- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-429-585/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00147-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- A. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo A. B. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ kreditorių susirinkimo sprendimo 13-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreditorius A. B. pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Europa Group“ 2020 m. gruodžio 28 d. ketvirtojo kreditorių susirinkimo sprendimą 13-uoju darbotvarkės klausimu (dėl BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Anot pareiškėjo, sprendimas, kuris nutraukia pelningą bendrovės veiklą, nesuderinamas su kasacinio teismo praktika, pažeidžia bendrovės ir kitų kreditorių interesus, yra ekonomiškai nenaudingas ir neproporcingas, kadangi: nutraukia nuolatinių pajamų gavimą; mažina prekių ženklo vertę; įmonės turtas nėra panaudojamas geresniam kreditorių interesų užtikrinimui; sudaro prielaidas prarasti potencialius prekių ženklo pirkėjus; sudaro prielaidas patirti didesnių nuostolių, jeigu franšizės sutarčių šalys toliau neatlygintai naudosis bendrovės prekių ženklais. Bendrovės pajamų sumažėjimui turėjo įtakos 2020 m. kovo Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas sprendimas paskelbti karantiną, kadangi bendrovės kontrahentai teikia apgyvendinimo (viešbučių) paslaugas. Tuo atveju, jeigu vis dėlto būtų pagrindas spręsti dėl bendrovės veiklos nutraukimo, vienintelis racionalus ir ekonomine logika pagrįstas sprendimas būtų, visų pirma, pradėti derybas su franšizės sutarčių šalimis dėl galimo prekių ženklo pardavimo. Tokiu būdu būtų užtikrinama, kad iki sprendimo nutraukti veiklą bendrovė generuotų stabilias pajamas, prekių ženklo vertė nesumažėtų, bendrovė neprarastų potencialių prekių ženklo pirkėjų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo 13-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo.
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. vykusiame BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkime 13-uoju darbotvarkės klausimu (dėl BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo) buvo priimtas kreditorių, kurie turi 76,58 procentų nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, balsų dauguma sprendimas „nuo 2021 m. sausio 1 d. nutraukti BUAB „Europa Group“ ūkinę komercinę veiklą“.
5. Teismo vertinimu, tolimesnis BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos vykdymas sąlygoja ne realių pajamų gavimą, galinčių mažinti dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, o tik didina jau egzistuojančius pirkėjų įsiskolinimus. Tuo tarpu, ta aplinkybė, kad iš esmės bendrovės partneriai dar iki bankroto bylos iškėlimo momento turėjo įsiskolinimų bendrovei, kurie nebuvo padengti, ir kurie po bankroto bylos iškėlimo tik auga, leidžia vertinti, kad galimybė bendrovės bankroto bylos procedūrų vykdymo metu gauti pilną atsiskaitymą ar atgauti iš partnerių esančius įsiskolinimus yra ribota. Tai tik dar labiau sustiprina aplinkybė, kurią nurodo savo procesiniuose dokumentuose ir pareiškėjas bei administratorius, kad bendrovės kontrahentai teikia apgyvendinimo (viešbučių) paslaugas, o pandemija turėjo neigiamos įtakos šio sektoriaus veiklai.
6. Atitinkamai, vertinant tai, kad ūkinė komercinė veikla tęsiama įmonei esant iškeltai bankroto bylai, akivaizdu, kad tokie ūkinės komercinės veiklos rezultatai negali būti vertinami kaip pelningi, sėkmingi, kadangi jie nemažina dėl bankroto patiriamų kreditorių nuostolių. Tad teismas sprendė, kad ginčo sprendimas nutraukti tokią ūkinę komercinę veiklą bendrovės likvidavimo stadijoje ne tik nepažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir interesų, bet tuo pačiu ir užtikrina bankroto proceso operatyvumo principo įgyvendinimą.
7. Tuo tarpu dėl pareiškėjo argumentų tuo aspektu, kad ginčo sprendimas mažina prekių ženklo vertę, sudaro prielaidas prarasti potencialius prekių ženklo pirkėjus, patirti didesnių nuostolių, jeigu franšizės sutarčių šalys toliau neatlygintai naudosis bendrovės prekių ženklais, teismas pažymėjo, kad: pirma, bankrutavusios įmonės likvidavimo stadijoje yra vienintelis tikslas – realizuoti visą įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nebeatliekami jokie veiksmai įmonės mokumui atkurti ar ją išsaugoti; antra, ūkinė komercinė veikla tęsiama BUAB „Europa Group“ bankroto byloje, dėl ko, akivaizdu, kad bendrovės partneriai informuoti, kad tokio pobūdžio veikla yra laikina ir ginčijamas sprendimas neturėtų būti jiems netikėtu; visi pareiškėjo argumentai dėl prekių ženklo vertės (jos mažėjimo) grindžiami tik subjektyviu vertinimu.
8. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti apie tai, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas ar prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir interesus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir jo prašymą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Bendrovės veikla nėra nuostolinga. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovės veiklos rezultatai nemažina kreditorių nuostolių.
9.1.1. Bendrovė iš franšizių sutarčių vykdymo gavo grynojo pelno – 30 086,72 Eur. Šią aplinkybę paneigiančių duomenų nėra.
9.1.2. Pajamų sumažėjimą lėmė laikinos ir objektyvios priežastys – pandemija.
9.1.3. Teismas neatsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes kaip: kontrahentų sunkumai yra laikini, o bendrovės veiklos sąnaudos ateityje mažėtų; sąnaudų mažėjimą patvirtino ir administratorius, nurodydamas, kad dėl sumažėjusio darbo krūvio siekiama sumažinti darbo užmokestį beveik 600 Eur.
9.2. Nutarties nepagrįstumą patvirtina kasacinio teismo praktika, kuria teismas nesivadovavo.
9.2.1. Kasacinis teismas pripažino, kad kreditorių susirinkimo nutarimai prieštarauja įstatyme įtvirtintam reguliavimui, jei ginčijamais nutarimais nutarta nutraukti galiojančias, vykdomas ir pelningas sutartis, tačiau nespręsta dėl šio turto kitokio panaudojimo geresnių alternatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012).
9.2.2. Kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti panaikintas, jeigu jis prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Teismas nevertino, kad sprendimu daroma neproporcinga žala prekių ženklams: jų vertė, jeigu bendrovė veiklą vykdo ir išlaikomas prekių ženklo tęstinumas – 360 000 Eur; vertė, jeigu bendrovė veiklos nevykdo – 0 Eur.
9.3.1. Sprendimu sukuriamos prielaidos pašalinti bendrovei priklausančius prekių ženklus iš rinkos turi tiesioginę neigiamą įtaką prekės ženklo vertei, kuris gali būti parduotas kaip turtas.
9.3.2. Sprendimo nutraukti franšizės sutartis vykdymas yra komplikuotas, sukuriamos prielaidos neatlygintai naudotis prekių ženklais ir daryti žalą bendrovei.
9.3.3. Sprendimo neproporcingumą patvirtina ir tai, kad kyla reali grėsmė prarasti potencialius bendrovės prekių ženklo pirkėjus (franšizės sutarties naudos gavėjus).
9.3.4. Jeigu vis dėlto būtų pagrindas spręsti dėl bendrovės veiklos nutraukimo, vienintelis ekonomine logika pagrįstas sprendimas būtų, visų pirma, pradėti derybas su franšizės sutarčių šalimis dėl galimo prekių ženklo pardavimo.
Atsiliepimas
10. BUAB „Europa Group“ bankroto administratorius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti visoje apimtyje, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – šioje dalyje atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Bendrovės veikla nėra nuostolinga, nes, viena vertus, bendrovė gauna grynojo pelno, o pajamų sumažėjimą lėmė laikinos ir objektyvios priežastys – pandemija. Kita vertus, administratorius negali garantuoti, kad 2021 m. bendrovės veikla išliks pelninga, nes bendrovės partneriai dėl pandemijos gali tapti nemokūs. Tačiau, administratoriaus vertinimu, bendrovės ūkinės veiklos tęsimas yra naudingesnis nei jos nutraukimas.
10.2. Bendrovė, vykdydama ūkinę komercinę veiklą ir tokiu būdu suteikdama teisę naudotis jai priklausančiais prekių ženklais, ne tik gauna nuolatinių, nors ir mažesnių dėl pandemijos pajamų, bet ir užtikrina, kad bankroto proceso metu bendrovei priklausantys prekių ženklai nepraras savo vertės, išliks rinkoje ir tikėtina, kad bus realizuoti už didesnę nei rinkos kainą.
10.3. Nutraukus franšizės sutartis, franšizės paslaugų gavėjai ne tik patirtų didelių nuostolių sudėtingu momentu, bet ir prarastų potencialių, prekių ženklus žinančių ir jais pasitikinčių, klientų ratą. Tai sudarytų sąlygas šiems asmenims kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo.
10.4. Potencialūs prekių ženklų pirkėjai yra franšizės paslaugų gavėjai, todėl nutraukus šias sutartis ir tik vėliau sprendžiant dėl prekių ženklų pardavimo, tikėtina, kad buvę franšizės paslaugų gavėjai atsisakys savo ketinimų pirkti šiuos prekės ženklus dėl jų nebenaudojimo rinkoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti negaliojančiu BUAB „Europa Group“ 2020 m. gruodžio 28 d. ketvirtojo kreditorių susirinkimo sprendimą 13-uoju darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Europa Group“ ūkinės komercinės veiklos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. JANĮ 55 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausantis klausimas dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimo susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Tik nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti šį klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
13. Nustatyta, kad bendrovė gauna pajamas pagal franšizės sutartis, suteikdama teisę naudotis jai priklausančiais prekių ženklais franšizės paslaugų gavėjams, kurie teikia apgyvendinimo (viešbučių) paslaugas. Laikotarpiu nuo 2019 m. liepos iki 2020 m. gruodžio, buvo gauta 83 485,79 Eur pajamų ir patirta 47 135,77 Eur dydžio sąnaudų, t. y. bendrovės ūkinės komercinės veiklos grynasis pelnas per minėtą laikotarpį sudaro 36 350,02 Eur. Šie skaičiai iš esmės grindžiami išrašytomis bei gautomis bendrovės sąskaitomis, tuo tarpu bendrovės partneriai su bendrove atsiskaito tik iš dalies, todėl bendrovė negauna tiek įplaukų, kokiai sumai yra išrašytų sąskaitų, dėl ko partnerių skolos bendrovei auga. Dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino per 2020 metus buvo nutrauktos trys franšizės paslaugų teikimo sutartys, dėl ko iš 6 000 Eur mėnesio pajamų nuo 2021 m. sausio 1 d. iš ūkinės komercinės veiklos bendrovė gaus 3 000 Eur pajamas per mėnesį, bet patirs 2 591 Eur mėnesio išlaidas, dėl ko iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos gaunamas grynasis pelnas sudarys 409 Eur. Administratorius pažymėjo, kad 2 591 Eur mėnesio išlaidas, tikėtina, pavyks sumažinti iki 2 000 Eur dėl darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas ūkinėje komercinėje veikloje, darbo užmokesčio sumažinimo.
14. Vadovaudamasis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika bei įvertinęs šios nutarties 13 punkte nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir sutinka su apelianto teiginiu, kad bendrovės vykdoma ūkinė komercinė veikla yra pelninga, tačiau pastarasis pelningumas nėra pakankamas tam, kad remiantis juo ginčo kreditorių susirinkimo sprendimas dėl bendrovės veiklos nutraukimo būtų pripažintas negaliojančiu. Tokią išvadą lemia kelios priežastys. Pirma, iš esamų duomenų prognozuojamas bendrovės mėnesio pajamos ir pelnas yra itin nedideli. Antra, kaip minėta, bendrovės skolininkai atsiskaito su ja tik iš dalies, kas reiškia, kad nedidelis prognozuojamas pelnas nebūtinai bus gautas faktiškai. Nemaža tikimybė, kad šis pelnas ar jo dalis bus gauta debitorinių skolų pavidalu. Trečia, bendrovės kontrahentai veikia apgyvendinimo (viešbučių) paslaugų srityje, kuri patiria stagnaciją dėl pandemijos. Atsižvelgiant į tai, yra tikėtina, kad dalis bendrovės kontrahentų 2021 m. gali nevykdyti savo piniginių prievolių ir tapti nemokūs, ką pripažįsta ir administratorius. Bendrovės kontrahentų patiriamų sunkumų laikinumas yra sunkiai įvertinamas, nesudarantis pagrindo pozityvioms verslo šioje srityje prognozėms. Dėl šių priežasčių yra labiau tikėtina, kad bendrovei toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą, ji negaus reikšmingo pelno, kuris galėtų būti paskirstytas reikšmingai sumažinant skolas kreditoriams. Todėl toks veiklos vykdymas laikytinas ekonomiškai netikslingas.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad bendrovei yra iškelta bankroto byla 2019 m. sausio 10 d., o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi bendrovė buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, terminas bendrovės likvidavimo procedūroms atlikti baigiasi 2021 m. liepos 4 d. JANĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nemokumo procesas vykdomas, vadovaujantis efektyvumo principu, reiškiančiu, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp finansinių sunkumų turinčio juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį. Taigi nemokumo procesas turi vykti koncentruotai ir operatyviai. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendimo nutraukti ūkinę komercinę veiklą, kuri iš esmės nemažina dėl bankroto patiriamų kreditorių nuostolių, priėmimas likvidavimo stadijoje, ne tik nepažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teisių ir interesų, bet tuo pačiu ir užtikrina bankroto proceso operatyvumą.
16. Apelianto teigimu, skundžiamos nutarties nepagrįstumą patvirtina kasacinio teismo praktika, kuria pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pažymi, kad yra priešingai – skundžiamas procesinis sprendimas dera su kasacinio teismo išaiškinimais nagrinėjamu klausimu. Dėl kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012 pažymėtina, kad skiriasi šios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės – civilinės bylos Nr. 3K-3-606/2012 atveju bendrovės mėnesinis pelnas gaunamas iš vykdomų sutarčių yra reikšmingas ir realus, o šios bylos atveju taip nėra. Minėtoje byloje kasacinis teismas išaiškino, kad bendrovės ūkinė komercinė veikla neturėtų būti nutraukiama, jei nustatoma, kad sutarčių tęsimas jos kreditoriams atneštų realią ekonominę naudą. Tuo tarpu šiuo atveju konstatuota, kad yra labiau tikėtina, kad bendrovei toliau vykdant ūkinę komercinę veiklą, ji nesugeneruos realaus grynojo pelno, kuris galėtų būti paskirstytas jos kreditoriams. Nesant pozityvių prognozių dėl realaus grynojo pelno, tolesnis ūkinės komercinės veiklos tęsimas nesuderinamas su kreditorių ir pačios bankrutavusios bendrovės interesais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tad pastarąja prasme dera su kasacinio teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010.
17. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ginčo kreditorių surinkimo sprendimu daroma neproporcinga žala bendrovės prekių ženklams. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šio kreditorių susirinkimo sprendimo įtaką bendrovės prekių ženklų vertei ir dėl to pasisakė skundžiamoje nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje bendrovės nemokumo proceso stadijoje yra vienintelis tikslas – realizuoti visą įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais, tuo tarpu jokie veiksmai įmonės mokumui atkurti ar ją išsaugoti nebeatliekami. Iš to seka, kad bendrovei esant pripažintai bankrutavusia ir likviduojamai dėl bankroto, realaus pelno neatnešančios ūkinės komercinės veiklos vykdymas tik tam, kad būtų palaikoma dalies bendrovės turto – prekių ženklų – vertė, yra neprotingas, todėl negalimas. Pastarąja prasme galimas bendrovės prekių ženklų vertės sumažėjimas dėl ginčo kreditorių susirinkimo sprendimo nelaikytinas žala, tai – galima nemokumo proceso, vykdomo laikantis JANĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų, pasekmė, kurios gali būti išvengta laiku šiuos prekių ženklus pardavus. Tuo tarpu pastarasis sprendimas yra bendrovės kreditorių diskrecijoje.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
19. Atskirąjį skundą atmetus, pagrindo tenkinti apelianto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme priteisimo nėra, todėl šis prašymas atmetamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.