Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-2463-1146/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo J. G. (toliau – atsakovas) 329,85 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 296,86 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. vasario 3 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-020897, kuria atsakovui 24 mėnesių terminui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – baldai - universalus minkštas kampas Livio. Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Kadangi pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, 2021 m. birželio 11 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal minėtą nuomos sutartį. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. elektroninio pašto adresu išsiuntė atsakovui pranešimą, kad pasikeitė kreditorius ir atsakovas privalo įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovas iki šios dienos nėra informavęs nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie elektroninio pašto adreso pasikeitimą, todėl laikytina, kad atsakovo elektroninio pašto adresas yra aktualus, naudojamas, o pranešimai jame gaunami ir skaitomi. Atsakovas iki pat šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, liko skolingas 329,85 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje sutartyje šalys susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško nurodytos sumos sumokėjimo dienos, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 296,86 Eur delspinigių.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 3 d. nuomos sutarties Nr. BK-020897 bendrųjų sąlygų grafoje „Šalių atsakomybė“ ir specialiojoje dalyje įtvirtintą nuostatą, kad „už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos“; priteisė ieškovei iš atsakovo 329,85 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,83 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas sprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė, ieškovės reikalavimą dėl 329,85 Eur skolos priteisimo iš atsakovo teismas pripažino pagrįstu.

6. Teismas įvertinęs nuomos sutartyje nustatytą 0,5 procento dydžio delspinigių normą ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 296,86 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus taikant 0,5 procentų dydžio delspinigių normą, apskaičiuotus už 180 dienų, sprendė, kad toks delspinigių dydis ne tik neatitinka taikytino įstatymo nuostatų (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies), tačiau taip pat laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Todėl teismas nuomos sutarties sąlygą, numatančią tokį nepagrįstai didelį delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas), o ieškovės reikalavimą dėl 296,86 Eur delspinigių atmetė kaip nepagrįstą.

7. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas iš jo priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). 52,63 procentais patenkinęs ieškinį, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 9,47 Eur žyminio mokesčio ir 127,36 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (iš viso 136,83 Eur).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir priteisti ieškovei iš atsakovo 296,86 Eur delspinigių; taip pat sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisti ieškovei iš atsakovo 19,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje. Pradinė kreditorė ir atsakovas nuomos sutartyje susitarė, kad atsakovas turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinė kreditorė ir atsakovas sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovas, sumokėjęs visas nuomos mokesčio įmokas pagal sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ.

1.2. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

1.3. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, kad ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteistinas visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. vasario 3 d. sudarytos nuomos sutarties Nr. BK-020897 sąlygos dėl netesybų (delspinigių) sąžiningumo atsakovo atžvilgiu. Nors atsakovas procese išliko pasyvus, dėl ko byloje buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva įvertino sutartines netesybas (0,5 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) kaip nepagrįstai dideles ir nuomos sutarties sąlygą dėl netesybų pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio, o ieškovės reikalavimą dėl 296,86 Eur delspinigių atmetė kaip nepagrįstą.

12. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Kitaip tariant, jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija aplinkybės, kad egzistuoja visi vartojimo teisinių santykių požymiai, t. y. UAB „Be kredito“ yra verslininkė, o atsakovas yra fizinis asmuo, sutartį sudaręs ne dėl ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines sąlygas.

13. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo už akių turinio, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo vertino vartojimo kredito teisinius santykius reglamentuojančio VKĮ bei jame įtvirtintų specialių ribojimų kredito davėjui į sutartį su vartotoju įtraukti tam tikras sąlygas kontekste. Nesutikdama su tokia pozicija ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo kvalifikuoti atsakovą ir pradinę kreditorę UAB „Be kredito“ siejusį teisinį santykį konstatuojant, kad tai ne vartojimo kreditas, o nuoma. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ su atsakovu 2020 m. vasario 3 d. sudaryta sutartis įvardinta kaip nuomos sutartis, kurioje nurodoma, kad atsakovui 24 mėnesių terminui išnuomojamas kilnojamasis daiktas – baldas - universalus minkštas kampas „Livio, juodas-10678206162“, atsakovas įsipareigoja visą sutarties laikotarpį mokėti 21,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.

14. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Vadovaujantis VKĮ 1 straipsnio 2 dalimi, šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Kitaip tariant, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius.

15. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. vasario 3 d. sudarytoje sutartyje susitarė, jog nuomotoja (UAB „Be kredito“) perduoda nuomininkui (atsakovui) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties šalys taip pat susitarė, kad nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1 Eur. Tokį šalių susitarimą ieškovė reikalauja įvertinti kaip atitinkantį VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą išlygą, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Kaip minėta nutarties 14 punkte, ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

16. Ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pagrindinis nuomos sutarties tikslas yra daikto nuoma, o vartojimo kredito sutarties – piniginio poreikio patenkinimas. Taigi, sprendžiant, ar UAB „Be kredito“ ir atsakovės 2020 m. vasario 3 d. sudaryta sutartis galėtų būti pripažinta vartojimo kredito sutartimi, svarbu išsiaiškinti, ar sutartimi siekta išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, ar atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (daiktui) įsigyti. Tam būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su daiktų, dėl kurių sudaromi sandoriai, pobūdžiu (ar tokio pobūdžio sandorius pradinė kreditorė įprastai sudaro ir dėl naudotų daiktų, kuriuos pakartotinai naudoja kaip nuomos sutarčių dalyką, ar tik dėl naujų daiktų), nuomininko galimybėmis pasirinkti daikto nuomos terminą, sumokėti daikto kainą nepasibaigus nuomos terminui, santykiu tarp turto kainos ir per sutarties vykdymo laikotarpį mokėtinų įmokų, neapmokėta daikto verte nuomos termino pabaigoje, taip pat tinkamo pareigos atlikti sutartinius mokėjimus nevykdymo pasekmėmis ir pan. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms).

17. Visos nutarties 16 punkte aptartos aplinkybės turi būti detaliai išanalizuotos ir, konstatavus, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, neturėtų būti apsiribojama vien sutarties sąlygos dėl netesybų dydžio teisėtumo vertinimu (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis), bet turi būti įgyvendinama ir teismo pareiga savo iniciatyva išsiaiškinti, ar UAB „Be kredito“ turi teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla (VKĮ 22 straipsnio 1 dalis), ar tinkamai įvykdytos vartojimo kredito davėjo pareigos ikisutartinių vartojimo kredito santykių stadijoje įvertinti vartotojo kreditingumą (VKĮ 8 straipsnis), pateikti jam visą reikalingą informaciją, kad jis galėtų apsispręsti dėl sutarties sudarymo (VKĮ 5 straipsnis). Teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų), kas kelia abejonių ir dėl skundžiamo teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas visas pagal sutartį mokėtinas nuomos mokestis, teisėtumo bei pagrįstumo. Netinkamas informavimo pareigos įgyvendinimas gali lemti, kad: vartotojui suteikiama galimybė atsisakyti sutarties; kreditoriui gali kilti civilinė atsakomybė, t. y. pareiga atlyginti dėl to patirtus vartotojo nuostolius; šios pareigos netinkamas įgyvendinimas gali turėti įtakos vertinant sutarties sąlygų sąžiningumą skaidrumo aspektu.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nutarties 16–17 punktuose aptartos aplinkybės nebuvo vertinamos. Kartu pažymėtina, kad 2020 m. vasario 3 d. sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir UAB „Be kredito“. 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01, kuria UAB „Be kredito“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą pagal 2020 m. vasario 3 d. sutartį. Į pirmosios instancijos teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi ieškovė. Byloje nedalyvaujant UAB „Be kredito“ gali būti ne tik apribotos galimybės išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, bet ir priimtas su pradinės kreditorės teisėmis ir (ar) pareigomis susijęs sprendimas. Tokią išvadą patvirtina 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties 5.3, 5.5 punktuose įtvirtintos nuostatos, kad nuomos sandorio pripažinimo negaliojančiu atveju pradinis kreditorius privalo naujajam kreditoriui ne tik grąžinti pagal reikalavimo perleidimo sutartį gautas sumas, bet ir atlyginti visas su išieškojimu susijusias išlaidas. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „Be kredito“ įtraukimo dalyvauti byloje trečiojo asmens procesiniu statusu.

19. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikoje įtvirtintos pareigos ex officio kvalifikuoti vartojimo kredito sutartis, neišsiaiškino visų šiai bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Šie pažeidimai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jie sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Dėl kitų ieškovės apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.