Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Ieškovės UAB „Legal Balance“ pateikti rašytiniai įrodymai, nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ su atsakove 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Nuomos sutartį. Pastarosios Specialiosiose sąlygose nurodyta, kad trečiasis asmuo atsakovei 24 mėnesių laikotarpiui išnuomoja telefoną Huawei P40 5G, kurio vertė sutarties sudarymo metu yra 579 Eur. Nuomos sutarties Specialiosiose sąlygose taip pat nustatyta, kad atsakovė turi pareigą kas mėnesį mokėti 37,99 Eur dydžio nuomos mokestį. Telefono perdavimo atsakovei faktą patvirtina atsakovės ir trečiojo asmens 2021 m. rugpjūčio 20 d. pasirašytas Turto perdavimo–priėmimo aktas.

4. Nuomos sutartį pagal trečiojo asmens UAB „Be kredito“ 2021 m. gruodžio 3 d. elektroninio laiško ir ieškovės 2021 m. gruodžio 21 d. pranešimo dėl kreditoriaus pasikeitimo turinį trečiasis asmuo vienašališkai nutraukė nuo 2021 m. gruodžio 13 d. Nutraukimo pagrindu įvardintos aplinkybės, kad atsakovė nevykdė prievolės laiku ir nustatyta tvarka Nuomos sutartyje numatyto dydžio nuomos mokesčio.

5. Kaip galima spręsti iš ieškovės paaiškinimų, trečiasis asmuo iš Nuomos sutarties kylančias reikalavimo teises perleido ieškovei remiantis bendrovių 2021 m. spalio 4 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-10/01. Apie tai, kad perėmė trečiojo asmens reikalavimo teises ieškovė atsakovei pranešė 2021 m. gruodžio 21 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas atsakovei elektroniniu paštu.

6. Ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus: 1) priteisti nuomos mokesčio skolą; 2) priteisti delspinigius. Klausimas, ar šie ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, tiesiogiai priklauso nuo to, ar iš Nuomos sutarties atsiradusiam teisiniam santykiui taikytinas VKĮ. Ieškovė pripažįsta, kad Nuomos sutartis yra vartojimo, tačiau teigia, jog sutarties pagrindu atsiradę santykiai atitinka VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą išlygą, kad VKĮ netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Faktą, kad Nuomos sutartis bet kuriuo atveju yra vartojimo sutartis, patvirtina aplinkybės, jog sutartis sudaryta tarp verslininko ir fizinio asmens, kuris sutartį sudarė su verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnio 1–3 dalys).

7. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar Nuomos sutarčiai taikytinas VKĮ, t. y. ar sutartis savo esme yra vartojimo kredito, pirmiausia pasisakytina dėl šio teisminio nagrinėjimo klausimo.

8. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. VKĮ 2 straipsnio 22 dalyje vartojimo kredito sutartis apibrėžta kaip sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardyta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

9. Kaip pasisakyta šio sprendimo 6 punkte, ieškovė teigia, kad Nuomos sutartis atitinka VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą išlygą, kad VKĮ netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kitaip tariant, ieškovė įrodinėja, kad Nuomos sutartimi atsakovei buvo išnuomotas telefonas, o ne sudarytos galimybės įsigyti norimą daiktą, sumokant įmokas, į kurias įskaičiuotas ir atlygis už suteiktą finansavimą.

10. Nuomos sutarties sąlygos, ieškovės ir trečiojo asmens veiksmai suponuoja, kad Nuomos sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo kredito sutartis. Visų pirma, Nuomos sutarties vykdymo metu atsakovė turėjo sumokėti trečiajam asmeniui 911,76 Eur (24 × 37,99 Eur), t. y. daikto vertę (579 Eur) ženkliai viršijančią sumą. Toks atsakovės mokėtinų įmokų ir telefono vertės santykis rodo, kad nuomos įmokos neatitinka įprastai už daikto nuomą rinkoje mokamų nuomos mokesčio ir daikto vertės santykių. Tai yra, pasibaigus Nuomos sutarties terminui, atsakovė, jeigu būtų tinkamai ir laiku mokėjusi nuomos įmokas, trečiajam asmeniui būtų buvusi ne tik sumokėta visa telefono vertė, bet ir ją viršijanti 332,76 Eur suma. Pastaroji, jeigu Nuomos sutartis būtų buvusi vykdoma iki pat termino pabaigos, būtų trečiojo asmens uždarbis už atidėtą daikto kainos mokėjimą. Antra, ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad trečiasis asmuo analogiškus sandorius sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką. Nagrinėjamu atveju Nuomos sutartyje aiškiai įvardinta, kad atsakovei perduotas naujas telefonas.

11. Trečia, Nuomos sutarties skiltyje „Sutarties objektas“ buvo numatyta, kad, atsakovei tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus (sumokėjus visas reikiamas įmokas) ir pasibaigus Nuomos sutarčiai, atsakovė turės teisę įsigyti nuomotą daiktą už 1 Eur. Aplinkybė, kad paminėta sąlyga dėl turto išpirkimo suformuluota kaip atsakovės teisė, nereiškia, jog Nuomos sutartis neva neįtvirtina pareigos įsigyti daiktą ir dėl to pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą Nuomos sutarčiai šis įstatymas nėra taikomas. Nurodyta Nuomos sutarties išlyga iš esmės sudaro prielaidas vien tik formaliu pagrindu išvengti VKĮ taikymo, o tai yra nesuderinama su VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią VKĮ nuostatas taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Vertinimą, kad Nuomos sutarties sąlygos dėl teisės išpirkti daiktą vienas iš tikslų formaliai sukurti regimybę, jog Nuomos sutartis priskirtina prie sandorių, nurodytų VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pirmiausia suponuoja tai, kad esminis atsakovo sutartinis lūkestis turėjo būti ne daikto nuoma, o jo įsigijimas nuosavybės teise. Tą rodo ne tik simbolinis paskutinės išpirkimo įmokos dydis, bet ir Nuomos sutarties skilties „Sutarties galiojimas. Nutraukimas“ nuostata, pagal kurią, nutraukus Nuomos sutartį, nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėti nuomos mokestį iki Nuomos sutarties pabaigos. Tai yra, Nuomos sutarties nutraukimo atveju, kreditorius turėtų teisę arba reikalauti, kad skolininkas sumokėtų neapmokėtą nuomos mokestį, kuris gali ženkliai viršyti skolininkui perduoto daikto vertę, arba reikalauti, jog skolininkas grąžintų daiktą, nors skolininko iki sutarties nutraukimo sumokėtos įmokos viršytų daikto vertę. Toks kreditoriaus ir skolininko teisinės padėties netolygumas nebūdingas nuomos santykiams ir faktiškai lemia užslėptos baudos taikymą, jeigu kreditorius nutaria iš skolininko reikalauti sumokėti neapmokėtą nuomos mokestį, viršijantį skolininkui perduoto daikto vertę.

12. Pastebėtina, kad, jeigu Nuomos sutartimi būtų buvę siekta išnuomoti atsakovei telefoną, trečiasis asmuo ir ieškovė po to, kai sutartis buvo nutraukta, būtų reikalavę, jog atsakovė alternatyviai arba grąžintų išsinuomotą daiktą, arba kompensuotų jo neapmokėtą vertę. Tačiau iš atsakovės buvo pareikalauta sumokėti visas nesumokėtas nuomos mokesčio įmokas, į kurias įskaičiuota ne tik daikto vertė, bet ir minėtas uždarbis.

13. Ketvirta, Nuomos sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, kad, pasibaigus Nuomos sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto, nuomininkas turtą turi grąžinti savo sąskaita ir tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Tokios Nuomos sutarties objekto grąžinimo sąlygos, reikalaujančios didesnių laiko ir lėšų sąnaudų, nei jo įsigijimas už 1 Eur, iš esmės sukuria situaciją, kai vartotojas faktiškai yra priverstas išsipirkti turtą už 1 Eur papildomą įmoką, kuri neturi jokio ryšio su turto nusidėvėjimu ir (ar) kaina. O tai papildomai pagrindžia, kad faktiškai sąlyga dėl 1 Eur įmokos sumokėjimo, formaliai traktuojant šios įmokos sumokėjimą kaip teisės išsipirkti turtą prielaidą, Nuomos sutartyje įtvirtinta tik tam, jog Nuomos sutartis formaliai atitiktų VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą išimtį.

14. Nurodytoms išvadoms teisinės reikšmės neturi ir Nuomos sutarties išlyga, kad per 90 dienų terminą atsakovei buvo suteikta teisė įsigyti išsinuomotą daiktą, sumokant sutartyje įvardintą kainą, kuri būtų sumažinta iki įsigijimo momento sumokėtais nuomos mokesčiais. Viena vertus, ši sąlyga taikoma tik konkretų terminą. Antra, ji kaip tik patvirtina, kad esminis sutarties tikslas ne daikto nuoma, o galimybės įsigyti daiktą sudarymas. Juolab, kad pasibaigus 90 dienų terminui, išsipirkimo sąlygos iš esmės keistųsi nuomininkui nepalankia linkme, nes nuomininkas turėtų sumokėti 70 procentų visos likusios mokėti nuomos mokesčių sumos.

15. Vertinimą, kad Nuomos sutarčiai taikytinas VKĮ, suponuoja ir teismų praktika, kurioje analogiškos UAB „Be kredito“ su vartotojais sudarytos sutartys pripažintos kaip atitinkančios vartojimo kredito sutarčių požymius (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2693-854/2021; 2022 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-92-855/2022; 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-452-430/2022; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-673-562/2022; 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-915-562/2022; 2022 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1133-852/2022; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2463-430/2022; 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2532-866/2022; 2022 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2771-779/2022).

16. Nustačius, kad ginčo santykiams taikytinas VKĮ, spręstina, ar Nuomos sutartis sudaryta laikantis VKĮ nustatytų imperatyvių reikalavimų ir kokia apimtimi ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti, jeigu, sudarant Nuomos sutartį, nesilaikyta imperatyvių VKĮ normų.

17. Trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ neturi teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis). Kaip galima spręsti iš ieškovės pateiktų duomenų, atsakovės kreditingumas, vykdant VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą besąlyginę pareigą, prieš sudarant Nuomos sutartį nebuvo vertintas.

18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (pvz., Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022).

19. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad trečiasis asmuo neturėdamas teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla ir nepatikrinęs atsakovės mokumo prieš sudarant Nuomos sutartį, įgijo teisę iš atsakovės atgauti tik pagal Nuomos sutartį perduoto telefono vertę, iš jos atėmus atsakovės sumokėtas įmokas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė iki šios dienos yra sumokėjusi 47,99 Eur. Telefono vertė, nurodyta Nuomos sutartyje, yra 579 Eur. Taigi ieškovė, perėmusi trečiojo asmens reikalavimo teises, turi teisę reikalauti iš atsakovės ne ieškinyje nurodytą nuomos mokesčio įmokų sumą, bet 531,01 Eur (579 Eur – 47,99 Eur) kaip skirtumą tarp telefono vertės ir atliktų įmokų.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovei priteisiama 531,01 Eur skola. Kiti ieškovės reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti. Ieškovė iš trečiojo asmens negalėjo perimti daugiau teisių nei turėjo pats trečiasis asmuo (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.102 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo neįgijo teisės reikalauti, kad atsakovė sumokėtų skolos dalį, viršijančią atsakovei perduoto daikto kainą, taip pat kad mokėtų delspinigius, jeigu pažeis savo sutartines prievoles. O tai reiškia, kad tokių teisių neturi ir ieškovė.

21. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 271 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro 29 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur advokatų profesinės bendrijos teisinės pagalbos išlaidos.

23. Patenkinti 42 procentai ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 113,82 Eur (271 Eur × 42 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,92 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovės priteisiamas 11,55 Eur, o iš atsakovės – 8,37 Eur išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. K. ieškovei UAB „Legal Balance“ 531,01 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro 1 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 113,82 Eur (šimto trylikos eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Legal Balance“ į valstybės biudžetą 11,55 Eur (vienuolikos eurų 55 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės J. K. į valstybės biudžetą 8,37 Eur (aštuonių eurų 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.

Valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.