- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-2937-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01995-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- B. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė ,,Turto bankas“
- Pareiškėjas
- I. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens B. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Č. prašymą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys B. K., B. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Č. prašė atnaujinti praleistą terminą H. K. palikimui priimti.
2. Nurodė, kad po tėvo H. K. mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą dėl jauno amžiaus ir teisinių žinių stokos. Tėvo mirties dieną pareiškėja dar mokėsi mokykloje, gyveno su savo motina B. K. ir buvo nepajėgi savarankiškai spręsti teisinių klausimų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė ,,Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo H. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl H. K. palikimui priimti, neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo B. K. el. laišku informavo, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir pretenzijų nereiškia.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pažymėjo, kad apie prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi, jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos prašomą nustatyti juridinį faktą, todėl prašė sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
6. Suinteresuotas asmuo B. K. patikslintu atsiliepimu prašė neatnaujinti pareiškėjos I. Č. praleisto termino. Nurodė, kad už paveldimą turtą mokėjo mokesčius jis, rūpinosi remontu, o pareiškėja negyveno Lietuvoje, nemokėjo mokesčių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 3 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Atnaujino pareiškėjai I. Č. praleistą įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po tėvo H. K. mirties (duomenys neskelbtini). Išaiškino, kad pareiškėja, per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad H. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, H. K. vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Gyventojų registro duomenimis, H. K. mirė santuokoje, jo sutuoktinė – suinteresuotas asmuo B. K., vaikai – pareiškėja ir suinteresuotas asmuo B. K.. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad H. K. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų neregistruota. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė 2024 m. rugpjūčio 8 d. paliudijo, kad po H. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta. H. K. ir B. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 1992 m. liepos 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu B. K. vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o 1995 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
9. Teismas pažymėjo, jog suinteresuoto asmens B. K. nesutikimo su pareiškėjos prašymu motyvai nesudaro pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo, kadangi aplinkybės, kuris iš įpėdinių labiau rūpinosi palikimą sudarančiu turtu nėra aktualios nagrinėjamoje byloje. Pažymėjo, kad šiuo atveju teismo turi būti įvertinamos termino praleidimo priežastys, o turto valdymo, išlaikymo ar pagerinimo aplinkybės šioje byloje nenagrinėtinos. Teismo vertinimu, termino palikimui priimti pareiškėjai atnaujinimas neatims iš kitų palikėjo įpėdinių, tarp jų ir suinteresuoto asmens B. K., galimybės įgyvendinti savo teises, kadangi jo pareiškimas dėl termino atnaujinimo yra nagrinėjamas civilinėje byloje 2YT-16538-722/2025.
10. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai atnaujinus net ir 28 metus praleistą terminą mirusio tėvo palikimui priimti teisinių santykių stabilumas nebus pažeistas, palikimas liks šeimoje. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja, mirus tėvui, buvo vos sulaukusi pilnametystės, t. y. labai jauno amžiaus, stokojo teisinių žinių, santuokoje įgytas tėvo turtas buvo registruotas jo sutuoktinės vardu, sprendė, kad pareiškėjai atnaujinamas praleistas terminas palikimui, likusiam po jos tėvo H. K. mirties (duomenys neskelbtini), priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, kuriuo nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi, prašo persvarstyti sprendimą ir neatnaujinti pareiškėjai termino palikimui priimti; bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėja buvo pilnametė, o apeliantas buvo tik 15 – os metų. Pareiškėja gyvena ir dirba turtingoje šalyje ir nepuoselėjo nei tėvo turto, nei prisidėjo prie valstybės minimalaus atlyginimo augimo nekilnojamojo turto kainų augimo. Apeliantas kartu su atsiliepimu pateikė įrodymus, kuriuos teismas atmetė kaip nemotyvuotus. Įrodymai patvirtina apelianto labai mažas ir laikinas pajamos, benamio statuso deklaravimą ir šeimos nesukūrimą nugyvenus beveik pusė amžiaus (dėl sveikatos problemų F52.2), liudija sunkų ir skurdų gyvenimą, o pareiškėja gyvendama "išsvajotoje žemėje", apie kurią žmonės seniau tik iš knygų žinodavo, nepateikė sunkiai besiverčiančio asmens įrodymų.
11.2. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo.
11.3. Faktas, kad suinteresuotoji pusė B. K. yra I. Č. užrašiusi visą savo palikimą tai yra jai jau priklausys mažiausiai pusė tėvų turto ir dar trys motinos pirkti butai. Bet šiuo atveju įvyko didelė skriauda apeliantui. Atsiliepime apeliantas pateikė banko išrašus su tūkstantinėmis išlaidomis mokant mokesčius bute, kuriuos teismas atmetė kaip nemotyvuotus įrodymus, o įrodymas yra, kad apeliantas sąžiningai puoselėjo mirusio tėvo turtą, naudojau jį kaip savo ir šiandien tenaudoja, o pareiškėja buvo visiškai turtą palikusi ir niekada nėra mokėjusi už jį mokesčių, neatidžiai ir aplaidžiai elgėsi su kitu paveldėtoju, užgauliojo.
11.4. Atsižvelgiant į apelianto neturtingumo kriterijus, sveikatos problemas, socialinio gyvenimo "katastrofą", taip pat atsižvelgiant į pareiškėjos ir kitų suinteresuotų asmenų turtines, demografines, ekonomines, socialines sąlygas, teismo sprendimas persvarstytinas ir pareiškėjai terminas palikimui priimti neatnaujintinas.
Atsiliepimas
2. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Apelianto teiginiai atskirajame skunde visiškai nepagrįsti ir nesusiję su nagrinėjama byla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nesprendžiamas palikėjo turto valdymo klausimas. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju pagrįstai sprendė, kad pareiškėja, mirus tėvui, buvo vos sulaukusi pilnametystės, t. y. labai jauno amžiaus, stokojo teisinių žinių, santuokoje įgytas tėvo turtas buvo registruotas jo sutuoktinės vardu. Teismas pagrįstai laikė šias aplinkybes reikšmingas termino atnaujinimui.
12.2. Pažymėtina, kad teisę kreiptis dėl termino palikimui atnaujinti turi visi įpėdiniai, tai nepriklauso nuo turtinės padėties, dirbamo darbo ir gyvenimo kitoje šalyje. Tiek pareiškėja, tiek apeliantas yra pirmosios eilės įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai, kurie įstatymo atžvilgiu turi lygias teises į tėvo palikimą. H. K. testamento parašęs nebuvo, šalių padėtis tėvo mirties dieną buvo lygiareikšmė, abu buvo negebantys savarankiškai įgyvendinti savo teisių į tėvo paveldėjimą, todėl abu turi lygias teises kreiptis į teismą dėl termino tėvo palikimui priimti atnaujinimo.
12.3. Pažymėtina, jog Apeliantas savo ruožtu taip pat kreipėsi dėl termino H. K. palikimui priimti atnaujinimo ir Kėdainių apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. c2YT-16538-722/2025 Apelianto prašymas buvo tenkintas ir terminas buvo atnaujintas. Todėl akivaizdu, kad apeliantas skundu siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir vilkinti pareiškėjos bylinėjimosi procesą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo B. K. prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Palaikė pareiškėjos atsiliepime išdėstytus argumentus.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad apie prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą duomenų neturi, jai nėra žinomos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios pareiškėjos ar suinteresuoto asmens argumentus. Atsižvelgiant į pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pateiktas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus prašo teismo sprendimą priimti vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl žodinio proceso
8. Pagal bendrąją proceso įstatyme įtvirtintą taisyklę atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai tokį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio (atskirojo) skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-436-611/2015).
9. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes jam išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės yra aiškios, o proceso dalyvių pozicija išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.
11. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad pareiškėja buvo pilnametė, o apeliantas buvo tik 15 – os metų ir neatsižvelgė į apelianto atsiliepime į pareiškimą išdėstytas aplinkybes apie sunkią jo finansinę padėtį, mokėtus mokesčius už mirusiojo turtą bei tai pagrindžiančius įrodymus.
12. Konkrečiu atveju palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėja, atsirado (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui. Taigi, palikimas atsirado iki 2001 m. liepos 1 d., ir tokio palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintame Civiliniame kodekse (toliau – ir 1964 m. CK). Dėl to, sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas, taikytinos 1964 m. CK nuostatos. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį į šią aplinkybę neatsižvelgė.
13. 1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs, tiek vėlesnis įstatyminis reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo/atnaujinimo, įrodinėjant, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
14. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
15. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
16. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
17. Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėja grindė tuo, kad buvo jauno amžiaus ir neturėjo teisinių žinių, gyveno su motina, o tėvo turtas įgytas santuokoje buvo registruotas sutuoktinės vardu. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis terminui atnaujinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti neturi pagrindo.
18. Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo (duomenys neskelbtini) dieną pareiškėjai buvo ką tik sukakę 18 metų ((duomenys neskelbtini).). Pareiškėja dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą kreipėsi 2025 m. gegužės 12 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės, kad pareiškėjai kreiptis laiku dėl termino palikimui priimti sutrukdė jaunas amžius ir teisinių žinių stoka, šiuo atveju nevertintinos kaip svarbios ir iš tiesų egzistavusios aplinkybės, sutrukdžiusios priimti palikimą. Visgi pažymėtina, kad tėvo mirties dieną pareiškėja jau buvo pilnametė, be to šios teisės įgyvendinimu pareiškėja nesirūpino ir jos neįgyvendino būdama ir vyresnio amžiaus, t.y. daugiau nei 28 metus nuo dienos, kai baigėsi 6 mėnesių terminas palikimui priimti. Toks elgesys negali būti vertinamas kaip atitinkantis sąžiningo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą.
19. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėja neturėjo teisinių žinių tam, kad reikiamai suprastų palikimo priėmimo praleidimo termino teisinius padarinius, pagal kasacinio teismo praktiką, neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertinamas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
20. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė aplinkybę, jog santuokoje įgytas tėvo turtas buvo registruotas jo sutuoktinės vardu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Šiuo atveju konstatuotina, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo tinkamai įvertinta ar iš tiesų pareiškėjos nurodytos priežastys buvo nuo jos nepriklausančios ir realiai trukdžiusios priimti palikimą laiku, neatsižvelgta į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, pareiškėjos elgesį protingumo, sąžiningumo ir rūpestingumo kontekste (daugiau nei 28 metus nesikreipiant dėl termino atnaujinimo). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė termino palikimui atnaujinimą reglamentuojančias normas ir nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos.
22. Pažymėtina, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką šiuo klausimu, šio termino paskirtį, sprendžia, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis ir nuo jos nepriklausančiomis bei realiai trukdžiusiomis tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytas savo teises. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, įvertinus termino praleidimo trukmę, pareiškėjos elgesys vertintinas kaip apsisprendimas nepriimti tėvo palikimo.
23. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos I. Č. prašymą atnaujinti praleistą terminą H. K. palikimui priimti.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti pareiškėjos I. Č. prašymą atnaujinti praleistą terminą H. K. palikimui priimti