Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Nuteistųjų I. N. ir N. K. apeliaciniai skundai atmetami, o nuteistųjų R. M. , E. B. ir O. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl dalies nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistajai O. D. neteisingai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 1, 2, 3, 4 p.).

Iš nuteistųjų I. N. , N. K. , R. M. ir E. B. apeliacinių skundų turinio matosi, kad visi šie apeliantai nesutinka su nuosprendyje išdėstytu įrodymų įvertinimu ir teismo išvadomis dėl jų dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme. Nors I. N. , N. K. ir R. M. kaltais prisipažįsta tik iš dalies, o E. B. savo kaltę visiškai neigia, teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir šiuos nuteistuosius pripažino kaltais. Iš dalies tenkinant nuteistojo R. M. apeliacinį skundą, kolegija naikina nuosprendžio dalį, kuria šis nuteistasis nuteistas pagal BK 260 str. 3 d. už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, taip pat iš dalies keičiama nuosprendžio nustatomoji dalis, kurioje išdėstyta nuteistosios N. K. padaryta nusikalstama veika. Tai šiame nuosprendyje dar bus aptarta. Tačiau kitose dalyse apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas, nuteistųjų dalyvavimas nusikalstamų veikų padaryme nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis yra įrodytas. Kad I. N. , N. K. ir E. B. neteisėtai disponavo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turint tikslą jas parduoti, o R. M. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų: liudytojų parodymai, kratų, daiktų apžiūrų, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolai, mobiliojo ryšio operatorių pateikti duomenys apie nuteistųjų ir kitų asmenų telefoninius pokalbius ir SMS žinutes, taip pat specialistų išvados. Nuteistųjų kaltę patvirtina ir I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o iš dalies – ne tik I. N. , bet ir kitų nuteistųjų parodymai teisminio nagrinėjimo metu.

Apie šioje byloje atliktus operatyvinio tyrimo bei pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nuteistųjų sulaikymo ir narkotinių medžiagų suradimo bei paėmimo aplinkybes parodė policijos pareigūnas narkotikų kontrolės skyriaus tyrėjas V. V. . Teisme liudytojas V. V. parodė, jog 2007 m. pradžioje buvo gauta informacija, kad I. N. prekiauja narkotinėmis medžiagomis – heroinu. Operatyvinio tyrimo metu nustatyta, kad I. N. heroiną pardavinėja bute (duomenys neskelbtini) g., jam nesant namuose ar esant kitokioms aplinkybėms, narkotikus pardavinėja su I. N. kartu gyvenanti jo sugyventinė N. K. . Tęsiant tyrimą nustatyta, kad I. N. ir N. K. heroiną pardavimui gauna iš E. B. , o šis, atlikdamas daugiau tarpininko vaidmenį, narkotikus gauna iš (duomenys neskelbtini)g. gyvenančio R. M. . Buvo nustatytas ir nusikalstamos veikos mechanizmas. I. N. skambindavo telefonu E. B. , šis paskambindavo R. M. , tada I. N. atvažiuodavo pas E. B. ir abu važiuodavo pas R. M. . E. B. trumpam užbėgdavo į R. M. butą, grįžęs perduodavo narkotikus I. N. ir išsiskirdavo. 2007 m. balandžio mėn. šis nusikalstamos veikos mechanizmas jau buvo išaiškintas, gauta informacija, kad vėl vyks narkotikų pirkimas-pardavimas, todėl buvo nuspręsta įtariamuosius sulaikyti, keliose vietose buvo surengtos pasalos. Liudytojas parodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. jis pats stebėjo R. M. butą, buvo žinoma, kad E. B. čia jau atvažiuoja. Prie namo, kuriame gyveno R. M. , atvažiavo E. B. ir I. N. , kuris liko laukti automobilyje. Į R. M. butą užėjo vienas E. B. , iš ten jis grįžo po kelių minučių, įsėdo į automobilį ir su I. N. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. Ten E. B. išlipo prie savo namų, o I. N. toliau nuvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini) g. Jis važiavo I. N. iš paskos, pranešė (duomenys neskelbtini) g. laukusiems pareigūnams, kad I. N. tuoj atvyks. Prie savo namų iš automobilio išlipęs I. N. susitiko su į kiemą išėjusia savo sugyventine N. K. ir juos abu sulaikė pasaloje budėję policijos pareigūnai. Asmens kratos metu pas I. N. buvo rastas maišelis su milteliais, o iš karto atlikus kratą bute (duomenys neskelbtini), jame irgi rasti lankstinukai su milteliais. I. N. ir N. K. buvo sulaikyti. Iš I. N. elgesio matėsi, kad dėl jo sulaikymo jis nebuvo labai nustebęs, netgi pasakė, kad tai kažkada turėjo įvykti. I. N. dar sakė, kad pats yra narkomanas, prekiavo narkotinėmis medžiagomis, nes pačiam reikėdavo įsigyti heroino. Jau vidurnaktį krata buvo padaryta ir R. M. bute (duomenys neskelbtini) g., čia irgi buvo rasta heroino. Kratos metu R. M. elgėsi agresyviai, bėgiojo iš vieno kambario į kitą, aiškino, kad sportuoja ir vartoja vaistus, sakė, kad bute narkotikų nėra, siūlė eiti į netoliese esančią sporto salę, vėliau bandė derėtis, klausinėjo, kas jam bus ir kokia gresia atsakomybė. Jau pradėjus bute daryti kratą, R. M. parodė šaldytuve padėtus narkotikus. Koridoriuje dar buvo surastos svarstyklės. R. M. aiškino, kad narkotikai yra ne jo ir kad juos jam kažkas davė palaikyti. Prašė likti tame bute nakvoti ir pamatyti, kad narkotikų ateis pasiimti kažkoks žmogus. (duomenys neskelbtini) g. išlipusio E. B. sulaikyme jis pats nedalyvavo, jį sulaikė kiti policijos pareigūnai. Bute, kuriame gyveno E. B. , krata buvo padaryta kitą dieną dalyvaujant to buto savininkui ir kartu su E. B. gyvenusiai O. D. . Šiame bute narkotikų nebuvo rasta, sekcijoje padėtoje knygoje buvo rasti ir paimti tik pinigai – 2000 Lt. O. D. pareigūnams padavė vieną mobilaus ryšio telefoną, kuriuo naudojosi E. B. , tačiau vėliau buvo nustatyta, kad dar vienas telefonas nebuvo atiduotas ir jau po E. B. sulaikymo juo toliau naudojosi O. D. . Būdama policijos komisariate, paprašius atiduoti tą telefoną, išėmė iš jo SIM kortelę ir ją sulaužė. Liudytojas V. V. taip pat parodė, kad operatyvinio tyrimo metu buvo klausomasi įtariamųjų telefoninių pokalbių, išreikalautos tų pokalbių ir SMS žinučių suvestinės. Įtariamieji pokalbių metu tiesiogiai nekalbėjo apie heroiną ar kitokias narkotines medžiagas, o bendravo sutartinėmis frazėmis. Pvz., I. N. skambindavo E. B. , o šis R. M. , būdavo kalbama apie merginas („devčionkas“). Kai būdavo sakoma, kad reikia 5-10 merginų, tai, jo nuomone, reikšdavo, kad reikia 5-10 gramų heroino. Kad įtariamieji tokiomis frazėmis tardavosi dėl narkotinių medžiagų, jis suprasdavo iš savo patyrimo tiriant tokio pobūdžio baudžiamąsias bylas. Atliekant operatyvinį tyrimą įtariamieji buvo stebimi gana ilgą laiką, E. B. su R. M. susitikdavo beveik kiekvieną kartą, kai tik pas I. N. narkotikai pasibaigdavo. Jokių merginų, apie kurias būdavo kalbama telefonu, jis nė karto nematė. V. V. taip pat parodė, jog narkotikų nesuradimas E. B. bute kratos metu nenustebino, nes šis įtariamasis tik parduodavo heroiną I. N. . 2007 m. balandžio 24 d., kai E. B. išėjo iš R. M. buto su narkotikais, buvo nutarta jo nesulaikyti, nes tų narkotikų jis nebūtų spėjęs perduoti I. N. . Be to, sulaikymo metu E. B. galėjo pasipriešinti, tai per buto langus galėjo pamatyti R. M. , kuris būtų pradėjęs naikinti narkotikus, laikomus jo bute. Taigi iš karto nesulaikius E. B. , buvo nustatytas narkotikų perdavimas nuo R. M. iki I. N. , o po to tie narkotikai rasti ir paimti kratų metu. Liudytojo V. V. nurodytas aplinkybes patvirtina ir jo tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 1, 2, 78, 79). Kitas policijos pareigūnas liudytojas R. J. teisme parodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. dalyvavo sulaikant įtariamuosius I. N. ir N. K. . Gavus informaciją, kad I. N. automobiliu važiuoja namo ir turi atsivežti didelį kiekį heroino, jis su kitais policijos pareigūnais jo laukė prie namo (duomenys neskelbtini). Stovėdamas matė, kaip iš šio namo laiptinės, vesdama šunį, išėjo N. K. , po to privažiavo automobilis „Mazda 626“ ir iš jo išlipo I. N. . Susitikę I. N. ir N. K. kartu įėjo į namo laiptinę ir ten abu buvo sulaikyti, abu prisipažino, kad prekiauja heroinu. Sulaikymo metu pas I. N. buvo rasta miltelių pakuotė, o jo ir N. K. bute kratos metu irgi rasta išfasuoto heroino, taip pat fasavimo įrankiai ir lankstinukai atskiroms narkotikų dozėms.

Teisminio nagrinėjimo metu buvo išnagrinėti ir kiti nuteistuosius apkaltinantys įrodymai. Iš asmens kratos protokolo (t. 1, b. l. 22) matosi, kad 2007 m. balandžio 24 d. I. N. rankinėje buvo surastas ir paimtas polietileninis maišelis su milteliais. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 36-37) nurodoma, kad šių asmens kratos metu pas I. N. rastų miltelių masė yra 4,877 g, jų sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė 2,235 g (45,9%). Iš kito kratos protokolo (t. 1, b. l. 14-15) matosi, kad bute (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno I. N. ir N. K. , be kitų daiktų, buvo rastas ir paimtas kompaktinio disko dėklas, svarelis, plastikiniai šaukšteliai, polietileniniai maišeliai ir popieriniai lankstinukai, metalinė dėžutė su užrašu „Panter“. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 64-66) nurodoma, kad ant šios kratos metu rastų, paimtų ir tyrimui pateiktų trijų plastikinių maišelių, tuščio popierinio lankstinuko, trijų plastikinių kortelių, tuščio plastikinio užspaudžiamo maišelio ir metalinės dėžutės su užrašu „Panter“, taip pat ant plastikinio DVD disko paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Tos pačios kratos metu paimtuose 7 popieriniuose lankstinukuose esančiuose rusvos spalvos milteliuose rasta narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendra masė yra 0,153 g. Šios specialisto išvados akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad bendra septyniuose popieriniuose lankstinukuose rastų rusvos spalvos miltelių masė buvo 0,396 g, o tų miltelių sudėtyje esančios narkotinės medžiagos – heroino bendra masė buvo 0,153 g (38,6%). Iš 2007 m. balandžio 25 d. naktį R. M. bute (duomenys neskelbtini)padarytos kratos protokolo (t. 1, b. l. 26-27) matosi, kad šio buto virtuvėje, šaldytuve rastas užspaudžiamas polietileninis maišelis su milteliais, taip pat dar vienas užrištas plastikinis maišelis, į kurį įdėtas kitas užspaudžiamas maišelis su viduje esančiais milteliais. Koridoriaus spintoje rasta dėžutė, joje rastos elektroninės svarstyklės ir 4 vnt. bei 13 vnt. tuščių polietileninių maišelių. Specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 42-43) nurodoma, kad viename R. M. bute kratos metu paimtame plastikiniame maišelyje yra 16,824 g miltelių, jų sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio laisvos bazės kiekis yra 49,5%, heroino masė šiuose milteliuose yra 8,3289 g. Kitame plastikiniame maišelyje yra 5,414 g miltelių, jų sudėtyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio laisvos bazės kiekis yra 54,6 %, heroino masė šiuose milteliuose yra 2,959 g. R. M. bute kratos metu rastos narkotinės medžiagos heroino masė yra 11,287 g. Kitoje specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 60) nurodyta, kad ant R. M. bute kratos metu paimtų elektroninių svarstyklių paviršių rasti ne tik heroino, bet ir narkotinių medžiagų kokaino bei kanapių ir jų dalių sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai. Iš bylos matosi, kad kratų metu buvo surasti ir paimti įtariamųjų asmenų mobilaus ryšio telefonai ir SIM kortelės. Pagal juos, taip pat įtariamųjų apklausų metu bei kitais tyrimo veiksmais buvo nustatyti visų įtariamųjų telefonų, kuriais jie naudojosi nusikalstamos veikos laikotarpiu, abonentų numeriai. Išreikalautos ir prie bylos pridėtos mobiliojo ryšio operatorių UAB „Tele-2“ ir UAB „Eurocom“ pateiktos tų abonentų išklotinės (įeinantys bei išeinantys skambučiai, SMS) laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 9 d. iki 2007 m. balandžio 25 d. (t. 1, b. l. 147-154, t. 2, b. l. 2-99).Teisminio nagrinėjimo metu taip pat išnagrinėti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolai (t. 1, b. l. 82-89, 90-122, 123-144), kuriuose užrašyti įtariamųjų I. N. , N. K. , E. B. , O. D. , R. M. tarpusavio telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų tekstai, taip pat įtariamųjų ir kitų asmenų pokalbiai. Tarp tų kitų asmenų yra ir N. D. , S. B. , O. M. , R. R. bei A. Š. , kuriems, kaip nurodoma kaltinime, nuteistieji I. N. ir N. K. pardavinėjo narkotines medžiagas. Liudytojas N. D. teisme parodė, kad pažįsta kaltinamąjį I. N. , su kuriuo jį supažindino pažįstamas narkomanas. Pats anksčiau vartodavo narkotikus, rūkydavo heroiną. Apklausos metu paaiškinęs, kad jam skauda gerklę, liudytojas paprašė perskaityti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šie jo parodymai buvo perskaityti. Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 9 d. (t. 2, b. l. 113) N. D. parodė, kad kartais vartoja narkotikus, po kelis kartus per savaitę ar per mėnesį rūko heroiną. 2006 m. gruodžio ar 2007 m. sausio mėn. iš matymo pažįstamas narkomanas jį supažindino su vaikinu vardu I., vėliau paaiškėjo, kad tai I. N. . Nuo to karto jis pirkdavo narkotines medžiagas pas I. N. . Iš jo pirkdavo lankstinukus su heroinu, už kuriuos mokėdavo po 40 Lt. Tokios narkotikų dozės jam pakakdavo 2-3 kartams, iš I. N. pirkdavo lankstinukus 1-3 kartus per dvi savaites. Susipažinus su I. N. , šis paliko jam savo mobilaus telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš eidamas pas jį pirkti heroino, pirmiausia parašydavo SMS žinutę su klausimu „kaip reikalai“. Jei I. N. atsakydavo žinute „gerai“, tada jis eidavo pas jį į namus (duomenys neskelbtini), o jeigu atsakydavo „aš ne namie“, tokiu atveju jie susisiekdavo vėliau. Buto duris atidarydavo pats I. N. arba jo mergina N., vėliau paaiškėjo, kad tai N. K. . Prie buto durų jis paduodavo 40 Lt, o I. N. arba N. K. jam iš karto paduodavo lankstinuką su heroinu. Ar SMS žinutėmis jam atsakinėdavo I. N. , ar N. K. , jis nežino. Lankstinukus su heroinu jam dažniau paduodavo I. N. , tačiau nemažai kartų pirko juos ir iš N. K. . Iš kur narkotikus gaudavo jie patys, jis jų neklausinėjo. Paskutinį kartą heroiną pirko iš I. N. 2007 m. balandžio 16 ar 17 d. Teisme perskaičius šiuos parodymus, liudytojas N. D. patvirtino, kad jie yra teisingi. Taip pat parodė, kad duoti tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu jo niekas nevertė, policijos pareigūnai jam negrasino ir nenaudojo jokio spaudimo. Liudytoja O. M. teisme parodė, kad šiuo metu gydosi dėl priklausomybės nuo narkotikų, anksčiau 3 metus vartojo heroiną. Seniai pažinojo N. K. , nes gyveno tame pačiame rajone. Kartu su N. K. heroino nevartojo, bet abi žinojo, kad narkotikus vartoja ir viena, ir kita. Narkotikus pirkdavo jos draugas R. R. . Iš I. N. ir N. K. heroiną pirko gal vieną kartą, gerai neprisimena, už lankstinuką mokėjo 40 Lt, narkotikus vartojo per pusę kartu su R. R. . Perkant narkotikus R. R. pirmiausia paskambindavo telefonu arba išsiųsdavo SMS žinutę, po to narkotikus jiems išnešdavo, kuris pirmas arba antras (I. N. ar N. K. ) tai padarydavo, ji neprisimena. 4-5 kartus per savaitę narkotikus pirkdavo ne sau, pas ją (N. K. ) eidavo gal kartą per savaitę. Teisme buvo perskaityti liudytojos O. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gegužės 17 d. (t, 2, b. l. 130). Šios apklausos metu O. M. parodė, kad gyvena kartu su R. R. apie 3 metus ir tiek pat laiko abu vartoja heroiną. Maždaug prieš metus laiko jie susipažino su N. K. , žinojo, kad ji irgi vartoja heroiną. Kartą prie parduotuvės „Iki“ ji su R. R. sutiko N. K. , ši buvo su savo draugu, vėliau sužinojo, kad tai I. N. , pravardė „M.“. Pokalbio metu sužinojo, kad jie prekiauja heroinu ir gyvena tame pačiame Baltupių rajone, todėl pirkti narkotikus iš jų jai su R. R. buvo patogu. N. K. ir I. N. paliko jiems savo mobilaus telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė skambinti jeigu prireiks heroino. Iš jų ji su R. R. heroiną pirkdavo 3-4 kartus per savaitę, už vieną narkotikų lankstinuką mokėdavo po 40 Lt. Jiems ji iš namų skambindavo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) arba mobiliuoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Dažniausiai skambindavo, o po to eidavo pirkti narkotikų ji pati, bet būdavo, kad tai darydavo ir jos draugas R. R. . Paskambinus telefonu iš pradžių atsiliepdavo N. K. , o vėliau jau atsiliepdavo I. N. . N. K. narkotikus jai ir R. R. iš pradžių išnešdavo į lauką ir perduodavo prie savo namo (duomenys neskelbtini). Vėliau jiems jau buvo pasiūlyta prieiti prie buto Nr. 54 durų. Pro buto duris N. K. arba I. N. paduodavo po vieną lankstinuką su heroinu. Būdavo, kad kartais ji su R. R. pas N. K. ir I. N. narkotikus pirkdavo net 4-5 kartus per dieną, nes jie heroiną skiesdavo ir jis būdavo silpnas. Iš kur heroiną gaudavo patys N. K. ir I. N. , ji nežinojo, to jų neklausinėjo. Teisme liudytoja O. M. paaiškino, kad šiuos perskaitytus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji turbūt davė būdama apsvaigusi, tačiau po to pati nurodė, kad iki šios apklausos ir tą pačią dieną atlikto tyrimo priklausomybės ligų centre ji narkotines medžiagas paskutinį kartą vartojo prieš savaitę. Liudytoja parodė, kad apklausos metu ji jautė baimę, tačiau ar jai buvo daromas koks nors spaudimas, ji nežino. Vis dėlto teisme liudytoja dar kartą patvirtino, kad pirkdavo heroiną iš N. K. ir I. N. tada, kai nežinodavo, kur daugiau galima gauti narkotikų. N. K. buvo jos pažįstama ir žinojo, iš kur gauti šios narkotinės medžiagos. Iš bylos matosi, kad į teismą neatvykus dar dviems liudytojams S. B. ir A. Š. , nepavykus nustatyti jų buvimo vietų, teisme buvo perskaityti šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2007 m. gegužės 14 d. vykusios apklausos metu (t. 2, b.l. 122) liudytojas S. B. parodė, kad narkotinę medžiagą heroiną vartoja maždaug metus laiko. Prieš pusę metų susipažino su vaikinu pravarde „M.“, vėliau sužinojo, kad tai I. N. . Iš jo sužinojo, kad pas jį galima nusipirkti heroino. I. N. paliko jam savo mobilaus telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini)1. Prieš eidamas pas I. N. pirkti narkotikų jis visada jam paskambindavo. I. N. pasakydavo arba užeiti pas jį į namus, arba kur nors susitikti. Jis nueidavo prie I. N. buto (duomenys neskelbtini), esančio 10 aukšte, durų, jas atrakinęs I. N. paduodavo lankstinuką su heroinu, o jis sumokėdavo 20 Lt. Vėliau tokiu būdu pirkdavo lankstinukus po 40 Lt. Heroiną pas I. N. pirkdavo maždaug po kartą per savaitę. Kelis kartus I. N. jam heroiną pardavė lauke, tuo metu I. N. būdavo su drauge, ši turėdavo matyti, kaip I. N. paduodavo jam lankstinukus. Kai skambindavo telefonu, kartais atsiliepdavo mergina, ji arba pasakydavo, kad I. N. nėra namuose, arba perduodavo jam telefoną. Jis pats iš tos merginos heroino nėra pirkęs. Kad I. N. suimtas, sužinojo iš kito pažįstamo narkomano, paskutinį kartą heroiną pirko 2007 m. gegužės 12 d. jau iš kito asmens. Ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. birželio 13 d. vykusios apklausos metu (t. 2, b. l. 149-150) liudytojas A. Š. parodė, kad anksčiau vartojo narkotikus – kartą per savaitę pirkdavo heroiną. Tai truko iki 2007 m. balandžio 21 d., tada jis vedė ir daugiau narkotikų nevartojo. Heroiną jis pirkdavo iš vaikino vardu I. ir jo merginos vardu N., jų pavardžių nežino, bet prisimena, kad jie gyveno (duomenys neskelbtini), buto numerio irgi nežino, bet šis butas buvo 10 namo aukšte. Jų telefono numerius jis ištrynė, tačiau prisimena, kad tų numerių pabaigos galėjo būti 701 ir 602. Jis skambindavo šiais numeriais, I. arba N. atsiliepdavo ir pasakydavo arba kad jis ateitų pas juos į namus, arba pasiūlydavo kur nors susitikti. Kad I. ir N. patys vartodavo heroiną, jis suprato iš jų išvaizdos, bet kur jie patys tą heroiną gaudavo, jis nežino. Jiems už lankstinuką heroino jis mokėdavo po 20 Lt. 2007 m. balandžio mėn. jis ketino parduoti savo automobilį „BMW“, jį ketino pirkti I., bet į susitikimą prie parduotuvės „Minskas Iki“ atvyko tik N. Su ja buvo maždaug 40 metų amžiaus vyriškis, kuris apžiūrėjo jo automobilį ir sumokėjo jam 700 Lt. Jis suprato, kad tas vyriškis yra N. pažįstamas, tačiau jo atpažinti negalėtų. Po to N. paprašė ją ir tą vyriškį nuvežti į Lazdynų mikrorajoną. Jis ten juos nuvežė ir sustojo, kaip jam buvo nurodyta, Architektų g., prie „arklio“. N. liko automobilyje, o vyriškis kažkur nuėjo, grįžo po 10-15 min., po to jie toliau važiavo per Karoliniškes ir ten tas vyriškis išlipo. N. jis nuvežė iki jos namų (duomenys neskelbtini) g. ir ten jos paklausė, ar ji neturi su savimi heroino. N. atsakė, kad turi ir ten prie namo jis iš jos už 20 Lt nusipirko lankstinuką su heroinu.

Visi išdėstyti nuteistųjų ir liudytojų parodymai teisme, teisme perskaityti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kratų protokolai, specialistų išvados ir kiti jau išdėstyti bylos duomenys, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, išsamiai išdėstyti ir skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Tuo tarpu didžioji nuteistųjų I. N. , N. K. , R. M. ir E. B. apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų dalis kaip tik ir susijusi su nuosprendyje išdėstytų bylos duomenų vertinimu, apeliantai nurodo, kad teismas ne tik tinkamai neįvertino išnagrinėtų įrodymų, bet ir nesilaikė įrodinėjimą reglamentuojančių BPK normų reikalavimų. Nuteistasis I. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas negalėjo remtis jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, nes jis nuo jų teisme atsisakė, be to, tuos parodymus davė būdamas abstinencijos būklėje ir dėl pareigūnų panaudotos prievartos. Nurodo, kad dėl tų pačių priežasčių negalėjo būti remiamasi liudytojų N. D. , S. B. , O. M. ir A. Š. parodymais. Liudytojai S. B. ir A. Š. iš viso nebuvo apklausti teisme, todėl remtis jų parodymais draudė baudžiamojo proceso įstatymai. Nuosprendis be to grindžiamas teisme neištirtais įrodymais, nes teisminio nagrinėjimo metu nebuvo perskaityti telefoninių pokalbių įrašai. Nuteistoji N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 302-307 straipsnių reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 išaiškinimų. Ši apeliantė irgi nesutinka su tuo, kad teismas rėmėsi liudytojų N. D. , O. M. , S. B. ir A. Š. parodymais. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje teismas nurodė, jog pripažįsta teisingais ne tik I. N. , bet ir jo paties (R. M. ) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šiais jo parodymais grindžia netgi kito nuteistojo E. B. kaltę. Todėl vėlesnes teismo išvadas apie tai, kad jis disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų turint tikslą jas platinti, o taip pat jas platino, jis vertina nenuosekliomis ir prieštaringomis. Apeliantas nurodo, kad teisme duoti kitokius parodymus negu ikiteisminio tyrimo metu yra jo teisė. Tačiau teismas, pripažinęs jo ankstesnius parodymus teisingais ir atitinkančiais kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymus, nepagrindė jo kaltės ir nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištyrė arba tinkamai neįvertino išnagrinėtų įrodymų ir taip pažeidė BPK 20 str. nuostatas, reikalaujančias, kad nuosprendis turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliantas nurodo, kad objektyvių ir neginčijamų jo kaltės įrodymų nebuvo surinkta, iškilusios abejonės nebuvo vertinamos jo naudai, o nuosprendis pagrįstas prielaidomis bei samprotavimais. Vertindamas įrodymus teismas šioje byloje pažeidė ne tik BPK, bet ir BK normų reikalavimus ir buvo šališkas. Apeliaciniame skunde E. B. nesutinka ir su tuo, kad teismas jo kaltę pagrindė kitų nuteistųjų R. M. , I. N. ir N. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Išnagrinėjusi šiuos su įrodinėjimu ir nuosprendžio surašymu susijusius nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, dalį jų kolegija pripažįsta pagrįstais. Jau buvo nurodyta apie tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas pirmiausia išdėstė visus, tiek nuteistuosius apkaltinančius, tiek ir juos teisinančius bylos duomenis, buvo išdėstyti visi nuteistųjų bei liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu. Po to nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, jog aptarti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad visi kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje nurodyta, kad teismas savo išvadas grindžia R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais su juo susijusiais įrodymais. R. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su kaltinamųjų I. N. , N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų V. V. , R. J. , N. D. , S. B. , A. Š. parodymais, atitinka kitus įrodymus, dėl to jais netikėti nėra pagrindo. Visų šių asmenų parodymai yra nuoseklūs, logiški, papildo vieni kitus ir atitinka rašytinius įrodymus. Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad liudytojai S. B. ir A. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti, kadangi nepavyko nustatyti jų buvimo vietos ir taikyti priemones, užtikrinančias jų dalyvavimą, tačiau BPK 276 str. 4 d. nuostatos leidžia perskaityti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui duotus parodymus, kai to reikia byloje esantiems parodymams patikrinti. Todėl šių asmenų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat laikytini įrodymais, kadangi jų nurodomos aplinkybės atitinka faktinėms aplinkybėms, gautoms iš kitų šaltinių.

Iš to, kas išdėstyta šiose skundžiamo nuosprendžio dalyse, matosi, kad visus nuteistųjų ir liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas pripažino įrodymais ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau toks įrodinėjimo ir įrodymų sąvokų interpretavimas prieštarauja BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimams, nuosprendyje taip pat neteisingai išdėstytos ir aiškinamos BPK 276 str. nuostatos dėl kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo. Kai kuriuos bylos duomenis nepagrįstai pripažinęs įrodymais, teismas taip pat nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje išdėstytais išaiškinimais.

BPK 301 str. 1 d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 20 str. 1-5 dalyse įtvirtinta ir nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 276 str. 1 d. nurodyta, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, taip pat tada, kai duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. To paties BPK straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui. Tai reiškia, kad asmenų pirmiau duoti parodymai teisiamajame posėdyje gali būti perskaitomi tik įstatyme numatytais atvejais, be to, tie parodymai gali būti pripažinti įrodymais tik tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo ir liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi tik įrodymams patikrinti, tačiau jie įrodomosios reikšmės neturi.

Šioje byloje nustatyta, kad nuteistieji R. M. , I. N. ir N. K. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas S. B. ir A. Š. į teismo posėdžius neatvyko ir teismui buvo pateikti duomenys, kad jų buvimo vietos nustatyti nėra galimybės. Tačiau iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis iš nurodytų asmenų, davęs parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo nuteistasis I. N. , kiti nuteistieji ir liudytojai buvo apklausti tik ikiteisminio tyrimo pareigūno. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis BPK 20, 276 str. nuostatomis teismas galėjo pripažinti įrodymais tik ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus nuteistojo I. N. parodymus. Tuo tarpu to paties I. N. kiti parodymai, taip pat nuteistųjų R. M. ir N. K. bei liudytojų S. B. ir A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, įrodymais negalėjo būti pripažinti, o tai padaręs teismas pažeidė BPK 20 str. 4 d. įtvirtintą įrodymų leistinumo principą. Šie parodymai galėjo būti perskaityti tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Kai kurie kiti jau išdėstyti apeliacinių skundų argumentai taip pat pagrįsti, nes skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje iš tikrųjų yra kai kurių prieštaravimų. Jau buvo nurodyta, kad teismas pripažino teisingais ir rėmėsi nuteistųjų R. M. , I. N. ir N. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau iš bylos matosi, kad R. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, jis parodė tik apie tai, kad sutiko savo namuose pasaugoti E. B. jam paliktus miltelius, tačiau kategoriškai neigė ir tikslą narkotines medžiagas platinti, ir patį dalyvavimą tų medžiagų platinime. Tuo tarpu teismas, pripažinęs jo parodymus teisingais, pripažino R. M. kaltu dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų platinimo, taip pat padarė išvadą, kad heroiną R. M. neteisėtai įgijo ne iš E. B. , o tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismas remiasi ikiteisminio tyrimo metu duotais nuteistojo I. N. parodymais, tačiau iš bylos matosi, kad I. N. savo parodymus iš esmės keitė ne tik teisminio nagrinėjimo, bet ir ikiteisminio tyrimo metu. Priešpaskutinės įtariamojo apklausos metu jis jau parodė, kad heroiną pirkdavo tik savo reikmėms, o paskutinės ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu parodė, kad narkotines medžiagas įgydavo ne iš E. B. , o iš R. M. . Nuosprendyje šie I. N. parodymų prieštaravimai neaptarti, kuriais šio nuteistojo parodymais teismas rėmėsi, o kuriuos atmetė, aiškiai neišdėstyta. BPK 305 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš dalies pagrįsti nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai ir dėl to, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis nevisiškai atitinka ir nurodytus BPK reikalavimus. Šiame nuosprendyje teismas ne tik aiškiai neišdėstė kai kurių įrodymų, kuriais pagrindė savo išvadas, tačiau ir pakankamai išsamiai nemotyvavo kai kurių savo išvadų, neišdėstė motyvų, dėl kurių atmetė dalį nuteistųjų teisminio nagrinėjimo metu nurodytų įvykių aplinkybių versijų ir jų duotų parodymų.

Kad nuteistieji I. N. ir N. K. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – heroino, turėdami tikslą šias narkotines medžiagas parduoti, o taip pat tai, kad jie dalį šių narkotinių medžiagų pardavė, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Tai yra dalis pačių šių nuteistųjų parodymų teisiamajame posėdyje, nuteistojo I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų V. V. , R. J. , N. D. ir O. M. parodymai teisiamajame posėdyje, kratų protokolai, specialistų išvados ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolai, kuriuose padarytos telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų išklotinės. Teisiamajame posėdyje I. N. parodė, kad yra narkomanas, vartojo heroiną ir pirkdavo jį visada iš to paties žmogaus, bet tai buvo ne E. B. . 2007 m. balandžio 24 d. jis vėl paskambino tam pačiam žmogui, susitikęs su juo nusipirko heroino, o po to paskambino E. B. , nuvažiavo pas jį į namus ir grąžino jam skolą. Po to išgėrusį E. B. jo automobiliu nuvežė pas R. M. , šiam atsisakius su E. B. gerti, parvežė jį į namus (duomenys neskelbtini) g., po to vienas parvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini) g., ir ten, namo laiptinėje, jį ir N. K. sulaikė policijos pareigūnai. I. N. parodė, kad pas jį asmens kratos metu surastą heroiną ir jo bute rastą heroiną buvo įsigijęs savo reikmėms ir šių narkotinių medžiagų niekam nepardavinėjo. Pinigų narkotikų įsigijimui užsidirbdavo remontuodamas kompiuterius. Nuteistoji N. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji irgi yra narkomanė, gyveno viename bute su savo sugyventiniu I. N. ir kartu su juo vartojo narkotikus. Nuteistoji parodė, kad visą kratų metu surastą heroiną būtų suvartoję patys, narkotikų niekam nepardavinėjo. E. B. pažinojo, tačiau iš jo narkotikų nepirko, ar tai darė jos sugyventinis I. N. , ji nežino. Jau išdėstyti policijos pareigūno V. V. parodymai pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose patvirtina, kad 2007 m. balandžio 24 d. E. B. su I. N. automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. prie namo, kuriame gyveno R. M. , I. N. liko automobilyje, o E. B. užėjo į namo laiptinę. Jam netrukus grįžus, I. N. parvežė E. B. į šio namus (duomenys neskelbtini) g., o pats parvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini) g. Ten I. N. ir į namo kiemą tuo metu išėjusi N. K. buvo sulaikyti. Asmes kratos metu pas I. N. buvo rastas polietileninis maišelis su heroinu, o I. N. ir N. K. bute atliktos kratos metu irgi buvo surasta keletas lankstinukų su tos pačios rūšies narkotine medžiaga. Sulaikymo metu I. N. pats prisipažino, kad prekiauja narkotikais tam, kad galėtų jų įsigyti ir sau pačiam. I. N. ir N. K. sulaikymo aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustas kitas policijos pareigūnas R. J. . Asmens kratos protokolas patvirtina, kad sulaikymo metu pas I. N. buvo surastas ir paimtas polietileninis maišelis su milteliais, o I. N. ir N. K. bute atliktos kratos protokolas patvirtina, kad šiame bute irgi rasta keletas polietileninių maišelių su milteliais. Specialistų išvados patvirtina, kad pas I. N. asmens kratos metu rastame plastikiniame maišelyje yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio masė 2,235 g, o I. N. ir N. K. bute kratos metu rastuose septyniuose popieriniuose lankstinukuose irgi yra narkotinė medžiaga heroinas, kurio bendra masė yra 0,153 g. Visi šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad I. N. ir N. K. abu neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis. To šie nuteistieji neneigia patys, o savo apeliaciniuose skunduose nesutinka tik su kaltinimų dalimi dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas parduoti, o taip pat dėl tų medžiagų pardavimo kitiems asmenims. Abu nuteistieji neigia ir jų bendrininkavimą padarant šią nusikalstamą veiką. Nuteistasis I. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad disponavimas narkotinėmis medžiagomis nereikalauja jokios pagalbos, kad narkotikus pirko, laikė ir vartojo jis vienas. Sulaikymo dieną jis irgi vienas pirko heroiną, atsinešė jį iki savo namų, o N. K. apie tai net nežinojo, nes ji buvo sulaikyta išvedusi į kiemą šunį. Todėl teismo išvada, kad jie veikė kartu, yra nepagrįsta. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas negalėjo remtis liudytojų, tariamai pirkusių iš jo heroiną, parodymais, taip pat negalėjo vadovautis teisme nepatikrintais įrodymais, nes teisiamajame posėdyje nebuvo perklausyti telefoninių pokalbių audioįrašai. Dar nurodo, kad tuose įrašuose nėra asmenų, tariamai pirkusių iš jo heroiną, balsų, įrašyti tik nenustatytų asmenų, kalbančių apie jam nesuprantamus dalykus, pokalbiai. Nuteistoji N. K. apeliaciniame skunde irgi nurodo, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, o savo išvadas pagrindė spėjimais ir prielaidomis. Sulaikymo dieną ji niekur nebuvo išvažiavusi, nežinojo, kur buvo išvažiavęs I. N. ir ką jis parsivežė. Su I. N. ji jokia forma nebuvo susitarusi padaryti nusikaltimą. Apeliantė nurodo, kad tai patvirtina ir policininko R. J. parodymai apie tai, jog gavus informaciją, kad I. N. automobiliu jau važiuoja prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, o šis pareigūnas nuėjo prie to namo laiptinės, netrukus pamatė iš laiptinės su šuniuku išeinančią N. K. . Jiems susitikus su I. N. ir abiems užėjus į laiptinę, ten jie abu buvo sulaikyti. Apeliantė dar nurodo, kad nė vienas liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, dalyvavęs jos ir I. N. sulaikyme, neparodė, kad matė ją, parduodančią heroiną. Kaip ir I. N. , N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad labai kritiškai turi būti vertinami liudytojų, tariamai pirkusių iš jos ir I. N. narkotikus, parodymai, nes visi šie asmenys narkomanai, patikrinimo metu jų organizme rasta narkotinių medžiagų pėdsakų.

Išdėstytus nuteistųjų I. N. ir N. K. apeliacinių skundų argumentus kolegija atmeta, nes jie nepagrįsti, šių apeliantų kaltė grindžiama ne prielaidomis, o teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Dalis šių argumentų netgi prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, I. N. skunde nurodo, kad narkotikus pirko, laikė ir vartojo jis vienas. Tuo tarpu kartu su juo viename bute gyvenusi N. K. teisme parodė, kad narkotikus vartodavo kartu su savo sugyventiniu I. N. . N. K. neigia bendrininkavimą su I. N. , tačiau skunde pati nurodo, kad kratos metu bute rastus narkotikus ji įsigijo sau. Kad įsigytą heroiną šie nuteistieji ne tik vartodavo patys, bet ir ir perparduodavo kitiems narkomanams, patvirtina nuteistojo I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tos apklausos metu I. N. parodė, kad pirkdavo heroiną pas E. B. , parsiveždavo narkotines medžiagas namo, vartodavo jas kartu su N. K. , o kitą dalį pardavinėdavo kitiems asmenims, kuriuos pažįsta iš matymo. Jie paskambindavo telefonu,jis jiems išnešdavo narkotikų į lauką arba tie asmenys užeidavo į jo butą.N. K. apie tai žinojo ir tai matė. Iš 1 g heroino pardavimui jis padarydavo po 5-6 popierinius lankstinukus su šia narkotine medžiaga. Išsamiau šios apklausos metu I. N. duoti parodymai (t. 3, b. l. 99-101) jau buvo išdėstyti. Apeliaciniame skunde I. N. nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų jis teisme atsisakė. Aiškindamas apie įrodymų pakeitimo priežastis, jis nurodė, kad tuo tuo metu jam buvo daromas spaudimas, buvo pasinaudota jo abstinencijos būkle, be to, tuo metu melavo ir save apkalbėjo tikėdamasis nebūti suimtas. Apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo remtis jo parodymais, bloginančiais jo paties padėtį. Šiuos nuteistojo argumentus kolegija atmeta. Jau buvo nurodyta apie tai, kad asmenų parodymai pripažįstami įrodymais, kai jie, nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos, yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. I. N. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui buvo duoti nepažeidžiant BPK reikalavimų, šie parodymai BPK 276 str. 1 d. nustatyta tvarka perskaityti teisiamajame posėdyje, todėl šie parodymai laikomi įrodymais ir vertinami BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Kolegija remiasi I. N. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, o po to pakeistus parodymus teisiamojo posėdžio metu atmeta dėl keleto priežasčių. Pirmiau duoti I. N. parodymai išsamesni ir detalesni, tuo tarpu teisme šis nuteistasis iš esmės vengė nurodyti bet kokias tikslesnes įvykių aplinkybes, kai kurios jo parodymų detalės prieštarauja netgi jo sugyventinės N. K. parodymams. I. N. nurodomos parodymų pakeitimo priežastys neįtikinančios ir neatitinkančios faktinių bylos duomenų. Parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui I. N. davė praėjus dviems dienoms po sulaikymo. Tuo metu jis jau nebuvo apsvaigęs nuo narkotikų, o jeigu ir buvo abstinencijos būklėje, tai negalėjo jam sutrukdyti duoti teisingus parodymus, apklausos protokolo turinys rodo, kad nusikalstamos veikos aplinkybes I. N. išdėstė tiksliai ir aiškiai. Nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios, o po to ir teisminio nagrinėjimo metu I. N. gynė tas pats gynėjas, jis dalyvavo ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, todėl kokio nors spaudimo duoti atitinkamus parodymus galimybė yra atmetama. Iš bylos taip pat matosi, kad 2007 m. balandžio 26 d. vyko ir kitas teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimas. Šis teismo posėdis prasidėjo 15.00 val. ir pasibaigė 15.30 val. teisėjui paskelbus nutartį suimti I. N. 3 mėn. laikui. Ir tik po to, 15.30 val., buvo pradėta įtariamojo I. N. apklausa (t. 3 b. L. 99-101,114-115). Tai visiškai paneigia nuteistojo aiškinimus, kad jis prisipažino ir save apkalbėjo tikėdamasis išvengti suėmimo. Parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui jis davė jau žinodamas apie jam paskirtą kardomąją priemonę. Šiais pirmiau duotais I. N. parodymais kolegija remiasi ir todėl, kad būtent jie atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Tie kiti įrodymai taip pat paneigia ne tik I. N. , bet ir nuteistosios N. K. apeliacinių skundų argumentus. Iš kratos I. N. ir N. K. bute protokolo matosi, kad šiame bute rasta daug įvairių plastikinių maišelių, popierinių lankstinukų, svarelis, šaukšteliai, kitų asmenų ir transporto priemonių dokumentų. Jau buvo nurodyta, kad 7 popieriniuose lankstinukuose buvo rasta heroino, kurio bendra masė yra 0,153 g, heroino pėdsakų rasta įvairiose buto vietose, ant paimtų plastikinių šaukštelių, tuščio popierinio lankstinuko ir plastikinio DVD disko dėklo, ant kurio rastas svarelis, paviršių. Atkreiptinas dėmesys ir į specialisto išvadą apie tai, kad popieriniuose lankstinukuose rasto heroino laisvos bazės kiekis 38,6% yra ženkliai mažesnis negu heroino, kuris buvo surastas pas I. N. asmens kratos metu netrukus po neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo. Šio heroino laisvos bazės kiekis yra 45,9%. Išvardintų daiktų, tuščių ir jau narkotine medžiaga pripildytų lankstinukų suradimas bute paneigia I. N. ir N. K. aiškinimus, kad rastą heroiną jie ketino suvartoti patys. Ženkliai mažesnė grynosios heroino medžiagos dalis popieriniuose lankstinukuose rastuose milteliuose irgi leidžia teigti, kad ši narkotinė medžiaga buvo specialiai paruošta parduoti kitiems, vienkartines narkotikų dozes perkantiems asmenims. I. N. parodymai teisme apie tai, kad jis užsidirbdavo pinigų narkotikų įsigijimui remontuodamas kompiuterius, irgi neįtikinantys. Ir I. N. , ir kartu su juo gyvenusi N. K. patys parodė, kad narkotikus vartoja jau ilgą laiką, abu niekur nedirbo, todėl atsitiktinių I. N. uždarbių už kompiuterių remontą neteisėtam nuolatiniam narkotinių medžiagų įgijimui tikrai nebūtų užtekę. Kad I. N. ir N. K. heroiną pardavinėjo, patvirtino ir patys iš jų šiuos narkotikus pirkę liudytojai. Nuosprendyje teismas nurodė, kad BPK 276 str. 4 d. tvarka perskaityti liudytojų S. B. ir A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat laikomi įrodymais. Tuo tarpu nuteistasis I. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad tokiais parodymais teismas vadovautis negalėjo. Šioje dalyje apelianto argumentai pagrįsti, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnui, o ne teisėjui duotų S. B. bei A. Š. parodymų teismas pripažinti įrodymais negalėjo. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. perskaityti nurodytų liudytojų parodymai galėjo būti perskaitomi tik kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti ir dėl šių skundžiamo nuosprendžio trūkumų jau buvo pasisakyta šiame nuosprendyje. Tačiau byloje buvo apklausti dar du liudytojai V. D. ir O. M. , kurie davė parodymus teisiamajame posėdyje, jų parodymai pagrįstai buvo pripažinti įrodymais ir jais pagrįstas nuosprendis. Šių liudytojų parodymai jau buvo išsamiai išdėstyti. Liudytojas V. D. teisme parodė, kad pažįsta I. N. , iš kurio anksčiau pirkdavo heroiną. Liudytojas patvirtino perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad maždaug nuo 2006 m. gruodžio ar 2007 m. sausio mėnesio, maždaug po 1-3 kartus per savaitę susisiekdavo su I. N. SMS žinutėmis ir susitikus prie I. N. namo arba užėjus prie buto durų jis I. N. sumokėdavo po 40 Lt, o šis jam paduodavo po lankstinuką su heroinu. Tokiu pačiu būdu pirkdavo heroiną ir iš su I. N. gyvenančios N. K. . Paskutinį kartą heroiną iš I. N. pirko 2007 m. balandžio 16 ar 17 dieną. Liudytoja O. M. teisme parodė, kad N. K. yra sena jos pažįstama. Per ją susipažino ir su I. N. . Susitikimų metu buvo ir jos pačios sugyventinis R. R. . Ji su R. R. pirkdavo iš N. K. ir I. N. narkotikus, už lankstinuką mokėjo po 40 Lt. Liudytoja parodė, kad dažniausiai tai darydavo R. R. , prieš tai paskambindavęs telefonu arba parašydavęs SMS žinutę. Ji pati narkotikus pirko, kai nežinodavo, iš kur kitur jų gauti, tik iš N. K. . Ši heroiną jai paduodavo lauke prie namo, kuriame gyveno. Nuteistųjų I. N. ir N. K. argumentus, dėl kurių, jų nuomone, teismas negalėjo remtis nurodytų liudytojų parodymais, kolegija atmeta. N. D. ir O. M. neneigia, kad vartojo narkotikus, teisme jų duoti parodymai nepasižymi išsamumu, teismui teko savo iniciatyva arba paties N. D. prašymu perskaityti šių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Vis dėlto abu liudytojai patvirtino, kad pirko heroiną iš I. N. ir N. K. ne tik jie patys, bet ir dar vienas kaltinime nurodytas asmuo – liudytojos O. M. sugyventinis R. R. . Liudytojai pakankamai aiškiai parodė ir apie tai, kokiu būdu jie pirkdavo iš nuteistųjų heroiną, nurodė susitikimų vietas ir kitas svarbias aplinkybes. Iš bylos matosi, kad po apklausų ikiteisminio tyrimo metu liudytojai N. D. , S. B. , O. M. ir A. Š. buvo patikrinti Priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinete ir visų jų šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų (t. 2, b. l. 114-116, 126-128, 131-133, 151-153). Šiais apsvaigimo nustatymo aktais bei specialisto išvadomis patvirtinti liudytojų narkotinių medžiagų vartojimo faktai jų parodymų patikimumo nemenkina, o kaip tik jį padidina. Liudytojai patys buvo pripažinę, kad narkotikus vartoja, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymais ir apie jų vartoto heroino įgijimo pas nuteistuosius I. N. ir N. K. aplinkybes. Išvardinti liudytojai buvo nustatyti tiriant telekomunikaciniais tinklais gautą informaciją ir pas tyrėją atvyko ne savo pačių iniciatyva, tačiau manyti, kad jie buvo verčiami duoti parodymus ir kad dėl to prieš juos būtų vartojamas koks nors smurtas, pagrindo nėra. Teisme liudytojas N. D. parodė, kad policijoje jam joks poveikis nebuvo daromas, liudytoja O. M. parodė, kad ar jai buvo daromas spaudimas, ji nežino, nurodė, kad pas ją atvyko policijos pareigūnai, nuvežė į policijos komisariatą ir ten ji davė parodymus. Kad išvardinti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė nesiekdami tokiu būdu išvengti atsakomybės už narkotikų vartojimą ir nesitikėdami kokių nors nuolaidų, patvirtina byloje esantys prokuroro nutarimai liudytojų N. D. , S. B. , O. M. ir A. Š. atsakomybės pagal ATPK 44 str. 2 d. klausimo išsprendimą perduoti policijai (t. 2, b. L. 117, 129, 134, 154). Taip pat pažymėtina, kad liudytojai N. D. bei O. M. , kurių parodymais grindžiamas nuosprendis, parodymus davė ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamajame posėdyje, kuriame savo ankstesnius parodymus iš esmės patvirtino. Liudytojų N. D. bei O. M. parodymais teismas rėmėsi pagrįstai dar ir dėlto, kad tuos parodymus patvirtino kiti įrodymai, ne tik I. N. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, bet ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolai, kuriuose išdėstyti nuteistųjų tarpusavio ir kitų asmenų telefoniniai pokalbiai bei SMS pranešimai (t. 1, b. L. 82-144). Nuteistasis I. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištyrė įrodymų, kuriais pagrindė nuosprendį, nes nebuvo perklausyti telefoninių pokalbių audioįrašai. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Iš bylos matosi, kad telefoninių pokalbių įrašai teisiamajame posėdyje tikrai nebuvo perklausyti, tačiau to nepageidavo nei pats I. N. , nei kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai. Pažymėtina, kad ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakydamas į teismo užduotą klausimą nuteistasis I. N. klausytis telefoninių pokalbių įrašų atsisakė, tokių prašymų vėl nepareiškė ir kiti teisminio nagrinėjimo dalyviai. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas savo išvadas pagrindė ne pačiais audioįrašais, o jau nurodytais įrašytų telefoninių pokalbių bei SMS pranešimų išklotinių protokolais. Kad šie bylos duomenys, gauti Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, buvo gauti teisėtu būdu, šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, šie protokolai buvo perskaityti teisiamajame posėdyje ir teismas juos pagrįstai pripažino įrodymais. Nuteistasis I. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad įrašytuose telefoniniuose pokalbiuose kalbama apie jam nesuprantamus dalykus, be to, juose neminimi kaltinime nurodyti asmenys, pirkę iš jo ir N. K. narkotines medžiagas. Šiuos apelianto argumentus kolegija irgi atmeta. Įrašytų pokalbių dalyviai tiksliai buvo nustatyti pagal jų naudotų telefonų numerius remiantis pačių nuteistųjų ir liudytojų parodymais, kratų protokolais bei kitais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad I. N. ir kiti nuteistieji nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neginčijo, o kaip tik patvirtino, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu naudojosi protokoluose nurodytų numerių telefonais. Neginčijo ir apeliaciniuose skunduose neginčija, kad patys dalyvavo tuose pokalbiuose, o nesutinka tik su tų pokalbių bei SMS pranešimų turinio vertinimu. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, paminėjęs kai kuriuos iš tų pokalbių bei SMS pranešimų bei kai kurias juose užfiksuotas prekybą narkotikais galinčias reikšti frazes, neišdėstė išsamesnės tų pokalbių analizės. Tuo tarpu išsamesnis nurodytų protokolų ištyrimas leidžia padaryti išvadas apie labai svarbias šios bylos aplinkybes. Protokolų turinys paneigia apelianto I. N. argumentus, nes juose įrašyti ir I. N. bei N. K. tarpusavio, ir abiejų šių nuteistųjų telefoniniai pokalbiai arba bendravimas SMS pranešimais su N. D. , S. B. , O. M. , R. R. , A. Š. bei nenustatytais asmenimis, tai yra su visais kaltinime nurodytais asmenimis, pirkusiais iš nuteistųjų heroiną. Įrašytų pokalbių laikotarpis apima laiką nuo operatyvinio tyrimo pradžios ir tęsiasi kaltinimuose nurodytu laikotarpiu iki pat nuteistųjų sulaikymo dienos. Nuteistojo I. N. telefoniniai pokalbiai su N. D. vyko 2007 m. kovo 7, 15, 19, 27, 28 d. ir balandžio 3, 6 d. Paskambinęs I. N. , N. D. klausinėja jo „kaip reikalai“, susitarinėja dėl susitikimų, žada „tuoj atvaryti“, I. N. atsakinėja, kad „normaliai“, turi ar neturi, sako, kad jam reikalingi pinigai, sako N. D. , kad šis trumpai skambtelėtų, kai atvyks. Įrašyti pokalbiai, kurių metu I. N. sako N. D. , kad dabar „iš viso neturi ir važiuoja imti“, sako jam, kad „maniškė nuvažiuos paimti ir jis ramiai pas jį rūkys“. Dar kitų pokalbių metu N. D. klausia I. N. , ar šis „neduotų už 20“, sako, kad jei gaus 40 Lt, tai „atvarys“. Įrašyti ir tokie pokalbiai, kurių metu telefonu atsiliepia N. K. , kuri perduoda telefoną I. N. ir šis tariasi su N. D. dėl susitikimų. N. D. klausia I. N. , ar šis duotų į skolą, jei kelioms dienoms paliktų „kompą“ (t. 1 b. l. 91-92, 96, 98-99, 100, 101, 102, 103, 105, 107). I. N. pokalbiai su S. B. vyko 2007 m. kovo 7, 15 d. ir balandžio 10, 20 d. I. N. su S. B. tariasi dėl susitikimų, S. B. klausia „už kiek privažiuoti“, I. N. jo klausia, ar šis važiavo su juo „į Rinktinės“. S. B. prašo I. N. padaryti jam „čekį“, prašo tai padaryti į skolą, aiškina, kad dar nė karto negavo į skolą, I. N. atsako, kad „ima ne sau“. S. B. sako, kad jį ką tik paleido iš „KPZ“, kad turi 25 Lt ir klausia, ar I. N. jam pagelbės, I. N. atsako, kad jam „paskutinė tema“ ir kad reikia surinkti pinigus. S. B. klausia I. N. , ar šis padarys jam „už 30 Lt šiandien“, pašnekovai derasi, I. N. priekaištauja sakydamas „aš žinau kaip tu atveži skolas“, S. B. klausia I. N. , ar šis gali „padaryti už 30, truputį mažiau“ (t. 1 b. l. 86-88, 91, 96-97, 108-109). 2007 m. balandžio 11 d. vyko I. N. telefoninis pokalbis su A. Š. . I. N. klausia A. Š. „ar jiems reikalingas visas“, pašnekovai tariasi dėl kainos, I. N. sako, kad reikia 400 Lt (t. 1 b. l. 84-85). I. N. pokalbiai su O. M. vyko 2007 m. balandio 6, 9, 19, 20 d., kartais po keletą kartų per dieną. O. M. klausia „kaip reikalai“, I. N. atsako, kad „normaliai“, O. M. pasako, kad trumpai skambtelėti negalės ir kad paskambins į duris. O. M. sako I. N. , kad jai reikės 5 vienetų, geresnių, nes ima ne sau, klausia, ar galės atšokti ir kad jai reikės „kaip vakar“, I. N. atsako, kad ji trumpai skambteltų (t. 1 b. l. 107-108, 116-117, 119). Panašaus pobūdžio pokalbiai vyko ir tarp I. N. ir kitų nenustatytų asmenų. Telefoninių pokalbių metu ir SMS pranešimais tariamasi dėl susitikimų, nenustatyti asmenys SMS pranešimuose reiškia savo nepasitenkinimą „kur jūsų sąžinė už 40 Lt dvidešimtuką man davėt, dar ir nedidelę“. Pokalbių metu I. N. žada „atidėti 5 didelius“. Naktinio pokalbio metu nenustatytas asmuo klausia I. N. , ar galima pas jį užlėkti, šis klausia „kiek tau“, tas asmuo atsako, kad „vieną“, pažada, kad „aš tuoj būsiu kaip kulka“. Dar kito pokalbio metu I. N. sako, kad išeina i gatvę, klausia „kiek tau“, pašnekovas atsako, kad „vieną“ ir jis jau privažiuoja (t. 1, b. l. 94, 95-96, 103, 104-105, 109, 115, 116, 121). Nuteistosios N. K. pokalbiai su N. D. įrašyti 2007 m. kovo 15, 19, 21, balandžio 5, 16, 20 d. Jos pokalbių turinys panašus į jau aprašytuosius. Kai kurie iš tų pokalbių netgi informatyvesni. N. D. prašo parašyti SMS „kai turėsi“, N. K. klausia „už pinigus ar į skolą“, atsako, kad parašys „kai bus“, dar pasako, kad dabar nėra, Igoris išvažiavęs. Tariasi su N. D. dėl susitikimo, N. K. jam sako, kas šis „pamajačintų“. Susitaria dėl susitikimo, bet N. D. sako, kad pinigus duos tik kitą rytą, N. K. atsako neigiamai. N. D. sako N. K. , kad bus po 10 min. ir kad ji „paruoštų su maišeliu“, N. K. atsako, kad „gerai, pamajačinsi“. Telefoninio pokalbio metu tariamasi dėl susitikimo, N. D. sako, kad iki kitos dienos paliktų telefoną, N. K. atsako neigiamai ir dar pasako, kad „šiandien važiuosime imti kitą partiją“. N. D. klausia kaip reikalai, N. K. jam atsako, kad „vėliau bus, I. išvažiavo imt“ (t. 1, b. l. 96, 100, 101, 106, 114, 116, 117). N. K. pokalbiai su S. B. įrašyti 2007 m. balandžio 3, 16, 20 d. Telefonu jie tariasi dėl susitikimų, iš pokalbio matosi, kad N. K. važiuoja automobiliu kartu su I. N. , klausia šio, kur turi atvažiuoti S. B. . Kito pokalbio metu S. B. sako N. K. , kad atneš kompiuterį, o ši duos jam du „čekius“, įkalbinėja N. K. , kad kompiuteris geras. N. K. atsakinėja, kad ji nemoka kompiuterio patikrinti, galiausiai pasako „atvažiuosi, susitarsim“. Dar kito pokalbio metu N. K. sako S. B. , kad ji laukia Igorio pati, šis nuvažiavo „imti“, pataria paskambinti po valandos. Dar kito pokalbio metu N. K. pasako S. B. , kad šis trumpai skambteltų I., klausia jo, ar šis nė karto nevežė I. į (duomenys neskelbtini) g. ir į Lazdynus. S. B. sako „ai, jis (duomenys neskelbtini) g., tai dar reikia jį nuvežti“, N. K. atsako, kad „reikia paimti ir nuvežti, kad paimtų“. Po to S. B. klausia, ar gali važiuoti su tėvu, N. K. atsako, kad „su tėvu nereikia, tu ką?“, susitaria, kad S. B. paskambins už valandos (t. 1, b. l. 105-106, 111-112, 118-119). Pokalbiai tarp N. K. ir A. Š. įrašyti 2007 m. balandžio 5, 12, 14 d. A. Š. N. K. , ar jie namuose, žada užvažiuoti ir skambtelti. Kito pokalbio metu pati N. K. sako, kad A. Š. atvažiavęs skambteltų, šis aiškina, kad telefoną atiduos į lombardą, tada N. K. sako „nu, tai pastuksensi“. A. Š. klausia „pas jus reikalai normaliai?“, N. K. atsako „taip, du dar yra“. A. Š. prašo palikti jam „vieną“ ir sako, kad „tuoj būsiu“. Dar kito pokalbio metu telefonu sako N. K. „aš pas tave aukšte jau, išeik“, N. K. klausia „kiek tau, grąžos reikia?“, A. Š. atsako „du, aha, dvidešimt“ (t. 1, b. l. 106, 109, 111). Užrašyti N. K. telefoniniai pokalbiai su R. R. 2007 m. balandžio 13, 21, 24 d. R. R. sako, kad užeis, N. K. jo klausia „kiek tau“, šis atsako, kad „vieną“. Kitų pokalbių metu R. R. sako N. K. , kad pas ją užeis O., kad „vakare vakar tai dar mažiau daugiau normalus buvo, todėl aš paimsiu vieną ar du, pažiūrėsiu, jei normalus, tai...“ R. R. skambina N. K. , sako, kad jis prie durų, „paimk man vieną, dešimt grąžos“ (t. 1, b. l. 110, 120, 121). Ypač atkreiptinas dėmesys į N. K. ir R. R. pokalbį 2007 m. balandžio 24 d., 19.28 val. R. R. klausia, ar gali „duoti I.“, N. K. atsako, kad jo nėra, jis išvažiavęs, po to dar sako „dabar pas mus mažai liko, jis išvažiavo, jeigu jis atveš, tada duosiu. Už valandos kokios paskambink“ (t. 1, b. l. 121). Iš bylos matosi, kad po šio pokalbio N. K. , vesdama šuniuką, išėjo į namo kiemą, ten pasitiko heroino atsivežusį I. N. ir juos abu sulaikė policija. N. K. pokalbiai su O. M. įrašyti 2007 m. balandžio 20 ir 24 d. Jos tariasi dėl susitikimų, N. K. sako, kad O. M. trumpai skambteltų, ši sako, kad jai reiks „kaip vakar“, O. M. sako „nu atidarykit, aš jau prie durų“, kito pokalbio metu sako „N., aš aukšte, paimk aštuonis vienetus, 80 Lt grąžos“ (t. 1, b. l. 110, 120, 121). Užrašyti ir panašaus turinio telefoniniai pokalbiai tarp N. K. ir kitų, nenustatytų asmenų laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 7 d. iki balandžio 18 d. Vieno iš šių pokalbių metu nenustatytas asmuo N. K. prašo „J., prašymas toks, tu gali man duoti normalų, nu, tokį kaip sau?“, N. K. klausia kiek reikia, vieno ar dviejų, priduria, kad „tu dar skolingas“ (t. 1, b. l. 92-98, 102, 106,111-115). Svarbūs ir nuteistųjų I. N. ir N. K. tarpusavio pokalbiai 2007 m. balandžio 5, 20, 24 d. I. N. klausia, kas yra, kodėl išjungti visi telefonai, N. K. atsako, kad savo telefoną įjungia dabar, o „darbinis“ įjungtas. I. N. sako N. K. , kad beveik valandą sėdi pas E.. I. N. sako „galvojau „musara“ ar dar kas nors“, N. K. atsako „nu, tu iš proto išsikraustei“. Kito pokalbio metu N. K. sako I. N. „klausyk, nesuprantu, ko niekas neskambina, iš savo telefono skambinu dabar į „darbinį“ – telefonas yra išjungtas arba už ryšio zonos ribų“. I. N. skambina N. K. , sako „mes laukiam, kol E. mašiną sutvarkys, jei jis atvažiuos, paims mus, suvažinėsim. Bus greičiau“. N. K. jam atsako „a, nu, gerai, pasakysiu, kad į Rinktinės važiuotų“. Abu nuteistieji susirašinėja SMS žinutėmis, I. N. pranešinėja N. K. , kur jis važiuoja, N. K. prašo jo parašyti, kai važiuos namo. I. N. skambina N. K. , klausia jos, ką ji veikia, o ši atsako, kad dabar žiūri televizorių ir kad „jau viską padalino“ (t. 1, b. l. 84, 85, 87, 88). Atkreiptinas dėmesys ir į jų paskutinį telefoninį pokalbį 2007 m. balandžio 24 d., 20.46 val. I. N. skambina N. K. , klausia „nu, kur tu?“, ši atsako „gatvėje“, I. N. sako „ai, nu viskas, aš jau privažiavau“, N. K. jam sako „davaj“. Iš bylos matosi, kad po to I. N. išlipa iš automobilio, su jį pasitikusia N. K. įeina į savo namo laiptinę ir ten jie abu sulaikomi. Asmens kratos metu pas I. N. randamas ir paimamas maišelis su heroinu.

Išanalizavus ir įvertinus nurodytus telefoninius pokalbius, jų visumą kartu su jau kitais aptartais įrodymais, kolegijos nuomone, visiškai patvirtina nuteistiesiems I. N. ir N. K. pareikštus kaltinimus, o taip pat dar kartą paneigia visus jų apeliacinių skundų argumentus. Telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų tekstuose tikrai nevartojami žodžiai „narkotikai“ arba „heroinas“, tokių žodžių pašnekovai akivaizdžiai vengia, tačiau akivaizdu, kad vyksta pokalbiai apie prekybą narkotinėmis medžiagomis. Dėl to nekyla jokių abejonių kartu įvertinus ir kitus jau išdėstytus nuteistuosius apkaltinančius įrodymus. Pažymėtina, kad šiuos įrodymus patvirtina taip pat BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka perskaityti kiti I. N. bei N. K. , taip pat liudytojų S. B. ir A. Š. parodymai. Jau išdėstytuose ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotuose parodymuose nuteistoji N. K. irgi buvo visiškai prisipažinusi kalta ir parodžiusi, kad heroiną pažįstamiems narkomanams pardavinėjo ne tik I. N. , bet ir ji pati. Liudytojai S. B. ir A. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams irgi buvo parodę, kad jie heroiną pirko ir iš I. N. , ir iš N. K. . Nors šie ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai negali būti pripažįstami įrodymais, jie patvirtina kitais įrodymais jau nustatytas bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nuteistoji N. K. nurodo, kad neaišku apie kokias medžiagas pasakoja liudytojai, jos ir nuteistojo I. N. skunduose taip pat nurodoma, kad nebuvo tiriama, kokia medžiaga buvo pardavinėjama N. D. , O. M. , R. R. , S. B. bei A. Š. , skunduose nurodoma, kad BK 260 str. numatyto nusikaltimo dalykas yra specifinis, todėl teismas turėjo remtis specialisto arba ekspertizės išvada. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti. I. N. ir N. K. patys prisipažino, kad abu vartojo tik heroiną, I. N. asmens kratos ir nuteistųjų bute padarytos kratos metu irgi rasta tik ši narkotinė medžiaga. Telefoninių pokalbių metu apie narkotinių medžiagų rūšį neužsimenama, tačiau kaltinime išvardinti iš nuteistųjų narkotikus pirkę liudytojai taip pat parodė, kad jie iš I. N. bei N. K. pirkdavo tik heroiną. Jau buvo paminėtas nuteistųjų sulaikymo dieną, t. y. 2007 m. balandžio 24 d., įvykęs nuteistosios N. K. ir R. R. telefoninis pokalbis, kurio metu N. K. sako, kad „dabar pas juos mažai liko, jis išvažiavo, jeigu jis atveš, tada duosim“. Šis pokalbis patvirtina, kad buvo kalbama apie I. N. ir N. K. bute „mažai likusias“ narkotines medžiagas. Kratos metu bute tikrai buvo rasti tik 7 popieriniai lankstinukai iš viso su 0,153 g heroino, tai patvirtina specialisto išvada. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad I. N. ir N. K. kitiems asmenims pardavinėjo būtent heroiną, tai patvirtina ne tik kiti įrodymai, bet ir specialisto išvada. Jau aptarti telefoniniai pokalbiai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad I. N. ir N. K. , kaip ir nurodoma kaltinime, heroiną pardavinėjo N. D. , O. M. , S. B. , R. R. , A. Š. ir kitiems, nenustatytiems asmenims. Pokalbių išklotinės leidžia teigti, kad šių nuteistųjų nusikalstamos veikos laikotarpis bei intensyvumas buvo netgi didesni negu nurodoma kaltinimuose bei priimtame nuosprendyje. Nuteistoji N. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad sulaikymo dieną iš namų niekur nebuvo išvažiavusi, nežinojo, kur buvo išvažiavęs, iš kur sugrįžo I. N. ir ką jis parsivežė. Apeliantė nurodo, kad tai patvirtina policijos pareigūno R. J. parodymai, kad ji iš laiptinės su šuniuku išėjo tik prieš pat atvažiuojant prie to namo I. N. . Dar nurodoma, kad nė vienas sulaikyme dalyvavęs policijos pareigūnas nematė, kaip ji pardavinėjo heroiną. Šie apeliantės argumentai irgi atmetami. Sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai tikrai nematė N. K. , pardavinėjančios narkotines medžiagas, ir tai natūralu, nes nuteistieji buvo sulaikyti ne tada, kai narkotikus pardavinėjo, o kai I. N. į namus atgabeno naują neteisėtai įgyto heroino kiekį. Tuo tarpu jau atparti telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad N. K. gerai žinojo, kad I. N. iš namų išvyko įgyti narkotinių medžiagų, laukė jo sugrįžtančio ir specialiai išėjo pasitikti. Nors apie tai kaltinime nenurodoma ir kolegija to nekonstatuoja, vis dėlto galima manyti, kad išeidama su šuniuku iš namų prieš pat I. N. sugrįžimą su įsigytu maišeliu heroino, N. K. tiesiog stebėjo aplinką arba jos išėjimas iš namo į kiemą buvo ženklas I. N. , kad atsigabenti heroiną į jų namus nėra kliūčių. Išdėstytas aplinkybes patvirtina jau aptarti telefoniniai pokalbiai. Jau nurodytas 2007 m. balandžio 24 d., 19.28 val., įvykęs N. K. ir R. R. pokalbis patvirtina, jog N. K. žinojo, kad I. N. išvyko įgyti heroino, laukė jo ir žadėjo parduoti R. R. narkotikų tą pačią dieną sakydama jam, kad šis paskambintų už valandos. Iš jau aptarto tą pačią dieną, 20.46 val., vykusio nuteistųjų tarpusavio pokalbio matosi, kad jau privažiuodamas automobiliu prie namų I. N. telefonu klausia N. K. „nu, kur tu?“, ši atsako „gatvėje“, I. N. pasako, kad jau privažiavo, o N. K. atsako „davaj“. Netgi pačios nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomas liudytojas R. J. teisme parodė, kad N. K. su šuniuku iš laiptinės išėjo prieš pat privažiuojant I. N. , o susitikę jie abu iš karto vėl nuėjo į laiptinę, kur buvo sulaikyti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad N. K. į lauką išėjo turėdama tikslą ne pavedžioti šuniuką, o pasitikti heroiną atgabenusį savo sugyventinį ir kartu su juo iš karto grįžti į savo butą. Apeliaciniame skunde nuteistoji N. K. nurodo, kad nesitarė su I. N. padaryti jokio nusikaltimo, kad teismas netinkamai įvertino jos ir I. N. dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir pobūdį ir kad nėra jokių objektyviųjų bei subjektyviųjų jos ir I. N. bendrininkavimo požymių. Bendrininkavimą neigia ir nuteistasis I. N. . Šiuos apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad nusikalstamos veikos padarymo bendrininkų grupe teismas I. N. ir N. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino, nuosprendyje neišdėstyti ir jokie išvados apie šių nuteistųjų bendrininkavimą motyvai. Nepaisant to, pati kaltinime ir nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad I. N. ir N. K. veikė bendrininkų grupe, kolegijos nuomone, yra pagrįsta. BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 str. numatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas konstatuoja šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikia kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3d.). Jau aptartais įrodymais šioje byloje nustatyta, kad neteisėtai įgytas narkotines medžiagas kartu gyvenę nuteistieji I. N. ir N. K. kartu laikė savo bute ir suprato, kad tos medžiagos prikauso jiems abiems, būdami narkomanais abu kartu tas medžiagas ir vartojo. Taip pat įrodyta, kad I. N. ir N. K. heroiną pardavinėjo kitiems asmenims. Jau aptartais įrodymais, pirmiausia šių nuteistųjų tarpusavio, taip pat jų ir kitų asmenų telefoninių pokalbių bei SMS pranešimų išklotinėmis, nustatytos ir kitos bendrininkavimą patvirtinančios aplinkybės. Įrodyta, kad I. N. ir N. K. ne tik žinojo apie vienas kito nusikalstamą veiką, tačiau ir derino savo veiksmus, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Iš I. N. ir N. K. tarpusavio telefoninių pokalbių matosi, kad tarp keleto telefonų, kuriais naudojosi abu nuteistieji, vienas iš jų buvo „darbinis“, į kurį skambindavo iš nuteistųjų narkotikus pirkdavę asmenys. I. N. išvykus iš namų N. K. darydavo pardavimui skirtus popierinius lankstinukus su narkotine medžiaga, juos pardavinėjo, telefonu kitus asmenis informuodavo apie tai, kad I. N. išvykęs įgyti narkotinių medžiagų ir nurodydavo, kada tie asmenys tų medžiagų galės pas juos nusipirkti. I. N. išvykus iš namų nuteistieji nuolat vienas kitam skambindavo telefonu arba siuntinėjo SMS pranešimus informuodami vienas kitą apie savo veiksmus. Jau buvo nurodyta apie tai, kad grįždamas namo įgijęs heroino, I. N. iš anksto apie tai informavo N. K. , o ši specialiai ėjo jo pasitikti. Pagal BK 260 str. narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas įgijimas ir tolesnis tų pačių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas kvalifikuojamas kaip vientisas pavienis nusikaltimas. Nurodytų medžiagų įgijimas laikymas, gabenimas, pardavimas ar kitoks platinimas pripažįstami tos pačios – pavienės nusikalstamos veikos epizodais. Jau aptartais įrodymais šioje byloje nustatyta, kad ir I. N. , ir N. K. buvo susitarę veikti bendrai, suvokė, kad kėsinasi į tą patį nusikaltimo objektą ir bendrais veiksmais realizavo nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, abu narkotines medžiagas neteisėtai laikė ir pardavinėjo, jie veikė kaip bendravykdytojai. I. N. narkotines medžiagas dar ir įgijo bei jas gabeno, o N. K. tai suvokė ir tuo metu pagal vaidmenų pasiskirstymą atliko kitokius veiksmus. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad I. N. ir N. K. tą pačią nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe, be to, N. K. pagrįstai pripažinta bendravykdytoja ne tik narkotines medžiagas laikant ir parduodant, tačiau ir jas įgyjant bei gabenant.

Nuteistųjų R. M. ir E. B. parodymai ir jų apeliacinių skundų argumentai jau buvo išdėstyti. E. B. visų apklausų metu kaltu neprisipažino, pripažino, kad pažįsta R. M. ir I. N. , taip pat pripažino, kad 2007 m. balandžio 24 d. jo automobiliu I. N. buvo jį nuvežęs pas R. M. , o po to parvežė į namus (duomenys neskelbtini) g., tačiau nuteistasis visada aiškino, kad jokio nusikaltimo nepadarė, narkotinių medžiagų iš R. M. neįgijo, jų I. N. nepardavinėjo ir prie šios nusikalstamos veikos neprisidėjo jokiais kitais veiksmais. Tuo tarpu nuteistasis R. M. savo parodymus keitė. Iš pradžių jis duoti parodymus atsisakė, o vėlesnių apklausų metu parodė, kad narkotines medžiagas jam į namus atnešė ir paliko E. B. , kuris vėliau pas jį ateidavo ir pasiimdavo dalį tų pačių jo paliktų miltelių. Teisme pakeitęs parodymus R. M. jau parodė, kad jo bute rasti narkotikai buvo ne E. B. , o juos jam atnešė pažįstamas A. B. . Teismui R. M. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu E. B. apkalbėjo įkalbėtas ir apgautas policijos pareigūnų, kurie rodė kažkokį dokumentą ir sakė jam, kad E. B. jau prisipažino ir duoda jį apkaltinančius parodymus. Nuteistųjų E. B. ir R. M. apeliacinių skundų argumentuose yra daug tarpusavio prieštaravimų. E. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nesurinkta jokių jo kaltės įrodymų. Nesutikdamas su nuosprendžiu E. B. skunde nurodo šio nuosprendžio dalį, kurioje nurodoma, kad jo kaltė grindžiama nuteistųjų I. N. , N. K. ir R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas nurodo, kad teismas šiais parodymais negalėjo remtis, nes teisme kiti nuteistieji parodymus pakeitė ir nurodė, kad jį (E. B. ) ikiteisminio tyrimo metu buvo apkalbėję, taip pat paaiškino parodymų pakeitimo priežastis. R. M. teisme parodė, kad narkotikus jam atnešė ne jis (E. B. ), o A. B. . R. M. paaiškino, kad jį apkalbėjo suklaidintas policijos pareigūnų, kurie jam aiškino, kad jį patį kaip nusikaltime dalyvavusį asmenį jau nurodo E. B. . Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje akistatoje į jo klausimą, kas nurodė sakyti, kad narkotikai yra E. B. , R. M. atsakė, kad tai padarė tyrėja. Kiti nuetistieji teisme irgi paaiškino, kodėl jį buvo apkalbėję. I. N. parodė, kad iš jo narkotikų nepirko, o jį buvo apkalbėjęs dėl pareigūnų vartoto fizinio ir psichologinio smurto. Nuteistoji N. K. teisme paaiškino, kad irgi buvo jį apkalbėjusi, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nėščia, matė pareigūnų sumuštą savo sugyventinį I. N. , todėl ir pati bijojo fizinio smurto panaudojimo. E. B. skunde nurodo, kad esant tokioms aplinkybėms, teismas negalėjo vadovautis kitų nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir kad remtis tokiais parodymais draudžia įstatymas. Tuo tarpu kito nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentai kitokie ir netgi priešingi negu E. B. , tačiau irgi susiję su nuosprendyje išdėstytomis teismo išvadomis. Apeliaciniame skunde R. M. neneigia, kad jo bute kratos metu narkotinės medžiagos tikrai buvo surastos, tačiau jis nurodo, kad tų medžiagų tikrai nepardavinėjo ir kitaip neplatino. Nurodo, kad jo bute saugojimui paliktomis narkotinėmis medžiagomis nedisponavo, o jo tyčia buvo nukreipta tik į tų medžiagų saugojimą, t. y. tik į narkotinių medžiagų laikymą. Kiti R. M. apeliacinio skundo argumentai neatitinka netgi jo paties teisme duotų parodymų apie tai, kad narkotikus jo bute paliko jo pažįstamas A. B. . Apeliaciniame skunde R. M. nurodo, kad nuosprendyje teismas įrodymais pripažino jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jais pagrindė savo išvadas. Apeliantas nurodo apie teismo išvadą, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su kitais bylos duomenimis, taip pat apie tai, kad teisingais teismas pripažino jo parodymus, kad narkotikai, kurie buvo rasti jo bute, priklausė E. B. . Nors apeliaciniame skunde R. M. tiesiogiai nenurodo apie E. B. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, toliau savo skunde jis nurodo apie teismo nenuoseklumą padarant išvadą, kad jis (R. M. ) nenustatytomis aplinkybėmis įgijo labai didelį kiekį heroino turėdamas tikslą šią narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas teisingais pripažino ir I. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl turėjo patikėti ir I. N. parodymais, kad šis nuteistasis narkotikus pirko pas E. B. , pinigus paliko jo namuose, o narkotikus E. B. I. N. padavė pasiėmęs juos iš jo (R. M. ) buto, kuriame juos laikė. Skunde R. M. nurodo, kad teisme keisti parodymus yra jo teisė, tačiau laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad pakeisdamas parodymus jis siekia padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės E. B. bei padėti visiems kitiems kaltinamiesiems. Apelianto nuomone, pripažinęs jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisingais ir atitinkančiais kitus įrodymus, teismas turėjo patikėti ir ta jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalimi, kurioje jis nurodė, kad jis bute tik laikė kitam asmeniui priklausančius narkotikus, tačiau jų nepardavinėjo ir kitaip neplatino.Jis nurodo, jog nesutinka ir su teismo išvada, kad jo kaltę platinus narkotinę medžiagą heroiną irgi patvirtina tie patys jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apeliantas nurodo, kad tokių parodymų niekada nedavė.

Didžioji dalis R. M. ir E. B. kaltę patvirtinančių įrodymų šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta išdėstant kitų nuteistųjų I. N. ir N. K. kaltės įrodymus. Tai yra dalis nuteistųjų R. M. ir E. B. parodymų teisiamajame posėdyje, nuteistojo I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų V. V. ir R. J. parodymai, kratų protokolai, specialistų išvados ir telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokolai, kuriuose padarytos nuteistųjų R. M. , E. B. , I. N. ir N. K. telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų išklotinės. Nors nuteistasis E. B. savo kaltę neigia iš viso, o R. M. kaltu prisipažįsta tik iš dalies, kai kurias byloje nustatytas aplinkybes pripažįsta jie patys ir apie tas aplinkybes parodė teisiamajame posėdyje. Nuteistasis E. B. parodė, kad tikrai buvo pažįstamas su I. N. ir R. M. , taip pat pats parodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. vakare pas jį atvyko I. N. , kuris jį jo automobiliu „Mazda 626“ nuvežė į namus pas R. M. . E. B. taip pat parodė, kad I. N. pasilikus automobilyje, buvo trumpam užėjęs pas R. M. į jo butą, po to vėl išėjo į kiemą, įsėdo į savo automobilį ir I. N. parvežė jį į namus (duomenys neskelbtini) g. I. N. jo automobiliu vienas nuvažiavo į savo namus. Nespėjusį grįžti į savo butą E. B. sulaikė policijos pareigūnai. Kitas nuteistasis R. M. teisme irgi parodė, kad buvo pažįstamas su E. B. , taip pat pripažino, kad savo bute laikė maišelius su milteliais suprasdamas, kad tai yra narkotinės medžiagos. Nuteistasis parodė, kad tas medžiagas jo bute anksčiau buvo palikęs po to miręs jo pažįstamas A. B. . R. M. neigia, kad dalį tos narkotinės medžiagos perdavė E. B. , tačiau teisme pripažino ir pats parodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. vakare pas jį į namus E. B. buvo atvažiavęs. Buvo išgėręs, kalbėjo apie žvejybą ir pasiūlė kartu išgerti. Jam atsisakius E. B. iš jo buto išėjo. Iš to, ką teisme parodė E. B. ir R. M. , matosi, kad dalį kaltinime nurodytų aplinkybių, t. y. E. B. susitikimą su I. N. , šių nuteistųjų vykimą kartu pas R. M. ir E. B. trumpalaikį užėjimą į R. M. butą, patys nuteistieji pripažįsta ir šios aplinkybės jokių abejonių nekelia. Tačiau tolesnius nuteistųjų parodymus apie tai, kad R. M. bute jie tik trumpai pasikalbėjo apie žvejybą ar kitus asmeninius reikalus ir kad šio susitikimo metu R. M. neperdavė E. B. narkotikų, kolegija atmeta. Vertinant šiuos nuteistųjų parodymus pirmiausia pažymėtina, kad jie jau patys savaime yra neįtikinantys. E. B. parodė, kad tą vakarą buvo girtas ir būtent tuo paaiškina, kodėl automobiliu nevažiavo pas R. M. pats, o prašė, kad jį nuvežtų I. N. . E. B. pripažįsta, kad prieš tai tą pačią dieną kalbėjosi su R. M. telefonu, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl irgi telefonu negalėjo su juo pasitarti dėl žvejybos, o nutarė važiuoti pas R. M. į namus. Kad E. B. atvykimo pas R. M. į namus tikslas nebuvo tik pokalbis dėl žvejybos, patvirtina ir labai trumpas nuteistųjų susitikimo laikas. R. M. parodė, kad po trumpo pokalbio E. B. iš jo buto išėjo ir jis jam jokių narkotikų neperdavė, tačiau R. M. irgi nesugebėjo paaiškinti, kokiu būdu netrukus po to pas I. N. asmens kratos metu buvo surasta dalis paties R. M. bute laikomo heroino. Šią nuteistųjų E. B. ir R. M. parodymų dalį paneigia ir jų kaltę patvirtina kiti išnagrinėti įrodymai. Policijos pareigūnas liudytojas V. V. parodė, kad apie I. N. , E. B. ir R. M. nusikalstamą veiką prekiaujant heroinu ir apie planuojamą 2007 m. balandžio 24 d. šių nuteistųjų susitikimą turėjo išankstinės operatyvinės informacijos. Tą dieną jis stebėjo R. M. butą, matė, kaip prie namo, kuriame gyveno R. M. , automobiliu atvažiavo E. B. ir I. N. . Iš automobilio išlipęs E. B. vienas nuėjo į R. M. butą, greitai iš ten sugrįžo, sėdo į tą patį automobilį ir jie kartu nuvažiavo. V. V. parodė, kad važiavo iš paskos, matė, kaip I. N. parvežė E. B. iki jo namų (duomenys neskelbtini) g., ten E. B. išlipo, o I. N. tuo pačiu automobiliu nuvažiavo iki savo namų (duomenys neskelbtini) g. Perdavus informaciją telefonu, ten iš automobilio išlipusį ir su savo sugyventine į namo laiptinę įėjusį I. N. sulaikė kiti policijos pareigūnai. Asmens kratos metu pas I. N. buvo surastas ir paimtas maišelis su heroinu. Apie tai, kaip prie savo namų buvo sulaikytas I. N. ir kaip pas jį asmens kratos metu, o po to kratos metu I. N. ir N. K. bute buvo surastos narkotinės medžiagos, parodė kitas policijos pareigūnas R. J. , jo parodymai jau buvo aptarti. Taip pat jau buvo išdėstyti ir aptarti kratų protokolų duomenys bei specialistų išvados apie tai, kad sulaikymo metu pas nuteistąjį I. N. buvo surastas maišelis su 2,235 g heroino, o I. N. ir N. K. bute surasti 7 popieriniai lakstinukai irgi su heroinu, kurio bendra masė yra 0,153 g. Iš karto po I. N. sulaikymo buvo padaryta krata nuteistojo R. M. bute, kurios metu šaldytuve padėtoje dėžutėje buvo surasti du polietileniniai maišeliai su viduje esančiais milteliais. Tos pačios kratos metu koridoriaus spintoje surastos ir paimtos elektroninės svarstyklės. Jos buvo surastos įdėtos į dėžutę, ten pat rasta 17 vnt. tuščių polietileninių maišelių. Specialistų išvada patvirtina, kad viename R. M. bute rastame maišelyje buvo rasta 8,328 g (49,5%), o kitame maišelyje – 2,959 g (54,6%) narkotinės medžagos heroino. Bendroji kratos metu rastos narkotinės medžiagos heroino masė yra 11,287 g. Kita specialisto išvada patvirtino, kad ant kratos metu R. M. bute surastų elektroninių svarstyklių paviršių buvo rasti ne tik heroino, bet ir kitų narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių pėdsakai. Kad R. M. ne tik laikė bute narkotines medžiagas heroiną, tačiau ir nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis dalį jų išplatino E. B. , o šis heroiną pardavė I. N. , patvirtina nuteistojo I. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tos apklausos metu I. N. parodė, kad susipažino su E. B. maždaug prieš 2-3 mėnesius iki sulaikymo, iš jo sužinojo, kad E. B. gali gauti narkotinės medžiagos heroino ir nuo to laiko pradėjo heroiną pirkti pas jį. Dažniausiai pirkdavo pas E. B. heroino po 5 g ir sumokėdavo jam 850 Lt, kartais pirkdavo ir po 10 g už 1700 Lt. Dėl susitikimų jie susitardavo telefonu. 2007 m. balandžio 24 d., apie 18-19 val., jis vėl paskambino E. B. , pasakė, kad jam reikia heroino ir šis pasiūlė atvykti į namus (duomenys neskelbtini) g. Jam ten nuvykus E. B. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g. E. B. buvo išgėręs, todėl automobilį vairavo jis. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) g. E. B. parodė namo kiemą, kur reikia sustoti, vienas išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Kol jis su automobiliu apsisuko, kad galėtų važiuoti atgal, E. B. jau grįžo, įsėdo į automobilį ir padavė jam maišelį su 5 g heroino. Jis E. B. parvežė namo į (duomenys neskelbtini) g., ten šis išlipo, o jis pats tuo pačiu E. B. automobiliu parvažiavo prie savo namų (duomenys neskelbtini) g. Prie namo sutiko savo sugyventinę N. K. , kartu su ja užėjo į namo laiptinę ir ten juos sulaikė policijos pareigūnai. I. N. parodė, kad 850 Lt už šias narkotines medžiagas jis E. B. sumokėjo tą dieną atvykęs pas jį į namus (duomenys neskelbtini) g. Jis taip pat parodė, kad jo bute popieriniuose lankstinukuose esantį heroiną jis irgi pirko pas E. B. maždaug prieš tris savaites laiko. Tada jis irgi paskambino E. B. , atvyko pas jį į (duomenys neskelbtini) g., irgi sumokėjo 850 Lt, tuo pačiu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. ir sustojo netoli parduotuvės Maxima“. E. B. kažkur nuėjo, grįžo po 3-5 min. ir padavė maišelį su 5 g heroino. Jo bute rasti heroino likučiai buvo tą kartą pas E. B. pirkto heroino dalis. Teisme nuteistasis I. N. parodymus pakeitė ir parodė, kad heroiną pirko ne pas E. B. , o pas kažkokį kitą asmenį. Tik po to paskambino E. B. , nuvažiavo pas jį ir atidavė pinigus, nes buvo E. B. skolingas. Dar po to nuvežė E. B. į (duomenys neskelbtini) g., o po to parvežė atgal į jo namus (duomenys neskelbtini) g. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. nurodo, kad teisme I. N. heroino pirkimą iš jo paneigė, o anksčiau buvo jį apkalbėjęs, tačiau šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Šiame nuosprendyje nuteistojo I. N. parodymai jau buvo išsamiai išdėstyti ir aptarti, taip pat jau buvo išdėstyti motyvai, dėl kurių kolegija atmetė I. N. parodymus teisiamojo posėdžio metu, o pripažino įrodymais ir rėmėsi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Šiais I. N. parodymais grindžiamos ir išvados dėl E. B. kaltės, nes būtent šie parodymai atitinka kitais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes. Iš bylos matosi, kad teisme pakeistus nuteistojo I. N. parodymus, taip pat nuteistųjų E. B. ir R. M. parodymus ir jų apeliacinių skundų argumentus, paneigia dar viena svarbi aplinkybė, kurios teismas nepaminėjo skundžiamame nuosprendyje. Iš jau aptartų specialisto išvadų matosi, kad kratų metu R. M. bute, pas I. N. asmens kratos metu ir jo bute buvo surastos tos pačios rūšies narkotinės medžiagos – visur buvo surastas heroinas. Tačiau skiriasi tame heroine esančios grynosios narkotinės medžiagos (laisvos bazės) kiekis. Kratos metu R. M. bute rastame viename maišelyje heroino laisvos bazės kiekis yra 49,5%, o kitame maišelyje buvusio heroino – 54,6 %. I. N. bute kratos metu lankstinukuose rasto heroino laisvos bazės kiekis yra 38,6%, asmens kratos metu pas I. N. surasto heroino laisvos bazės kiekis yra 49,5%. Specialistų išvadose heroino laisvos bazės kiekis nurodytas dešimtųjų procento dalių tikslumu, o skirtingose vietose surasto heroino laisvos bazės kiekis skiriasi net keletu procentų. Tačiau nustatyta, kad viename R. M. bute surastame maišelyje ir asmens kratos metu pas I. N. surastame maišelyje buvusio heroino laisvos bazės kiekis yra visiškai vienodas – 49,5%. Tai visiškai paneigia I. N. teisme pakeistus parodymus apie tai, kad jis heroiną įsigijo iš kito, nenustatyto asmens. Be to, ši aplinkybė, kartu su kitais aptartais įrodymais, patvirtina, kad sulaikymo dieną pas I. N. surastas heroinas buvo įgytas būtent pas R. M. . Ši aplinkybė ir kiti įrodymai taip pat patvirtina, kad šį heroiną R. M. išplatino E. B. , o šis jį pardavė I. N. . Apeliaciniuose skunduose nuteistieji R. M. ir E. B. nurodo, kad po sulaikymo ant jų rankų ir drabužių nebuvo surasta jokių narkotinių medžiagų pėdsakų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jau aptartų jų kaltės įrodymų. Iš specialisto išvados (t. 1, b. l. 55-56) matosi, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta ne tik E. B. ir R. M. , tačiau ir paties I. N. rankų delnų nuoplovose, nors šis nuteistasis prisipažįsta įgijęs maišelį su heroinu ir jis buvo pas jį surastas asmens kratos metu. Narkotinių medžiagų pėdsakų neradimas ant nuteistųjų rankų patvirtina tik tai, kad vieni kitiems nuteistieji heroiną perdavinėjo jau gerai supakuotą, tuo tarpu elektroninių svarstyklių suradimas kratos metu R. M. bute ir specialisto išvada apie heroino ir kitų rūšių narkotinių medžiagų pėdsakus ant šių svarstyklių patvirtina, kad heroinas į mažesnius maišelius būdavo pilstomas būtent nuteistojo R. M. bute. Tai patvirtina ir kartu su elektroninėmis svarstyklėmis toje pačioje dėžutėje rasti tušti polietileniniai maišeliai. Nustatyta, kad 2007 m. balandžio 24 d. E. B. į butą pas R. M. buvo užėjęs labai trumpam laikui, svarstyklės ir maišeliai su heroinu kratos metu buvo rasti skirtingose buto vietose, be to, maišeliai su heroinu rasti dėžutėje, kuri buvo įdėta į šaldytuvą. Šios aplinkybės patvirtina, kad maišelio su heroinu, kurį po to pardavė I. N. , E. B. tikrai negalėjo pasiimti pats ir to nežinant R. M. . Šios aplinkybės patvirtina, kad narkotines medžiagas į butą užėjusiam E. B. perdavė būtent R. M. . Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad kratos metu jo bute narkotinių medžiagų nebuvo surasta, tyrėjas V. V. teismui pateikė ne visus telefoninių pokalbių garso įrašus, jų vertimus darė iš patirties ir vadovavosi subjektyvia savo nuomone, teismas net nesiaiškino šio tyrėjo darbo stažo, teismui nebuvo pateikti kriminalinio pasaulio terminų žodynai, pagal kuriuos buvo vertinami pokalbių įrašai. Šiuos apelianto argumentus kolegija taip pat atmeta. Iš bylos matosi, kad kratos metu E. B. bute (duomenys neskelbtini) g. narkotinių ar psichotropinių medžiagų tikrai nebuvo surasta, tačiau tai nepaneigia kitų jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir netgi atitinka kaltinime šiam nuteistajam dėstomas aplinkybes. E. B. nuteistas už tai, kad įgijęs heroiną pas R. M. , tuoj pat (duomenys neskelbtini) g. pardavė šias narkotines medžiagas I. N. . Jis nebuvo kaltinamas narkotinių medžiagų laikymu, todėl tų medžiagų nesuradimas jo bute bylos aplinkybėms neprieštarauja. Į kitus apelianto argumentus atsakė apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklaustas policijos pareigūnas liudytojas V. V. . Šis liudytojas papildomai paaiškino nuteistųjų sulaikymo aplinkybes. Jis parodė, kad E. B. nebuvo sulaikytas tuo metu, kai išėjo iš R. M. buto, nes policijos operacijos tikslas buvo surinkti įrodymus apie visus prekyboje heroinu dalyvavusius asmenis. Sulaikius E. B. , atsakomybės būtų išvengęs I. N. , be to, kilus triukšmui prie pat R. M. namų, šis nuteistasis galėjo spėti savo bute laikomus narkotikus paslėpti. V. V. taip pat parodė, kad narkotikų kontrolės skyriuje tyrėju dirba nuo 2000 m. Jis klausėsi telefoninių pokalbių ir iš darbo patirties pagal pokalbių metu vartojamą žargoną suprato, kad nuteistieji kalba ir tariasi dėl narkotikų atvežimo, perdavimo ir pardavimo. Jo nuomone, įrašyti pokalbiai buvo informatyvūs. V. V. taip pat parodė, kad yra išsaugoti tik teismui pateikti pokalbių įrašai, o kiti įrašai, neturėję reikšmės šiai bylai, buvo sunaikinti. Liudytojo V. V. parodymai dar kartą patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas tik tada, kai apie nuteistųjų nusikalstamą veiką policija jau buvo surinkusi pakankamą kiekį operatyvinės informacijos. Tai, kad įrašyti reikšmės šiai bylai neturintys pokalbių įrašai buvo sunaikinti, irgi nėra įstatymo pažeidimas arba tyrėjų darbo trūkumas. BPK 154 str. yra nustatyta elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo tvarka. Šio BPK straipsnio 7 d. yra nurodyta, kad tyrimui reikšmės neturintys duomenys ir garso įrašai, kurie nėra bendroje laikmenoje su reikšmingais bylai duomenimis ir įrašais, prie bylos nepridedami ir prokuroro nutarimu sunaikinami surašant atitinkamą aktą. Šioje byloje telefoninių pokalbių įrašai buvo daromi vadovaujantis ne BPK normomis, o Operatyvinės veiklos įstatymu. Šio įstatymo 17 str. nurodyta, kad įslaptinta operatyvinė informacija įstatymų nustatyta tvarka gali būti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese. Jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi būti surašomas protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo. Kaip tik tai ir buvo padaryta šioje byloje. Prie bylos yra pridėtas operatyvinės informacijos išslaptinimo protokolas (t. 1, b. l. 81), teismui buvo pateikti tik išslaptinti duomenys ir tai buvo padaryta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Tuo tarpu nuteistojo E. B. skundo argumentai apie tai, kad tyrėjas V. V. darė pokalbių vertinimus pagal savo subjektyvią nuomonę, irgi visiškai nepagrįsti. Apie tai, kaip suprato pokalbių turinį, tyrėjas išdėstė tik duodamas teisme parodymus, be to, jo surašytų protokolų pabaigose yra kai kurių įrašytų frazių paaiškinimai. Tačiau priimdamas nuosprendį teismas rėmėsi ne šiais duomenimis, o jau nurodytuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose išdėstytomis tiksliomis telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų išklotinėmis. Išvadas dėl jų turinio padarė pats teismas. Jau buvo nurodyta apie tai, kad skundžiamame nuosprendyje išsamesnė pokalbių įrašų analizė neišdėstyta, tačiau visos pokalbių išklotinės teisiamajame posėdyje buvo perskaitytos ir jos, kolegijos nuomone, patvirtina svarbias bylos aplinkybes. Nuteistojo E. B. dėl to dėstomi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Jau nurodytuose telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant operatyvinio tyrimo veiksmus protokoluose yra padarytos nuteistųjų I. N. , N. K. , E. B. ir R. M. telefoninių pokalbių išklotinės laikotarpiu nuo operatyvinio tyrimo pradžios iki nuteistųjų sulaikymo dienos. Iš šių protokolų matosi, kad nuteistųjų E. B. ir I. N. telefoniniai pokalbiai vyko 2007 m. kovo 24, 27, 29, 30 d., balandžio 1, 2, 4, 6, 8, 23, 24 d. Kolegija nurodo kai kurias šiems pokalbiams būdingas ištraukas. E. B. skambina I. N. , šis sako, kad jam kažkas paskambins už valandos-dviejų, E. B. sako „a, pinigus renka, taip?“ I. N. atsako „nu“, sako E. B. „tai gal tu paimk, o aš surinksiu pinigus ir namo užvešiu“. E. B. atsako, kad „žmogus dabar užimtas, važiuos pas advokatą, bus laisvas po dviejų valandų“. SMS pranešime E. B. rašo I. N. , kad šis skolingas „370, 370, 50, 200“, liepia rinkti pinigus ir atvažiuoti pas jį, vartojami necenzūriniai žodžiai. E. B. telefonu sako I. N. „nu, paimk pinigus ir atvažiuok, jei valandos bėgyje spėsime, tai spėsime“, I. N. atsakydamas klausia, ar reikia 935, E. B. sako „taip“. I. N. sako, kad „bloga diena“, bet jis pasistengs, E. B. atsako, kad šis nebūtų „liurbis“ ir kad uždirbinėtų pinigus. E. B. skambina I. N. , klausia, ar jam „kaip visada ar kaip?“, I. N. klausia E. B. „galim nuvažiuoti paimti „penketą?“, E. B. atsako „galim, užvažiuok“, I. N. jam sako, kad ima pinigus. Kito pokalbio metu I. N. vėl sako E. B. , kad reikia nuvažiuoti „penketo“ ir kad pas jį „padalinta“, E. B. atsako, kad jam tuoj paskambins. I. N. sako „E., nu padaryk paskutinį kartą, aš gi visada..., pažada, kad pinigai bus antradienį. E. B. klausia jo, kiek bus paskutinių kartų, sako, kad jam šie skambučiai nereikalingi, jam reikalingi pinigai ir kad jis „tenai pastoviai imti skolon negali“, priduria, kad tuoj perskambins. I. N. skambina E. B. , klausia jo „kad buhalterija sueitų“, minimi įvairūs skaičiai. E. B. klausia I. N. , kiek šis jam skolingas, I. N. klausia „už merginas?“ ir atsako, kad 1870 plius 50, pašnekovai ginčijasi dėl sumų. Ypač svarbūs nuteistųjų pokalbiai 2007 m. balandžio 24 d., t. y. jų sulaikymo dieną. 10.45 val. I. N. skambina E. B. , sako „nu, reikia E., penketą“, E. B. atsako „penkių mergų iš karto?“, pasako, kad tuoj perskambins (t. 1, b. l. 82, 130, 131, 132, 133-134, 135, 136, 137-138, 142-143). Nuteistųjų E. B. ir R. M. telefoniniai pokalbiai įrašyti 2007 m. kovo 23, 26, 27, 29, balandžio 1, 6, 8, 15, 21, 24 d. E. B. ir R. M. klausinėja vienas kito, koks gyvenimas, E. B. klausia, kada R. M. važiuos į miestą, šis pažada palaukti, jeigu atvažiuos per valandą laiko, E. B. pasako, kad „tuoj paskambins žmogui“ ir sužinos, R. M. klausia „nu, o kaip tas tavo žmogus“, E. B. atsako „šitas, ai, darbininkas?“, dar pasako, kad „žmonės dingsta po truputį, konkurencija tikriausiai“. E. B. skambina R. M. , sako, kad stovi prie jo namo, šis atsako „na, tai gerai“. E. B. skambina R. M. , abu sveikina vienas kitą su šventėmis, E. B. sako, kad galvoja pas R. M. užvažiuoti į svečius, sako „merginų, pasilinksmininsim“, R. M. atsako „davaj, užvažiuok“. E. B. klausia, ar R. M. „privažiuos“ pas jį, R. M. atsako, kad taip, klausia ar „šitam per penkis ar per dešimt skambinti?“, E. B. atsako „per dešimt“. 2007 m. balandžio 24 d., 10.48 val., E. B. skambina R. M. , klausia, kur šis yra ir kada bus namie, sako „o čia merginos“, „daug merginų, kokios geros“, R. M. atsako „nu, viskas gerai, aš tau paskambinsiu“. 20.00 val. E. B. skambina R. M. , klausia „į svečius galima?“, R. M. atsako „užvažiuok“, E. B. pasako, kad „tuoj užvairuosim“ (t. 1, b. l. 126, 129-130, 130-131, 132, 138, 140-141, 143). Iš bylos matosi, kad netrukus po to automobiliu „Mazda 626“ I. N. ir E. B. atvažiavo prie R. M. namo, E. B. trumpam užėjo pas R. M. , grįžęs sėdo į tą patį automobilį, buvo parvežtas namo, o pas sulaikytą I. N. asmens kratos metu buvo surastas maišelis heroino. Analizuojant šiuos telefoninius pokalbius, iš jų matosi, kad nuteistieji žodžių „narkotikai“, „heroinas“ tikrai nenaudojo, atskiri šie pokalbiai tikrai neleistų suprasti tikrosios jų temos. Tačiau įvertinant tų pokalbių visumą tikrai galima suprasti, kad kalbama apie narkotines medžiagas, konkrečiai apie heroiną. Pažymėtina, kad pokalbiai apie „merginas“ vyko ne tik tarp E. B. ir R. M. , tačiau ir tarp E. B. ir I. N. . Jau buvo nurodytas šių nuteistųjų pokalbis, kurio metu I. N. klausia E. B. , kiek jis skolingas už merginas ir po to abu nuteistieji mini įvairius skaičius. Nuteistųjų E. B. ir I. N. pokalbiai apie tai, kad reikia važiuoti „penketo“, E. B. ir R. M. pokalbis apie tai, kad kažkam reikia skambinti „per 5 ar per 10“ irgi reiškia narkotinių medžiagų gramų skaičių, tokia išvada daroma ir iš bendro pokalbių turinio, o ypač įvertinant kitais įrodymais šioje byloje nustatytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo teisėjui I. N. kaip tik ir parodė, kad jis pas E. B. kiekvieną kartą pirkdavo dažniausiai po 5 g heroino. Specialisto išvadoje nurodyta, kad asmens kratos metu pas I. N. surasto heroino masė buvo 2,235 g, tačiau tai yra tik narkotinės medžiagos grynoji masė, o iš tikrųjų kratos metu surastų miltelių svoris buvo 4,877 g, kas ir atitinka nuteistųjų vartotą „penketuko“ sąvoką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kada ir kokia tvarka vykdavo šie pokalbiai. Iš nurodytų protokolų matosi, kad dažniausiai po to, kai I. N. paskambindavo E. B. , jie pasikalbėdavo apie „penketukus“, apie tai, kaip I. N. renka pinigus, E. B. iš karto po to skambindavo R. M. , pakalbėdavo bendromis temomis, E. B. paminėdavo žodį „merginos“, pasiklausdavo R. M. , kada šis bus namuose arba pasakydavo, kad užvažiuos į svečius. Tas pats nustatyta ir sulaikymo, t. y. 2007 m. balandžio 24 d. Be jau nurodytų nuteistųjų pokalbių šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į kitus telefoninius pokalbius. Jau buvo nurodyta apie tai, kad 10.45 val. I. N. skambino E. B. ir sakė, kad jam reikia „penketuko“, E. B. pasitikslino, ar reikia „penkių mergų iš karto“. Iš karto po to, 10.48 val., E. B. skambino R. M. , klausė, kada šis bus namuose, sakė, kad „daug merginų, kokios geros“ (t. 1, b. l. 142-143). 19.28 val. N. K. paskambino R. R. , klausė, kur I. N. . N. K. atsakė, kad jis išvažiavo, „jeigu atveš, tada duosim“, patarė paskambint už valandos (t. 1, b. l. 121). 20.00 val. E. B. vėl paskambino R. M. ir pasakė „tuoj užvairuosim“, po to kartu su I. N. nuvažiavo pas R. M. . Vienas užėjęs pas R. M. į butą, E. B. netrukus grįžo ir I. N. jį parvežė namo. 20.46 val. I. N. važiuodamas automobiliu paskambino N. K. , paklausė, kur ji yra, ši atsakė, kad gatvėje, I. N. išlipo iš automobilio, su N. K. užėjo į namo laiptinę ir ten juos sulaikė policija. Asmens kratos metu pas I. N. buvo surastas maišelis heroino. Visa ši įvykių eiga paneigia nuteistųjų versijas apie tai, kad jų telefoniniai pokalbiai vyko apie asmeninius reikalus, taip pat paneigia ir nuteistojo E. B. aiškinimus, kad sulaikymo dieną jis važiavo pas R. M. tik pasitarti dėl žvejybos. Bendras pokalbių turinys leidžia padaryti išvadą, kad I. N. su E. B. važiavo pas R. M. įsigyti heroino, R. M. maišelį su narkotine medžiaga perdavė E. B. , o šis – I. N. . Įrašytų pokalbių visuma leidžia padaryti ir kitas išvadas. Panašaus pobūdžio telefoniniai pokalbiai tarp nuteistųjų vyko nuo 2007 m. kovo mėn. pabaigos, todėl galima teigti, kad nuteistųjų nusikalstama veika neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis buvo intensyvi ir truko ilgesnį laikotarpį negu nurodoma kaltinimuose. Ikiteisminio tyrimo teisėjui nuteistasis I. N. parodė, kad pas jį bute rasto heroino likučiai irgi buvo įgyti tokiu pačiu būdu kaip ir 2007 m. balandžio 24 d., tačiau tada 5 g heroino E. B. jam pardavė maždaug prieš tris savaites, t. y. maždaug 2007 m. balandžio pradžioje. Tada E. B. jam heroiną irgi pardavė (duomenys neskelbtini) g. Šie I. N. parodymai, specialisto išvada apie tai, kad I. N. namuose rastų narkotinių medžiagų likučiai irgi buvo heroinas, ir jau aptartų telefoninių pokalbių turinys, kolegijos nuomone, patvirtina taip pat ir kaltinimų dalį dėl nuteistųjų neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2007 m. balandžio mėn., tiksliau nenustatytą dieną. Pažymėtina, kad tai iš dalies patvirtina netgi nuteistojo R. M. teisme duoti parodymai apie tai, kad maišelį, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo heroinas, jo pažįstamas A. B. jo bute paliko maždaug 2007 m. balandžio viduryje arba šio mėnesio pradžioje. Telefoninių pokalbių įrašai atsako į klausimą, kodėl pas nuteistuosius R. M. ir E. B. po sulaikymo nebuvo surasta konkreti 850 Lt pinigų suma, kurią I. N. nurodo sumokėjęs E. B. . Kratos metu pas R. M. bute buvo surasta ir paimta 280 Lt, o kratos metu E. B. bute rasta 2000 Lt (4 kupiūros po 500 Lt), asmens kratos metu pas E. B. rasti 273,50 Lt. Telefoninių pokalbių analizė patvirtina, kad atsiskaitymai tarp nuteistųjų vykdavo nebūtinai narkotikų pardavimo metu, įrašyta net keletas I. N. ir E. B. pokalbių apie heroino įsigijimą į skolą, nuteistieji pokalbių metu ginčydavosi, kiek I. N. E. B. skolingas, todėl pas šį nuteistąjį surasta pinigų suma 500 Lt kupiūromis nebūtinai turėjo sutapti su suma, kurią nurodo sumokėjęs I. N. . Tai gali būti paaiškinama ir tuo, kad E. B. narkotikus pardavinėjo, o taip pat tuo, kad jo bute, kuriame gyveno dar ir nuteistoji O. D. , krata buvo padaryta tik kitą dieną po E. B. sulaikymo. Bet kuriuo atveju abejoti I. N. parodymais apie tai, kad heroiną E. B. jam pardavė už 850 Lt, pagrindo nėra. Apie tai, kaip tarpusavyje atsiskaitydavo E. B. ir R. M. , byloje nebuvo nustatyta ir kaip tik todėl R. M. buvo pripažintas kaltu ne dėl narkotinių medžiagų pardavimo, o dėl jų platinimo E. B. .

Nuteistieji I. N. , N. K. , R. M. ir E. B. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neišdėstė jų kaltės įrodymų ir jų vertinimo motyvų, be pagrindo atmetė kitus įrodymus, teismo išvadose yra prieštaravimų, be to, tos išvados pagrįstos tik prielaidomis. Nuteistasis E. B. nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 str. 3, 4, 5 d. reikalavimus, abejones įvertino jo nenaudai, neišnagrinėjo bylos ir taip pažeidė BPK 1 str. reikalavimus. Nuteistieji R. M. ir E. B. nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas buvo šališkas, o E. B. taip pat nurodo, kad pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. numatyta teisė, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. Nuteistasis I. N. taip pat nurodo, kad teismas nuosprendį pagrindė teisme neišnagrinėtais įrodymais – neperklausytais telefoninių pokalbių įrašais ir teisme neapklaustų liudytojų S. B. ir A. Š. parodymais. N. K. skunde nurodo, kad surašant nuosprendį teismas pažeidė BPK 302-307str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 reikalavimus.