavos turto prievartavimą. Jis niekada ten nebuvo, jam nežinomi ir K. L. santykiai su tais asmenimis.

Dėl taksistų turto prievartavimo, pinigų iš jų rinkimą girdėjo iš brolio R. L., kad K. L. turi darbą taksistų asociacijoje, jis matydavo, kad brolis ir K. L. bendrauja, vienas kitam duoda pinigų, matė gal 10 kartų 2004-2005 m. laikotarpyje. Brolis R. L. oficialiai nedirbo, tačiau skolindavo žmonėms pinigus už procentus, užsiėmė nekilnojamuoju turtu, iš to gyveno ir padėdavo jam. Jis nežinojo, kad K. L. renka pinigus iš taksistų už nelegalų darbą vežiojant keleivius. Jis pats pinigų iš taksistų nerinko, nereikalavo.

D. firmoje (duomenys neskelbtini) 2004m.jis keitėsi savo automobilio padangas, pirko žiemines padangas, pinigus sumokėjo, vėliau tai darė sezoniškai, turėjo automobilius Mersedesą, Audi-A4, Opel Astra, visada susimokėdavo. Firmą prirodė brolis R.. Su K. L. firmoje nebuvo, apie jo reikalus su A. D. nežino. R. G. ten nematė.

Kaltinamasis pripažįsta, kad su R. G. ir K. L. kalbėdavosi telefonu. Jam žinoma, kad K. L. yra skolingas R. G., kaip ir jam. K. L. melagis, vengdavo atiduoti skolas, slapstydavosi. Jis ne kartą yra skolinęs K. L. įvairiomis sumomis, nes šis pastoviai neturėdavo pinigų ir prašydavo.

Jis, kaltinamasis, nei K. L., nei R. G. nevadovavo ir nedavė nurodymų prievartauti turtą iš asmenų, išvardintų kaltinime. Tų asmenų net nepažįsta, jų matęs nėra niekada. Niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei ir nėra joks organizatorius organizuotoje grupėje.

Nukentėjusysis S. M. parodė, kad jis dirba direktoriumi UAB(duomenys neskelbtini), esančioje(duomenys neskelbtini) kaime. Kaltinamųjų R. G. ir R. L. jis nepažįsta.

1997-1999 metų laikotarpiu, pas jį į įmonę, atėjo 3-4 vyrai, prisistatė iš (duomenys neskelbtini) pareiškė, kad bus jo „stogas“, kas reiškė, kad jie neoficialiai ir nelegaliai jo įmonę saugos nuo kažko ir pareiškė, kad už tai jiems kas mėnesį privalės mokėti po 100 JAV dolerių arba po 400 lt. Tų vyrų jis bijojo, tada buvo tokie laikai, pasakė, kad pinigus mokės už tariamą jo įmonės saugojimą. Tiesiogiai grasinimų nebuvo, bet jis suprato, kad nukentės pats (bus sumuštas), ar jo įmonės turtas (sudegintas, pavogtas). Konkreti mėnesio diena, kada turėtų mokėti pinigus už stogą sutarta nebuvo, buvo pareikšta, kai jie atvažiuos pas jį, o jis jiems sumokės pinigus. Pinigus mokėjo pastoviai kas mėnesį. K. L.(K.), prisistatęs iš (duomenys neskelbtini) grupuotės, atsirado gal apie 2001m., pasakė, kad dabar jis ims pinigus, ir nuo tada mokėjo jam po 400 litų per mėnesį.

Kad K. moka nustatytą pinigų sumą žinojo įmonės akcininkai A. G., V. M. ir V. M., visi susidėdavo po 100 litų. Jie visa tai žinojo iš jo pasakojimo, paties pinigų perdavimo momento jie matę nėra. Kęstas (K. L.) iš pradžių pasiskambindavo jam į mobilaus ryšio telefoną, pasiteiraudavo ar jis yra įmonėje , atvažiuodavo pas jį, užeidavo į kabinetą, pasižiūrėdavo ar aplinkui nėra pašalinių asmenų ir įsitikinęs, jog jie dviese, sakydavo mokėti pinigus. K. atvažiuodavo su automobiliu ne vienas, ateidavo į kabinetą vienas, niekada negrasino jam. Taip pinigus mokėjo iki 2009m. pabaigos . Paskutinį kartą K. pinigus sumokėjo 2009 metų lapkričio mėnesį, 1200 litų. už 3 mėnesius, viso sumokėjo vadinamo „stogo“ mokesčio apie 48 000 litų, patyrė turtinę ir neturtinę žalą, bet ieškinio nereiškia.

K. L. nebuvo panašus į nusikaltėlį, buvo paprastas, skųsdavosi, kad reikia pinigų vestuvėms, tai sveikatai, tai teismui. Iš spaudoje buvusių nuotraukų jis atpažino K. L..

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo S. M. patvirtino duotus parodymus. (5t.65-67 b.l.).

Liudytojas V. M. dirbantis UAB(duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoju, parodė, kad UAB(duomenys neskelbtini) įsteigta 1996m., buveinė – (duomenys neskelbtini) , akcininkai 4. Apie 1997m. S. M. sakė, kad kauniečiai liepė mokėti duoklę už „stogą“, atseit apsaugą, liepė akcininkams susitarti, suma -100JAV dolerių, t.y. 400 litų kas mėnesį, jeigu ne – bus problemų. Tuo metu už vadinamą apsaugą firmos mokėjo, todėl akcininkai sutiko mokėti, kad nebūtų sudeginta lentpjūvė. Jis žinojo, kad S. M. sistemingai už tariamą įmonės apsaugą „stogą“, asmeniui vardu K. mokėjo pinigus, kuriuos sudėdavo visi akcininkai.

2009m. pabaigoje blogėjo įmonės pajamos, buvo sumokėta apie 40-50 000 litų per 11 metų, buvo kreiptasi į policiją. Paskutinį kartą lentpjūvėje jis matė K., kuriam S. M. mokėjo pinigus, K.prašė nors 100 litų, bet liudytojas jį išvijo.

Liudytojas A. G. parodė, kad jis yra UAB(duomenys neskelbtini), esančios Raudondvaryje, akcininkas. Bendrovė užsiima medienos apdirbimu. Jis sužinojo, kad iš S. M. prievartaujamas turtas, reikalaujama duoklė apie 10 metų. Platesnių aplinkybių jis nežino, nes nedalyvauja gamyboje. Ar S. M. mokėjo pinigus, jam nežinoma. S. M. apie grasinimus nepasakojo, nežinojo kieno vardu reikalaujama mokėti po 400 litų už „stogą“.

Liudytojas A. Š. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) , kuriai vadovauja S. M., vairuotoju. Dirbdamas jis matė, kad į įmonę kartą per du mėnesius atvažiuoja asmuo vardu K., ateina į direktoriaus kabinetą. Liudytojas girdėjo kalbas, kad direktorius už tariamą bendrovės apsaugą moka po 400 litų, grasinimų negirdėjo. 2010m. pavasarį vieną dieną pamatė Kęstą, jis klausė, kur direktorius, apie K. atvykimą pasakė V. M. (direktoriaus pavaduotojui).

Nukentėjusioji A. Ž. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nematė, gyvena Jonavos mieste, Kėdainių 40, 1992m. įkūrė UAB (duomenys neskelbtini) , šioje įmonėje dirba direktore, yra 10 vairuotojų. Nuo 1990 metų iki 1992 metų jos vyras J. Ž. pagal savivaldybės išduotą patentą dirbo vairuotoju, taip pat užsiėmė keleivių pervežimo veikla t.y. iš Kauno miesto mikroautobusu veždavo keleivius į Jonavos miestą ir atvirkščiai. Pradėjus verstis šia veikla, iš savo vyro pasakojimo žinojo, kad jis bei kiti vairuotojai moka pinigus už tariamą jų apsaugą kažkokiam asmeniui(K. L.), tikslios sumos nežino, ir nematė. Po to, kai įkūrė su vyru jau savo įmonę, 1993 metais, pinigus už tariamą įmonės apsaugą pradėjo mokėti ir ji. Pas ją į namus atvažiavo asmuo vardu K., kuriam sumokėjo 200-250 litų kas mėnesį, kiekvieno mėnesio pradžioje. Visus tuos metus mokėdavo pinigus tik asmeniui, vardu K., kuris prieš tai susiskambindavo su ja. Jokių diskusijų tarp jų nebūdavo, o vieną kartą, bandžius prieštarauti su K. buvęs asmuo grasino “nemokėsi – nedirbsi“. Konkrečių grasinimų daugiau nebuvo. Ji su vyru bijojo, kad gali nukentėti, todėl apie 18 metų mokėjo po 250 litų per mėnesį iki 2009-11 mėn. Tada K. pasakė, kad kreipėsi į policiją, K. išsigando, išvažiavo, daugiau neskambino ir pinigų nereikalavo. Jai nežinoma, ar K. kam atiduodavo pinigus. Jam sumokėjo apie 30 000 litų. Žala jai padaryta, bet ieškinio nereiškia.

Apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo A. Ž. patvirtino ankstesnius parodymus. (5t. b.l.108-109).

Liudytojas J. Ž. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. UAB(duomenys neskelbtini) „ įkūrė žmona 1993m. 1991m.Kaune, nuo autobusų stoties rajono jis irgi vežiojo keleivius taksi į Jonavą. Kuris nors iš vairuotojų surinkdavo po 20-30 litų per mėnesį ir mokėdavo duoklę, pinigus mokėjo K., prie kino teatro (duomenys neskelbtini) . Kai panaikino patentus, jis nebevežė keleivių.

Paskui K. atvažiuodavo į Jonavą, ir A. Ž. mokėjo K. L. jo nustatytą mėnesinę pinigų sumą, po 250 litų, nuo maždaug 1993 metų iki 2009 metų pabaigos už tariamą jų įmonės apsaugą „stogą“. K. niekada negrasino, bet jis ir žmona suprato, kad tai yra turto prievartavimas ir kad neprivalo mokėti mėnesinės sumos. Jie į policiją nesikreipė, nes bijojo dėl savo verslo ir galimų pasekmių .Kai juos iškvietė apklausai, K. daugiau nebeatvažiavo. Kitais reikalais ( be pinigų) su K. nebendravo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo J. Ž. patvirtino savo parodymus (5t. 114-115 b.l.).

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad nuo 2001 metų dirba UAB (duomenys neskelbtini) , kuri užsiima automobilių padangų servisu, direktoriaus pareigose. Kaltinamuosius R. G. ir R. L. pažįsta nuo 2004m. kaip klientus.

Gal 2002-2003m.R. L. su kažkokiu vyru prisistatė, kad jie yra iš (duomenys neskelbtini) , ir pasakė, kad už tariamą įmonės apsaugą jis turės jiems kiekvieną mėnesį mokėti po 100 JAV dolerių, jie bus jo įmonės apsauga t.y. „Stogas“, sukonkretinta nebuvo. Jis suprato, kad jie yra „mafijozai“ asmenys užsiimantys nusikalstama veikla, suprato, kad reikės mokėti už tariamą įmonės. UAB (duomenys neskelbtini) apsaugą, suvokė, kad jeigu nemokės , galimi padegimai, nes taip jau buvo su kitomis firmomis, ir jis sutiko. Po savaitės R. suderino mokėjimo planą, pasakė, kad pinigų- 400 litų atvažiuos kiekvieno mėnesio 20 dieną paimti jo žmogus vardu K.. Taip pastoviai mokėjo pinigus K. nuo 2002m. rudens iki 2009m.Romas pasakė, kad tie kurie važiuos jo ar K. vardu tvarkytis automobilių ratų, tai kiek bus sumokama už tą remontą, tiek bus nuskaičiuojama, nuo mėnesinio mokesčio jam. Toliau taip ir būdavo, todėl pinigus K. mokėdavo labai įvairiomis sumomis. Jos priklausydavo, nuo suteiktų paslaugų kiekio ir kainos R., jo draugams arba K. ir jo draugams. Būdavo, kad per mėnesį sumokėdavo ir 100 litų, arba kelis mėnesius visai nemokėdavo, jeigu koks nors automobilių ratų remontas kainuodavo 1500 litų. K. sakydavo, kad jam reikia pinigų , prašydavo, o ne reikalaudavo t.y. sakydavo, „gal gali duoti į priekį“ mokėti į priekį. Be R. žinios niekas neturėjo teisės atvažiuoti pas jį į įmonę ir gauti kokių nors neatlygintinai paslaugų. Paskutinį kartą K. jis sumokėjo 2010 metų balandžio arba gegužės mėnesį 500-600 litų. K. tą kartą prašė sumokėti eilinį kartą į priekį . Jis mano, kad K. vaidmuo (duomenys neskelbtini) grupuotėje nebuvo lyderio, nes jis klausydavo R., ir jo bijojo. K. per visą laikotarpį yra sumokėjęs apie 20 000 litų( sumokėti pinigai grynais ir suteiktos paslaugos). 2002 metais, kartą R. į įmonę buvo atvažiavęs su R.. R. su juo elgėsi normaliai, pradėjo atvažiuoti į įmonę automobilių ratų remonto klausimais. Jis už suteiktas paslaugas nemokėdavo, tačiau jis atsiskaitydavo kokiomis nors prekėmis. Pvz. jis jam sumontuodavo ratus, jis nesumokėdavo, tačiau palikdavo kokius ratlankius, kurių vertė būdavo didesnė nei atliktų darbų jam kaina. R. buvo jo klientas. Jis nieko nereikalavo ir negrasino. R. žinojo, kad jis moka pinigus K.. R. supažindino su broliu R. R. naudojosi įmonėmis teikiamomis paslaugomis, tačiau už jas visuomet susimokėdavo. Su juo apie „stogą“ jokių kalbų nebuvo. R., K jo draugais nebuvo, jie buvo tik įmonės „stogas“. „(duomenys neskelbtini) “ grupuotės lyderis buvo R., visi kiti buvo jo pagalbininkai. 2008 metais R. mirė. Po jo mirties jis toliau mokėjo nustatytą pinigų sumą K., taip atsirado nauja reketininkų karta. 2009 - 2010 metais R. sužinojo, kad K. ima pinigus už tariamą apsaugą, liepė iš viso nemokėti. K. jis sumokėjo dar vieną kartą. K. buvo vadinamas „(duomenys neskelbtini) “. Savęs nukentėjusiuoju jis nelaiko ir žala jam nepadaryta. R. G. jis atpažįsta, jam jokių pretenzijų neturi, nes R. jo nereketavo. „Stogas“ buvo R. L., jam padėjo K. L., kuris buvo melagis, pralošdavo pinigus. Jis R. G. pasakojo, kad buvo policija, tai R. sakė, kad tai dėl K.. Dėl pinigų mokėjimo K.jis nenorėjo kreiptis į policiją.

VĮ „Sodra“ duomenys patvirtina, kad A. D. nuo 2001-07-02 dirba UAB (duomenys neskelbtini) (5t. 127 b.l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal pateiktą fotonuotrauką metu A. D. R. G. atpažino (5t. 137- 139 b.l.).

Nukentėjusysis E. V. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta.

Nuo 2007 metų gegužės iki 2010 metų sausio mėn. jis oficialiai dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. 2007 metų gegužės mėnesį, prie jo taksi automobilio priėjo vyriškis vardu K.(K. L.), ir pasakė, kad vien už tai, kad stovi šioje vietoje( autobusų stoties rajone) ir laukia klientų, turės užsimokėti po 400Lt per mėnesį, privalo tą vietą nusipirkti. Tokių minčių, kad nepirkti vietos, nemokėti nustatytos pinigų sumos arba ginčytis su tuo vyriškiu nekilo, kadangi kiti vairuotojai jam buvo pasakę, kad tas K. yra lyg „mafijozas“ ir kad jam moka visi. K. tą vietą prižiūrėjo, kontroliavo „gyvą vairuotojų-taksistų eilę“, šiaip jokių kitų paslaugų neteikė. Jis, nukentėjusysis, kaip ir kiti vairuotojai vežė keleivius neoficialiai maršrutu Kaunas-Vilnius, taip užsidirbdavo pinigų pragyvenimui, nes buvo sunkūs laikai. Nuo 2010 metų sausio mėnesio mokestis buvo sumažintas ir nustatyta suma po 200 litų mėnesį. Sumą K. sumažino todėl, kad sumažėjo darbo krūvis, vairuotojai pradėjo uždirbti mažai. K. paskambindavo arba pamatydavo stovintį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pėsčiųjų požeminės perėjos ir sakydavo, kad duoti jam nustatytą pinigų sumą. Būdavo ir tokių atvejų, kad K. griežtai sakydavo , grasindavo, „kad jeigu rytoj nebus pinigų, tavęs rytoj čia irgi nebus, prie stoties nepasirodysi“. Paskutinį kartą K. mokėjo 2010 metų kovo mėnesį ,du kartus jam davė po 100 litų, viso 200 litus. K. yra sumokėjęs apie 17 000 litų .

K. L. degradavęs žmogus, pinigus pralošdavo „Kazino“, girtavo, prašydavo pinigų išgėrimui po 50 litų, girtas grasindavo. Pinigus mokėdavo jis ir kiti apie 20 vairuotojų, kad norėjo neoficialiai užsidirbti. Pinigus visada mokėjo tik K.. Ar Kęstas kam atiduodavo pinigus nežino, mano kad rinko sau.

Civilinio ieškinio nukentėjusysis E. V. nereiškia.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. V. patvirtino duotus parodymus (6t. 27-28 b.l.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. T. parodė, kad kaltinamųjų R. G. ir R. L. nepažįsta. Nuo 1999 m. jis užsiėmė keleivių pervežimu maršrutu Kaunas- Vilnius ir atvirkščiai, įsigijo taksi vairuotojo licenciją. Keleivius jis rinkdavo prie Kauno autobusų stoties. Nuo 1999 metų, vos pradėjus verstis šia veikla, prie jo bei kitų vairuotojų priėjo asmuo vardu K.(K. L.), kuris pasakė, kad reikės mokėti jam kiekvieną mėnesį po 400 litų, jeigu nori dirbti ir pasakė, kad jeigu nemokėsi, tai ir nedirbsi. Jis suprato, kad reikės mokėti kiekvieną mėnesį po 400 litų, asmeniui vardu K. už tai, kad jam sumokėjus jo nustatytą pinigų sumą, jis galės rinkti keleivius prie autobusų stoties ir juos vežti į Vilniaus miestą ir iš jo. Tas mokestis buvo vadinamas „už stogą“, už tariamą jo apsaugą. Paprastai K. nustatytą jo pinigų sumą t.y. 400 litų mokėdavo kiekvieno mėnesio 5 dieną, grynais pinigais, arba būdavo, kad pinigų sumą paduodavo kitam vairuotojui, kuris paduodavo pinigus K., kuris pastoviai būdavo prie Kauno autobusų stoties. 2006 metais K. jam uždraudė dirbti, t.y. vežti keleivius į Vilniaus miestą. Situacija buvo tokia, kad jis pradėjo vengti K., su juo visiškai nekalbėti, nesisveikinti, kitiems vairuotojams pradėjo sakyti pretenzijas dėl to, kad moka pinigus K. už „nieką“. Tai sužinojęs K. per kitus asmenis pasakė, kad jam uždrausta dirbti ir kad nebeturi teisės vežioti keleivių. K. jis išsigando ir nebedribo prie Kauno autobusų stoties. Atsiradus vietai vietoje kito vairuotojo, jis vėl dirbo ir mokėjo K. po 200 litų per mėn. Iki 2010-04 K. yra sumokėjęs apie 47 000 litų . Ar K. priklausė kokiai nors nusikalstamai grupuotei jam nežinoma, nesidomėjo. Jam padaryta žala 47 000 litų, kuriuos prašo priteisti iš K. L..

Duotus parodymus nukentėjusysis A. T. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo(6t. 50- 51 b.l.).

Nukentėjusysis R. Z. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2000 metų rudenį jis pradėjo verstis keleivių pervežimo veikla. Keleivius perveždavo savo automobiliu, maršrutu Kaunas-Vilnius ir atvirkščiai. Tuo metu turėjo įsigijęs taksi vairuotojo licenziją, kuri nedraudė pervežti keleivius tarpmiestiniais maršrutais. Keleivius rinkdavosi prie Kauno autobusų stoties įvairiose vietose. 2000 metais prisistatė asmuo vardu K. ir pasakė, kad reikės jam mokėti kiekvieno mėnesio 5 dieną, po 400 litų, kas nemokės-nedirbs, kitokių grasinimų nebuvo. Visi vairuotojai K. taip pat mokėjo jo nustatytą pinigų sumą t.y. kiekvieną mėnesį po 400 litų už leidimą dirbti t.y. už leidimą vežti keleivius tarpmiestiniu maršrutu. K. pinigus visuomet mokėdavo grynaisiais autobusų stotyje, K. prieidavo, pareikalaudavo pinigų ir jis jam paduodavo. Nuo 2009 metų K. visiems vairuotojams sumažino mokestį iki po 200 litų kiekvieną mėnesį. Jis ir kiti vairuotojai pinigus mokėjo savo noru, nes norėjo neoficialiai užsidirbti daugiau. Ar K. priklausė kokiai grupuotei, jam nežinoma, taip pat nežinoma ar jis su kuo dalinosi pinigus. 2010 metų kovo mėnesį sumokėjo K. 200 litų. Per visą laikotarpį sumokėta apie 40 000 litų. Savęs nelaiko nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio nereiškia, nes taip taksuoti buvo pelninga.

Kęstas dažnai lošdavo kazino, visada turėjo šeimos ir pinigų problemų, buvo nerimtas žmogus.

Duotus parodymus N. Z. patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo(6t. 67-68 b.l.).

Nukentėjusysis G. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jis, norėdamas papildomai užsidirbti pragyvenimui, pradėjo savo automobiliu neoficialiai vežti keleivius į Vilnių apie 2004-2005 m. nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų, kur kasdien būdavo vairuotojų grupelė, vežanti keleivius šiuo maršrutu. Reikėjo K. L. mokėjo po 300 litų grynais, be kvito kiekvieną mėnesį, už tai, kad jis leido būtent nuo autobusų stoties prieigų rinktis keleivius ir juos vežti į Vilnių. Tai darė savanoriškai, nes buvo naudinga, o K. nereketavo, negrasino, mokėjo ir kiti vairuotojai. Vėliau , nuo 2009 metų pradžios K. mokėdavo ir po 100 lt., 150 lt, 200 lt. K. nieko neatstovavo, pinigus praleisdavo „Kazino“. Jis K. niekada nematė su kaltinamaisiais ir K. niekada apie juos neminėjo, apie (duomenys neskelbtini) grupuotę negirdėjo.

G. P. savęs nelaiko nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio nereiškia.

Tokius parodymus nukentėjusysis patvirtino ir akistatos su liudytoju K. L. metu.(6t. 110-113 b.l.)

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. K.(K. L.) jis pažinojo, norėjo neoficialiai papildomai užsidirbti pinigų, todėl K. prašė darbo – taksuoti autobusų stoties rajone, už tai K. kas mėnesį mokėjo po 200 litų, savanoriškai, nes apsimokėjo. K. tų pinigų nereikalavo, negrasino. Taip mokėjo apie 8 metus, viso gal 15 000 litų. K. mokėjo ir kiti vairuotojai, kurie veždavo keleivius anuo autobusų stoties. Buvo ir keleivių rinkėjai, kuriems už vieną keleivį mokėdavo po 1 litą. Apie K. priklausymą nusikalstamai grupei jam nežinoma ir nesigilino. Jis iš vairuotojo R. pravarde „(duomenys neskelbtini) už leidimą toje vietoje dirbti gautus 1900 litų atidavė K.,

J. B. savęs nelaiko nukentėjusiuoju, ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta.

Jis mokėjo K. L. už tai, kad šis jam leido dirbti, nuosavu automobiliu vežti keleivius iš Kauno į Vilnių ir atgal. Jis matydavo kaip (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose renkasi vairuotojų grupelė, kuri įvairiais maršrutais veža žmones, todėl ir jis nusprendė pervežinėti keleivius. Jam K. L. pasakė, kad yra jo nustatyta tvarka, kad kiekvienas vairuotojas jam per mėnesį moka po 200 litų, už tai, kad jis leidžia jiems dirbti tokį darbą, kad kontroliuoja visų vairuotojų veiklą, kad yra „stogas“. Jis K. L. mokėdavo ,kai jis paprašydavo, kartais paskolindavo, skolą K. L. gražindavo. Yra mokėjęs už kelis mėnesiu apie 1 000 litų. Jis K. mokėdavo visuomet grynais pinigais, savo noru, K. niekada negrasino, o jis nežinojo ar K. kam priklausė. K. mokėjo už tai, kad jis garantavo apsaugą, parūpindavo keleivių, prižiūrėjo tvarką, kad svetimi nevažinėtų. Savęs nelaiko nukentėjusiuoju, sumą 6 4000 litų suskaičiavo tyrėja. Jis ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis R. B. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, o K. L. apie juos niekada nekalbėjo, su juo jų nematė. Nuo 1997 metų jis vežiojo keleivius tarpmiestiniais maršrutais, privalėjo mokėti neteisėtą mokestį asmenims, už tai, kad jie leidžia jam užsiimti šia veikla, su savo automobiliu stovėti prie Kauno autobusų stoties , kad leidžia siūlyti keleiviams važiuoti į Vilniaus miestą ar kitus miestus. Pačioje pradžioje mėnesinį mokestį mokėjo asmeniui pravarde (duomenys neskelbtini) po 200 litų, po to (duomenys neskelbtini) iki 2000 metų. Vėliau pinigų rinkėju tapo asmuo vardu K., kuriam mokėdavo po 300 litų kiekvieną mėnesį, už tariamą leidimą dirbti prie Kauno autobusų stoties ir tariamą leidimą rinktis keleivius. Kiti vairuotojai irgi mokėjo K, nes jeigu nemokėsi – nedirbsi, tokia buvo tvarka. K. L. jam asmeniškai fiziniu susidorojimu grasinęs nėra, tačiau kai K. L. jam prisistatė , pasakė, kad jis atstovauja (duomenys neskelbtini) ir jis suprato, kad K. L. priklauso centro nusikalstamai grupuotei. Jis iš kitų vairuotojų girdėjo, kad tai nusikalstamai grupuotei tuo laikotarpiu vadovavo R. L.. Taip pat žino, kad R. L. turi brolį R. L., kurį vadina (duomenys neskelbtini) . .K. už tariamą leidimą dirbti viso sumokėjo apie 4000 litų . Žalą apskaičiavo tyrėja, tačiau jis ieškinio nereiškia ir savęs nukentėjusiuoju nelaiko.

Nukentėjusysis A. U. parodė, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , vairuotoju. J. B., pravarde (duomenys neskelbtini) pasiūlė nuosavu taksi automobiliu vežioti keleivius Kaunas-Vilnius ir atgal, kad keleivių jis lauks priešais (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, prie pėsčiųjų požeminės perėjos. J., pravarde (duomenys neskelbtini) vėliau sakė, kad asmeniui vardu K. reikės mokėti po 200 litus kiekvieną mėnesį už tai, kad jis leidžia dirbti tokį darbą . Jis suprato, kad tas mokestis asmeniui vardu K. yra nelegalus.K. jam į MRT paskambino, prisistatė ir pasakė, kad nuo šiol pinigus t.y. po 200 litų už tariamą leidimą dirbti turės mokėti jam asmeniškai. Jis K. pinigus mokėdavo grynaisiais (duomenys neskelbtini) prospekte, priešais autobusų stotį kiekvieną mėnesį 200 litų. K. mokėjo pinigus , nes dirbo neoficialiai. Taip mokėjo apie 1 metus iki 2010m. pavasario, sumokėjo apie 2 400 litų, suprato, kad rinkliava neteisėta. Ar K. priklausė nusikaltėliams, jam nežinoma, grasinimų nebuvo. Jis ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis V. D. parodė, kad kaltinamųjų R. G. ir R. L. nepažįsta. 2005-2006m. R. A., vairuotojas, jam pasiūlė papildomao užsidirbti prie stoties, vežiojant keleivius. Tuo metu visi vairuotojai su savais automobiliais rinkdavosi Šiaulių gatvelėje, kur laukdavo keleivių. Darbo pradžioje priėjo asmuo vardu K. ir pasakė, kad reikės jam sumokėti pinigus. Jis žino, kad kiti vairuotojai K. pinigus mokėjo absoliučiai už nieką. Jis priimant tokiomis sąlygomis sumokėjo K. 1 000 litų. 2006-2007 metais jis dar mokėjo K. apie 6 mėnesius po 300 litų. Taip viso K. sumokėjo apie 2 500- 3 000 litų. K. sumokėti pinigai negrąžinti, dėl to jis yra nukentėjęs, bet civilinio ieškinio nereiškia. Surinktus pinigus K. pralošdavo ar pragerdavo.

Nukentėjusysis R. M. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2007 metų vasario 12 d. jis pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) , vairuotoju. Kavinėje (duomenys neskelbtini) susipažino su taksi vairuotoju vardu J., pravarde (duomenys neskelbtini) , kuris pasiūlė jam nuosavu automobiliu vežti keleivius iš Kauno miesto į Vilniaus miestą ir atgal. J. pasakė, kad jis turi nusipirkti darbo vietą iš jo, todėl jis jam už leidimą nuosavu automobiliu stovėti prie (duomenys neskelbtini) pastato, sumokėjo 1900 litų. J. buvo sakęs apie K. nelegaliai renkantį pinigus kas mėnesį, tačiau jis K. pinigų nemokėjo ir neskolino, su juo nebendravo, nes K. lošėjas, vaikštinėjo prie stoties.

Nukentėjusysis K. L. parodė, kad kaltinamuosius mato pirmą kartą teisme. Jis nuo 1995 metų pradėjo nuosavu automobiliu vežioti keleivius iš Kauno į Vilnių, Klaipėdą ir atgal. Kai pradėjo dirbti šį darbą, gal po 7 metų, jis susipažino su asmeniu vardu K., kuriam žinojo, vairuotojai, kurie nuosavais automobiliais veža keleivius iš Kauno į Vilnių, moka jo nustatytą reikalaujamą mėnesinę pinigų sumą. Jis suprato, kad K. yra turto prievartautojas, nes tuo laikotarpiu tai buvo normalu. Kokiai nusikalstamai grupuotei priklausė K. , jis nežinojo. Nuo 2003 metų jis K. jo nustatytą reikalaujamą pinigų sumą t.y. kas mėnesį po 400 litų, pradėjo mokėti. Mokėdamas K. pinigus, suprato, kad mokestis yra nelegalus, bet mokėjo dėl to, kad uždirbdavo gerai ir galėtų toliau neoficialiai dirbti, be to, K. buvo draugas ir jo jam buvo gaila. Jo brolis S. L. irgi pradėjo vežioti keleivius, tai jis K. mokėdavo . Jis matydavo, kad K. gautus pinigus pralošdavo kazino, kad kam pinigus atiduotų, nesakė. Per visą laikotarpį K. sumokėjo apie 17 600 litų. Sumą nustatė tyrėja, tačiau jis civilinio ieškinio nereiškia ir savęs nukentėjusiuoju nelaiko.

Nukentėjusysis S. L. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Jis nuo1998 metų nuosavu automobiliu nelegaliai pradėjo vežioti keleivius iš Kauno į Vilnių. (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigose jis susipažino su asmeniu vardu K., kuris, girdėjo iš vairuotojų, renka pinigus už tariamą leidimą vertis šia veikla. Jis K. pinigus visuomet mokėdavo grynais pinigais, nustatytą pinigų sumą jam paduodamas prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų (pėsčiųjų požeminės perėjos, (duomenys neskelbtini) gatvėje), arba veždavo jam pinigus prie (duomenys neskelbtini) . K. asmeniškai nebijojo, jis jam grasinęs nėra, tačiau pinigus mokėjo todėl, kad pareikalavo, kad galėtų ramiai dirbti. K. per visą laikotarpį sumokėjo apie 51 000 litų., dalis tų pinigų paskolinta K.. Savęs nukentėjusiuoju nepripažįsta, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis O. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pažįstamas R. M., taksi vairuotojas, pasiūlė nuosavu automobiliu nuo (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigų vežti keleivius iš Kauno į Vilnių. R. buvo pasakęs, kad jis tą vietą t.y. leidimą stovėti prie pėsčiųjų požeminės perėjos ir galimybę rinktis keleivius buvo nusipirkęs. R. parodė asmenį vardu K. ir pasakė, kad jis yra vairuotojų, vežančių keleivius iš Kauno į Vilnių, prižiūrėtojas. Jis suprato, kad K. yra asmuo nelegaliai renkantis pinigus iš vairuotojų, už tariamą leidimą vežti keleivius iš Kauno į Vilnių. Asmeniškai jam K. konkrečios pinigų sumos, kurią turės mokėti nustatęs nebuvo, tačiau pinigus kartais jam mokėjo pats. K. niekuomet negrasino, jo nebijojo. Dažniausiai K. mokėdavo 100 litų arba 200 litų. kur nors prie pėsčiųjų požeminės perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) , priešais (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, arba palikdavo kavinėje (duomenys neskelbtini) sakydamas, kad pinigus perduotų K.. K. pinigus leisdavo sau. Jis, O. G., nei moralinės nei turtinės žalos nepatyrė ir savęs nelaiko nukentėjusiuoju, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis J. Z. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, savęs nukentėjusiuoju nelaiko, civilinio ieškinio nereiškia. Būdamas prie (duomenys neskelbtini) autobusų stoties, jis susipažino su vairuotoju, pravarde (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad jis su grupele vairuotojų užsiima keleivių pervežimu į Vilniaus miestą, sakė , kad leidimą reikės gauti iš asmens vardu K., kuris vadovavo visiems vairuotojams. Prieš pradedant dirbti šį darbą, K. pasakė, reikės jam pamokėti po 100 litų per mėnesį. K. mokėjo už tai, kad jis jam leido dirbti , vežti keleivius iš Kauno į Vilnių, kad K. yra vairuotojų „stogas“ , palaikantis tvarką tarp vairuotojų ir neleidžiantis, kitiems pašaliniams asmenims verstis šia veikla, be jo sutikimo. K. jis nebijojo, jis jam negrasino. K. periodiškai kiekvieną mėnesį mokėdavo visi vairuotojai, dirbantys nelegaliai, taip papildomai užsidirbdami pragyvenimui. Jis K. pinigus paduodavo (duomenys neskelbtini) prie pėsčiųjų požeminės perėjos, priešais (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, kartais palikdavo pinigus „Casino“, esančiame taip pat (duomenys neskelbtini) netoli pėsčiųjų požeminės perėjos.Kur K. išleisdavo pinigus, jam nežinoma, mano –kazino, turėjo asmeninių problemų. Per visą laikotarpį jis sumokėjo K. apie 10 000 litų.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nuo 1998 metų, pradėjo dirbti taksistu Kauno mieste, susipažino su grupele vairuotojų ir sužinojo, jog yra galimybė vežti keleivius iš Kauno į Vilnių ir atgal, užsidirbti pragyvenimui, susipažino su asmeniu vardu K., suprato, kad visi vairuotojai K. mokėjo pinigus už tai, kad jis jiems leidžia dirbti t.y. vežti keleivius nuosavais automobiliais iš Kauno į Vilnių. Pradžioje K. prašydavo jam paskolinti pinigų, skolintus pinigus grąžindavo. Jis žinojo, kad K. leidžia jam dirbti t.y. vežti keleivius iš Kauno į Vilnių, neturėdamas tam teisėto pagrindo, tačiau jam taip buvo gerai ir priimtina. Jis K. duodavo po 50 litų, 100 litų ir po 300 litų. grynais pinigais, paduodavo prie pėsčiųjų požeminės perėjos, (duomenys neskelbtini) , priešais (duomenys neskelbtini) autobusų stotį, palikdavo jo prašomas „Casino“, esančioje taip pat (duomenys neskelbtini) , netoli pėsčiųjų požeminės perėjos, kartais nuveždavo prie (duomenys neskelbtini) bei į degalinę „LUKOIL“, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) . Paskutinį kartą K. sumokėjo 200 litų, 2010 metų liepos mėnesio pabaigoje. Per visą laikotarpį t.y. nuo 1998 metų iki 2010 metų liepos mėnesio, yra sumokėjęs K. ne mažiau kaip 20 000 litų. Kęstas nebuvo panašus į nusikaltėlį, apie jokią grupuotę nesakė, girtaudavo, žaisdavo kazino. Jis, A. Š., nenukentėjo, žala jam nepadaryta.

Liudytojas V. P. parodė, kad nuo 2000-10-03 pradėjo dirbti tolimojo susisiekimo mikroautobusais vežėjų asociacijoje, vadybininku reklamai ir informacijai. Susipažino su A. Č., kuris pasiūlė dirbti kartu su juo, keleivių rinkėju. Jis sutiko, ir nuo 2000-10-03 dienos, pradėjo dirbti tolimojo susisiekimo mikroautobusais vežėjų asociacijoje, susipažino su K. L., kuris dirbo irgi tolimojo susisiekimo mikroautobusais vežėjų asociacijoje, vadybininku. Tarp vairuotojų buvo sutarę, kad jis gaus po 1 litą, nuo 1 surasto jiems žmogaus. Bendrų pokalbių su vairuotojais metu jis sužinojo, kad K. L. vairuotojai moka kažkokią jo nustatytą pinigų sumą už tai, kad K. L. jiems leidžia rinktis keleivius ir vežti juos į Lietuvos miestus. Kartais vairuotojai jam palikdavo pinigus, kuriuos jis perduodavo K. L. po 400 litų, po 300 litų, po 100 litų, būdavo, ir po 10 - 20 litų, priklausomai nuo automobilių dydžio. Jis suprato, kad K. L. iš vairuotojų ima pinigus, neturėdamas tam teisėto pagrindo. K. L. su jo automobiliu 5 kl. BMV jis yra vežęs į(duomenys neskelbtini) , į lentpjūvę, į vieną įmonę, kuri užsiima automobilių ratų remontu, bei į Jonavos miestą, į nuosavą namą. Veždamas K. L. žinojo, kad jis važiuoja iš savininkų pasiimti pinigus. 2008m. ir jis 1 kartą paėmė apie 400 litų iš viršininko (duomenys neskelbtini) .

Liudytojas V. K. parodė, kad dirba lošimo automatų salone, esančiame (duomenys neskelbtini) . Jis susipažino su asmeniu vardu K.(K. L.) kaip su eiliniu klientu, beveik kasdien žaidžiančiu kazino. K. L. pralošdavo įvairias pinigų sumas, nuo 100 iki 600 litų. Iš vairuotojų, kurie rinkdavosi prie pėsčiųjų požeminės perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) priešais autobusų stotį ir veždavo nuosavais automobiliais keleivius į Vilnių, jis sužinojo, kad jie moka K. mokestį už tariamą leidimą jiems dirbti, automobiliais vežti keleivius iš Kauno į Vilnių. Vairuotojai sakydavo, kad K. yra pastatytas (duomenys neskelbtini) chebros“, jis renka pinigus iš vairuotojų. Žino jis, kad K. L. buvo nustatęs mokestį vairuotojams, kurį jie turėjo jam kiekvieną mėnesį susimokėti po 400 litų. Vairuotojai atnešdavo pinigus į jo darbo vietą ir palikdavo po 100 litų, ar 150 litų., pasakydami, kad pinigai K. L.. Apie K. L. priklausymą nusikalstamai grupuotei jis nežino, nes jo draugų nepažįsta. Laikraštyje (duomenys neskelbtini) jis matė asmenų nuotraukas ir atpažįsta, kad tie asmenys ieškojo K. L., arba su juo susitiko, atsimena G. pavardę. Kai jie susitikdavo, išeidavo į gatvę kalbėtis, todėl, apie ką jie kalbėdavosi, negirdėdavo.

Liudytojo R. B. parodymai neinformatyvūs.

1993-2011 metais, jis pinigus rinko iš taksi vairuotojų, kurie stovėdavo Kauno mieste ir žmones veždavo iš Kauno į Jonavą ir atgal, į Vilnių ir atgal bei iš asmenų, kurie tuo metu buvo Kauno autobusų stoties administratoriai. Vairuotojai jam duodavo apie 300-400 litų, o stoties administratoriai duodavo 400 litų, kiekvieną mėnesį periodiškai. Tuos pinigus visuomet paduodavo R. L., kartais R. L.. R. L. suskaičiuodavo ir išdalindavo grupuotės nariams.

R. L. jam duodavo vidutiniškai 50-100 litų kiekvieną mėnesį. Tokios tuo metu būdavo jo mėnesinės pajamos. Kad reikės pinigus rinkti iš vairuotojų, kurie vežiodavo keleivius maršrutu Kaunas -Jonava ir stoties administratorių, jam pasakė pats R. L.. Jis pasakė vairuotojams pasiūlyti tariamą jų apsaugą, t.y. „stogą“, jiems sakė, jeigu nemokės (duomenys neskelbtini) nusikalstamai grupuotei, mokės kam nors kitam. Visi asmenys mokėti sutiko. Tuo pačiu laikotarpiu iš Kauno miesto taksi vairuotojų, kurie su automobiliais stovėdavo pačioje (duomenys neskelbtini) autobusų stoties teritorijoje, pinigus rinko, vadinami (duomenys neskelbtini) nusikalstamos grupuotės jaunuoliai, žino patį faktą, kad pinigai buvo renkami ir atiduodami taip pat R. L.. R. L. mirė 2008m. rudenį, nuo tada grupuotės nebeliko. Ką grupuotėje veikė R. G., jis nežino, tik po R. L. mirties iš vairuotojų surinktus pinigus jis atiduodavo R. G. iki mėnesio 5d. apie 3 000 litų.

Kai buvo R. L., buvo bendra kasa. Kokia bendros kasos paskirtis jis nežino, tik girdėjo , kad kiekvieną mėnesį atidedama apie 10 ar 20 procentų gautos sumos, bendra kasa buvo laikoma galimai pas R. L. žmoną R. L.. Apie tai žino todėl, kad mirus R. L., R. G. pradėjo domėtis tais bendrais pinigais. Jis, liudytojas, R. G. vežė pas R. L. į skalbyklą, kurioje ji dirbo, ir R. G. rėkdamas ant jos, klausė, kur yra bendri pinigai. R. L. jam apie jokius pinigus negalėjo pasakyti . R. L. taip pat domėjosi ta vadinama bendra kasa.

Taksi vairuotojai, kurie veždavo keleivius tarpmiestiniais maršrutais, kiekvienas jų mokėdavo po 400 litų kiekvieną mėnesį periodiškai. Tuo metu, buvo gal 10-15 vairuotojų. Jis vienas pinigus rinko nuo 1998 iki 2010 metų.

R. L. už įvykdytą nusikaltimą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, jam vis tiek buvo mokami pinigai iš bendros kasos. tai sakydavo R. L.. (daiktais ir maistu nežino, nes apie tai jam nieko nesakydavo). R. L. buvo suorganizavęs koncertą Pravieniškių pataisos namuose, . R. G. toliau kontroliavo visą situaciją t.y. jis skambindavo jam į MRT ir klausdavo kiek pinigų surinko, kiek padavė R. L..

UAB(duomenys neskelbtini) nenorėjo mokėti kiekvieną mėnesį pinigų, todėl apie tai, jis pasakė R. G.. R. G. ir J. Ž. kalbėjosi J. Ž. namuose, Jonavoje. R. G. J. pasakė, kad jeigu nemokės pinigų, tai gali iš vis nedirbti, J. Ž. pasakė, kad ir toliau mokės nustatytą pinigų sumą..

Į UAB (duomenys neskelbtini) rinkti pinigų už vadinamą apsaugą „stogą“ jis nuvažiavo nuo R. L., nes R. L. jam buvo nupasakojęs, kur yra ta lentpjūvė.

Į UAB (duomenys neskelbtini) , taip pat važiavo R. L. liepiamas . 2008 metų rudenį R. L. mirė. Po R. L. mirties, R. G. jam pasakė, kad visus gautus pinigus iš asmenų privalo vežti jam, sakė, kad R. L. neduoti pinigų, kadangi jis vartoja narkotikus bei gali pinigus išleisti. Todėl po R. L. mirties pinigus gautus iš asmenų jis veždavo dažniausiai R. G., bet veždavo ir R. L., kai jis pats paskambindavo ir pasakydavo, kad jo pinigų dalį atvežtų jam.

Buvo 3 UAB, kurie dar R. L. esant gyvam, mokėdavo nustatytą pinigų sumą, tai UAB (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) , o vairuotojų, vežančių keleivius maršrutu Kaunas-Vilnius ir atvirkščiai, skaičius nuolat kisdavo, nes vieni vairuotojai ateidavo, kiti išeidavo.

Vairuotojams reikalavimą išreiškė jis pats asmeniškai pasakydamas jiems, kad nemokėsi nedirbsi. Kai kuriems vairuotojams yra liepęs išsipirkti stovėjimo vietas. Reikalavimą išdėstė jis pats , o kai kuriuos vairuotojus yra atleidęs nuo mokėjimo duoklės, arba sumažinęs mokamas sumas, priklausomai nuo uždarbio. Jis matydavo, kai R. G. 2009 - 2010 m. atvažiuodavo į kavinę (duomenys neskelbtini) , esančią (duomenys neskelbtini) prospekte priešais autobusų stotį ir bevalgydamas taip pat stebėdavo vairuotojus, t.y. žiūrėdavo kiek vairuotojų renkasi, kiek jų išvažiuoja, kiek atvažiuoja. R. G. jam nesakydavo, tačiau jis pats galvojo, kad jis atvažiuoja pasižiūrėti vairuotojų. R. G. pradėjo nepasitikėti juo, kadangi sužinojo, kad jis iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. ima pinigus už kelis mėnesius į priekį, be to žinojo, kad jis žaidžia lošimo automatais. R. L. taip pat atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) autobusų stoties prieigas, pasidomėdavo kaip sekasi, Jo nuomone vairuotojai, kurie veždavo keleivius iš Kauno į Vilnių turėjo matyti tiek R. G., tiek R. L..

Periodiškai kiekvieną mėnesį jo nustatytą pinigų sumą mokėjo šie vairuotojai : (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) , G. P.; (duomenys neskelbtini) , A. Š.; (duomenys neskelbtini) , A. U.; (duomenys neskelbtini) , R. M.; (duomenys neskelbtini) , K. L.; (duomenys neskelbtini) E. V.; (duomenys neskelbtini) J. B.; (duomenys neskelbtini) , O. G.; (duomenys neskelbtini) ,S. L.; (duomenys neskelbtini) , J. Z.; (duomenys neskelbtini) ,V. D.; (duomenys neskelbtini) , R. B.; (duomenys neskelbtini), R. Z.; (duomenys neskelbtini) , A. T.; (duomenys neskelbtini) , V. M.; „(duomenys neskelbtini), R. B.. Tikrai negali pasakyti, kuris vairuotojas, nuo kurių metų jam moka nustatytą pinigų sumą, už tariamą leidimą dirbti ir tariamą jų apsaugą „stogą“. Pinigų mokėjimas vykdavo dažniausiai Kauno autobusų stoties prieigose, mokėjimo diena būdavo pradžioje mėnesio, maždaug iki 5 to mėnesio dienos. Vieni vairuotojai sumokėdavo iki 5 dienos, kiti sumokėdavo tada kada galėdavo. Pinigus visuomet mokėdavo grynais pinigais. Būdavo ir taip, kad jis paprašydavo vairuotojo R. B. surinkti iš vairuotojų pinigus ir perduoti jam. Kurį laikotarpį R. B. taip darė, pasakyti negali, nes tikrai neprisimena. Būdavo ir taip, kad vairuotojams pasakydavo, kad jam skirtus pinigus paliktų „Casino“, esančioje netoli autobusų stoties, tikslaus adreso nežino, darbuotojui vardu V.. Tam V. niekada nėra aiškinęs priežasties, dėl ko vairuotojai jam skirtus pinigus, paliks pas jį. Kiek kartų buvo taip, kad pinigai buvo paliekami „Casino“ darbuotojui vardu V. pasakyti negali, nes neprisimena, tačiau tai buvo tikrai daugiau nei 1 kartą. Nei vienam vairuotojui nėra sakęs, kas realiai jiems nutiks, jeigu jie ims ir nebemokės jam pinigų. Jis net pats nežino, kas jiems būtų buvę.

Ar R. L., R. G. būtų grasinę vairuotojams nežino, nes su jais šia tema kalbėję nėra. Jis paskutinį kartą iš vairuotojo A. Š. ne pareikalavo pinigų, o paprašė duoti nors 50 litų, nes visiškai neturėjo pinigų pragyvenimui. Prisimena, kad tą kartą vairuotojas davė 200 litus, buvo, kad jis iš vairuotojų skolinosi. Kiek prisimena, paskutinį kartą jam buvo sumokėti jo reikalaujami pinigai gegužės- balandžio mėnesį 2010 metais, pinigus mokėjo E. V., K. L., G. P., V. M.; A. Š.. Taip pat nori patvirtinti, kad visi telefoniniai pokalbiai su kuriais jis buvo supažindintas apklausų metu, yra jo pokalbiai, kuriuose jis kalbėjosi su skirtingais asmenimis. Tų pokalbių esmė- pinigai. Pokalbiuose, kur jis kalbėjosi su vairuotojais, esmė, kada jie paduos pinigus, o pokalbiai, kuriuose jis kalbėjosi su R. L. ar R. G. esmė, kada jis jiems paduos pinigus.

Iš bendrų pokalbių jis žino dar ir tai, kad R. G. ir R. L., neturėdami teisėto pagrindo, pinigus imdavo iš (duomenys neskelbtini) restorano savininko. Žino, kad tas savininkas turi du restoranus, vieną senamiestyje, buvusiose kavinėje (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini)gatvėje, o kitą A. M. gatvėje, (duomenys neskelbtini), rūsyje,

R. G. yra vežęs į senamiestį ir R. G. pasakė, kad reikia iš kiniečio paimti pinigus, tačiau pinigų perdavimo jis nematė, asmeniškai jis to savininko matęs nėra, iš jo pinigų ėmęs nėra niekada, R. L. vežė kelis kartus., ten R. ir R. nemokamai valgydavo.

1994-1995 metais teko dalyvauti R. L. gimtadienyje. R. L. supyko ant jo, kartu su kitais šventės dalyviais, jį sumušė.

2011-03-25 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo K. L. patvirtino 2011-03-18 apklausos metu duotus parodymus. (8 t. 110-113 b.l.).

2010-10-22 daiktų pateikimo protokolu paimtas laiškas (8t. 40-41 b.l.), kurio turinys grasinančio pobūdžio.

Liudytoja R. L. parodė, kad yra buvusi R. L. žmona, santykius minimaliai dukters A. L. auklėjimo klausimais palaikė. Santuokos metu 1984-1992m. tik per šventes ji bendravo su R. L. broliu R., nes vyras jo nemėgo, bendravo mažai, R. buvo įkalinimo įstaigoje, kur jam materialiai padėjo jo tėvas ir brolis R.. Ji R. G. yra mačiusi 1-2 kartus,.

R. L. mirė 2008 metais spalio 27 dieną.

Po laidotuvių ji prisimena faktą, kad ji su dukra A. važiavo į buvusio vyro R. L. namus, adresu (duomenys neskelbtini), tikslu atrakinti butą, įleisti R. L. draugus - Irmantą, kuris vaikščiojo po butą, ieškojo pinigų, tikrino viską. pinigų R. L. bute nerado. Ji visą laiką turėjo raktus nuo R. L. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butas juridiškai priklausė ir priklauso dukrai A. L.. Po to apsilankymo bute, praėjus mėnesiui, į skalbyklą ir atvažiavo galimai R. ir K., kurie rėkdami ant jos reikalavo gražinti jiems R. L. pinigus, kuriuos neva turėjo turėti jos buvęs vyras R. L., kaip sakė dukra A. - jiems atiduoti 100 000 litų. Ji su jokiais pinigais neturi nieko bendro, nes po ištuokos jokių reikalų neturėjo, niekuomet nesidomėjo, kuo R. L. užsiėmė. Nei su R., nei su K. asmeniškai nebendravo, santykių tarp jos ir jų nebuvo jokių. Iš pateiktų nuotraukų ji jų neatpažino.

Algimante sakė, kad jai telefonu kažkas grasino, tačiau patikslinti negali.

Dėl šių pinigų ir dėl mirusio R. L. pažįstamų elgesio ji kalbėjosi su R. L., kuris niekaip nesureagavo. Ji spaudoje skaitė straipsnį, kuriame buvo rašoma, kad sulaikyti nusikaltimus padarę asmenys, reketavę žmones apie 15 metų. ,buvo sulaikytų asmenų nuotraukos.

Asmens parodymo atpažinti pagal pateiktas fotonuotraukas metu liudytoja R. L., K. L. ir R. G. kaip asmenų, atvykusių pas ją į skalbyklą ir reikalavusių gražinti jiems R. L. pinigus neatpažino. (7t. 113-118 b.l.).

Liudytoja A. L. parodė, kad yra R. L. dukra. Tėtis mirė 2008-10-27. Su R. L., tėvo broliu, ji bendravo nedaug, nes jis būdavo laisvės atėmimo vietoje, o po laidotuvių, apskritai nebendravo. Iš spaudos sužinojo, kad sulaikyta nusikalstama grupuotė, buvo pridėtos fotonuotraukos, tarp jų buvo dėdė R. L., tėčio galimi pažįstami R. ir K., pavardžių jų nežino, o ikiteisminio tyrimo metu ją apklausiant įvardijo tyrėja. Dėdė R. niekur nedirbo, dažnai vartojo alkoholį ir narkotikus, o apie R. ir K. nieko nežinojo. Kokius nusikaltimus tėtė su draugais ar darė, kokiais vaidmenimis jie buvo pasiskirstę jai nežinoma. Po laidotuvių galimai I. su kažkokiu jaunesnio amžiaus vaikinu, lankėsi tėčio bute, adresu (duomenys neskelbtini) ieškojo pinigų, 100 000 litų. Tų pinigų buvo ieškoma per ją ir jos mamą R. L., pinigų bute nerado. Po dviejų mėnesių, į skalbyklą, kurioje dirba jos mama, buvo atvažiavę du vyrai. Mama pasakojo, kad atvažiavę vyrai jai grasino, reikalavo pinigų. Mama tų vyrų neįvardino. Kažkoks nepažįstamas asmuo, paskambino į MRT ir sakė mažiau kalbėti, o ji to net nesuprato.

Liudytoja L. J. parodė, kad kaltinamąjį R. G. pažįsta iš matymo, o R. L. visai nepažįsta, kad yra K. L. sugyventinė nuo 2007m. iki 2011-12. Su juo susipažino kavinėje (duomenys neskelbtini) , kurioje dirbo padavėja, kartu gyventi pradėjo, adresu (duomenys neskelbtini). Kiek pažįsta K. L., žino, kad jis niekur nedirbo, praktiškai ji jį išlaikė. Ji matydavo, kad K. pinigus gaudavo iš vairuotojų, vežančių keleivius iš Kauno į Vilnių. Kodėl, už ką, ir kiek, tie vairuotojai mokėjo jam pinigus tiksliai nežino, nes K. L. apie tai niekada nieko nepasakojo, tik žino pačią esmę , kad K. iš tų vairuotojų pinigus rinkdavo neturėdamas tam teisės ir teisėto pagrindo. Kaip jis pats sakydavo, tai, kad jis pinigus ima už tai, kad juos prižiūri, už tai, kad sureguliuoja kam dirbti, kaip važiuoti ir pan. Kodėl vairuotojai pinigus mokėjo būtent K. ji nežino. Būdavo kartais taip, kad vairuotojai atnešdavo pinigus į kavinę (duomenys neskelbtini) ir palikdavo, pasakydami, kad pinigus perduotų K.. Tai būdavo retai. Jai žinoma, kad K. L. pinigus imdavo iš Jonavoje gyvenančio kažkokio žmogaus kiekvieną mėnesį. Girdėdavo kaip K. L. kalbėdavosi telefonu su R. G. ir girdėdavo, kaip K. jam sakydavo neturi pinigų, būdavo labai suirzęs, susinervinęs. Galimai K. susitikdavo su R. G., R. L. dėl pinigų, jie tarpusavyje bendravo, tačiau ji nedalyvavo, pinigų perdavimo nematė. K. iš vairuotojų surinktų pinigų girtaudavo, leisdavo dažnai sau. K. turėjo skolų, bet apie jas jai nepasakojo, sakė, buvo daug prasilošęs kazino, dažnai meluodavo.

Liudytoja J. K. parodė, kad yra K. L. sugyventinė nuo 1998m., turi sugyvenę dukrą Ievą, gim. 2002m. Nuo 2002 metų iki 2004 metų, K. L. dirbo kažkokioje vežėjų asociacijoje, vairuotoju. Daugiau K. L. niekada ir niekur dirbęs nėra. Jis turėjo neaiškių pajamų, bet ji jį išlaikė praktiškai. K. L. meluodavo, netinkamai elgėsi, nebegyvena jau 1,5 metų kartu.

Ji susipažino su E., kuri susituokė su R. G. ,K. L. pažįstamu. Jie bendravo šeimomis. Kas R. ir K. siejo, ji nežino, bendraudavo tik su E. vaikų klausimais. 2010-10mėn., „Lietuvos ryto“ laikraštyje ji perskaitė straipsnį, buvo įdėtos ir nuotraukos reketavusių asmenų, R. G., K. L., R. L., kurio ji nepažinojo. Žinoma jai, kad VW GOLF automobilis buvo registruotas E. G. vardu, o K.tą automobilį nupirko jos vardu, apie ką ji sužinojo tik tyrimo metu. Už kiek K. pirko tą automobilį pasakyti negali, ar pilnai atsiskaitė su R. nežino. K. tuo automobiliu naudojosi maždaug apie 1 metus, vėliau jį pardavė. R. G. kartais jai skambindavo į MRT, ieškodavo K., kuris nuo jo slapstėsi . Kodėl K. vengė R. ir kodėl su juo nebendravo, ji nežino, nes jis meluodavo, pralošdavo pinigus kazino, girtaudavo, turėjo kitų moterų.

Jai neteko matyti kartu K. ir R. L.. R. G. ir K. L. santykiai buvo normalūs, jokių grasinimų nebuvo.

Kaltinime tiek R. G., tiek R. L. inkriminuota, kad jie laikotarpiu nuo 1993m. iki 2003m. darė nusikaltimus – turto prievartavimą organizuota grupe su A. V. ir K. L., o nuo 2003m. iki 2010m. su K. L..

Kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie organizuota grupe darė nusikaltimus ir su A. V.. A. V. 2010-12-13 nutarimu pripažintas įtariamuoju, paskelbta jo paieška, 2011-03-25 nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas(10t. b.l.57-58). Kaltinamieji neigia pažinoję A. V., faktiškai ikiteisminio tyrimo metu ryšiai netirti, nenustatyti, nusikaltimų darymas su kaltinamaisiais taip pat netirtas.

Vadovaujantis teismų praktika bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K–605/2007, Nr. 2K-211/2008 Nr. 2K-416/2008;).

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdytojai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (pavyzdžiui, siekdami užvaldyti svetimą turtą, vienas plėšimo bendravykdytojas įremia peilį nukentėjusiajam į kaklą, o kitas – pagrobia nukentėjusiojo turtą). (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-162/2007, Nr. 2K-558/2010).

Kaltinamieji R. G. ir R. L. neigia bendrininkavę su K. L. darant nusikaltimus (prievartaujant turtą). Nei nukentėjusieji, nei liudytojai nepatvirtino, kad kaltinamieji kokiu tai veiksmu naudojo prievartą jų atžvilgiu prievartaujant iš jų turtą, jie kaltinamųjų nepažinojo ir nematė, pinigus už „stogą „ mokėjo tik K. L..