Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo E. G. skundą dėl Kai­šia­dorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. G. nuteistas 2011 m. gegužės 3 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuos­prendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Paskirtas bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 22 d., pabaiga – 2019 m. vasario 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 27 dienos (skaičiuojant ko­mi­si­jos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nutarė taikyti E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Ko­mi­si­jos 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, nes nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. G. bus sulaikytas nuo nusi­kals­ta­mų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis E. G. skunde prašo atmesti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir tai­kyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis teigia, kad teismas selektyviai ir subjektyviai vertino duomenis, neleistinai nau­do­jo formuluotę, jog įkalinimo įstaigoje visi nuteistieji privalo elgtis gerai. Pažymi, jog nuo 2012 m. gruodžio 17 d. nepadarė pažeidimų, nėra gavęs nuobaudų. Nuo 2015 m. kovo 10 d. nuolat mažėjo jo nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistojo teigimu, nusikaltimo padarymo aspektai neturi būti pakartotinai nagrinėjami sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Teismas nepasisakė, kiek metų reikia praleisti po nusikaltimo įkalinimo įstaigoje, kad nebūtų kliūčių išeiti iš įkalinimo įstaigos. Nuteistojo teigimu, teismas taip pat neįvertino jo pažangos. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo E. G. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nu­teis­to­jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. G. priklauso žemai rizikos grupei (28 balai). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenu­si­kals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką.Nuteistasis E. G. bausmės atlikimo metu nustatytas elgesio taisykles pažeidė 10 kar­tų, aštuonis kartus iš jų baustas drausminėmis nuobaudomis, nuobaudos yra nebegaliojančios, du kartus buvo skatintas. Ir nors nuo­baudos šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiek­vienas bausmės atlikimo režimo rei­ka­la­vimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nu­teis­tiesiems privalomoms pataisos na­mų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusi­kals­tamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat pažymėtina, jog paskutinis pažeidimas buvo padarytas praėjus beveik ketveriems metams nuo bausmės atlikimo pra­džios, kuomet nuteistasis jau tikrai žinojo pataisos įstaigoje galiojančias taisykles ir tvarką. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad E. G. bausmės atlikimo metu vieną kartą piktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis, kartais pir­me­nybę teikia veiksmams, o ne planavimui, ne visada apgalvoja visas savo veiksmų pa­sekmes. Vis dar išlieka šie nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimai, ankstesnis narkotikų vartojimas, ankstesnis gyvenimo būdas. Skunde nuteistasis akcentuoja, jog nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Nepaisant to, nu­teis­to­jo elgesio es­miniai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pa­kankamai akivaizdūs. Bylos duo­me­nys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą E. G. vykdo, kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis keistis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdės­ty­to­mis aplin­ky­bė­mis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad E. G. daro akivaizdžią pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reika­la­vimus tai yra būtina sąlyga norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti iš­va­dai, kad E. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteis­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.