Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. U. ieškinį atsakovui V. L. ir išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys ir jo argumentai.

1. Nustatyti nepilnametės dukters L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja – motina – ieškove V. U.;

II. Atsakovo pozicija.

III. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Nepilnametė L. L. nuo pat gimimo gyvena kartu su motina V. U.. Šalys nuo pat vaiko gimimo kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio.

Ieškovė V. U. pateiktu ieškiniu prašo nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nustatyti tėvo V. L. ir dukters bendravimo tvarką bei priteisti dukteriai iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas V. L. su ieškovės pareikštais reikalavimais iš dalies sutinka.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi iki bus priimtas sprendimas byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta laikina nepilnametės L. L. gyvenamoji vieta kartu su motina – ieškove – V. U.; nustatyta laikina tėvo – atsakovo – V. L. ir jo nepilnametės dukters L. L. bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su nepilnamete dukterimi kas antrą penktadienį stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinyje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, (duomenys neskelbtini) darbo metu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val.; priteistas iš V. L. laikinas išlaikymas nepilnametei dukteriai L. L. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant mokėti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 25 d., išlaikymo sumą pervedant ne vėliau kaip iki einamo mėnesio penkioliktos dienos į L. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB. Nepilnametei L. L. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta jos motina V. U..

V. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1–3 dalys numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad mažametė L. L. nuo gimimo nepertraukiamai gyvena su motina – ieškove V. U.. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad vaikas gyvena su ieškove, ieškovės tėvams priklausančiame name, vaikas turi atskirą kambarį, lanko darželį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė neužtikrintų tinkamų gyvenimo sąlygų savo dukteriai. Ieškovė tinkamai rūpinasi savo mažamete dukterimi. Atsakovas V. L. sutinka, kad dukters L. L. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su motina.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutinka dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, bei į tai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamete dukterimi, nepilnametės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove – V. U..

VI. Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, taip pat ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas grindžiamas vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti, todėl šalys siūlydamos patvirtinti bendravimo su vaiku tvarką turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; EŽTT 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš S. M., peticijos Nr. 32250/08). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nėra saistomas šalių nurodyto bendravimo grafiko, bet saugodamas vaikų, tėvų ir (ar) artimų vaikų giminaičių interesus teismas gali ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) nukrypti nuo minėtų pasiūlymų ir nuspręsti pritaikyti tokį bendravimo grafiką ir tokias dalyvavimo auklėjant vaikus formas, kurie šalių dokumentuose nebuvo nurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002, 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

Ieškovė V. U. prašo nustatyti atsakovo/ tėvo V. L. ir nepilnametės dukters L. L. bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu – šešis mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovo ir nepilnametės dukters ryšiui atkurti, t. y. nustatyti, kad tėvas turi teisę matytis su nepilnamete dukterimi kas antrą penktadienį, stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui, Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinyje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, (duomenys neskelbtini) darbo metu, t. y. nuo 8 iki 17 val. O šiam pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, nustatyti, kad tėvas turi teisę matytis su nepilnamete dukterimi kas antrą šeštadienį, 10 val. pasiimant nepilnametę dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant ne vėliau kaip tos pačios dienos 18 val. Apie ketinimą pasimatyti su nepilnamete dukterimi atsakovas informuoja ieškovę galiniais ryšių įrenginiais (SMS žinute ar el. paštu) ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo pasimatymo.

Pažymėtina, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje dėl ieškovės siūlomo tėvo ir dukters bendravimo tvarkos pereinamojo laikotarpio nurodoma, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas atkurti vaiko ir tėvo ryšį, geriausiai atitiktų vaiko interesus, kadangi vaikui, kuris niekada negyveno ir nepalaikė nuolatinio artimo emocinio ryšio su tėvu, matė jį prieš metus laiko, kas tokiam mažam vaikui yra labai didelis laiko tarpas. Intensyvus bendravimas vien su atsakovu, gali būti žalingas vaiko emocinei būklei, socialiniai raidai, vaikas gali išgyventi neigiamus potyrius, jaustis nesaugiai. Išvadoje nurodoma, kad nurodoma tvarka neprieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, jei atsakovo ir vaiko bendravimo ribojimai būtų taikomi tik pereinamuoju laikotarpiu.

Taip pat paminėtina, kad teismas byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas sprendimas byloje nustatyta laikina tėvo – atsakovo – V. L. ir jo nepilnametės dukters L. L. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas bendrauja su nepilnamete dukterimi kas antrą penktadienį stebint psichologui arba socialiniam darbuotojui Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinyje (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), suderinus konkrečias valandas tarp šalių ir iš anksto derinant susitikimų laiką su centro darbuotojais, (duomenys neskelbtini) darbo metu, t. y. nuo 8 val. iki 17 val. Taigi ieškovė prašo pritaikyti tokią pačią pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarką, kaip 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Atsakovas V. L. iš esmės sutinka su ieškovės siūloma jo ir mažametės dukters L. L. bendravimo tvarka, tačiau nesutinka, kad bendravimas vyktų dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. kovo mėn. nebendravo su dukterimi. Teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, ji nebuvo vykdoma, atsakovas su dukterimi nebendravo. Taigi, nuo paskutinio atsakovo ir jo dukters bendravimo praėjo vieneri metai ir devyni mėsiai, tačiau atsakovas nedėjo pastangų bendrauti su dukterimi. Sutiktina su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kad dėl ilgo visiško nebendravimo laiko, vaiko intensyvus bendravimas vien su atsakovu, gali būti žalingas vaiko emocinei būklei, socialiniai raidai, vaikas gali išgyventi neigiamus potyrius, jaustis nesaugiai. Nors ieškovė nedalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistams minėjo, kad norima nustatyti bendravimo tvarką, kad dalyvautų psichologas ar socialinis darbuotojas, o ne ji pati, nes tuomet atsakovas bendrautų tik su dukterimi ir tik jai skirtų dėmesį, o ne ieškovei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, esant sutrikusiam atsakovo ir mažamečio vaiko santykiams, maksimalus skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas su dukterimi šiuo metu objektyviai nėra įmanomas. Atsakovas nedėjo pastangų bendrauti su vaiku, nesistengė atkurti tėvo ir vaiko ryšio, todėl tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu susitikimai vyktų tarpininkaujant psichologui ar specialistui, turinčiam žinių padėti atkurti tėvo ir vaiko ryšį. Ieškovė siūlo pereinamąjį laikotarpį nustatyti šešių mėnesių terminui, kas pagal siūlomą bendravimo tvarką sudarytų 12 susitikimų. Kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad būtent Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinyje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo derintasi su psichologu ar centro darbuotojais, kad būtent susitikimo laikas turėtų vykti kas antrą savaitę, penktadieniais, suderinus laiką, todėl, teismas nustatydamas bendravimo tvarką ir atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, konkrečiai nedetalizuoja susitikimo dienos, tačiau nustato, kad tėvas su vaiku bendrauja pagal psichologo suderintą grafiką, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nustatytina tokia laikina atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarka: 1) šešis mėnesius, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti, kad tėvas bendrauja su nepilnamete dukterimi dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinyje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal su psichologu ar socialiniu darbuotoju suderintą susitikimų planą (konkrečią susitikimo dieną ir laiką nurodo psichologas), bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites; 2) laikinos bendravimo tvarkos metu, atsakovas ir ieškovė turi pareigą kreiptis į Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinį, Krizių centrą, kad būtų sudarytas atsakovo ir jo dukters bendravimo, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, susitikimų planas.

Pažymėtina, kad teismo nustatyta tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka yra minimalūs standartai, kurių privalų laikytis, tačiau tai neužkerta kelio tėvams bendru sutarimu vienas kitam suteikti palankesnių sąlygų bendrauti su vaikais. Be to, teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

VI. Dėl nepilnamečiui vaikui skirtino išlaikymo dydžio.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Paminėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodė, kad orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus atlyginimas atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Minimalus mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius šiuo metu yra 468,61 Eur (neatskaičius mokesčių 642,00 Eur).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tačiau teismas plėtodamas šią praktiką taip pat pasisakė, kad vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Ieškovė V. U. prašo priteisti iš atsakovo V. L. 300,00 Eur dydžio išlaikymą dukteriai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pagrindinis motyvas, kad pagal teismų praktiką orientacinė išlaikymo dydžio suma yra minimalus mėnesinis atlyginimas. Atsakovas su reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. sutinka mokėti dukteriai 200,00 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo. Ieškinyje nėra nurodoma, kokia konkrečiai suma reikalinga nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, tačiau nurodoma, kad duktė lanko darželį, o jos išlaikymui reikalingos lėšos ne tik užtikrinti esminius jos poreikius, bet ir tinkamas sąlygas auklėti, ugdyti ir tobulinti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje matyti, kad ieškovė buvo nurodžiusi, kad dukters poreikiams patenkinti reikalinga 600,00 Eur suma. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad nepilnametės dukters poreikiams tenkinti yra reikalinga 600,00 Eur per mėnesį, kadangi šalių dukteriai nėra nustatyti kokie nors specialūs poreikiai, ieškovė gyvena su dukterimi, ieškovės tėvams priklausančiame name, nėra duomenų, kad lankytų kokius nors mokamus būrelius. Todėl teismas atsižvelgdamas į šalių dukters amžių (ketveri), į šalyje esančią ekonominę situaciją, bei ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad vaiko poreikius tenkina būtent teismų praktikoje nurodoma orientacinė išlaikymo dydžio suma – 470,00 Eur (minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius), – kadangi ieškovė neįrodė didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančių vaiko poreikių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu ieškovė dirba, ir jos pajamos yra ne mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas (468,61 Eur), tačiau konkrečiai gaunamų pajamų nenurodė, įsiskolinimų neturi, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių taip pat neturi. Kaip jau minėta, atsakovė gyvena jos tėvams priklausančiame name. Daugiau išlaikytinių neturi, nedarbingumas nenustatytas. Įrodymų patvirtinančių savo turtinę padėti ieškovė neteikė. Paminėtina, kad ieškovės vaikui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 70,00 Eur.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas V. L. nedirba, nurodo, kad registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas teigia, kad su drauge užsienyje yra įkūręs nedidelį verslą, kuriam vadovauja draugė, iš jo gaunamos pajamos yra bendros kartu su drauge, tačiau konkrečiai kokias mėnesines pajamas jis gauna nenurodė. Atsakovas nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Nurodo, kad turi sveikatos problemų (su kojomis, keliais), tačiau taip pat nurodė, kad sveiksta ir nedarbingumas nėra nustatytas. Atsakovas turi įsiskolinimų, t. y. antstolių kontorose yra užvestos vykdomosios bylos, kurių bendra suma yra 2 195,88 Eur, neįskaitant vykdymo išlaidų (2021 m. lapkričio 15 d. išrašas iš Antstolių informacinės sistemos registro). Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi, teigia, kad nuo 2021 m. rugpjūčio išlaikymo vaikui nebemokėjo.

Įvertinus šalių turtinę padėtį, nėra pagrindo spręsti, kad kurios nors vienos šalies turtinė padėtis būtų geresnė, ir dėl to būtų pagrindas nukrypti nuo principo, kad šalys savo nepilnamečiu vaiku rūpinasi lygiomis dalimis. Abi šalys yra darbingos, todėl prie dukters išlaikymo gali prisidėti lygiomis dalimis. Teismas nustatė, kad šalių nepilnametės dukters L. L. poreikių tenkinimui reikalinga skirti 470,00 Eur per mėnesį. Ieškovė gauna tikslinę valstybės 70,00 Eur išmoką vaikui, todėl visas šalių dukteriai reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia išmoka, kadangi byloje nenustatyta, kad tėvų turtinė padėtis leistų tenkinti pilnai vaikų poreikius. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnametei dukteriai pritiesimo tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo V. L. priteistina išlaikymo dukteriai L. L. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise lieka vaiko motina – ieškovė – V. U. (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. sausio 25 d. Į priteistą išlaikymą įskaitytinas pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį teiktas/ išieškotas laikinas išlaikymas.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

VII. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

Ieškovė V. U. prašo priteisti iš atsakovo V. L. išlaikymo nepilnametei dukteriai L. L. įsiskolinimą – 10 800,00 Eur (už 3 metus, skaičiuojant po 300,00 Eur kas mėnesį).

Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė V. U. nurodė, kad atsakovas V. L. neprisideda prie dukters išlaikymo nuo pat jos gimimo. Bylos nagrinėjo teisme metu atsakovas teigė, kad teikė išlaikymą dukteriai, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių tokias aplinkybes nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas teikė dukteriai išlaikymą, nuo pat jos gimimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus laikytinas pagrįstu. Ieškovė prašo priteisti 10 800,00 Eur įsiskolinimo, tačiau teismas nustatė, kad vaikui reikalinga išlaikyti suma per mėnesį yra 470,00 Eur ir nusprendė priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaikymo kas mėnesį, todėl nenustačius, kad iki ieškinio pateikimo dienos būtų buvę kitokios aplinkybės nei nagrinėjant bylą teisme, todėl nėra pagrindo skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą už kiekvieną mėnesį po 300,00 Eur. Kadangi atsakovas neteikė nepilnametei dukteriai L. L. išlaikymo nuo pat gimimo, nėra pateikta priešingų įrodymų, patvirtinančių išlaikymo teikimą iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. sausio 25 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies, t. y. iš atsakovo V. L. priteistinas 7 200,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukteriai L. L. įsiskolinimas (200,00 Eur x 36 mėn.). Išlaikymo įsiskolinimo vaikui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise taip pat skirtina vaiko motina – ieškovė V. U. (CK 3.203 straipsnis).

VII. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė V. U. šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bei pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. sausio 21 d. ir 2021 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymai, 2021 m. sausio 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. sąskaitos už teisines paslaugas).

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77).

Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 78,00 proc. (100,00 proc. reikalavimas dėl už reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, ir po 67,00 proc. reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisim), ieškovei iš atsakovo priteitina 468,00 Eur (78,00 proc. x 600,00 Eur) advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 58,50 Eur (75,00 Eur x 78 proc.) žyminio mokesčio.

Šioje byloje jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo priteisimo turėjo mokėti 324,00 Eur (300,00 Eur x 12 mėn. x 3,00 proc. x 75,00 proc. + 7 200,00 Eur x 3,00 proc. x 75,00 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 78,00 proc., todėl valstybei iš atsakovo V. L. priteistina 252,72 Eur (324,00 Eur x 78,00 proc.) žyminio mokesčio.

Atsakovas V. L. įrodymų, kad turėjo kokių nors bylinėjimosi išlaidų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 14,32 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkinti iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei priteistina – 11,17 Eur, o iš ieškovės, kuri turėtų mokėti 3,15 Eur, pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su motina V. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukterimi L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1) šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos tėvas bendrauja su nepilnamete dukterimi dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinyje, (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pagal su psichologu ar socialiniu darbuotoju suderintą susitikimų planą (konkrečią susitikimo dieną ir laiką nurodo psichologas), bet ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites;

2) laikinos bendravimo tvarkos metu tėvas ir motina turi pareigą kreiptis į Kauno rajono socialinių paslaugų centro padalinį, Krizių centrą, kad būtų sudarytas tėvo ir jo nepilnametės dukters bendravimo, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, susitikimų planas;

3) pasibaigus pereinamojo laikotarpio bendravimo tvarkos terminui, tėvas bendrauja su nepilnamete dukterimi kas antrą šeštadienį, nuo 10 val., pasiimant nepilnametę dukterį iš jos gyvenamosios vietos ir ją grąžinant ne vėliau kaip tos pačios dienos 18 val. Apie ketinimą pasiimti dukterį ar jos nepasiimti nustatytu laiku, tėvas informuoja motiną SMS žinute ar el. paštu, ne vėliau kaip likus 48 val. iki numatomo pasimatymo.

Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukteriai L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. sausio 25 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki jos pilnametystės, lėšas pervedant ne vėliau kaip iki to mėnesio penkioliktos dienos į L. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Į priteistą išlaikymą įskaityti pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį teiktą/ išieškotą laikiną išlaikymą.

Priteisti iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukteriai L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnametės L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise skirti motiną V. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti V. U., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 468,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 58,50 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę laikino išlaikymo priteisimą.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones laikiną gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 252,72 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus 72 ct) žyminio mokesčio ir 11,17 Eur (vienuolika eurų 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.