- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- 1-115-1057/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35960-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- E. T.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas, Remigijus Rinkevičius
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Z. B., E. S.,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. (E.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, Lietuvos Respublikoje teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. T. nesunkiai sutrikdė S. S. sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), name, kuriame jis gyveno su savo motina ir dukterėčia S. S., gim. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad S. S. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, turėdamas tyčią pratinti ją prie lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, prie jos priekabiavo, įkalbinėjo su juo pasimylėti, aiškino, kad tai yra jos prigimtis, darė spaudimą aiškindamas, kad ji vis tiek su juo privalės lytiškai santykiauti, lietė jos krūtis, tokiu būdu tyčia atlikęs neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kurie galėjo sukelti nepilnametės, jaunesnės negu šešiolikos metų, S. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Šiais savo tyčiniais veiksmais sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės S. S. sveikatą, kuriai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat E. T. tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metu asmenį, o būtent: laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), name, kuriame jis gyveno su savo motina ir dukterėčia S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tikrai žinodamas, kad S. S. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, turėdamas tyčią pratinti ją prie lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų prie jos priekabiavo, įkalbinėjo su juo pasimylėti, aiškino, kad tai yra jos prigimtis, darė spaudimą aiškindamas, kad ji vis tiek su juo privalės lytiškai santykiauti, lietė jos krūtis. Tokiu būdu jis tyčia atliko neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kurie galėjo sukelti nepilnametės, jaunesnės negu šešiolikos metų, S. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra atliko tvirkinimo veiksmus jaunesnės negu šešiolikos metų nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu.
Šiais savo veiksmais E. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. T. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Jis žinojo, kad ji (S. S.) vyresnė nei (duomenys neskelbtini) metų. Jis nepriekabiavo, S. S. duoda melagingus parodymus. Pasakojimą privalo pradėti nuo 2017 m. gegužės 10 d. Buvo (duomenys neskelbtini). Jam paskambino sesuo ir pasakė, kad mirė tėvas. Sesuo paklausė, ar jis skris į laidotuves. Jis pasakė, kad skris, tačiau pavėlavo į lėktuvą. Laidojimo dieną jo nelaukė. Jis paėmė kitą bilietą ir išskrido sekančiu reisu. Atvyko į savo namus. Jo biologinė motina tėvą buvo palaidojusi, tvarkėsi darže. Buvo ir sesuo. Pirmą kartą pamatė S., kuriai buvo gal 10 metų. Jis atvyko pas notarą atlikti juridinius veiksmus, su S. nebuvo jokių kalbų. Tai buvo purvinas vaikas, kurio jam gaila. Jis S. S. paklausė, ar ji šiandien valgė. Pasakė, kad valgė pas draugus. Namuose stovėjo 10 litrų degtinės. Jis parašė pareiškimą, kad dingo jam priklausantys daiktai, ir nuvažiavo į 2-ąjį policijos komisariatą. Įgaliotinei parašė, ar ji nematė, kad ten girtuokliaujama. Atvažiavo į namus 2022 m. rugsėjo 9 d. S. sėdėjo jo kambaryje, jam priklausančiame name. Ji niekur neidavo iki rugsėjo 16 d. Jis susirašinėjo su (duomenys neskelbtini), su savo šeima, bendravo su savo draugais iš Amerikos. S. ateidavo į kambarį, atsiguldavo šalia ir žiūrėjo televizorių. Nežiūrėjo ką ji žiūri, nes jam viskas tinka. Kai S. S. išėjo į mokyklą, jis pradėjo tvarkytis, išmetinėti daiktus ir rado aliejų. Kai buvo atvažiavęs 2017 metais rado aliejų „Johnson baby“. S. atėjo, atsigulė ir pradėjo žiūrėti televizorių. Jis atsistojo ir išėjo parūkyti, pavalgyti. Grįžęs jautė vaisių kvapą. Paklausė S. S., ar tai purškiklis/gaiviklis. Ji (S. S.) pasakė, kad ne. S. pasakė, kad nori pažiūrėti, kas per gaiviklis. S. jam pasakė, kad ji rūko. Buvo piktas. Atsigulė, truputį apsiramino ir paklausė, ką rūko. Ji (S. S.) pasakė, kad rūko elektronines cigaretes. Paprašė duoti pabandyti. Nežinojo, ar tai legalu ar nelegalu. Jo žmona kartais rūko. Pradėjo su ja (S. S.) bendrauti. Jis sakė, kad mokykloje juk ji nerūko. Ji pasakė, kad rūko. Ji namie rūko, pastoviai rankovėje turi ir vaikšto, niekas nemato. Pasakė, kad ir per pamokas rūko. Jis nustebo. Dėl to viskas ir prasidėjo. Klausė, kas jai perka, nes kartą nuėjo nupirkti jai ,,Redbull“. Ji (S. S.) pasakė, kad jai negalima energetinio gėrimo. Jam tai naujiena. Jai cigaretes perka E. S. dėdė M. B. ir močiutė K. B.. Jis (E. T.) negeria nuo 2017 metų. Paklausė, kaip su alkoholiniais gėrimais. Ji (S. S.) atsakė, kad paskutinį kartą gėrė per gimtadienį, kai šventė pas savo draugą. Ji papasakojo, kas perka ir kodėl. Ji prigėrė taip, kad negalėjo eiti namo ir nakvojo pas savo draugą. Kad ji rūko jis matė, bet kad geria –nematė. Pasiūlė jai (S. S.) išgerti, ji sutiko. S. paklausė, o ką gers. Jis (E. T.) pasakė, kad degtinę. S. pasakė, kad taip pat gers. Jis paėmė du skirtingus vynus, užkandos, dešrelių, sūrio, traškučių, užgerti ir vienkartinių puodukų. Jie išgėrė pusantro butelio ir ji (S. S.) nuėjo namo. Ji juo (E. T.) pasitiki ir aktyviai bendrauja. Jis turi suaugusią draugę, su kuria kalba telefonu, kai su ja atsisveikina, visada švelniai bučiuoja į žanduką ir klausia, ar jai patinka skardžiau. O S. sako ,,man irgi patinka skardžiau“. Jis patylėjo, nes jam nebuvo patogu su ja kalbėti apie tokius dalykus. Paklausė S. iš kur aliejus. Ji pasakė, kad motina jį paliko. Jis atsakė, kad jis paliko, o ne motina, reikia jį išmesti, nes jis sugedęs. Paklausė, ar ji žino kam jis yra. Ji atsakė ,,analui“. Jis pasakė, kad ,,analui“ labai tinka. Galimai rugsėjo 16 d. paklausė S., ar ji mergaitė. Ji atsakė, kad ne. Kitą dieną S. atėjo, atsigulė ir žiūrėjo televizorių. Jis atsisuko į ją ir paklausė, kiek jai metų. Ji pasakė, kad koks jam skirtumas. Ji jam atsakė taip, lyg jis (E. T.) būtų jai draugas. Jis supyko, susinervino, padėjo ranką ant kelių ir pasakė, kad iki 18 metų tai jo reikalas. Ji sakė, koks tau skirtumas, ne tavo reikalas, tu ne taip supratai. Jis į internetą įvedė ,,nepilnamečių tvirkinimas“, 151 straipsnis. Pasakė, kad perskaitytų straipsnį. Taip pat pasakė, kad pirmadienį eis į prokuratūrą ir viską paaiškins. Ji (S. S.) sakė, kad ją apgins S. giminaičiai, kurie buvo atėję į pirmą apklausą. Jie dirbo policijoje. Ji (S. S.) permiegojo su E. S. giminaičiu, kai jai buvo 11 metų. Jis tai girdėjo, paprasčiausiai supyko. Jis (E. T.) yra suaugęs vyras, ,,ne tūpas“, negeriantis. Pas jį yra 4 išsilavinimai, 4 specialybės. (duomenys neskelbtini) savo srityje yra aukštos kvalifikacijos specialistas, tinkuotojas, konstruktorius, tinkuoja plyteles. Jam ,,makaronus kabinti ant ausų“ neįmanoma. S. išeina pas draugus su suplėšytais džinsais, ateina ir užmeta kojas vos ne ant jo galvos. Nežino, ar ji provokavo, nes pas jį nervai ir problemos. Jis atsisėdo ant lovos ir sako, kad jiems visiems kaip šeimai reikia būti arčiau. Jie jo (E. T.) nepažįsta, klaidingai mąsto, to niekad neįvyks. Per šitas kalbas, jis norėjo paimti jai už krūtinės ir stipriai paspausti, arba duoti į veidą. S. jam išstatė krūtinę, jis patraukė ranką ir pasakė S., kad ji klaidingai mąsto. Ji paėmė telefoną ir kišo jam (E. T.). Jis jai pasakė, kad jam nereikia, jog ji daro klaidą. Jis suaugęs vyras, pas jį ne kartą buvo lytiniai santykiai su moterimi. Jis klausė pas moteris, kad būtų viskas gerai. Ji (S. S.) pati pradėjo su juo kalbėti, domėtis lytinėmis funkcijomis. Įraše galimai kalbėjo jis. Jo tikslas buvo ne tas, kad jį įrašytų, o kad ji nueitų pas gynėjus, kurie ją (S. S.) ,,papiso“, kai jai buvo 11 metų, jog ateitų su juo (E. T.) aiškintis. Kai jis pradėdavo apie tai kalbėti, ji pradėdavo bėgti. Pas S. nebuvo tikslo eiti į policiją duoti parodymus. Tai buvo provokacija. Ji paklausė, o pas jį (E. T.) baigėsi žodžiai. Jis sakė, kad gali eiti, o S. pasakė, jog eis rengtis. Nieks jos nelaikė, neuždarinėjo durų. Jis žino, kad yra teisus. Savo veiksmuose nemato jokio nusikaltimo ir tikslo tenkinti savo lytinę aistrą, tai nėra nustatyta. Pas jį jokios lytinės aistros nebuvo, buvo tik nervai išsiaiškinti ir išvesti tuos purvinus žmogelius. Jis nėra šventas, savęs neteisina, už savo nusikaltimus atsakė. Jokių nusikaltimų jis nedaro jau 20 metų. Negeria 7 metus. Atvažiavo 6 policininkai ir pradėjo landžioti name. Paėmė jo telefoną, pasą, pavogė dokumentus iš (duomenys neskelbtini). S. pergyvena, kad jis duos parodymus. Ji išsigandusi, nes teismas privertė duoti parodymus prieš savo šeimos narius, pažeidžiant 31 straipsnį. S. S. tikima dėl to, kad ji yra maža, o jis (E. T.) yra aukštas. Žmogus turi laikytis Konstitucijos įstatymo, nepažeidinėti žmogaus teisių ir laisvės. Jis yra „Robinhudas“, pakentės. Jis žinojo, kad S. beveik 16 metų, daugiau nei 15 metų. S. jo sesers dukra, dukterėčia. Sesuo (duomenys neskelbtini). S. rūpinasi jo (E. T.) biologinė motina. Jis S. nebučiavo, krūtinės nelietė, paėmė už bliuzono. Manė, jog ji pasitrauks, bet ji išstatė krūtinę. Jo tikslas buvo išprovokuoti. Jis, kaip vyras, žino, kad prie moters reikia prieiti kitaip. Jis iš jos (S. S.) kalbos puikiai žino, kad ji yra subrendusi. Tokią išvadą padarė iš jos elgesio ir kalbų. Mano, kad jis jos blogai nepaveikė. G. T. nepasakė, nes ji negali mąstyti. Jis prižadėjo S. draugišką laisvę, kaip vyresnis draugas. Kai S. susiras berniuką, jis jai patars. Jo tikslas buvo sužinoti, kas su ja (S. S.) permiegojo, kai jai buvo 11 metų. Žino 100 procentų, kad jie santykių netęsia. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), todėl jam nebuvo reikalo atvažiuoti ir kalbėti telefonais ir SMS. Jei ji (S. S.) nebūtų taip elgusis su juo, tai jis neužduotų tokio klausimo. Jis (E. T.) yra šaltakraujis egoistas, pasaulis sukasi apie jį. Su tokiu purvu jis pats susitvarkys. Pacituos ,,Įvertinus S. S. mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą apžiūros metu, mažai tikėtina, kad galimas lytinis aktas, nepažeidžiant mergystės plėvės.“ Jam kyla klausimų ekspertams, kas yra makromorfologinė. Pas jį yra duomenys, kad ten įmaišyti pareigūnai, yra parašyta keletas pareiškimų. Mažai tikėtina? Kam? Jis 100 procentų žino, kad ji nėra mergaitė. Kodėl tik pažeidžiant plėvelę, o gal buvo ,,analinis“, gal į burną davė. Galėjo santykiauti su jos drauge, kuri yra gražesnė už S., blondinė. Jis neteisina savęs, truputį perspaudė. Garso įrašas provokacija. Jis nežinojo, kad jie įrašinėja, kalbėjo be tvarkos. Jis tai darė specialiai, kad atkreiptų dėmesį ir kažkas atvažiuotų. Name pridaryta problemų, namas pasisavintas nusikalstamu būdu. Norėjo užduoti klausimus, skambino, bandė pakalbėti, tačiau visi bėgo. Tik S. bendrauja su juo ir pasakoja purvinus dalykus, apie girtuokliavimus, lytiškus santykiavimus, kas dedasi namuose. Jo sesuo ir motina nustatinėja vaikus, kad jie jo bijotų. Keletą kartų buvo kviesta policija. Policijai sakė, kodėl jie nebaudžia už melagingus parodymus, melagingą iškvietimą. 2017 m. parašė pareiškimą dėl girtuokliavimo. Byla yra sufabrikuota, jis yra nekaltas. Jis aiškiai sakė, kad nieko blogo nedarys ir jo nėra ko bijoti. Jeigu jis norėtų pasiekti seksualinį pasitenkinimą, tai paimtų kitą poziciją, o ne tokią. Prašo atkreipti dėmesį, kad (duomenys neskelbtini) yra apklausta moteris, vardu V. Ji prisistatė, kaip jo (E. T.) sutuoktinė, tačiau jo žmonos vardas ne V. Klausimas, ar prokuroras Kozliakas turėjo atitinkamus leidimus atlikti tokius veiksmus, ar yra (duomenys neskelbtini) karališkojo teismo leidimas. Prokuroras padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 123 straipsnyje - piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, už kurį baudžiama iki 8 metų. Taip pat pavogus iš jo priklausančių namų (duomenys neskelbtini) negaliojančius dokumentus, pateikė teismui neteisingą melagingą informaciją, ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnyje - melagingas skundas, pareiškimas, parodymai, išvados ir vertinimas, už ką baudžiama iki dviejų metų. 2022 m. rugsėjo 20 d. į pirmą apklausą areštinėje, buvo atėję 2 operatyviniai darbuotojai. Vienas iš jų buvo tas, kurį jis matė E. B. name. Šitie asmenys pradėjo jį gąsdinti kalėjimu ir sakė, kad jis (E. T.) ne vieną kartą lytiškai santykiavo su S. S.. Apie tai pranešė prokurorui Kozliakui, iš kurio gavo atsakymą Nr. AP-24673. Šiuo klausimu jokių objektyvių duomenų nebuvo gauta, jam neaišku, kokie pareigūnai, nebuvo papildomai apklaustas. Šiais savo veiksmais, kurių yra ir daugiau, prokuroras Kozliakas padarė nusikaltimą, numatytą BK 229 straipsnyje - tarnybos pareigų neatlikimas, už kurį baudžiama iki 2 metų. Pagrindinis įrodymas garso įrašas, kurį neteisėtai padarė S. S., be atitinkamo leidimo pažeidžia: BK 167 straipsnį - neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą panaudojimas, už ką baudžiama iki 3 metų; BK 247 straipsnį - ikiteisminio tyrimo metu duomenų atskleidimas be leidimo, už ką numatytas areštas. Taip pat duoda ir skirtingus parodymus, pastoviai teikia skirtingą informaciją, ką parodo G. T. parodymai. Jį (E. T.) įrašinėdama ant telefono, elgiasi kaip jai naudinga. Ji (S. S.) buvo ne tokia, kaip visada, vaidino auką ir kartais juokėsi. Apie tai, kad jį (E. T.) ruošiasi nužudyti, pranešta policijai, Lietuvos ambasadai (duomenys neskelbtini). Tai per teismą patvirtino ir pati G. T., kuri ir ruošiasi tai padaryti. Tačiau to niekas netikrina. Užtikrintai galima pasakyti, kad teismas yra šališkas. Niekas nekreipė dėmesio, kad 2013 m. rugsėjo 16 d. S. S. ir E. S. tėvams neterminuotai buvo apribota tėvų teisė. Be to, G. T. serga chronišku alkoholizmu, o tai pažeidžia CK 3.269 straipsnį, kur aiškiai parašyta, kad tokie asmenys neturi teisės būti globėju ar rūpintoju. O tai yra aplaidus apskaitos tvarkymas pagal BK 223 straipsnį. B. melavo teismui. 2001 m. lapkričio 28 d. buvo teistas pagal BK 271 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnį, kur B. buvo nukentėjusiąja. Prokuroras Kozliakas pakeitė teismo metus ne 2001 m. lapkričio 28 d., o 2011 m. lapkričio 28 d. Taip pat B., su savo gauja, buvo jį pagrobę 2006 metais. Reikalavo piniginių lėšų, grasino, kad nužudys, padarė jam kūno sužalojimus. Už tai buvo iškelta baudžiamoji byla, bet turėdama pažinčių prokuratūroje, darė jam spaudimą. Jį lydėjo operatyviniai darbuotojai, kuriuos paskyrė tyrėja sakydama, kad nebijotų, vieno operatyvinio vardas buvo V. Nepaisant to buvo pagrobtas ir jam buvo paaiškinta, kad dings be žinios ir jo niekas neieškos. Prašo atkreipti dėmesį, kad Kozliakas blokuoja jo pareiškimus, skirtus ikiteisminei įstaigai. Dėl teismo ekspertizės specialisto išvados, matyti, kad tyrimui pateikta garso įrašo esančiame USB laikmenoje, pažeidimo požymiai nenustatyti, tačiau tai nereiškia, kad pažeidimų nėra. Nustatyta, kad įraše E. T. balsas. Kaip ekspertas pagal balsą ir kalbą nustatė vardą ir pavardę. Dėl laiko, įrašytas 2022 m. rugsėjo 19 d. 12.17 val., tai yra Lietuvos laikas. Prokuroras Kozliakas pamelavo, kad G. T. turėjo atvykti į banką 13 val., o išėjo iš namų 11.30 val. O. Kozliako žodžiai yra tuščia kalba. Važiuoti į banką 17 val. nėra prasmės, nes viskas uždaryta. Pagal pasaulinį koordinuotą laiką, koordinuojamas šitos šalies laikas, kurioje padarytas įrašas. Prašo vertinti specialisto išvadą kritiškai. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad požymių, nurodančių, kad su S. S. buvo lytiškai santykiauta, nėra. Kaip nustatė, kad nebuvo kokio lytinio santykiavimo: oralinis, analinis ir kitoks lytiškas aktas. S. pasakojo, kad jokios plėvelės ji neturėjo. Pas ją buvo mergystės žiedukas. Po pokalbio su S., kuri jam pasakojo apie savo pirmą kartą, pasakė, kad jai labai skaudėjo ir kraujas bėgo ilgai. Todėl, jei skaudės, nori pabandyti su moterimi. Duomenų, kad S. būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta, tačiau tai nereiškia, kad nesirgo, konstatavimas melagingas. Visi liudytojai sugebėjo tik komentuoti įvykius, kurie nesusieti su byla.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nepilnametė nukentėjusioji S. S. nurodė, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), dabar jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Prie jos pristojo dėdė. Siūlė jai užsiimti seksu. Siūlė, kad jai padarys „kunilingą“ ir vertė tuo užsiimti, lietė jos krūtinę. Nuo įvykio gal praėjo mėnuo. Įvykis įvyko namuose. Dėdės vardas ir pavardė — E. T.. Ji gyvena su močiute ir broliu. Dėdė gyveno (duomenys neskelbtini). Pas juos atvažiavo mėnesį atgal ir gyveno pas juos. Pirmą kartą dėdė tai pasiūlė, kai jai buvo 9 ar 10 metų. Ji nieko nedarė. Jis palietė krūtinę ir viskas. Ji jam nieko nesakė. Kai jis išvyko, apie tai pasakė močiutei. Kai jis atvyko pas juos, praėjo gal dvi dienos ir pasiūlė. Kai pasiūlė, pasakė, kad nedarys. Bet jis toliau lindo ir sakė, jog ji neturi atsisakyti. Apie tai niekam nesakė. Kai jai buvo 9 metai ir dabar, kai (duomenys neskelbtini) metų, jis lietė jos krūtinę, lietė ranka vieną kartą. Buvo apsirengusi džemperiu ir džinsais. Kai lietė, jai buvo nemalonu ir baisu. Jam nieko nesakė. Kai E. T. atvyko iš (duomenys neskelbtini), gal trims dienoms praėjus, palietė krūtinę. Krūtinę lietė vieną kartą. Dar lietė koją (parodė). Dar buvo kai bandė išeiti iš kambario. Jis (E. T.) paėmė ir per jėgą pabučiavo ją į lūpas. Kojas palietė tą pačią dieną. Krūtinę palietė, atrodo, kitą dieną. Kada pabučiavo tiksliai nepamena, praėjus apie 3 dienas po atvykimo. Jai buvo nemalonu, nuėjo į kambarį. Jis užėjo į kambarį ir pasakė, kad neįsižeistų. Ji nieko neatsakė. Kai siūlė užsiimti seksu, pasakė, kad padarys jai kunilingą ir sakė, kad ji turi su juo tuo užsiimti, nes gaus patirties. Kas yra kunilingas, nežino kaip pasakyti. Suprato, kad jis ten kažką darys (parodė ranka). I klausimą, ką turėjo omeny, sakydama, kad ją „vertė“, S. S. atsakė, kad jis (E. T.) sakė, kad ji su juo užsiimtų ir sėdėjo arti jos. Jis žinojo, kiek jai metų. Kai ji su juo liko dviese namuose ir jis pasakė, kad su juo turės seksą, išsigando, užsirakino tualete. Jis su peiliu bandė atidaryti duris. Jis pasakė, kad ji išeitų ir jis jai kažką pasakys ir daugiau nebelis prie jos. Ir vėl pradėjo kalbėti apie seksą. Ji sakė, kad turi eiti pas draugą. Jis pasakė, kad neis, kol nepasakys. Neprisimena, ką jis kalbėjo. Nuėjo į kambarį, apsirengė ir išėjo. E. B. - jos draugas, jis gyvena netoli jos. Ji jam paskambino, nuėjo pas jį ir viską papasakojo. Jos draugas parašė broliui ir iškvietė policiją. Ji taip suprato, kad jis tualeto duris bandė su peiliu atidaryti, nes tualete durys užsirakina, o užraktas buvo nustumtas. Jis sakė, kodėl ji bijo su juo tuo užsiimti, nes gaus patirties. Jai buvo baisu, stovėjo ir klausė. Tą dieną buvo namuose gal 4-5 valandas. Pas draugą išbėgo gal pusę šešių. Pokalbį su dėde įrašė telefonu. Tai padarė, kai jis pradėjo siūlyti užsiimti seksu. Įrašė tą pačią dieną, kai buvo iškviesta policija. Įrašinėjo gal 40 minučių. Kai liko dviese namuose, nuėjo į tualetą ir iš karto įjungė įrašymą, nes pagalvojo, kad jis gali pradėti kažką kalbėti. Pagalvojo, kad įrašys pokalbį ir jei ką, bus įrodymai. Paskutinę dieną, kai atvažiavo policija, su dėde buvo tik pokalbis. Kol dėdė gyveno pas jas, lietė krūtinę, koją, pabučiavo. Buvo dar paėmęs už peties, kai apkabino. Tokie apkabinimai vyko gal 3-4 kartus. Čia buvo tik apkabinimas, niekaip nesijautė. Paskutinės dienos įvykiai, kai dėdė siūlė, buvo jos kambaryje ir virtuvėje. Ankstesni veiksmai po 2 ir 3 dienų, tai buvo dideliame kambaryje, svetainėj. Ji sėdėjo ir žiūrėjo filmą. Ten niekas nemiega. Papasakojo būtent paskutinę dieną, o ne ankščiau, nes bijojo. Tą dieną buvo su juo viena namuose ir nusprendė viską papasakoti. Kai jai buvo 9-10 metų, kai ją lietė, ji neišsigando, bet buvo nemalonu. O dabar kai (duomenys neskelbtini) metų lietė, buvo nemalonu ir baisu. Norėjo papasakoti, bet bijojo. Niekam iki tos dienos nepasakojo, ką dėdė siūlė. Kai prie jos buvo pristojęs, įrašą parodė savo draugui E. Paskui paklausė brolis, močiutė. Kai viskas įvyko, brolis paėmė jos telefoną ir pasiklausė. Jos draugas E. persiuntė įrašą broliui, o pastarasis įrašą davė paklausyti močiutei. Po to, kai visa tai įvyko, įrašą girdėjo krikšto mama. Ji jai persiuntė įrašą. Daugiau niekas negirdėjo įrašo. Dėdė nežinojo, kad ji daro įrašą. Jis matė, kad telefonas buvo jos kišenėje. Įrašą pradėjo daryti, kai buvo tualete. Šiuo metu jaudinasi. Jaučia skriaudą, kad dėdė taip pasielgė. Po įvykio buvo kažkokiam centre, ten kalbėjo su psichologais. Nežino kaip paaiškinti, kas yra seksas. Apie tai lyg ir girdėjo. Su draugais nekalbėjo. Mokykloje apie tai nekalba. Dėdė nieko apie tai nepasakojo, tik siūlė. Girdėjo kaip apie seksą draugai, pažįstami kalbėjosi. Su dėdė sėdėjo, žiūrėjo filmą. Jis (E. T.) pasakojo apie savo praeitį, kas įvyko. Ji pasakojo jam apie savo drauges. Apie seksą nėra pasakojusi. Nėra turėjusi lytinių santykių. Dėdė rodė jai pornografiją, kai jai buvo 9 ar 10 metų, kai žmonės užsiima seksu. Rodė per telefoną. Rodė vieną kartą. Tiesiog žiūrėjo. Jau kaip ir suprato, kas tai buvo. Matė kažkokius vaizdo įrašus, kur žmonės tuo užsiima. Pažiūrėjo ir viskas, nekreipė dėmesio, toliau žiūrėjo filmą (t. 1, b. l. 54-59).
Teisiamojo posėdžio metu ekspertė A. S. nurodė, kad buvo pateikta užduotis atlikti objekto tyrimą. Tyrimą atliko iš bylos medžiagos ir medicininių dokumentų. Buvo duomenys, kad asmuo gydomas stacionare, buvo konstatuota nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Pagrindo skirti ekspertizę nebuvo, nes nebuvo duomenų, kad sirgtų lėtiniu sutrikimu. Bylos medžiaga taip pat nekėlė abejonių dėl jo psichikos būklės. Dabar praėjo nemažai laiko, iškilo nemažai abejonių. Jos rekomendacija būtų iš naujo spręsti ekspertizės tikslingumo klausimą.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta G. T. nurodė, kad yra kaltinamojo motina, parodymus duoti sutinka. Pačio įvykio nematė. Tai buvo 2022 m. rugsėjo 19 d. Anūkui reikėjo į banką. S. sirgo, E. buvo atvažiavęs ir liko namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Name gyvena ji, S., E. T. ir anūkas E. S.. E. pasakė, kad jį deportavo iš (duomenys neskelbtini). S. sakė, kad jai bloga nuojauta, kad E. agresyvus, kalba nesąmones. Ji pasakė S., kad jai nėra ko bijoti, ji savuose namuose, jeigu ką, jog skambintų. E. sakė, kad nori pasikeisti, atsivežti savo vaikus. E. sakė, kad jis nepasikeitė, anūkas sakė, kad priekabiavo prie anūkės. S. paprašė, kad E. padarytų telefone, kad įsirašytų, nes vieną kartą kvietė policiją ir ją niekas nepatikėjo. E. padarė ir S. padarė užrašą. Jie viską greitai banke sutvarkė. Paskambino sūnėnui J. pasitarti. Jis pasakė, kad nieko nedarytų ir nieko nesakytų, nes jeigu jie ateitų namo, ji (G. T.) ir anūkas gautų, o jisai (E. T.) pabėgtų. Pasakė, kad namo neis, užeis pas draugę B., pasitars, kad ji padėtų. E. iš savo namų iškvietė policiją. Policija atvažiavo pas I. Po to S. su E. B. atėjo pas I. S. buvo šoke, jai tada buvo (duomenys neskelbtini) metų. Nesąmonė, kad S. 11 metų girtuokliauja, santykiauja su vyrais. S. maža, na kaip pelytė. S. tuo metu nekalbėjo, buvo užsidariusi. Sunku buvo ištraukti žodį, ji buvo pas psichologus. Jis labai agresyvus ir anūkai jo labai bijojo. Anūkai iki to nieko nesakė. Į banką iš namų išėjo apie 12 val. „Swedbank“ yra (duomenys neskelbtini). Žinutę gavo anūkas. Anūkas pasakė, kad kai išeis duos paklausyti. Ji paklausė. Kalbėjo rusiškai, kad jis dėdė, jis ją išmokins, bet jei ji nenorės, tai neprivers. Kalba ėjo apie seksą. Ji paskambino I. ir paklausė, ką daryti. I. klausėsi įrašo. Jam įrašą persiuntė turbūt E., nes S. drebėjo ir nieko nekalbėjo. S. buvo išėjusi pas E. B.. Anūkė visa drebėjo, buvo išsigandusi. Jai tai nebūdinga. Ji buvo reabilitacijoje. Kreipėsi į psichologą, ginekologą. Reabilitacija vyko apie savaitę. Po to mokykloje vaikščiojo pas psichologą. Iki to pas psichologą nevaikščiojo. Anūkę prižiūri nuo gimimo. Padarė globą. Anūkė iki galo nėra atsistačiusi. Kai užeina pokalbis, tai ji darosi kitokia, mažiau kalba. Pradėjo blogiau mokintis, sako, kad tingi. Jai atrodo, kad tai susiję su įvykiu. Anūkė to negalėjo išsigalvoti, jie nemeluoja. Išgirdus įrašą jai dėl anūkės buvo šokas. Nuo to įvykio negali užmigti be tablečių. Anūkė irgi negali užmigti, vartoja vaistus. Tabletės yra žolinės, homeopatinės. Ji gydėsi stacionariai. Ten vaikai po traumos, gyveno savaitę. Grįžo ramesnė. Jis (E. T.) ją (G. T.) morališkai labai skriaudžia. Jis jai į kaklą peilį, sakė kraujais paplūs. Tai sakė, kai mirė vyras. Sakė, kad atvažiuos čečėnai ir papjaus. E. T. pats pasakė, kad buvo deportuotas, rankos buvo apvyniotas izoliacija. Jis buvo ne lėktuvo salone, o gulėjo kur bagažas. Per savaitę ji nevartoja alkoholio. Nežino, kad S. vartoja alkoholį. S. sakė, kad jai pliaukštelėjo per šlaunį. Apie meilę su S. nekalbėjo, nes ji buvo jauna. S. su E. B. bendrauja nuo mažens. Ji nueina pas jį, jis ateina pas ją. Kai įvyko šis įvykis, ji (G. T.) norėjo E. užmušti ir užkasti miške. Tai sakė policijai. Anksčiau tokių minčių nekildavo. Tai buvo pyktis.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. T. nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo anūkais - S. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir E. S., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kuriuos ji globoja. Ji turi sūnų E. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nuolat gyvena užsienyje. Paskutinį kartą sūnus buvo grįžęs prieš penkis metus po jos vyro mirties, kuomet reikėjo dalinti palikimą. Šiaip jis Lietuvoje nebūna. Prieš tai buvo grįžęs, kuomet jį deportavo iš užsienio, prieš kiek tai buvo metų nepamena. 2022 m. rugsėjo 9 d. E. vėl buvo deportuotas iš užsienio ir grįžęs apsigyveno pas ją. Nuo to laiko gyvena su jais. Ji šiuo metu nedirba ir praktiškai visada būna namuose. S. lanko mokyklą ir namo grįžta vakarop. Anūkas taip pat mokosi. Nuo tada kai grįžo E., jis gyvena kambaryje vienas. Kiekvienas turi atskirus kambarius. Nuo senų laikų jos anūkai E. bijo, kadangi jis labai agresyvus. Kuomet turi pinigų rūko narkotines medžiagas. Anūkai su E. praktiškai nebendraudavo, nebent kažką trumpai paklausdavo ir tiek. Kartas nuo karto S. buvo pas E. kambaryje vakare, kadangi jo kambaryje yra televizorius ir jie kartu jį žiūrėdavo, tačiau tarp jų jokio pokalbio ji negirdėdavo. 2022 m. rugsėjo 19 d. ji su anūku E. turėjo išvykti į miestą. Prieš išvažiuojant su anūku, S. jai pasakė, kad jai kažkokia bloga nuojauta. Ji (G. T.) jai atsakė, kad čia jos namai, jai nėra ko bijoti ir išvyko į miestą. Mieste su E. buvo banke. Išėjus iš banko, jai E. davė paklausyti įrašą, kurį jam atsiuntė S.. Įraše buvo girdima, kaip E. kalba S., kad su ja santykiaus. Išgirdusi tokias kalbas, ji nedelsiant skambino S. krikšto tėvui J. I., kuriam pasakė apie situaciją ir paklausė, ką daryti. Šis pasakė, kad reikia kviesti policiją. J. iškvietė policiją, o ji su E. vyko namo. Jiems bevažiuojant, E. paskambino S. ir pasakė, kad ji iš namų pabėgo ir dabar yra pas draugą kaimynystėje. Jiems grįžus, rado S. pas kaimynus, kur atvyko policija ir vaiko teisių atstovai. Ji ir toliau rūpinsis savo anūkais, sūnus pas ją nebegyvens, jo niekad nepriims. Šiuo metu S. išvyko laikinai pabūti pas krikšto tėvą, kad pakeistų aplinką (t. 1, b. l. 159-162).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta G. T. nurodė, kad tiksliai kada tai buvo pasakyti negali, nes neatsimena. Kai jos sūnus E. buvo deportuotas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pirmą kartą, ir gyveno kartu su jais po vienu stogu, jos anūkė S. pasakojo jai, kad kai ji vieną kartą ėjo su dėde E. į mišką, šis pliaukštelėjo jai ranka per šlaunis ir pasakė, kad ji suaugo, subrendo. Tada S. buvo kokie 9 metukai. Daugiau S. jai nieko nepasakojo. Ji tada į tuos jos žodžius dėmesio neatkreipė, nepagalvojo nieko blogo. Po 2022 m. rugsėjo 19 dienos įvykių, po to kai E. buvo suimtas ir jie pagaliau grįžo į savo namus iš J. I. namų, šeštadienį ar sekmadienį (t. y. 2022 m. rugsėjo 24 d. ar 2022 m. rugsėjo 25 d.), jos su S. susėdo dviese ir pradėjo kalbėti. Ji su anūkais labai artima, jie jai viską pasakoja, kas vyksta jų gyvenimuose, mokykloje. Kai jos pradėjo su S. kalbėti, S. papasakojo jai, kad E. sakė jai nusiimti liemenę, užsidėti šortukus ir ateiti pas jį, grasino ateiti pas ją naktį. S. sakė jai, kad jis lietė jos krūtinę, ji numetinėjo jo ranką. Iš jos pasakojimo suprato, kad visa tai prasidėjo prieš pora dienų iki tos dienos, kai buvo iškviesta policija. Ji pastebėjo, kad S. po šio įvykio, pasakodama kas atsitiko tądien, visa pradeda drebėti. Ji labai įbauginta (t. 1, b. l. 163-166).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta G. T. nurodė, kad V. I. buvo jos jaunesnioji sesuo. Kai ji pasikorė jai buvo (duomenys neskelbtini) metai. Ji pasikorė jų mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jų namas numerio neturėjo. Sesuo V. labai daug gėrė alkoholinių gėrimų, buvo priklausoma nuo alkoholio, alkoholį vartojo kiekvieną dieną. Ypač daug gėrė paskutinius gyvenimo metus. Tuo metu ji niekur nedirbo. Ji, kartu su savo sugyventiniu O. F., kuris taip pat miręs, pragėrė O. butą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Po to jie abu apsigyveno pas jų mamą (duomenys neskelbtini) kaime. V. ilgą laiką vartojo alkoholį, o tada staigiai nustojo. Kai nustojo gerti, kažkur 4 ar 5 dieną pasikorė. Jai mama pasakojo, kad tą dieną ji su mažyte A. buvo užėjusios pas netoliese gyvenančią kaimynę. Po kurio laiko pas tą kaimyną atėjo ir V. Ji buvo blaivi. V. delne atnešė dukrai žemuogių, pririnktų miške. Atidavusi uogas dukrai, ją pabučiavo ir išėjo. Kai jos mama ir A. grįžo namo, namų durys buvo uždarytos, todėl jas teko išlaužti. V. jų mama rado pasikorusią virtuvėje. Buvo iškviesti medikai ir policijos pareigūnai. Į vietą buvo nuvykusi jos vidurinė sesuo D. Jos (G. T.) ten nebuvo. D. jai pasakojo, kad medikai, kurie apžiūrėjo V. kūną, paaiškino, kad galim ai ji pasikorė dėl to, kad po ilgai trukusio alkoholio vartojimo labai staigiai nustojo gerti. Jos psichikos būklė pasidarė nestabili ir todėl ji pasikorė. Nori paaiškinti, kad jos su sesėmis niekada nesiginčijo dėl turto, niekada jokio turto nesidalijo. Kai visa tai įvyko, jų mama buvo dar gana jauna ir pilna jėgų, o visas turtas priklausė būtent jai vienai (t. 2, b. l. 42-44).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. B. nurodė, kad laiko neprisimena, galimai metai su puse. Grįžo po mokyklos namo. Grįžo apie 14 val. Tai buvo pavasaris arba ruduo, galėjo būti rugsėjo mėnesis. Išėjo prasieiti. Jam S. parašė, ar gali ateiti. Ji yra jo draugė, pažįstami nuo vaikystės. Jos laukė 2 ar 3 valandas. Gal pusė keturių ar ketvirtą ji atėjo verkianti. Kai ji atėjo paklausė, kur brolis ir močiutė. Ji atsakė, kad jie išvažiavo į banką. Jie užėjo į kambarį ir S. pradėjo verkti. Jis paklausė, kas nutiko. Ji įjungė įrašą. Jis (E. T.) sakė, kad ją išprievartaus, grasino. Įrašas gal 30 minučių. S. sakė, kad ji buvo užsidariusi vonioje ir įjungė įrašą. Jis (E. B.) parašė jos broliui E. per ,,Messenger“. Jam dabar (duomenys neskelbtini) metų, su juo bendrauja. S. sakė, kad jie išvažiavo į banką. Jie pasakė, kad jų lauktų. Jie pasakė ateiti pas I., kad iškviesta policija ir ten visi susirinkę. Policija atvažiavo gal po valandos. Buvo ir vaikų teisės. Dėl šio įvykio S. bijojo eiti namo. Po įvykio jos elgesys pasikeitė, ji tapo uždara, mažiau kalba. Ji negalėjo išsigalvoti. Ar ji vartoja vaistus, nežino. S. nerūko. Jis (E. B.) nepadėdavo S. įsigyti rūkalų ar alkoholinių gėrimų. Jo giminaičiai policijoje nedirba. Išvadas dėl priekabiavimo padarė iš įrašo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. B. nurodė, kad jis yra S. S. ir E. S. draugas. Jie draugauja daug metų, nuo vaikystės. Jie gyvena toje pačioje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje, per kelis namus. Daug laiko praleidžia kartu, eina vieni pas kitus į namus. S. ir E. gyvena su močiute G. Prieš kurį laiką, kada tiksliai jis nežino, su jais viename name apsigyveno močiutės sūnus E., deportuotas iš (duomenys neskelbtini). S. jam sakė jau anksčiau, kad ji jo bijo. 2022 m. rugsėjo 19 d. 15.13 val., jam į „Messenger“ parašė S. S. ir pasakė, kad ateis pas jį. Jis tuo metu kaip tik ėjo link savo namų, buvo jau netoli savo namo. Grįžęs namo jis paskambino S. į „Messenger“. Ji pakėlė ragelį, pasakė, kad greitai bus ir padėjo ragelį. Nuo jos namo iki jo eiti apie 6 minutes. Kai po 10 minučių S. vis dar nebuvo, jis vėl paskambino jai, bet jau ne į „Messenger“, bet paprastai į telefono numerį. S. nekėlė ragelio. Jis sėdėjo ir laukė. S. atėjo pas jį maždaug po 40-60 minučių. Ji buvo apsiverkusi. Jis įleido ją į namus. S. atsisėdo ant lovos jo kambaryje. Suprato, kad kažkas įvyko. Paklausė, ar jos močiutė ir brolis yra namie. S. atsakė, kad nėra. Pagalvojo, kad S. susipyko su dėde, kad jis ją aprėkė dėl ko nors. Paklausė S., kas atsitiko. S. paprašė prie jos kol kas nelįsti ir pradėjo verkti. Matė, kad ji visa dreba. Šiek tiek nurimusi, ji pasakė, kad tuoj parodys, kas atsitiko ir savo telefone paleido kažkokį įrašą. Klausydamas įrašą, išgirdo, kaip jos dėdę E. priekabiauja prie S., verčia ją su juo lytiškai santykiauti. Girdėjo, kaip S. atsako jam, kad nenori su juo santykiauti, bet jis grubiau atsakė, kad vis tiek teks. Šį įrašą jis perklausė visą, po to S. persiuntė jam jį. Dar klausydamas įrašą, jis parašė S. broliui E. žinutę, kurioje pranešė, kad jų dėdę E. priekabiavo prie S., norėjo ją išprievartauti, po to persiuntė jam S. padarytą įrašą iš S. telefono ir paklausė, ką toliau jiems daryti. Pats buvo šokiruotas nuo viso to ką išgirdo. E. pasakė jiems sėdėti jo namuose ir laukti jų. Pasakė skambinti jam, ne S., nes tuo metu S. buvo šoke, negalėjo aiškiai papasakoti kas įvyko, painiojosi pasakodama. Po kurio laiko jam į telefoną paskambino S. krikštatėvis vardu „Ž.“, kurį jis gana gerai pažįsta. Jis jau buvo pabendravęs su S. broliu ir žinojo, kas atsitiko. Ž. paprašė per „Viber“ programėlę atsiųsti jam S. padaryta garso įrašą. Jie iš S. telefono persiuntė jam tą įrašą. Ž. taip pat pasakė jiems sėdėti jo namuose ir laukti S. močiutės G. ir jos brolio. Netrukus jis vėl jam paskambino ir pasakė jiems nueiti į S. močiutės draugės I. namus. Iki I. reikėjo eiti pro S. namus, todėl Ž. taip pat pasakė jiems eiti mišku, apeinant S. namą, kad E. jų nepamatytų. Mišku jie nuėjo iki kaimynės I. namų. Kai jie atėjo, ten jau buvo S. močiutė ir brolis. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po pusvalandžio. Jie papasakojo jiems kas įvyko. Po kurio laiko atvažiavo specialistai iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Jie paprašė jų išeiti ir liko vieni su S.. Jie visi išėjo į lauką. Tada atvažiavo S. krikštamotė A. su vyru. Jie nuėjo patikrinti, ar E. namuose. Grįžę pas juos pasakė pareigūnams, kad jis namuose. Po šito pareigūnai dviem ekipažais nuvažiavo sulaikyti E.. Jis po šito grįžo namo (t. 2, b. l. 88-91).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. I. nurodė, kad yra kaltinamojo pusbrolis. Parodymus duoti sutinka. Nuo tetos G. gyvena pakankamai toli, prie (duomenys neskelbtini) sienos, kelio apie pusantros valandos. Rugsėjo 18 d. iš tetos sulaukė skambučio, tai galėjo būti 2022 metais. Pasakė, kad jai skambino anūkė S., jog E. prie jos priekabiauja. Ji važiavo su anūke iš banko. Po pokalbio iškarto pasiskambino S.. Jos balsas labai drebėjo, girdėjo, kad vaikas verkia. Pasakė, kad atvažiuos ir iškvietė policiją. E. jam atsiuntė pokalbį. Pasakė E., kad nepaliktų S.. Jis pokalbio iki galo neperklausė, nes tai žiauru ir siaubinga. Jis (J. I.) yra šių vaikų dėdė, padeda tetai ūkio reikaluose. Kadangi tolokai gyvena, negali pas juos būti dažnai. S. yra jo krikšto dukra, ją prižiūri. Su teta šilti santykiai, aptarė, kokios problemos. Stengiasi dalyvauti aktyviai. Jis pats vaikų neturi, juos labai myli ir neleis jų skriausti. Suprato, kad greitai neatvažiuos, todėl iškvietė policiją. Jam pasakė nevažiuoti, nes atvažiavo policija ir greičiausiai vaikus atveš pas jį. Jis liko namuose ir laukė. Po to jam paskambino iš Vaikų teisėsaugos atstovas ir paklausė, ar jie galėtų pas jį pagyventi. Jis sutiko. Jie pasakė, kad vaikus atveš patys, nes reikia pasižiūrėti kokios pas jį aplinkybės, ar galima palikti vaikus. Vaikai dvi savaites gyveno pas jį (J. I.). 3 mėnesius atgal S. jam pradėjo atsakinėti į pranešimus. Jis klausė, kaip jos reikalai. Ji atsakė, kad gerai. O iki to buvo atsakymas, kad normaliai ir viskas, ji net jo bijojo. Ji (S. S.) užsiblokavo nuo jo, tačiau dabar pradedama po truputį bendrauti. Pasakoja kas mokykloje, kas su draugais. Jis pats S. vežiojo pas psichologus. Jie vežė į psichologinę įstaigą. Ji bijojo, jie ją vos įkalbėjo, prižadėjo, jei kažkas bus blogai, tai iš karto atvažiuos. Po įvykio kalbėjo. S. sakė ,,už ką jai tai ir ką ji padarė blogai“. Šia tema jai buvo sunku kalbėti. S. sakė, kad teta ją mokino, kad kai bendraus su E., kad įrašinėtų garso įrašus, nes pas jį gali būti negeri ketinimai, pas jį yra teistumai. Jis (J. I.) priėmė sprendimą nelįsti prie vaiko. Įrašas darytas pas save namuose. Ji užsidarė tualete ir kai išgirdo, kad jis (E. T.) kažkur toli, ji nubėgo pas draugą E. B. ir iš ten paskambino. Su E. S. bendravo. Jis tuo metu su teta važiavo iš banko. Jie grįžo ne namo, o pas tetos draugę. B. yra tetos draugė. Jie nusprendė, kad į namus eiti pavojinga, todėl buvo iškviesta policija. Pagrindo apkalbėti E. T. jam nėra. Nori tik apsaugoti vaikus. Pasekmės liko iki šiol. Vaikas nėra sugrįžęs į normalę formą. Pradėjo eiti į kontaktą, atsakinėjo ir rodė iniciatyvą bendrauti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. I. nurodė, kad E. T. yra jo pusbrolis, jo mama ir G. T. buvo sesės. Su E. jis seniai nepalaiko jokių ryšių, bet jam iš artimųjų, pačios tetos G., žinoma, kad jis ne kartą sėdėjo kalėjime. Taip pat jam žinoma, kad jis labai agresyvūs. Siekdamas savo, jis ne tik naudoja fizinę prievartą, bet panaudoja ir labai stiprų psichologinį smurtą, gąsdina žmones. Jo teta G. anksčiau pasakojo jam, kad kai E. buvo grįžęs į Lietuvą, jis priekabiavo jau tada prie jo dukterėčios ir krikštaduktės S., lietė jos užpakalį. Tai tetai pasakojo pati S.. Žinodamas tai, jis tetai griežtai pasakė informuoti jį, kai E. vėl grįš į Lietuvą, kad jis galėtų pasirūpinti S. ir jos broliu E., kuriuos teta globoja. Ketino arba pagyventi pas tetą ir prižiūrėti vaikus, kad E. prie jų nelįstų, arba pasiimti vaikus pas save. 2022 m. rugsėjo 18 d., jam į telefoną paskambino jo dukterėčia S. S. iš savo telefono ir pasakė, kad E. nori pakalbėti su juo. Jis nustebo, bet pakalbėjo su juo. E. pradėjo pasakoti, kad jis čia grįžo iš (duomenys neskelbtini), nes čia gyventi geriau ir pigiau, kad nori su juo pradėti kokią veiklą. Pakalbėjęs su juo, kai padėjo telefono ragelį, pasakė savo sugyventinei, kad jam atrodo, jog E. deportavo iš (duomenys neskelbtini). Tai vėliau patvirtino jam jo mama, jo teta G. Po pokalbio su E., jis paskambino tetai G. ir paklausė, kodėl ji jo neinformavo apie sūnaus sugrįžimą. Teta paklausė, ką jis galėtų padaryti, nes namo dalis vis tiek priklauso jam ir jis turi teisę jame būti. Jis atsakė, kad jam rūpi vaikai, kad atvažiuos jų paimti. Teta pasakė, kad šiuo metu E. elgiasi gerai, ramiai. Nutarė kitą dieną vėl paskambinti tetai. 2022 m. rugsėjo 19 d. 16.17 val., jam į mobilųjį telefoną paskambino teta G. ir papasakojo, kad ji su anūku E. buvo išvažiavusi į miestą, į banką, o dabar jiems grįžtant namo, jai paskambino anūkė S., kuri buvo likusi name su E. T.. Ji (S. S.) papasakojo, kad E. prie jos pradėjo seksualiai priekabiauti, atsiuntė jos padarytą garso įrašą. Išgirdęs tai, jis patyrė šoką, trumpam pasimėtė, o po to iš karto paskambino S. į telefoną, bijodamas, kad ji vis dar name su E.. S. pakėlus ragelį ir pradėjus kalbėti, išgirdo, kad jos balsas dreba, ji buvo šoke. S. tam momentui buvo jau pabėgusi iš namų ir nubėgusi pas savo draugą E., gyvenantį per kelis namus nuo jų namo. S. papasakojo, kad E. prie jos priekabiavo ne tik psichologiškai, bet ir dėjo ranką jai ant krūtinės, ji buvo pabėgusi nuo E. ir užsidariusi tualete. S. pasakė, kad labai bijo E., jis buvo labai ją įbauginęs. Po to ji perdavė telefoną savo draugui E.. Jis pakalbėjo su E., paprašė pasirūpinti S., niekur jos neišleisti. Nebuvo tikras, kad ji nėra išprievartauta, bijojo, kad tiesiog ne viską pasakoja. Užsirašė E. telefono numerį. E. persiuntė jam S. padarytą garso įrašą, kurį jis dalimis paklausė. Po to iš karto paskambino 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie tai, kas jam žinoma, paprašė atsiųsti policiją. Po to visą laiką buvo ant ryšio tai su E. (domėjosi S. būkle), tai su teta G. Vėliau buvo nutarta, kad S. su E. reikia nueiti pas tetos draugę ir ten laukti pagalbos. E. su S. taip ir padarė. Grįžusi teta su anūku E. taip pat nuvažiavo pas jos draugę. Ten atvažiavo ir specialistas iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Po kurio laiko jam paskambino policijos pareigūnai, pasidomėjo kaip E. gali reaguoti į juos, ar jis gali būti neadekvatus. Atsakė, kad jis (E. T.) gali būti ir neadekvatus ir agresyvus. Tą patį vakarą vaikus pas jį atvežė Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Teta G. taip pat atvažiavo pas juos su jo seserimi A. I.. Jie į savo namus grįžo tik 2022 m. rugsėjo 23 d., kai jie sužinojo, kad E. T. suimtas trims mėnesiams (t. 2, b. l. 94-98).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas J. I. nurodė, kad jis yra V. I., nusižudžiusios (duomenys neskelbtini), sūnus. Kai mama nusižudė, jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Jis tuo metu gyveno su jo tėvo tėvais (duomenys neskelbtini). Kiek jis pamena, tais metais mama pradėjo labai stipriai piktnaudžiauti alkoholiu. Be to, ji tuo metu gyveno su nauju sugyventiniu, kuris taip pat vartojo alkoholį ir mušė jo mamą. Mama kartais girta pradėdavo matyti, ko niekas nematė, kalbėjo su kažkuo nematomu. Po to ji staigiai metė gerti. Kiek jam pasakojo, mama iki tol, kai pasikorė, negėrė kokias 4 dienas. Dieną prieš nusižudant, mama jam paskambino ir pradėjo labai švelniai kalbėti, sakė, kad jį mylį. Jis nustebo, paklausė, ar ji „nukrito nuo Mėnulio“. Nenorėjo su ja kalbėti, buvo piktas dėl to, kad juo nesirūpino, kai buvo mažesnis, kai jam jos reikėjo. Kitą dieną jis sužinojo, kad jo mama pasikorė. Jam paskambino ir apie tai pranešė jo mamos sesuo D., kuri yra jo krikštamotė. Jis sužinojo, kad tragedijos dieną jų močiutė su dar mažyte A. buvo išėjusios kažkur. Kai grįžo, rado mamą pasikorusią virtuvėje. Iš tetos D. pasakojimo žino, kad į įvykio vietą buvo atvažiavę policijos pareigūnai ir medikai. Medikai apžiūrėjo mamos kūną, konstatavo mirtį. Teta taip pat paaiškino, kad visi dokumentai, susiję su mamos mirtimi, buvo pas jų močiutę. Ji prisimena, kad skaitė kažkokį dokumentą, kuriame buvo nustatyta, kad jo mama nusižudė. Tačiau kur tie dokumentai dabar, niekas nežino. Taip pat nori paaiškinti, kad kiek jam žinoma, jo mama su sesėmis niekada nekonfliktavo dėl turto, nedalino jo (t. 2, b. l. 99-102).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. S. nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), laikinai eina tyrėjo pareigas. Dėl ko iškviestas nežino, pavardė E. T. nieko nesako. Į (duomenys neskelbtini) vykti teko seniai, prieš porą metų. Dirbo trise. Buvo tik pradėjęs tarnybą, dirbo su T. ir L. Atsimena, kad reagavo. Ten mus pasitiko, name buvo daug asmenų. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Įvykis buvo senai, nieko papildyti negali. Neatsimena, ar tarp asmenų buvo pranešėjas. Asmuo, pas kurį vyko, papildomų bėdų jiems nekėlė, nesiginčijo, nekonfliktavo, nesipriešino. Jiems paaiškino, kad mergaitė su broliu atėjo pas kaimynus. Jie atvyko pas kaimynus ir jiems nurodė visas aplinkybes. Jų ekipažas buvo sudarytas iš 3 patrulių, o kitas ekipažas atvyko iš 2 pareigūnų, kurie atvyko gerokai vėliau.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas I. S. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), patrulio pareigose. 2022 m. rugsėjo 19 d., apie 17.28 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. T. ir vyriausiuoju patruliu F. L., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo informaciją, kad gautas pranešimas apie seksualinio pobūdžio priekabiavimą prie (duomenys neskelbtini) metų mergaitės S. S.. Pranešėjas paaiškino, kad S. S. jo dukterėčia, ji gyvena su jo teta G. T.. Pranešėjas taip pat paaiškino, kad prieš kelias minutes mergaitė jam paskambino ir papasakojo, kad prie jos priekabiavo prieš savaitę į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) grįžęs tetos G. T. sūnus E. T., kuris apsigyveno viename name su ja ir G. T.. E. T. ne vieną kartą sėdėjęs kalėjime, agresyvus. Pranešėjas taip pat papasakojo, kad jo teta G. T. su kitu vaiku išvažiavo į polikliniką, o name likęs E. T. pradėjo priekabiauti prie nepilnametės S. S., kuri taip pat liko namie, lietė jos krūtinę. Mergaitė pabėgo iš namų ir dabar laukia pas netoli gyvenantį draugą, jo namuose. Pranešėjas informavo, kad teta jau grįžta namo. Jis taip pat paaiškino, kad pats gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime ir paprašė mergaitę atvežti pas jį. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko šio namo šeimininkė I. B., kuri paaiškino, kad pas juos su vyru atbėgo S. S. su močiute G., broliu E. ir draugu E. B., pas kurį buvo nubėgusi iš karto po to, kai pabėgo iš savo namų. G. T. paaiškino, kad ji ir jos anūkai S. ir E. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiandien, kai ji su anūku buvo išvažiavusi iš namų, o S. liko namie, prie jos pradėjo seksualiai priekabiauti jos dėdė E. T., neseniai deportuotas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir apsigyvenęs su jais viename name. Moteris paaiškino, kad E. T. siūlė mergaitei pasimylėti, lietė jos krūtinę, mergaitė išsigando ir pabėgo iš namų pas savo draugą. Po to jie visi, t. y. ji, S. ir abu E. atėjo pas I. B. pasislėpti. Matė, kad G. T. buvo labai susinervinusi ir išsigandusi, bijojo grįžti namo, prašė išvežti E. T. iš namų. Jis taip pat matė ir nepilnametę S. S.. Ji sėdėjo I. B. namuose, svetainėje, ant didelės sofos, šalia jo sėdėjo visi kiti. Mergaitė sėdėjo nuleidusi galvą, visą laiką tylėjo ir visa drebėjo. Matėsi, kad ji šoke, išsigandusi. Jis su ja nebendravo, jos nekalbino. Kažkas iš šiame name buvusių žmonių pasakė jiems, kad paklausytų įrašą pokalbio, kurį savo telefonu padarė S. S., kai E. T. prie jos priekabiavo. Jie paklausė įrašo ir informavo OVS budėtoją, kuris informavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistus. Atvažiavę vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai pradėjo bendrauti su nepilnamete S. S.. Po jų atvažiavo dar vienas policijos ekipažas ir jie, kartu su kitu ekipažu, nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Su jais nuvažiavo G. T., kuri atidarė jiems namo duris ir įleido į vidų. Prieš tai ji perspėjo juos, kad E. T. gali būti agresyvus, gali pulti, griebti kirvį ar dar ką nors. Tačiau jiems įėjus į namus, E. T. rado viename iš kambarių gulintį lovoje. Juos pamatęs jis visiškai nenustebo, buvo ramus. Išgirdęs, kad bus sulaikytas, paklausė už ką. Tyrėjui paaiškinus už ką, jokių emocijų neišreiškė, nieko nepakomentavo. Jis informaciją priėmė ramiai, be jokios nuostabos. E. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę (t. 2, b. l. 108-111).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. M. nurodė, kad kaltinamojo nepažinojo. Dirbo (duomenys neskelbtini), pareigos - budėtojas, vyriausiasis specialistas. Atlieka budėtojo funkciją, reaguoja į iškvietimus, į įvykius. Buvo gautas pranešimas, apie vaikų teisių pažeidimą, apie seksualinį priekabiavimą. Tai buvo 2022 m. rugsėjis. Dirbo su kolega A. J.. Gavo pranešimą, nuvyko adresu, kurio tiksliai neatsimins. Jis (J. M.) bendravo su nepilnamete S.. Mergaitė buvo susijaudinusi, išsigandusi, drebėjo rankos. Ji (S. S.) paaiškino, kad pabėgo iš namų, nes buvo pavojus. Vėliau po truputį išpasakojo, paminėjo, kad dėl dėdės. Sakė, kad buvo seksualinis priekabiavimas. Ji pabėgo, nes išsigando. Iš jos žodžių, ji šiandien išgirdo, kad ,,bus ta diena, kur tai įvyks“, išsigando, kad bus prieš ją panaudota jėga. Pagal informaciją vaikai gyvena pas globėją, kuri rūpinasi tinkamai. Kiek atsimena, dėdė nuolat negyveno ir buvo nesenai atvykęs iš užsienio. Mergaitė buvo nepilnametė, paauglė. Dėl nesaugios aplinkos, rodos, figūravo dėdė. Vežė pas kitą dėdę. Dokumentuose turėjo būti pažymėta, kur apgyvendinta, viską fiksuoja duomenų bazėje. Mergaitė kalbėjo apie garso įrašą, kurį darė telefonu. Mergaitė pasakojo, kad dėdė kalbėjo apie seksą, siūlė seksualinius santykius ir davė suprasti, jog ta diena ,,šiandien jau bus“ ir dėl to ji pabėgo. Minėjo, kad jai būnant mažametei lietė jos sėdmenis. Ši situacija abejonių nesukėlė. Dirba 4 metus, anksčiau dirbo policijoje. Tekę daug bendrauti su nukentėjusiais ir su vaikais. Jam nepasirodė, kad manipuliuojama ir bandoma susidoroti su dėde. Viską ką išgirdo, ką įvertino, viską surašė į anketą. Prieš kaltinamąjį nėra nusiteikęs, nes jį mato pirmą kartą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. M. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 19 d. 16.30 val. darbą pradėjo kartu su savo kolega vyriausiu specialistu A. J.. Baigti turėjo 2022 m. rugsėjo 20 d. 08.30 val. Apie 18.11 val., į savo tarnybinį telefoną gavo pranešimą iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos koordinatorių apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Pranešime buvo nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), vaiko dėdė galimai tvirkiną dukterėčią. Apie 18.30 val., jiems atvykus minėtu adresu, juos pasitiko policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad šiuo adresu atvyko nepilnametė mergaitė S. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pabėgo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi būnant namuose, prie jos priekabiavo jos dėdė E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Pabendravus su policijos pareigūnais, gavus pirminę informacija, kad vaiko atžvilgiu galimai seksualiai priekabiaujama, nuėjo su kolega į namo vidų, kur buvo nukentėjusioji nepilnametė S. S.. Su nepilnametė S. S. buvo bendrauta atskirai, be pašalinių asmenų. Pokalbio metu nepilnametė buvo rami, liūdna, išsigandusi, jos rankos drebėjo. Pokalbio metu ji paaiškino, kad prie jos seksualiai priekabiavo jos dėdė E. T.. Ji paaiškino, kad šis vyras į Lietuvą sugrįžo maždaug prieš savaitę. Grįžęs beveik kiekvieną dieną prie jos priekabiavo, įkalbinėjo, darė spaudimą, aiškindamas, kad ji privalo su juo lytiškai santykiauti, dėl ko ji jautė baimę bei tam prieštaravo, tačiau apie tai niekam nesakė. Maždaug prieš 3 dienas E. T. savo ranka lietė jos krūtis. Taip pat S. S. paaiškino, kad šiandien, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d., jos močiutė G. kartu jos broliu E. išvyko į miestą. Tuo metu namuose ji liko viena su E. T.. Jai būnant namuose kartu su E. T., jis prašė lytiškai su juo santykiauti, tačiau S. S. aiškino, kad ji to nenori, bet E. T. vis tiek sakė, kad ji privalo tai padaryti. Vienu metu S. S. užsidarė tualeto kambaryje, dėl ko E. T. stovėjo iš kitos pusės ir reikalavo, kad ji atidarytų duris. Kol močiutės ir jos brolio nebuvo namuose, E. T. neduodavo ramybės, vis tikino, kad šiandien, t. y. 2022 m. rugsėjo 19 d., tarp jų įvyks lytinis aktas ir jis jos nepaliks, todėl S. S. išsigando ir pabėgo pas savo pažįstamus kaimynus, kurie gyvena adresu (duomenys neskelbtini). S. S. pokalbio metu minėjo, kad E. T. seksualiai priekabiavo bei rankomis lietė jos užpakalį, kai jai buvo 9 metai. Apie tai ji pasakojo savo močiutei G., tačiau neatsimena jos reakcijos į tai. Taip pat S. S. paminėjo, kad tarp jos ir jos dėdės E. T. lytiško fizinio kontakto nebuvo. S. S. pateikė garso įrašą, įrašytą savo telefonu, kuriame yra pokalbis tarp jos ir E. T.. Dėl S. S. psichologinės būklės telefonu buvo kreiptasi į Užuovėjos budintį psichologą, kuris paaiškino, kad šiandien nukentėjusiajai nepilnametei psichologinė pagalba suteikta nebus ir kad ji kreiptųsi kitą dieną. S. S. dėl savo fizinės būklės nesiskundė, todėl nebuvo vežama į gydymo įstaigą. S. S. nurodė, kad gerai bendrauja su savo dėde J. I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), bei pasiprašė nuvykti pas jį, todėl nukentėjusioji nepilnametė buvo nuvežta pas savo dėdę J. Taip pat buvo bendrauta su S. S. broliu E. ir močiute G., tačiau jie paaiškino, kad anksčiau apie E. T. seksualinį priekabiavimą nėra girdėję (t. 2, b. l. 79-82).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S. nurodė, kad kaltinamasis yra jo mamos brolis. Parodymus duoti sutinka. Kaltinamasis yra jo dėdė. Su juo santykiai neutralūs, kai atvažiuoja, pasikalba. S. S. jo sesuo. Tai buvo 2022 m. rugsėjį, bet tiksliai neprisimena. Atsikėlė, nuėjo prie kompiuterio, žaidė žaidimą. E. jį pakvietė padėti jam sutvarkyti sandėlį. Nuėjo su juo, truputį padėjo. Jiems reikėjo važiuoti į banką. Nuėjo į dušą, susitvarkė. Prie jo priėjo sesuo ir pasakė, kad jai yra nuojauta, kad dėdė prie jos lys. Jis (E. S.) galvoja, kad jis (E. T.) save užveda. Negalėjo patikėti, kad E. galės taip pasielgti. Jai atsiuntė, parodė kaip ir tada išvažiavo. Važiuojant, netoli ,,Swedbanko“, jam rašė E. B., kad S. atėjo pas jį visa apsiverkusi ir pasakė, kad prie jos lindo dėdė. Jis išsiuntė jam (E. S.) garso įrašą. Jie susiruošė ir išvažiavo atgal pas I. Močiutė paskambino I., jis iškvietė policiją. Policija atvažiavo pas I. Po to atvažiavo vaikų teisės, paprašė dokumentų. Tada policija nuvažiavo pas juos į namus pasiimti E.. Jį pasiėmė ir išvažiavo. Jis buvo šoke. Tai nenormalu. Jie nuvažiavo pas I., nes nenorėjo grįžti namo, kur yra E.. E. parvažiavęs elgiasi normaliai, nerėkdavo kaip anksčiau parvažiavęs. Sesė negalėjo to išsigalvoti.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas E. S. nurodė, kad su dėde E. T. jo santykiai normalūs. Kai jis (E. T.) buvo atvažiavęs pirmą kartą, rėkė. Dabar santykiai normalūs, nerėkia. Bet būdavo, kad rėkė ant močiutės. Būdavo, kad su dėde normaliai pasikalbėdavo, bet jis visada sėdėdavo savo kambaryje. Jo nesutarimai su dėde buvo ir iki įvykio ir po įvykio. Nelabai pamena, kada buvo tas įvykis su jo sese. Neprisimena, kokia buvo diena ir mėnuo. Atsimena, kad tą dieną ruošėsi vykti į banką. Dėdę deportavo. Jo sesuo S. iš karto po įvykio nubėgo pas jo draugą. Jo draugas jam parašė, kad jo dėdė lenda prie jo sesers. Jam parašė E. B.. Jo sesuo atbėgo pas jo draugą, viską papasakojo ir davė paklausyti balso pranešimą, kurį ji įrašė. Jis parašė savo draugui, kad jis jam atsiųstų tą balso pranešimą. Jis jam atsiuntė. Jie tuo tarpu su močiute buvo prie banko. Tas balso įrašas maždaug 35 minučių. Tą balso įrašą klausė vienas, nes buvo su ausinėmis. Močiutė tuo metu nenorėjo klausyti. Po to močiutė paklausė to įrašo, kol sėdėjo „Swedbank'e“, kol laukė eilėje. Kai jie grįžo, jo sesers krikštatėvis buvo iškvietęs policiją, o jie su močiutę nuėjo pas I. Ten jau buvo policija. Jie kalbėjosi su policija. Jis parašė S. ir draugui, kad jie ateitų. S. su draugu E. B. atėjo gal po 10-15 minučių. Kai jie atėjo, jo sesei buvo stresas. Jie išėjo į lauką, tačiau močiutė su S. kalbėjosi. Girdėjo kaip močiutė klausinėjo kas buvo, kaip vyko, ar viskas gerai. Sesuo S. pasakė, kad „E.“ prie jos lindo. Jie su močiute ruošėsi važiuoti į „Swedbanką“. Sesuo priėjo prie jo ir pasakė, kad turi nuojautą, kad E. gali prie jos lysti. Jis pamanė, kad ji tiesiog taip save „užveda“. S. paprašė, kad jai padarytų telefone, kad būtų galima įrašinėti balso pranešimus. Sesuo paprašė jai atsiųsti programėlę diktofoniniam įrašui. Dėdė pasakė, kad eina porai valandų pamiegoti. Jie susiruošė ir nuvažiavo į banką, nes nemanė, kad jis taip gali pasielgti. Kai jo sesuo atbėgo pas jo draugą, tai iš karto papasakojo kas atsitiko. Jam draugas parašė SMS pranešimą. Jis draugui parašė, kad aišku. Tada parašė, kad S. jam atsiųstų tą balso pranešimą. Dar S. paklausė, ar jai viska gerai. Kai susitiko su sese, ji buvo streso būsenoje. Nežino kaip pasakyti, kaip ji atrodė. Ji nenorėjo su niekuo kalbėtis, tiesiog sėdėjo ir tylėjo. Nežino kaip pasakyti, bet sesuo atrodė ne taip, kaip visada. Nežino kaip pasakyti, kokie anksčiau buvo santykiai tarp dėdės ir sesers. Ji dažniausiai sėdėdavo savo kambaryje ir su dėde faktiškai nebendravo. Būdavo, kad šiek tiek su juo pasikalba. Jo sesė apie ankstesnius santykius su dėde, nei jam, nei močiutei nieko nesakė. Jo sesė sakė, kad kai ji ėjo į tualetą, dėdė su kažkuo bandė atrakinti tualeto duris. Kai ji išėjo iš tualeto, toliau vyko balso įrašymas (t. 2, b. l. 73-76).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas F. L. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). E. T. nepažįsta. Dirbo su I. S. ir T. Jie nuvyko pas iškvietusio asmens kaimyną. Mergaitė buvo pas kaimynus. Kadangi ten visi kalbėjo rusų kalba, su visais bendravo T. Atvyko tyrėjų ekipažas ir jie nuvyko sulaikyti to asmens. Nuo kaimyno pastato, iki kur gyveno mergaitė, gal kilometras. Mergaitę matė, jai buvo virš 10 metų. Atsimena, kad ji buvo šoko būsenoje. Jo kolegos bendravo su kaimynais, nes ji jiems viską papasakojo. Kažkas davė nuo namų raktus. Jie atėjo sulaikyti. Tas vyras gulėjo ant lovos, nesipriešino, taip sulaikymas ir baigėsi. Iškvietimą davė operatyvaus valdymo budėtojas. Mergaitė lieso kūno sudėjimo, rodos šviesių plaukų. Jis su ja nebendravo, nes ji kalbėjo tik rusų kalba. Ji sėdėjo ant lovos su pagyvenusia moterimi, buvo išsigandusi ir daug nekalbėjo. Tyrėjų ekipažas viską paaiškino. Atrodo tas asmuo suvokė už ką ir pats išėjo be jokių kalbų.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas F. L. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) patrulio pareigose. 2022 m. rugsėjo 19 d., po pietų, tiksliai laiko nurodyti negali, patruliuojant su vyriausiuoju patruliu E. T. ir vyriausiuoju patruliu I. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo informaciją, kad gautas pranešimas, apie seksualinio pobūdžio priekabiavimą. Budėtojas pranešė, kad prie nepilnametės mergaitės seksualiai priekabiavo jos dėdė. Mergaitė pabėgo iš namų ir dabar laukia pas kaimynus. Budėtojas jiems nurodė kaimynų adresą ir pasakė ten vykti. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), rado šio namo šeimininkus, nukentėjusią mergaitę, jos močiutę, brolį ir jos draugą. Jų vardų ir pavardžių neprisimena. Mergaitė buvo išsigandusi ir šokiruota, buvo labai išbalusi. Mergaitė pagrinde kalbėjo rusiškai, todėl jis mažai ką suprato. Kai ji bandė kalbėti lietuviškai, iš jos pasakojimo suprato, kad ji labai bijo, kad jai kasdien darosi vis baisiau. Ji bijojo dėdės, kuris grįžo iš užsienio ir apsigyveno su jais. Jis (E. T.) prie jos seksualiai priekabiauja, verčia lytiškai su juo santykiauti. Mergina paleido jiems garso įrašą, kurį padarė, kad dėdė prie jos tądien priekabiavo. Po to šį įrašą ji persiuntė į jo kolegos, atrodo E. T., telefoną. Po to, jis Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojui pranešė, kad reikia Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovų. Sulaukė VTAĮT specialistų. Jie pabendravo su mergaite. Po to jie, su privažiavusiu budinčiu tyrėju, nuvyko į mergaitės namus. Su jais vyko mergaitės močiutė. Ji davė jiems namų raktus, bet pati į namus nėjo. Vyrą jie surado namuose, viename iš kambarių, gulintį lovoje. Prieš tai, galimai mergaitės močiutė, juos perspėjo, kad vyras gali būti agresyvus, gali pulti net su kirviu. Tačiau jiems atėjus ir pranešus, kad jis sulaikomas, mergaitės dėdė elgėsi labai ramiai, klausimų neuždavinėjo, nieko nekomentavo. Jam susidarė įspūdis, kad jis viską supranta ir su viskuo sutinka. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK areštinę (t. 2, b. l. 114-117).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta I. B. nurodė, kad E. T., S. S. ir G. T. pažįsta. Tai buvo rugsėjo mėnesį, 2022 metais. G. dažnai padeda: kažkur nuvažiuoti, kažkur vaikus nuvežti. Tą dieną ji (G. T.) paskambino ir paklausė, ar ji (I. B.) namuose, pasakė atidaryti duris. Atidarė duris, ji (G. T.) stovi su anūku E., kuris dreba, pasimetusi. Ji pasakė, kad jai reikia pagalbos. Ji (I. B.) pradėjo rengtis, kad kažkur juos nuvežti. Ji (G. T.) pasakė, kad vežti niekur nereikia ir duos kai ką paklausyti. Paėmė telefoną, įjungė įrašą. Ji (I. B.) sakė, kad reikia kreiptis į policiją, pasakė, kad policija važiuoja. Policija atvažiavo pas ją. S. buvo kaimynystėje pas draugą. Ji atėjo, bet dar policija nebuvo atvažiavus. Ji (S. S.) visa drebanti, nieko negali pasakyti, susiraukusi, susigūžusi. Paklausė, kaip tai atsitiko, kaip ji įrašė. Ji pasakė, kad pasislėpė telefoną į kišenę ir užsidarė tualete. Atvažiavo policija. Policija iškvietė Vaikų teises. Tik pagal įrašą girdėjo, kad jis sakė, kad vis tiek tą padarys. Ji (S. S.) sakė, kad kažkada jis (E. T.) pasakė, kad einam, parodysi kur jo žemė. Jie buvo išėję į mišką. Jis (E. T.) ją čiupinėjo už krutų. Ji (I. B.) paklausė, kodėl močiutei nieko nesakė. Ji (S. S.) sakė, kad bijojo. Jo (E. T.) bijojo ir anūkas. Bijojo pasakyti ir močiutei. Ji pasakė, kad dabar ji papasakojo broliui ir brolis su savo draugu E. įkėlė programą, jog jeigu kažkas įvyktų, padarytų įrašą. E. sakė, kad jis pamokys kaip tą daryti. Ji (S. S.) sakė, kad jis (E. T.) norėjo ją išprievartauti. Ji (I. B.) žino tai tik iš jos žodžių ir įrašo. Jis sakė, jog geriau jis, negu kažkas. Tą pačią dieną ji (I. B.) paskambino vaikų motinai į (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jos brolis norėjo išprievartauti jos dukrą. Ji atsakė, kad nieko nuostabaus, jis ir ją norėjo išprievartauti vaikystėje. Kai mirė tėvas jie atvažiavo tvarkyti palikimo. Kuomet jie grįžo iš notaro, sėdėjo kambaryje. Jis (E. T.) jos (vaikų motinos) ranką padėjo ant savo lytinių organų ir pradėjo juoktis. Jis vaikystėje pusseserės A. I. norėjo. Su E. nepalaiko jokių santykių. Ji E. T. pirmą kartą pamatė, kai jam buvo 26 metai. Jis tada išėjo iš kalėjimo. Suaugę žaidė krepšinį, tarp jų buvo konfliktas. Paskui jį matė, kai jis buvo atėjęs ir pasakojo, kaip jam buvo sunku vaikystėje, kaip jį bardavo, mušdavo tėvas. Jai (I. B.) buvo gaila, padėjo jam (E. T.) išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Matė, kai jis atvažiavo tvarkyti palikimo. Ji (I. B.) nejaučia jam priešiškumo. Jai nėra dėl ko ant jo pykti. Iki to įvykio, ji (I. B.) per langą pamatė, kad jis (E. T.) eina link namų. Tai buvo rugsėjo mėnesį, gal prieš porą savaičių. Ji paskambino ir paklausė ,,ar jis grįžo“. Jai pasakė, kad taip, bet dabar negali kalbėti, nes jo bijojo. Jie visi jo bijojo. Kai jie tvarkė palikimą, grįžus iš notaro, vakare, G. jai skambino ir sakė, kad nežino ką daryti, nes E. įkalbėjo V. padaryti, iškviesti policiją ar dar kažką, jog motina neveiksni, kad ji negalėtų priimti palikimo. Tai jai pasakojo V. ir G. Vaikai jo bijojo. Kai ji (I. B.) buvo atėjus, iš elgesio nieko nematė. Bet vaikai visada sėdi kampe ir bijo nueiti į lauką, bijo eiti į tą vietą, kur jis (E. T.) randasi. Įrašą padarė ir persiuntė S.. Atpažino, kad bendrauja S.. Įrašas virš 20 minučių. Jo vyras buvo namuose, paklausė ir susiėmė už galvos. Tada pasakė, jog kviestų policiją. S. yra uždara. Jai nesinori bendrauti. Po įvykio bendravo su S.. Veždavo pas gydytojus. Po įvykio ji dar labiau užsidariusi, visko bijo. Kai E. sugrįžo, visada buvo nusiskundimai, kad jis atvažiavo, vaikai ir G. nervavosi. Tvirtina prieš du metus duotus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta I. B. nurodė, kad ji yra G. T. draugė ir kaimynė. Jos draugauja daug metų. 2022 m. rugsėjo 9 d. būdama savo name, pamatė pro langą praeinantį vyrą, labai panašų į G. T. sūnų E. T.. Paskambino G. ir paklausė, ar tikrai ji nesuklydo mačiusi jos sūnų E. Ji žinojo, kad jis jau daug metų gyvena užsienyje, o Lietuvoje paskutinį kartą buvo prieš 6 metus, po tėvo laidotuvių, kai dalinosi tėvo turtą. G. atsakė, kad taip, E. sugrįžo. Tądien daugiau ji jai nieko nepasakojo. Po kelių dienų, kai vežė ją savo automobiliu į miestą, G. jai papasakojo, kad E. B. buvo įkalintas kelis mėnesius, po ko buvo deportuotas į Lietuvą. Jis į Lietuvą grįžo 2022 m. rugsėjo 9 d. Paklausė G., ar ji ketina jį maitinti ir išlaikyti. Ji atsakė, kad taip, kad nieko nepadarysi. Jau iš anksčiau ji žinojo, kad abu vaikai, t. y. ir S., ir E., labai bijojo E. T.. Tai matė pati iš jų elgesio, kai prieš 6 metus jis buvo grįžęs į Lietuvą ir gyveno su jais po vienu stogu, o ji užvažiuodavo pas draugę į namus aplankyti jos ir vaikų. Vaikai, E. gyvenant jų namuose, visada atrodė kaip užspausti į kampą, visą laiką išsigandę. Pati jos draugė G. jai pasakojo, kad E. būdamas užsienyje rašydavo žinutes S. į telefoną, kuriose vadindavo ją „mano lėlytė“, „mano laputė“. S. pati rodė močiutei tas žinutes. Toks bendravimas suaugusio vyro su mažamete mergaite buvo nepriimtinas. Tada, aptarusios viską su G. ir jos dukterėčia A. (kuri taip pat yra S. krikštamotė), pasakė S. užblokuoti E., kad jis negalėtų jai rašyti. S. taip ir padarė. 2022 m. rugsėjo 19 d. 17.04 val., jai į telefoną paskambino G. ir paprašė atidaryti namo duris. Ji atidarė duris ir pamatė už jų stovinčią G. ir jos anūką E.. G. visa drebėjo, buvo susinervinusi. E. irgi buvo susinervinęs, pareiškė, kad namo jis neis. G. pasakė, kad jai reikia jos pagalbos. Paprastai tai reikšdavo, kad ją skubiai reikia pavežti kažkur į miestą. Tačiau ji nepaprašė kur nors ją vežti, bet kreipdamasi į E. paprašė paleisti garso įrašą. E. įjungė savo telefone garso įrašą ir ji išgirdo E. T. bei S. balsus. Klausydamasi įrašo girdėjo, kaip E. seksualiai priekabiauja prie S., verčia ją lytiškai santykiauti su juo. Jos vyras tuo metu buvęs virtuvėje. Išgirdęs šio įrašo pradžią, atėjo pas jas ir iš karto pareiškė, kad reikia kviesti policiją. Pasakė jam, kad pirmiau turi viską išklausyti. Vėliau jie sužinojo, kad policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovus iškvietė S. krikštatėvis J., kuris apie visą situaciją taip pat buvo informuotas. Jiems išklausus įrašą, E. paskambino sesei S., kuri tuo metu buvo pabėgusi iš namų pas savo draugą E. B., ir pasakė jai ateiti pas ją į namus. S. kartu su E. B. maždaug po 10 minučių jau buvo pas ją. Kai S. užėjo, pamatė, kad ji šoko būsenoje, labai išsigandusi. Kai ji atsisėdo ant sofos svetainėje, pamatė, kad dreba ir jos rankos, kojos, ją visą kratė. Ji buvo labai išsigandusi. Kai jos akyse pasirodė ašaros, ją raminti puolė visi: apkabindavo, girdė arbata, siūlė saldainių. Kai S. šiek tiek aprimo, ji paklausė jos, kaip ji sugebėjo padaryti tą įrašą, kur laikė telefoną. S. papasakojo, kad kai E. pradėjo prie jos priekabiauti ir pasakė, kad tarp jų šiandien bus seksas, ji nuėjo į tualetą ir užsidarė jame. Būdama tualete įjungė kažkokią programėlę telefone, kurio pagalba įrašomi garsai, pokalbiai, o patį telefoną padėjo į kišenę, kiek suprato į džemperio kišenę. Po šito, ji išėjo iš tualeto. S. papasakojo, kad jau anksčiau broliui pasakojo, kad E. pradėjo prie jos priekabiauti, todėl jos brolis jai į telefoną įrašė kažkokią programėlę ir pasakė visus E. pokalbius-priekabiavimus įrašinėti. Jie S. paaiškino, kad jau važiuoja policija ir specialistai iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos. S. paprašė, kad nieko nebūtų, kai ji viską pasakos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams. Jos sutiko. Specialistams atvažiavus, jos išėjo ir S. bendravo su jais viena. Po pokalbio su S. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai S. ir E., kuris taip pat nepilnametis, nutarė vežti pas S. krikštatėvį J., kuris laukė vaikų pas save. G. iš karto norėjo pasilikti savo name prižiūrėti ūkį, šunis ir katinus. Tačiau abu vaikai neleido jai pasilikti. Jie labai pergyveno dėl močiutės, bijojo, kad E. policija gali paleisti po poros dienų ir jis nežinia ką gali padaryti G.. G. iš važiavo su vaikais pas J. Apie S. gali pasakyti, kad tai labai gera ir kultūringa mergaitė, jautri, geraširdė, noriai padeda močiutei, niekada neatsikalbinėja, tačiau ji labai uždara, viską nešioja savyje ir, kaip jai atrodo, nelinkusi dalintis savo problemomis su kitais. Ji labai pergyvena, kad jos mama ja nesirūpina. Jos brolis E. toks pats, kaip S., tik labiau atviras ir „minkštas“ (t. 2, b. l. 120-124).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. N. nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. jai į telefoną paskambino jo sesuo G. T. ir pranešė, kad į Lietuvą grįžo jos sūnus E. T., kuris daug metų gyveno kažkur užsienyje. Kitą dieną ji su vyru atvažiavo pas sesę į namus. E. buvo namuose. Jis su ja elgėsi atsargiai, tačiau jautė nuo jo sklindančią agresiją. Šita agresija atsirado prieš daug metų, kai ji parašė pareiškimą ant jo (duomenys neskelbtini) komisariate. Viskas prasidėjo maždaug prieš 16-17 metų, (duomenys neskelbtini), name, kuriame gyveno jos mama (E. močiutė). Jos mama gyveno su jos mažamete dukterėčia A. I., kuriai tada buvo apie 13 metų. Su jais kurį laiką viename name gyveno ir jos sūnėnas E. T.. Ji su savo vyru tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Tądien sulaukė skambučio iš savo mamos kaimynės I. V., gyvenančios (duomenys neskelbtini), kuri pranešė, kad pas ją atbėgo jo dukterėčia A. Ji (A.) papasakojo, kad pabėgo iš savo namų, nes ten E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotikų, pradėjo reikalauti, kad jo močiutė visą turtą perrašytų jam. Jai paprieštaravus, jis pradėjo savo močiutę smaugti. Po to pradėjo priekabiauti prie A., bandė ją išprievartauti. Vėliau paaiškėjo, kad jis jau kurį laiką prie jos priekabiavo. Ji su vyru iš karto išvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną pas mamą. Kiek pamena, kai jie atvažiavo, policija jau buvo iškviesta. Galimai ją iškvietė kaimynė, pas kurią nubėgo A. Močiutės namuose E. nebuvo. Kur jis buvo, nepamena. Dukterėčia A. jai papasakojo, kad E. priekabiavo prie jos, lietė ją, bandė išprievartauti, bet jai pavyko pabėgti iš namų. Dukterėčios ji daugiau neklausinėjo. Tačiau ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) buvusį policijos policijos komisariatą ir parašė pareiškimą, kad E. T. smaugė jos mamą ir bandė išprievartauti jos mažametę dukterėčią A. I.. Nuo tos dienos E. T. ji nematė, kur jis dingo nežinojo. Tačiau po kurio laiko į jos telefoną ir jos vyresnės dukters telefoną E. T. pradėjo siųsti žinutes su grasinimais, rašė, kad už jos klaidas atsakys jos anūkai, kurie ilgai spjausis krauju ir panašiai. Visos žinutės buvo su gąsdinimais ir grasinimais. E. T. gyvai pamatė tik 2022 m. rugsėjo 10 d. Ji tada su vyru trumpai pabuvo pas jos sesę G. išvažiavo į namus. Prieš išvažiuodama ji priėjo prie E. ir S., ir pasakė, kad saugotų močiutę. Matė E.. Jis jai pasirodė neadekvatus. Kažkodėl jautė, kad jis gali kažką padaryti savo motinai, jo sesei G., kurią anksčiau dažnai mušdavo. Po šito ji su sese susiskambindavo maždaug kas antrą dieną. Po to sesuo kelioms dienoms dingo. Kai sesuo vėl jai paskambino, papasakojo, kad jos sūnus E. seksualiai priekabiavo prie jos anūkės S., bandė ją išprievartauti, bet S. spėjo pabėgti iš namų. Tačiau S. spėjo padaryti garso įrašą, kuomet E. prie jos priekabiavo. Ji (D. N.) patyrė šoką, pagalvojo, kad istorija kartojasi, jog viskas taip, kaip su A. Jai G. siūlė atsiųsti paklausyti minėtą garso įrašą, bet ji (D. N.) atsisakė. E. gali apibūdinti kaip piktą ir agresyvų žmogų, linkusį smurtauti prieš artimuosius (t. 2, b. l. 127-130).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. I. nurodė, kad yra S. S. teta ir krikštamotė. 2022 m. rugsėjo 19 d., apie 17 val., jai į mobilųjį telefoną paskambino jo krikštaduktė S. S. ir papasakojo, kad prie jos seksualiai priekabiavo E. T.. E. sakė jai, kad šiandien tarp jų bus seksas. Taip pat S. papasakojo, kad padarė garso įrašą, po ko jai pavyko pabėgti iš namų. Dabar ji pas draugą E., gyvenantį kaimynystėje. Girdėjo iš S. balso, kad labai susinervinusi. Tačiau jos dukterėčia linkusi viską laikyti savyje, nepasiduoti emocijoms ir nerodyti jų kitiems, todėl greitai viską papasakojusi padėjo ragelį. Po to S. jai persiuntė garso įrašą, kurį padarė prieš pabėgdama iš namų. Ji išklausė ir labai išsigando dėl S.. Pradėjo skambinėti artimiesiems: broliui J., kuris yra S. krikštatėvis, savo vyrui. Jos vyras pasakė kviesti policiją. Brolis perskambino ir pranešė, kad policija ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba jau informuoti. S. žodžiais ji nei kiek neabejojo ir žinojo, kad jai gresia realus pavojus, kadangi vaikystėje, kai jai buvo apie 13 metų, pati patyrė agresiją, fizinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą iš E. T. pusės. Tuo metu ji gyveno pas jų močiutę (duomenys neskelbtini), močiutės name. Močiutė buvo jos globėja, nes jos mama anksti pasitraukė iš gyvenimo, tėvas mirė po jos. Kodėl kartu su jais apsigyveno E. T., pasakyti negali, neprisimena. Galimai jo tėvas išvarė jį iš namų. Gyvendamas su jais jis, kai tik turėdavo pinigų, gerdavo. Jis taip pat vartojo ir kažkokias narkotines medžiagas, ji rasdavo namuose panaudotus švirkštus. Jis visada buvo labai agresyvus, labai dažnai ją (A. I.) mušdavo ir seksualiai priekabiaudavo. Ji jo labai bijojo ir bijo iki šiol. Jai buvo uždrausta susitikti su draugėmis, kalbėtis su draugais telefonu, rašyti jiems atsakymus į žinutes. Galėjo rašyti tik tai, ką jis jai sakė. Jo bijojo ne tik ji, bet ir visi jų kaimynai ir jos draugai. Seksualiai prie jos priekabiauti jis pradėdavo, kai jie dviese žiūrėdavo televizorių pas močiutę kambaryje, kai jos pačios nebuvo. Jis liesdavo jos kūną savo rankomis, liesdavo savo pirštais jos tarpukojį per drabužius, jos krutinę. Pamena, kad bandydavo atsitraukti, bet buvo jo prigąsdinta, todėl dažniausiai tiesiog sustingdavo bijodama, kad pradės ją mušti. Niekam to nepasakojo, nes buvo tikra, kad ją niekas nebūtų patikėja. Vieną dieną E. T. dėl kažko susipyko su močiute. Jie abu tuo metu buvo virtuvėje. Išgirdusi triukšmą, nubėgo į virtuvę. Ten pamatė, kaip E. T. rankomis smaugė močiutę. Stengdamasi nusigauti iki išėjimo į lauką durų, matė, kaip E. pradėjo smaugti močiutę jos sportinių kelnių juosmens raišteliu. Jai pavyki pabėgti iš namų. Nubėgo pas kaimynę ir papasakojo, kad E. bando pasmaugti jų močiutę. Kaimynė iškvietė policiją. Po to pas kaimynę atbėgo ir pati močiutė. Į namus jie grįžo su policija. Pamena, kad kai jie atėjo į namus, rado E. močiutės kambaryje su perpjautomis rankų venomis. Visur buvo daug kraujo. E. T. buvo išvežtas į psichiatrijos ligoninę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Po savaitės, gal šiek tiek daugiau, E. išėjo iš ligoninės ir buvo pas juos atvažiavęs. Pamena, kad jis tada ant jos su močiute rėkė, grasino perlaužti joms stuburus, užmušti jas. Vėliau jis per ,,Messenger“ programėlę siuntinėjo jai daug žinučių su grasinimais susidoroti. Visa tai prisimindama, ji neabejojo S. pasakojimu. Kai atvažiavo pas I., ten jau buvo policija ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai. Jai VTAT paimti vaikų neleido, patys juos nuvežė pas jos brolį J. Ji pas savo brolį nuvežė tetą G. (t. 2, b. l. 133-136).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. L. nurodė, kad yra S. S. klasės auklėtoja. Šiuo metu S. eina į (duomenys neskelbtini) klasę. Jai yra žinoma, kad S. gyvena su broliu E. ir močiute G. T., kuri yra teisėta jų abiejų globėja. Jų mama gyvena kažkur užsienyje ir su vaikais beveik nebendrauja, nors su močiute kontaktą palaiko. Iš G. T. žodžių žino, kad S. ir E. tėvas taip pat gyvena kažkur užsienyje, su vaikais nebendrauja. Kažkada pabandė užmegzti ryšį, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Nei tėvas, nei mama vaikų auklėjime nedalyvauja, jais nesidomi. S. yra labai draugiška, kultūringa ir mandagi mergina, tvirto charakterio. Ją su broliu sieja labai artimas ir stiprus ryšys. S. mokosi vidutiniškai. Jeigu kažkas jai nesiseka, kažko ji pamokoje nesupranta, ji stengiasi pati įsigilinti ir suprasti temą. Į mokyklą S. ateina apsirengusi tvarkingai, rūpinasi savo išvaizda. Pamokose įdėmiai klausosi mokytojų aiškinimosi, reaguoja į pastabas. Be pateisinamos priežasties pamokų nepraleidžia. S. elgesys niekada nebuvo svarstytas Vaiko gerovės komisijoje. S. močiutė stebi anūkės pasiekimus, dalyvauja tėvų susirinkimuose. Taip pat, be kita ko, liudytoja S. L. nurodė, kad S. niekada nebuvo užsiminusi jai, kad jos dėdė prie jos priekabiauja. Iki 2022 m. rugsėjo 19 d. įvykio, S. neparodė, kad kažkas negero vyksta jos gyvenime (t. 2, b. l. 139-142).
2022 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas su fotolentele, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad buvo apžiūrėtas dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio antras aukštas yra negyvenamas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo (t. 1, b. l. 16-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3289/2022 (01), kurioje nurodyta, kad: 1) požymių, nurodančių, kad su S. S. buvo lytiškai santykiauta, nėra; 2) S. S. mergystės plėvėje pažeidimų nėra; 3) įvertinus S. S. mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą apžiūros metu, mažai tikėtina, kad galimas lytinis aktas, nepažeidžiant mergystės plėvės (t. 1, b. l. 63).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. lapkričio 15 d. specialisto išvada Nr. 104MS-103/2022, kurioje nurodyta, kad S. S. tikslinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, pavedant ją atlikti VTPT prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (t. 1, b. l. 68).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. sausio 19 d. – vasario 17 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-3/2023, kuriame nurodyta, kad:
1) objektyvių duomenų, kad S. S. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, negauta. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu S. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1);
2) S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, byloje tiriamo įvykio metu negalėjo pilnai suvokti įtariamojo veiksmų esmės (galėjo suprasti jų pobūdį ir iš dalies reikšmę), todėl pavėluotai suvokė įtariamojo ketinimus jos atžvilgiu, juos suvokusi mėgino jiems priešintis (siekė neprovokuoti įtariamojo, vengė jo, galiausiai pabėgo iš namų), ir šie veiksmai buvo efektingi;
3) S. S., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie parodymus;
4) S. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti išorinę byloje tiriamų įvykių pusę (t.y. konkrečias faktines aplinkybes) ir duoti apie tai parodymų. Vertinant S. S. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad dėl jos emocinės būsenos (nuo byloje tiriamo įvykio iki šiol išlieka psichotraumuojantis įvykio poveikis) parodymai gali stokoti nuoseklumo, detalumo ir pan.;
5) S. S. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų f(padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui ar kt.), dėl kurių ji negalėtų būti liudytoja byloje;
6) Šiuo metu nenustatyta tokių aplinkybių (žr. 3-5 punktus), kurios keltų pagrįstų abejonių dėl S. S. duodamų parodymų turinio. Atlikus psichologinį įvertinimą, galima pagrįstai manyti, kad duodama parodymus, S. S. remiasi asmenine patirtimi;
7) Šiuo metu jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį S. S. parodymams (jų turiniui) negauta;
8) S. S., dėl jai nustatyto potrauminio streso sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime;
9) Šiuo metu S. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1). kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 92-101).
Globos namų ,,Užuovėja“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada, kurioje nurodyta, kad S. S. pasakojo, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. gulėjo ant lovos. Dėdė atsigulė šalia ir pradėjo jai liesti krūtinę, šlaunis, veidą, plaukus. S. nurodė, kad labai išsigando, nieko jam nesakė. Tačiau vėliau pradėjo sakyti, kad dėdė prie jos nelįstų ir pabėgo pas draugą E., kuris apie S. patirtą situaciją pranešė jos broliui. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl susiklosčiusios situacijos S. kaltina save, stipriai išgyvena. Pokalbio metu stebimos intensyvios emocinės reakcijos (pasišlykštėjimas, pyktis, gėda). S. nurodė dar vieną neigiamą intymią situaciją, nutikusią prieš kelerius metus su tuo pačiu dėde. Mergina pasakojo, kad dėdė jai rodė pornografinio turinio vaizdo įrašus (,,kur vyrai su vyrais, moterys su moterimis“). Paauglė nurodė, kad jai tuomet galėjo būti apie 10-12 metų. Tuo metu ji dėdei pasakė, kad jai neįdomu ir nuėjo. Vertinimo metu surinkti duomenys leidžia kelti pagrįstą įtarimą apie patirtą seksualinį smurtą ne vieną kartą (t. 1, b. l. 141-143).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 28 d. specialisto išvada Nr. 11-2334(22), kurioje nurodyta, kad: 1) tyrimui pateiktame garso įraše ,,Recording_11.m4a“, esančiame USB laikmenoje, ištisumo pažeidimo bei montažo požymių nenustatyta; 2) tyrimui pateiktame garso įraše pavadinimu ,,Recording _11.m4a“, esančiame USB laikmenoje, yra užfiksuotas E. T. balsas ir kalba; 3) tyrimui pateiktas įrašas ,,Recording_11.m4a“, esantis USB laikmenoje, buvo įrašytas 2022 m. rugsėjo 19 d. 12.17 val. 17 min. 26 sek. pagal pasaulinį koordinuotą laiką (t. 2, b. l. 31-41).
2022 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, išimtas iš nepilnametės nukentėjusiosios S. S. mobilaus ryšio telefono, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), kurį savanoriškai pateikė nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą G. T.. Iš garso įrašo girdima, kuomet vyriškis (E. T.) bando įkalbėti merginą (S. S.) atlikti lytinį aktą (t. 2, b. l. 18-25).
2022 m. rugsėjo 27 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo perklausytas ir stenografuotas BPC garso įrašas. Garso įrašo trukmė 9 min. 33 sek. Skambučio į BPC pradžia 2022 m. rugsėjo 19 d. 17.07 val. Garso įraše užfiksuota, kuomet pranešėjas praneša Bendrajam pagalbos centrui, kad jo iš užsienio grįžęs jo tetos sūnus priekabiauja prie nepilnametės mergaitės, paėmė ją už krūtinės, kalba apie seksą (t. 2, b. l. 146-151).
2023 m. sausio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefono ,,Oppo A15“, IMEI: (duomenys neskelbtini), nuskaitytų duomenų ataskaita. Matoma, kad laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo daug kartų jungtasi prie pornografinio turinio interneto svetainių bei nuorodų. Galima pažymėti, kad didžiąją dalį visų prisijungimų prie interneto svetainių minėtame laikotarpyje atitenka būtent pornografiniam turiniui. Bendroje sumoje, laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 10 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d., prisijungimų tokiuose puslapiuose skaičius sudaro 262 kartai. Atkreipiamas dėmesys į nuorodą su pavadinimu anglų kalba: ,,stepfather fuck daughter“, kur patėvis atlieka lytinį aktą su dukra, ir į dažnai pasikartojančius prisijungimus prie interneto svetainių, kur rodomi pornografiniai vaizdai su japonėmis, azietėmis (asianxvideos.net; japanesexxx.me; japanporn.su). Matoma, kad 2022 m. rugsėjo 15 d., nuo 02.02 val., buvo naršoma interneto svetainėje pavadinimu ,,www.obtampons.ru“, kur dėstoma informacija ne tik apie tamponų naudojimo ypatumus, tačiau taip pat ir apie mėnesines, vaginalines išskyras, ar galima nekaltoms merginoms naudotis tamponais, ar galima atlikti lytinį aktą mėnesinių metu. Matoma, kad 2022 m. rugsėjo 19 d., nuo 16.33 val., ,,www.google.com“ paieškoje buvo ieškoma informacijos pagal paieškos žodžius rusų kalba: ,,kaip sužinoti, kad mergina nėra nekalta“. Pagal tokius rezultatus buvo naršoma interneto svetainėje ,,proeto.club“ (t. 2, b. l. 181-183).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2024 m. sausio 2 d. – sausio 25 d. ekspertizės aktas Nr. 75U-I-1/2024, kuriame nurodyta, kad:
1) inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. rugsėjo 19 d.) E. T. konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio šių veikų padarymo metu E. T. galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti;
2) objektyvių duomenų, kad po inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo (po 2022 m. rugsėjo 9 d. – 2022 m. rugsėjo 19 d.) E. T. būtų sutrikusi psichika, dėl ko jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir /ar jų valdyti, nėra. Šiuo metu E. T. konstatuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dėl kurio E. T. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;
3) E. T. nereikia taikyti priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonių;
4) E. T. gali dalyvauti procese ir duoti parodymus (t. 4, b. l. 196-201).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 153 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus.
Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018). Tvirkinamaisiais veiksmais taip pat pripažįstami atvejai, kuomet mažamečiui susirašinėjimo metu siunčiamos seksualinio pobūdžio žinutės, pornografinio pobūdžio nuotrauka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio negu 16 metų amžiaus asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-334/2024).
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo E. T. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino.
Išanalizavus kaltinamojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus paaiškinimus, sugretinus juos tarpusavyje bei palyginus su nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga, darytina išvada, kad kaltinamasis, neigdamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, siekia išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę.
Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje neigė, nurodydamas du argumentus: pirma, šeimos nariai jį apkalba, nes nori pasisavinti jam priklausantį namą (tėvo palikimą), antra, jis pokalbiu provokuodamas nukentėjusiąją, norėjo išsiaiškinti, koks asmuo nuo vienuolikos metų lytiškai santykiauja su nukentėjusiąja S.. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusioji elgėsi kaip lytinį gyvenimą gyvenanti moteris, jis tai suprato iš jos kalbų, ji vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, todėl jis nemano, kad įraše girdimu pokalbiu galėjo tvirkinti nukentėjusiąją, be to jis lietė nukentėjusiąją tik draugiškai, ji pati ateidavo į jo lovą ir „susikeldavo kojas jam vos ne ant galvos“, pati jam „išstatė krūtinę“, S. S. pati pradėjo su juo kalbėti, domėtis lytinėmis funkcijomis.
Šiuos kaltinamojo argumentus visiškai paneigia byloje surinkti įrodymai: pačios nukentėjusiosios parodymai, garso įrašas, liudytojų parodymai. Pirmiausia pažymėtina, kad liudytojai G. T., E. S., E. B. J. I., I. B., J. M., I. S. patvirtino, kad nukentėjusioji buvo sutrikusi, išsigandusi, nei vienas liudytojas nenurodė aplinkybės, jog būtų kilę abejonių dėl atliktų tvirkinimo veiksmų tikrumo. Liudytojai G. T. ir E. S. paliudijo, jog jau iki jiems išvykstant iš namų į banką, nukentėjusioji nenoriai liko namuose viena su kaltinamuoju, teigdama, kad kaltinamasis prie jos lenda, dėl to E. S. net instaliavo į nukentėjusiosios telefoną įrašymo programėlę.
Kaltinime nurodytą aplinkybę, kad kaltinamasis lietė nukentėjusiosios krūtis patvirtina garso įraše paties kaltinamojo pasakyta frazė – „Tu man leidai krūtis paliesti, nes tu manęs bijojai? (garso įrašo (duomenys neskelbtini).m4a 29.16 min). Be to iš viso garso įraše įrašyto pokalbio turinio yra akivaizdu, jog kaltinamasis siekė nukentėjusiąją pratinti prie lytinio santykiavimo ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, prie jos priekabiavo, įkalbinėjo su juo pasimylėti, aiškino, kad tai yra jos prigimtis, darė spaudimą aiškindamas, kad ji vis tiek su juo privalės lytiškai santykiauti. Iš šio pokalbio turinio akivaizdu, jog lytinio santykiavimo tema kaltinamasis kalba su nukentėjusiąja ne pirmą kartą, kuomet daromas įrašas, be to įkalbinėja ir daro spaudimą dėl lytinių santykių – „ir nepagalvok, kad aš tave versiu kažką daryti, aš tave tiesiog nuteikiu, ir tu turi sutikti pati. <...> Sutiksi (sakoma pakeltu balsu). <...> Sutiksi. Tu anksčiau ar vėliau sutiksi. Tau taip tiesiog atrodo“ ( garso įrašo (duomenys neskelbtini).m4a 19.07–19.24 min). Kaltinamasis aptariamo pokalbio metu teigia nukentėjusiajai, jog jam nesvarbu, kad ji kam nors papasakos apie šį jųdviejų pokalbį („net policija man nieko nepadarys“), taigi, akivaizdu, jog pats kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus.
Nepasitvirtino kaltinamojo argumentai, kad kaltinamąjį nori apkalbėti jo suaugę šeimos nariai, taip siekdami jį eliminuoti iš paveldinčių mirusio tėvo turtą įpėdinių rato – dėl aptarto įrašyto pokalbio tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo autentiškumo ir jo turinio teismui nekyla jokių abejonių, įrašo autentiškumą patvirtina specialisto išvada. Be to, iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ NTR CDB duomenų matyti, kad paveldėjimo, dovanojimo teisiniai santykiai ir turto nuosavybės klausimai yra išviešinti, namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas nėra kaltinamasis E. T. (4 t., b.l.120-122). Kaip matyti iš paties kaltinamojo, liudytojos G. T. parodymų, pats kaltinamasis nesiėmė jokių valinių veiksmų dėl tėvo palikimo priėmimo, įteisinimo ir pan. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamojo motina ir kiti giminaičiai siekia tyčia apkalbėti E. T., teigdami, jog jis tvirkino nukentėjusiąją S. S., taip siekdami kaltinamajam neleisti dispinuoti neva jam priklausančiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Nepasitvirtino ir kitas kaltinamojo argumentas, kad jis įrašytu pokalbiu tik provokavo asmenis, neva lytiškai santykiavusius su dar mažamete nukentėjusiąja S., siekdamas išsiaiškinti jų tapatybes. Kaltinamojo argumentų, kad neva nukentėjusioji S. S. turėjo lytinių santykių nuo 11 metų amžiaus paneigia byloje esančio ekspertizės akto išvados: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3289/2022 (01) nurodyta, kad: 1) požymių, nurodančių, kad su S. S. buvo lytiškai santykiauta, nėra; 2) S. S. mergystės plėvėje pažeidimų nėra; 3) įvertinus S. S. mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą apžiūros metu, mažai tikėtina, kad galimas lytinis aktas, nepažeidžiant mergystės plėvės (t. 1, b. l. 63). Dar daugiau – nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų (G. T., E. S., E. B. J. I., I. B., J. M., I. S.) nenurodė, jog nukentėjusioji S. S. būtų turėjusi intymių santykių su vyrais. Be to Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. sausio 19 d. – vasario 17 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-3/2023 išvados dėl nukentėjusiosios patirtos traumos taip pat paneigia kaltinamojo argumentus dėl neva nukentėjusiosios laisvo elgesio su vyrais, dėl jos neva turimos seksualinių santykių patirties. Taigi, kaltinamojo argumentas, kad jis provokavo kitus asmenis, lytiškai santykiavusius su dar mažamete S. S., laikytinas gynybine versija, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.
Teismas neturi pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3289/2022; kaltinamasis nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ši specialisto išvada yra netiksli ar nepilna, priešingai – jis, neturėdamas jokio specialaus medicininio išsilavinimo, abejones dėl išvados patikimumo grindė tik savo subjektyvia nuomone ir asmenine patirtimi.
Atskirai pasisakytina dėl nuosprendyje aptariamo pokalbio garso įrašo laiko – Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2334(22) nurodyta, kad tyrimui pateiktas įrašas ,,Recording_11.m4a“, esantis USB laikmenoje, buvo įrašytas 2022 m. rugsėjo 19 d. 12.17 val. 17 min. 26 sek. pagal pasaulinį koordinuotą laiką , t.y. garso įrašo ,,Recording_11.m4a“ sukūrimo data ir laikas yra 2022 metų rugsėjo mėn. 19 d. 15 val. 17 min. 26 sek. pagal Lietuvos laiką (nuo kovo paskutinio sekmadienio iki spalio paskutinio sekmadienio Lietuvoje galiojantis vasaros laikas yra UTC+3) (t. 2, b. l. 31-41). Taigi, atmestinas ir tas kaltinamojo argumentas, kad nesutampa įrašo laikas ir paties pokalbio laikas.
Taigi, įvertinus įrodymų visetą, pasitvirtino kaltinimas, jog E. T. tyčia atliko neteisėtus seksualinio pobūdžio veiksmus, kurie galėjo sukelti nepilnametės, jaunesnės negu šešiolikos metų, S. S. lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tai yra atliko tvirkinimo veiksmus jaunesnės negu šešiolikos metų nukentėjusiosios S. S. atžvilgiu. Jo veiksmai pagal BK 153 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Kaltinamasis taip pat nepripažino kaltės dėl to, jog savo tvirkinamaisiais veiksmais nesunkiai sutrikdė S. S. sveikatą, teigdamas, kad nukentėjusioji elgėsi kaip lytinį gyvenimą gyvenanti moteris, jis tai suprato iš jos kalbų, ji vartojo alkoholinius gėrimus, rūkė, todėl jis nemano, kad įraše girdimu pokalbiu galėjo tvirkinti nukentėjusiąją ir tuo jai galėjo būti surikdyta sveikata, be to jis lietė nukentėjusiąją tik draugiškai, ji pati ateidavo į jo lovą ir „susikeldavo kojas jam vos ne ant galvos“, pati jam „išstatė krūtinę“, S. S. pati pradėjo su juo kalbėti, domėtis lytinėmis funkcijomis.
Tačiau, kaip jau nustatyta šiame nuosprendyje, liudytojai G. T., E. S., E. B. J. I., I. B., J. M., I. S. patvirtino, kad nukentėjusioji po įvykio buvo sutrikusi, išsigandusi, nei vienas liudytojas nenurodė aplinkybės, jog būtų kilę abejonių dėl atliktų tvirkinimo veiksmų tikrumo, taigi, teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji dėl kaltinamojo atliktų veiksmų patyrė ypač neigiamus išgyvenimus, stresą.
Minėta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3289/2022 (01) nurodyta, kad: 1) požymių, nurodančių, kad su S. S. buvo lytiškai santykiauta, nėra; 2) S. S. mergystės plėvėje pažeidimų nėra; 3) įvertinus S. S. mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą apžiūros metu, mažai tikėtina, kad galimas lytinis aktas, nepažeidžiant mergystės plėvės (t. 1, b. l. 63). Taip pat šiame nuosprendyje jau nustatyta, kad nei vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų (G. T., E. S., E. B. J. I., I. B., J. M., I. S.) nenurodė, jog nukentėjusioji S. S. būtų turėjusi intymių santykių su vyrais, o Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2023 m. sausio 19 d. – vasario 17 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-3/2023 išvados dėl nukentėjusiosios patirtos traumos taip pat paneigia kaltinamojo argumentus dėl neva nukentėjusiosios laisvo elgesio su vyrais bei ankstesnės jos seksualinės patirties, kas, kaltinamojo manymu, neva patvirtina, jog jo veiksmai, nurodyti kaltinime, niekaip negalėjo traumuoti nukentėjusiosios.
Priešingai, iš 2023 m. sausio 19 d. – vasario 17 d. ekspertizės akto Nr. 103MS-3/2023 išvados matyti, kad S. S. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų išgąstį, palaipsniui triko jos būsena: sutriko miegas, išryškėjo baimės, nesaugumo jausmai, pradėjo formuotis potrauminiam streso sutrikimui būdinga simptomatika.
Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog nukentėjusioji yra netekusi tėvų globos, yra pažeidžiamesnė, todėl darytina išvada, jog kaltinamasis tikėjosi išvengti atsakomybės dėl savo veiksmų.
Taigi, įvertinus įrodymų visetą, pasitvirtino kaltinimas, jog E. T. tvirkinamaisiais veiksmais nesunkiai sutrikdė S. S. sveikatą, kaltinamojo veiksmai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai.
Dėl bausmės skyrimo
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 153 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę E. T., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Taip pat teismas atsižvelgia ir į kaltinamąjį E. T. charakterizuojančius duomenis – Lietuvos Respublikoje teistas (teistumas išnykęs), teistas užsienyje (t. 3, b. l. 63-90, 91-102, 103-122), Lietuvos Respublikoje administracine tvarka nebaustas, nedirbantis (t. 3, b. l. 62). Kaltinamasis gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, nustatytos diagnozės: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 126). Duomenų, apie priklausomybės ligų gydimą, byloje nėra.
Parinkdamas bausmių rūšis teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnėmis bausmėmis šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekti jokie BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo būdu, kadangi nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, ir skirtina galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu kaltinamasis E. T. 2022 m. rugsėjo 19 d. 20.30 val. buvo laikinai sulaikytas (t. 2, b. l. 162-164). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 3, b. l. 40-42). Paskutinį kartą kardomoji priemonė – suėmimas, pratęsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartimi iki 2024 m. birželio 19 d. (imtinai) (t. 5, b. l. 22-25).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios S. S., atstovaujamos globėjos G. T., ir G. T., kuri prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, civilinis ieškinys.
Civilinė ieškovė S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 4, b. l. 79-82). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad S. S. dėl neteisėtų ir amoralių E. T. veiksmų, kurie tęsėsi ne vieną dieną, patyrė itin didelį psichologinį stresą, pažeminimą, baimę bei dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus. Tvirkinimo veiksmus E. T. S. S. atžvilgiu buvo atlikęs, kuomet jai buvo 9-10 metų. To ieškovė negali pamiršti ir tai stipriai paveikė jos psichologinę būseną, dėl ko ji pastoviai jaučia nerimą, baimę ir skriaudą. Po šių įvykių S. S. tapo uždaresnė, mažiau bendrauja su draugais. Anksčiau ji buvo linksmesnė, šiuo metu mažiau kur išeina, yra labai atsargi, ypač jei jos aplinkoje yra nepažįstami draugai. Jai pasireiškia neigiamas poveikis suaugusių vyrų atžvilgiu, ji pergyvena, kad tokie veiksmai nepasikartotų ateityje. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-3/2023 nustatyta, kad S. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika. S. S. gyvenimas ir taip yra ganėtinai sunkus, kadangi ji auga be tėvų, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu neterminuotai buvo apribota tėvų valdžia dukros atžvilgiu. Nuo to laiko ją augina ir globoja močiutė G. T.. Prašoma 10 000 Eur suma neatpirktų to, ką padarė E. T. veiksmai, kokias pasekmes jaučia ir dar ilgai jaus ieškovė. Tokie E. T. veiksmai gali turėti neigiamos įtakos ir ateityje, vystantis bei formuojantis S. S. asmenybei.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. T. nusikalstama veika nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. S. sveikatą (2023 m. sausio 19 d. – vasario 17 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-3/2023 nurodyta, kad S. S. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), kilęs sąsajoje su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas). Pažymėtina, kad šiuo atveju nesunkus sveikatos sutrikimas, pasireiškęs potrauminio streso sutrikimu, buvo sukeltas nepilnametei merginai jos pačios giminaičio – dėdės. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų S. S. patyrė išgyvenimus, baimę tiek nagrinėjamo įvykio metu, tiek po paties įvykio.
Taip pat nustatyta, kad S. S. 2013 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta G. T. (4 t., b.l. 83-85).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos prieš jaunesnę negu šešiolikos metų nukentėjusiąją yra padarytos jos asmenybės, supratimo apie žmonių tarpusavio bei lytinius santykius formavimosi laikotarpiu, todėl neabejotina, kad vaikystėje patirto seksualinio tvirkinimo padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje. Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, jog tokio pobūdžio vaikystėje patirta psichologinė trauma daro neigiamą įtaką asmens psichologiniam, socialiniam vystymuisi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi.
Esant nustatytam faktui, kad kilusios pasekmės S. S. susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo nusikalstamų veiksmų visuma, teismas konstatuoja, kad S. S. atlygintina neturtinė žala, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, patirtus neigiamus išgyvenimus, į pasekmes jos vystymuisi, į tai, kad dalis neigiamų pasekmių gali išryškėti ateityje, taip pat ir į tai, kad kaltinamasis rankomis lietė nukentėjusiąją, į tai, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios giminaitis – dėdė. Taip pat pažymėtina, kad vaikų saugumas yra viena iš svarbiausių vertybių, saugomų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, todėl ir žala neabejotinai turi būti atlyginama.
Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo tvirkinimo bei nesunkus sveikatos sutrikdymo atvejais. Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo atvejais dažniausiai svyruoja nuo 750 Eur iki 4 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, Nr. 2K-86-788/2021, Nr. 2K-28-628/2023, Nr. 2K-56-594/2023, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-234-478/2023). Dėl nusikaltimų, nustatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus pavojingus sužalojimus. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes.
Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytas ir svarbias neturtinės žalos dydžiui aplinkybes, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiosios S. S., atstovaujamos globėjos G. T., prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas ir iš kaltinamojo E. T. priteistina 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tikslinga iš nusikalstamas veikas padariusio asmens E. T. priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios S. S. pilnametystės nustatytina jos globėja G. T. (močiutė).
G. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos su mos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (t. 4, b. l. 79-82). Ieškinyje nurodyta, kad G. T. sužinojusi, kad jos sūnus tvirkino jos taip mylimą ir globojamą anūkę, patyrė šoką ir sunkiai galėjo tuo patikėti. Ji iki šiol yra streso būsenoje, nes negali suvokti, kaip jos pačios sūnus galėjo atlikti tvirkinamuosius veiksmus savo artimojo giminaičio (dukterėčios) atžvilgiu. Ieškovė rūpinasi anūke nuo 2013 m. Ji augina ir rūpinasi savo anūke bei deda maksimalias pastangas, kad ji augtų sveika ir laiminga. G. T. yra labai artima su anūke ir atstoja jai mamą, o anūkė yra atvira su ja ir visada pasakoja, kas vyksta jos gyvenime bei mokykloje. Todėl, sužinojusi apie šį įvykį, G. T. patyrė didžiulį stresą, gėrė raminamuosius vaistus, jai stipriai suprastėjo sveikata, iki šiol kankina nemiga ir ji labai pergyvena dėl savo anūkės ateities, jaučia kaltės jausmą dėl to, kad nesugebėjo jos apsaugoti.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
Nagrinėjamu atveju G. T. yra nukentėjusiosios močiutė bei įstatyminė atstovė, auginanti ją ir gyvenanti kartu. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala G. T., nes ši su nukentėjusiąja S. S. susijusi artimais emociniais ryšiais, nors tiesiogiai nuo E. T. nusikalstamų veiksmų nenukentėjo. Dar daugiau – nagrinėjamu atveju kaltinamasis yra G. T. sūnus ir jos nukentėjusiosios anūkės S. S. dėdė, taigi teismui nekelia abejonių G. T. dėl nusikalstamos veikos patirtas stresas, neigiami emociniai išgyvenimai. Todėl G. T. pripažintina nukentėjusiąja ir civiline ieškove, kuri dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, davė parodymus. Pažymėtina, jog teismų praktikoje net ir pripažinus, kad nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja nagrinėtoje byloje, tačiau tokiai kentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas nepriteistas, nes byloje nebuvo duomenų, jog dėl patirtų išgyvenimų, streso ir nerimo nukentėjusioji ir nukentėjusiosios įstatyminė atstovė buvo gydoma ar buvo sukeltos itin neigiamos pasekmės, o neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-657-932/2021). Tačiau šiuo atveju teismas atsižvelgia į anksčiau aptartas aplinkybes, jog kaltinamasis yra G. T. sūnus ir jos nukentėjusiosios anūkės S. S. dėdė, taigi ji patyrė emocinį šoką ne tik dėl jos anūkės, kurią globoja, tvirkinimo ir sveikatos sutrikdymo, bet ir emocinį šoką dėl to, jog šiuos nusikalstamus veiksmus atliko ne pašalinis, nepažįstamas asmuo, bet jos pačios vaikas ir anūkės dėdė, taip pat ir į tą aplinkybę, kad G. T. teigdama, kad gėrė raminamuosius vaistus, jai stipriai suprastėjo sveikata, nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl teismas mažina priteistiną žalos atlyginimo dydį iki 500 Eur. Taip pat iš nusikalstamas veikas padariusio asmens E. T. priteistina 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti civilinių ieškovių S. S., atstovaujamos globėjos, ir G. T. naudai 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktas minėtas išlaidas pagrindžiantis 2024 m. kovo 18 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1163458 (t. 5, b. l. 65). BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas R. Rinkevičius patikslino, kad išlaidos už advokato paslaugas apmokėti sudaro 2 000 Eur. Pateikti tai patvirtinantys duomenys – pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1163458 (t. 5, b. l. 65). Kaltinimai E. T. pasitvirtino, ieškovių atstovas rengė civilinį ieškinį, nukentėjusiosios advokatas dalyvavo 8 posėdžiuose, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant iš E. T. nukentėjusiosios S. S. ir jos globėjos bei nukentėjusiosios G. T. naudai 2 000 Eur atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
2024 m. balandžio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta pirminė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kuria prašoma valstybės naudai priteisti 1523,34 Eur už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą E. T. (t. 5, b. l. 67-74).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi E. T. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąjį gynė advokatas Eugenijus Šuliokas.
Šioje byloje, vertinant E. T. turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis oficialiai nedirba. Taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis gautų kitas pajamas. Kaltinamasis šiuo metu yra suimtas, todėl jo galimybės atlyginti išlaidas šiuo metu yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, šios aplinkybės neleidžia spręsti apie šiuo metu gerą kaltinamojo E. T. turtinę padėtį. Manytina, kad antrinės teisinė pagalbos išlaidų priteisimas apsunkintų kaltinamojo turtinę padėtį, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išlaidos nepripažįstamos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo.
E. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su USB bei kompaktinėmis laikmenomis, esantis prie bylos 3 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
E. (E.) T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
E. (E.) T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. 20.30 val. į E. T. skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
E. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinės ieškovės S. S., atstovaujamos globėjos G. T., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. T. priteisti 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistų S. S. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusios S. S. pilnametystės nustatyti jos globėją G. T. (močiutę). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Pripažinti G. T. nukentėjusiąja ir civiline ieškove, jos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo E. T. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. T. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) S. S. ir jos globėjos bei nukentėjusiosios G. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su USB bei kompaktinėmis laikmenomis, esantį prie bylos 3 tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.