Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O. gynėjo advokato Raimondo Simonavičiaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant V. O. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 8 (aštuonis) mėnesius, uždraudžiant V. O. visą bausmės laikotarpį lankytis sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), ir bendrauti su nukentėjusiąja I. O..

Nuosprendžiu priteista iš V. O. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. O. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kita I. O. civilinio ieškinio dalis atmesta; 900 Eur išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti; civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinės ligonių kasai – Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 38,12 Eur žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. O. nuteistas už tai, kad 2021-06-05 apie 18 val. negyvenamoje sodyboje adresu (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas savo buvusiai sutuoktinei I. O. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kieme konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė I. O. į galvą ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tuoj pat po to V. O., tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia laužė įvairias šakas ir jomis sudavė I. O. per rankas ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Po to V. O., tęsdamas nusikalstamą veiką, ištraukė elektrinio piemens kuolą ir tyčia jį metė į I. O., kuris pataikė jai į ranką ir pilvą, tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl byloje nepašalintų abejonių (dėl nukentėjusiosios prieštaraujančių parodymų patikimumo)

Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų V. O. veiksmų ir sukeltų nukentėjusiajai padarinių

3. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tekinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal susiformavusią teismų praktiką, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra konstatavęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014). Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iš tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

9. Nuteistojo V. O. gynėjas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl V. O. kaltės tyčia smurtavus prieš buvusią sutuoktinę I. O. grindė išimtinai kaltinimui palankiu įrodymų interpretavimu, remdamasis iš esmės vien nukentėjusiosios I. O. parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštarauja vaizdo įrašuose fiksuotiems duomenims, vaizdo įrašų ekspertų išvadoms, specialistų išvadoms, kitiems medicininiams dokumentams (dėl sužalojimo lokalizacijos), neatsižvelgdamas į jų konfliktinius santykius ir galimą I. O. siekį nepagrįstai apkaltinti V. O., nepašalindamas prieštaravimų, formaliai ir paviršutiniškai įvertinęs teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas prielaidomis ir spėjimais, taip pažeisdamas in dubio pro reo principą.

11. Kaip minėta, siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju pagrindinis ir lemiamas įrodymas, sprendžiant V. O. kaltės klausimą dėl jam inkriminuoto smurtinio nusikaltimo prieš buvusią sutuoktinę I. O. padarymo, yra pačios nukentėjusiosios ir jos vyro S. O. parodymai, todėl jų patikimumo patikrinimas ir nustatymas turi esminę reikšmę įrodinėjimo procese. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios I. O. ir kaip liudytojo apklausto jos sutuoktinio S. O. parodymų, kurių iš esmės nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, nenuoseklumas kelia pagrįstų abejonių jų patikimumu.

12. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp buvusių sutuoktinių V. O. ir I. O. kilo konfliktas, kuriame dalyvavo ir dabartinis nukentėjusiosios vyras S. O.. Tačiau V. O., skirtingai nei nurodė nukentėjusioji I. O. ir kaip liudytojas jos vyras S. O., teigė, kad jis prieš buvusią sutuoktinę nesmurtavo, priešingai, pati nukentėjusioji ir jos vyras jį užsipuolė, kai jis ėjo į sodybą mietelių aptvarui, šaukdami „ne tavo mieteliai“ ir varydami jį lauk, S. O. dar ir griebė jam už krūtinės, spyrė ir papurškė dujų, dėl to jis, norėdamas apsiginti, paėmęs mojavo šakelėmis, sulaužė ir numetė ant tujų buvusį vieną mietelį, sakydamas „pasiimk“ (tokius V. O. parodymus patvirtino ir kartu su juo įvykio metu buvęs liudytojas D. M. bei teisme kaip liudytojos apklaustos V. O. žmona B. O. (ji taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu) ir jos nepilnametė dukra L. S.). Tuo tarpu nukentėjusioji I. O., priešingai nei nurodė V. O., teigė, kad 2021-06-05 susitikus pravažiuojantį V. O., šis rodė nepadarius gestus, rašinėjo grasinančias žinutes (varė lauk iš sodybos, išsakė negražių žodžių), į kai kurias iš jų ji atsakė, į kai kurias ne, tada V., greičiausiai neištvėręs, atėjo kelti konflikto. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, pamačiusi, kad V. ateina, nubėgo pas vyrą, neleido V. eiti į kiemą ir tada jis sudavė jai kumščiu į galvą (dešinę galvos pusę), dėl to dešinė akis buvo užtinusi, iki šiol jaučia neigiamas pasekmes – galvos svaigimą ir skausmą toje vietoje, kur jai buvo suduota. Vyras, gindamas ją, papurškė V. O. dujų. Tada šis, spjaudydamasis nuo dujų, gindamasis, traukėsi, sakė „dabar jums bus“, keikėsi, šaukė, grasino, rovė ir mėtė į ją mietelius, pataikė į ranką (į dešinį dilbį tos rankos, kuri buvo sulaužyta; iki įvykio rankos uždegiminio proceso nebuvo, buvo tik delno, pirštų tirpimas) ir į pilvą (rankoje buvo stipresnis skausmas, nei į pilvą, galvoje – stipresnis nei rankoje), laužė šakas ir mėtė į ją (nepamena, ar pirma laužė šakas ir jomis jai daužė, ar su mieteliu). Po to ji pašaukė sūnų V. (įvykio metu jis buvo prie tvenkinio ir nieko nematė), kad jis iškviestų pagalbą, ir jis iškvietė policiją. I. O. vyras S. O. taip pat teigė, kad V. atpuolė ir sudavė jo žmonai, nurodydamas, kad „iš kumščio vožė“ į veidą – „į žandą ir antakį“ (matė žmonos veide paraudimą, „kaip patinimai“), jis buvo netoli, bet nespėjo pribėgti jos užstoti, su savimi turėjo dujų balionėlį, purškė į jų pusę, sakė V. eiti lauk iš kiemo. Tada V. spjaudėsi, traukėsi atgal, laužė medžių šakas, traukė piemens kuoliukus ir mėtė į I. (kuoliukų buvo gal 2–3, kiek šakų, nežino, kiek jai kliuvo ir kur tiksliai, nežino („pataikė į pilvo sritį“). Žmona filmavo įvykį mobiliuoju telefonu. Sodyboje taip pat yra vaizdo kameros, peržiūrėjo įrašą, norėjo pateikti policijai, bet įvykio nesimato.

13. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nukentėjusiosios I. O. parodymai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami kaip pakankamai patikimi, paneigiantys V. O. parodymus ir patvirtinantys jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Vertinant nukentėjusiosios parodymus visų pirma būtina atsižvelgti į tai, jog ji pati nurodė, kad jos ir buvusio sutuoktinio santykiai iki nagrinėjamo įvykio jau buvo pašliję (anksčiau V. gyveno toje sodyboje, kuri dabar priklauso jai, vėliau jį iškraustė, bet jo aptvaras liko (V. O. nurodė, kad ta sodyba yra jo tėvo), dėl konfliktų ne kartą buvo kviesta policija, buvo daug bylų, todėl įvykio dieną ji viską filmavo, kad turėtų įrodymų. Taigi neatmestina reali tikimybė, kad tarp šalių esant konfliktiniams santykiams (esant tokioms aplinkybėms, reikia itin rezervuotai vertinti proceso dalyvių parodymus, patikrinti jų patikimumą kitų bylos duomenų kontekste), nukentėjusioji gali siekti nepagrįstai apkaltinti savo buvusį sutuoktinį, siekdama jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (pati nurodė, kad buvo ne vienas konfliktas, ne kartą buvo kviesta policija). Be to, nukentėjusiosios parodymai kelia abejonių ir dėl jos nurodytų V. O. smurtinių veiksmų prieš ją. Kaip minėta, I. O. teigė, kad V. O. tuo metu, kai ji neleido jam eiti į kiemą ir varė jį lauk iš sodybos, jai smūgiavo kumščiu į veidą – į dešinę galvos pusę, dėl to dešinė akis buvo užtinusi, iki šiol jaučia neigiamas pasekmes – galvos svaigimą ir skausmą toje vietoje, kur jai buvo suduota. Tačiau, kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios pateikto mobiliuoju telefonu daryto vaizdo įrašo, jame V. O. smurtiniai veiksmai neužfiksuoti, tik girdisi, kaip I. O. šaukia „Baik muštis“, prieš tai įraše matyti, kad V. O. eina sodybos keliuku link namo, I. O. griebia jam už rankos, šaukdama: „Prašau eik lauk, ko nori, aš iškviesiu policiją“, šis sako: „Aš einu pasiveizėt kon imt“, tuomet pasigirsta, kaip vyriškis šaukia: „Kas čia tave kvietė“, reikalaujant eiti lauk (keikiasi) ir matosi, kaip vyriškis pastumia V. O. (įrašo 0.10 sek.), tačiau tuo metu šis atgal nestumia, nesmūgiuoja, tik laiko pakėlęs sulenktą per alkūnę dešinę ranką (lyg gynybinėje pozicijoje), tada vėl matyti, kaip ranka (nesimato kieno) jis stumiamas (tuo tarpu I. O. pastūmimas, kaip ji teigė 2021-09-09 akistatos su V. O. metu (t. 1, b. l. 45–49), nurodydama: „V. nesutiko išeiti, stūmė mane“ (t. 1, b. l. 46), neužfiksuotas), tada girdisi abiejų vyriškių keiksmai ir netrukus pasigirsta, kaip I. O. šaukia: „Baik muštis“, tačiau vaizdo įraše neužfiksuota, kad V. O. jai smūgiuotų (apskritai vaizdo įrašuose neužfiksuoti nė vieno iš konflikto dalyvių smurtiniai veiksmai, matosi tik tai, kaip V. O. stumiamas). Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad vaizdo įraše „video-1623313246“ matyti, kad tuo metu, kai V. O. yra prie I. O., vaizdo įrašas sudreba, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo S. O. parodymais, kad tuo metu V. O. tyčia kumščiu sudavė I. O. į galvą, tačiau pažymėtina, kad vaizdo įraše net nesimato, jog tuo metu, kai I. O. sušunka: „Baik muštis“, V. O. yra šalia jos (dėl to teismas galėjo daryti tik prielaidą) ir jai smūgiuoja (kaip minėta, vaizdo įraše smurtinių veiksmų neužfiksuota), be to, kitame vaizdo įraše („video-1623313322“) girdėti, kaip O. ir toliau šaukia: „Baik muštis, baik muštis“, nors įraše aiškiai matyti, kad tuo metu V. O. yra gerokai nutolęs, todėl akivaizdu, kad tuo momentu jis niekaip negalėjo smūgiuoti I. O., kuri pati ėjo jam iš paskos šaukdama, nors pastarasis tuo momentu jau ėjo nuo sodybos kelio link. Nors šiame vaizdo įraše matyti (labai neaiškiai) ir ekspertizės akte nurodyta, kad vaizdo bylos „video-1623313322.mp4“ 240–245 kadruose asmuo Nr. 2 (V. O.) dešine ranka meta laikomą strypo formos objektą link asmens Nr. 1 (I. O.), tačiau mesto objekto pataikymas į asmenį Nr. 1 neužfiksuotas, nes asmuo Nr. 1, laikydamas vaizdą fiksuojantį įrenginį, nusisuka nuo metamo objekto, be to, nurodyta, kad vaizdo bylos 455–505 kadruose asmuo Nr. 2 kaire ranka pakelia ant žemės gulinčią šaką ir perėmęs ją į dešinę ranką, tikėtina, suduoda asmeniui Nr. 1 per iškeltą kairę ranką, sprendžiant pagal vaizdo byloje užfiksuotus šipulius, skriejančius nuo asmens Nr. 1 iškeltos kairės rankos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nėra pakankamai neabejotinai pripažinti, kad V. O. veiksmai metant piemens kuoliuką ir mojuojant šaka buvo tyčia nukreipti į I. O., siekiant sukelti jai fizinį skausmą ar ją sužaloti. Juolab, kad dėl šių objektų galimo pataikymo į I. O. ekspertizės išvados yra tik tikėtinos, be to, kaip minėta, tuo momentu V. O. jau ėjo keliuku iš sodybos pagrindinio kelio link ir buvo pakankamai nutolęs nuo I. O. ir jos sutuoktinio, dėl kurio veiksmų, kai šis papurškė V. O. dujų balionėliu (ši aplinkybė nėra ginčijama) jis, kaip nurodė, siekė apsiginti ir dėl to „su šakelėmis paėmęs mojavo, gynėsi, kai dujas į jį pūtė“, „vienas mietelis buvo ant tujų, paėmė jį, sulaužė ir numetė, sakė pasiimk.“

14. Vertinant nukentėjusiosios parodymus dėl elektrinio piemens kuoliuko metimo ir pataikymo jai į pilvą ir ranką, dėl ko, I. O. teigimu, ji juto fizinį skausmą, kyla pagrįstų abejonių ir tuo aspektu, jog šie I. O. nusiskundimai (rankos ir pilvo skausmas) jokiais byloje esančiais medicininiais dokumentais nepatvirtinti. Tokie duomenys nenurodyti nei pirminėje, nei pakartotinėje teismo medicinos specialisto išvadose Nr. G 821/2021 (03) ir Nr. pG 1166/2021(03), kuriose, be kita ko, aprašytos medikų, apžiūrėjus pacientę I. O., išvados dėl nurodytų nusiskundimų ir pateiktos išvados. Nors pakartotinės 2021-09-02 specialisto išvadoje tiriamosios dalies 2 punkte nurodyta: „Papildomam tyrimui pateikta gydymo stacionare ligos istorija Nr. 21/5117 paciento ID 62898 iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės. Iš kurios matyti, kad I. O. stacionarizuota 2021-06-09 d. 07:24 val. į ortopedijos ir traumatologijos skyrių. Nustatyta galutinė diagnozė: kairės plaštakos kanalų sindromas, neuropatija kairio vidinio nervo. Atvykus skundžiasi kairio riešo pirštų skausmais 1–3 piršto tirpimais.“, tačiau kartu nurodyta: „Minėti skundai vargina keletą mėnesių, konservatyvus gydymas nepadeda. Konsultuota traumatologo, rekomenduotas operacinis gydymas. <...> Atlikta operacija. <...> Papildomoje tyrimui pateiktoje med. dokumentacijoje jokių duomenų, susijusių su nagrinėjama trauma, įvykusia 2021-06-05, nėra. Stacionarinis gydymas susijęs su lėtinėmis nesveikatos būklėmis, išsivysčiusiomis iki nagrinėjamos traumos.“ Taigi, kaip matyti, nukentėjusiosios nusiskundimai dėl rankos (dėl galimo pilvo skausmo medicininėje dokumentacijoje jokių duomenų apskritai nefiksuota) su nagrinėjamu įvykiu nesusiję, nes, kaip ji pati nurodė, kairio riešo pirštų tirpimas ją vargina jau keletą mėnesių, kai tuo tarpu konfliktas įvyko 2021-06-05, o ji buvo stacionarizuota 2021-06-09, be to, apklausiama 2022-03-02 teismo posėdžio metu I. O. nurodė: „Ranka buvo sulaužyta kombaino, dešinės rankos dilbis, tai galėjo būti apie 1997 m. Dėl galvos traumos į medikus nesikreipiau.“ Tai patvirtino ir 2022-03-02 teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas R. P., pateikęs minėtas specialisto išvadas, be kita ko, nurodydamas, kad jam buvo pateikti papildomi medicininiai duomenys, iš kurių matyti, kad I. O. turėjo kažkokias kitas problemas, dėl kurių gydėsi po traumos. Medicininėje dokumentacijoje sužalojimai nefiksuoti (jų nėra arba neįrašė). Rankoje užfiksuoti nervo pakitimai, bet tai yra porą mėnesių iki traumos, jie nesusiję su trauma. Taip pat nurodė, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje, kaip atžymėta akte, išorinių mechaninių sužalojimų nebuvo konstatuota, fiksuota patinimas ir paraudimas, tačiau: „Nei vienas, nei kitas dalykas nėra vien tik trauminio poveikio išraiška, bet ir uždegiminio ar kitokio nesveikatos būklių išraiškos faktoriai. <...> Paraudimas nėra sužalojimas. Patinimas nėra sužalojimas. Sužalojimas tai yra: poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai, žaizdos, arba kaulų lūžimai. Uždegimai yra skaitomi: funkcija sutrikusi, karštis, patinimas, paraudimas, skausmingumas. Penki požymiai uždegimo. Uždegimas tai yra ne trauma, tai gali būti: nesveikatos būklės organizmo reakcija į kažkokį tai svetimkūnį ar infekciją ar dar kažką. <...> Jeigu medikai, kurie aprašo medicininėje dokumentacijoje įvardijo taip, <...> paraudimas ir patinimas tai nėra sužalojimai ir jie nevertinami ir tai yra uždegiminio proceso požymiai. <...> Iš GMP darbuotojų matyti akies voko periokulinės srities sumušimas, bet kodėl neįvardinta: kraujosruva, nubrozdinimas, dar kažkas. Sumušimas, tas įvardijimas – kaip ir niekas. <...> lakoniškai parašė: patino, paraudo. <...> Tai gaunasi lakoniška išvada, nes lakoniški duomenys.“; atsakydamas į teisėjo klausimus ekspertas nurodė: „Galvos skausmai dažniausiai būna ne vien tik nuo traumos. Gali būti dėl kraujotakos sutrikimų, dėl nesveikatos būklių, kurių mes nežinome, arba nepateikta, gali būti aukštas kraujospūdis, gali būti netaisyklinga širdies veikla, ir panašiai, yra visokių nesveiktos būklių, kurios gali sukelti galvos skausmus. Gali būti ta pati migrena. <...> Praėjus ilgesniam laiko tarpui nuo traumos, kurioje nebuvo fiksuoti kokie tai sužalojimai, kurie galėtų įtakoti tą skausmo atsiradimą, negalime susieti su ta trauma. Galbūt pas ją atsirado kažkokios kitos, psichologinės, galbūt ir fiziologinės ir somatinės problemos, kurios galėjo įtakoti galvos skausmo atsiradimą. <....> Nėra objektyvių duomenų, įgalinančių juos susieti.“; atsakydamas į advokatės V. Pargaliauskienės klausimus ekspertas nurodė: „Įvykis įvyko 2021-06-05, 2021-06-07 ji kreipėsi į Gargždų gydymo įstaigą, apžiūri gydytoja Ž., ji parašo, nurodo nejautrumą galvos srityje, diagnozuoja galvos sumušimą. 2021-06-10 nukreipiama pas gydytoją G., nurodo: galvos plaukuotos dalies sužalojimai, tai jų nustatyta diagnozė pagal duomenis, kurie apžiūrėjo pacientę, jums nieko nereiškia? Kur nors vienas žodis, nurodantis į išorinį, mechaninį sužalojimą pateiktoje medicininėje dokumentacijoje <...> Kur kraujosruvos, kur nubrozdinimas, kur žaizdos? Nejautra – tai neskauda, tai yra atvirkštinis procesas skausmui <...>. Kai sumažėja skausmas, yra nejautra. Po 3 dienų jai vėl skauda toje pačioje dešinėje momeninėje srityje? <...> gali skaudėti, ne vien tik po traumos, mes skausmo nevertiname <...>. Kaip galima nustatyti galvos plaukuotosios dalies sumušimą, kaip galit matyti kraujosruvą, jeigu jų negalima matyti? <...> nubrozdinimus, juos gali apčiuopti, poodines kraujosruvas tu gali pamatyti. Žaizdą irgi apčiuopsi ir pamatysi. Dėl fizinio skausmo – skaitykit išvadas, antrus punktus.“

15. Vertinant šiuos teismo medicinos eksperto R. P. paaiškinimus ir jo pateiktas pirminę ir papildomą specialisto išvadas Nr. G 821/2021 (03), Nr. pG 1166/2021(03) matyti, kad jokie išoriniai sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo konstatuoti. Todėl nukentėjusiosios parodymai, kad jai buvo smūgiuota kumščiu į veidą, kelia pagrįstų abejonių, nes tokiu atveju (smūgiuojant vyrui kumščiu) bent minimalūs sužalojimai turėjo būti akivaizdūs. Dėl I. O. nurodytų ir nuotraukose fiksuotų bei atvykusių policijos pareigūnų ir medikų patvirtintų nukentėjusiosios veido paraudimų, patinimų, įvertinus įvykio konfliktinį pobūdį (kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios pateiktų vaizdo įrašų, ji buvo susinervinusi, šaukė, varydama V. O. lauk iš sodybos) ir atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu buvo purškiamos ašarinės dujos, egzistuoja pakankamai reali tikimybė, kad paraudimai ir patinimai galėjo atsirasti ir dėl to. Pažymėtina, jog iš pačios nukentėjusiosios iš karto po įvykio darytų fotonuotraukų akivaizdaus patinimo veide nematyti, matyti tik paraudęs veidas, labiau dešinėje pusėje, tuo tarpu nukentėjusiosios sutuoktinio S. O. nuomone, jai buvo smūgiuota į kairę pusę, o tai kelia abejonių ir S. O. parodymų patikimumu. Be to, kaip nurodė ekspertas ir konstatuota jo pateiktoje papildomoje 2021-09-02 specialisto išvadoje Nr. pG 1166/2021(03): „Nurodyti patinimai, paraudimai, skausmingumai yra ne sužalojimo požymiai, o uždegiminio proceso trys iš penkių naudojamų požymių“ (t. 1, b. l. 146–147). Tiek pirminėje, tiek papildomoje specialisto išvadose nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje I. O. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, t. y. ekspertas pateikė šias išvadas: „1. Tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje I. O. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, išvesta galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo diagnozė remiantis vien tik skausmingumu, todėl šiuo atveju domėn neimama. Nesant išorinių mechaninių sužalojimų, sveikatos sutrikdymo mastas nenustatinėjamas.“ (t. 1, b. l. 134–135, 2021-07-22 specialisto išvada Nr. G 821/2021(03); „1. Tyrimui papildomai pateiktoje medicininėje dokumentacijoje duomenų, susijusių su nagrinėjama trauma, nėra užfiksuota. Pirminės išvados metu išorinių mechaninių sužalojimų nebuvo konstatuota. Tyrimui pateiktoje GMP kvietimo kortelėje išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota. Nurodyti patinimai, paraudimai, skausmingumai yra ne sužalojimo požymiai, o uždegiminio proceso trys iš penkių naudojamų požymių, todėl neimami domėn.“ (t. 1, b. l. 146–147, 2021-09-02 specialisto išvada Nr. pG 1166/2021(03).

16. Vertinant nukentėjusiosios parodymus dėl V. O. smurtinių veiksmų (smūgio kumščiu), kyla pagrįstų abejonių ir dėl jos nurodyto sužalojimo mechanizmo: pagal I. O. parodymus, dėl smūgio kumščiu „dešinė akis buvo užtinusi“, kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PSPC GMP kvietimo kortelėje užfiksuotų duomenų, 2021-06-05 I. O. taip pat skundėsi dešinio skruosto ir dešinės akies voko skausmu, preliminari GMP diagnozė: „Akies voko ir periokulinės srities sumušimas (S00.1)“, tuo tarpu, kaip matyti iš Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinės asmens sveikatos istorijos, 2021-06-07 I. O. konsultavusi chirurgė gydytoja R. Ž. med. dokumentuose nurodė: „Trauma 06-05 d. buityje, savo sode sumušė buvęs vyras, davė per galvą. Šiek tiek nejautru dešinėje galvos pusėje. Obj.: hematomų nestebi. Nurodo nejautrumą dešinėje galvos parietalinėje srityje. <...> Diagnozė: galvos sumušimas <...>“, o iš šios įstaigos pateikto išrašo / siuntimo Nr. LA20210610-102635/G_LIG-2021-106486 matyti, kad I. O. 2021-06-10 apžiūrėjęs gydytojas V. R. G. medicininiuose dokumentuose nurodė: „Paskauda sumušimo vietą dešinėje momeninėje srityje. <...> Diagnozė: galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas <...>“ (šie medicininiai duomenys buvo pateikti ekspertui kartu su užduotimi dėl ekspertizės atlikimo – t. 1, b. l. 134 antra pusė). Taigi, kaip matyti, nukentėjusiosios parodymai ir jos medikams nurodytos sumušimo aplinkybės ir nusiskundimai dėl sužalojimų nėra nuoseklūs: akivaizdu, kad suduodant smūgį kumščiu, negali tuo pačiu metu dėl vieno ir to paties smūgio atsirasti, kaip ji pati nurodė, „patinimai ir paraudimai“ ir veide (konkrečiai – dešinėje veido pusėje ties akimi) ir, kaip vėliau konstatavo medikai, ir plaukuotoje galvos dalyje: „galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas“, nors, kaip matyti pagal minėtus GMP duomenis, I. O. skundėsi dešinio skruosto ir dešinės akies voko skausmu, preliminari GMP diagnozė: „Akies voko ir periokulinės srities sumušimas (S00.1)“.

17. Kaip minėta, tiek pirminėje, tiek papildomoje specialisto išvadose nurodyta, kad medicininėje dokumentacijoje I. O. išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota, o kaip nurodė šias išvadas pateikęs ekspertas: „Nurodyti patinimai, paraudimai, skausmingumai yra ne sužalojimo požymiai, o uždegiminio proceso trys iš penkių naudojamų požymių“. Šių duomenų kontekste galima daryti tik prielaidą, kad pirminiuose medicininiuose dokumentuose nurodyti patinimai ir paraudimai nukentėjusiosios veide yra V. O. smurtinių veiksmų, kaip nurodė I. O., smūgiuojant jai kumščiu į veidą, pasekmė.

18. Įvertinus nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumą (skyrėsi I. O. parodymai ne tik dėl jos sužalojimo mechanizmo, bet ir dėl dujų balionėlio (vienu atveju ji teigė, kad jį turėjo su savimi ir padavė vyrui S. O., kitu atveju teigė, kad vyras turėjo jį su savimi; be to, neaišku, kodėl nukentėjusioji pateikė tik mobiliuoju telefonu filmuotą vaizdo medžiagą konflikto metu, o sodyboje esančios kameros vaizdo įrašų nepateikė, nors žadėjo pateikti. Kaip matyti iš vyresniosios tyrėjos 2021-08-05 tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 118), 2021-08-05 susisiekus su nukentėjusiąja siekiant išsiaiškinti, ar ji ketina pateikti filmuotą medžiagą, užfiksuotą sodyboje esančiomis vaizdo kameromis, I. O. paaiškino, kad sodyboje esančios kameros nefilmuoja tos vietos, kurioje įvyko jos ir buvusio sutuoktinio V. O. konfliktas, todėl vaizdo medžiagos nepateikė; I. O. vyras S. O. taip pat teigė, kad peržiūrėjo įrašą ir norėjo pateikti policijai, bet nesimato įvykio, tačiau neaišku, kodėl šie duomenys tyrimo metu, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp konflikto dalyvių parodymų, nebuvo patikrinti), kurių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo V. O. priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris iš esmės grindžiamas nukentėjusiosios parodymais, dėl kurių patikimumo anksčiau aptartų duomenų kontekste kyla pagrįstų abejonių, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

19. Nors parodymų prieštaravimų tarp nukentėjusiosios I. O. ir jos sutuoktinio S. O. iš vienos pusės bei V. O. ir kartu su juo įvykio metu buvusio jo žmonos B. O. nepilnamečio sūnaus D. M. (jis liudytojo apklausų metu nurodė iš esmės analogiškas V. O. parodymams aplinkybes) iš kitos pusės pašalinti nepavyko, tačiau byloje jokiais objektyviais duomenimis nepaneigti V. O. parodymai, kad jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, kuriuos patvirtino ne tik kartu su juo įvykio metu buvęs D. M., bet ir kaip liudytojos teisme apklaustos V. O. sutuoktinė B. O. ir jos nepilnametė dukra L. S.. Nors, kaip minėta, teismas kritiškai vertino šių liudytojų parodymus, jog V. O. prieš nukentėjusiąją jokių veiksmų neatliko, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad juos paneigia nuosprendyje paminėti duomenys, tačiau, kaip jau minėta, byloje jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtinti nukentėjusiosios I. O. (taip pat ir kaip liudytojo apklausto dabartinio jos sutuoktinio S. O.) parodymai dėl buvusio sutuoktinio V. O. smurtinių veiksmų prieš ją (dėl to teismas darė tik prielaidas), dėl kurių patikimumo anksčiau aptartų duomenų kontekste kyla pagrįstų abejonių. Teismo abejonės minėtų liudytojų parodymais tuo aspektu, jog V. O. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad įvykį matė L. S. ir B. O., pastaroji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenurodė, kad įvykį matė jos dukra L. S., o policijos pareigūnė V. M. teisme parodė, kad B. O. atsirado po V. O. apklausos, nepagrįstos. Kaip matyti iš teisme apklaustų liudytojų D. M. ir L. S. parodymų, abu jie patvirtino, kad į namus atvykę policijos pareigūnai kalbėjo su jų mama (B. O.), tačiau su jais nebendravo, iš karto neapklausė ir V. O., dėl kurio galimo smurto buvo kviesta policija. Kaip liudytoja teisme apklausta tyrėja V. M., atsakydama į teisėjo klausimus, nurodė: „Ar buvo kita informacija apie įvykyje dalyvavusius, ar įvykį mačiusius nepilnamečius, nepamenu.“, atsakydama į advokatės V. Pargaliauskienės klausimą, ar buvo gauti duomenys, kad įvykį galėjo matyti nepilnametė L. S., nurodė: „nepamenu, viskas užfiksuota dokumentuose, nepamenu, kad būtų užsiminta apie L. S.. Ji neužfiksuota, nebuvo prašymo, B. O. apklausoje dalyvavo su atstovu, galėjo teikti prašymą ją apklausti, galėjo teikti nušalinimą man.“ Tačiau B. O., apklausiama kaip liudytoja 2022-02-18 teismo posėdžio metu nurodė, kad ji tyrėjai buvo užsiminusi, jog įvykį matė ir jos nepilnametė dukra, tačiau ji nebuvo apklausta, t. y. nurodė: „Pas tyrėją V. M. buvau užsiminusi, kad buvo dukra, kuriai 12 metų, tyrėja sako – ai, netraukim“. V. O. 2022-03-02 teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog jis tyrėjai sakė, kad įvykį matė ir jo žmona B. O., ir jos nepilnametė dukra L. S., t. y. nurodė: „Dėl B. O. ir L. S. iš karto buvo pasakyta, kad matė viską. Tyrėja atsakė, kaip ji iš toli galėjo matyti, o dėl L. apklausos – spręs teismas jei reikės.“ Be to, B. O. ir ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-06 apklausiama kaip liudytoja nurodė: „Man V. minėjo, kad tyrėjai sakė, kad ganyklose buvau ir aš. Kadangi ganyklos yra didelės ir man reikalingi žiūronai, kad galėčiau viską apžiūrėti <...>, todėl viską geriau mačiau. Šitą jų konfliktą mačiau nuo pradžios iki galo.“ Tačiau paminėti duomenys pirmosios instancijos teismo nebuvo vertinami, o išvada, jog šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip matyti, pagrįsta iš esmės tuo, jog apie šiuos asmenis priminėse apklausose nebuvo užsiminta ir jų nebuvo prašoma apklausti, nors pacituoti jų parodymai tokios išvados daryti neleidžia. Kita vertus, jeigu ir būtų nustatyta, jog konflikto dalyviai iš karto po įvykio nenurodė įvykio liudytojų, vien tuo pagrindu atmesti vėliau nurodytų tiesiogiai įvykį mačiusių asmenų parodymus nėra pagrindo.

20. Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad V. O. versija, jog konflikto su buvusia sutuoktine metu jis prieš ją nesmurtavo, byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta. Išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų V. O. tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją I. O. (nagrinėjamu atveju tėra objektyviais bylos duomenimis neginčijamai nepatvirtinti dviejų suinteresuotų pusių prieštaringi parodymai, keliantys abejones V. O. kaltumu), visos abejonės, kurių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir V. O. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas), nukentėjusiosios I. O. ir civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

21. V. O. gynėjas apeliaciniame skunde prašo, priėmus sprendimą išteisinti V. O., priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad V. O. sumokėjo advokatui R. Simonavičiui už teisines paslaugas iš viso 2 613 Eur: 2 013 Eur – už atstovavimą V. O. interesams ikiteisminio bylos ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 100–114 – PMM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymai, pinigų priėmimo kvitai; t. 3, b. l. 98–99 – prašymas dėl advokato išlaidų atlyginimo), 600 Eur – už atstovavimą V. O. interesams apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 191).

23. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens išteisinimo atveju teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

24. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo V. O. gynėjo advokato R. Simonavičiaus apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą (V. O. gynėjo advokato R. Simonavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas), bylos sudėtingumą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų posėdžių trukmę, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, mano, kad V. O. prašoma priteisti bendra atstovavimo išlaidų suma – iš viso 2 613 Eur – yra proporcinga bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu bei apeliacijos proceso metu suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir pobūdžiui, advokato darbo ir laiko sąnaudoms, atitinka Rekomendacijose nustatytus proceso išlaidų apskaičiavimo kriterijus, todėl priteistina iš valstybės V. O..

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu priteisė iš V. O. nukentėjusiajai I. O. 900 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti priteisti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad V. O. priimamas išteisinamasis nuosprendis, nebeliko teisinio pagrindo priteisti iš jo nukentėjusiajai I. O. jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl naikinamas apylinkės teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai I. O. 900 Eur jos turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atitinkamai, atsižvelgiant į V. O. gynėjo apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, netenkinamas I. O. Klaipėdos apygardos teismui pateiktas prašymas priteisti jai iš V. O. jos patirtas 600 Eur (t. 3, b. l. 186) bylinėjimo išlaidas už atsiliepimo į V. O. apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 180–185) surašymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. O. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. O. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nukentėjusiosios I. O. ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Priteisti V. O. iš valstybės 2 613 Eur proceso išlaidų.

Elektrinio piemens kuolą (iš dviejų dalių), supakuotą į plastikinį paketą Nr. 240011, saugomą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti.

Kompaktinius diskus su nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.