Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Vyliaudaitės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal biudžetinės įstaigos Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-143-904/2025, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus rajono Pagirių gimnazijai dėl skolos priteisimo ir atsakovės biudžetinės įstaigos Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl ieškinio senaties delspinigiams taikymo

Dėl nuostolių priteisimo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18.2. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas išvis nenagrinėjo ir nepateikė jokių argumentų, motyvų ar išvadų, dėl kokių priežasčių atsakovės teikti argumentai ir įrodymai dėl ieškinio senaties netaikymo ir sutartinės civilinės atsakomybės, pagal teisės aktuose ar teismų praktikoje įtvirtintas sąlygas, kurioms esant reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra tenkinami, neanalizavo bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių nei dėl delspinigių skaičiavimo ir įskaitymo pagrįstumo, nei dėl atsakovės patirtų nuostolių ieškovei pažeidus Sutartį. Sprendime nepasisakyta absoliučiai nieko, ar atsakovės pateikti skaičiavimai yra pagrįsti, o jei nepagrįsti, tai kodėl.

18.5. Nei Susitarimas Nr. 1, nei Susitarimas Nr. 2 negali būti interpretuojami kaip pašalinantys ieškovės atsakomybę. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neneigė Sutarties pažeidimo fakto, t. y. savo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovė pažeidė Sutartį, tačiau teismas visiškai nepagrįstai ir netinkamai vertino priežastinį ryšį bei atsakovės nuostolius, teismo motyvai prieštarauja vienas kitam. Visuotinai žinoma ir neturėtų kelti klausimo faktas, kad elektros gamyba saulės elektrinėje yra ekonomiškai naudinga. Jei dėl kontrahento neteisėtų veiksmų asmuo negali vykdyti ekonomiškai naudingos veiklos, jis patiria nuostolius. Būtent tokia situacija susiklostė nagrinėjamoje byloje. Šių dviejų kainų – elektros pirkimo kainos ir elektros pasigaminimo kainos – skirtumo kaip nuostolių atsakovė šioje byloje ir reikalavo. Sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, yra absoliučiai nepagrįsta ir privalo būti panaikinta.

18.6. Atsakovė priešieškinyje aiškiai pateikė visus įrodymus, kurie patvirtina atsakovės patirtų nuostolių dydžio apskaičiavimus, tačiau pirmosios instancijos teismas jų absoliučiai neanalizavo ir nevertino, todėl dėl jų nė kiek nepasisakė. Be to, teismas absoliučiai nenagrinėjo pačios ginčo esmės, nevertino bylos nagrinėjimo metu pateiktų visų aplinkybių, netinkamai motyvavo priimtą sprendimą. Todėl sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19.2. Atsakovės priešieškinio reikalavimų pagrindas yra vėlesnis, nei pirminėje Sutarties redakcijoje buvo nurodytas saulės elektrinės veikimo pradžios momentas. Nurodydama nuostolių atsiradimo pagrindą, atsakovė iš esmės reikalauja priteisti iš ieškovės pinigus už elektros energiją, kurios saulės elektrinė nepagamino, nes neveikė. Nei procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė duomenų, kad saulės elektrinei pradėjus veikti vėliau, atsakovė prarado ekonominę naudą, kurią saulės elektrinė galėjo duoti. Kadangi atsakovė nepareiškė jokių pretenzijų dėl saulės elektrinės kokybės, tai nauda, kurią ji tikėjosi gauti eksploatuodama elektrinę, elektrinei pardėjus veikti vėliau, nesumažėjo. Tokią naudą atsakovė gaus vėliau.

19.5. Nepaisant to, kad saulės elektrinės įsigijimo atveju sąnaudos elektros energijai būtų mažesnės, sąnaudos vis tiek kiltų. Kadangi atsakovė šioje civilinėje byloje reikalauja ne sąnaudų skirtumo kainos laike, o pačių sąnaudų, joks faktinis priežastinis ryšys tarp neva neteisėtų ieškovės veiksmų ir atsakovei kilusios žalos, t. y. elektros energijos sąnaudų – neegzistuoja.

19.6. Ieškovė, sudarydama Susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, kaip tik siekė išvengti teisinių pasekmių, kurių atsakovė nusprendė siekti šioje civilinėje byloje. Ieškovė šių susitarimų neginčijo, buvo visada pasiruošusi šią kainą sumokėti, tačiau nepažeidžiant teisiniu reguliavimu nustatytų sąlygų (viena iš jų – ieškinio senatis delspinigiams). Tai, kad byloje buvo konstatuota, jog ieškovė pažeidė sutarties terminą, nepakeičia fakto, kad Sutartį ieškovė įvykdė laiku.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė biudžetinė įstaiga Vilniaus rajono Pagirių gimnazija (toliau – ir atsakovė, Gimnazija, užsakovė), vadovaudamasi viešojo pirkimo rezultatais, 2021 m. lapkričio 24 d. sudarė su ieškove uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Informacinių technologijų pasaulis“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) Sutartį Nr. CPO187609-23553 (toliu – Sutartis), kuria remiantis atsakovė įsipareigojo parengti darbų projektą, įskaitant visų reikiamų tyrimų atlikimą, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą ir pagal parengtą, su atsakove suderintą projektą atlikti statybos rangos darbus, t. y. ant Gimnazijos pastato stogo įrengti saulės elektrinę. Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad darbai turi būti atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.). Pagal Sutarties Priedo Nr. 1 4 ir 5 punktus ieškovė įsipareigojo parengti projektinę dokumentaciją per 2 mėnesius (iki 2022 m. sausio 23 d.), rangos darbus atlikti per likusius 7 mėnesius (iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.) (1 t., b. l. 5-14, 18).

22. Sutartyje nustatytu terminu (iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.) ieškovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl šalys, po ilgo susirašinėjimo, 2022 m. lapkričio 11 d. sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie Sutarties, kuriuo Sutarties įvykdymo terminą pratęsė iki 2023 m. balandžio 21 d. Papildomo susitarimo 2 punkte šalys nustatė, kad pratęsus Sutarties terminą, bus toliau tęsiamas delspinigių skaičiavimas pagal Sutarties 9.10 p., 9.11 p. (1 t., b. l. 21).

23. Užsakovei (ieškovei) pažeidus ir šį terminą (neužbaigus darbų iki 2023 m. balandžio 21 d.), šalys 2023 m. balandžio 27 d. pasirašė Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo pratęsė Sutarties galiojimo terminą iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo ir susitarė, kad delspinigių, numatytų Sutarties 9.10 p. ir 9.11 p., skaičiavimas bus tęsiamas toliau (2 punktas).

24. Rangovė (ieškovė) darbus atliko ir Galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 230817/2 šalys pasirašė 2023 m. rugpjūčio 17 d. (2 t., b. l. 174).

25. Po darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo atsakovė (užsakovė) 2023 m. spalio 4 d. parengė Delspinigių paskaičiavimo aktą Nr. 1, jame nurodydama 8 779,32 Eur delspinigių dydį (1 t., b. l. 29), o 2023 m. spalio 9 d. ieškovei adresuotame rašte nurodė, kad perskaičiuoti delspinigius negali (1 t., b. l. 30).

26. Ieškovė 2023 m. spalio 12 d. Reikalavime (pretenzijoje) nurodė, kad atsakovei per 5 darbo dienas neištaisius nepagrįstai atlikto įskaitymo, teismui bus pateiktas ieškinys dėl nepagrįstai įskaitytų delspinigių priteisimo (1 t., b. l. 31).

31. Taigi, apeliaciniame skunde keliami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių delspinigių, įskaitymo, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, sutarčių aiškinimo taisyklių, tinkamo sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo, taikymo bei aiškinimo klausimai.

Dėl delspinigių ir įskaitymo

32. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pirmiausia šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

33. Netesybų skaičiavimui svarbūs du momentai – netesybų skaičiavimo pradžia ir jų skaičiavimo pabaiga, kurie gali būti apibrėžti tiek įstatymuose, tiek šalių sutartimi. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

34. Nagrinėjamu atveju atsakovė (užsakovė) įrodinėjo, kad dėl Sutarties pažeidimo (įvykdymo termino praleidimo) ieškovei buvo skaičiuojami delspinigiai remiantis Sutartimi ir Papildomais susitarimais Nr. 1 ir Nr. 2, t. y. iki visiško prievolės įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovės argumentų nevertino ir dėl atsakovės nurodytų Sutarties nuostatų ir jų (ne)taikymo nagrinėjama ginčui spręsti iš viso nepasisakė. Kitaip tariant, priimdamas sprendimą teismas vadovavosi tik vienos šalies argumentais.

35. Netesybos (delspinigiai) gali būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo momento arba iki bylos iškėlimo teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netesybų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momento nenustatinėjo ir vadovavosi ieškovės pozicija, kad atsakovės paskaičiuotiems delspinigiams turėtų būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kaip tai numato CK 1.125 straipsnio 6 dalis. Paminėtam kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Pagal procesinę padėtį toks asmuo paprastai yra atsakovas, nes ginčo materialinio teisinio santykio šalis ir proceso dalyvis dažniausiai sutampa. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal priešieškinį nesikreipė į teismą dėl delspinigių, savo atsikirtimus į ieškinį įrodinėjo kitais teisiniais pagrindais, kurių, kaip minėta, teismas nevertino ir nenustatinėjo. Pažymėtina, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta jo nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 2 dalyje). Nagrinėjamu atveju atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė įskaityti netesybas į nuostolius, bet teismas dėl šios aplinkybės nepasisakė ir jos nevertino.

Dėl įskaitymo

36. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Svarbu, kad pranešimas apie įskaitymą būtų aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Sprendžiant ginčus dėl to, ar pranešimas apie įskaitymą yra tinkamos formos, reikšminga tarp prievolės šalių susiklosčiusi dalykinio bendradarbiavimo praktika (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011; kt.).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl nepagrįsto įskaitymo grindė atsakovės (užsakovės) neteisėtai atliktu 2023 m. spalio 6 d. įskaitymu rangovei paskaičiuotų delspinigių apimtyje. Nagrinėdamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas įskaitymą reglamentuojančių teisės normų nenurodė ir dėl jų nepasisakė, įskaitymo faktą nustatė nenagrinėdamas pranešimo apie įskaitymą turinio paminėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimų kontekste (pažymėtina, kad ieškinio priede Nr. 5 toks dokumentas neįkeltas), nenustatė, kokius priešpriešinius reikalavimus šalys turėjo viena kitai, ar atsakovė (užsakovė) buvo atsiskaičiusi už darbus ir koks buvo skolos likutis. Tokie įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

Dėl nuostolių atlyginimo

38. Kaip minėta, atsakovė pareiškė byloje priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Civilinių teisių gynimo būdus reglamentuoja CK 1.138 straipsnis. Šio straipsnio 6 punktas nustato, kad vienas iš gynybos būdų yra nuostolių atlyginimas. Iš esmės tai reiškia reikalavimą taikyti civilinę (sutartinę arba deliktinę) atsakomybę. CK 6.245 straipsnis nustatyta, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Skolininko kaltė pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. CK 6.205 straipsnis nustato, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinis teismas akcentuoja, kad tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544-684/2015)

39. Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius civilinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad ieškovė (rangovė) pažeidė sutartį, todėl galima daryti išvadą, kad pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga buvo nustatyta (CK 6.246 straipsnis).

40. Žala (nuostoliai) – kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad žala asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius būtų buvęs, jei nebūtų buvę pažeidimo, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo.

41. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Sutartinės atsakomybės kontekste „grąžinimas į tą padėtį, kurioje nukentėjęs asmuo būtų, jeigu nebūtų padaryta žalos“ paprastai reiškia lūkesčio intereso gynimą. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas) Viena iš nuostolių formų yra negautos pajamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Prie negautų pajamų priskiriama ir prarasta galimybė. Tokio pobūdžio nuostoliai (prarasta galimybė) turi apibrėžtą piniginę vertę, jie reiškia tai, kad, jų nepatyręs, ieškovas galbūt būtų turėjęs tam tikrą turtinę naudą <...>. Tokio pobūdžio nuostoliai (t. y. prarasta galimybė išvengti turtinių praradimų – sutaupyti) pagal savo esmę patenka į negautų pajamų sampratą, nes negautos pajamos bendrąja prasme reiškia asmens netektą galimybę pagerinti savo turtinę padėtį (žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovė teikė į bylą įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Pirmosios instancijos teismas dalį šių įrodymų išvardino (sprendimo 11, 12 psl.), tačiau dėl jų įrodomosios reikšmės nepasisakė ir jų neanalizavo. Todėl lieka neaišku, ar teismas šią civilinės atsakomybės sąlygą nustatė, ar jos nenustatė.

43. Kita civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys. Lietuvoje priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 23 punktas; 30 punktas). Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai, ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013);

44. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė, kad jis sutinka su ieškovės pozicija, kad elektros energijos sąnaudos atsakovei būtų atsiradusios ir tuo atveju, jei ir nebūtų buvę neteisėto ieškovės veiksmo. Elektros sąnaudos atsakovei būtų atsiradusios nepaisant ieškovės sutarties pažeidimo. Tačiau teismas šios išvados nepagrindė nei faktiškai, nei teisiškai, tokia išvada grindžiama prielaidomis ir neparemta konkrečiais skaičiavimais, nenurodytas atsakovės argumentų pagrindas. Tai reiškia, kad teismas tinkamai nenustatė tiek faktinio, tiek teisinio priežastinio ryšio.

Dėl sprendimo motyvavimo, įrodymų vertinimo

45. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. Šio reikalavimo turinys yra detalizuotas kitose CPK nuostatose. Pavyzdžiui, CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas; CPK 270 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje teismo sprendimo motyvuojamųjų dalių turinį, nustatyta, kad teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; išvardyti įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.

46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47. Taigi, jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Tačiau tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013).

48. Vertinant, ar sprendimas (nutartis) yra visiškai nemotyvuotas, atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje asmenų byloje pateiktus reikalavimus. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, kad dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-701/2023, 25 punktas jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

50. Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, taip pat paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų ir CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų kontekste, matyti, kad teismo sprendimas (motyvuojamoji jo dalis) neatitinka sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui keliamų reikalavimų.

51. Kaip minėta aukščiau, teismas iš esmės nevertino atsakovės atsikirtimų ir reikalavimų pagrindą sudarančių aplinkybių, netaikė ginčui spręsti aktualių teisės normų, nepareikalavo naujų įrodymų, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl šių pažeidimų liko neatskleista bylos esmė.

Dėl procesinės bylos baigties

52. Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), kurios metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus. Tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

53. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

54. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė neištyręs ir neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padaręs procesinių teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

55. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, kuris nagrinės bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.