Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditoriaus R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria tenkintas iš dalies kreditoriaus R. B. skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m spalio 30 d. nutartimi UAB „Europa Group“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas Vaidas Jakaitis.

2. Kreditorius R. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti 2019 m. birželio 6 d. BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 8-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad 2019 m. birželio 6 d. vykusiame pirmajame BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankroto administratoriaus pateikta informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarka (toliau – ir Informacijos teikimo tvarka), ją papildant tekstu „Kreditorių susirinkimo pirmininkas medžiagą gauna nemokamai“; 11-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta tęsti BUAB „Europa Group“ ūkinę komercinę veiklą, už ūkinės komercinės veiklos vykdymą mokėti bankroto administratoriui 1 500 Eur/mėn. atlyginimą, o kreipiantis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įpareigoti bankroto administratorių kartu teismui pateikti prašymą leisti vykdyti jau sudarytas įmonei nuosavybės teise priklausančių prekės ženklų naudojimo sutartis iki šio turto realizavimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

4. Kreditorius nurodė, kad ginčijami nutarimai ne tik pažeidžia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatas, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius sąžiningumo, protingumo bei proporcingumo principus, bet ir buvo priimti siekiant akivaizdžiai nesąžiningų tikslų – siekiant užkirsti kelią kreditoriams dalyvauti bankroto procese bei imtis aktyvių teisėtų veiksmų savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Kreditoriaus nuomone, 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu patvirtinta Informacijos teikimo tvarka faktiškai riboja kreditorių galimybes gauti informaciją apie bankrutuojančią įmonę, kadangi: Informacijos teikimo tvarkoje yra nepagrįstai apribota informacijos teikimo apimtis – patvirtinta Informacijos teikimo tvarka riboja kreditorių teises susipažinti su informacija apie įmonės iki bankroto bylos pradžios vykdyta veikla ir su ta veikla susijusios apskaitos bei kitais dokumentais; Informacijos teikimo tvarkoje yra nustatyti nepagrįstai dideli įkainiai už informacijos pateikimą, kadangi patvirtinta vieno kopijuoto lapo egzemplioriaus kaina (0,50 Eur už vieną lapą) yra akivaizdžiai neprotinga, daugiau nei šešis kartus viršijanti dokumentų kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius; dokumentų skenavimas apskritai neturėtų būti apmokestinamas, nes dėl dokumentų skenavimo bankroto administratorius nepatiria jokių papildomų išlaidų; patvirtinta video ir/ar garso medžiagos įrašymo kaina (25 Eur už įrašymą) yra nepagrįstai apmokestinama, kadangi video ir/ar garso medžiagos įrašymas yra techninis darbas, už kurį bankroto administratorius ir taip gauna atlyginimą; apmokėjimas už bankroto administratoriaus ar jo darbuotojo darbą ieškant, kopijuojant, išsiunčiant kreditoriaus prašomus dokumentus ar įrašant prašomą įrašyti informaciją yra įskaičiuotas į bankroto administratoriui mokamą atlyginimą, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti papildomo atlygio už informacijos pateikimą; į Informacijos teikimo tvarką nepagrįstai įtraukti įkainiai už bankroto administratoriaus darbo laiką bei darbo vietos nuomos valandą. Kreditorius taip pat nurodė, kad 11-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas pažeidžia kreditorių teises, kadangi sudaro sąlygas bankroto administratoriui gauti papildomą atlyginimą, realiai nevykdant jokios ūkinės komercinės veiklos. Iki BUAB „Europa Group“ bankroto bylos iškėlimo sudarytų franšizės sutarčių tolesnis vykdymas (jų nenutraukimas) negali būti laikomas ūkine-komercine veikla, už kurią bankroto administratoriui būtų mokamas papildomas atlyginimas. Siekiant gauti pajamas iš franšizės sutarčių, bankroto administratoriui nereikia vykdyti jokios ūkinės komercinės veiklos, užtenka tik nenutraukti BUAB „Europa Group“ iki bankroto bylos iškėlimo užmegztų santykių ir sudarytų sutarčių. Franšizės sutarčių vykdymas yra įprastinė bankroto administratoriaus veikla (turto administravimas ir pajamų iš jo gavimas). Jeigu franšizės sutarčių nenutraukimas bus laikomas ūkinės komercinės veiklos vykdymu, bankroto administratoriaus atlyginimas išaugs net 1 500 Eur/mėn. suma.

5. Bankroto administratorius Vaidas Jakaitis su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nei ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta kreditorių susirinkimo teisė nuspręsti, kokia tvarka bus teikiama informacija, nesusijusi su įmonės bankroto bylos eiga, t. y. įstatyme atskirai nėra numatyta kreditorių susirinkimo teisė nustatyti kitos, nesusijusios su įmonės bankroto byla, informacijos teikimo tvarkos, kadangi teisė kreditoriams susipažinti su įmonės dokumentais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, yra tiesiogiai ir aiškiai įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ginčijamu nutarimu įmonės kreditorių daugumos patvirtinta Informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Nepaisant to, kad ginčijamu nutarimu patvirtintoje Informacijos teikimo tvarkoje nėra tiesiogiai numatyta galimybė kreditoriams gauti iki bankroto bylos sudarytus įmonės dokumentus, tačiau tai nereiškia, kad tokia galimybė kreditoriams yra panaikinta. Bankroto administratoriaus teisė gauti atlyginimą už kreditoriaus atliekamam įmonės dokumentų patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą yra tiesiogiai reglamentuota ĮBĮ. Priešingai nei teigia kreditorius, bankroto administratoriaus darbas negali būti tapatinamas su kopijavimo paslaugas teikiančių subjektų veikla ir/ar jų taikomais įkainiais. Bankroto administratoriui patalpos, kuriose yra vykdomos bankroto administratoriaus funkcijos bei gali būti sudaryta galimybė kreditoriams susipažinti su įmonės dokumentais ir/ar atlikti dokumentų patikrinimą, nepriklauso administratoriui nuosavybės teise, jis jas nuomojasi iš trečiųjų asmenų. Atitinkamai, kreditoriams suteikiant galimybę susipažinti su bankroto bylos medžiaga ir/ar atlikti įmonės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytų dokumentų patikrinimą, bankroto administratorius atskirai nuomojasi tam skirtą patalpą ir privalo mokėti įkainį patalpų savininkui, kuris buvo nurodytas ginčijamu nutarimu patvirtintoje Informacijos teikimo tvarkoje. Atlygį bankroto administratoriui už laiką, kurio metu kreditoriai atlieka bendrovės dokumentų patikrinimą, tiesiogiai įtvirtina ĮBĮ. Administratorius pažymėjo, kad atsiliepimo pateikimo dieną įmonės bankroto administratoriui dar nėra paskirta administravimo išlaidų sąmata; be to, bankroto administratorius pirmajam kreditorių susirinkimui siūlydamas tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, į šią sąmatą neįtraukė išlaidų, susijusių su kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo laiką, dokumentų kopijų pateikimą ir pan. Kreditorius taip pat neįrodė ginčijamo nutarimo, priimto 11-uoju darbotvarkės klausimu, nepagrįstumo. Vien aplinkybė, kad kreditoriaus nuomone franšizės sutarčių vykdymas nėra ūkinė komercinė veikla, nėra pagrįstas pagrindas panaikinti ginčijamą nutarimą, kurio teisėtumą ir pagrįstumą jau yra patikrinęs Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2019 m. liepos 1 d. nutartimi, kuria suteikė leidimą vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Bankroto proceso metu vykdomos franšizės sutartys yra ekonomiškai naudingos įmonei, todėl franšizės sutarčių vykdymas negali būti vertinamas kitaip nei ūkinė komercinė veikla pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto reglamentavimą. Sudarytų franšizės sutarčių sklandus ir efektyvus vykdymas be bankroto administratoriaus aktyvaus darbo ir pastangų būtų neįmanomas.

6. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas būtų panaikintas, o dėl 11-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo prašė teismo spręsti teismo nuožiūra.

7. Kreditorius A. B. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad informacija apie bankroto bylos eigą nėra informacija, susijusi su iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusia informacija (dokumentais). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad informacijos teikimo tvarka gali būti atlygintinė – gali būti numatyti mokesčiai už kopijas. Mokestis už kopijų ar kitos informacijos gavimą buvo įmonėje dar iki bankroto bylos iškėlimo. Iš skundo neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių yra skundžiamas 11-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas. Kreditoriai 11-uoju darbotvarkės klausimu nenutarė bankroto administratoriui mokėti papildomą atlygį už sutarčių vykdymą. Kreditorių susirinkime buvo patvirtinta bankroto administratoriaus atlyginimo sąmata bei įmonės ūkinės-komercinės veiklos išlaidų sąmata, o šių nutarimų kreditorius neskundė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies ir panaikino BUAB „Europa Group“ 2019 m. birželio 6 d. vykusiame pirmajame kreditorių susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalį – šiuo nutarimu patvirtintos Informacijos teikimo tvarkos 7 punkte įtvirtintą už kiekvieną kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo valandą nustatytą užmokestį (40 Eur) ir mokestį už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtos darbo vietos nuomos valandą (90 Eur); priteisė iš kreditoriaus R. B. BUAB „Europa Group“ naudai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas konstatavo, kad ginčijamu 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu patvirtinta Informacijos teikimo tvarka toje dalyje, kuri apibrėžia konkrečios teiktinos informacijos apimtį, priešingai nei nurodo kreditorius, neriboja kreditorių galimybės gauti informaciją apie bankrutavusią įmonę. Teismas pažymėjo, kad atskiram kreditoriui ar kreditorių grupei, siekiantiems ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas), informacijos apie įmonę ir įmonės dokumentų teikimo tvarka reglamentuojama Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje.

10. Teismo vertinimu, ginčijamu nutarimu nustatytas skenuoto ar kopijuoto lapo egzemplioriaus įkainis (0,50 Eur) bei video ir/ar garso medžiagos įrašymo įkainis (25 Eur už įrašymą), nelaikytini akivaizdžiai neadekvačiais, ypač, kad atitinkamiems įkainių dydžiams pritarė beveik visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo kitokiai išvadai ir esant byloje pateiktiems įrodymams apie tai, jog ginčijami įkainiai yra šešis kartus didesni už dokumentų kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių įkainius, kadangi, kaip teisingai pastebėjo bankroto administratorius, pastarasis nėra dokumentų kopijavimo paslaugas teikiantis asmuo, dėl ko nėra pagrindo ir spręsti dėl Informacijos teikimo tvarkoje nustatytų įkainių pagrįstumo, lyginant šiuos įkainius su kopijavimo paslaugas teikiančių įmonių įkainiais.

11. Pasisakydamas dėl Informacijos teikimo tvarkos 7 punkto, teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už kreditorių patikrinimui skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą administratorius gali pareikalauti iš patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, teismas laikė, kad kreditorius nepagrįstai teigia, jog šis papildomas bankroto administratoriaus darbas apskritai neturėtų būti apmokestinamas. Savo ruožtu, bankroto administratorius nepateikė kriterijų, kuriais vadovaujantis nustatytas būtent 40 Eur užmokestis už kiekvieną kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo valandą, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuomos mokestis už vieną patalpų nuomos valandą yra 90 Eur. Taigi, šiuo atveju teismas neturi galimybės spręsti dėl šių įkainių pagrįstumo, todėl ši nutarimo dalis naikintina.

12. Teismas pažymėjo, jog ginčijamu nutarimu, priimtu 11-uoju darbotvarkės klausimu, priešingai, nei teigia kreditorius, nebuvo sprendžiamas bankroto administratoriui skirtino papildomo atlyginimo klausimas. Teismas sprendė, jog skunde išdėstyti argumentai dėl didesnio bankroto administratoriaus atlyginimo patvirtinimo ginčijamu nutarimu atmestini kaip nepagrįsti bei atitinkamai nesuponuojantys išvados apie nutarimo neteisėtumą šiuo aspektu.

13. Klausimas dėl to, ar egzistavo pagrindai ginčijamo nutarimo priėmimo momentu ūkinės komercinės veiklos tęstinumui užtikrinti, yra iš esmės jau išspręstas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi jau yra išsprendęs bankroto administratoriaus prašymo dėl leidimo vykdyti ūkinę komercinę veiklą pagrįstumą. Vilniaus apygardos teismui 2019 m. liepos 1 d. nutartimi tenkinus bankroto administratoriaus prašymą dėl leidimo vykdyti ūkinę komercinę veiklą, teismas konstatavo, jog nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad ginčijamas nutarimas 11-uoju darbotvarkės klausimu yra neteisėtas ar juo akivaizdžiai siekiama pasipelnyti įmonės kreditorių sąskaita, kaip skunde nurodo kreditorius.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai panaikinti BUAB „Europa Group“ 2019 m. birželio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus 8-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2019 m. birželio 6 d. BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 8-uju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties dalį, kuria atsakovės BUAB „Europa Group“ naudai iš pareiškėjo R. B. priteista 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino informacijos apie bankroto bylos eigą sąvoką ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Informacijos teikimo tvarka neriboja kreditorių teisės į informaciją. Informacijos teikimo tvarka, kurią paliko galioti teismas, užkerta kelią kreditoriams susipažinti su bet kokia informacija apie atsakovę iki bankroto sudarytus sandorius, buhalterinės apskaitos operacijas, lėšų naudojimą, tikrąsias bankroto priežastis ir kt.

14.2. Bankroto administratorius turi sudaryti kreditoriams sąlygas susipažinti ne tik su informacija, atsiradusia bankroto proceso eigoje, bet ir su informacija, atsiradusia iki bankroto bylos iškėlimo įmonei. Akivaizdu, kad gaudamas tik informaciją apie bankroto byloje vykdomas procedūras, kreditorius negalės įvertinti nei bankrutuojančios įmonės sudarytų sandorių teisėtumo, nei įmonės nemokumo priežasčių, nei kitų jo teisių realizavimui reikšmingų aplinkybių. Todėl toks informacijos apie bankroto bylos eigą apibrėžimas, koks yra įtvirtintas Informacijos teikimo tvarkos 2 punkte, neatitinka teismų praktikoje suformuoto sąvokos „informacija apie bylos eigą“ turinio.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad įkainiai, keliolika ar net kelis šimtus kartų viršijantys informacijos teikimo sąnaudas, yra adekvatūs. Įkainiams pritarė ne dauguma, bet tik vienas iš susirinkime dalyvavusių kreditorių – AB Swedbank, kuriam informacija bus teikiama nemokamai, todėl, tikėtina, šis kreditorius apskritai nesigilino į įkainių dydį.

14.4. Administratoriaus taikomi įkainiai gali apimti tik kompensacines sąnaudas už popierių, dažus, kopijavimo aparato priežiūrą, sunaudotą elektros energiją. Atskiras atlyginimas už administratoriaus ar jo darbuotojų darbą teikiant informaciją nėra mokamas, atlyginimas už informacijos teikimą yra įskaičiuotas į bendrąjį administratoriui mokamą atlyginimą, kuris ir yra mokamas už ĮBĮ numatytų administratoriaus funkcijų vykdymą (tarp jų ir informacijos teikimą kreditoriams).

14.5. Atsakovė nevykdo ir nevykdys ūkinės komercinės veiklos, franšizės sutarčių vykdymas ir teismo leidimas jas vykdyti negali būti tapatinamas su ūkinės komercinės veiklos vykdymu ĮBĮ prasme, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas 11-uoju darbotvarkės klausimu turi būti panaikintas.

14.6. Nors nutarimu tęsti ūkinę komercinę veiklą nebuvo sprendžiama dėl bankroto administratoriaus atlyginimo (administratoriaus atlyginimas vis dar yra nepatvirtintas), tačiau nutarimas neišvengiamai nulems didesnio administratoriaus atlyginimo patvirtinimą.

14.7. Franšizės sutarčių tęsimas (nenutraukimas) ĮBĮ prasme nėra ūkinės komercinės veiklos vykdymas. Nutraukti franšizės sutartis bankroto administratorius būtų galėjęs tik tuo atveju, jei tolesnis franšizės sutarčių vykdymas didintų dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius. Nagrinėjamu atveju iš franšizės sutarčių atsakovė gauna pajamas, kurios viršija šių sutarčių administravimui reikalingas pinigines lėšas, todėl franšizės sutarčių vykdymas neabejotinai mažina kreditorių dėl bankroto patiriamus nuostolius.

14.8. Teismas nepagrįstai priteisė bankroto administratoriaus rengiant atsiliepimą į skundą patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pagalba rengiant atsiliepimą administratoriui nebuvo būtina. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas Informacijos teikimo tvarką ginčijo dėl 5 aspektų. Informacijos teikimo tvarka yra ginčijama dėl 4 aspektų, iš kurių dėl 2 aspektų nutarimas patvirtinti Informacijos teikimo tvarką buvo panaikintas. Dėl to ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo būti laikoma, kad patenkinta yra 1/4 dalis pareiškėjo skundo reikalavimų.

15. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

15.1. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas suteikia teisę įmonės bankroto byloje patvirtintam kreditoriui susipažinti su įmonės dokumentais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo, atlikti jų patikrinimą, gauti dokumentų kopijas. Akivaizdu, kad ginčijamu nutarimu atsakovės kreditorių daugumos patvirtinta informacijos apie bankroto bylos eigą teikimo tvarka neabejotinai atitinka įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

15.2. Vien apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad ginčijamu nutarimu patvirtintoje informacijos teikimo tvarkoje nėra tiesiogiai numatyta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje reglamentuota kreditorių teisė susipažinti su iki bankroto bylos iškėlimo sudarytais įmonės dokumentais, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą, kreditorių interesų nepažeidžiantį ir atsakovės kreditorių balsų dauguma patvirtintą ginčijamą nutarimą.

15.3. Nei vienas įmonės kreditorius, išskyrus apeliantą, nepateikė skundo dėl atsakovės pirmajame kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo ir nekėlė jokių abejonių, jog priimtas nutarimas riboja kreditorių teisę susipažinti su įmonės dokumentais.

15.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad bankroto administratorius nėra dokumentų kopijavimo paslaugas teikiantis asmuo, iš tokios veiklos gaunantis nuolatinių pajamų. Kopijavimo paslaugas teikiantys subjektai nevykdo dokumentų suradimo, atrinkimo paslaugų, priešingai, minėtiems subjektams užsakovai pateikia konkrečius dokumentus, kuriuos kopijavimo paslaugas teikiantiems subjektams belieka tik nukopijuoti / nuskanuoti. Tuo tarpu administratorius, kreditoriams pateikus prašymą gauti tam tikrą informaciją, susijusią su bankroto proceso eiga, turi surasti ir atrinkti prašomus dokumentus, juos išsegti / susegti, kopijuoti / skanuoti, susegti, patvirtinti kopijos tikrumą, išsiųsti ir / ar kitu būdu pateikti informacijos prašančiajam asmeniui.

15.5. Apeliantas neturi teisės ginčyti 11-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo vien dėl to, jog franšizės sutarčių vykdymas, jo manymu, nėra ūkinė komercinė veikla. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019 m. liepos 9 d., leido atsakovės bankroto byloje vykdyti jau sudarytas atsakovei nuosavybės teise priklausančių prekių ženklų naudojimo sutartis iki šio turto realizavimo ĮBĮ nustatyta tvarka.

15.6. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, atsakovės bankroto administratorius privalo imtis aktyvių veiksmų tam, kad atsakovės ūkinė komercinė veikla būtų vykdoma tinkamai. Bankroto administratoriaus pastangų dėka buvo ir yra užtikrinta, kad atsakovei priklausančių prekių ženklų rinkos vertė nesumažės, išliks rinkoje ir tikėtina, jog bus realizuotos už didesnę nei rinkos kainą.

15.7. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsisakyti priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingos ir pagrįstos, todėl priėmė teisėtą procesinį sprendimą, kuris, vien dėl to, kad atsakovė, apelianto manymu, neturėjo pagrindo naudotis advokato paslaugomis, negali būti panaikintas. ĮBĮ nėra nustatyta draudimo bankroto administratoriui samdyti kvalifikuotas teisines paslaugias teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis.

16. Kreditorius A. B. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

16.1. Tiek ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, tiek 23 straipsnio 11 punktas numato, kad kreditoriai turi teisę gauti informaciją iš administratoriaus apie įmonės bankroto bylos eigą. Informacija apie bankroto bylos eigą nėra informacija, susijusi su iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusia informacija (dokumentais). Šios įmonių bankroto įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos plečiamai. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką kreditoriui nėra būtina teikti informaciją apie bendrovę iki bankroto bylos iškėlimo.

16.2. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios informacijos apie tai, kiek rinkoje kopijavimo paslaugos kainuoja, kad teismas netiesiogiai galėtų palyginti šias kainas. Rinkoje veikiančių kopijavimo paslaugas siūlančių subjektų įkainiai yra 0,1 – 0,2 Eur/už kopiją. Todėl atsižvelgiant į tai, kad administratoriaus sąnaudos būtų didesnės, teismas pagrįstai sprendė, kad 0,5 Eur/kopija kaina yra adekvati.

16.3. Kreditoriai 11-uoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nenutarė administratoriui mokėti papildomą atlygį už sutarčių vykdymą. Susirinkime buvo patvirtinta administratoriaus atlyginimo sąmata, bendrovės ūkinės-komercinės veiklos išlaidų sąmata. Šių nutarimų pareiškėjas neskundė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų procedūrinės patikros

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. įvyko BUAB „Europa Group“ kreditorių susirinkimas. Pareiškėjas R. B. (BUAB „Europa Group“ kreditorius) dėl šiame susirinkime 8-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų BUAB „Europa Group“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė skundą, prašydamas šiuos nutarimus panaikinti.

19. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

20. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyviosios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą joms konkuruojant.

21. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus kreditorių nutarimus buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 8-uoju darbotvarkės klausimu

22. BUAB „Europa Group“ 2019 m. birželio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime 8-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas patvirtinti bankroto administratoriaus pateiktą informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarką, ją papildant tekstu „Kreditorių susirinkimo pirmininkas medžiagą gauna nemokamai“. Pareiškėjas R. B. nesutiko su šiuo nutarimu ir pateiktu skundu prašė šį kreditorių nutarimą panaikinti.

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi minėtą pareiškėjo skundo reikalavimą tenkino ir dalies ir panaikino 8-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu patvirtintos Informacijos teikimo tvarkos 7 punkte įtvirtintą už kiekvieną kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo valandą nustatytą užmokestį (40 Eur) ir mokestį už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtos darbo vietos nuomos valandą (90 Eur). Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti nutarties dalį, kuria skundas netenkintas ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą patenkinti. Pareiškėjo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 8-uoju darbotvarkės klausimu esmė grindžiama įsitikinimu, jog kreditorių susirinkime patvirtintomis nuostatomis ribojama kreditorių teisė gauti informaciją apie iki bankroto bylos iškėlimo atsakovės sudarytus sandorius, buhalterinės apskaitos operacijas, lėšų naudojimą ir kt. Apeliantas taip pat nesutinka su kreditorių patvirtintoje Informacijos teikimo tvarkoje nustatytais įkainiais už informacijos teikimą ir nurodo, kad šie ženkliai viršija informacijos teikimo sąnaudas, todėl nėra adekvatūs. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.

24. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Apelianto teigimu, į informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą patenka tiek informacija apie bankroto procedūras, tiek ir informacija apie iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą. Tačiau, teisė kreditoriams susipažinti su įmonės dokumentais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, yra tiesiogiai ir aiškiai įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), siekiančiam ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Taigi, susipažinti su iki bankroto bylos iškėlimo sudarytais įmonės dokumentais ir atlikti jų patikrinimą turi teisę tik kreditorius (kreditorių grupė), kuris atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus ir dėl leidimo jam susipažinti su tokia informacija išdavimo sprendžia ne kreditorių susirinkimas, o bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu informaciją apie bankroto bylos eigą, kaip jau buvo minėta, kreditorių susirinkime nustatyta tvarka turi teisę gauti visi teismo patvirtinti įmonės kreditoriai (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

25. Iš skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo 8-uoju darbotvarkės klausimu turinio matyti, kad jame buvo sprendžiamas kreditorių informavimo apie bankroto eigą tvarkos nustatymo klausimas pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog skundžiamu nutarimu patvirtinta Informacijos teikimo tvarka pažeidžia kreditorių teises susipažinti su informacija apie BUAB „Europa Group“ iki bankroto bylos pradžios vykdytą veiklą, apskaitos ir kitais dokumentais. Kaip jau buvo minėta, teisės kreditoriams susipažinti su įmonės dokumentais, sudarytais iki bankroto bylos iškėlimo įmonei, įgyvendinimo sąlygos ir tvarka yra įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje ir tokios tvarkos nustatymo klausimo kreditorių susirinkimas skundžiamu nutarimu nesprendė.

26. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, susijusiais su kreditorių patvirtintoje Informacijos teikimo tvarkoje nustatytais įkainiais už informacijos teikimą. Apeliantas ginčija Informacijos teikimo tvarkos 3 ir 7 punktuose nurodytus vieno skenuoto ar kopijuoto lapo egzemplioriaus įkainį (0,50 Eur) ir video ir/ar garso medžiagos įrašymo įkainį (25 Eur už įrašymą) ir teigia, kad administratoriaus taikomi įkainiai gali apimti tik kompensacines sąnaudas už popierių, dažus, kopijavimo aparato priežiūrą, sunaudotą elektros energiją. Apelianto teigimu, atskiras atlyginimas už administratoriaus ar jo darbuotojų darbą teikiant informaciją nėra mokamas, atlyginimas už informacijos teikimą yra įskaičiuotas į bendrąjį administratoriui mokamą atlyginimą, kuris ir yra mokamas už ĮBĮ numatytų administratoriaus funkcijų vykdymą (tarp jų ir informacijos teikimą kreditoriams). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčijamu nutarimu nustatytas skenuoto ar kopijuoto lapo egzemplioriaus įkainis (0,50 Eur) bei video ir/ar garso medžiagos įrašymo įkainis (25 Eur už įrašymą), nelaikytini akivaizdžiai neadekvačiais, ypač, kad atitinkamiems įkainių dydžiams pritarė beveik visi kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams informaciją, nelaikytinas vien dokumentų skenavimu ir kopijavimu, tačiau apima ir atitinkamų dokumentų suradimą, atrinkimą bei jų pateikimą kreditoriams, o tai neabejotinai padidina įprastas administratoriaus darbo ir laiko sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, administratoriaus darbas, teikiant kreditoriams su bankroto procedūrų eiga susijusią informaciją, ir už tokį darbą nustatomas atlyginimas negali būti vertinamas pagal kopijavimo paslaugas teikiančių subjektų veiklą ir jų taikomus įkainius.

27. Apeliantas nesutikimą su skundžiamu nutarimu nustatytais informacijos teikimo kreditoriams įkainiais taip pat grindžia aplinkybe, jog kitoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje buvo nustatyti mažesni informacijos teikimo kreditoriams įkainiai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktais argumentais, jog ĮBĮ nėra reglamentuota, kokie įkainių dydžiai turi būti taikomi už informacijos teikimą, todėl kiekvienas administratorius, atsižvelgdamas į savo darbo specifiką, samdomų darbuotojų skaičių, administruojamų įmonių kiekį, turi teisę siūlyti kreditoriams, bankroto administratoriaus vertinimu teisingus įkainių dydžius, o kreditoriai turi teisę pritarti arba nepritarti siūlomiems įkainių dydžiams.

28. Aplinkybė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytiems įkainiams pritarė ne dauguma kreditorių, tačiau ginčijamas nutarimas buvo priimtas už jį balsavus iš esmės tik vienam susirinkime dalyvavusių kreditorių – AB Swedbank, kuriam informacija bus teikiama nemokamai, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamo nutarimo neteisėtumo. Visi kreditoriai turi vienodas teises, taip pat ir dalyvauti bei balsuoti kreditorių susirinkime, kurių įgyvendinimą nulemia turimas balsų kiekis, atitinkantis turimų kreditorių reikalavimų dydį. Kreditorė AB Swedbank turi suinteresuotumą dėl kreditorių susirinkime nagrinėtų klausimų, todėl turėjo teisę dalyvauti jų svarstyme, pateikti savo pasiūlymą ir už jį balsuoti. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad AB Swedbank piktnaudžiauja savo kaip kreditorės teisėmis ar veikia priešingai bankrutuojančios įmonės ir kitų kreditorių interesams, apeliantas teismui nepateikė.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 11-uoju darbotvarkės klausimu

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Europa Group“ 2019 m. birželio 6 d. vykusiame kreditorių susirinkime 11-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas tęsti BUAB „Europa Group“ ūkinę komercinę veiklą, o kreipiantis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, įpareigoti administratorių kartu teismui pateikti prašymą leisti vykdyti jau sudarytas įmonei nuosavybės teise priklausančių prekės ženklų naudojimo sutartis iki šio turto realizavimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas R. B. nesutiko su šiuo nutarimu ir skundu prašė šį kreditorių nutarimą panaikinti.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo reikalavimo netenkino, konstatavęs, kad ginčijamu nutarimu nebuvo sprendžiamas bankroto administratoriui skirtino papildomo atlyginimo klausimas, o klausimas dėl to, ar egzistavo pagrindai ginčijamo nutarimo priėmimo momentu ūkinės komercinės veiklos tęstinumui užtikrinti, yra iš esmės jau išspręstas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartimi jau yra išsprendęs bankroto administratoriaus prašymo dėl leidimo vykdyti ūkinę komercinę veiklą pagrįstumą. Pareiškėjas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir atskirajame skunde nurodo, kad atsakovė nevykdo ir nevykdys ūkinės komercinės veiklos, franšizės sutarčių vykdymas ir teismo leidimas jas vykdyti negali būti tapatinamas su ūkinės komercinės veiklos vykdymu ĮBĮ prasme, todėl kreditorių susirinkimo nutarimas 11-uoju darbotvarkės klausimu turi būti panaikintas. Tačiau su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonei iškėlus bankroto bylą ji gali verstis ankstesne veikla ar net pradėti naują veiklą, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-868/2015). Kaip matyti iš bankroto administratoriaus veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., įmonės bankroto administratorius nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė turėjo sudariusi franšizės sutartis su UAB „Jungtinis turto centras“, UAB „Druskų miestas“, UAB Aderas, UAB „Transmedos valda“ ir SRL „Europa group“. Bankroto administratorius, įvertinęs bankrutuojančios įmonės galimybes franšizės gavėjams teikti tik informacinių technologijų paslaugas ir teisės naudotis prekių ženklais paslaugas, dar iki ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo sudarė naujas franšizės sutartis su UAB „Jungtinis turto centras“, UAB „Druskų miestas“, UAB „Transmedos valda“ ir SRL „Europa group“. Iš administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė sudarytomis franšizės sutartimis teikia sutartyje numatytas paslaugas ir iš šios veiklos gauna pelną, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog atsakovės sudarytų franšizės sutarčių vykdymas nelaikytinas ūkine komercine veikla.

32. Apeliantas šiuo atveju neginčija aplinkybės, kad atsakovės sudarytų franšizės sutarčių vykdymas yra įmonei naudingas ir mažina įmonės nuostolius. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi, kuri atskiruoju skundu nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi, leido BUAB „Europa Group“ bankroto byloje vykdyti jau sudarytas BUAB „Europa Group“ nuosavybės teise priklausančių prekių ženklų naudojimo sutartis iki šio turto realizavimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl šių sutarčių tolimesnio vykdymo yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nėra pagrindo jį svarstyti pakartotinai.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad skundžiamu nutarimu nebuvo spręstas bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo klausimas, todėl apelianto argumentai dėl bankroto administratoriaus atlyginimo yra nesusiję su nagrinėjamu ginču bei neturi tiesioginės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

34. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas Informacijos teikimo tvarką ginčijo dėl 5 aspektų. Informacijos teikimo tvarka yra ginčijama dėl 4 aspektų, iš kurių dėl 2 aspektų nutarimas patvirtinti Informacijos teikimo tvarką buvo panaikintas. Dėl to ir sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėjo būti laikoma, kad patenkinta yra 1/2 dalis pareiškėjo skundo reikalavimų.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad bankroto administratorius bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 1 815 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Skundo reikalavimai panaikinti nutarimus 8-uoju ir 11-uoju darbotvarkės klausimais skundžiama nutartimi buvo tenkinti iš dalies, t. y. panaikintas 8-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalis, kuria įtvirtintas už kiekvieną kreditorių atliekamam patikrinimui skirtą darbo valandą nustatytas užmokestis (40 Eur) ir mokestis už kiekvieną kreditorių patikrinimui skirtos darbo vietos nuomos valandą (90 Eur). Sutiktina su apelianto argumentais, kad pareiškėjas Informacijos teikimo tvarką ginčijo ne 5 apsektais, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, o 4 aspektais, tačiau kreditorių susirinkimo nutarimo dalis buvo panaikinta tik dėl vieno pareiškėjo nurodyto klausimo (pareiškėjui ginčijant patvirtintą Informavimo teikimo tvarką dėl nepagrįstai nustatytų įkainių už administratoriaus darbo laiką bei darbo vietos nuomos valandą). Taigi, iš esmės buvo patenkinta tik 1/4 pareiškėjo skundo dėl kreditorių susirinkimo 8-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo sumažinti iš pareiškėjo atsakovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepritaria apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bankroto administratoriaus rengiant atsiliepimą į skundą patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes pagalba rengiant atsiliepimą administratoriui nebuvo būtina. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nors pagal ĮBĮ 11² str. 1 d. bankroto administratoriui nustatyti specialūs reikalavimai, be kita ko susiję ir su jo išsilavinimu (bankroto administratorius privalo turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį), įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nėra nustatyta draudimo bankroto administratoriui samdyti kvalifikuotas teisines paslaugias teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis bankroto procesui patvirtintų administravimo išlaidų ribose (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis c. b. Nr. 2-884/2013). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog bankroto administratorius nagrinėjamoje byloje nepagrįstai naudojosi advokato teisine pagalba teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

37. Teismo vertinimu, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra būtina ir pagrįsta, atitinkanti protingumo principą ir nepažeidžianti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) siekiamų tikslų, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Bankroto administratorius pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 025,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 papunktyje nustatytą maksimalų dydį, įvertinęs bylos apimtį, teikto procesinio dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą) apimtį, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas sumažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 600 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kreditoriaus R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) BUAB „Europa Group“ (įmonės kodas 124666595) naudai 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.