Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. B. T., ieškovų A. B. T. ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ atstovams advokatui Matui Balėnui, advokatei Indrei Barauskienei, advokato padėjėjui Lukui Radzevičiui,

atsakovams A. O., jo atstovui advokatui Dominykui Vanharai, atsakovo viešosios įstaigos „Komiko teatras“ atstovui A. O., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Init“ atstovams V. M., advokatei Kristinai Čeredničenkaitei, viešosios įstaigos „Nataiva“ atstovams A. J., advokatui Algiui Petruliui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Goruva“ atstovui advokatui Ryšardui Burdai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų viešosios įstaigos Laisvės TV ir A. B. T. patikslintą ieškinį atsakovams A. O., viešajai įstaigai Komiko teatras, viešajai įstaigai „Nataiva“, uždarajai akcinei bendrovei „Goruva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Init“ dėl paskleistų duomenų ir informacijos apie ieškovus pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją, šių duomenų ir informacijos paneigimo ir panaikinimo bei žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2.1. (duomenys neskelbtini) A. O. kartu su Komiko teatru (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpino įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)), kuris buvo taip pat transliuotas Init (duomenys neskelbtini) 19:05 bei (duomenys neskelbtini) 9:30 ir kuriame dėsto šiuos Ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją žeminančius teiginius:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies

42. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

47. Sprendžiant klausimą dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieškovo garbę ir orumą, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 24 punktas) <...> solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei atsakovai įrodys, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-823/2024).

I. Dėl teiginių priskyrimo žinių/ nuomonės kategorijai

3) „Ir jau nestebina, kodėl iš tikrųjų T. prarado praktiškai didelę dalį, didžiausią dalį savo žiūrovų, didžiausią dalį savo rėmėjų. Prarado įtaką ir pasidarė jau nebeįdomus ir savo užsakovam.“ (toliau – ir Teiginys3);

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo teiginiai paskleisti konkrečiose (duomenys neskelbtini) kanalo laidose bei socialinio tinklo Facebook paskyroje. Iš byloje pateiktų įrašų matyti, kad ginčo teiginiai paskleisti platesniame kontekste ir sudaro bendrą visumą tiek tarpusavyje, tiek su kitomis atsakovo A. O. išsakytomis mintimis. Būtent ginčo teiginių kontekstas, išsakymo tikslas, tonas ir sisteminis pateikimas vertintinas platesniame kontekste, siekiant nustatyti teiginių priskyrimą nuomonei ar žiniai. Atsižvelgiant į tai, ginčo teiginiai prasmę įgauna juos nagrinėjant tik atsižvelgiant į bendrą, platesnį pateikimą bendrame laidos turinyje:

51.13. (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas turinys: „Man čia patinka. Lietuva jau tampa apskritai, kaip sakyti, vienas dalykas, va tokių kvailių, aukojančių tokiem kriminaliniam narkomanam pinigus. Antras dalykas, jie pamatė, kad jeigu taip gerai einasi, ko čia locham neįvaryti dar vieno minuso. Jau mes žinom istoriją su Bayraktaru kaip 6 milijonai neaišku, kokiu būdu iškeliavo. Beje, T. berenkant tuos pinigus gyrėsi, kad tempas labai geras renkam 2000 eurų į valandą. Ir per tris paras surinko 6 milijonus. Nesunku paskaičiuoti, kad jeigu 2 tūkstančiai eurų į valandą, tai yra 48 tūkstančiai per parą. Tai per tris paras, nu 150. O jie surinko 6 milijonus, kas ten tokie dosnūs aukotojai. O dar kai kas sako, kad Europos Sąjunga skyrė Lietuvai, Ukrainai 5 milijonus. Kur tie 5 milijonai prapuolė irgi niekas nežino. Ir kur jie, kokiais viražais pas ką nukeliavo. Čia, daugiau klausimų, nei atsakymų. Bet, antra vertus, dar kartą pakartosiu, šitas (duomenys neskelbtini), jau pasirodo vadovauja (duomenys neskelbtini)“. T.y. minėtoje laidoje paskelbtas Teiginys38.

51.14. (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas turinys: „Nu, kažkiek tų milijonų pinigų surinko, pateikė kažkokius skaičius, tipo ataskaita iš (duomenys neskelbtini), nu jo... Kas iš biudžetinių įstaigų pervedė jam pinigus, ir po to buvo taip, taip gražiai atmazgota <...> Nu, čia kaip sakyt, nesigilinsim į T., reiškia, peripetijas. Čia jau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba sekančiam Seime pakrutins jį normaliai ir sugrąžins tuos pinigus. Nors dalį jau mes turbūt ir nepamatysim <...> Paėmęs babkytes, T. išvažiavo. Aš ne kartą sakiau: prasilošęs pokeristas. Ir jis dabar patvirtino mano žodžius. T. išvažiavo į Las Vegasą žaisti pokerį. Nu, taip ūmiai atsirado pinigų <...> Tai sukaupęs dosnių rėmėjų Bayraktariškų pinigiukus jis išvažiavo lošt. <...>“. T.y. minėtoje laidoje paskelbti Teiginiai39-42.

51.15. (duomenys neskelbtini)laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas turinys: „Prie pokerio stalo bičiukas derina pirkinį Ukrainai. Pats užmiršęs, matyt, pergėrė bederindamas <...> O grįžtant prie T., akylūs piliečiai, T. gi pats gyrėsi, kad jisai dabar Amerikoj žaidžia pokerį. Čia tik sutapimas, žinokit, tik sutapimas, kad, kai jisai surinko milijonus Bay.., Bayraktarui, ūmiai išskrido į Ameriką pažaisti pokeriuko. Nu, pora savaičių pokeriuko. Ir iš ten prie baro sėdėdamas rašo. Chebra, renku naują ginkluotę. Dabar man viena ginkluotės specialistė nagrinėja mano šautuvą, žiūri, ar šautuvas veikia, ar jisai veikia. Ir mes su ja, kai jinai baigs, aptarsim kitus šūvius į, į mūsų visų priešus. Vat čia tokie bajeriai primityvūs, jisai pats net neslepia, kad jis ten išvažiavo ištratinti pinigus. Bet akylesni piliečiai pastebėjo, kad T. nedalyvauja su Lietuvos vėliava <...> Mane tik stebina, kaip T. ten be Ukrainos vėliavos makaluojasi ir kodėl tų rusų iš to turnyro neišvarė. Juk reikėtų protestuoti ir neleisti jiems dalyvauti tame turnyre. O rusų ten, kaip matote, daug. Ir T., pagooglinus, štai pasižiūrėkite. Tiesiog, įvedi A. T. į dalyvių sąrašą, nes dalyvių ten netoli 5 tūkstančių, ir išmeta, štai matote, kad T. yra United States, iš Amerikos. Žmogus patriotas išvažiavo žaisti pokerį. Užmiršęs, kad jisai atstovauja Lietuvai ir lietuvis. Kitaip sakant, slepia savo uždarbius ir visus kitus dalykus, jeigu kam atrodo, kad visi ten iš Amerikos, tai čia matote dar sąrašas iškarpos, reiškia, ir lietuvių dalyvavusių tenais. Jų vėliava labai aiškiai skiriasi iš visos krūvos dalyvių. Ten buvo ir baltarusių, ir lietuvių, ir latvių netgi buvo. Kiekvienas su savo vėliava, išskyrus T.. Vieni rado, kad jis lygtai su Lichtenšeino vėliava. Aš asmeniškai radau, kad jis po Amerikos vėliava dalyvauja. Ir čia jau visa moralė, vat šito moralisto ir kovotojo. Sėdi prie vieno stalo su rusais, žaidžia pokerį ir mum tuo pačiu rašo žinutes: Chebra, dabar kovoju su rusais... pralošinėdamas jiems pinigus. Čia daugiau komentuot kaip ir nėra ką“. T.y. minėtoje laidoje paskelbti Teiginiai43-47.

51.16. (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas turinys: „Kaip pasekoje, jau ir kiti festivaliai pradeda atsisakyti jų paslaugų. Sako, mums tokie nereikalingi. Jeigu paskutinę dieną jie mums pasakys atia, mums sugrius festivalis, nes jiems gal kažkuris nepatiks rėmėjas ar dar kažkas. Politiniai (duomenys neskelbtini) klounai, nu tokie... (duomenys neskelbtini), pasirodo, užkrečiamas. Beje, tas pats T. kai kuriems pažadėjo sumokėti asmeniškai, jeigu jūs tik nedalyvausit šitoj politinėj akcijoj. Nu ten šitoj, paremsit mūsų politinę akciją, aš jums pats asmeniškai sumokėsiu. Čia iš ko, iš to surinkto neva tai Bayraktaro pinigų, kuriuos dalį pralošė Las Vegase? Na, kas kaip nori, tas taip šoka. Bet taip apsinuoginti, taip išryškinti save šitam tokiam fone, va tokiam fone“. T.y. minėtoje laidoje paskelbtas Teiginys48.

51.17. (duomenys neskelbtini) A. O. „Facebook“ paskyroje po įrašu patalpintas komentaras su tokiu turiniu: „Beje mielasis aš nesiskundžiu ir neverkiu kaip jūs. Čia jums tryda, kad jūs kaip mažus vaikus eilinis pokeristas išdūrė pralošęs jūsų aukas ir dabar baisiai nejaukiai jaučiatės. Neverkit tokių ne vienas“, kuriame paskelbtas Teiginys49.

51.19. (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ analitinė laida“, paskelbtas turinys: „Aukoti ir rinkti pinigus yra du skirtingi dalykai. Tuo labiau, kai tuos pinigus renka tikrai keistų vertybių žmogus. Žmogus, kuris surinkęs Bayraktaro pinigus, ir dėl to žmonės, reiškia, taip iš karto ir sureagavo. Tik surinkęs Bayraktaro pinigus išvažiavo žaisti į Las Vegasą pokerio. Nu, jis sako, kad akreditacija ten jam nekainavo. Visko gali būt. Bet išvažiavo jis to pokerio žaisti ne su Lietuvos vėliava. Išvažiavo jisai išvažiavo žaisti, štai vieni šaltiniai rodo, kad su Amerikos vėliava. Kiti šaltiniai rodo, kad su Lichtenšteino vėliava. Dar kiti šaltiniai rodo, kad jis su Amerikos vėliava. Ir, jeigu amerikiečiai, jei galima taip teigti, nežino, kas yra Lietuva, štai tai matote, kiti lietuviai su Lietuvos vėliava žaidė <...> T. gyrėsi, kad jisai nepralošė Bayraktaro pinigų, jis išlošė 26 tūkstančius. Ar kas girdėjo, kad jis tuos 26 tūkstančius paaukojo? Beje, tam pačiam turnyre žaidė ir labai daug rusų, ir ukrainiečių, ir baltarusių. Žmogus, kuris sako, kad jisai renka pinigus kovai su agresorium, pats žaidžia su rusais. Galčia jo kova tokia aplošti rusus ir ištraukti iš jų pinigus, bet antra vertus jisai ten nesėdėjo prie stalo apsigaubęs Ukrainos vėliava. <...> Bet antra vertus, kadangi jis nuvažiavo su ir dalyvavo su Amerikos vėliava... <...> T. rusiškai davė interviu Ukrainos televizijai, ir štai jisai pats suskaičiuoja, kaip iš 6 milijonų jis visur išleidžia pinigus ir kiek jam lieka. Jisai sako finale, kad jam lieka 350 tūkstančių. Jų realiai lieka virš 800 tūkstančių. Pusė milijono eurų. Jisai nepakomentuoja šitų skaičių. <...> Pusė milijono eurų, nu grubiai pusė milijono eurų, va taip neaiškia kryptim. Čia T. ataskaitą davė Ukrainos televizijai. Mes matom, kad trūksta pusė milijono eurų. Ir žinot, pasitikėti, kaip seniau sakydavo, kortuotojais, kartiožnikais, tai yra tas pats, kas pasitikėti vagim. Narkomanai, kortuotojai – tai yra, nu, žmonės, kurie dėl pinigų gali padaryti viską. <...> T. važiavo dėl pinigų, jisai gviešiasi pinigų, pinigų yra jo tikslas, šitas įrašas labai aiškiai pasako. Jisai džiaugiasi, kad jis jau uždirbo, išlošė daugiau. Ir jisai eina link tikslo dar žaidimo būdu gauti. Žaidimo būdu gauti daugiau pinigų. Tikslas. Manija. Pinigai. Žaidėjai yra nekontroliuojami. Mes žinom, kad priklausomybė žaidimam yra, yra bėda, kaip ir priklausomybė narkotikam, praktiškai nepagydoma. Žmonės tokie yra nekontroliuojami.“ T.y. minėtoje laidoje paskelbti Teiginiai52-58.

51.20. (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtas turinys: „T. sekasi, kaip tiktai jau surinko 6 milijonus Bayraktarui. Nu, ten mes jau rodėm laidoj iš tų 6 milijonų kaip ir atliko pusė milijono su virš. Nu, kiti sako, kad čia turbūt administravimo išlaidos. Nu, logiška, jo, T. kaip praadministravo, tai ir tų išlaidų pasidarė. Bet kaip tik surinko lėšas B. T. aplankė sėkmė. Daugiau kaip dešimt metų nelošęs kortom T., nelošęs, staiga – pyst! – ir pajuto sėkmę, ir jam atsirado galimybė vėl nuvažiuoti į Las Vegasą, ir palošti. Čia po tų Bayraktaro pinigų surinkimo. Nu, žinot, kai vyksta karas ir tu esi aktyvus padėjėjas karo metu, visą laiką atsiranda laiko atostogom kelios ar keliolika savaitėlių. Nu, ta prasme, kai padirbi, padirbi padir... po to atsiranda laisvas laikas. Nu kaip sakyt, karas karu, bet atostogos turi būti pagal grafiką, ypač jeigu nori kortytėm pažaisti. Priminsiu, kad T. visą gyvenimą nesisekė. Tai bandė tapt rašytoju – neišėjo, tai turėjo kavinę, restoraną – neišėjo. Visur bankrotai, bankrotai, bankrotai, bankrotai, kortom prasilošė, 10 metų buvo užkoduotas, nelošė. Dabar staiga – pyst! – parinko pinigiuką Bayraktarui ir sugrįžo sėkmė, ji praktiškai sugrįžo. Dar geriau, dar. Pasipylė nuolaidos iš visų automobilių gamintojų ir BMW praktiškai veltui jam. Padovanojo, galima taip sakyt padovanojo BMW elektrinį automobilį. Čia vis po Bayraktaro. Tiesiog tokia sėkmė lanko jį ūmiai, vat taip, va tokia akcija papuolė. Atėjo į BMW parduotuvę, kioskelis tas buvo BMW užrašyta „BMW mašinos. Įkišo galvą, sako, gal turite kokių akcijų. Turim, šiandien, garbingas tu T., tau veltui elektromobilis. Ir praktiškai jam veltui elektromobilis. Šiaip normaliem žmonėm jis ten kainuoja gerokai kaip ten netoli jau šimto štukyčių. O čia staiga pyst ir akcija, akcija. Aukokite žmonės, T. aplanko sėkmė. Kai tik paaukoja visi, didelę auką įmeta ir T. visas sėkmingume. Čia yra džiugi žinia. Aš manau, kad reikėtų dar paaukoti.“ T.y. minėtoje laidoje paskelbti Teiginiai59-63.

52. Sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Ieškovai visus ginčo teiginius kvalifikuoja kaip žinias, neatitinkančias tikrovės. Teismas negali sutikti su tokiu ieškovų vertinimu.

II. Teiginių, priskirtų žinios kategorijai, teisinis vertinimas

59. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Teiginys3, Teiginys5, Teiginys6, Teiginys7, Teiginys16, Teiginys17, Teiginys18, Teiginys20, Teiginys23, Teiginys29, Teiginys31, Teiginys32, Teiginys34, Teiginys37, Teiginys46, Teiginys52, Teiginys 54, Teiginys55, Teiginys57 ir Teiginys62 kvalifikuotini žinia, vertintina, ar atsakovo išsakyti teiginiai, paskleistos žinios, gali būti ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu.

60. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006).

62. Patikslintame ieškinyje ieškovai nurodo, kad žinios Teiginyje3, Teiginyje5, Teiginyje7, Teiginyje17, Teiginyje18, Teiginyje20, Teiginyje23, Teiginyje29, Teiginyje31, Teiginyje32, Teiginyje34, Teiginyje37, Teiginyje52, Teiginyje57 ir Teiginyje62paskleistos apie abu ieškovus, t. y. tiek apie ieškovą A. B. T., tiek apie ieškovą VšĮ „Laisvės TV“, Teiginyje6, Teiginyje16, Teiginyje46, Teiginiuose54-55 žinios paskleistos tik apie ieškovą A. B. T.. Vertinant, apie kurį asmenį atsakovas A. O. paskleidė žinias išsakydamas Teiginį3, Teiginį5, Teiginį6, Teiginį7, Teiginį16, Teiginį17, Teiginį18, Teiginį20, Teiginį23, Teiginį 29, Teiginį31, Teiginį32, Teiginį34, Teiginį37, Teiginį 46, Teiginį52, Teiginį54, Teiginį55, Teiginį57 ir Teiginį62 atsižvelgtina tiek į transliuotų laidų, kuriose teiginiai išsakyti, kontekstą, taip pat konkrečius įvardytus asmenis, tiek ir aplinkybę, kaip vidutinis žiūrovas galėjo suprasti, apie kurį ieškovą atskirai ar kartu atskirose laidose kalba atsakovas A. O.. Teismo, vertinimu, Teiginyje6, Teiginyje16, Teiginyje46, Teiginyje 54, Teiginyje55 žinios paskleistos tik apie ieškovą A. B. T., o Teiginyje3, Teiginyje5, Teiginyje7, Teiginyje17, Teiginyje18, Teiginyje20, Teiginyje23, Teiginyje29, Teiginyje31, Teiginyje32, Teiginyje34, Teiginyje37, Teiginyje52, Teiginyje57 ir Teiginyje62 paskleistos apie abu ieškovus, t. y. tiek apie ieškovą A. B. T., tiek apie ieškovą VšĮ „Laisvės TV“. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Teiginyje6, Teiginyje16, Teiginyje46, Teiginyje54, Teiginyje55 iš esmės atsiliepiama apie A. B. T., tuo tarpu Teiginyje3, Teiginyje5, Teiginyje7, Teiginyje17, Teiginyje18, Teiginyje20, Teiginyje23, Teiginyje29 Teiginyje31, Teiginyje32, Teiginyje34, Teiginyje37, Teiginyje52, Teiginyje57 ir Teiginyje62. ieškovas VšĮ „Laisvės TV“ nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nėra minimas, tačiau, nors atsakovas A. O. ginčo teiginiuose tiesiogiai nekalba ir konkrečiai neįvardija būtent ieškovo VšĮ „Laisvės TV“, aplinkybė, jog tam tikri projektai, akcijos buvo vykdomi ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ leidžia daryti išvadą, kad aukščiau paminėti ginčo Teiginys3, Teiginys5, Teiginys7, Teiginys17, Teiginys18, Teiginys20, Teiginys23, Teiginys29, Teiginys31, Teiginys32, Teiginys34, Teiginys37, Teiginys52, Teiginys57 ir Teiginys62 buvo paskleisti ir apie VšĮ „Laisvės TV“. Šiame kontekste paminėtina ir tai, jog patikslintame ieškinyje (patikslinto ieškinio 10-11 punktai) ieškovai pabrėžia, jog „Laisvės TV pradininkas bei pagrindinis šios internetinės televizijos veidas, kuriuo žmonės pasitiki, yra A. T. <...>“; „Laisvės TV kartu su A. T. priešakyje yra įvykdžiusi eilę itin reikšmingų tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu socialinių projektų, sulaukusių didžiulio palaikymo ir atgarsio visuomenėje, kaip antai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ palaikymo akcijos Baltarusijos, Ukrainos žmonėms. Per Rusijos pradėtą karą Ukrainoje Laisvės TV taip pat surengė beprecedenčio visuomenės palaikymo susilaukusią paramos akciją Lietuvoje, kurios metu per pusketvirtos dienos surinko 5,9 mln. EUR Ukrainai skirto drono „Bayraktar“ pirkimui. Šios akcijos poveikis buvo juntamas ne tik Lietuvoje – A. T. po šios akcijos davė seriją interviu užsienio žurnalistams, tie interviu buvo transliuojami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Be jokios abejonės, aptariama akcija ir jos viešinimas buvo katalizatorius tokių akcijų pakartojimui kitose valstybėse“. Sutiktina su ieškovų argumentu, kad A. B. T. ir VšĮ „Laisvės TV“ nėra tas pats asmuo ir nėra pagrindo juridiškai jų tapatinti, visgi paskleistų duomenų kontekste būtina atsižvelgti, kaip konkrečią paskleistą žinią galėjo suprasti vidutinis informacijos vartotojas, žiūrovas ar klausytojas. Nagrinėjamu atveju, ieškovai neginčija, jog VšĮ „Laisvės TV“ reprezentacinis asmuo yra būtent ieškovas A. B. T., taip pat ieškovai pabrėžė, jog įvairūs projektai buvo vykdomi VšĮ „Laisvės TV“ kartu su A. B. T. priešakyje, todėl, teismo vertinimu, vidutinis laidos žiūrovas, girdėdamas Teiginyje3, Teiginyje5, Teiginyje7, Teiginyje17, Teiginyje18, Teiginyje20, Teiginyje23, Teiginyje29, Teiginyje31, Teiginyje32, Teiginyje34, Teiginyje37, Teiginyje52, Teiginyje57 ir Teiginyje62 paskleistas žinias, galėjo suprasti, kad jos yra ne tik apie A. B. T., tačiau ir apie ieškovą VšĮ „Laisvės TV“, kuris taip pat buvo visuomeninių projektų vykdytojas.

63. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

64. Nagrinėjamu atveju atsakovo A. O. apie ieškovus paskleistos žinios patenka į kelias tam tikrą tematiką jungiančias grupes: Teiginiu3 ir Teiginiu37 atsakovas atsiliepė apie ieškovų populiarumą (žiūrimumą) bei rėmėjų kiekio mažėjimo tendencijas; Teiginiu7, Teiginiu16, Teiginiu18 atsakovas kalba apie ieškovų įsitraukimą į S. finansuojamus projektus; Teiginiu6 atsakovas skleidžia žinią apie ieškovo A. B. T. galimą teistumą; Teiginiu20 ir Teiginiu32 atsakovas kalba apie drono „Bayraktar“ įsigijimo aplinkybes; Teiginiu5, Teiginiu17, Teiginiu23 ir Teiginiu31 atsakovas skleidžia duomenis apie projektą, susijusį su grivinų keitimu; atsakovo Teiginys34, Teiginys46, Teiginys52, Teiginys54, Teiginys55, Teiginys57 ir Teiginys62 susiję su ieškovo A. B. T. dalyvavimu pokerio turnyre aplinkybėmis; Teiginiu29 atsakovas skleidžia žinią apie ieškovų akcijos finansavimą.

67. Iš ieškinyje nurodytų ginčo teiginių nustatyta, kad Teiginys3 ir Teiginys37 susiję su ieškovų populiarumu (žiūrimumu) bei rėmėjų kiekiu. Ieškovų teigimu, šiais teiginiais yra skleidžiama žinią, kad ieškovai nebeįdomūs visuomenėje, praradę įtaką, siekiama sumenkinti ieškovų reputaciją bei žinomumą. Kaip minėta, įrodinėjimo našta, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę tokio pobūdžio bylose tenka būtent žinias paskleidusiam asmeniui, o šiuo atveju – atsakovui A. O.. Nagrinėjamu atveju, atsakovas civilinėje byloje nėra pateikęs pakankamų ir išsamių įrodymų apie ieškovų žiūrimumo rodiklių didelį, 80 procentų, kritimą ir rėmėjų praradimus, kurie patvirtintų atsakovo paskleistų Teiginio3 ir Teiginio37 atitiktį tikrovei. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovo pateiktas įrodymas apie ieškovo laidų peržiūras (DOK-39382) datuotas (duomenys neskelbtini), nors ginčo Teiginys3 pirmą kartą paskelbtas (duomenys neskelbtini) laidoje „(duomenys neskelbtini), o ginčo Teiginys37 pirmąjį kartą (duomenys neskelbtini)laidoje „(duomenys neskelbtini)“, t. y. laike yra vėlesnis nei buvo paskleisto žinios, todėl negali pagrįsti, kad iki paskleidžiant Teiginį3 ir Teiginį37 atsakovas buvo surinkęs objektyvius faktus apie ieškovų žiūrimumo rodiklių ir žiūrovų praradimą. Tuo tarpu teiginiai apie didžiausios dalies rėmėjų praradimą apskritai nėra pagrįsta įrodymais. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos ir neįrodė, kad paskleistos žinios apie ieškovų žiūrimumo ir rėmėjų sumažėjimą jų paskleidimo metu atitiko tikrovę. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Teiginys3 ir Teiginys37 neatitinka tikrovės.

68. Ginčo Teiginiu20 ir Teiginiu32 atsakovas skleidžia žinias apie drono „Bayraktar“ įsigijimo aplinkybes bei įkainius. Nors iš esmės šios žinios gali būti patikrintos objektyviais, patikrinamais faktais ir įrodymais, atsakovas iš dalies įrodė, kad jo paskleista žinia, jog drono „Bayraktar“ yra būtent du milijonai eurų, atitinka tikrovę. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovo pateiktos ištraukos iš internetinių tinklalapių (DOK-39382) patvirtina, jog Turkijoje gaminamų dronų kainos 2021 metais galėjo būti nuo 1-2 milijonai dolerių, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie dronų kainas žinių paskleidimo metu. Kita vertus, svarbu paminėti tai, jog nors atsakovo paskleista žinia paremta faktine informacija, tačiau pats paskleistos žinios turinys yra netikslus, žiūrovui pateikta ne visa reikšminga informacija, pavyzdžiui, apie įkainio nustatymo laikotarpį, drono modelį. Visgi, kvalifikuoti, kaip visiškai neatitinkančios tikrovės, žinios nėra pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo paskleistos žinios turinys, atsižvelgiant į išsakytą kontekstą, nėra skirtas kvestionuoti drono įkainį, o ja siekiama paskleisti žinią apie ieškovus, kuria kvestionuojamas ieškovų sąžiningumas ir surinktų lėšų panaudojimo skaidrumas, turint tikslą duomenis pateikti taip, jog vidutiniam informacijos vartotojui susidarytų įspūdis, jog drono įsigijimui surinktos lėšos ar jų dalis buvo panaudota ieškovų asmeninei naudai. Tačiau atsakovas, žinios, kad ieškovai savo poreikiams panaudojo drono „Bayraktar“ akcijos metu surinktas lėšas, neįrodė leistinais įrodymais, todėl šių teiginių nėra pagrindo pripažinti atitinkančiais tikrovę.

79. Kaip minėta, viešasis asmuo ir negali reikalauti, kad atsakovas apie jį skleistų tik teigiamas žinias, taip pat turi būti vertinamas paskleistos informacijos prisidėjimas prie diskusijos dėl bendrojo intereso, o viešas asmuo turi būti pakantesnis kritikai. Teiginiu20 ir Teiginiu32, nors ir paskleista tikrovės neatitinkanti žinia apie drono „Bayraktar“ įsigijimo aplinkybes bei kainas, paskleistos žinios nėra kategoriško konstatuojamojo pobūdžio. Šiuo atveju vertintinas ir paskleistų žinių kontekstas, tonas bei kalba, tai, kad atsakovas pagrįstai kėlė abejonę, jog akcijos metu surinktos lėšos nebuvo panaudotos konkrečiai tuo tikslu, kuriuo buvo rinktos, t. y. drono pirkimui, kadangi dronas buvo padovanotas. Taigi, nors atsakovo paskleista žinia apie drono įsigijimą neatitiko tikrovės, tačiau ji iš dalies buvo paremta viešai prieinamais šaltiniais, buvo reikšminga tuo metu aktualiu klausimu dėl surinktų lėšų naudojimo, nebuvo aštri ir griežta, kategoriška. Įvertinus tai, kad ieškovas, būdamas viešu asmeniu, galėjo viešai atsikirsti į šiuos atsakovo teiginius, taip pat atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, vertintina, kad Teiginiu20 ir Teiginiu32 nebuvo pažeista ieškovo A. B. T. garbė ir orumas ar ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ dalykinė reputacija.

83. Patikslintame ieškinyje teigiama, kad Teiginiu6 paskleista žinia yra akivaizdžiai žeminamojo pobūdžio, A. B. T. nėra ir niekada nebuvo teistas, dėl jo nebuvo iškelta jokių baudžiamųjų bylų, jis nėra niekaip prisidirbęs. Kaip minėta, byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie ieškovo teistumą ar su tuo susijusias aplinkybes, Teiginys6 pripažintas neatitinkančiu tikrovės. Svarbu akcentuoti, kad Teiginiu6 paskleista ypatingai jautri žinia apie galimą asmens teistumą, kas moralės požiūriu visuomenėje yra nepriimtina, siejama su negatyviomis asmens savybėmis, ir kurios pateikimo būdas, pasakymo kontekstas A. T. įvardijant vienoje grupėje su teistais ir „prisidirbusiais“ asmenimis vidutiniam žiūrovui gali skambėti kaip konstatuojamojo pobūdžio faktas, kad ieškovas A. B. T. yra teistas, „prisidirbęs“. Ieškovas A. B. T. yra visuomenės veikėjas ir, nors jo kritikos ribos yra platesnės, tačiau, teismo vertinimu, žinios paskleidimas tretiesiems asmenims leidžiant kaip faktą priimti aplinkybę apie asmens galimus teistumus ar su gera morale nesuderinamas savybes, neturint tam pakankamo faktinio pagrindo, peržengia saviraiškos ir kritikos ribas ir žemina ieškovo A. B. T. garbę bei orumą.

III. Teiginių, priskirtų nuomonės kategorijai, teisinis vertinimas

84. Asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

85. Kaip ir žinių paskleidimo atveju, taip ir vertinant nuomonės paskleidimo aplinkybes bei kontekstą pirmiausia nustatytinas nuomonės paskleidimo faktas, t. y. ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui.

88. Kaip ir kvalifikuojant žinią, taip ir nuomonės kategorijai priskirtinus teiginius, atsižvelgiant į paskleistos nuomonės turinį, jungia tam tikra tematika: Teiginys4 susijęs su grivinų keitimo akcija;Teiginys25, Teiginiai39-45, Teiginys47, Teiginys48, Teiginys49, Teiginys53, Teiginys58, Teiginys60 susiję su pokerio varžybomis; Teiginys19, Teiginiai21-22, Teiginys26, Teiginys27, Teiginys30, Teiginys33, Teiginys35, Teiginys36, Teiginys38, Teiginys50, Teiginys56, Teiginys59 susiję su drono „Bayraktar“ įsigijimu; Teiginys1 ir Teiginys 28 susijęs su A. B. T. laidų žiūrimumu; Teiginys 2, Teiginiai8-15, Teiginys24 susiję su ieškovo A. B. T. asmeninių vertybių ir veiklos vertinimu; Teiginys63 susijęs su transporto priemonės BMW įsigijimo aplinkybėmis; Teiginys51 susijęs su tariamais ieškovo A. B. T. kenksmingais veiksmais; Teiginys 61 susijęs su ieškovo A. B. T. nesėkmių vertinimu.

3.3. Ar nuomonė paskleista sąžiningai, yra etiška, turinti faktinį pagrindą

89. Civilinėse bylose dėl fizinio asmens garbės ir orumo ar juridinio asmens garbės ir orumo pažeidimo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

90. Įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taikant nuomonės nepagrįstumo prezumpciją ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti. Nuomonės turinį, kuris yra fakto klausimas, kaip ir jos paskleidimo faktą, teismas nustato pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Šių faktų įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Tuo tarpu atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020)

91. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

93. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. O., išsakymas nuomonę ginčo Teiginyje19, Teiginiuose21-22, Teiginyje26, Teiginyje27, Teiginyje30, Teiginyje33, Teiginyje35, Teiginyje36, Teiginyje38, Teiginyje50, Teiginyje56, Teiginyje59, leistinais rašytiniais įrodymais ją pagrindė tik iš dalies. Aptariamu atveju atsakovas pateikė į bylą straipsnių užsienio interneto tinklalapiuose ekranvaizdžius (DOK-39382), iš kurių turinio matyti, kad atsakovas gilinosi į dronų, kurie panašūs į ieškovų ketintą pirkti droną kainas, komplektaciją, t. y. atsakovas jam prieinamais būdais surinko informaciją, kurios pagrindu galėjo susidaryti subjektyvią nuomonę apie drono „Bayraktar“ įsigijimo aplinkybes, kurią išsakė Teiginyje19, Teiginiuose21-22, Teiginyje26, Teiginyje27, Teiginyje30, Teiginyje33, Teiginyje35, Teiginyje36, Teiginyje38, Teiginyje50, Teiginyje56 ir Teiginyje59. Aptariamu atveju ir atsižvelgiant į numatyto pirkinio specifiką, t. y. tai, kad ieškovai lėšų rinkimo akcijos metu kvietė aukoti pinigines sumas ribotos apyvartos objektui – dronui – įsigyti, teismas vertina, kad atsakovas prieš paskleisdamas nuomonę, sąžiningai rinko duomenis jai pagrįsti, tačiau dėl objekto specifikos tikslūs duomenys, kaina, komplektacija ir pan. atsakovui objektyviai negalėjo būti prieinami, todėl teismas laiko, kad atsakovas A. O. pakankamais faktais pagrindė Teiginyje19, Teiginiuose21-22, Teiginyje26, Teiginyje27, Teiginyje30, Teiginyje33, Teiginyje35, Teiginyje36, Teiginyje 38, Teiginyje50, Teiginyje56, Teiginys59 bei išsakytą nuomonę.

94. Teiginiu2, Teiginiais8-15 ir Teiginiu24, kurie labiau vertintini kaip atskiros frazės, žodžių junginiai, atsakovas vertina ieškovo vertybes, iš dalies ir A. B. T. veiklą. Iš minėtų teiginių matyti, kad tai yra subjektyvus vertinimas ir tokia atsakovo nuomonė apskritai objektyviai negali būti patikrinta faktais. Tačiau atsakovo išsakytos nuomonės kalba yra įžeidi, o turint omenyje aplinkybę, kad ieškovo A. B. T. ir atsakovo A. O. santykiai yra konfliktiški, tarp jų yra konfrontacija, atsispindinti taip pat ir viešoje erdvėje, laikytina, kad atsakovo pateikta nuomonė nėra etiška ir sąžininga. Bendrame kontekste matyti, kad atsakovas siekia sumenkinti ieškovą, pareikšta nuomonė nėra susijusi su ieškovo veiksmų kritika. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad atsakovo išsakyti Teiginys2, Teiginiai8-15 ir Teiginys24 nebuvo susiję su saviraiškos laisve ar kokių nors svarbių visuomenei klausimų kėlimu, išsakyti siekiant viešai sukritikuoti ieškovo A. B. T. asmenį, todėl neatitinka sąžiningo ir etiško nuomonės reiškimo reikalavimo.

101. Aptariamu atveju svarbu pažymėti tai, kad nepaisant to, jog atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kaip yra akcentavęs kasacinis teismas, kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

104. Teiginiu4 atsakovas kvestionavo ir kėlė abejones dėl grivinų keitimo akcijos. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje nustatyta, kad atsakovas neturėjo pakankamo faktinio pagrindo tokiai nuomonei, kokia išsakyta ginčo teiginyje. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo išsakyta nuomonė yra aiškiai neetiška, atsakovas A. O. neturėjo pakankamų duomenų tokiai nuomonei susidaryti, paskleista nuomone iš esmės siekiama ieškovų veiklą parodyti kaip stokojančią skaidrumo, todėl, teismo vertinimu, Teiginys4 žemina ieškovo A. B. T. garbę ir orumą ir pažeidžia dalykinę ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ reputaciją.

105. Remiantis byloje esančiais duomenimis bei atsižvelgiant į teiginių priskyrimą žiniai bei nuomonei, nustatyta, kad atsakovas A. O. Teiginiu2, Teiginiais8-15 ir Teiginiui24 paskleidė nuomonę apie ieškovą A. B. T., kuri susijusi su ieškovo veikla, asmens savybių vertinimu. Ieškovo A. B. T. teigimu, Teiginys2, Teiginiai8-15 ir Teiginys24 yra akivaizdžiai žeminamojo pobūdžio, todėl jie neprivalo būti įrodinėjami. Visgi nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad atsakovo Teiginyje2, Teiginiuose8-15 ir Teiginyje24 išsakyta nuomonė nėra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio. Nepaisant to, kad atsakovas šiurkščiai atsiliepia apie ieškovą, tačiau atsakovo nuomonė nėra aiškiai neetiška, nesąžininga, atsakovas nekonstatuoja ir nepriskiria ieškovui kokių nors visuotinai nepriimtinų savybių. Pažymėtina ir tai, jog vienas sakinys, frazė negali būti vertinami pažodžiui, atsietai nuo bendro pasisakymo konteksto, jei vienas sakinys, frazė išskiriami iš viso pasisakymo, tam reikia pateikti įtikinamus argumentus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-781/2023). Nagrinėjamu atveju Teiginys2, Teiginiai8-15 bei Teiginys24, kaip ieškovai ginčo teiginius cituoja patikslintame ieškinyje, yra be platesnio konteksto, todėl pavieniai žodžiai, frazės Teiginyje2, Teiginyje8-15 ir Teiginyje24 negalėtų būti vertinami kaip savaime žeminančio pobūdžio. Kaip jau minėta anksčiau, ieškovas A. B. T. yra viešas asmuo, todėl jo pakantumo asmens ar veiklos vertinimui, kritikai ribos turėtų būti platesnės. Ieškovas taip pat negali tikėtis, kad bus vertinamas tik teigiamai. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė ir netgi aiškiai bei konkrečiai nenurodė, kaip būtent Teiginys2, Teiginiai8-15 ir Teiginys24 žeidžia jo garbę ir orumą, o iš atsakovo A. O. į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad viešoje erdvėje ir pats ieškovas nevengia aštresnės retorikos, ironijos, satyros, palyginimų ar asmenvardžių iškraipymų. Esant šioms aplinkybėms, ir atsižvelgiant į paties ieškovo naudojamą kalbos stilių, taip pat įvertinus tai, kad atsakovo teiginiuose išsakyta nuomonė nelaikytina nesąžininga, atsakovas išsako asmeninį požiūrį į ieškovą ne turėdamas tikslą jį aiškiai sumenkinti, o pateikti savo nuomonę apie ieškovo ar jo veiklos trūkumus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Teiginys2, Teiginiai8-15 ir Teiginys24 nelaikytini žeminančiais A. B. T. garbę ir orumą, o priešingų aplinkybių ieškovas neįrodė. Ieškovų teigimu ir kaip buvo nustatyta byloje, Teiginys2 ir Teiginys11 yra ir apie VšĮ „Laisvės TV“, tačiau, kaip nurodyta ir dėl ieškovo A. B. T., Teiginys2 ir Teiginys11 neturi akivaizdžių nesąžiningumo požymių, atsakovas išsakė savo nuomonę nesiekdamas pažeisti VšĮ „Laisvės TV“ dalykinės, o kvestionavo A. B. T. veiklos spragas, tiesiogiai VšĮ „Laisvės TV“ nėra įvardijama, todėl, nors juridinis asmuo ir susijęs su pastaraisiais teiginiais, atsakovo išsakyta nuomonė yra pernelyg nutolusi nuo VšĮ „Laisvės TV“ ir eilinis žiūrovas iš Teiginio2 bei Teiginio11 negalėtų susidaryti negatyvaus požiūrio apie VšĮ „Laisvės TV“. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad Teiginiu2 ir Teiginiu11 nebuvo pažeista ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ dalykinė reputacija.

106. Bylos duomenimis, atsakovas Teiginiu25, Teiginiais39-45, Teiginiu47, Teiginiu48, Teiginiu49, Teiginiu58, Teiginiu60 išsakė nuomonę, kuri susijusi su ieškovo A. B. T. dalyvavimu pokerio turnyre bei su tuo susijusiomis aplinkybėmis, taip pat išsakė nuomonę dėl ieškovo savybių. Vertinant, ar atsakovo išsakyta nuomonė pažeidžia ieškovų ar vieno iš jų garbę ir orumą ar atitinkamai dalykinę reputaciją, atsižvelgtina į tai, kad atsakovo išsakyta nuomonė iš dalies paremta faktais, t. y. atsakovas A. B. T. (duomenys neskelbtini) iš tiesų dalyvavo pokerio turnyre Jungtinėse Amerikos Valstijose, šias aplinkybes patvirtina ir pats ieškovas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti tai, kad atsakovo išsakyta nuomonė pateikta iškreipiant tikrovės faktus ar nutylint tokias reikšmingas aplinkybes kaip galimos turnyro organizatorių klaidos, taip pat atsakovas neįrodė, jog ieškovas A. B. T. turėtų priklausomybę lošimams, ar lošimuose būtų pralošęs paramos teikėjų lėšas, skirtas drono „Bayraktar“ įsigijmui. Teismo vertinimu, atsakovo A. O. Teiginyje25, Teiginyje41, Teiginyje49 ir Teiginyje58 išsakyta nuomonė nebuvo etiška, atsakovas be faktinio pagrindo sudarė pagrindą žiūrovams daryti prielaidas, kad ieškovas A. B. T. yra priklausomas nuo lošimų ir lošimuose iššvaistė „Bayraktar“ dronui pirkti skirtas lėšas taip paskleisdamas tikrovės neatitinkančią ir su jautriais asmens duomenimis susijusią nuomonę. Visuomenėje priklausomybių turintys asmenys turi neigiamą reputaciją, todėl tokių savybių priskyrimas ieškovui A. B. T. nesant tai patvirtinančių objektyvių duomenų laikytinas nesąžiningu ir neetišku nuomonės reiškimu, siekiant sumenkinti ieškovą, todėl, teismo vertinimu, Teiginyje25, Teiginyje41, Teiginyje49 ir Teiginyje58 išsakyta atsakovo A. O. nuomonė pažemino ieškovo A. B. T. garbę ir orumą. Nors ieškovai teigia, kad Teiginiu41 paskleista žinia ir apie ieškovą VšĮ „Laisvės TV“, teismas su šiais argumentais nesutinka, kadangi Teiginyje41 iš esmės kalbama apie ieškovą A. B. T. bei jo kelionę į Las Vegasą, nei tiesioginių, nei netiesioginių nuorodų į ieškovą VšĮ „Laisvės TV“ atsakovas neišsakė, taip pat ir iš teiginio turinio bei pasakymo aplinkybių nėra pagrindo daryti išvadai, kad žiūrovai atsakovo Teiginyje41 išsakytą nuomonę galėjo susieti ir su ieškovu VšĮ „Laisvės TV“. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad Teiginiu41 nebuvo pažeista ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ dalykinė reputacija.

107. Su ieškovo A. B. T. dalyvavimu pokerio turnyre taip pat susiję ir ginčo Teiginys39, Teiginys40, Teiginiai42-45, Teiginys47, Teiginys48, Teiginys53, Teiginys58 bei Teiginys60. Iš minėtų teiginių nustatyta, kad atsakovas A. O. šiais teiginiais iš esmės išsako asmeninius svarstymus, interpretacijas apie ieškovo A. B. T. kelionės į pokerio turnyrą ir dalyvavimo jame aplinkybes, pateikia savo matomą situacijos vertinimą bei kelia abejones dėl ieškovo asmeninio elgesio etikos. Kaip minėta, ieškovas A. B. T. kaip viešas asmuo negali tikėtis, kad jo elgesys ar savybės nebūtų matomos ar kritikuojamos. Nagrinėjamu atveju, atsakovas Teiginiu39, Teiginiu40, Teiginiais42-45, Teiginiu47, Teiginiu48, Teiginiu53, Teiginiu58 bei Teiginiu60 išsakydamas nuomonę bei ieškovo elgesio vertinimą turėjo tam faktinį pagrindą, kadangi byloje nėra ginčo, kad ieškovo A. B. T. kelionė į pokerio turnyrą JAV vyko pasibaigus lėšų „Bayraktar“ dronui rinkimo akcijai, o atsakovo nuomonė, nors ir kritiška, neperžengė etiško reiškimo būdo. Aptariamame kontekste paminėtina ir tai, kad atsakovas nuomonę išsakė sąžiningai, nenutylėdamas kokių nors reikšmingų aplinkybių, teiginiuose naudota kalba nebuvo įžeidi, teiginių pasakymo kontekstas leidžia spręsti, kad atsakovas turėjo tikslą pabrėžti ieškovo A. B. T. veiklos ir elgesio trūkumus, o ne akivaizdžiai pažeminti ieškovą. Tai, kaip atsakovo išsakytus teiginius suprato ieškovas, savaime nereiškia, kad būtent tokia nuomonė apie jį ir buvo paskleista. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad Teiginyje39, Teiginyje40, Teiginiuose42-45, Teiginyje47, Teiginyje48, Teiginyje53, Teiginyje58 bei Teiginyje60 atsakovo A. O. paskleista nuomonė nelaikytina žeminančia A. B. T. garbę ir orumą. Ieškovų teigimu, Teiginyje39, Teiginyje40, Teiginyje42, Teiginyje48 bei Teiginyje60 atsakovo nuomonė paskleista ir apie ieškovą VšĮ „Laisvės TV“. Su ieškovų pozicija sutikti nėra pagrindo. Ieškovas VšĮ „Laisvės TV“ pastaruosiuose teiginiuose neminimas, teiginių turinys orientuotas ir juose kritikuojama ne pati lėšų rinkimo akcija, kuri buvo organizuojama ir ieškovo VšĮ „Laisvės TV“, o ieškovo A. B. T. išvykos į pokerio turnyrą aplinkybės, atsakovo išsakyta nuomonė neturėtų būti suprantama pernelyg plečiamai ir daugiau nei galėjo suprasti standartinis žiūrovas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Teiginyje39, Teiginyje40, Teiginiuose42-45, Teiginyje47, Teiginyje48 bei Teiginyje60 atsakovo išsakyta nuomonė nepažeidė ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ dalykinės reputacijos.

108. Ginčo Teiginiu19, Teiginiu21, Teiginiu22, Teiginiu26, Teiginiu27, Teiginiu30, Teiginiu33, Teiginiu35, Teiginiu36, Teiginiu38, Teiginiu50, Teiginiu56, Teiginiu59 atsakovas išsako kritišką nuomonę dėl „Bayraktar“ drono kainos, pirkimo aplinkybių. Kaip minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą, užsienio interneto tinklalapiuose buvo surinkęs medžiagą apie panašius dronus, o atsakovo išsakyta nuomonė buvo nukreipta į lėšų rinkimo ir drono įsigijimo veiklos trūkumus, abejones organizuotos akcijos rezultatais, o ne siekiant nesąžiningai sumenkinti ar pažeminti ieškovus. Svarbu paminėti, kad aptariamų teiginių kontekste reikšmingu laikytinas atsakovo siekis kelti diskusiją ar abejones lėšų rinkimo bei panaudojimo skaidrumu, atvirumu, kas iš esmės prisideda prie visuomenės intereso sulaukti skirtingų nuomonių, požiūrio, tuo tarpu ieškovai, patys turėdami galimybę viešai ir plačiai paskleisti duomenis apie lėšų rinkimą bei panaudojimo tikslą, netgi paviešinti, kaip teigia ieškovai, atliktus auditus, objektyviai turėjo galimybę viešai išsklaidyti atsakovo abejones. Teismo vertinimu, abejonių ieškovų veiklos trūkumais išsakymas neturėtų būti laikomas nei žeminančiu, nei įžeidžiu, priešingu atveju, galėtų susiklostyti situacija, kuomet viešoje erdvėje nepagrįstai būtų ribojama žodžio laisvė, teisė kritikuoti ar turėti kitokią nuomonę, kas būtų nesuderinama su saviraiškos laisve ir visuomenės teise susiformuoti nuomonę skirtingų šaltinių bei požiūriu pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovo A. O. Teiginiu19, Teiginiu21, Teiginiu22, Teiginiu26, Teiginiu27, Teiginiu30, Teiginiu33, Teiginiu35, Teiginiu36, Teiginiu38, Teiginiu50, Teiginiu56, Teiginiu59 išsakė nuomonę, paremtą jo paties surinktais šaltiniais, duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai pateikęs neteisingą informaciją nėra, taip pat nenustatyta, kad atsakovas, paskleisdamas nuomonę veikė aiškiai nesąžiningai, siekdamas pažeminti ieškovus ar tikslingai sumenkinti jų reputaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertina, kad Teiginiu19, Teiginiu21, Teiginiu22, Teiginiu26, Teiginiu27, Teiginiu30, Teiginiu33, Teiginiu35, Teiginiu36, Teiginiu38, Teiginiu50, Teiginiu56, Teiginiu59 nebuvo pažeista ieškovo A. B. T. garbė ir orumas ar ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ dalykinė reputacija.

109. Ginčo Teiginiu51 ir Teiginiu61 atsakovas iš esmės išsako savo kritišką ir neigiamą nuomonę apie ieškovo A. B. T. veiklos poveikį tarptautinėms organizacijoms, apie, kaip mano, atsakovas, ieškovo nesėkmes rašyme bei viešojo maitinimo versle. Kaip minėta anksčiau šiame sprendime, atsakovo išsakyti teiginiai, nors ir gali būti patikrinami faktais, savo pobūdžiu nepaskleidžia neginčijamos žinios, yra susiję su atsakovo subjektyviu kito asmens veiklos vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, būdamas plačiai žinomas visuomenėje ir aktyvus viešoje erdvėje, objektyviai turėjo galimybę atliepti į atsakovo nuomonę. Kita vertus, Teiginiu51 ir Tieginiu61 atsakovo išsakyta nuomonė, teismo vertinimu pati savaime nemenkina ieškovo A. B. T. garbės, orumo, nėra kategoriška ar aiškiai nukreipta turint tikslą ieškovą žeminti. Atsakovo nuomonė, nors ir kritiška ar neigiama, ieškovui gali būti nemaloni ar nepriimtina, nesudaro pagrindo Teiginio51 ir Tieginio61 vertinti kaip pažeidžiančių A. B. T. garbę ir orumą.

IV. Ar žinios/nuomonės paskleidimu buvo padaryta turtinė/ neturtinė žala

111. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos atlyginimo priteisimas priklauso nuo paskleistų žinių pobūdžio, paplitimo, paskleidusiojo tikslų, kaltės laipsnio ir kitų aplinkybių, taip pat turi būti atsižvelgta, ar paskleisti duomenys yra apie privatų ar viešąjį asmenį. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešojo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešasis asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 55 punktą; cituotą EŽTT M. prieš Kroatiją sprendimą). Konstitucinis žalos atlyginimo principas yra, inter alia, įgyvendintas CK 6.250 straipsnyje, kuris reglamentuoja neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-421/2022).

114. Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kaip turtinė prievolė, atsirandanti esant civilinės teisės pažeidimui. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Jos tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

115. Reikalavimams dėl turtinės žalos priteisimo reikšminga tai, kad pagal vieną pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius jam žalos, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Civilinėje teisėje turtinė žala suprantama kaip asmens turtiniai praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis. Tarp jų – ir išlaidos, patirtos dėl kito asmens neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

119. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir ieškovai neįrodė, kad dėl ginčo teiginių paskleidimo VšĮ „Laisvės TV“ patyrė turtinės žalos. Taip pat ieškovai byloje neįrodė, kad atsakovai pajamas uždirbo būtent dėl laidų, kuriose buvo paskleisti ginčo teiginiai. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas vertina, kad ieškovai neįrodė, jog VšĮ „Laisvės TV“ dėl paskleistų ginčo teiginių patyrė turtinės žalos ar kad atsakovų gautos pajamos priežastiniu ryšiu susiję su paskleistais ginčo teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškinio reikalavimai dėl 2024,54 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo A. O., 277,20 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo VšĮ „Komiko teatras“, 23,61 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo VšĮ „Nataiva“, 243 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Goruva“ ir 1418,29 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš UAB „Init“, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

4.2.Dėl reikalavimo atlyginti paskleistais ginčo teiginiais padarytą neturtinę žalą

120. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

121. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

123. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį.

124. Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką, koks žalos dydis priteistinas tuo atveju, kai fiziniam asmeniui padaroma žala, paskleidus apie jo asmenį tikrovės neatitinkančias ir žeminančias jo garbę ir orumą žinias (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, priimta 2015 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).

126. Nagrinėjamu atveju atsakovas A. O. viešai, plačiu mastu pasisakymais internete bei įrašu Facebook“ profilyje, paskleidė informaciją apie ieškovus, kuri žeminą ieškovo A. B. T. garbę ir orumą, taip pat ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją. Panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimas vertinamas vidutiniškai 1000 Eur suma. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo A. O. skleidžiama informacija buvo tęstinio pobūdžio, atsakovo paskleisti duomenys, kuriuos teismas pripažino žeidžiančiais ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją buvo jautraus pobūdžio, daugkartiniai, susiję su visuomenėje itin negatyviai vertinamais ir moralei prieštaraujančiais veiksniais, tokiais, kaip galimo nusikalstamos veikos, priklausomybės, asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant atsakovo paskleistų ieškovų garbę ir orumą žeminančių bei dalykinę reputaciją pažeidžiančių teiginių skaičių, tai, kad kitų ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuspręsti dėl didesnio neturtinės žalos dydžio nustatymo nėra, nustačius, kad ieškovo A. B. T. garbė ir orumas buvo pažeisti 13 kartų, o VšĮ „Laisvės TV“ – 8 kartus, teismas sprendžia, kad 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui A. B. T. ir 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas ieškovui VšĮ „Laisvės TV“, t. y. kiekvienam ieškovui priteisiant po 1 000 Eur neturtinės žalos už kiekvieną ieškovų garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją žeidžiantį teiginį, yra pakankama satisfakcija už padarytus pažeidimus.

V. Dėl solidariosios atsakomybės taikymo

130. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos įrodymų visuma patvirtina, kad pirminis informacijos, duomenų sklaidos šaltinis ir duomenis paskleidęs asmuo buvo atsakovas A. O.. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kiti atsakovai prisidėjo prie atsakovo A. O. išsakytų teiginių turinio sukūrimo ir negali būti laikomi atsakovo išsakytų ginčo teiginių rengėjais. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. O., rengdamas teiginių turinį ir jį paskleisdamas, veikė savarankiškai, kitų atsakovų bendrų veiksmų su A. O. ieškovų atžvilgiu nenustatyta, jų patikslintame ieškinyje nedetalizavo ir ieškovai, o byloje nenustatyta, kad kiti atsakovai būtų iš anksto žinoję, kad ginčo teiginiai pažeidžia ieškovo A. B. T. garbę ir orumą bei ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją, t. y. nenustatyti nei bendri veiksmai, nei priežastinis ryšys tarp atsakovų VšĮ Komiko teatras, VšĮ „Nataiva“, UAB „Goruva“ ir UAB „Init“ veiksmų, transliuojant ginčo teiginius ir ieškovams kilusios žalos.

132. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje nenustatyta, jog atsakovai solidariai atsako už ieškovo A. B. T. garbę ir orumą bei VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją pažeidusių teiginių paskleidimu padarytą žalą, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės taikymo atmestinas kaip nepagrįstas.

VI. Dėl paneigimų paskelbimo

134. Paprastai nustačius, kad duomenys neatitinka tikrovės, ir kitas būtinas atsakomybės taikymo sąlygas garbės ir orumo bylose, tokius duomenis paskleidęs asmuo įpareigojamas paneigti juos tuo pačiu būdu, kokiu duomenys buvo paskleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023).

139. Kaip minėta, visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pabrėžiama, kad už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys jo dalykinę reputaciją duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią atsižvelgdamas teismas gali sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008).

140. Nagrinėjamu atveju ieškovų pateikti paneigimų tekstai ne tik neatitinka VIĮ 44 straipsnio 2 dalyje nuodytų kriterijų, t. y. ieškovai kelia perteklinius, subjektyvius reikalavimus pripažinti teiginiuose pateiktą informaciją šališka, sukėlusia žalą, bet ir siekia įpareigoti atsakovus viešai atsiprašyti. Ieškovų pateikti paneigimo tekstai iš esmės suponuoja ir tai, kad ieškovai siekia ne tik pažeistų teisių gynimo, tikrovės neatitinkančios bei jų garbę ir orumą ar atitinkamai dalykinę reputaciją pažeidžiančių teiginių paneigimo, tačiau paneigimo perteklinis tekstas bei siekis įpareigoti atsakovus viešai atsiprašyti kelia pagrįstas abejones dėl šalių konfliktinių santykių eskalavimo, antrinio tikslo sumenkinti atsakovus įpareigojant juos atsiprašyti, kai tokia valia nėra išreikšta pačių atsakovų.

141. Atsižvelgiant į tai, kad teismas tokio pobūdžio bylose negali išeiti iš pareikšto ieškinio ribų, taip pat įvertinus ieškovų pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą, teismas konstatuoja, kad tokio pobūdžio paneigimų formuluotės, kokias patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje dėsto ieškovai, dėl šioje sprendimo dalyje nurodytų priežasčių ir atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, jog atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, sprendžia, kad patikslinto ieškinio 1 punkte ir jo papunkčiuose nurodytos paneigimo formuluotės nėra suderinamos su CK 2.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu geros moralės principu, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovus paskelbti konkrečius ieškovų nurodyto turinio paneigimus su viešu atsiprašymu atmestinas.

VII. Dėl įpareigojimo panaikinti įrašus

144. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad aštuoniuose teiginiuose paskleistos žinios apie ieškovus pažeidžia A. B. T. garbę ir orumą bei VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją. Taip pat iš byloje pateiktų vaizdo įrašų nustatyta, kad ginčo teiginiai, kuriais pažeista A. B. T. garbė ir orumas bei VšĮ „Laisvės TV“ dalykinė reputacija buvo paskleisti ne atskirai, o rengtose laidose, kuriose buvo aptariamos ir kitos temos, nesusijusios su ieškovais. Dėl šios priežasties įpareigoti atsakovą pašalinti visus įrašus būtų neproporcinga ieškovų gynimo priemonė. Atsižvelgiant į tai, atsakovas A. O. įpareigotinas pašalinti:

144.1. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)platformoje viešai patalpintą įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys5 „<...> T. bekonvertuodamas eurus į grivnas taip netyčia ėmė ir pliusiuką pasidarė. Nu netyčia, visai netyčia jam (duomenys neskelbtini) pelnas kažkaip taip, (duomenys neskelbtini) į kišenę, ir jisai sako, nu ups, geras kursas buvo, tai toj aukoj yra ir mano dalis, nu tenka, kaip sakyt, sutikti su tuo, kad man įsmuko į kišenę irgi koks tai paaukojimas.“;

144.2. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpintą įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys6 „<...> „Visi įtakotukai teisti. Ir . teistas, ir girtas važiavęs, ir (duomenys neskelbtini)už ryšius su nusikaltėliais, ir T. prisidirbęs, ir S. prisidirbęs, ir U., reiškia, teistas. Ten kitokių nėra. Visi, atsiprašant, sėdi iki kaklo, iki kaklo išmatose savo ir vėmaluose, ir jie taškosi tam, kad aptaškytų daugiau kitus. Štai tokia graži situacija, faina. Atsiprašau, kas valgot Lietuvoje.“

144.3. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys17 „Ir tas pats A. T., priminsiu, rinko pinigus, keitė į grivinas ir netyčia, bekeičiant, va taip eurai – grivinos, grivinos – eurai, eurai – grivinos, grivinos – eurai ir 20 štukyčių kišenėj liko. Sako, chebra, nu nieko negaliu padaryt, vat va taip va limpa prie manęs pinigai, nu ir čia taip kursas, taip sutapo, toks geras papuolė, kad liko tai. Dabar kadangi tų pinigų niekam nereikia, nu tai, nu tai va taip, va, va taip, va taip.“;

144.4. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)), dalį kurioje paskelbtas ginčo Teiginys31 „Faktas tas, mes ne vieną kartą jau sakėm, kad T. mėgimas, taip sakysime. Noras pastoviai rinkti kažkokias aukas ir prisidėti prie kažkokių akcijų visada, visada netikėtai aplimpa įvariom neskaniom istorijom. Tai jisai keitė grivinas, 20 štukyčių netyčia įkrito į jo kišenę <....>“ ir Teiginys34 „Reiškia, rinko pinigus Bayraktarui, tada sako nepirkom. Ačiū visiems, kad aukojot. Chebra ura. Yes ir tiesa, ukrai..., šitie turkai labai prašė paaukoti įvairiai labdarai, tai mes dabar, jūsų pinigus skirtus Bayraktarui, paaukosim labdarai. Nu tokia istorija. Žinant T., kad jisai prasilošęs pokeristas ir kad jį tiesiog iš principo artimi žmonės ne kartą yra pasakę, negalima prileist prie pinigų.“;

144.5. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ analitinė laida“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys57 „Pusė milijono eurų, nu grubiai pusė milijono eurų, va taip neaiškia kryptim. Čia T. ataskaitą davė Ukrainos televizijai. Mes matom, kad trūksta pusė milijono eurų. Ir žinot, pasitikėti, kaip seniau sakydavo, kortuotojais, kartiožnikais, tai yra tas pats, kas pasitikėti vagim. Narkomanai, kortuotojai – tai yra, nu, žmonės, kurie dėl pinigų gali padaryti viską.“;

144.6. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys62 „kortom prasilošė, 10 metų buvo užkoduotas, nelošė. Dabar staiga – pyst! – parinko pinigiuką Bayraktarui ir sugrįžo sėkmė, ji praktiškai sugrįžo.“.

145. Atsižvelgiant į tai, kad dėl Teiginio23 atsakovo UAB „Goruva“ atsakomybė pažeidus ieškovų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją paskleidžiant žeminančio pobūdžio žinias nenustatyta, patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti UAB „Goruva“ visiškai ar iš dalies (duomenys neskelbtini) įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) pašalinti ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją žeminančius teiginius netenkinamas.

146. Byloje nustačius, kad kiti ginčo teiginiai nepažeidė ieškovo A. B. T. garbės ir orumo ar VšĮ „Laisvės TV“ dalykinės reputacijos arba buvo paskleista atsakovo A. O. nuomonė, likę patikslinto ieškinio reikalavimai dėl įpareigojimo pašalinti įrašus ar jų dalis, kuriuose paskelbti ginčo teiginiai, atmetami kaip nepagrįsti.

147. Kiti patikslinto ieškinio argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

VIII. Kiti procesiniai klausimai

148. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.

149. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). CPK 95 straipsnis taikomas ir bauda skiriama, kai nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis arba veikimas prieš greitą ir veiksmingą bylos nagrinėjimą.

150. Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė skirti UAB „Goruva“ 200 Eur baudą, tačiau teismo posėdžio metu ieškovai atsisakė nuo bet kokių pareikštų prašymų skirti baudas.

152. Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnyje įtvirtintų sankcijų taikymo byloje dalyvaujančiam asmeniui, kiekvienu konkrečiu piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju būtina įvertinti asmens procesinį elgesį, jo veiksmus ar neveikimą bylos nagrinėjimo metu, jų pobūdį, mastą, poveikį teismo proceso trukmei, operatyvumui ir kitiems su bylos nagrinėjimu susijusiems aspektams.

153. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

154. Nagrinėjamu atveju prašymą skirti baudą atsakovas VšĮ „Nataiva“ grindžia iš esmės tuo, kad, jo nuomone, ieškovai, pareikšdami ieškinį siekė savanaudiškų tikslų būti kuo mažiau viešai kritikuojami, sąmoningai siekdami tyčia trikdyti atsakovo veiklą, sukelti nuostolių. Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovai pareiškė ieškinį, kurį tikslino, siekdami apginti paskleistais teiginiais pažeistą ieškovo A. B. T. garbę ir orumą bei VšĮ „Laisvės TV“ dalykinę reputaciją. Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų, pareikštų reikalavimų, motyvų, šalių procesinio elgesio, nenustatyta, kad ieškovai būtų nesąžiningai pareiškę ieškinį ar kitaip piktnaudžiavę procesinėmis teisėmis. Vien aplinkybė, kad atsakovo VšĮ „Nataiva“ atžvilgiu pareikštas ieškovų reikalavimas atmestas, savaime nesuponuoja ieškovų nesąžiningo elgesio ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsakovo nuomone, ieškovai ieškinio pareiškimu siekė sąmoningai tyčia trikdyti atsakovo veiklą, sukelti nuostolių. Tačiau atsakovas į bylą nepateikė objektyvių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad ieškinio pareiškimas atsakovo veiklai būtų turėjęs neigiamų padarinių.

155. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius išimtinių aplinkybių bei proceso teisės pažeidimų, atsakovo VšĮ „Nataiva“ prašymas skirti atsakovams solidariai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos sumokant atsakovui, atmestinas kaip nepagrįstas.

156. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

157. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 58 071,38 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-15352), t. y. 6 776,76 Eur ieškovo A. B. T. naudai ir 51 294,62 Eur ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ naudai. Taip pat ieškovas A. B. T. byloje patyrė 1 155 Eur žyminio mokesčio išlaidų, o ieškovas VšĮ „Laisvės TV“ – 855 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų ir mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad ieškovas A. B. T. nėra visiškai apmokėjęs sąskaitos Nr. T(duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas – 2025 m. spalio 29 d., o ieškovas VšĮ „Laisvės TV“ nėra visiškai apmokėjęs sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios mokėjimo terminas – 2025 m. spalio 29 d.

158. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2024-04-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 konstatavo, kad remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Taigi, nagrinėjamu atveju iki bylos išnagrinėjimo pabaigos dar neapmokėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas nesuėjus ieškovam apmokėtų sąskaitų terminui, tačiau esant išrašytoms sąskaitoms, kurios laikytinos įsipareigojimu dėl jų apmokėjimo, iš esmės yra galimas.

159. Nors CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

160. Nagrinėjamu atveju ieškovo A. B. T. bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 7 931,76 Eur (6776,76 + 1155), o ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ – 52 149,62 Eur (51 294,62 + 855). Sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos svarbios aplinkybės, lemiančios priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovams atstovavo tie patys advokatai, abiejų ieškovų vardu buvo rengtas ir pateiktas vienas ieškinys, kuris vėliau buvo nežymiai patikslintas, tam tikros jų patirtos atstovavimo išlaidos šiuo atveju persidengia. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs šalių prašomas priteisti teisinės pagalbos išlaidas, sprendžia, kad ne visos jos ir ne visa apimtimi gali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos; byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo požiūriu, klausimai, todėl, įvertinęs galimas advokatų laiko ir darbo sąnaudas, procesinių dokumentų turinį, tai, kad ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ nurodomos patirtos išlaidos ir išlaidos, kurias šis ieškovas patirs yra didelės ir ženkliai viršija 41 986,65 Eur sumą, t. y. bylinėjimosi išlaidos yra didesnės nei byloje VšĮ „Laisvės TV“ apskritai reiškė turtinių ir neturtinių reikalavimų (41 986,65 Eur), teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ patirtas teisinės pagalbos išlaidas sumažinti 50 procentų, nuo 51 294,62 Eur iki 25 647,31 Eur. Tuo tarpu ieškovo A. B. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas, atsižvelgiant į bylos eigą, trukmę, suteiktų teisinių paslaugų apimtį laikytinos protingo dydžio ir nemažintinos.

161. Nagrinėjamu atveju patenkinta 20,97 proc. ieškovo A. B. T. reikštų reikalavimų ir 19,05 proc. ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ reikalavimų. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui A. B. T. iš atsakovo A. O. priteistina 1 421,09 Eur (6 776,76 Eur x 20,97 proc.) bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisinę pagalbą bei 242,20 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš viso 1 663,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui VšĮ „Laisvės TV“ iš atsakovo A. O. priteistina 4 885,81 Eur (25 647,31 Eur x 19,05 proc.) išlaidų už advokatų teisinę pagalbą bei 162,88 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš viso 5 048,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

162. Ieškovas VšĮ „Laisvės TV“ prašė grąžinti 12 Eur žyminio mokesčio permoką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovas VšĮ „Laisvės TV“ prašė priteisti 42 790,50 Eur žalos atlyginimo, patikslintu ieškiniu – 41 986,65 Eur žalos atlyginimo, t. y. patikslintu ieškiniu ieškovui sumažinus reiškiamą reikalavimą, susidarė 12 Eur žyminio mokesčio permoka. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, ieškovui VšĮ „Laisvės TV“ grąžintina 12 Eur žyminis mokestis (žyminio mokesčio permoka).

163. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas A. O. patyrė 20 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas (DOK-188414), iš kurių 2 000 Eur yra sumokėjęs iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovas nurodė, kad su advokatu, pagal šios bylos duomenis, susitarė dėl 20 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apmokėjimo, iki šiol, pagal su advokatu sudarytą teisinių paslaugų sutartį, apmokėjo 2000 Eur, likusią sumą su advokatu susitarė apmokėti per 12 mėnesių nuo teisinių paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios numatytos patirti, tačiau atsakovo dar neapmokėtos iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks bylinėjimosi išlaidų priteisimas, esant atsakovo ir advokato susitarimui apmokėti jas ateityje, taip pat iš esmės yra galimas. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo nustatė, kad atsakovas savarankiškai į bylą teikė dokumentus, rašytinius įrodymus, pats atsakovas sakė baigiamąją kalbą, bylos nagrinėjimo metu teikė išsamius paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, todėl teismas vertina, kad 20 000 Eur suma už advokato pagalbą nėra protingo dydžio, neatitinka sąžiningumo ir teisingumo reikalavimo bei neatitinka paties atsakovo ir jo atstovo aktyvumo atliekant procesinius veiksmus nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atsakovo A. O. išlaidas už teisinę pagalbą sumažinti nuo 20 000 Eur iki 10 000 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. vidutiniškai 20,01 procentų ((20,97 proc. + 19,05 proc.) ÷ 2) atsakovui A. O. iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 7 999 Eur bylinėjimosi išlaidų (10 000 Eur x 79,99 proc.), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 3 999,50 Eur.

164. Atsakovas VšĮ „Nataiva“ prašė priteisti 7 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą (DOK-12809), pateikė patirtų išlaidų dydį patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atžvilgiu pareikštų reikalavimų apimtis bendrame visų reikalavimų kontekste buvo ženkliai mažesnė, parengtų procesinių dokumentų apimtis taip pat buvo nedidelė, teismas sprendžia, kad atsakovo VšĮ „Nataiva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 7 300 Eur iki 5 000 Eur. Kadangi ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestas, VšĮ „Nataiva“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 2 500 Eur.

165. Atsakovas UAB „Init“ prašė priteisti 16 626,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-15207). Sprendžiant dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje, atsakovą nuo proceso pradžios atstovavo ta pati advokatė, byloje nebuvo sprendžiami nauji ar išskirtinio sudėtingumo teisiniai klausimai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos pernelyg didelėmis, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo pareikšta tik dalis ieškovų reikalavimų. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas UAB „Init“ patirtas bylinėjimosi išlaidas mažinti nuo 16 626,50 Eur iki 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo UAB „Init“ atžvilgiu atmestas, UAB „Init“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 10 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 5 000 Eur.

166. Atsakovas UAB „Goruva“ prašė priteisti 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (DOK-14468). Teismo vertinimu, UAB „Goruva“ patirtos išlaidos už teisines paslaugas, laikytinos protingo dydžio ir nemažintinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo UAB „Goruva“ atžvilgiu atmestas, UAB „Goruva“ naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 1 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 875 Eur.

167. Atsakovas VšĮ „Komiko teatras“ patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

168. Teismas byloje patyrė 49,12 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Proporcingai patenkintų (20,01 proc.) ir atmestų (79,99 proc.) patikslinto ieškinio reikalavimų daliai ieškovams tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis sudaro 39,29 Eur, atsakovui A. O. – 9,83 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), valstybės naudai iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 39,29 Eur (iš ieškovo A. B. T. – 19,64 Eur ir iš ieškovo VšĮ „Laisvės TV“ – 19,65 Eur), iš atsakovo A. O. valstybės naudai priteistina 9,83 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 13 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 663,29 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Laisvės TV“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą 8 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 048,69 Eur (penkis tūkstančius keturiasdešimt aštuonis eurus ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Įpareigoti atsakovą A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pašalinti:

1) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)platformoje viešai patalpintą įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys5 „<...> T. bekonvertuodamas eurus į grivnas taip netyčia ėmė ir pliusiuką pasidarė. Nu netyčia, visai netyčia jam (duomenys neskelbtini) pelnas kažkaip taip, (duomenys neskelbtini) į kišenę, ir jisai sako, nu ups, geras kursas buvo, tai toj aukoj yra ir mano dalis, nu tenka, kaip sakyt, sutikti su tuo, kad man įsmuko į kišenę irgi koks tai paaukojimas.“;

2) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpintą įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys6 „<...> „Visi įtakotukai teisti. Ir V. teistas, ir girtas važiavęs, ir išmestas (duomenys neskelbtini) už ryšius su nusikaltėliais, ir T. prisidirbęs, ir S. prisidirbęs, ir U., reiškia, teistas. Ten kitokių nėra. Visi, atsiprašant, sėdi iki kaklo, iki kaklo išmatose savo ir vėmaluose, ir jie taškosi tam, kad aptaškytų daugiau kitus. Štai tokia graži situacija, faina. Atsiprašau, kas valgot Lietuvoje.“

3) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys17 „Ir tas pats A. T., priminsiu, rinko pinigus, keitė į grivinas ir netyčia, bekeičiant, va taip eurai – grivinos, grivinos – eurai, eurai – grivinos, grivinos – eurai ir 20 štukyčių kišenėj liko. Sako, chebra, nu nieko negaliu padaryt, vat va taip va limpa prie manęs pinigai, nu ir čia taip kursas, taip sutapo, toks geras papuolė, kad liko tai. Dabar kadangi tų pinigų niekam nereikia, nu tai, nu tai va taip, va, va taip, va taip.“;

4) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)), dalį kurioje paskelbtas ginčo Teiginys31 „Faktas tas, mes ne vieną kartą jau sakėm, kad T. mėgimas, taip sakysime. Noras pastoviai rinkti kažkokias aukas ir prisidėti prie kažkokių akcijų visada, visada netikėtai aplimpa įvariom neskaniom istorijom. Tai jisai keitė grivinas, 20 štukyčių netyčia įkrito į jo kišenę <....>“ ir Teiginys34 „Reiškia, rinko pinigus Bayraktarui, tada sako nepirkom. Ačiū visiems, kad aukojot. Chebra ura. Yes ir tiesa, ukrai..., šitie turkai labai prašė paaukoti įvairiai labdarai, tai mes dabar, jūsų pinigus skirtus Bayraktarui, paaukosim labdarai. Nu tokia istorija. Žinant T., kad jisai prasilošęs pokeristas ir kad jį tiesiog iš principo artimi žmonės ne kartą yra pasakę, negalima prileist prie pinigų.“;

5) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ analitinė laida“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys57 „Pusė milijono eurų, nu grubiai pusė milijono eurų, va taip neaiškia kryptim. Čia T. ataskaitą davė Ukrainos televizijai. Mes matom, kad trūksta pusė milijono eurų. Ir žinot, pasitikėti, kaip seniau sakydavo, kortuotojais, kartiožnikais, tai yra tas pats, kas pasitikėti vagim. Narkomanai, kortuotojai – tai yra, nu, žmonės, kurie dėl pinigų gali padaryti viską.“;

6) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) platformoje viešai patalpinto įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ (nuoroda: (duomenys neskelbtini)) dalį, kurioje paskelbtas ginčo Teiginys62 „kortom prasilošė, 10 metų buvo užkoduotas, nelošė. Dabar staiga – pyst! – parinko pinigiuką Bayraktarui ir sugrįžo sėkmė, ji praktiškai sugrįžo.“.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovo A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo viešosios įstaigos „Laisvės TV“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 999 Eur (septynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 3 999,50 Eur.

Priteisti atsakovui viešajai įstaigai „Nataiva“ (juridinio asmens kodas 302335915) lygiomis dalimis iš ieškovo A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo viešosios įstaigos „Laisvės TV“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 2 500 Eur.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (juridinio asmens kodas 132658751) lygiomis dalimis iš ieškovo A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo viešosios įstaigos „Laisvės TV“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 5 000 Eur.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Goruva“ (juridinio asmens kodas 300135410) lygiomis dalimis iš ieškovo A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo viešosios įstaigos „Laisvės TV“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 750 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 875 Eur.

Priteisti iš ieškovo A. B. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,64 Eur (devyniolika eurų ir 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad valstybei priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Laisvės TV“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 19,65 Eur (devyniolika eurų ir 65 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti ieškovui, kad valstybei priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Priteisti iš atsakovo A. O. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,83 Eur (devynis eurus ir 83 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Grąžinti ieškovui viešajai įstaigai „Laisvės TV“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto (duomenys neskelbtini), ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.