- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2-2429-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33103-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Ieškovas
- S. G., E. G., N. T.
- Atsakovas
- Č. B.
- Advokatai
- Darius Krukonis, Aleksandras Gončarkas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. G., E. G. ir N. T. ieškinį atsakovui Č. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovai S. G., E. G. ir N. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Č. B. dėl skolos priteisimo, prašydami priteisti iš atsakovo 36 413,67 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovai nurodė, kad prašoma priteisti 36 413,67 Eur suma yra ieškovų tėvo H. G., mirusio 2018 m. sausio 14 d., palikimo dalis – atsakovo skola mirusiajam. Ieškovai teigė, kad po tėvo mirties buvo atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21343-18, kurio metu nustatyta, jog 2016 m. birželio 3 d. įgaliojimu Nr. 5656 H. G. įgaliojo atsakovą Č. B. už ne mažiau kaip 90 000 Eur parduoti H. G. priklausiusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkio pastatus ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir nupirkti H. G. vardu kitą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), bei šį turtą rekonstruoti pritaikant nuolatiniam gyvenimui. Veikdamas šio įgaliojimo pagrindu, atsakovas 2016 m. liepos 4 d. sudarė nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. JŠ-7822, kuria turtas parduotas už 90 000 Eur, o pinigai sumokėti atsakovui. 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8352 H. G. vardu nupirktas žemės sklypas ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pagal šią sutartį už turtą atsakovas pardavėjams sumokėjo 30 000 Eur, kurie pervesti į pardavėjos N. G. sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas pateikė ranka surašytą raštą dėl H. G. pinigų, gautų pardavus turtą, panaudojimo, tačiau, ieškovų teigimu, ne visais atvejais rašte nurodytas pinigų panaudojimas pagrįstas išlaidų dokumentais: 1) nėra duomenų, kad atsakovas už nupirktą sodo žemės sklypą bei namą būtų sumokėjęs pardavėjams 13 392,86 Eur grynais; 2) nėra duomenų, kad už pirktą sodo žemės sklypą bei namą būtų sumokėtas rašte nurodytas 3 000 Eur avansas; 3) už sodo namo remonto darbus UAB ,,Losrita“ buvo sumokėta 14 985,30 Eur, o ne 34 006,11 Eur, t. y. nepagrįstas 19 020,81 Eur panaudojimas; 4) nėra duomenų, kad už vandens įvedimą į sodo namą būtų sumokėta 1000 Eur M. J.. Taigi, atsakovas, veikęs pagal įgaliojimą ir pardavęs H. G. priklausiusį turtą už 90 000 Eur, ne visą šią sumą išleido naujam namui įsigyti ir remontuoti, dalies jos negrąžino ir liko skolingas H. G. 36 413,67 Eur (13 392,86 Eur + 3 000 Eur +19 020,81 Eur +1000 Eur). Mirus įgaliojimą Nr. 5656 suteikusiam asmeniui – H. G. – jo teises ir pareigas pagal šį įgaliojimą perėmė jo teisių perėmėjai įpėdiniai ieškovai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnis). Jiems atsakovas turi grąžinti visą, ką yra gavęs vykdydamas įgaliojimą (pavedimą) (CK 2.147 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2.144, 2.150 straipsniai).
Atsiliepimas
3. Atsakovas Č. B. atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovą ir H. G., pastarojo buvusią sutuoktinę A. G., taip pat atsakovą ir ieškovę N. T. bei jos sutuoktinio motiną Č. T. siejo ilgalaikiai santykiai, kai atsakovas, jam išduotų įgaliojimų (2010 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimas Nr. 6795, 2012 m. gegužės 23 d. įgaliojimas Nr. 4664, 2013 m. vasario 19 d. įgaliojimas Nr. 1442, 2014 m. lapkričio 28 d. įgaliojimas Nr. 11907) pagrindu, tvarkė nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, detaliojo planavimo, nekilnojamojo turto sandorių sudarymo ir pan. klausimus; atsakovui nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos. Tuo tarpu H. G. vaikai (ieškovai) iš esmės nesirūpino savo tėvu ir pradėjo jį lankyti tik prieš pat mirtį, todėl nežino atsakovą ir mirusįjį siejusių santykių turinio.
4. Atsakovo teigimu, H. G. 2016 m. birželio 3 d. įgaliojimu Nr. 5656 įgaliojo atsakovą parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur; H. G. vardu nuosavybės teise nupirkti žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir juos renovuoti bei pritaikyti gyvenimui. Atsakovas šiuos veiksmus atliko, o už parduotą mirusiajam priklausiusį turtą gauti 90 000 Eur buvo panaudoti taip, kaip nurodyta atsakovo ranka surašytoje pinigų panaudojimo ataskaitoje: 1) žemės sklypas ir sodo namas, esantys (duomenys neskelbtini), Vilnius, nupirkti už 46 500 Eur (3 000 Eur sumokėti sodo žemės sklypo ir namelio pardavėjams avansu grynais pagal preliminarios 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties 3.2 punktą; 30 000 Eur sumokėta pardavėjams bankiniu pavedimu pasirašius pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, 13 392,86 Eur sumokėta pardavėjams grynais pinigais juos perduodant pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną ir 107,14 Eur sumokėtas banko mokestis už pinigų išgryninimą); 2) už sodo namo rekonstrukciją ir pritaikymą nuolatiniam gyvenimui UAB ,,Losrita“ sumokėta 34 006,11 Eur pagal 2016 m. birželio 2 d. sutartį Nr. STAT160602-1 dėl statybos darbų sodo name atlikimo (14 985,30 Eur sumokėta bankiniais pavedimais ir 19 020,81 Eur grynaisiais pinigais). Statybos darbus atlikusios bendrovės direktorius pasiūlė taikyti nuolaidas statybos darbų kainai, jei bus atsiskaitoma grynaisiais pinigais, H. G. su tuo sutiko, todėl sąskaitos buvo išrašytos mažesnėms sumoms, nei iš tiesų sumokėta už atliktus darbus grynaisiais pinigais. 3) 1 000 Eur už vandens įvedimą su M. J. buvo atsiskaityta darbus atlikusio asmens ir atsakovo tarpusavio reikalavimų įskaitymo būdu, jokių pretenzijų šis asmuo atsakovui nėra pareiškęs. Statybos darbų išlaidas patvirtinantys dokumentai, čekiai, buvo perduoti pačiam H. G. ir tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusi jo sugyventinė J. L. R. H. G. mirė 2018 m. sausio 15 d., tačiau per beveik pusantrų metų laikotarpį jokių žodinių ar rašytinių pastabų dėl atliktų veiksmų atsakovui nebuvo pareiškęs ir pretenzijų neturėjo. Vien tai, kad ieškovai, kaip H. G. teisių ir prievolių perėmėjai, neturėjo atsakovo mirusiajam teiktos ataskaitos, nėra pagrindas pripažinti ieškinyje minimas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė mirusiajam H. G. ataskaitos apie gautų pinigų panaudojimą, t. y. byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog su įgaliotoju buvo atsiskaityta.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas reikalavimų nepripažino, prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis. Papildomai nurodė, kad H. G. ir sodo namelio pardavėjus siejo ikisutartiniai santykiai, grįsti preliminariąja sutartimi, ką patvirtina aplinkybė, jog sodo namo statybos darbai pradėti anksčiau, nei pasirašyta jo pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat nurodė, kad UAB ,,Losrita“ komerciniai pasiūlymai buvo pateikti didesnėms sumoms, o vėliau iš dalies atsiskaityta grynaisiais pinigais. Bendrovė jokių pretenzijų dėl neapmokėtų darbų neturi, o pateikti duomenys patvirtina, jog UAB ,,Losrita“ siuntė nuotraukas apie atliktus darbus ir po to, kai sutartis turėjo būti pasibaigusi, t. y. buvo atliekami ir kiti, sutartyje neaptarti, darbai. Ieškovų nurodomi 1000 Eur už vandens įvedimą buvo įskaityti, nes šiuos darbus atlikęs M. J. buvo skolingas atsakovui. Įgaliotinis neturi prievolės pateikti įgaliotojui rašytinę ataskaitą, o ikiteisminio tyrimo metu mirusiojo sugyventinė J. L. R. patvirtino, kad dokumentai apie patirtas išlaidas mirusiajam buvo pateikti ir šis neturėjo atsakovui jokių pretenzijų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
7. Nagrinėjamu atveju bylos rašytinė medžiaga ir šalių paaiškinimai leidžia nustatyti tokias reikšmingas faktines aplinkybes, dėl kurių ginčo byloje nėra:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. 2016 m. birželio 3 d. notaro patvirtintu įgaliojimu Nr. 5656 H. G. įgaliojo Č. B. parduoti ne mažiau kaip už 90 000 Eur H. G. nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir savo nuožiūra nupirkti H. G. nuosavybės teise žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (e. t. 1, b. l. 35-36).
7.2. 2016 m. liepos 4 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartimi Nr. JŠ-7822 H. G., atstovaujamas Č. B., pardavė žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už 90 000 Eur (e. t. 1, b. l. 37-57). Pinigai sumokėti pardavėjo atstovui atsakovui Č. B., kuris pripažįsta šiuos pinigus gavęs.
7.3. 2016 m. liepos 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8352 N. G. ir V. G. pardavė žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkėjui H. G., atstovaujamam Č. B. (e. t. 1, b. l. 99-107; popierinis bylos priedas l. 19-27). Sutarties 3.1 punkte nurodyta turto kaina – 30 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. 2018 m. sausio 14 d. H. G. mirė (e. t. 1, b. l. 15).
7.5. 2019 m. liepos 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, jog H. G. turtą po 1/3 dalį paveldėjo įpėdiniai N. T., E. G. ir S. G. (e. t. 1, b. l. 19-29).
7.6. Pagal ieškovų pareiškimą atsakovo atžvilgiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21343-18 dėl dokumentų klastojimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nustačius, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika nepadaryta (e. t. 1, b. l. 136-155; 157-159; 161-163; 165-168).
8. Byloje keliamas fakto klausimas – ar mirusiojo įgaliotinis atsakovas, vykdydamas įgaliojimą Nr. 5656, tinkamai atsiskaitė įgaliotojui ir ar pardavus mirusiajam priklausiusį turtą gauti pinigai (90 000 Eur) buvo panaudoti perkant ir pritaikant gyvenimui sodo namą taip, kaip nurodyta atsakovo ranka surašytoje lėšų panaudojimo ataskaitoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pateiktas ir teismui šioje byloje ieškovų kartu su ieškiniu pridėtas atsakovo ranka surašytas išlaidų sąrašas ,,Salininkai namas – pirkimas ir remontas“, bendrai 94 034,14 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 108-111). Ieškovų teigimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga nepatvirtina šiame sąraše nurodytų išlaidų: 3 000 Eur avanso ir 13 392,86 Eur, sumokėtų grynais, pardavėjams už H. G. vardu pirktą sodo sklypą ir namą; 19 020,81 Eur už sodo namo remontą (sumokėtų UAB ,,Losrita“) ir 1000 Eur už vandens įvedimą. Dėl to, ieškovų teigimu, šios sumos (iš viso 36 413,67 Eur) turėtų būti priteistos iš atsakovo ieškovams, kaip įgaliotojo įpėdiniams.
9. Tokio pobūdžio ginčui išspręsti esminę reikšmę turi šalių rodinėjimo pareigos vykdymas ir įrodymų vertinimo taisyklės. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas, tačiau svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2009; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, kt.). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 13, 178 straipsniai).
10. Taikydamas šias įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, liudytojų parodymus, remdamasis įrodymus vertinant taikytina tikėtinumo taisykle, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovų teiginius, jog atsakovas nepanaudojo prašomų priteisti 36 413,67 Eur vykdydamas mirusiojo H. G. pavedimą, o esantys duomenys nepaneigia lėšų panaudojimo pagal atsakovo surašytą ataskaitą galimybės (CPK 185 straipsnis).
Dėl žemės sklypo ir sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainos
11. Ieškovai, prašydami priteisti 16 392,86 Eur, remiasi 2016 m. liepos 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8352, kuria pardavėjai N. G. ir V. G. pardavė žemės sklypą ir sodo namą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkėjui H. G., atstovaujamam Č. B., už 30 000 Eur. Ieškovų teigimu, nėra įrodymų, kurie patvirtintų 3 000 Eur avanso už šį įsigytą turtą ir 13 392,86 Eur kainos dalies grynaisiais pinigais sumokėjimą pardavėjams.
12. Pagal byloje pateiktą 2016 m. liepos 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8352, žemės sklypas ir sodo namas pirkti už 30 000 Eur kainą (sutarties 3.1 punktas). Atsakovo banko sąskaitos išrašas ir pateiktos mokėjimo pavedimo kopijos patvirtina, kad sandorio dieną (2016 m. liepos 21 d.) iš atsakovo Č. B. sąskaitos buvo pervesta 30 000 Eur N. G. pagal 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį už sklypą ir namelį (e. t. 1, b. l. 62, t. 2, b. l. 31).
13. Vis dėlto, bylos medžiaga taip pat leidžia nustatyti, kad nurodyto sandorio šalis siejo ikisutartiniai santykiai. Pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis, minėta, sudaryta 2016 m. liepos 21 d., tačiau atsakovas pateikė 2016 m. gegužės 10 d. SMS žinutės teksto kopiją, kuria N. G. siuntė atsakovui savo ir savo sutuoktinio duomenis – vardas, pavardė, asmens kodas, nurodydama adresą (duomenys neskelbtini) (e. t. 2, b. l. 86). 2016 m. birželio 2 d. UAB ,,Losrita“ ir H. G., atstovaujamas Č. B., sudarė sutartį Nr. STAT160602-1 dėl fasado ir stogo įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), Vilnius (e. t. 1, b. l. 120). 2016 m. birželio 3 d. notaro patvirtintu įgaliojimu Nr. 5656 H. G. įgaliojo atsakovą parduoti priklausiusius žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir savo nuožiūra nupirkti nuosavybės teise žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilnius (e. t. 1, b. l. 35-36). Taigi, jau ginčo įgaliojimo Nr. 5656 išdavimo metu buvo žinomas konkretus kitas turtas, kuris bus perkamas. Be to, dėl šio turto ketinamo pirkti turto statybos-rekonstrukcijos darbų sutartis su rangovu sudaryta taip pat iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
14. Atsakovas pateikė 2016 m. gegužės 11 d. preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PS-20160511, kuria H. G. (pirkėjas) ir N. G. bei V. G. (pardavėjai) susitarė sudaryti žemės sklypo ir sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirkimo-pardavimo sutartį, kuria turtą pardavėjai įsipareigojo parduoti už 46 500 Eur (sutarties 3.1. punktas), sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog pirkėjas preliminarios sutarties pasirašymo dieną sumoka pardavėjams 3 000 Eur avansą, o pagrindinės sutarties sudarymo dieną sumokės likusią 43 500 Eur sumą (sutarties 3.3. punktas) (e. t. 2, b. l. 26-30). Pateikta preliminarioji sutartis šalių nepasirašyta. Tačiau atsakovo atsiliepime pateikti preliminariosios sutarties, kurią nurodė rengęs atsakovas, Word dokumento metaduomenys patvirtina, jog dokumentas sukurtas, paskutinį kartą išsaugotas ir atspausdintas 2016 m. gegužės 11 d. (e. t. 2, b. l. 9). Ši data atitinka ir paaiškina pateiktą 2016 m. gegužės 10 d. SMS žinutės tikslą, kuria turto pardavėja N. G. siuntė atsakovui savo ir sutuoktinio duomenis. Nors ieškovų atstovas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį į tai, jog dokumento paskutinio atspausdinimo laikas yra keliomis minutėmis ankstesnis, nei sukūrimo ir paskutinio išsaugojimo laikas, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog dokumento atspausdinimo, sukūrimo ir išsaugojimo diena yra ta pati (2016 m. gegužės 11 d.), manytina, jog minučių skirtumas nėra esminis ir nepaneigia galimybės dokumentą įkelti, atspausdinti ir tik po to išsaugoti laikmenoje.
15. Atsakovo Č. B. banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016 m. liepos 21 d. iš jo sąskaitos grynaisiais pinigais buvo išimta 13 392,86 Eur ir sumokėtas 107,14 Eur komisinis mokestis bankui už grynųjų išmokėjimą (e. t. 1, b. l. 62, t. 2, b. l. 32, 33). Pinigų išgryninimo faktas pats savaime nepatvirtina jų perdavimo turto pardavėjams aplinkybės, tačiau negali būti neįvertinta tai, jog išgryninta suma tiksliai atitinka atsakovo teiginius ir pateiktos preliminariosios sutarties (kuri paskutinį kartą koreguota 2016 m. gegužės 11 d.) sąlygas bei sumas.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad to, jog šalis sieję ikisutartiniai santykiai iki pagrindinės 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo šalių rimtai traktuojami, konkretūs bei vykdomi, patvirtina ir liudytoju apklausto pardavėjo V. G. parodymai. Liudytojas iš esmės negalėjo paaiškinti dėl žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, proceso ar sąlygų, t. y. teigė, jog viskuo rūpinosi jo sutuoktinė (mirusi 2017 m. sausio 25 d.), kuri sudaro pirkėją, rūpinosi sandorio įforminimu, gavo pinigus ir kt. Liudytojas teigė, kad turtas turėjo būti parduotas už ne mažiau kaip 30 000 Eur, bet taip pat patvirtino, jog procese nedalyvavo, nesidomėjo, gautos pinigų sumos tiksliai nežino. Liudytojas net teigė neatpažįstantis teismo posėdžių salėje buvusio atsakovo, su kuriuo pasirašė 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure. Taigi, liudytojas iš esmės negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad turtas buvo parduotas už 30 000 Eur ir kad 13 392,86 Eur (ne)buvo sumokėti grynaisiais pinigais. Vis dėlto, liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad sodo namo statybos-rekonstrukcijos darbai buvo pradėti iki 2016 m. liepos 21 d. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, taip pat patvirtino, jog šiuos darbus atliko ne jis su sutuoktine.
17. Apibendrinant, nurodytos aplinkybės ir netiesioginiai įrodymai leidžia pripažinti, kad sodo žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sandorio šalis siejo ikisutartiniai santykiai, kurie buvo pakankamai apibrėžti ir šalys užtikrintai veikė juos įgyvendindamos (keitėsi reikalingais duomenimis, išrašytas konkretus įgaliojimas, sudaryta sodo namelio statybos rangos sutartis iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo). Pateiktas preliminariosios sutarties tekstas, nors ir nėra pasirašytas, tačiau tiksliai atitinka realų šalių elgesį, o pinigų išgryninimo laikas bei suma atitinka preliminariosios sutarties įgyvendinimo sąlygas. Įvertinus tai, labiau tikėtina, jog atsakovo rašte nurodytos sumos, sumokėtos grynaisiais pinigais turto pardavėjams (3 000 Eur avansas ir 13 392,86 Eur grynais sandorio dieną), atitiko realų šalių susitarimą, kuris ir buvo įgyvendintas. Ieškovai nurodytų aplinkybių sutapimų nepaaiškino, savo įvykių versijos dėl šių sutapimų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Dėl sodo namo statybos-rekonstrukcijos darbų kainos
18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tokias faktines aplinkybes, susijusias su sumomis, mokėtomis už sodo namo statybos bei rekonstrukcijos darbus:
– 2016 m. birželio 2 d. UAB ,,Losrita“ ir H. G., atstovaujamas Č. B., sudarė sutartį Nr. STAT160602-1 dėl fasado ir stogo įrengimo darbų (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal kiekius ir kainas, nustatytus pasiūlyme sąmatoje Nr. LOS/0602-1 (sutarties 1.1 punktas) (e. t. 1, b. l. 120). Preliminari darbų kaina – 14 510,66 Eur, o mokama už faktiškai atliktą darbą. Susitarta, kad užsakovas sumoka 4197,30 Eur avansą, o darbai atliekami per tris savaites nuo sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos (sutarties 3.4, 3.5 punktai).
– Pasiūlymas darbams Nr. LOS/0602-1 ,,Cokolio ir vidaus įrengimo darbai pagal skyrius“ bendrai 11 992,28 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 124-125).
– Atliktų darbų aktas Nr. 1 objektui (duomenys neskelbtini), ,,cokolio ir vidaus įrengimo darbai“ – 11 992,28 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 122-123). 2016 m. liepos 18 d. UAB ,,Losrita“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LSR016 11 992,28 Eur sumai, pagal sutartį Nr. STAT160602-1 ,,cokolio ir vidaus įrengimo darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. 1“ (e. t. 1, b. l. 121). 2016 m. liepos 22 d. iš atsakovo sąskaitos buvo pervesti 8 000 Eur UAB ,,Losrita“ ,,už H. G. sąskaita faktūra Nr. LSR016 (e. t. 1, b. l. 62, 130). 2016 m. rugpjūčio 3 d. iš atsakovo sąskaitos buvo pervesti 2 945,18 Eur UAB ,,Losrita“ ,,už H. G. sąskaita faktūra Nr. LSR016 (e. t. 1, b. l. 62, 130).
– Atliktų darbų aktas Nr. KP20160711-3 objektui (duomenys neskelbtini), ,,elektros instaliacija ir signalizacija; santechniniai darbai, nulinis ciklas“ – bendrai 2 993,03 Eur sumai (e. t. 1, b. l. 128-129). 2016 m. liepos 26 d. UAB ,,Losrita“ išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. LSR018 2 993,03 Eur sumai, ,,elektros instaliacijos ir santechnikos darbai pagal atliktų darbų aktą Nr. KP20160711-3“ (e. t. 1, b. l. 127). 2016 m. rugpjūčio 10 d. iš atsakovo sąskaitos buvo pervesti 2 993,03 Eur UAB ,,Losrita“ už H. G. sąskaita faktūra Nr. LSR018 (e. t. 1, b. l. 63, 130).
19. UAB ,,Losrita“ vadovas T. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo atlikta darbų už 11 992,28 Eur sumą pagal fasado ir stogo įrengimo sutartį ir papildomai elektros instaliacijos ir santechnikos darbų už 2 993,03 Eur. Už paslaugas su įmone atsiskaityta tik bankiniais pavedimais, grynųjų pinigų bendrovei ar jos vadovui nebuvo mokama (e. t. 1, b. l. 131). Šiuos teiginius UAB ,,Losrita“ vadovas patvirtino ir apklausiamas liudytoju teismo posėdžio metu.
20. Vis dėlto, kita byloje pateikta medžiaga leidžia abejoti šių pateiktų rašytinių įrodymų ir liudytojo parodymų atitiktimi realiai buvusiai situacijai. Kaip matyti iš byloje esančio 2016 m. liepos 11 d. elektroninio laiško, UAB ,,Losrita“ vadovas atsakovui Č. B. nurodė siunčiantis patikslintus komercinius pasiūlymus, teigdamas, jog bendra suma sumažėjo 1 344 Eur ir pridedamas nulinio ciklo elektros ir signalizacijos įrengimas (e. t. 2, b. l. 38). Pridedami komercinis pasiūlymas Nr. KP20160711-3 elektros instaliacijai ir signalizacijai už 2 200,24 Eur ir komercinis pasiūlymas Nr. KP20160711-2 santechnikos darbams ir nuliniam ciklui už 3 792,79 Eur (e. t. 2, b. l. 39, 40). Taigi, pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodytos sumos gerokai didesnės nei tos, kurios vėliau nurodytos išrašytuose atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose, nors darbai sutampa. Be to, 2016 m. rugsėjo 15 d. elektroniniu laišku UAB ,,Losrita“ siuntė atsakovui santechnikos nuotraukos tęsinį (e. t. 2, b. l. 44). Nors pačios nuotraukos negali būti identifikuojamos ir bylai reikšmingos informacijos neteikia, tačiau jų siuntimo laikas yra reikšmingas, nes patvirtina, kad tam tikri statybos darbai UAB ,,Losrita“ buvo atliekami gerokai po to, kai išrašyti pateikti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,Losrita“ būtų fiksavusi skolas ar reiškusi pretenzijas dėl neatsiskaitymo už darbus, atliktus (duomenys neskelbtini), Vilnius.
21. Taigi, bylos medžiaga nėra pakankama nustatyti tikslią UAB ,,Losrita“ už statybos darbus (duomenys neskelbtini) sumokėtą sumą, tačiau leidžia pripažinti, jog esami duomenys nepilni ir neduoda pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, jog už statybos darbus sumokėta tik 14 985,30 Eur, kaip teigia ieškovai (CPK 178, 185 straipsnis). Duomenys patvirtina, kad darbai buvo atliekami ir po to, kai atliktas paskutinis dokumentais patvirtintas mokėjimas. Dėl to pateikta medžiaga nėra pakankama spręsti dėl pinigų sumos, kuria už statybos darbus sumokėta kaina neatitinka nurodytos atsakovo surašytoje ataskaitoje.
Dėl atsiskaitymo už vandens įvedimą
22. Ieškovai, prašydami priteisti iš atsakovo 1000 Eur, teigia, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ši suma, nurodyta atsakovo rašytoje ataskaitoje, būtų sumokėta už vandens sodo namui įvedimą M. J..
23. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir liudytoju apklausto M. J. parodymus, konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo ieškiniui tenkinti ir šioje dalyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nuosekliai nurodė, jog nurodyta suma nebuvo mokėta, o buvo atliktas įskaitymas, nes vandens įvedimo darbus atlikęs asmuo buvo skolingas atsakovui. Ieškovai neneigia aplinkybės, jog vandens įvedimo darbai atlikti. Taip pat neginčija ir to, kad šiuos darbus atliko M. J.. Byloje pateiktas 2019 m. spalio 18 d. turto arešto aktas patvirtina, kad yra vykdomas priverstinis išieškojimas atsakovo naudai iš skolininko M. J. (e. t. 2, b. l. 53). Duomenų apie tai, jog vandens įvedimo darbus atlikęs asmuo būtų reiškęs pretenzijas dėl skolos už šiuos darbus sumokėjimo, byloje nėra. Įvertinus visą šių aplinkybių kontekstą, labiau tikėtina, kad su vandens įvedimo darbus atlikusiu asmeniu buvo atsiskaityta, o ieškinys šioje dalyje pripažintinas neįrodytu (CPK 185 straipsnis).
Dėl įgaliotinio atsiskaitymo įgaliotojui ir reikšmingo faktinių aplinkybių konteksto
24. Nagrinėjamoje byloje susidarė situacija, kai reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti ar paneigti trūksta tiesioginių įrodymų. Dalies aplinkybių nebegalima patvirtinti ar paneigti dėl to, kad objektyviai nėra galimybės surinkti reikšmingą įrodomąją medžiagą: įgaliojimą išdavęs H. G. yra miręs; su juo nagrinėjamu laikotarpiu kartu gyvenusi J. L. R. negali būti apklausta dėl šalims nežinomos jos buvimo vietos; sodo žemės sklypą ir namą pardavusi ir, anot sutuoktinio, visus su tuo susijusius klausimus tvarkiusi N. G. taip pat yra mirusi. Tačiau byloje itin reikšmingas esamos medžiagos kontekstas.
25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui įgaliojimus veikti išperkant iš valstybės žemės sklypus, ruošiant detaliojo planavimo dokumentus, keičiant žemės tikslinę paskirtį, atliekant geodezinius matavimus, sudarant nekilnojamojo turto sandorius ir pan. buvo išdavęs ne tik mirusysis H. G., tačiau ir kiti susiję giminės atstovai: 2010 m. rugpjūčio 12 d. įgaliojimu Nr. 6795 Č. T. (ieškovės šioje byloje sutuoktinio motina) įgaliojo Č. B. jos vardu išpirkti iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tvarkyti su tuo susijusius dokumentus, atlikti geodezinius matavimus ir kt. (e. t. 2, b. l. 22); 2012 m. gegužės 23 d. įgaliojimu Nr. 4664 N. T. (ieškovė šioje byloje) įgaliojo Č. B. įregistruoti žemės sklypo dovanojimo sutartį, ruošti ir pakeisti žemės sklypo detaliuosius planus, tikslinę paskirtį, paruošti sklypo naudojimosi tvarkos sutartis, atlikti geodezinius matavimus, įvesti elektros, vandentiekio, dujotiekio ir kitų komunikacijų tinklus ir kt. (e. t. 2, b. l. 56-57); 2012 m. gegužės 3 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Č. T., atstovaujama atsakovo, įsigyja žemės sklypą (t. 2, b. l. 87-90); 2013 m. vasario 19 d. įgaliojimu Nr. 1442 A. G. (H. G. sutuoktinė) įgaliojo Č. B. atstovauti jai keičiant žemės sklypo bendruosius planus, ruošiant detaliuosius planus, keičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį, įvedant į sklypą komunikacijų tinklus, išperkant sklypą iš valstybės ir kt. (e. t. 2, b. l. 93-94); 2014 m. lapkričio 28 d. įgaliojimu Nr. 11907 H. G. įgaliojo Č. B. jo vardu vesti paveldėjimo bylą po A. G. mirties, savo nuožiūra išpirkti (nupirkti) iš valstybės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pakeisti sklypo bendruosius planus, sudaryti ir patvirtinti detaliuosius planus, pakeisti pagrindinę žemės nuodijimosi paskirtį, įversti į sklypus komunikacijų tinklus ir pan. (e. t. 2, b. l. 82-84); mokėjimo pavedimai patvirtina teiginius, kad atsakovas atliko mokėjimus antstoliams už H. G. vykdomosiose bylose (e. t. 2, b. l. 61, 63, 65, 67); veikė jo vardu susirašinėdamas su antstoliu (e. t.2, b. l. 69).
26. Byloje nėra duomenų, kad būtų kilę ginčų vykdant šiuos pavedimus, kad atsakovui būtų buvę reikštos pretenzijos ar reikalavimai, susiję su pavedimų vykdymu. Atsakovas paaiškino, kad teikė tokio pobūdžio paslaugas pagal žodinį susitarimą, tikėdamasis kaip atlygį gauti žemės sklypą, suformuotą įvykdžius reikalingus veiksmus. Tokios atsakovo veiklos ir tokio pobūdžio paslaugų teikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šiai bylai reikšminga tai, jog atsakovą ir H. G. bei jo aplinką siejo daugialypiai ilgalaikiai pavedimo – paslaugų teikimo santykiai.
27. Tuo tarpu ieškovai, grįsdami savo reikalavimus, remiasi išimtinai ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Ieškovai, būdami mirusiojo H. G. vaikai, teigia nežinoję apie tėvo atliekamus sandorius. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo sandorių pasėkoje H. G. pakeitė gyvenamąją vietą, ieškovams negalėjo būti apie tai nežinoma. Taigi, iš esmės ieškinio reikalavimai kildinami iš to, kad ieškovai nežino visų buvusių atsakovo ir H. G. susitarimų turinio. Toks nežinojimas negali būti pripažintas mirusio įgaliotojo ir įgaliotinio susitarimų nebuvimu, tinkamu įgaliojimo nevykdymu ar įgaliotinio neatsiskaitymu įgaliotojui.
28. Itin svarbu yra tai, kad H. G. 2016 m. birželio 3 d. įgaliojimu Nr. 5656 įgaliojo atsakovą parduoti nekilnojamąjį turtą už 90 000 Eur, H. G. vardu nuosavybės teise nupirkti žemės sklypą ir sodo namą, esančius Vilnius, (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad buvo susitarimas, jog už gautas lėšas pardavus turtą bus ne tik įgytas kitas turtas, tačiau jis bus rekonstruotas ir pritaikytas gyventi. Sodo namas įgytas 2016 m. liepos 21 d. sandoriu ir iki 2016 metų pabaigos, pagal turimus duomenis, statybos-rekonstrukcijos darbai buvo baigti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sodo namas pritaikytas gyventi ir H. G. jame gyveno iki savo mirties. H. G. mirė 2018 m. sausio 14 d. Nėra jokių duomenų, kad per visą šį laikotarpį iki mirties jis būtų žodžiu ar raštu reiškęs pretenzijas atsakovui dėl netinkamo pavedimo įvykdymo, netinkamo už turtą gautų lėšų panaudojimo ar pan. Ieškovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nekėlė klausimo dėl to, kad H. G. galėjo nesuvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, negebėti tinkamai atstovauti bei ginti savo interesų ir pan. Priešingai, patys ieškovai, kreipdamiesi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, 2018 m. balandžio 24 d. pareiškime nurodė, kad ,,tėvas buvo labai smulkmeniškas klausimais dėl pinigų“ (e. t. 1, b. l. 33). Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog per tokį laikotarpį nuo įgaliojime aptartų veiksmų atlikimo iki mirties H. G. nereiškė jokių pretenzijų atsakovui, turi esminę reikšmę šioje byloje, nes leidžia pripažinti, jog labiau tikėtina, kad atsakovo veiksmai atitiko įgaliotojo valią ir šalių susitarimus (CPK 185 straipsnis). Vien tai, kad šių susitarimų turinio nežinojo įpėdiniai, nepaneigia jų buvimo galimybės ir teisėtumo.
29. Ieškovai kelia klausimą ir dėl tinkamo atsakovo, kaip įgaliotinio, atsiskaitymo įgaliotojui apie įgaliojimo vykdymą nebuvimo. Vis dėlto, ieškovai neįrodė, kad byloje esanti atsakovo ranka rašyta įgaliojimo vykdymo ir už parduotą turtą gautų pinigų panaudojimo ataskaita nebuvo pateikta įgaliotojui H. G. ar kad pastarasis būtų ją ginčijęs, su lėšų panaudojimu nesutikęs ir kt. (CPK 185 straipsnis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nenustatyta ataskaitos apie įgaliotinio veiklą forma, nereikalaujama jos rašytinės formos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2016 m. birželio 3 d. ginčo įgaliojimas Nr. 5656 buvo išduotas konkretiems veiksmams atlikti: parduoti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius; tvarkyti visus su šiais pavedimais susijusius ir būtinus dokumentus. Taigi, sudarius 2016 m. liepos 4 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. JŠ-7822 ir 2016 m. liepos 21 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8352, įgaliojimas Nr. 5656 iš esmės buvo įvykdytas. Dėl to, gan ilgą laiką po įgaliojime nustatytų veiksmų įvykdymo nesant įgaliotojo reikalavimų ar pretenzijų įgaliotiniui, nėra pagrindo spręsti, kad su įgaliotoju buvo neatsiskaityta ar kad jam priimtinu būdu nebuvo pateikta ataskaita.
30. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nepatvirtina, kad ieškovų nurodytos sumos, gautos pardavus mirusiajam H. G. priklausiusį turtą, nebuvo panaudotos pagal surašytą įgaliotinio ataskaitą. Bylos medžiaga leidžia konstatuoti, jog labiau tikėtinas ir bylos medžiagos visetą atitinkantis yra atsakovo rašytinėje ataskaitoje fiksuotas gautų lėšų panaudojimas, kuris įgaliojimą išdavusiam parduoto turto savininkui H. G. buvo priimtinas. Ieškovai priešingai neįrodė (CPK 178, 185 straipsnis). Dėl to ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 3751 Eur už teisinę pagalbą (DOK-163366) (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Įvertinus bylos sudėtingumą, rengtų procesinių dokumentų turinį bei apimtį, advokato atstovavimo teisme laiką, pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismo posėdžio metu teiktus išsamius paaiškinimus, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintų maksimalių dydžių. Dalį atsakovo bylinėjimosi išlaidų patvirtinančioje 2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 437 nurodyta, jog išlaidos yra už ,,atsiliepimą į apeliacinį skundą“, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog sąskaitoje nurodytas teisingas šios bylos numeris, taip pat į tai, jog nėra duomenų apie išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu, pripažįstant, kad išlaidos patirtos už atsiliepimo į ieškinį rengimą.
32. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (30,32 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 30,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
atmesti ieškovų S. G., E. G. ir N. T. ieškinį atsakovui Č. B. dėl skolos priteisimo.
Priteisti atsakovui Č. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3751 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 1250,33 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 33 ct) iš kiekvieno ieškovo.
Priteisti valstybei iš ieškovų S. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 30,32 Eur (trisdešimt eurų 32 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti, t. y. po 10,11 Eur (dešimt eurų 11 ct) iš kiekvieno ieškovo. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.