- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 1A-303-300-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-40-1-00182-2009-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- E. G.
- Advokatai
- Algirdas Milašauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, sodo medinio pastato patalpose sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo buto patalpose, (duomenys neskelbtini) r.) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį (už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, kelnių dešinės pusės šoninėje kišenėje ir gabenimą (duomenys neskelbtini) mieste) laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;
pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį (už didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti ar kitaip platinti) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, subendrinta bausmė E. G. skirta laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2010-04-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė E. G. skirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
E. G. nuteistas už tai, kad nenustatytą laiką, iki 2007-06-19 14.40 val., sodo medinio pastato patalpose, esančiose sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 17 paketėlių su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 17,839 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei iki 2007-06-19 15.25 val. gyvenamojo buto patalpose, (duomenys neskelbtini) r., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė: 55 baltos spalvos tabletes su įspaudu „Armani“, kurių sudėtyje yra 5,815 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei vieną paketėlį, kuriame yra 1,465 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kol 2007-06-19 14.40 val. ir 15.25 val. kratų metu visos minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009-04-22 nuo nenustatytos valandos iki 19.36 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė kelnių dešinės pusės šoninėje kišenėje ir gabeno po (duomenys neskelbtini) miestą 4 polietileninius paketėlius su 1,43 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), vieną paketėlį su 10 žalsvos spalvos tablečių su „Mitsubishi“ logotipais, kurių sudėtyje yra 0,110 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, vieną paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,107 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,004 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei vieną paketėlį su perforuoto popieriaus skiaute, kurios sudėtyje yra 0,000006950 g psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD), kol (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kino teatro, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Be to, jis nuteistas už tai, kad nenustatytą laiką, iki 2009-04-22 20.50 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė: kambaryje po čiužiniu, esančiu prie lango, 4 paketėlius, kuriuose yra 3,34 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, vieną paketėlį, kuriame yra 1,86 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), vieną paketėlį su biria medžiaga, kurios sudėtyje yra 0,441 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,007 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, vieną paketėlį su 5 žalsvos spalvos tabletėmis su „Mitsubishi“ logotipais, kurių sudėtyje yra 0,052 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino; kambaryje po lova - 2 paketėlius su biria medžiaga, kurios sudėtyje yra 3,422 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,129 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 72 žalsvos spalvos tabletes su „Mitsubishi“ logotipais, kurių sudėtyje yra 0,791 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, 3 paketėlius, kuriuose yra 8,91 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 30 paketėlių, kuriuose yra didelis kiekis – 40,85 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos; kambario dešinėje pusėje prie įrankių: vieną paketėlį su biria medžiaga, kurios sudėtyje yra 0,227 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,003 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 3 paketėlius, kuriuose yra 1,54 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), vieną paketėlį, kuriame yra 3,61 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos; prie lovos kartoninėje dėžutėje – 11 tablečių „Xanax“, kurių sudėtyje yra 0,003 g psichotropinės medžiagos – alprazolano; iš viso neteisėtai laikė didelį kiekį, tai yra, 47,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 12,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 4,09 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,843 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, kol 2009-04-22 20.50 val. kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-05-03 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas laikant platinti 2007-06-19 (duomenys neskelbtini) rajone, ir (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini), o kaltinimą neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jas nešiojantis platinimui rūbų kišenėse 2009-04-22, (duomenys neskelbtini), perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti atitinkamą adekvačią bausmę, ją subendrinant su ankstesne bausme.
Skunde nurodo, kad iš dalies nesutinka su Šiaulių miesto apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir skirta bausme. Dėl pirmojo kaltinimo epizodo (kad 2009-04-22 būdamas (duomenys neskelbtini) mieste jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas platinti) – nesutinka ir nurodo, kad šias medžiagas buvo įgijęs iš nežinomo asmens ir nešiojosi savo reikmėms. Teigia, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis disponavo siekdamas jas platinti, kadangi, kaip nurodė apeliantas, tokio tikslo jis neturėjo. Nurodo, kad jis nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, jog turėjo priklausomybę narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, nepriklausomai nuo jų rūšies, jomis svaigindavosi, pnuolat su savimi jų turėdavo ir gabendavosi, kad bet kada galėtų naudotis, tačiau teigia, kad ketinimų neturėjo jų parduoti ir kitokiais būdais platinti, jų niekam nerealizavo. Mano, kad tokius jo teiginius patvirtina ta aplinkybė, jog per visą operatyvinio sekimo ir ikiteisminio tyrimo periodą nėra nustatytas nė vienas šių draudžiamų medžiagų koks nors realizavimo faktas. Taip pat nurodo, jog sulaikymo metu jis buvo apsvaigęs nuo panaudotų medžiagų ir nelabai tiksliai pamena tos dienos aplinkybes. Medicinos patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad jo organizme buvo rastos naudotos kvaišinančios medžiagos. Nuteistojo teigimu, teismo išvados, kad jis laikė narkotines bei psichotropines medžiagas siekdamas jas platinti, yra teorinis manymas, neparemtas objektyviais bylos duomenimis ir teigia, kad šio epizodo jo padaryta veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnį, ji turėjo būti įvertinta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai skirta adekvati bausmė. Taigi nurodo, jog teismas neteisingai vertino bylos įrodymus, padarytos išvados neparemtos objektyviais bylos duomenimis, neteisingai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pažeidė BK 11 straipsnio, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Dėl 2007-06-19 kratų metu rastų kolektyvinio sodo (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulo patalpoje bei būste, adresu: (duomenys neskelbtini) narkotinių ir psichotropinių medžiagų fakto nurodo, kad nuosekliai ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu teigė, jog šios medžiagos yra ne jo. Nurodo, kad teismas rėmėsi 2007 metais atliktų kratų protokolais ir specialistų išvada, jog ant polietileninio maišelio su paimtomis iš kolektyvinio sodo teritorijoje buvusio automobilio kėbulo medžiagomis rasti jo rankos dviejų pirštų pėdsakai. Teigia, kad neva jo rankos pirštų pėdsakų radimas ant polietileninio maišelio gali būti paaiškinamas tiktai pareigūnų nesąžiningu elgesiu ikiteisminio tyrimo procese, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūnų manipuliacijų su bylos dokumentais ir daiktiniais įrodymais bei proceso veiksmų atlikimo metodų (buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal jo skundus dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnybos įgalinimais ir ką įrodo rašytiniai bylos dokumentai). Taip pat nurodo, kad nuosprendyje neaišku, kokiais objektyviais įrodymais teismas padarė išvadą dėl ketinimų realizuoti šiuos draudžiamus dalykus. Nuteistasis pažymi, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas antrą kartą rėmėsi tais pačiais bylos duomenimis, nes Šiaulių rajono apylinkės teismas tais pačiais duomenimis 2009-06-17 jį nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę (kurią dabar ir atlieka), ir dabar Šiaulių miesto apylinkės teismas vėl tais pačiais duomenimis už tą pačią veiką nuteisė antrą kartą. Taigi teigia, kad teismas jį nuteisė du kartus, skyrė bausmes du kartus už tuos pačius veiksmus. Nurodo, jog teismas jokiais motyvais ir argumentais nenurodė, kodėl toks sprendimas yra priimtas jo atžvilgiu, nes įstatymas draudžia bausti daugiau nei vieną kartą už tuos pačius veiksmus, jeigu pripažįstama, jog įrodymų pakanka tokiai kaltei nustatyti. Mano, jog net esant teisiniam ir faktiniam pagrindui taip spręsti, teismas turėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais ir neskirti naujos bausmės (LR Konstitucijos 31 str. 5 d. nuostatos).
Teigia, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu dėl 2009-04-22 kratos metu pil. (duomenys neskelbtini) būste, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste, rastų ir paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis nurodė, kad šie dalykai nėra jo asmeniniai. Taigi teigia, jog ta aplinkybė, kad atlikus DNR tyrimus, specialistas išvadoje nurodė radęs ant vieno iš kelių dešimčių polietileninių maišelių jo biologinį pėdsaką (kuris nėra aiškiai identifikuotas ir įvardytas), dar objektyviai neįrodo, jog šie draudžiami dalykai yra jo. Taip pat nurodo, kad dėl šio klausimo teismo posėdyje jis nurodė, kad imdami bute jam nepriklausančias narkotines ir psichotropines medžiagas, policijos pareigūnai jam jas visas rodė, dėjo ant stalo ir nuolat klausė ar jos yra jo, o jis atsakinėjo, kad ne jo, todėl ant jų galėjo atsirasti biologiniai pėdsakai. Nurodo, kad teismas tokių jo nurodytų aplinkybių netyrė ir nuosprendyje neaprašė motyvų, kodėl tokių jo parodymų nebuvo paisoma, kodėl juos atmetė priimant sprendimą dėl jo kaltės pripažinimo. Apeliantas primena, kad jo daktiloskopiniai bei DNR lyginamieji pavyzdžiai, kurie buvo tiriami dėl šio epizodo, (duomenys neskelbtini) kriminalinės policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra nuo 2007 metų birželio mėnesio 19 dienos, kai jis buvo sulaikytas pirmą kartą, todėl teigia, kad nuosprendyje minima šių lyginamųjų pavyzdžių paėmimo data nereiškia, jog, esant tarnybiniam poreikiui, pareigūnai negalėjo savo nuožiūra jais disponuoti ir šiuo konkrečiu atveju savo nuožiūra jais naudotis. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, kad atliekant tyrimus, specialistų išvadose yra įrašyta, jog ant tirti pateiktų daiktų buvo randami ir kitų, jam nepriklausančių, pėdsakų, todėl apeliantas mano, kad tai atitinkamai įrodo jo teiginius, kad tai ne jo dalykai, esant teisingais.
Taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu ir skirdamas labai griežtą laisvės atėmimo bausmę, nuosprendyje rėmėsi liudytojų – policijos organizuoto nusikalstamumo tarnybos pareigūnų G. M. ir G. V. – parodymais, tačiau, pasak apelianto, neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojų parodymai, jo įsitikinimu, nėra patikimi teismui jų objektyvumo prasme bei dėl tarnybinio suinteresuotumo, kad jie pateikti teismui iškilus jų pačių neatsakingam darbui – neva sekdami jo nusikalstamą veiką, nežinojo tikslaus buto numerio, todėl rašydami procesinius dokumentus nurodė ne tą adresą, o teismas davė leidimą atlikti kratą ne tame bute. Nurodo, kad jokiais objektyviais duomenimis nėra patvirtinami šių liudytojų teiginiai - neva jis kratos metu pasakė, kad bute „daugiau nėra“ narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir teigia, kad tokios kalbos visai nebuvo, nes jo pareigūnai tokių dalykų, kur dar yra narkotikų, neklausinėjo, o tik dėdami ant stalo priešais jį rastus dalykus, jam rodydami klausė, ar jie yra jo, į tai jis atsakydavo neigiamai. Mano, kad teismas, remdamasis tokiais šių liudytojų parodymais, netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatas.
Nurodo, jog teismas priimdamas nuosprendį dėl jo kaltės, kad turėjo tikslą draudžiamus dalykus –parduoti ar kitaip platinti, – rėmėsi, kaip nurodyta nuosprendyje, formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika. Tačiau apeliantas teigia, kad baudžiamojoje teisėje žinomi principai, jog kiekviena nusikalstama veika yra individuali, tiriama ir vertinama atskirai, todėl trafaretiniai modeliai dėl kaltės nustatymo ir išvadų darymo nėra leistini. Ir iš esamų šioje byloje duomenų apie jo narkotinių medžiagų realizavimus nuteistasis daro išvadą, kad nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, dėl to apeliantas teigia, jog teismo išvados neatitinka tikrovės, neatitinka esamų bylos įrodymų, yra menama, spėjama, o tokiais dalykais grįsti apkaltinamąjį teismo nuosprendį, kaltę kaltinamajam ginčijant, draudžia baudžiamojo proceso įstatymas.
Taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog jo kaltės įrodymai yra jo atlikti pokalbiai su kitais nežinomais asmenimis mobiliojo ryšio telefonais. Nuteistojo teigimu, byloje nėra neė vieno dokumento, iš kurio būtų matyti, kad jis buvo mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų abonentas. Byloje yra policininkų tarnybinis pranešimas, kad atitinkamas mobiliojo ryšio numeris priklauso jam, tais numeriais buvo atliekama teismo sankcionuota slapta kontrolė. Teigia, kad jis neatsimena, kad dokumentuose nurodyti mobiliojo ryšio telefonų numeriai buvo naudojami jo. Mano, kad tokie duomenys nėra patikimi ir nėra tinkami įrodymai padaryti tokioms išvadoms, kad užfiksuoti pokalbiai yra jo šnekėjimai, nes byloje nėra jokių ekspertizių siekiant nustatyti šnekėjusių asmenų tapatybes, pasakytų frazių tikslias reikšmes. Dėl įvairiausių pasakytų frazių, kurias, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai vertina pokalbiais apie ketinimus realizuoti narkotines medžiagas, nurodo, kad dalis tokių pokalbių galėjo būti atskirais atvejais todėl, kad galbūt į jį nežinomi asmenys kreipdavosi panašiu žargonu, o atsiliepdamas jis taip palaikydavo tokius pokalbius, tačiau jokių realių kitų veiksmų neatlikdavo, nes kitaip, pasak apelianto, policijos pareigūnai jį būtų demaskavę draudžiamų dalykų realizavimo momentais. Mano, jog remdamasis tokiais duomenimis teismas negalėjo daryti išvados, jog turimi draudžiami dalykai jo kišenėse buvo skirti realizuoti. Taigi teigia, kad vertindamas ne pagal įstatymą surinktus bylos duomenis, teismas rėmėsi išankstine nuostata dėl jo kaltumo, ir padarė neteisingą išvadą dėl jo veiksmų kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio požymius, o tai, nuteistojo nuomone, yra nepagrįstas ir neteisingas baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso taisyklių duomenų vertinimui aiškinimas ir taikymas.
Nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi ir kažkokiais lapeliais su neaiškaus turinio užrašais, nors jis visą laiką teigė, jog nedarė jokių užrašų, kadangi, nuteistojo teigimu, jis neprekiavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl nerašė jokių duomenų apie tuos dalykus, apie pinigus. Kieno yra šie užrašai ir ką jie reiškia, nežino. Nurodo, jog byloje objektyviai niekas nenustatė, koks šio dalyko ryšys su bylos esme ir kieno veiksmais tai padaryta. Todėl mano, kad tai nėra tinkami ir leistini jo kaltės įrodymai ir teismas jais negalėjo remtis, o taip pasielgęs pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies, 5 dalies nuostatas.
Taip pat nurodo, kad, nors byloje yra duomenys, jog būste, kuris priklausė p. (duomenys neskelbtini), nakvojo ne jis vienas, bet dar ir A. J., kad ne jis vienas turėjo buto raktus, kad ten be jo žinios ar dalyvavimo ateidavo ir būdavo kiti asmenys, kurie disponavo buto raktais, dėl tame bute rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra apkaltintas jis vienas. Nurodo, kad niekas netyrė, nesigilino ir nesiaiškino to, ar būste besilankydavę ir nakvoję kiti asmenys nėra susiję būtent su ten rastomis draudžiamomis medžiagomis. Nuteistajam atrodo, kad policijos pareigūnai siekė apkaltinti tik jį, o ne objektyviai išsiaiškinti ir kitus, susijusius su tuo nusikalstamu dalyku, asmenis, todėl mano, kad jie veikė šališkai, ne objektyviai jo atžvilgiu. Teigia, kad apklausti liudytojais policijos pareigūnai sako netiesą ir apie būsto raktų suradimo vietą ir momentą ir nurodo, kad jie paėmė juos iš po kilimėlio prie durų namo koridoriuje. Apeliantas įsitikinęs, kad jo apkaltinimo siekė policijos pareigūnai, kuriems buvo tarnybiškai reikalinga jį apkaltinti ir įkalinti: visi buvo nepatenkinti, kad pagal jo skundus dėl 2007-06-19 įvykių kriminalinės policijos pareigūnų atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kad tame jo veikos tyrime dalyvavę pareigūnai jau nebedirba savo pareigose. Be kita ko, nurodo, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog policijos rašytiniai dokumentai, teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl kratos yra ne tuo adresu, kur iš esmės viskas vyko. Mano, kad kratos rezultatų duomenys yra šioje byloje gauti neteisėtu būdu ir negali būti naudojami jo kaltei pripažinti dar ir šiuo aspektu. Nurodo, kad policininkų aiškinimai juos apklausiant byloje teismo procese liudytojais apie savo suklydimus tėra manipuliacijos neobjektyviais teiginiais. Teigia, jog norint save pateisinti dėl nesugebėjimo įrodyti, ar būsto laiptinėje kiti buvę asmenys nėra susiję su būste rastais dalykais, į jį buvo nukreipti teiginiai apie tai, neva jis kratos eigoje savotiškai pripažino, jog tie dalykai jo, sakydamas, kad daugiau nebėra, t. y. jau visi paimti. Apelianto teigimu, tokių dalykų nebuvo ir nėra jokiuose policininkų rašytiniuose bylos dokumentuose. Visa tai įvertindamas nuteistasis daro išvadą, kad jo kaltė neteisėtai laikius narkotines ir psichotropines medžiagas būst, nėra pagrįsta nenuginčijamais, teisėtais būdais gautais objektyviais bylos duomenimis. Nuteistojo teigimu, teismas, vertindamas liudytojų D., E. K., A. J. parodymus, kuriuose nebuvo ir nėra duomenų apie tai, kad jis laikė ar realizuodavo narkotines ar psichotropines medžiagas, o tik J. ir K. sąlyginiai teiginiai, jog vartoja narkotines medžiagas, nors teismo nuosprendžiu teisine prasme neįvertinti, teigia, kad šių asmenų liudijimai naudoti tik jo apkaltinimo prasme.
Nuteistasis nurodo, kad liudytoja D. D. teisme nurodė, jog liudytojas J. davė jo atžvilgiu parodymus neverčiamas, kad protokolą perskaitė ir pasirašė nustatyta tvarka. Apeliantui akivaizdu, jog valstybės pareigūnė, ikiteisminio tyrimo institucijos atstovė, bet kokiais atvejais negali teismui pateikti savo parodymų apie neteisingą baudžiamojo proceso nuostatų realizavimą savo veikloje, nes tokiu atveju gresia atitinkama atsakomybė ir kitos pasekmės byloje, todėl teigia, kad jos parodymai gali realios situacijos ir neatitikti. O liudytojas, apelianto teigimu, teisme nurodė kitokias apklausos aplinkybes, kurių metu dokumente įrašyti jam nepalankūs teiginiai. Iš visumos nuteistasis mato, kad šis liudytojas buvo verčiamas duoti apkaltinamus parodymus prieš jį, o liudytojos D. D. parodymai buvo reikalingi tyrimo institucijos darbo metodų prestižui reabilituoti, tuo įtvirtinant jo atžvilgiu apkaltinamuosius duomenis, kurie nėra objektyvūs. Nurodo, kad šios liudytojos pastangoms teismo procese prokuratūros iniciatyva talkino ir liudytojai G. V. ir G. M.. Taigi nuteistajam šių asmenų parodymai kelia abejones savo objektyvumu, o teismas jiems suteikė privilegijas priklausomai nuo asmenų socialinės priklausomybės ir jų veiklos pobūdžio, o tai įstatymu draudžiama. Jo įsitikinimu, teismas, remdamasis prieš tai nurodytų liudytojų parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas (BPK 6 str., 20 str. 3, 4, 5 d. d.).
Teigia, jog teismas, nagrinėdamas bylą, ignoravo jo teiginius (neigiančius jo kaltę disponavus narkotinėmis medžiagomis realizavimo tikslu) dėl faktinių aplinkybių, ir vadovavosi tik kaltinimo prasme prokuratūros suformuluotais ikiteisminiame tyrime byloje kaltinamaisiais teiginiais dėl neva jo padarytos veikos, todėl ir priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad teismas buvo priverstas nagrinėti bylą jam primesto tyrimo organų suformuluoto kaltinimo apimtimi, priverstas surašyti išankstinės formuluotės apkaltinamąjį nuosprendį, todėl dėl šių aplinkybių, nuteistojo manymu, teismas nebuvo objektyvus ir nepriklausomas, todėl, pasak apelianto, buvo pažeista jo teisė, reglamentuota BPK 44 straipsnio 5 dalyje, bei nesilaikyta nuosprendžio priėmimo ir surašymo reikalavimų (BPK 301 str. l d., 305 str. 1 d.). Be to, apelianto įsitikinimu, netinkamas anksčiau nurodytų procesinių nuostatų taikymas lėmė neteisingą veikos kvalifikavimą ir šis esminis pažeidimas sutrukdė priimti teismui teisingą sprendimą byloje dėl dalies pateiktų kaltinimų (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis 2007-06-19 (duomenys neskelbtini) ir 2009-04-22 (duomenys neskelbtini)) išteisinant, o dėl dalies kaltinimų (t. y. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis 2009-04-22 Šiaulių mieste be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti) teisingai kvalifikuojant veiką ir skiriant adekvačią bausmę. Taigi teismas, apelianto nuomone, neteisingai vertinęs bylos duomenis, kurių dalis nebuvo teisme patvirtinti procesine tvarka, tačiau juos ir kitus pripažindamas tinkamais ir leistinais įrodymais, suteikė suinteresuotiems kaltinimo prasme liudytojams (skundo tekste nurodytų policijos pareigūnų) privilegijas, jų parodymus vertindamas vieninteliais teisingais, ir nepagrįstai atmetė jo parodymus, nepagrįstai šiame skunde paminėtus duomenis pritaikė apkaltinamajam nuosprendžiui surašyti, todėl atitinkamai esmingai pažeidė procesinius įstatymus – neteisingai taikė BK 11 straipsnio, BPK 6 straipsnio, 20 straipsnio 3 dalies, 4 dalies, 5 dalies, 44 straispnio, 301 straipsnio, 305 straipsnio nuostatas ir nustatytus LR Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies principus. Išanalizavęs šią situaciją, nuteistasis daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju teismas privalėjo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jas laikant tikslu platinti epizoduose 2007-06-19 (duomenys neskelbtini) rajone bei 2009-04-22 (duomenys neskelbtini), nes byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų kad jo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo elementų (t. y. nėra pagrindų, numatytų BK 11 str. 1 d. ir 12 str.), t. y. egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto procesinis pagrindas jo baudžiamajam persekiojimui nutraukti, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 329 straipsnio 1 dalies l punkte ir 4 punkte numatytas procesinis pagrindas jį išteisinti, o epizode dėl 2009-04-22 neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jas laikant savo rūbų kišenėse (duomenys neskelbtini) tikslu jas parduoti ar kitaip platinti – tokios veikos tinkamais įrodymais neįrodžius – jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir skirti už tai atitinkamą adekvačią bausmę, ją nustatyta tvarka subendrinus su ankstesne bausme.
Apeliacinio proceso metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, E. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dvi veikos) ir Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl šių veikų, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltė dėl Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytų nusikaltimų (dvi veikos) ir Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje padaryto nusikaltimo įrodyta BPK nustatyta tvarka.
Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus. Neabejotina ir tai, kad įrodymais yra tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai – svarbu, jog jie būtų gauti įstatymų nustatyta tvarka, teisėtais būdais, ir kad juos galima būtų patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 1 ir 4 d.). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetą, išdėstė kaltinančius E. G. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistojo parodymus ir visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų A. J., D. D., E. K., G. M., G. V. parodymais, asmens kratos protokolu, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, specialistų išvadomis, dėl to teisingai konstatavo, kad E. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, sodo medinio pastato patalpose sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo buto patalpose (duomenys neskelbtini) r.,) padarymo
Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio (Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.
Byloje nustatyta, kad E. G. nenustatytą laiką, iki 2007-06-19 14.40 val., sodo medinio pastato patalpose, esančiose sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) r., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 17 paketėlių su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 17,839 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir iki 2007-06-19 15.25 val. gyvenamojo buto patalpose, (duomenys neskelbtini) r., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė: 55 baltos spalvos tabletes su įspaudu „Armani“, kurių sudėtyje yra 5,815 g psichotropinės medžiagos – MDMA, bei vieną paketėlį, kuriame yra 1,465 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kol 2007-06-19 14.40 val. ir 15.25 val. kratų metu visos minėtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. ginčija faktines nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, t. y. iš esmės neigia padaręs minėtą nusikalstamą veiką, ir skundu prašo jį išteisinti.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistojo skunde nurodytus teiginius, kuriais jis neigia savo kaltę, laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys, o būtent: 2007-06-19 kratos protokolo kopija, kurioje užfiksuota, kad E. G. gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini) r., rastas ir paimtas permatomas maišelis su augalinės kilmės medžiaga bei žalios spalvos maišelis su 55 vnt. baltos spalvos tablečių (2 t..55–61 b. l.); 2007-06-19 kratos protokolo kopija, kurioje užfiksuota, kad A. G. priklausančiame sode, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) r., medinėje patalpoje rastos ir paimtos 17 vnt. baltos spalvos permatomų paketėlių su baltos spalvos milteliais, kurie buvo sudėti į vieną permatomą maišelį (2 t. 63–66 b. l.); 2007-07-18 specialisto išvados Nr. 140-(6627)-IS1-5166 kopija, kuri patvirtina, kad pas E. G. kratų metu bute (duomenys neskelbtini) r. ir sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) r., rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos bei nurodyti jų kiekiai (2 t..79–83 b. l.) bei 2007-08-13 specialisto išvada Nr. 140-(6628)-IS1-5819, iš kurios matyti, kad ant dviejų polietileninių maišelių iš paketo Nr. 0038589 (į kurį buvo supakuoti 17 vnt. plastikinių paketėlių, rastų kratos metu sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) r.) ant dviejų iš šio paketo maišelių yra du rankos pirštų pėdsakai tinkami asmeniui identifikuoti, ir jie palikti E. G. kairės rankos nykščiu ir smiliu pirštais (2 t. 73–77 b. l.); 2007-12-03 telefoninių pokalbių klausymosi bei kitų telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir jų įrašų protokolo Nr. 96-18-1-7152 kopija bei prie protokolo pridėtų suvestinių kopijos, iš kurių turinio matyti, kad nuo 2007-06-13 iki 2007-06-19 užfiksuotuose pokalbiuose E. G., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kalbėdamas ir bendraudamas su nenustatytais asmenimis, kalba apie prekybą narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (ir jų dalimis), tai rodo frazės: „puse dūmų“, „žalio“, „parūkyt“, „ar turi balto“, „šokolado“, „apvalių, mėlynų, baltų, kvadratinių, po 10 duosi“ (2 t. 94–107 b. l.). Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad 2007-06-19 kratų metu rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos vis dėlto priklauso nuteistajam E. G., o apelianto tikslo – šias narkotines medžiagas platinti – buvimą pagrindžia jo pokalbiai su kitais nenustatytais asmeninis, iš kurių turinio aišku, kad kalbama apie narkotinių medžiagų prekybą. Be to, 2007-06-19 kratų metu rastų narkotinių medžiagų kiekis – 55 vienetai tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios masė tabletėse 5,815 g, beveik 18 gramų grynosios psichotropinės medžiagos amfetamino, kuri buvo sudėta į 17 vienetų maišelių, 1.465 g kanapės (ir jų dalių), rodo, kad šių narkotinių medžiagų suskirstymas gramais į atskirus maišelius, trijų skirtingų narkotinių medžiagų laikymas – yra tie objektyvūs duomenys, kurie pagrindžia plika akimi nematomą – vidinę asmens būseną, t. y. subjektyvinės pusės – tikslo platinti ar parduoti šias narkotines medžiagas – buvimą. Todėl kolegija sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog pats nuteistasis vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas, pati savaime nepaneigia šio tikslo buvimo, tai patvirtina prieš tai aptarti duomenys.
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, kadangi tokią išvadą pagrindžia byloje nustatytos aplinkybės, kurių išdavoje susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kas ir paneigia apelianto kaltės neigimą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, kelnių dešinės pusės šoninėje kišenėje ir gabenimas (duomenys neskelbtini) mieste), padarymo
Byloje nustatyta, kad E. G. 2009-04-22 nuo nenustatytos valandos iki 19.36 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė kelnių dešinės pusės šoninėje kišenėje ir gabeno po (duomenys neskelbtini) miestą 4 polietileninius paketėlius su 1,43 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), vieną paketėlį su 10 žalsvos spalvos tablečių su „Mitsubishi“ logotipais, kurių sudėtyje yra 0,110 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, vieną paketėlį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra 0,107 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 0,004 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, bei vieną paketėlį su perforuoto popieriaus skiaute, kurios sudėtyje yra 0,000006950 g psichotropinės medžiagos – lizergido (LSD), kol (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kino teatro, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. G. neneigia, kad asmens kratos metu rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, tačiau teigia, kad jis neturėjo tikslo jas platinti ir skundu prašo šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir su šiais nuteistojo skunde nurodytais teiginiais nesutinka ir juos atmeta, kadangi kolegija daro išvadą, kad apelianto skunde nurodytus teiginius, paneigia byloje esantieji ir teismo ištirti duomenys, o būtent: iš dalies paties nuteistojo E. G. parodymai duoti pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu, kur jis parodė, kad pripažįsta, jog narkotinės medžiagos rastos prie jo sulaikymo metu yra jo (3 t. 173–174 b. l.); rašytiniai bylos duomenys – 2009-04-22 asmens kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pas E. G. rasti bei policijos pareigūnų šio veiksmo metu paimti: kelnių dešinėje šoninėje kišenėje – 4 vnt. užspaudžiamų paketėlių su juose esančia augalinės kilmės medžiaga; vienas paketėlis su 10 vnt. tablečių; vienas paketėlis su baltos spalvos biria, kaip įtariama, psichotropine medžiaga bei vienas paketėlis su kvadrato formos popierėliu, su ant jo esančiomis medžiagomis, o taip pat mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6310i“ su jame esančia „Labas“ kortele (1 t. 15–16 b. l.); 2009-04-29 daiktų, paimtų asmens kratos metu, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas iš E. G. paimtas mobiliojo ryšio telefonas bei jame buvusios SIM kortelės turinys. SIM kortelėje gautose žinutėse matyti užuominos apie narkotinių medžiagų platinimą „reiktu 1“, „susirink savo suda“, „pasuk, reiktu“ (1 t. 17–26 b. l.); 2009-12-17 specialisto išvada Nr. 140-(3630)-IS1-9859, kurioje užfiksuota, jog 2009-04-22 E. G. kelnių dešinėje šoninėje kišenėje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (1 t 59–66 b. l.); 2009-03-16 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas ir 2009-05-12 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, iš kurių turinio matyti, kad telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti E. G. pokalbiai nuo 2009-01-19 iki 2009-01-23 bei nuo 2009-03-24 iki 2009-04-22 su nenustatytais asmenimis, kuriuose tariamasi dėl narkotinių medžiagų pardavimo, susitikimų. Tai matyti iš šių ir panašių frazių: „...galima būtų iš tavęs paimti biški“, ...kiek?“, „tau amfos reikia, kiek?...“, „... aš mažiau po penkis nelabai užsiimu“ (1 t. 90–117, 121–197 b. l.).
Iš minėtų aplinkybių matyti, kad net pats nuteistasis neneigia pas jį asmens kratos metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomybės, tačiau teigia, kad jų platinti tikslo jis neturėjo, ir nurodo, kad jas būtų naudojęs pats. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje ištirtų ir išnagrinėtų duomenų visuma šią apelianto versiją paneigia.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas išvadą apie subjektyvių nusikaltimo sudėties požymių buvimą daro remdamasis nustatytomis objektyviomis bylos aplinkybėmis arba kaltininko parodymais. Vertindamas kaltininko parodymus teismas gretina jo parodymus su kitų liudytojų parodymais ir kitais byloje nustatytais objektyviais požymiais, todėl inkriminuoto tikslo neigimas pats savaime nepaneigia tokio tikslo buvimo.
Tai, kad E. G. veika teisingai ir šiame epizode kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. kad asmens kratos metu pas nuteistąjį rastas narkotines ir psichotropines medžiagos jis disponavo turėdamas tikslą platinti, visų pirma, pagrindžia iš E. G. paimto mobiliojo ryšio telefono ir jame buvusios SIM kortelės turinys, iš kurio matyti, kad gautose žinutėse yra duomenų apie narkotinių medžiagų platinimą – „reiktu 1”, “pasuk, reiktu”, susirink savo suda” (1 t. 17–26 b. l.); antra, E. G. pokalbiai su nenustatytais asmenimis, iš kurių turinio matyti, kad E. G. skambinantys asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai prašo parduoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir E. G. susitaria su jais susitikti, tai matyti iš aptariamuose pokalbiuose vartojamų frazių – “galima būtų iš tavęs paimti biški”, kiek”, tau amfos reikia, kiek?”, „aš mažiau po penkis nelabai užsiimu“ (1 t. 90–117, 121–197 b. l.). Be to, be šių paminėtų duomenų, E. G. tikslą jo disponuotas medžiagas platinti įrodo ir iš jo asmens kratos metu paimtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų gausa, t. y. vienu metu nuteistasis prie savęs turėjo net penkių rūšių narkotines medžiagas, kurios, be kita ko, dar buvo ir išskirstytos į atskirus paketėlius, o būtent: 4 vnt. plastikinių maišelių su narkotinė medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurios bendroji masė yra 1,43 g; 10 vnt. žalsvos spalvos tablečių, su „Mitsubishi“ logotipais iš plastikinio maišelio, kurio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas, kurio bendroji masė 0,110 g; baltos spalvos milteliai iš plastikinio maišelio sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,107 g ir psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,004 g; perforuoto popieriaus skiautės iš plastikinio maišelio, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lizergidas (LSD), kurio masė yra 0,000006950 g. (1 t. 59–66 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, teismas neturi jokio pagrindo netikėti aptartais ir išanalizuotais įrodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje ir papildo vienas kitą, o jų išdavoje susidaro nuoseklus nusikalstamos veikos vaizdas, kuris paneigia apelianto kaltės neigimą ir parodo, kad visgi E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje. Paminėtina tai, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra remiama ne prielaidomis, o išplaukia iš byloje nustatytų objektyvių aplinkybių, ką patvirtina anksčiau aptarti ir išanalizuoti duomenys.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. (didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti ar kitaip platinti), padarymo
Byloje nustatyta, kad E. G. iki 2009-04-22 20.50 val. gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė didelį kiekį, tai yra, 47,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 12,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 4,09 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,843 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino, kol 2009-04-22 20.50 val. kratos metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.
Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba už jų pardavimą ar kitokį platinimą.
Apeliantas skunde ginčija faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, teigia, kad rastos narkotinės medžiagos ne jo ir skundu prašo jį išteisinti.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, šiuos apelianto teiginius atmeta ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada. BK 269 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis skirstomas į tris kategorijas: nedidelį, didelį ir labai didelį. Jis nustatinėjamas ir priskiriamas atitinkamai kategorijai remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis. Šiuo metu jas teikia sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos su vėlesniais jo papildymais. Remdamasis minėtomis rekomendacijomis, teismas konstatuoja, kad E. G. laikė didelį narkotinių medžiagų kiekį – 47,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 12,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 4,09 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,843 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino – turėdamas tikslą jas platinti. Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusikaltimas padaromas esant tiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Už BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokė, koks jų kiekis bei turėjo tikslą jas platinti.
Tai, kad 2009-04-22 kratos metu E. G. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos (1 t. 34–37, 59–66 b. l.) priklauso E. G., patvirtina: Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-05-25 specialisto išvada Nr. 140-(3632)-IS1-3963, iš kurios matyti, kad pakete Nr. 0050625, kuriame buvo trisdešimt atskirų maišelių, ant vieno iš šių maišelių, paimto 2009-04-22 kratos metu iš E. G. buto rasta asmens tapatybę galinčių nustatyti biologinių pėdsakų. Nors buvo rasta sumaišyta ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti tik vieno asmens, šio asmens genotipas sutampa su E. G. genotipu (3 t. 131–136 b. l.); liudytojo E. K. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (1 t.,72–73 b. l.), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (3 t. 118, 175 b. l.); liudytojo A. J. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (1 t. 80–81 b. l.), tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (3 t. 118–119, 175 b. l.), iš kurių matyti, kad E. G. tuo metu gyveno bute, adresu: (duomenys neskelbtini); liudytojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad E. G. pavaišindavo jį “žole”, jog E. G. pardavinėja narkotikus žinojo, kad pas E. G. bute, (duomenys neskelbtini), buvo pastebėjęs, kaip įtaria, narkotikų, matė, kaip E. G. kažką sverdavo su svarstyklėmis ir dėdavo į maišelius (1 t. 80–81 b. l.). Ir nors apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu A. J. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ant protokolo pasirašė neskaitęs, jog pareigūnai jam grasino (3 t. 118–119, 175 b. l.), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vėlesnius liudytojo A. J. parodymus paneigia liudytojos D. D. parodymai, kur ji pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė A. J., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, supažindintas su teisėmis. Taip pat parodė tai, kad A. J. papasakojo, kad gyveno tame pačiame bute su E. G. bei matė, kaip E. G. užsiima narkotinių medžiagų platinimu, yra matęs narkotines medžiagas pas E. G.. A. J. sakė, kad bute rasti su narkotinėmis medžiagomis susiję daiktai, svarstyklės jam nepriklausė, jog savo daiktus jis turėjo kuprinėje atskirai. A. J. sakė, kad tai E. G. daiktai. Su ja A. J. bendravo vienas, viską papasakojo laisva valia, protokolas surašytas iš jo žodžių, duotas perskaityti, jo prašymu papildytas ir patikslintas, bei duotas vėl perskaityti. Ant paskutinio ištaisyto varianto apklaustasis pasirašė (3 t. 155–159, 175 b. l.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas remiasi liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi juos patvirtina liudytoja D. D., o vėlesnius liudytojo A. J. parodymus atmeta, kaip prieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėms.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2009-04-22 kratos metu E. G. gyvenamojoje vietoje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso E. G..
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2010, 2K-4/2009, 2K- 225/2008, 2K-145/2003 ir kt. ).
Nuteistojo E. G. tyčia laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas - tikslu jas platinti įrodoma tuo, kad, be 2009-04-22 kratos metu E. G. gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, buvo rastas ir kartoninis lapas su užrašais, svarstyklės su narkotinių medžiagų pėdsakais (1 t. 34–37 b. l.); 2009-04-27 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti 2009-04-22 kratos metu išimti daiktai. Užfiksuota, kad apžiūrint kartoninį popieriaus lapą, matyti netvarkingai prirašytų ir subraukytų užrašų, užrašai abejose lapo pusėse, mėlynos spalvos parkeriu ir tušinuku. Iš užrašų galima suprasti, kad tai skaičiai – sumos, narkotikų pavadinimai („ratai“, „amfa“, „hašas“, „vitaminas“) ir vardai (1 t. 41–47 b. l.). Be to, pažymėtina tai, kad tą pačią dieną, t. y. 2009-04-22 iš E. G. asmens kratos metu paimtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos savo rūšimis yra identiškos iš karto po asmens kratos, kratos bute, adresu: (duomenys neskelbtini) ipaimtoms medžiagoms, t. y. asmens kratos metu paimta 10 vnt. žalsvos spalvos tablečių su „Mitstubishi“ logotipais, kratos bute metu – 77 vnt. žalsvos spalvos tablečių su „Mitstubishi“ logotipais (tiek spalva, tiek logotipai identiški); identiška psichotropinė medžiaga asmens kratos metu – 1-(3-chlorofenil)piperazinas, kurio bendroji masė 0,110 g (kiekis vienoje tabletėje 0,011 g), kratos bute metu – 1-(3-chlorofenil) piperazinas, kurio bendroji masė 0,843 g (kiekis vienoje tabletėje 0,01095 g); asmens kratos metu – baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,107 g ir psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,004 g, kratos bute metu – taip pat milteliai iš plastikinio maišelio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,441 g ir psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,007 g.
Taigi, E. G. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, skirtingos rūšys, jų suskirstymas į atskirus maišelius, taip pat narkotinių medžiagų skirstymo priemonės – svarstyklių su ant jų esančiomis narkotinių ir psichotropinių medžiagų likučiais – radimas objektyviai pagrindžia E. G. subjektyvinės pusės – tikslo parduoti ar kitaip platinti – buvimą.
Be to, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis – 47,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 12,31 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 4,09 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 0,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,843 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil)piperazino – aiškiai per didelis, kad jį būtų galėjęs suvartoti vienas asmuo. Taip pat tai, kad šis nuteistasis pats vartoja narkotikus, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo nuteistasis turėjo ir kitą tikslą.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad E. G. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti. Darydamas nusikaltimą nuteistasis suvokė pavojingą šios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, o tai reiškia, kad jis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes ir nuteistojo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Dėl kitų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad neva jo rankos pirštų pėdsakų radimas ant polietileninio maišelio gali būti paaiškinamas tik pareigūnų nesąžiningu elgesiu ikiteisminio tyrimo procese, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūnų manipuliacijų su bylos dokumentais ir daiktiniais įrodymais bei proceso veiksmų atlikimo metodų (buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal jo skundus dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba) atmestinas. Apeliantas teisus, kad policijos pareigūnų atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis ikiteisminis tyrimas prokurorės 2009-03-18 nutarimu buvo nutrauktas, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat paminėtina tai, kad nukentėjusieji, tarp jų ir E. G., šį nutarimą buvo apskundę aukštesniajam prokurorui, kuris 2009-05-04 nutarimu nukentėjusiųjų, tarp jų ir E. G., skundus atmetė ir paliko galioti 2009-03-18 prokurorės nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-037-07. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad apelianto teiginys, jog piršto pėdsakų radimas gali būti paaiškinamas tik pareigūnų nesąžingumu, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) rajono PK pareigūnų manipuliacijų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal jo skundus dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba, laikytinas deklaratyviu.
Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad nuosprendyje neaišku, kokiais objektyviais įrodymais teismas padarė išvadą dėl šių draudžiamų dalykų ketinimų realizuoti, taip pat tai, kad ta aplinkybė, jog atlikus DNR tyrimus, specialistas išvadoje nurodė radęs ant vieno iš kelių dešimčių polietileninių maišelių jo biologinį pėdsaką, dar objektyviai neįrodo, jog šie draudžiami dalykai yra jo, atmestini. Teismo išvada dėl E. G. kaltės bei veikų kvalifikacijos pagal BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami minėtų E. G. nusikalstamų veikų klausimus teismai šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.
Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas antrą kartą rėmėsi tais pačiais bylos duomenimis, nes Šiaulių rajono apylinkės teismas tais pačiais duomenimis 2009-06-17 jį nuteisė pagal BK 260 str. 1 d. ir skyrė 5 metų laisvės atėmimo bausmę (kurią dabar ir atlieka), ir dabar Šiaulių miesto apylinkės teismas vėl tais pačiais duomenimis už tą pačią veiką nuteisė antrą kartą bei tai, kad teismas jį nuteisė du kartus, skyrė bausmes du kartus už tuos pačius veiksmus, atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2009-09-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sujungtas į vieną, paliekant bendrą baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 4 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija sprendžia, kad sujungus ikiteisminius tyrimus, vieno ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimas kito tyrimo metu BPK normų nepažeidžia.
Taip pat apeliantas neteisus teigdamas, kad jis nuteistas du kartus už tuos pačius veiksmus, kadangi šiuos nuteistojo teiginius paneigia bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-06-17 nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą platinti, įgijo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką šias narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai laikė, kurių dalį 2007 m. birželio mėn. 19 dieną apie 13 val. 35 min., (duomenys neskelbtini) rajone, namo kieme esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje VW GOLF pardavė G. B., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką 2007 m. birželio mėn. 19 dieną, apie 13 val. 50 min., prie namo esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pirmos laiptinės įėjimo, pasikėsino parduoti K. S. (2 t., b. l.188-195). Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad jis nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2007-06-19 14.40 val., sodo medinio pastato patalpose, esančiose sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) r., ir iki 2007-06-19 15.25 val. gyvenamojo buto patalpose (duomenys neskelbtini) r., neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas. Taigi, iš paminėto akivaizdu, kad visgi apeliantas nuteistas už skirtingas nusikalstamas veikas.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad teismas nekreipė dėmesio į tai, jog policijos rašytiniai dokumentai, teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl kratos yra ne tuo adresu, kur iš esmės viskas vyko, atmestinas. Kolegija sutinka, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl kratos yra ne tuo adresu, tačiau, atsižvelgusi į liudytojų – G. M. ir G. V. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, kuriais abejoti, kolegija neturi jokio pagrindo, sprendžia, kad ši aplinkybė laikytina technine rašybos klaida, tai patvirtina minėtų liudytojų parodymai, jie parodė, kad žinojo konkrečią E. G. gyvenamąją vietą, tačiau užrašydami ne tą buto numerį protokole jie galėjo techniškai suklysti (4 t. 4–6 b. l.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien šios techninės klaidos buvimas neduoda pagrindo abejoti kratos teisėtumu.
Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų teiginių, kuriais ginčijami liudytojų (iš esmės policijos pareigūnų) parodymai, paminėtina tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to šiuo atveju nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, pastebėtina tai, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti aptariamų liudytojų parodymais, o ir šių liudytojų parodymai siejasi su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ir tai duoda pagrindą teigti apie šių parodymų teisingumą.
Dėl paskirtos bausmės nuteistajam
Paskirdamas nuteistajam E. G. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnyje. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – įvykdė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, apelianto asmenybę, kad baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, tačiau vėliau buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų tyčios turinį bei atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu bausmes.
Be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios E. G. bausmės nelaikytinos per griežtomis ir yra tinkamos realizuoti bausmės tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.