Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-657-932/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-14
Bylos Nr.: 1A-657-932/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23748-2020-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: P. B.
Civilinis atsakovas: R. C.
Nukentėjusysis: E. M., R. M.
Advokatai: Valdas Kers

Kategorijos

1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
1.2.7.7Jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimas (BK 153 str.)
2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-657-932/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23748-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 1.2.7.7; 2.1.15.3.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. B.:

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 35 paros arešto;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 20 parų arešto;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 45 paros arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė – 45 paros arešto.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesių laikotarpiui ir P. B. paskirta intensyvi priežiūra – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsniu, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas bei elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant P. B. elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga; uždrausti be institucijos vykdančios priežiūrą, kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Nuosprendžiu iš P. B., o, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš civilinės atsakovės R. C. priteista nukentėjusiajai E. M. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai E. M. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės nustatyta jos atstovė pagal įstatymą (mama) R. M.. Nustatyta, kad civilinės atsakovės pareiga pasibaigia, kai P. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti.

Taip pat nuosprendžiu iš P. B., o, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, iš civilinės atsakovės R. C. priteista nukentėjusiajai R. M. 1 200 Eur neturtinei žalai ir 143,44 Eur turtinei žalai atlyginti. Nustatyta, kad civilinės atsakovės pareiga pasibaigia, kai P. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. pripažintas kaltu dėl to, jog smurtaudamas nežymiai sužalojo mažametę, atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus, dėl kurių mažametei konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o būtent: jis, 2020 m. birželio 17 d., apie 20.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, 5 namo aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,32 promilės etilo alkoholio), iš lifto jėga, stipriai patraukdamas už dešinės nukentėjusiosios rankos, išsitempė į laiptinės aikštelę mažametę E. M., gimusią (duomenys neskelbtini), šiais savo tyčiniais veiksmais padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. žastinio stipinkaulio (sąnario) patempimą, pasireiškusį patinimu alkūnės sąnario projekcijoje, lokaliu skausmingumu stipinkaulio galvos projekcijoje palpuojant ir funkcijos sutrikimu, padarytą kietu buku daiktu veikiant tempimo ar sukimo jėgoms. Po to jis, atsisėdęs ant laiptų ir nukentėjusiąją pasisodinęs sau ant kelių, bučiavo ją į lūpas, per drabužius ir, pakišęs ranką po drabužiais, lietė, glostė rankomis jos krūtinę, krūtis, kojas, per drabužius ir užkišęs ranką už apatinių kelnaičių, lietė nukentėjusiosios lytinius organus, liepė jai daryti tą patį su juo, ką ir jis jai daro, po ko, jiems, besistumdant, besitampant su norinčia ištrūkti nukentėjusiąja, nusileidus laiptais į pirmą namo aukštą, atsisėdęs ant laiptų, vėl pasisodino nukentėjusiąją sau ant kelių, tačiau iš pirmo aukšto buto išėjus moteriai ir nukentėjusiajai paprašius pastarosios pagalbos, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti mažametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą bei sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi ir taip ją tvirkino. Dėl šių jo tyčinių tvirkinimo veiksmų mažametei nukentėjusiajai E. M. konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. B. prašo sumažinti nukentėjusiajai E. M. priteistos neturtinės žalos sumą iki 1 500 Eur, o nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo R. M. panaikinti ir neturtinės žalos R. M. nepriteisti.

2.1. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai E. M. per didelę sumą neturtinei žalai atlyginti, jo manymu, ši suma turi būti sumažinta iki 1 500 Eur. Skunde pažymima, kad neturtinė žala yra susijusi su nukentėjusiojo jausmais, vidiniais išgyvenimais, sukrėtimais, patiriamomis emocijomis, todėl neturi aiškių nustatymo kriterijų, tačiau priteisiamos neturtinės žalos dydį lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą, žalą padariusio asmens kaltė, turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir t. t.). Taip pat yra atsižvelgiama į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, teismų praktiką analogiškose bylose. Apelianto teigimu, pagal susiformavusią teismų praktiką gyvybės atėmimo atveju neturtinės žalos kompensacija galima iki 4 560 Eur, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju galima gauti iki 3 800 Eur neturtinės žalos kompensaciją (tokio dydžio sumos išmokamos ir nepilnamečiams asmenims, nesvarbu, kokiu smurtiniu nusikaltimu buvo padaryta žala).

2.2. Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajai R. M. priteista 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje nukentėjusiuoju laikomas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos. Apelianto teigimu, tretieji asmenys (šeimos nariai, artimieji giminaičiai) pripažįstami nukentėjusiaisiais tik gyvybės atėmimo bylose ir paprastai nėra laikomi nukentėjusiaisiais kitų nusikalstamų veikų padarymo atveju.

Atsiliepimas

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuroras Darius Žvirblis atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino neturtinės žalos dydžiui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai priteisė iš nuteistojo P. B. nukentėjusiajai E. M. 2 500 Eur, o nukentėjusiajai R. M. – 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, teisiamojo posėdžio metu prisipažino pilnai, yra moksleivis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaikomas motinos, papildomai dar gauna stipendiją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus nuteistojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, padarinius nukentėjusiosioms, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo kriterijais, priimtas sprendimas dėl priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio yra teisingas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisę į neturtinės žalos dydžio atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinė žala pagrįstai priteista tiesiogiai nukentėjusiajai E. M., o taip pat ir R. M..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis P. B. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, o, būtent dėl neturtinės žalos. Apelianto vertinimu, nukentėjusiajai E. M. priteista neturtinė žala yra per didelė, atitinkamai prašoma ją sumažinti, taip pat nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria nukentėjusiajai R. M. buvo priteista neturtinė žala, prašant šią nuosprendžio dalį panaikinti.

5. Baudžiamojo proceso įstatyme yra įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiųjų E. M. ir R. M. atstovas advokatas Valdas Kersnauskas pateikė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, prašant E. M. priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o R. M. naudai priteisti 143,44 Eur turtinei ir 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 32-39).

6. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, jog nuteistasis P. B. nukentėjusiosios E. M. atžvilgiu padarė tris nusikalstamas veikas (apysunkį ir nesunkius nusikaltimus), susijusias su asmens seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamumu (BK 153 straipsnio 1 dalis) bei asmens sveikata (BK 140 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sumažinti nukentėjusiajai E. M. priteistos neturtinės žalos dydį iki 1 500 Eur, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės nepateikia jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajai priteisė 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde bendrai nurodoma tik tai, kokios žalos atlyginimo sumos vyrauja gyvybės atėmimo ir sveikatos sutrikdymo bylose. Visgi atlygintinos neturtinės žalos nustatymas yra fakto klausimas, todėl neturtinės žalos ribų (nei minimumo, nei maksimumo) CK 6.250 straipsnis nenustato, palikdamas tai įvertinti bylą nagrinėjančiam teismui, neturtinės žalos dydį nustatant kiekvienu atveju individualiai vertinant konkrečios bylos aplinkybes.

8. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be šių aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką.

9. Atsižvelgiant į nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo apeliantas yra nuteistas, pažymėtina, jog BK 153 straipsnio saugoma vertybė – seksualinis neliečiamumas – vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad seksualiniai veiksmai prieš mažamečius turi labai neigiamą poveikį jų psichikai ir vystymuisi, todėl ir jų vertinimo kriterijai yra griežtesni nei analogiškų veiksmų prieš vyresnio amžiaus asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116-942/2016). Tuo tarpu BK 140 straipsnyje 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektu laikoma mažamečio asmens sveikata ir fizinis neliečiamumas.

10. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų praktiką asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas pripažįstami absoliučiomis prigimtinėmis neturtinėmis vertybėmis, kurių pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018). Vis dėlto nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, nes neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne kaltininko nubaudimo, be to, nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, nuteistojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, todėl nepalanki nusikalstamą veiką padariusio asmens turtinė padėtis negali paneigti nukentėjusiojo asmens teisės gauti padarytos žalos atlyginimą. Pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018).

11. Nagrinėjamu atveju nustatyta (apeliantas to taip pat neginčija), kad buvo pažeistas mažametės E. M. seksualinis neliečiamumas, atliekant su nukentėjusiąja tvirkinamuosius veiksmus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl neteisėtų P. B. veiksmų nukentėjusioji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, emocinį šoką, pažeminimą. Be to, po įvykio E. M. jautėsi sutrikusi, įsitempusi, nerami, pradėjo blogai miegoti, tapo uždaresnė, jautresnė, nervinga, labai įtari, jautė (ir šiuo metu jaučia) baimę būti vėl užpulta, ilgą laiką jautėsi nesaugi, bijojo patyčių, vengė viena eiti į lauką. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo paskirta ir atlikta nukentėjusiosios E. M. ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu jai konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, kilęs sąsajoje su P. B. veiksmais, ir tai buvo įvertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 44-50). Taigi nekyla abejonių, kad nukentėjusioji E. M. dėl tyčinių nusikalstamų nuteistojo P. B. veiksmų patyrė neturtinę žalą.

12. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl tvirkinamųjų veiksmų su ja atlikimo metu dėl jauno amžiaus (nusikalstamos veikos padarymo metu neseniai buvo sukakusi (duomenys neskelbtini) metų) buvo ypatingai pažeidžiama. Nusikalstamos veikos prieš mažametę E. M. padarytos jos asmenybės, supratimo apie žmonių tarpusavio bei lytinius santykius formavimosi laikotarpiu, todėl neabejotina, kad vaikystėje patirto seksualinio tvirkinimo padarinius nukentėjusioji gali jausti ir ateityje. Teismų praktikoje vieningai pripažįstama, jog tokio pobūdžio vaikystėje patirta psichologinė trauma daro neigiamą įtaką asmens psichologiniam, socialiniam vystymuisi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi. Be to, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. B. buvo pripažintas kaltu ir dėl to, kad tempus nukentėjusiąją už rankos, jai nežymiai sutrikdė sveikatą (2 t., b. l. 1-3). Taigi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo patyrė ne tik veiksmus, pažeidžiančius jos seksualinį neliečiamumą, bet nors ir nežymiai, mažametė buvo sužalota tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai.

13. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, ir atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką dėl tokio pobūdžio bylose padarytos neturtinės žalos dydžių nustatymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pilna apimtimi tenkino civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiajai E. M. priteistinos 2 500 Eur sumos.

14. Analizuojant kitus apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, jog apeliantas nepagrįstai nurodo, kad tik gyvybės atėmimo bylose šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali būti pripažinti nukentėjusiaisiais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose pažymėta, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata. Taigi nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie tokią žalą patyrė. Asmens pripažinimas vaiko atstovu pagal įstatymą byloje nereiškia, kad jis nepatyrė neturtinės žalos ir negali pretenduoti į jos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, Nr. 2K-331-976/2018).

15. Pagal teismų praktiką, ar nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos artimieji (nagrinėjamu atveju motina) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sprendžiama įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su tiesiogiai nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiojo asmens sužalojimais bei tvirkinimu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog R. M. dėl jos dukros tvirkinimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patyrė emocinių išgyvenimų, jautė dvasinį skausmą, emocinį šoką, stresą, jautė ir vis dar jaučia nerimą dėl dukros vystymosi, todėl nukentėjusiosios E. M. atstovė pagal įstatymą pagrįstai buvo pripažinta nukentėjusiąja šioje byloje, nors tiesiogiai nuo P. B. nusikalstamų veiksmų nenukentėjo. Vis dėlto nagrinėjamu atveju šiai nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai. Nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji R. M. jaučia nerimą dėl to, kokios bus prieš dukrą atliktų nusikalstamų veiksmų ilgalaikės pasekmės jai augant ir vystantis, tačiau kaip jau buvo minėta, ateityje galinčios atsirasti neigiamos pasekmės E. M. buvo įvertintos sprendžiant neturtinės žalos klausimą būtent dėl šios nukentėjusiosios. Byloje nėra duomenų, jog dėl patirtų išgyvenimų, streso ir nerimo R. M. buvo gydoma ar buvo sukeltos itin neigiamos pasekmės, o neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, jog R. M. iš tikrųjų lankėsi pas medicinos psichologę, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo neabejotinai pripažinti, kad šie vizitai vyko ir jie buvo nulemti būtent apelianto nusikalstamų veiksmų prieš R. M. dukrą (nukentėjusioji ir jos atstovas nesinaudojo teise teikti atsiliepimą, nurodant argumentus dėl neturtines žalos kilimo).

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajai R. M. priteisė 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl ši Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis naikintina.

17. Nors apeliacinis skundas yra paduotas išimtinai dėl civilinio ieškinio klausimų, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų nustatė BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. veika padaryta mažamečiui. BK 60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri baudžiamajame įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis.

18. Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Jeigu tokia veika padaroma mažamečiui arba kankinant nukentėjusįjį asmenį, kaltininkas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal kvalifikuotą, t. y. BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą, nusikalstamos veikos sudėtį. Jeigu ši veika padaroma asmeniui, nesulaukusiam 14 metų, pats įstatymų leidėjas ją pripažįsta pavojingesne ir nustato griežtesnę sankciją. Be kita ko, apeliantas buvo nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Šios nusikalstamos veikos pagrindinės sudėties būtinasis požymis yra nukentėjusysis, kuris yra jaunesnis negu 16 metų. Vadinasi, nukentėjusiojo asmens mažametystė yra būtinasis šių abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai papildomai įvertino nukentėjusiosios mažametystę kaip nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

19. Taigi teisėjų kolegija šalina iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžio motyvų pripažintą P. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Papildomai pažymėtina, jog net ir pašalinus anksčiau nurodytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšiai ar dydžiui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo P. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 11 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai R. M. iš P. B., o, jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš civilinės atsakovės R. C., priteista 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. veika padaryta mažamečiui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis