Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl M. L. ir E. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą labai didelio kiekio (12 932,8 g) metamfetamino įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje nuteisti ir M. L. bei D. J., tačiau kasacinis skundas dėl jų nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria atmesti nuteistojo E. S. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka; panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kurioje atmesti nuteistojo E. S. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai, ir baudžiamąją bylą E. S. nutraukti; arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendį ir E. S. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 238 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas iki galo neišnagrinėjo nuteistojo E. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų dalies apie aplinkybes, svarbias D. A. parodymų (perskaitytų teisiamajame posėdyje) vertinimui. Neatsižvelgta į tai, jog ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant D. A. (kuris teisminio proceso metu buvo miręs) nebuvo sudarytos galimybės toje apklausoje dalyvauti nei E. S., nei jo gynėjui, o tai būtų leidę patikslinti su kaltinimu susijusias aplinkybes. Taip E. S. negalėjo įgyvendinti teisės (kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas) pačiam ar per savo gynėją apklausti kaltinimo liudytoją. Kasatoriaus manymu, vertinant D. A. parodymus, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad jis teistas už vieną tyčinį nusikaltimą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Be to, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad asmeniškai pats D. A. ilgą laiką vykdė nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų disponavimu. Jis disponavo garažu, kuriame ne tik aptiktas labai didelis kiekis psichotropinių medžiagų, bet ir buvo auginamos narkotinės medžiagos. Dėl šių priežasčių D. A. parodymai nėra patikimi ir jais galima būtų remtis tik tuo atveju, jeigu jų nepaneigtų kiti bylos duomenys. Tuo tarpu dalį šio asmens parodymų paneigė liudytojai M. B. ir V. V., kuriuos, pasak kasatoriaus, D. A. apkalbėjo, todėl neatmestina, kad jis galėjo apkalbėti ir E. S.. Kasatorius pažymi ir tai, kad D. A. po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kai davė E. S. kaltinančius parodymus) ilgai netrukus buvo paleistas iš suėmimo, jam pritaikyta švelniausia kardomoji priemonė. Teismo posėdyje 2009 m. sausio 9 d. liudytojas (pareigūnas) T.M. patvirtino, jog D. A. taikytos kardomosios priemonės sušvelninimą lėmė konkretūs jo parodymai. Tai rodo buvus akivaizdų sandorį. Byloje atlikta daug specialių tyrimų, kurie, priešingai įtariamojo D. A. parodymams, nepatvirtino E. S. kaltės, nes jų metu nenustatyta pastarojo fizinių kontaktų su daugybe garaže buvusių psichotropinių medžiagų bei priemonių toms medžiagoms gaminti, ruošti, tačiau šie objektyvūs įrodymai neįvertinti. Tai, kad ant gaiviojo gėrimo butelio, rasto minėtame garaže, buvo aptiktas E. S. pėdsakas, tik patvirtina šio parodymus, kad pasijutęs blogai po „žolės“ parūkymo jis iš jo atsigėrė.

Sprendžiant E. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą svarbu yra ir tai, kad slapto filmavimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams tapo žinomas 2007 m. liepos 13 d. jo buvimo garaže faktas dar tą pačią ar kitą (2007 m. liepos 14 d.) dieną. Be to, D. A., apklausiamas 2007 m. spalio 4 d., nurodė E. S. vardą ir pavardę, tačiau šis buvo sulaikytas tik 2008 m. balandžio 2 d., t. y. ne iš karto. Tai patvirtina, kad tyrėjai nebuvo įsitikinę kokiomis nors tiesioginėmis E. S. sąsajomis su narkotikų verslu ir jo vykdytojais. Tą rodo ir slapto sekimo metu gauti duomenys, tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus, 2008 m. rugpjūčio 28 d. protokole užfiksuotų aplinkybių apie konkrečių asmenų lankymąsi garaže. Šie duomenys nepatvirtina, kad E. S. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, susijusius su psichotropinių medžiagų pakavimu, taip pat jie rodo (ir tai yra svarbu), kad per visą E. S. buvimo garaže laiką jis nebuvo jame pasilikęs vienas.

Kasaciniame skunde daroma išvada, kad E. S. pripažintas kaltu nustačius vienintelę aplinkybę – jo buvimą keletą valandų garaže 2007 m. liepos 13 d. Tai rodo ir kaltinamajame akte suformuluotas nesuprantamas, prieštaringas, abstraktus, kaltinamojo gynybos teises pažeidžiantis kaltinimas ir tokio nuosprendyje tik neesmingai pakoreguoto kaltinimo inkriminavimas E. S.. Be to, kasatorius pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą organizavę bei kontroliavę prokurorai šios bylos baudžiamąjį procesą iš esmės vilkino, ne dėl E. S. kaltės jis užtruko nepagrįstai ir neteisėtai ilgai, dėl to nuteistasis šį laiką buvo ir tebėra laikomas izoliuotas nuo visuomenės.

Kasatorius teigia, kad jeigu kasacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindų perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka ar jeigu nebūtų nustatytas pagrindas šią bylą E. S. nutraukti, tokiu atveju jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai turi būti pakeisti – nuteistojo veiksmai perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 238 straipsnio 1 dalį, paskiriant nuteistajam atitinkamą bausmę.

Atsiliepime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius prašo nuteistojo gynėjo kasacinį skundą atmesti. Prokuroro manymu, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl mano, kad nuteistasis E. S. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo, ir visiškai pagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, jog E. S. ir M. L., veikdami kartu su D. A., disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Prokuroras nurodo, kad šias aplinkybes patvirtina ištirtų įrodymų visuma: techninių priemonių panaudojimo protokolai atliekant operatyvinius veiksmus, kratų protokolai, tyrimą atlikusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados, D. A., kitų asmenų parodymai. Prokuroras teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė apeliacinių skundų teiginius dėl neteisingo įrodymų vertinimo. Teismas pažymėjo, kad buvimo garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kaune, Islandijos pl. 81, aplinkybės neneigė ir patys nuteistieji E. S. bei M. L.. Prokuroro manymu, nuteistųjų parodymais ir kitais objektyviais įrodymais nustatyti faktai leido pagrįstai atmesti apeliacinių skundų argumentus, tariamai paneigiančius E. S. kaltę disponavus labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Taip pat prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog E. S. garaže nepakavo psichotropinių medžiagų ir nebuvo prie jų prisilietęs, nusikalstamos veikos kvalifikavimui esminės įtakos neturi, nes vien tai nepaneigia fakto, kad šios medžiagos buvo jo žinioje, kad kaltinamasis suvokė jų kiekį. Be to, tai patvirtina ir kryptingi, apgalvoti veiksmai iki atvykimo į garažą ruošiantis gabenti psichotropines medžiagas (bilietų įsigijimas į Vokietiją), garaže praleisto laiko trukmė. Pastaroji aplinkybė paneigia E. S. o versiją, esą jis išsigando pamatęs narkotikus ir savanoriškai atsisakė daryti nusikalstamą veiką. Prokuroras pažymi, kad kitoks teismo ištirtų įrodymų vertinimas, negu norėtų nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nėra esminis BPK pažeidimas, kuris turi įtakos teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimui. Pagal įstatymą įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kaltinamojo ar gynybos nuomonė apie jų leistinumą teismui nėra privaloma.

Prokuroro manymu, kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismui pašalinus vieną iš BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veikos aplinkybių nuosprendis tapo prieštaringu (nes tuo pačiu yra paneigiama neteisėto psichotropinių medžiagų gabenimo veika), yra nepagrįsti. Kasaciniame skunde pateiktą įvykių interpretaciją apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė. Teismas nuosprendžio išvadas pagrindė ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis ir išsamiai išnagrinėjo apeliacinius skundus, nes atsakė į visus esminius jų argumentus (dėl E. S. veikos kvalifikavimo, bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo), todėl nepažeidė BPK reikalavimų. Pasak prokuroro, pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka nėra, skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 331, 305, 307, 320 straipsnių reikalavimus.

Prokuroras teigia, kad taip pat nepagrįsti kasacinio skundo motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo vertinant E. S. padarytus veiksmus; teismų sprendimuose nurodyti argumentai, kodėl nėra teisinio pagrindo E. S. padarytą nusikalstamą veiką, atitinkančią BK 260 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 238 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistojo E. S. gynėjo kasaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad apeliacines instancijos teismas, pripažindamas, jog E. S. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuosprendyje nekonkrečiai ir neaiškiai nurodė šios veikos padarymo faktines aplinkybes, liko neaišku, už ką E. S. yra nuteistas. Be to, kaip nurodė kasatorius, teismo sprendimas yra prieštaringas.

BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šio skyriaus BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Tai yra esminės aplinkybės, pagal kurias nustatomas konkrečios nusikalstamos veikos, numatytos atitinkamame BK specialiosios dalies straipsnyje, sudėties buvimas ar nebuvimas. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Dėl to nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės teismo nuosprendyje turi būti išdėstytos tiksliai, aiškiai, nurodant visa, kas reikšminga nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui. Pažymėtina, kad jeigu byloje yra keli kaltinamieji, dalyvavę tų pačių nusikalstamų veikų padaryme, jų veiksmai turi būti individualizuoti, t. y. aprašyti taip, kad nekiltų abejonių, kokią konkrečią veiką padarė kiekvienas iš jų, o tuo atveju, jei buvo bendrininkavimas (BK 24, 25 straipsniai), – atskleistas ir bendrininkavimo turinys. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis šių BPK reikalavimų neatitinka.

BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ir kitokį labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Taigi šiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje (jo dalyje) nurodytos kelios alternatyvios, savarankiškos veikos. Šioje byloje sprendžiant baudžiamosios atsakomybės, veikos kvalifikavimo klausimus, nebuvo aiškiai nustatyti ir tiksliai atskleisti E. S. (kartu ir M. L.) veiksmai, kuriais buvo realizuota atitinkama nusikalstamos veikos sudėtis (sudėtys) ir kurie yra numatyti BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Pagal teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes aprašant pripažintas įrodyta nusikalstamas veikas liko neaišku, kam inkriminuoti psichotropinių medžiagų gabenimo veiksmai, ar nustatytas bendrininkavimas.

Pirmosios instancijos teismas, aprašydamas E. S. (ir M. L.) pripažinta įrodyta nusikalstamą veiką, nurodė: M. L. ir E. S. neteisėtai įgijo ir laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent: veikdami kartu su D. A., iki 2007 m. liepos 12 d., ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo 26 003,64 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. D. A. laikotarpiu iki 2007 m. liepos 11 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijus ne mažiau kaip 10 kg miltelių, turinčių psichotropinių medžiagų - metamfetamino, M .L. laikotarpiu iki 2007 m. liepos 12 d. Kaune, Vilijampolės mikrorajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijus 16 003,64 g miltelių, turinčių savo sudėtyje psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tęsdami savo nusikalstamą veiką, veikdamas grupe su D. A., 2007 m. liepos 13 d., apie 12.00 val., neteisėtai gabeno šią psichotropinę medžiagą automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Savanorių pr., iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Islandijos pl. 81, kur šią psichotropinę medžiagą neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 14 d., 11.05 val., kai ši psichotropinė medžiaga – 26 003,64 g baltos spalvos miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį – 12932,8 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, supakuotos 27 bespalvės plastikinės plėvelės paketuose, apvyniotuose rudos spalvos plastikine juosta, buvo rastos ir paimtos kratos metu. Taigi, iš nusikalstamos veikos aprašymo apkaltinamajame nuosprendyje matyti tai, kad psichotropinė medžiaga (įgyta per du kartus) 2007 m. liepos 13 d., apie 12 val., buvo neteisėtai gabenama automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Savanorių pr., iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Islandijos pl. 81 (ten neteisėtai laikyta iki 2007 m. liepos 14 d. 11.05 val.). Pažymėtina, kad kaltinamajame akte aprašant E. S. veiką, kuria jis kaltintas, be kitų aplinkybių (susijusių su psichotropinių medžiagų įgijimu, laikymu), nurodyta, kad jis, veikdamas grupe su D. A. ir M. L., laikotarpiu 2007 m. liepos 13 d., apie 12.00 val., neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo pastato Nr, (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Savanorių pr., iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Islandijos pl. 81. Aprašant M. L. veiką, kaltinamajame akte, be kitų aplinkybių (susijusių su psichotropinių medžiagų įgijimu bei laikymu), nurodyta, kad jis, veikdamas kartu su D. A. ir E. S., 2007 m. liepos 13 d., apie 12 val., neteisėtai gabeno psichotropinę medžiagą automobiliu „Ford Focus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Savanorių pr., iki garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, Islandijos pl. 81.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje darydamas išvadas dėl E. S. (ir M. L.) inkriminuotų veikų įrodytumo bei kvalifikavimo apibendrintai nurodė, kad jie, veikdami kartu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 12 932, 8 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, ir ši jų veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai. Nuosprendyje teismas detalizavo tik neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą, tačiau nesukonkretino kaltinamajame akte nurodytų kitų veikos turinį apibūdinančių faktinių aplinkybių (pvz., dėl psichotropinių medžiagų gabenimo).

Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl E. S. (ir M. L.) nuteisimo už neteisėtą labai didelio kiekio (12 932,8 g) metamfetamino įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos šios išvados. 1. Konstatuota, kad E. S. (ir M. L.) neteisėtai laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, t. y. jie, veikdami kartu su D. A., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo mirties, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Kaune, Islandijos pl. 81, nuo 2007 m. liepos 13 d. apie 12.00 val. iki 2007 m. liepos 14 d. 10.05 val. laikė 26 003,64 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje – 12932, 8 g metamfetamino, supakuotų 27 plastikiniuose paketuose, kol ši medžiaga buvo rasta ir paimta kratos metu. 2. Konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad E. S. (ir M. L.) kartu su D.A. iki 2007 m. liepos 12 d. ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo 26 003,64 g miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos metamfetamino, todėl šias aplinkybes iš apkaltinamojo nuosprendžio pašalino kaip nekonkrečias ir pagrįstas prielaidomis. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl psichotropinių medžiagų įgijimo, t. y. pašalindamas šias aplinkybes (arba panaikindamas šią apkaltinamojo nuosprendžio dalį), apeliacinės instancijos teismas konkrečiau neaprašė, iš naujo neišdėstė nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kurias pripažino esant įrodytomis; nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas taip pat nepateikė jokių savo išvadų apie tai, ką nustatė dėl psichotropinės medžiagos gabenimo, nepasisakė dėl šios teisinę reikšmę turinčios aplinkybės.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje nutartyje nurodyti apeliacinės instancijos teismo padaryti BPK reikalavimų pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė teismui priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl E. S. ir jo gynėjo apeliacinių skundų dalies, kurioje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis abstraktus, E. S. veika aprašyta jos neindividualizuojant, kad E. S. nebendrininkavo, ir nebuvo įrodytos visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, tai reiškia – ir neteisėtas psichotropinės medžiagos gabenimas. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5, 7 dalių nuostatas, reikalaujančias patikrinti bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniuose skunduose, ir savo sprendime nurodyti jį paaiškinančius motyvus.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl E. S. (ir M. L.) kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos sudėties, dėl jų kaltės bei veikos kvalifikavimo, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Atsižvelgus į tai, ką pripažino esant įrodyta pirmosios instancijos teismas, ir išanalizavus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, šio teismo išvados dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų ir jas padariusių asmenų laikytinos prieštaringomis.

Pažymėtina, kad byloje nustatytinos bei įrodinėtinos aplinkybės, liečiančios kasatorių E. S., yra susijusios ir su nuteistojo M. L. veika, už kurią šis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, todėl padaryti esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir pastarajam, nepadavusiam kasacinio skundo (BPK 376 straipsnio 2 dalis). Dėl to naikintina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl abiejų nuteistųjų ir iš naujo apeliacine tvarka nagrinėtina (tikrintina) bylos dalis dėl E. S. ir M. L. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (pagal nuteistojo E. S. bei jo gynėjo ir nuteistojo M. L. gynėjo apeliacinius skundus).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų E. S. gynėjo kasacinio skundo argumentų, nes jie susiję su apeliaciniame procese iš naujo nagrinėtinais klausimais, o kasacinės instancijos teismas negali varžyti žemesnės instancijos teismo išankstinėmis išvadomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendis dėl M. L. ir E. S. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.