Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Anot apeliantės, teismas sumažindamas netesybų dydį paneigė šalių valią sulygti dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Nurodo, kad vertindamas pras?omu? priteisti netesybu? dydi?, teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio s?alies, interesu? apsaugos principu, tac?iau visis?kai neatsiz?velge? i? tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius i?sipareigojimus. Pažymi, kad atsakovas laisva valia i?sipareigojo moke?ti i?mokas pagal sutarti? arba gra?z?inti nuomojama? turta? nurodytu terminu, tac?iau s?iu? pareigu? nei?vykde?.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditore? UAB „Be kredito“ ir atsakovas 2020 m. rugpju?c?io 4 d. sudare? is?perkamosios nuomos sutartį Nr. BK-022763, kuria atsakovui 24 mėnesių laikotarpiui buvo išnuomotas telefonas Huawei P30, 128 GB. Pagal išperkamosios nuomos sutarties specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 40,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį 24 mėnesius. Atsakovei nevykdant prievolės mokėti pradinė kreditore? 2020 m. gruodžio 16 d., atsakovo elektroniniu paštu adresu išsiuntė pretenziją dėl nesumokėjimo už nuomos paslaugas, tačiau į pretenziją atsakovas nesureagavo. Atsakovui nevykdant prievolės mokėti nuomos mokestį, sutartis buvo nutraukta.

15. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2021 m. sausio 19 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-01/01, pagal kuria? pradinė kreditore? perleido ies?kovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą. Atsakovas ieškovei skolingas 860,79 Eur skolos, 774 Eur delspinigiu?.

16. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes bei apelianto skundo turinį 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi informavo apeliantą apie teismo ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl Vartojimo kredito įstatymo (ne)taikymo

18. CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.886 straipsnio 1 dalis, numatanti vartojimo kredito sutarties sampratą, įtvirtina, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu.

19. Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo. Taigi Vartojimo kredito įstatymas taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į Vartojimo kredito įstatymo reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo.

20. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento.

21. Pažymėtina, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis). Atsižvelgiant į tai, visi paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sandoriai, kurie turi atidėto finansavimo elementą, yra laikytini vartojimo kredito (finansavimo) sutartimis.

22. Pagal ginčo sutarties sąlygas atsakovas įsigijo 635 Eur vertės telefoną, įsipareigodamas per 24 mėnesius sumokėti viso 983,76 Eur kasmėnesinėmis įmokomis, po 40,99 Eur/mėn. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties sąlygos patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui (telefonui) įsigyti.

23. Sutartyje taip pat numatyta, jog tinkamo įvykdymo atveju, atsakovas įgyja teisę už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą – telefoną, o sutarties nutraukimo atveju nuomos objektas turi būti grąžinamas nuomotojui. Nagrinėjamu atveju, ieškovė reikalavimo dėl daikto grąžinimo nereiškia, o prašo priteisti atsakovui finansuotą sumą, kuri nustatytais terminais nebuvo grąžinta.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties sąlyga, numatanti teisę vartotojui už 1,00 Eur įsigyti sutarties objektą, kai sumokama ne tik už įsigyjamą daiktą bet ir sumokant už suteikiamą finansavimą įsigyjant prekę, vertintina kaip formali, neatitinkanti išperkamosios nuomos teisinio santykio, ir numatyta siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad su atsakovu sudaryta išperkamosios nuomos sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi telefonu, tačiau dėl jo finansavimo sąlygų – tai yra daikto įsigijimo atidėto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas. Todėl nurodyta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai privalomai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos.

Dėl vartojimo sutarties sąlygų, numatančių delspinigių dydį, atitikties sąžiningumo kriterijams ir delspinigių (ne)priteisimo

26. Apeliantės vertinimu pirmosios teismas negrįstai padarė išvadą, kad sutartyje nustatytos netesybos neproporcingai didelės, paneigdamas šalių valią sulygti dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų vykdymą sumažino netesybų dydį.

27. Kasacinio teismo praktika išaiškinta, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018).

28. Pirmosios instancijos teismas vertindamas Sutartyje nustatytą 0,5 proc. dydžio delspinigių normą ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 774 Eur dydžio delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų, sprendė, kad toks delspinigių dydis laikytinas ne tik neatitinkančiu taikytino įstatymo nuostatų (VKĮ 11 straipsnio 8 dalies), tačiau yra akivaizdžiai per didelis, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo principų, todėl vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nusprendė nustatyta? delspinigių? dydi? sumažinti nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. ir priteisė ies?kovei is? atsakovo 77,47 Eur delspinigių.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018, 54–55 punktai).

30. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neįtvirtina vieno galimo taikytino netesybų dydžio, kuris atitiktų sąžiningumo kriterijų ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šalių valią, o tik numato maksimalų galimą taikytinų netesybų dydį (ne daugiau 0,05 proc.). Teismas neturi teisės keisti nesąžiningos sutarties sąlygos turinio iki tiek, kiek ji, teismo nuomone, galėtų būti vertinama kaip esanti sąžininga vartotojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020, 52 punktas). Todėl teismas, pripažinęs sutarties sąlygą dėl delspinigių kaip nesąžiningą, neturi pagrindo taikyti netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas ir savo iniciatyva spręsti dėl šalių interesus atitinkančio vieno konkretaus delspinigių dydžio, patenkančio į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nustatytos delspinigių normos ribas, t. y. mažinti netesybas iki tokio dydžio, kuris galėtų būti laikomas sąžiningu vartotojo atžvilgiu.

31. Atsižvelgiant į tai, kad sutartimi sulygti 0,5 proc. dydžio delspinigiai prieštarauja imperatyvioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, ginčo sutarties sąlyga, numatanti 0,5 proc. dydžio delspinigius, pripažintina nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8 dalis). Sutarties sąlygą dėl delspinigių pripažinus negaliojančia, pastarosios pagrindu reikalaujami delspinigiai negali būti priteisti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pripažįstant sutarties sąlygą dėl 0,5 proc, delspinigių negaliojančia, atmetant ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo pilna apimtimi, bei atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis)

33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš viso 1 634,79 Eur (860,79+774), teismas tenkino reikalavimus dalyje dėl 860,79 Eur pritesimo, taigi patenkinta 52,65 proc. ieškinio reikalavimų.

34. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro viso 279 Eur (37 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur teisinės pagalbos išlaidos). Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovo priteistina 146,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

35. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Pripažinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Be kredito“ su atsakovu R. P. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-022763 sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (sudarymo momento).

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, šioje dalyje rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 860,79 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimties eurų 79 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 860,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2022 m. birželio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 146,89 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.