Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir K. D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. S., L. K., notarė A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų V. K., trečiojo asmens J. S. ir K. D. K. 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo V. K. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K. bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovui V. K. paveldėjimo teisių perleidimo sandoriu Nr. (duomenys neskelbtini) perleistas turtines teises;

2. pripažinti negaliojančiu 2017 m. sausio 27 d. atsakovei K. D. K. Klaipėdos miesto 15-ąjame notaro biure išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje patvirtinta atsakovės K. D. K. nuosavybės teisė į 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

3. įpareigoti atsakovą V. K. per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamą sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo V. K. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K. negaliojančiu įsiteisėjimo dienos įsiregistruoti nuosavybės teises į šį turtą: 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

4. atsakovui V. K. per 30 dienų nuo sprendimo pripažinti ginčijamą sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo V. K. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K. negaliojančiu įsiteisėjimo dienos, neįsiregistravus nuosavybės teisių į šį turtą: 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suteikti leidimą ieškovui kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą įregistravimo atsakovo V. K. vardu;

5. taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės K. D. K. atsakovo V. K. naudai 104,30 Eur sumą, skirtą iš dalies patenkinti ieškovo „PlusPlus Capital“ AS reikalavimą, atsiradusį iš vykdomojo dokumento Nr. 2-14462-897/2013;

6. priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir K. D. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė išieškoti kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai iš skolininkų V. K. ir L. K. 93 684,39 Eur negrąžinto kredito, 10 489,23 Eur priskaičiuotų palūkanų, 14 124,16 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, 551,36 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso 118 849,14 Eur skolos, 40,26 Eur žyminio mokesčio, sutartinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos (93 684,39 Eur), skaičiuojant nuo paskutinio paskaičiavimo dienos (2013 m. liepos 8 d.) iki visiško skolos išieškojimo ir 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo visos priteistos sumos (118 849,49 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo. Šio sprendimo pagrindu teismas išdavė vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. S., kuris 2016 m. sausio 5 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš atsakovo V. K. ir bendraskolės L. K.. Kreditorius AB „Swedbank“ 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Reikalavimo perleidimo sutartimi 2019 m. birželio 26 d. kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Vykdant išieškojimą, antstolis A. S. nustatė, jog atsakovas V. K. registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. V. K. niekur nedirba, įsiskolinimo kreditoriui nedengia. Atsakovo skolos likutis 2020 m. lapkričio 3 d. duomenimis yra 109 180,25 Eur. Be to, atsakovas 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jo atžvilgiu. Vykdymo proceso metu antstolis A. S. nustatė ir 2020 m. gegužės 29 d. pateikė testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas po savo tėvo P. V. K. mirties kartu su trečiuoju asmeniu J. S. sudarė paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) ir perleido savo paveldėjimo teises atsakovei K. D. K.. Po atsakovo tėvo P. V. K. mirties atsakovo motina K. D. K. paveldėjimo teisės pagrindais (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo: butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 59,27 Eur neišmokėtos kompensuojamos senatvės pensijos sumos; 495,20 Eur lėšų; 1,79 Eur lėšų.

K. D. K. pergyveno savo sutuoktinį, todėl ji su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ¼ dalį palikimo. Po P. V. K. mirties atsakovei K. D. K. priėmus palikimą, jai turėjo priklausyti 9/16 dalys buto, pensijos, lėšų, o 3/16 dalys šio turto turėjo priklausyti trečiajam asmeniui J. S., bei tokia pati dalis (3/16 dalys) turėjo atitekti kitam įpėdiniui pagal įstatymą – atsakovui V. K.. Taip pat po P. V. K. mirties atsakovei K. D. K. priėmus palikimą, jai turėjo priklausyti 1/12 dalis žemės sklypų, o po 1/8 dalis nurodytų žemės sklypų turėjo atitekti trečiajam asmeniui J. S. bei atsakovui V. K.. Ieškovas pažymi, kad atsakovas po P. V. K. mirties kartu su trečiuoju asmeniu J. S. savo paveldėjimo teises perleido motinai K. D. K. ir tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į jam priklausančias 3/16 dalis šio turto: buto, pensijos, lėšų bei 1/8 dalį šių žemės sklypų. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovų veiksmai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi.

Ieškovas dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana taikymo sąlygos nurodo, kad ginčijamo palikimo atsisakymo sandorio sudarymo metu (žyma apie paveldėjimo teisių perleidimą registre padaryta 2016 m. lapkričio 18 d.) „PlusPlus Capital“ AS turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, kuri buvo pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana taikymo sąlygos nurodo, kad antstoliui vykdant išieškojimą, atsakovas, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, 2016 m. lapkričio 18 d. kartu su trečiuoju asmeniu J. S. perleido jam priklausančias paveldėjimo teises savo motinai K. D. K.. Dėl paveldėjimo teisių perleidimo atsakovas prarado galimybę įgyti nuosavybės teises į dalį turto. Šio turto vertė nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis bei apskaičiavus palikimą sudarančias pinigines lėšas yra 64 263,26 Eur. Atsakovui neperleidus paveldėjimo teisių ir įgijus nuosavybės teisę į jam priklausančias dalis turto, kurios turėtų priklausyti jam paveldint pagal įstatymą, antstolis, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavęs atsakovo turtą, būtų turėjęs galimybę bent iš dalies padengti atsakovo skolą. Atsakovas įsiskolinimo nedengia, įsiskolinimo suma yra didelė. Be to, atsakovas 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo jo atžvilgiu. Ginčijamas paveldėjimo teisių perleidimo sandoris Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K. pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus, nes sudarydamas tokį sandorį, atsakovas iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. Sudarius ginčijamą sandorį, likusio atsakovo turto (gaunamų pajamų) akivaizdžiai nepakanka atsiskaityti.

Dėl senaties termino skaičiavimo actio Pauliana atveju pažymi, kad apie tai, jog paveldėjimo teisių perleidimo sandoris, sudarytas tarp atsakovo V. K., trečiojo asmens J. S. ir atsakovės K. D. K., pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus dalyje dėl atsakovo V. K. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K., sužinojo tik 2020 m. gegužės 29 d., gavęs informaciją apie atsakovo paveldėjimo teisių perleidimo sandorį iš antstolio A. S., šiam pateikus testamentų registro išrašą. Taigi akivaizdu, jog nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui pareikšti. Ieškovas pažymi, jog testamentų registro duomenys jam nėra prieinami, todėl apie tarp atsakovų ir trečiojo asmens sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį negalėjo būti žinoma iki tol, kol antstolis, vykdydamas išieškojimą, nenustatė, jog testamentų registre yra įrašas apie tarp atsakovo V. K., trečiojo asmens J. S. ir atsakovės K. D. K. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį.

Dėl neprivalėjimo sudaryti ginčijamą sandorį nurodo, kad nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas V. K. būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir perleisti paveldėjimo teises atsakovei K. D. K., tuo iš esmės apsunkinant priverstinio skolos išieškojimo procesą.

Teigdamas prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį.

Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenis pranešta tinkamai. Atsakovas V. K. pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, tretieji asmenys prašymų nepateikė. Byla nagrinėtina atsakovui ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti, rėmėsi patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais. Dėl atsakovės prašymo taikyti senaties terminą papildė, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2020 m. gegužės 29 d. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pradinis kreditorius bankas arba ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie paveldėjimo teisės sandorį. Nei bankas, nei ieškovas neturi teisės sužinoti apie palikimo registro duomenis. Pažymėjo, kad testamentų registrų duomenys nėra vieši. Ieškovas neturėjo mirusiojo duomenų, kad galėtų atlikti paiešką registruose. Nurodė, kad įsigijus reikalavimo teises į atsakovo skolą, bendravo su atsakovu, bandė derinti taikų susitarimą, atsakovas buvo pasyvus, teigė, kad skola jam netrukdo sudarinėti kitų sandorių, todėl kilo abejonių dėl atsakovo sandorių. Paprašė antstolio patikslinti, ar tikrai visas turtas yra areštuotas. Po kelių dienų gavo iš antstolio informaciją apie atsakovo palikimo perleidimo sandorį. Pažymėjo, kad antstolis, patikrinęs registro duomenis pagal atsakovo asmens duomenis, nemato testamento registro, tą paiešką galima atlikti tik pagal mirusiojo duomenis. Antstolis neturi pareigos atlikti registro paieškų apie trečiuosius asmenis. Taip pat ieškovo atstovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas V. K. ieškinio senaties termino taikyti neprašo. Jei būtų nustatyta, kad ieškinio senatis praleista, prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-14462-897/2013 nutarė išieškoti iš skolininkų V. K. ir L. K. AB „Swedbank“ naudai 93 684,39 Eur negrąžinto kredito, 10 489,23 Eur priskaičiuotų palūkanų, 14 124,16 Eur delspinigių už negrąžintą kreditą, 551,36 Eur delspinigių už laikų nesumokėtas palūkanas, iš viso 118 849,14 Eur skolos, 40,26 Eur žyminio mokesčio, sutartinių kintamų palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos 93 684,39 Eur, skaičiuojant nuo paskutinio paskaičiavimo dienos 2013 m. liepos 8 d. iki visiško skolos išieškojimo ir 5 proc. įstatyminių palūkanų nuo visos priteistos sumos 118 849,49 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki pilno skolos sumokėjimo.

2013 m. spalio 29 d. sprendimo pagrindu 2015 m. liepos 2 d. išduotas vykdomasis raštas.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-14462-897/2013 antstolis A. S. 2016 m. sausio 5 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 118 889,40 Eur skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkų L. K. ir V. K. išieškotojo AB „Swedbank“ naudai.

(Duomenys neskelbtini) mirė P. V. K., kuris buvo atsakovės K. D. sutuoktinis, atsakovo V. K. ir trečiojo asmens J. S. tėvas.

2016 m. lapkričio 18 d. K. D. K., J. S. ir V. K. kreipėsi į Klaipėdos m. 15-ojo notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

2016 m. lapkričio 18 d. atsakovas V. K. ir trečiasis asmuo J. S. bei atsakovė K. D. K. sudarė paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. S. ir V. K. dovanojo motinai K. D. K. paveldėjimo teises, kurias jie įgijo po tėvo P. V. K. mirties.

2016 m. lapkričio 18 d. registruose išviešinta žyma apie atsakovo V. K. ir trečiojo asmens J. S. paveldėjimo teisių perleidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. sausio 27 d. atsakovė K. D. K. po vyro P. V. K. mirties pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) paveldėjo: butą, esantį (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 59,27 Eur neišmokėtos kompensuojamos senatvės pensijos sumos; 495,20 Eur lėšų, esančių AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 1,79 Eur lėšų, esančių AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. 13860005406.

2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į V. K. įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Pastarasis 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo V. K. įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Tuo pagrindu antstolis A. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė pradinį kreditorių AB „Swedbank“ į naująjį kreditorių „PlusPlus Capital“ AS.

2020 m. gegužės 29 d. antstolis A. S. ieškovui pateikė testamentų registro išrašą, kuriame nurodytas atsakovo paveldėjimo teisių perleidimo sandoris.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų V. K., trečiojo asmens J. S. ir K. D. K. 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo V. K. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K. bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovui V. K. paveldėjimo teisių perleidimo sandoriu Nr. (duomenys neskelbtini) perleistas turtines teises.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.

CK 1.124 straipsnyje apibrėžta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro 10 metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose įstatymuose yra nustatyti specialūs sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Tokia ieškinio senaties termino trukmės diferenciacija įstatyme nustatyta atsižvelgiant į gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kitus požymius, dėl kurių yra nustatomas atitinkamas viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011). Ieškiniams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Atsižvelgiant į tai, jog tokia šio termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės.

Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Taigi, šiuo atveju turi būti vertintinas ne tik absoliutus objektyvus sužinojimo apie ginčo sandorį momentas, tačiau taip pat subjektyvus momentas, kada asmuo galėjo ir turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 18 d. ginčo sandorio momentu skolininko V. K. kreditorius buvo AB „Swedbank“, kuris 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises į V. K. įsiskolinimą perleido „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, o pastarasis 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo V. K. įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS.

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Naujasis kreditorius perima lygiai tokias pačias teises, kokias turėjo ankstesnis kreditorius, tai yra atsiduria tokioje pat teisinėje padėtyje, kokioje buvo ankstesnis kreditorius. Vadinasi, naujojo kreditoriaus atžvilgiu atsiranda ir ankstesniam kreditoriui taikytinos aktyvaus arba pasyvaus savo teisių gynimo pasekmės, todėl sužinojimo apie galimą teisės pažeidimą momentas, kaip ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo momentas, naujajam kreditoriui sietinas su pradinio kreditoriaus sužinojimu ar galėjimu sužinoti apie tą teisių pažeidimą. Tik tokiu atveju, kai yra objektyvių duomenų, jog pradinis kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą, senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę įgyja naujasis kreditorius.

Teismas pastebi, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Minėta, jog teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas tiek taikant subjektyvųjį momentą, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Pažymėtina ir tai, kad, kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad apie galimai pažeistas jo teises sužinojo 2020 m. gegužės 29 d., gavęs antstolio informaciją iš testamentų registrų, bei teigė, kad nei pradinis kreditorius iki sudarant reikalavimo perleidimo sutartį, nei jis nežinojo apie skolininko V. K. atisakymą nuo palikimo. Ieškovo teigimu, jis neturi teisės gauti duomenų iš testamentų registro, o jei ir turėtų, tai duomenis iš registrų galėtų gauti tik pagal skolininko asmens duomenis, o ne pagal mirusiojo asmens duomenis, todėl tiek jis, tiek pradinis kreditorius informaciją apie skolininko sudarytą sandorį galėjo gauti tik iš antstolio.

Nustatyta, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ dėl priverstinio skolos išieškojimo su vykdomuoju raštu kreipėsi į antstolį A. S., kuris 2016 m. sausio 5 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas V. K. antstolį ar kreditorių informavo apie tėvo P. V. K. (duomenys neskelbtini) mirtį. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kad pradinis kreditorius vykdymo procese elgėsi pasyviai, nesidomėjo vykdomo procesu. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu šalių atstovai nurodė, kad papildomi duomenys apie vykdymo procesą, t. y. duomenys iš vykdomosios bylos, nereikalingi, patvirtindami, kad informacija iš testamentų registrų vykdomojoje byloje gauta tik 2020 m. gegužės 29 d. Teismo vertinimu, nors išieškotojas vykdymo procese taip pat turi būti aktyvus, tačiau perdavus skolos išieškojimą antstoliui priverstinai vykdyti, būtent antstoliui kyla pareiga užtikrinti operatyvų vykdomojo dokumento įvykdymą, taip pat ir rinkti informaciją apie skolininko mokumo pakitimus. Minėta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad iki 2020 m. gegužės 29 d. antstolis būtų rinkęs duomenis apie skolininko giminaičius. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2021 m. kovo 25 d. buvo atliktos šios paieškos pagal P. V. K. asmens kodą: 2016 m. lapkričio 18 d. paieškas atliko Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė A. G.; 2017 m. spalio 16 d. – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; 2020 m. gegužės 29 d. antstolis A. S.. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad kreditorius duomenis renka apie paties skolininko asmenį, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju tiek pradinis kreditorius, tiek naujasis kreditorius apie galimą jų teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo momentu (2016 m. lapkričio 18 d.), o gavę antstolio informaciją iš testamentų registrų (CK 1.127 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ieškovas buvo aktyvus domėdamasis savo galimai pažeistomis teisėmis, t. y. iškart po to, kai atsakovas V. K. užsiminė apie tai, kad skola jam netrukdo sudarinėti kitų sandorių, ieškovas, pats neturėdamas prieigos prie testamentų registrų, kreipėsi į antstolį, kad šis patikrintų skolininko galbūt sudarytus sandorius. Pažymėtina, kad atsakovas V. K. bylos nagrinėjimo procese iš esmės elgėsi pasyviai ir išsamesnių paaiškinimų ar ieškovės nurodytus teiginius paneigiančių aplinkybių nenurodė.

Apibendrinant tai, kas paminėta, vertinant, kada kreditorius galėjo ir turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises, darytina išvada, kad kreditorius apie galimai pažeistą jo teisę sužinojo 2020 m. gegužės 29 d., gavęs antstolio informaciją iš testamentų registrų, ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2021 m. sausio 8 d., todėl konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.127 straipsnis, 6.66 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kaip jau teismas paminėjo, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas taikomas, kai nustatomos visos šio instituto taikymui būtinos sąlygos. Nagrinėjamu atveju atsakovai, išskyrus ieškinio senatį, neginčijo, jog nėra kitų actio Pauliana institutui taikomų sąlygų, todėl teismas dėl jų pasisako glaustai.

Bylos duomenimis, 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į V. K. įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiam per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. Pastarasis 2019 m. birželio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo V. K. įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Tuo pagrindu antstolis A. S. 2019 m. rugpjūčio 12 d. vykdomojoje byloje Nr. 0010/16/00618 pakeitė pradinį kreditorių AB „Swedbank“ į naująjį kreditorių „PlusPlus Capital“ AS. Tokiu būdu ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Kita būtina actio Pauliana instituto taikymo sąlyga – kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais nuo jo sudarymo momento atsakovo V. K. paveldėjimo atsisakymo sandorį ir taikant restituciją atsakovui V. K. iš atsakovės K. D. K. grąžinti paveldėjimu atsisakytą turtą. Taigi ieškovo reikalavimas yra nukreiptas į ginčijamu sandoriu perleistą turtą (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Siekiant, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatyta, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl, jei skolininkui sudarius ginčijamą sandorį, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliano taikymo sąlygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 66-92). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas V. K., būdamas skoloje ieškovui, taip pat esant priverstiniam skolos išieškojimui, atsisakydamas paveldimo turto, sumažino savo turtą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriumi ir taip pažeidė ieškovo interesus nors iš dalies atgauti skolą (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas turi pakankamai kito turto, iš kurio būtų galimas skolos dengimas ieškovui (CPK 177 straipsnis).

Dėl actio Pauliana taikymo sąlygos, jog sandorį nebuvo privaloma sudaryti, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kodėl sandorį buvo privaloma sudaryti. Atsakovų teiginiai, kad tėvo paveldėjimo buvo atsisakyta motinos interesais vertintini kaip deklaratyvūs bei nepatvirtinantys sandorio privalomumo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.66 straipsnio 2 dalis taip pat numato, jog siekiant, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, jeigu sandoris atlygintinis, o neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis), CK 6.67 straipsnio 1 punktas numato, jog preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas V. K., atsisakydamas palikimo, žinojo apie skolą ieškovui, todėl turėjo suvokti, kad sudaromu sandoriu pažeidžia kreditoriaus interesus taip sumažindamas galimybę dengti skolą. Be to, sandoris yra neatlygintinas, sudarytas giminaičio, t. y. motinos, naudai, todėl galioja abiejų atsakovų nesąžiningumo prezumcija (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, konstatuotina, jog ieškovas įrodė visas actio Pauliana instituto taikymui būtinas sąlygas, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų V. K., trečiojo asmens J. S. ir K. D. K. 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo V. K. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K. tenkintinas (CK 6.66 straipsnis, 6.67 straipsnio 1 punktas, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pripažinti atsakovo V. K. atsisakymą nuo palikimo negaliojančiu, prašė pripažinti toje dalyje negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimą, įpareigojant atsakovą V. K. savo vardu įregistruoti turto dalį, kuri jam būtų tekusi priėmus palikimą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal CK 5.50 ir 5.60 straipsnius – įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, ar atsiradusį palikimą priimti, ar jo atsisakyti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė bei konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, kreditoriaus pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl paveldėjimo teisės dalies liudijimo pripažinimo negaliojančiu, įpareigojant atsakovą atsisakyto turto apimtyje, turtą įregistruoti savo vardu ir spręstinas klausimą taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo V. K. prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovo interesus, atsakovas atsisakė priimti. Tokiu būdu būtų pagrindas nukreipti atsakovo V. K. skolos išieškojimą į atsakovės K. D. K. turto dalį toje apimtyje, kiek būtų paveldėjęs atsakovas V. K..

Kaip minėta, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Actio Pauliana kompensacinis pobūdis atspindi šio instituto taikymo tikslą – panaikinti kreditoriaus nuostolį, atsiradusį dėl nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais jis siekė išvengti prievolės kreditoriui vykdymo. Tačiau actio Pauliana pagrindu taikoma restitucija visų pirma siekiama atkurti skolininko mokumą, kad šis galėtų tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus kreditoriui, bet ne suteikti išimtines teises kreditoriui į actio Pauliana pagrindu skolininkui sugrąžintą turtą. Actio Pauliana pareiškęs kreditorius automatiškai neįgyja teisių į skolininkui grąžintą turtą. Todėl actio Pauliana tikslas – patenkinti kreditoriaus reikalavimą – yra prioritetinis tik tada, kai skolininkas neturi daugiau kreditorių ir actio Pauliana pareiškęs kreditorius, siekdamas prievolių sau įvykdymo, pasinaudoja šiuo institutu, leidžiančiu skolininkui sugrąžinti nesąžiningais jo veiksmais perleistą turtą. Tačiau situacija keičiasi tuo atveju, kai skolininkas turi ne vieną kreditorių, bet tik vienas jų imasi veiksmų skolininko mokumui atkurti, actio Pauliana pagrindu sugrąžinant jam turtą, o vykdant teismo sprendimą į antstolį dėl išieškojimo kreipiasi ir kiti kreditoriai.

Bylos duomenimis, atsakovas V. K. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kas leidžia daryti išvadą apie galimus ir kitus atsakovo kreditorius, todėl siekiant užkirsti CPK nustatytų reikalavimų kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumui pažeidimams, nagrinėjamos bylos kontekste taikant restituciją actio Pauliana pagrindu, atsakovui V. K. priteistina iš atsakovės K. D. K. turto dalis, kurią atsakovas būtų paveldėjęs, jeigu nebūtų atsisakęs palikimo (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-246-687/2018).

Dėl kitų ieškovo bei atsakovų argumentų

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti patikslinto ieškinio ir atsiliepimų į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas byloje patyrė 305 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro byloje sumokėtas žyminis mokestis. Tenkinus ieškovo ieškinį, ieškovui iš atsakovų priteistina po 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Teismas 2020 m. sausio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei K. D. K. priklausantį, paveldėjimo teisių perleidimo sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą, nekilnojamąjį turtą – 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

2020 m. balandžio 29 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovei K. D. K. priklausantį, paveldėjimo teisių perleidimo sandorio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgytą, nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą; areštavo atsakovei K. D. K. priklausantį, paveldėjimo teisių perleidimo sandorio Nr. 12856 pagrindu įgytą, nekilnojamąjį turtą – 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

CPK 150 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu ieškinys patenkintas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkini.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų V. K., trečiojo asmens J. S. ir K. D. K. 2016 m. lapkričio 18 d. sudarytą paveldėjimo teisių perleidimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl atsakovo V. K. paveldėjimo teisių perleidimo atsakovei K. D. K. bei taikyti restituciją:

priteisti atsakovui V. K. iš atsakovės K. D. K. šį turtą: 3/16 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 104,30 Eur piniginių lėšų.

Priteisti iš atsakovės K. D. K. 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui „PlusPlus Capital“ AS.

Priteisti iš atsakovo V. K. 152,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui „PlusPlus Capital“ AS.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 11 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.