Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-3172-752/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-20
Bylos Nr.: e2-3172-752/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04926-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vida Agurkienė
Ieškovas: D. T.
Atsakovas: R. T.
Advokatai: Gerutis Niaura, Justina Arbatavičienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3172-752/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04926-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1 (S)

Kauno APYLINKĖS teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,dalyvaujant ieškovei D. T. ir jos atstovei advokato padėjėjai Justinai Arbatavičienei,atsakovui R. T. ir jo atstovui advokatui Geručiui Niaurai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. patikslintą ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė D. T. 2022-03-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2022-09-29 patikslino. Galutinai patikslinusi reikalavimus, ieškovė prašo teismo nutraukti jos ir atsakovo R. T. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 623), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – T, T; priteisti ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Ieškovė pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad santuokoje išgyveno beveik dvejus metus. Nepilnamečių vaikų neturi. Nuo 2021 m. balandžio mėnesio atsakovo elgesys labai pasikeitė, jis tapo agresyvus, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ne kartą yra jai grasinęs, tačiau ilgą laiką ieškovė jam atleisdavo ir bandydavo išsaugoti šeimą. Dėl tokio atsakovo elgesio ne kartą 2022 metais buvo iškviesta policija. Be to, ieškovės žiniomis, atsakovas jai yra neištikimas, ne kartą prie jos yra kalbėjęs su kita moterimi telefonu, pastoviai susirašinėja žinutėmis. Gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas, jie neveda bendro ūkio, kaip šeima nebegyvena.

1.2. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas neprisideda prie šeimos poreikių tenkinimo, visas savo pinigines lėšas išleidžia savo poreikiams, visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo, žemina ieškovę kaip savo sutuoktinę, namuose pastoviai yra naudojamas psichologinis smurtas, atsakovas ne kartą grasino panaudoti fizinį smurtą, dėl ko ieškovė gyvena pastovioje baimėje dėl savo saugumo. Dėl agresyvaus atsakovo elgesio ieškovė ne kartą turėjo išeiti pernakvoti pas kaimynus, nes bijojo likti jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu(duomenys neskelbtini)., Kauno r., kuris yra vieno kambario.

1.3. Dėl minėto atsakovo elgesio t. y. pastovaus alkoholio vartojimo, jo agresyvaus būdo, pastovaus psichologinio smurto, visiško nesirūpinimo šeimos interesais, šalių santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas. Su atsakovu bendro ūkio neveda, kaip šeima negyvena. Ieškovės įsitikinimu, prasidėjus nesutarimams esminiais gyvenimo klausimais: pagarbos, pagalbos vienas kitam, požiūrio į šeimą, visi saitai tarp jų nutrūko galutinai, santuoka egzistuoja tik formaliai, todėl prašo bylą nagrinėti iš esmės, neskiriant termino susitaikyti. Kadangi atsakovas gražiuoju santuoką nutraukti atsisako, prašo teismo pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

1.4. Patikslintame ieškinyje ieškovė taip pat nurodė, kad santuokoje dalintino turto neįgijo. Pažymėjo, kad 2020 m. birželio 26 d. Kauno m. 7-ajame notaro biure tarp šalių buvo sudaryta ikivedybinė sutartis, kurios 9 punkte numatyta, jog bet kuri šios sutarties šalis neatsako už kitos šalies - skolininkės įsipareigojimus kreditoriams; 9.1 punkte nurodyta, jog Jaunieji susitaria, kad nutraukus santuoką ar pradėjus gyventi separacijoje, kiekvienas sutuoktinis išsaugos asmeninės nuosavybės teisę į iki santuokos ir santuokos metu asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą, kiekvieno sutuoktinio asmeninis turtas liks jo asmeninė nuosavybe ir nebus dalijamas.

1.5. Kadangi 73/100 dalys nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini)., Kauno r., asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei, taip pat asmeninės nuosavybės teise jai priklauso automobilis TOYOTA YARIS v/n (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), minėtas turtas yra nedalintinas.

1.6. Dėl teisiškai neregistruojamo turto ieškovė nurodė, kad minėtos ikivedybinė sutartis sutarties 4 p. numatyta, jog teisiškai neregistruojamas turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso tai šaliai, kuri įsigijimo dokumentuose įvardinama savininku, o jei to neįmanoma nustatyti, tai - šaliai, kuri atliko mokėjimus, būtinus turtui įsigyti, arba atsiskaitė už tą turtą. Atsižvelgiant į tai, patikslintame ieškinyje ieškovė nebereiškia reikalavimo padalinti pradiniame ieškinyje nurodytą santuokos metu įsigytus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, nurodė, jog jokio dalintino turto nėra.

1.7. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti santuokines pavardes - T ir T. Nurodė, kad išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Kreditorių neturi.

1.8. Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovė nurodė, kad dėl atsakovo, kaip sutuoktinio netinkamo elgesio ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, pastovų stresą bei baimę dėl savo saugumo. Pažymėjo, kad atsakovui būnant namuose, būdavo vien neigiamos emocijos, nes atsakovas savo neadekvačiu elgesiu ir grąsinimais ją gąsdino ir traumavo, namuose buvo jaučiama pastovi įtampa, dėl atsakovo elgesio buvo kviesta policija. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo elgesys jai sukėlė didelius išgyvenimus, prašo po santuokos nutraukimo iš atsakovo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

II. Atsakovo pozicija ir argumentai į ieškovės pradinį ir patikslintą ieškinį

2. Atsakovas su pradiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, atsiliepimuose nurodė tokias faktines aplinkybes:

1.1. nors šalių santuoka buvo įregistruota tik(duomenys neskelbtini), tačiau šalys kartu gyveno apie 5 metus (t. y. maždaug nuo 2017 metų.). Kadangi atsakovas nuosavo gyvenamojo būsto neturi, gyveno su ieškove jos bute. Gyvenant kartu, pasitaikydavo tiek ginčų, tiek susipykimų, kaip ir kiekvienoje šeimoje.

1.2. Gyvendamas su ieškove, atsakovas nuolatos dirbo ir gaudavo pajamas. Gavęs atlyginimą atsakovas iš banko sąskaitos paimdavo pinigus ir atiduodavo juos ieškovei naudoti bendriems poreikiams - mokesčiams už paslaugas mokėti, maistui ir buities reikmenims pirkti.

1.3. Atsakovas rūpinosi ieškovės būsto remontu ir priežiūra: be ieškovės pradiniame ieškinyje nurodomų sofos - kampo ir stalo, šalys įsigijo ir ieškovės bute sumontavo šarvuotas duris (vertė apie 700 eurų), dvi spintas (vertė - maždaug po 230 eurų), boilerį (vertė - apie 180 eurų), dujinę viryklę (vertė - apie 300 eurų), vonios ir virtuvės maišytuvus (vertė - apie 140 eurų), komodą (vertė - apie 200 eurų), 5 dalių sekciją (vertė - apie 300 eurų), 4 lentynas (vertė - maždaug 20 eurų kiekviena), 2 kėdes balkonui, batų dėžę, kitus namų apyvokos reikmenis. Atsakovas, būdamas vyras, rūpinosi tiek nurodytų daiktų ir įrangos įsigijimu, tiek ir sumontavimu ieškovės bute. Nepaisant to, kad atsakovas neturi išsaugojęs nurodytus daiktus ir įrangos įsigijimą patvirtinančių dokumentų, atsakovas yra išsaugojęs ir turi kontaktus asmenų, jo prašymu gaminusių ir ieškovės bute stačiusių šarvuotas duris, montavusių spintas, pardavusių boilerį, sumontuotą ieškovės bute. Ieškovei neigiant atsakovo prisidėjimą prie šeimos poreikių tenkinimo, atsakovas teiks prašymą teismui kviesti į posėdį ir apklausti liudytojais nurodytus daiktus gaminusius, montavusius ieškovės bute ir/ar pardavusius asmenis.

1.4. Atsakovo žiniomis, ieškovė iki santuokos sudarymo dirbo įmonėje, įsikūrusioje Kauno Laisvojoje ekonominėje zonoje (pavadinimo atsakovas nežino). Ieškovė buvo nurodžiusi atsakovui, kad dirbant jos pajamos „į rankas“ buvo „be kelių eurų 500 eurų“. Netrukus po santuokos sudarymo, ieškovė išėjo iš darbo ir nuo to laiko jos gaunamas pajamas sudarė maždaug 380 eurų gaunama pensija. Atsakovas, kaip nurodyta aukščiau, visą laiką dirbo pagal darbo sutartį, o taip pat gaudavo nereguliarių pajamų iš atsitiktinių uždarbių.

1.5. Kaip nurodyta aukščiau, šalims gyvenant kartu pasitaikydavo ginčų ir nesutarimų, kuriems kilus šalys tarpusavyje nesikalbėdavo. Tačiau tokie nesikalbėjimo laikotarpiai nebūdavo ilgi, o jiems praėjus, šalys gyveno normalų gyvenimą.

1.6. Dėl nežinomų priežasčių nesikalbėjimo laikotarpių pradėjo daugėti maždaug nuo 2021 metų pavasario. Pirmas rimtas ginčas, kurio metu atsirado kalbos dėl santuokos nutraukimo, tarp šalių kilo 2021 metų rugpjūčio 8 d. Nurodytą dieną atsakovas vežė ieškovę į mokyklos susitikimą, vykusį Raseinių raj., Pramedžiuvoje. Kelionės metu ieškovė nuolatos priekaištavo atsakovui dėl kelionės, greičio, vairavimo ir t.t. ir kt. tol, kol atsakovas nepasiūlė vairuoti automobilį pačiai ieškovei. Kadangi kelionės dieną nuolatos lijo, todėl kelionės sąlygos buvo sunkokos, ieškovė po renginio grįžtant namo automobilį vairuoti paprašė atsakovo. Grįžus namo, ieškovė ėmė sakyti, kad ji nebemato galimybių gyventi kartu ir vienintelė išeitis yra skyrybos. Gerbdamas ieškovės sprendimą, atsakovas sutiko nutraukti santuoką, pasakęs, kad ketina „pasiimti šaukštą ir išeiti“. Sekančią dieną šalys susitaikė, atsakovas liko gyventi ieškovės namuose.

1.7. 2021 m. gruodžio mėnesį, artėjant 55 - ajam atsakovo gimtadieniui (atsakovas gimęs (duomenys neskelbtini)), ieškovė pareiškė, kad jokios šventės nebus, jokie svečiai nebus kviečiami. Gerbdamas ieškovės poziciją, atsakovas jokios gimtadienio šventės nerengė. Nepaisant to, ieškovė vėl nustojo kalbėtis su atsakovu. Susiklosčiusią situaciją vertindamas kaip nenormalią ir netoleruotiną, atsakovas 2021 metų gruodžio mėnesį susirado kur gyventi ir ketino išsikraustyti iš ieškovės buto. Kai apie tokį sprendimą atsakovas pranešė ieškovei, šalys vėl susitaikė, o ieškovė pažadėjo atsakovą gerbti, o taip pat nebereikšti nepagrįstų pretenzijų. Kadangi šalys ir po šio konflikto susitaikė, atsakovas liko gyventi ieškovės bute. Šalys kartu su kaimynais, gyvenančiais tame pačiame name, sutiko 2022 metus.

1.8. 2022 metų pradžioje ieškovė pradėjo sakyti, kad nebeturi pinigų. Kadangi atsakovas prieš keletą dienų buvo davęs ieškovei 500 eurų, paklausė, kur gi dingo šie pinigai. Ieškovė paaiškino, kad „atsidėjo“ 600 eurų savo automobilio remontui, kuris buvo reikalingas rengiant automobilį techninei patikrai.

1.9. 2022 metų sausio 14 dieną, atsakovas darbdavio automobiliu nuvežė ieškovę į autoremonto dirbtuves Kaune, Baltijos g., prie RIMI prekybos centro, pasiimti suremontuotą automobilį. Už automobilio remontą iš „atsidėtų“ 600 eurų ieškovė sumokėjo 330 eurų, o 270 liko ieškovei. Nepaisant to, kai šalys tą pačią dieną pirko parduotuvėje maisto produktus, ieškovė pasakė, kad neturi pinigų sumokėti už pirkinius; atsakovas atidavė ieškovei turėtus 50 eurų (daugiau tiesiog nebeturėjo); duodamas pinigus, atsakovas pasakė, kad tai yra paskutiniai jo turimi pinigai, o ieškovė patikino, kad atsakovo reikmėms duos pinigų iš turimų.

1.10. Tą pačią dieną šalims namuose vakarieniaujant, ieškovei paskambino kaimynai iš buto, esančio vienu aukštu žemiau, ir pakvietė ateiti į svečius. Kadangi atsakovas eiti svečius nenorėjo, pasiūlė ieškovei vakarą praleisti namuose dviese, žaidžiant stalo žaidimą. Ieškovė iš pradžių sutiko likti namuose. Tačiau netruks gavo sms žinutę; atsakovui pasakė, kad kaimynė kviečia užeiti 10 minučių apžiūrėti įsigytą suknelę. Atsakovas sutiko, kad ieškovė trumpam nueitų pas kaimynę; šalys susitarė, kad atsakovas parengs žaidimui stalo žaidimą, o ieškovei grįžus, šalys sės žaisti žaidimą. Ieškovė išėjo, tačiau grįžo tik po 4 valandų; atsakovas, nesulaukęs ieškovės, stalo žaidimą jau buvo surinkęs, o pats ketino eiti miegoti.

1.11. Kitą rytą - t. y. 2022-01-15 - atsikėlęs atsakovas paprašė ieškovės pinigų asmeninėms reikmėms. Ieškovė padavė 30 eurų. Atsakovas jautė nuoskaudą dėl to, kad ieškovė davė tokią nedidelę pinigų sumą, ir paklausė ieškovės, kur ši išleido atsakovo jai duotus pinigus. Kadangi šalys apsižodžiavo, atsakovas, jautęs nuoskaudą dėl ieškovės elgesio, pasakė ieškovei, kad nuo dabar mokesčius mokės pusiau; atsakovas mokės už šalių buičiai reikalingų daiktų įsigijimą ir maisto produktus, o ieškovė savo pinigus, likusius po 1/2 dalies mokesčių sumokėjimo, galės leisti kaip tinkama savo asmeninėms reikmėms. Akivaizdžiai matėsi, kad ieškovė tuo buvo labai nepatenkinta ir susierzinusi.

1.12. Tą pačią 2022-01-15 ieškovė su savo automobiliu vyko į techninių apžiūrų stotį atlikti savo automobilio techninę patikrą. Grįžusi iš techninių apžiūrų stoties ieškovė iki maždaug 17 valandos laiką leido pas kaimynę; į namus buvo grįžusi tik trumpam. Apie 17 valandą ieškovė grįžo namo į butą, pareiškė, kad atsakovas yra „antžmogis“ ir ji dabar jį „sutvarkys“. Atvykus policijos ekipažui, ieškovė aiškino, neva atsakovas jai grasina, įžeidinėja, skriaudžia šunį, spardo jį ir t.t. ir kt.. Policininkai pokalbio metu pasakė, kad jeigu jie nesugyvena, reikėtų nutraukti santuoką. Kai atsakovas pasakė, kad santuokos nutraukimui neprieštaraus, ieškovė pareiškė, kad ji pati sutvarkys visus dokumentus. Tada policijos ekipažas išvyko.

1.13. 2022-01-23, sekmadienį, atsakovas namuose buvo vienas, žiūrėjo krepšinio varžybų transliaciją per televiziją. Ieškovė leido laiką pas kaimynus žemiau esančiame bute. Grįžusi iš kaimynų, pradėjo kaltinti atsakovą, kad šis į unitazą primetė žuvų uodegų. Taip pat pasakė, kad tuoj pat atvažiuos policija. Kai tik ieškovė pradėjo kaltinti atsakovą ir pasakė, kad tuoj atvažiuos policija, atsakovas, vengdamas bet kokio konflikto, policijos laukti išėjo į balkoną.

1.14. Policijos ekipažas atvyko maždaug po 5 minučių. Policijos pareigūnai konstatavo, kad joks smurtas prieš ieškovę naudotas nebuvo. Ieškovė pareiškimą policijai rašyti atsisakė, nurodžiusi, kad esant reikalui, kreipsis į teritorinį policijos komisariatą. Po nurodyto konflikto šalių santykiai išliko tokie, kokie buvo paskutiniu metu.

1.15. Nebepasitikėdamas ieškove, tačiau suprasdamas savo pareigą prisidėti prie bendrų poreikių tenkinimo išlaikant ieškovės būstą, kuriame šalys kartu gyveno, atsakovas nebesutiko duoti ieškovei pinigų buto išlaikymui, jeigu ieškovė neparašys pakvitavimo apie tokių pinigų gavimą. 2022 metų vasario mėnesio 22 d. atsakovas pateikė ieškovei pasirašyti paties atsakovo ranka rašytą raštelį (pridedamas) apie tai, kad ieškovė gavo iš atsakovo 68 eurus sumokėti už paslaugas teiktas butui, per 2022 m. sausio mėnesį, ir 15 eurų sumokėti už kabelinę televiziją ir interneto ryšį per 2022 m. vasario mėnesį. Ieškovė raštelį pasirašyti atsisakė, nurodžiusi visus mokėjimus vykdyti jai į banko sąskaitą.

1.16. Kadangi atsakovas nesinaudoja internetine bankininkyste, per vasario 23 dieną nespėjo atlikti mokėjimo pavedimo ieškovei. Privažiavęs prie namo, kuriame yra ieškovės butas, atsakovas, vengdamas galimo konflikto grįžus namo, sėdėjo automobilyje, laukdamas, kol ieškovė atsiguls miegoti, o jis galės grįžti namo. Sėdėdamas automobilyje, atsakovas gavo iš ieškovės tokio turinio sms žinutę: „AŠ TAVE Į NAMUS NEILEISIU. MOKESČIŪ NEMOKI. MANO YRA NUOSAVYBĖ. BUTAS ĮGYTAS PRIEŠ SANTUOKA. GALI KVIEST POLICIJA. LAUŽTI DURIS. SKYRYBŲ PROCESAS PRASIDĖJO”. (atsakovas pateiks teismo posėdžio metu pateiks apžiūrai savo telefono aparatą, kuria žinutė yra išsaugota, ir prašys teismo jį apžiūrėti).

1.17. Siekdamas patekti į butą, kuriame iki tol nuolatos gyveno, atsakovas paskambino į policiją. Atvykus policijos ekipažui, pro užrakintas duris ieškovė šaukė, kad atsakovas nemoka mokesčių už butą, todėl į namus jo neįleis. Po policijos ekipažo įkalbinėjimų ieškovė atidarė duris, ekipažo akivaizdoje atsakovas davė ieškovei 100 eurų, liko nakvoti bute, o ekipažas išvyko. Šalių santykiai nepasitaisė, o artimiausią savaitgalį ieškovė pradėjo gąsdinti, kad pakeis buto spynas ir atsakovą į butą įleis tik tada, kada pati norės. Kadangi atsakovas kitos nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, realiai bijojo prarasti galimybę pateikti į ieškovės butą, kuriame buvo jo vienintelė nuolatinė gyvenamoji vieta; ten buvo visi atsakovo asmeninio naudojimo daiktai, rūbai, higienos priemonės ir visa tai, ko reikia elementariems kiekvieno asmens poreikiams tenkinti, bijodamas, kad nebegalės patekti į ieškovės butą, nežinodamas kito kelio apsisaugoti, atsakovas kreipėsi į Kauno rajono PK, prašydamas pravesti pokalbį su ieškove, išaiškinant ieškovei galimas neteisėto elgesio pasekmes. Kaip matosi iš 2022-03- 25 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK rašto Nr. 20-S-3800, toks pokalbis su ieškove buvo įvykdytas, ieškovei buvo išaiškinta, kad asmeniniai nesutarimai turi būti sprendžiami taikiu būdu (2022-03-25 raštas Nr. 20-S-3800 pridedamas).

1.18. Nuo to laiko iki pat išsikraustymo iš ieškovės buto atsakovas, neturėjęs jokios kitos nuolatinės gyvenamosios vietos, vengdamas galimų konfliktų, grįžęs po darbo laukdavo automobilyje prie namų, kol ieškovė apie 21 - 21.30 atsiguls miegoti, kad galėtų grįžti į butą nusiprausti ir pernakvoti; savaitgaliais atsakovas dėl tos pačios priežasties stengdavosi namuose nebūti.

1.19. Kadangi susiklosčiusią situaciją atsakovas vertino kaip nenormalią, siekdamas išvengti galimų interpretacijų, kad neva tai neprisideda prie šeimos interesų tenkinimo materialiai, 2022-03-22 ir 2022-04-21 mokėjimo pavedimais (pridedami) į ieškovės sąskaitą banke sumokėjo pinigų sumas mokesčiams už komunalines paslaugas sumokėti.

1.20. Pažymėtina, kad atsakovas grąžino ieškovei buto raktus ir iš ieškovės buto išsikraustė 2022-04-30 (raštelis pridedamas).

1.21. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2021 m. balandžio mėnesio atsakovas dirba UAB „7r7“ , darbovietėje atsakovas charakterizuojamas kaip nekonfliktiška asmenybė. 2020-01-22 atsakovas VĮ Regitra išlaikė teorijos, o 2021-04-20 praktikos egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti.

1.22. Dėl pradinio ieškinio reikalavimų atsakovas nurodė, jog mano, kad pagrįstas yra ieškovės reikalavimas nutraukti šalių santuoką, neskiriant termino šalims susitaikyti. Tačiau kategoriškai nesutinka su reikalavimu pripažinti, kad santuoka nutrauktina dėl jo, R. T., kaltės. Atsakovo vertinimu, jo ir ieškovės santuoka yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.23. Atsakovas nurodė, kad nekvestionuoja ieškovės teisės pasirinkti pavardę po santuokos nutraukimo ir šiuo aspektu sutinka su bet kokiu ieškovei priimtinu jos pasirinkimu. Atsakovas taip pat pareiškia, kad po santuokos nutraukimo savo pavardės keisti neketina ir neprašo teismo to padaryti.

1.24. Atsakovas patvirtino, kad jo ir ieškovės santuokoje įgyto turto teisinis režimas nustatytas 2020-06-26 Ikivedybine sutartimi, patvirtinta Kauno 7 notarų biuro notarės J. V., notarinio registro numeris 7KV-2443.

1.25. Atsakovas taip pat patvirtina, kad nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo po santuokos nutraukimo.

1.26. Dėl kaltės nutraukiant santuoką, atsakovas nurodė, jog kategoriškai nesutinka su ieškovės reikalavimu pripažinti, kad santuoka yra nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad būtent jis, atsakovas, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso 3.27 straipsnyje ir detalizuotas kasacinio teismo praktikoje, dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo iš esmės dėl atsakovo kaltės. Todėl ieškinio reikalavimas nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl atsakovo kaltės yra atmestinas, o santuoka pripažintina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

1.27. Dėl pareikšto reikalavimo priteisti jos naudai iš atsakovo 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, atsakovas nurodė, kad neturtinės žalos priteisimas yra siejamas išskirtinai tik su kito sutuoktinio kalte dėl santuokos nutraukimo. Tai reiškia, kad neįrodžius sutuoktinio kaltės, t. y. teismui nepripažinus sutuoktinio kaltu dėl santuokos nutraukimo, nėra įstatyme įtvirtintos būtinosios sąlygos priteisti neturtinę žalą. Šis ieškinio reikalavimas yra atmestinas, dėl santuokos nutraukimo pripažįstant kaltais abu sutuoktinius ir taikant LR CK 3.70 str. 2 d. numatytas pasekmes.

III. Atsakovo priešieškinio reikalavimai ir argumentai

3. Kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį, atsakovas pateikė ir priešieškinį, kuriame prašė ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukti, neskiriant termino susitaikyti, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo.

3.1. Priešieškinio pareiškime atsakovas išdėstė iš esmės analogiškas, kaip ir atsiliepime į pradinį ieškinį, faktines aplinkybes dėl santuokos sudarymo.

3.2. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o ieškinį atmesti.

Šalies argumentai

IV. Ieškovės pozicija ir argumentai į atsakovo priešieškinį

4. Su atsakovo pareikštu priešieškiniu ieškovė nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas savo priešieškinio pareiškime nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

4.1. Nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi dėl atsakovo nepagarbos ieškovei kaip sutuoktinei, pastovaus piktnaudžiavimo alkoholiu, pastovaus priekabaus elgesio, psichologinio smurto naudojimo, visiško nesirūpino šeimos interesais pastaraisiais metais, santuokinis gyvenimas tapo nebeįmanomas.

4.2. Atsakovas nurodo, kad iki 2021 metų pavasario šalys gyveno normalų sutuoktinį gyvenimą, tačiau svarbu pažymėti, kad iki 2021 metų balandžio mėnesio atsakovas gyveno ir dirbo Palangoje, o į Kauną pas ieškovę grįždavo tik savaitgaliais. Todėl ieškovė nežinojo, kad atsakovas turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Tik atsakovui apsigyvenus Kaune kartu su ieškove, ieškovė pamatė, kad atsakovas kiekvieną dieną, po darbo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl prasidėjo nuolatiniai žodiniai konfliktai ir nesutarimai. Ieškovei paprašius, kad atsakovas mažiau vartotų alkoholio - atsakovas įsižeisdavo, pradėdavo konfliktą, įžeidinėdavo ir žemindavo ieškovę, plūsdavo įvairiais necenzūriniais žodžiais.

4.3. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30; 3.35-3.36,3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

4.4. Kaip minėta ir ieškinyje, ieškovė ne kartą dėl atsakovo veiksmų negalėjo būti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame kartu su atsakovu gyveno, kadangi dėl atsakovo elgesio bijojo grįžti namo (šias aplinkybes patvirtins liudytojai, kuriuos į teismo posėdį ieškovė pasikvies pati). Ieškovė ne kartą atleido atsakovui ir bandė toliau gyventi kaip šeima, tačiau atsakovas jokių pastangų iš savo pusės išsaugoti šeimą nedėjo.

4.5. Ieškovė neneigia aplinkybės, kad atsakovui būnant blaiviam, šalys sutardavo ir leisdavo laiką drauge, tačiau tokių laikotarpių buvo retai. Prasidėjus konfliktams ir nesutarimams dėl atsakovo pastovaus alkoholio vartojimo, įžeidinėjimu ir žeminimų, psichologinio smurto naudojimo, gąsdinimo panaudoti fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu - santuokinis gyvenimas pasidarė nebeįmanomas.

4.6. Ieškovė teikia teismui 2022-01-15 (tą dieną į namus buvo atvykę ir policijos pareigūnai) ieškovės mobiliuoju telefonu padarytą įrašą (pridedamas priedas – 2022-01-15 įrašas), kuriame atsakovas būdamas neblaivus (policija nustatė atsakovui 2,22 promilių girtumą) nuo 1 min. 25 s. kalba su ieškove, ieškovę įžeidinėja vartodamas necenzūrinius žodžius, o 1 min. 59 s. pagrasina ieškovei, kad jai trenks. Šis įrašas yra ieškovės mobiliajame telefone. Toks atsakovo elgesys buvo labai dažnas.

4.7. Kaip jau buvo minėta ieškinyje, ieškovė ne kartą būtent dėl atsakovo elgesio turėjo išeiti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, kuris yra vieno kambario, todėl eidavo pabūti pas atsakovo paminėtus kaimynus, taip pat yra tekę ir nakvoti.

4.8. Atsakovo priešieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ieškovė atsakovą žemino dėl jo vairavimo ir tai, kad ieškovė dėl jo vairavimo nusprendė nutraukti santuoką, yra neatitinkanti tikrovės ir nieko nepagrįsta.

4.9. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad ieškovė atsisakė su juo paminėti jo 55-ąjį gimtadienį ir dėl to pasijautė žeminamas, tačiau tokia atsakovo nurodyta aplinkybė yra nesuprantama ir niekuo nepagrįsta. Šalys ilgą laiką, t. y. apie tris mėnesius, iki atsakovo gimtadienio buvo susipykusios, tačiau atsakovo gimtadienio dieną tiek ieškovė, tiek pats atsakovas buvo namuose, ieškovė pasveikino atsakovą su gimtadieniu. Tarp šalių kelios dienos iki atsakovo gimtadienio buvo kilęs eilinis konfliktas dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu.

4.10. Kaip jau buvo minėta aukščiau, apie tris mėnesius iki atsakovo gimtadienio (atsakovo gimtadienis buvo 2021-12-04) šalys buvo susipykusios, artėjant 2021 metų Šv. Kūčioms ieškovė nusprendė pabandyti susitaikyti su atsakovu, to pasėkoje šalys susitaikė. Per tuos tris mėnesius iš atsakovo nebuvo gauta jokių pinigų nei mokesčiams, nei maistui. Susitaikius su atsakovu, atsakovas ieškovei davė 500 eurų, tačiau 2022-01-14 atsakovas ieškovę užsipuolė neva ji išleido jo duotus pinigus, ieškovė jam tuos pinigus parodė ir atsakovas pareiškė, kad, jei ieškovė neatiduos jam tų pinigų gražiuoju, tai jis atims jėga, todėl ieškovė išsigandusi ir bijodama dėl savo saugumo jam atidavė visus pinigus.

4.11. Nuo to laiko, kai ieškovė su atsakovu prieš 2021 metų Šv. Kūčias susitaikė iki 2022-01-14 d., ieškovė galvodama, kad šalys vėl gyvens kaip šeima, savo sutaupytus pinigus išleido pirkdama atsakovui reikalingus daiktus į darbą, susitvarkė automobilį, todėl kai atsakovas 2022-01-14 atėmė iš ieškovės jai duotus 500 eurų, ieškovė liko be pinigų. Atsakovas žinojo, kad ieškovė turi eiti pas gydytojus į privačią įstaigą, jai buvo reikalingi pinigai susimokėti už paslaugas, taip pat ieškovė turėjo pasirūpinti automobilio technine apžiūra, tačiau net žinodamas, kad ieškovė neturi pinigų - jai finansiškai nepadėjo, nurodė, kad gali daryti ką nori, bet pinigų jis jai neduos. Atsakovas tokiu savo elgesiu pažemino ieškovę, nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigos pasirūpinti savo sutuoktine ir remti ją, paliko ją sunkiu momentu, todėl ieškovei teko skolintis pinigų iš kitų žmonių.

4.12. Atsakovas ne kartą minėjo, kad panaudos prieš ieškovę fizinį smurtą, gąsdino ieškovę, todėl ieškovė bijodama atsakovo parašė atsakovui atsakovo minėtąją sms žinutę, kad jo neįleis į namus.

4.13. Atsakovas nurodo, kad 2022-04-30 iš ieškovei priklausančio buto išsikraustė, nes nebesijautė saugus gyvendamas su ieškove, tačiau svarbu pažymėti, kad atsakovas išsikraustė tik po to, kai ieškovė šioje byloje pateikė prašymą „dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ (prašymas teismui pateiktas 2022-04-25), o tai, kad atsakovas nebesijautė saugus gyvendamas su ieškove visiškai neatitinka paties atsakovo nurodytų aplinkybių.

4.14. Svarbu atkreipti dėmesį, kad būtent atsakovo elgesys iki pat išsikraustant atsakovui iš namų buvo netinkamas kaip sutuoktinio, pastovus žeminimas, įžeidinėjimai ieškovės atžvilgiu, gąsdinimas fizinio smurto panaudojimu, psichologinio smurto naudojimas yra priežastis nutraukti šalių santuoką.

4.15. Atsakovo priede prie atsiliepimo į ieškinį „2021-04-20 Regitros pažyma apie išlaikytus egzaminus“ nurodyta „Pažymime, kad R T, valstybės įmonėje „Regitra“ išlaikė egzaminus vairuotojo pažymėjimui atgauti. “. Ieškovės žiniomis, būtent dėl vairavimo esant neblaiviam atsakovas buvo praradęs vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė nesutinka su atsakovo priešieškiniu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė D. T. ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis atmetamas.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

6. Iš byloje pateikto santuokos sudarymo įrašo nustatyta, kad ieškovės T. T. ir atsakovo R. T. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 623.

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

8. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

9. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santuoka nutrauktina būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nuo 2021 m. balandžio mėn. (pradėjęs dirbti Kaune) nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, negerbė ieškovės kaip sutuoktinės, ją žemino ir įžeidinėjo, būdamas neblaivus plūsdavo ją necenzūriniais žodžiais ir grasino fiziniu smurtu. Dėl tokio atsakovo elgesio jai ne kartą yra tekę išeiti iš namų. 2022 m. sausio mėnesį atsakovas atėmė iš ieškovės jai duotus 500 Eur ir paliko ieškovę be pinigų. Teigė, kad net žinodamas, jog ieškovė neturi pinigų ir jų jai reikia, atsakovas sunkiu momentu jai nepadėjo. Tokiu savo elgesiu pažemino ieškovę ir nevykdė savo pareigos pasirūpinti sutuoktine ir ją remti, todėl ieškovei teko skolintis iš kitų.

10. Atsakovas, prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad santykiai su ieškove pradėjo blogėti nuo 2021 metų pavasario. Jie Šalys pradėjo nebesutarti kasdieniais klausimais, nebeliko bendrų interesų. Dėl atsakovui nežinomų priežasčių ieškovė nustojo gerbti atsakovą, žemino jo gebėjimus vairuoti, teikė prioritetą laisvalaikio praleidimui su kaimynais, atsisakė minėti su atsakovu jam svarbią datą - 55 -ąjį atsakovo gimtadienį. Teigė, kad šalių santykiai visiškai pašlijo 2022 metų pradžioje, kai tarp šalių kilo nesutarimas dėl piniginių lėšų naudojimo, nes atsakovas pasiūlė ieškovei mokesčius už ieškovės buto, kuriame šalys kartu gyveno, eksploatavimą mokėti pusiau. Atsakovo teigimu, ieškovė dėl to buvo labai nepatenkinta ir susierzinusi, nors atsakovas sutiko mokėti už šalių buičiai reikalingų daiktų įsigijimą ir maisto produktus, sutikdamas, kad ieškovė savo pinigus, likusius po ½ dalies mokesčių sumokėjimo, leistų kaip tinkama savo asmeninėms reikmėms.

11. Ieškovės lojalumo atsakovui pareigos vykdymo pažeidimu atsakovas laiko ieškovės elgesį, kai ji, be jokio išankstinio pranešimo, tiesiog esamuoju laiku išsiuntė jam sms žinutę, nurodydama, kad atsakovo neįsileis į namus, kur šalys kartu nuolatos gyveno, tokio elgesio priežastimi nurodant neva tai nemokamus mokesčius už buto išlaikymą. Atsakovo vertinimu, toks ieškovės elgesys akivaizdžiai neatitinka pagarbos ir lojalumo atsakovui kriterijaus, net ir tuo atveju, jeigu atsakovas iš tikrųjų nebūtų sumokėjęs bent dalies jam priklausančių mokėti mokesčių. Atsakovo neįleidimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, kur yra visi atsakovo asmens higienos daiktai, rūbai, kur atsakovas gali nusiprausti ir pailsėti prieš darbą, yra nesuderinamas su tinkamu ieškovės pareigų atsakovui vykdymu.

12. Netinkamu ieškovės, kaip sutuoktinės pareigų vykdymą atsakovas laiko ir tai, kad 2022-01-15 ji kvietė policijos pareigūnus, nurodydama, kad atsakovas neva tai jai grasina, ir įžeidinėja, nors iš 2022-03-23 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK raštas „Dėl prašymo“ matyti, kad atvykę pareigūnai konstatavo, kad atsakovas, net ir būdamas neblaivus, neatrodė konfliktuojantis, agresyvus ir elgėsi ramiai. Taip pat, netinkamu ieškovės elgesiu atsakovas laiko ir antrąjį ieškovės policijos pareigūnų kvietimą 2022 m. sausio 23 d., kai ieškovė kvietė policijos pareigūnus dėl neva tai prieš ją panaudoto psichinio smurto. Teigė, jog pati ieškovė paneigė savo teiginius dėl prieš ją naudoto smurto, atsisakydama rašyti pareiškimą dėl savo nurodytų aplinkybių.

13. Atsakovo vertinimu, nuolatinis jo orumo žeminimas neįleidžiant į namus, nepagrįstai mėginant apkaltinti neva tai padarytomis teisei priešingomis veikomis, yra akivaizdžiai nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu. Ieškovės elgesys, nepriimtinas nei teisės, nei moralės požiūriu, suponuoja LR CK 3.27 str. numatytų sutuoktinio pareigų pažeidimą, nulemiantį ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

14. Nurodytas santuokos iširimo priežastis šalys įrodinėjo savo paiškinimais, liudytojų parodymais, taip pat rašytiniais įrodymais.

15. Detalizuodama procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes, teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2017 m. ir pradėjo kartu gyventi, o susituokė 2020 m. liepos mėnesį. Tuo metu atsakovas dirbo Palangoje, jie matydavosi tik savaitgaliais. Kartais pasivaišindavo alkoholiniais gėrimais, tačiau atsakovo alkoholizmo ji neįtarė. Nuo 2021 m. atsakovas grįžo į Kauną. Gėrė kiekvieną dieną po 1-2 litrus alaus, o ryte važiuodavo į darbą. Ji prašydavo negerti, bet tai nepadėjo. Prasidėjo nesutarimai. Per tuos vienerius metus jie buvo susipykę daug kartų. Atsakovas gerdavo vienas, rūkė balkone atidarytom durim, garsiai klausėsi televizorių, į jos pastabas nekreipė dėmesio, ją žemino. Butas vieno kambario, dėl tokio atsakovo elgesio ji negalėdavo užmigti, gėrė raminamuosius. Bandė kalbėtis su atsakovu gražiuoju, prašė jo negerti, visaip prie jo taikydavosi, jam atleisdavo, tačiau atsakovo elgesys nesikeitė. Ji norėjo išsaugoti šeimą, tačiau negalėjo pakęsti alkoholizmo. Prieš 2022 m. Kalėdas tris mėnesius jie buvo susipykę. Tuo laikotarpiu atsakovas neprisidėjo prie buto mokesčių, mokėjo ji viena. 2021 m. gruodžio mėn. buvo atsakovo gimtadienis. Ji atsakovą pasveikino, jie susitaikė. Atsakovas davė jai 500 Eur, kuriuos ji padėjo, o iš savo pinigų pirko dovanas ir kitas prekes Naujiesiems. Po kurio laiko atsakovas pareikalavo atiduoti tuos jo duotus pinigus. Nors tų pinigų jai labai reikėjo, nes savo pinigus jau buvo išleidusi, jam atidavė. Pinigų automobilio techninei apžiūrai teko skolintis iš kaimynės, 20 Eur skolinosi. Po techninės apžiūros atsakovas girtas klausė, kaip jai sekėsi. Po tokio atsakovo elgesio ji nenorėjo su juo net kalbėtis, atsakė, ar tau rūpi? Tuomet atsakovas pasiūlė jai duoti „į snukį“. Ji iškvietė policiją. Atvykus policijai, atsakovas elgėsi ramiai, bet ją žemino. Po šio įvykio pradėjo atsakovo bijoti, parašė sms žinutę, kad neįsileis į butą. Atsakovas iškvietė policiją. Prie policijos pareigūnų atsakovas davė jai 100 Eur mokesčiams, dar du kartus pervedė per terminalą. Po minėto policijos iškvietimo, atsakovas, grįžęs iš darbo, sėdėdavo automobilyje po namo langais, gėrė. Grįždavo į namus girtas apie 11 val. vakaro, gąsdino ją. Ieškovės vertinimu, jų šeima iširo tik dėl atsakovo alkoholizmo. Neneigia, kad atsakovas prisidėjo materialiai prie bendrų poreikių, bet jo girtavimo ji nepakentė. Savo priklausomybės alkoholiui atsakovas nepripažino. Nors būdamas girtas atsakovas fizinio smurto nevartojo, bet ne kartą ją gąsdino smurtu, žemino. Ji bijojo būti namuose su girtu atsakovu, ne kartą yra tekę išeiti iš namų, nakvoti pas kaimynę. Kadangi dėl atsakovo elgesio ji negalėjo ramiai ir saugiai gyventi šeimoje, vertina, kad jai padaryta neturtinė žala, kurią vertina 3000 eurų.

16. Teismo posėdžio metu atsakovas R. T. paaiškino, kad gyvenant su ieškove, alkoholį jis vartojo saikingai, dirbo, jokio alkoholizmo nebūdavo. Kol dirbo Palangoje, darbo dienomis negerdavo. Tačiau penktadieniais, kai grįždavo į Kauną, jie abu su ieškove nusipirkdavo alkoholio, abu išgerdavo ir tame nematydavo nieko blogo. Pradėjęs dirbti Kaune, išgerdavo ir vidury savaitės, tačiau saikingai, nes ryte automobiliu važiuodavo į darbą. Priklausomybės jis neturi. O nesutarimai prasidėjo ne dėl alkoholio vartojimo, o dėl to, kad ieškovė, išėjusi į pensiją, pradėjo draugauti su kaimyne Daiva iš 5-to buto, sėdėdavo pas ją, arba kaimynė ateidavo pas ieškovę. Galimai jos vartojo psichotropines medžiagas, nes jam grįžus po darbo, ieškovė elgėsi neadekvačiai, prie jo kabinėjosi. Dėl tokio ieškovės elgesio jis niekur nesikreipė.

17. Dėl pinigų paėmimo atsakovas paaiškino, jog prieš 2022 Naujus metus gavo algą ir davė ieškovei 500 Eur. Po Naujų metų paprašė iš ieškovės pinigų asmeninėms išlaidoms. Ji pasakė, kad atsidėjo automobilio remontui ir techninei apžiūrai 600 Eur. Tačiau už automobilio remontą sumokėjo 330 Eur. Reiškia, jog jai liko 270 Eur iš jo duotų 500 eurų. Tačiau parduotuvėje ieškovė pasakė, kad nebeturi pinigų, tuomet davė jai dar 50 Eur, pirko įvairių prekių, taip pat nusipirko alkoholio. Grįžus į namus, atėjo kaimynė Daiva ir pasikvietė ieškovę pažiūrėti suknelės. Ieškovė išėjo ir negrįžo visą naktį. Tada jis prisigėrė. Ryte ieškovės paprašė pinigų ir atsiėmė tuos 500 Eur. Tarp jų kilo konfliktas (2022-01-15). Fizinio smurto prieš ieškovę jis nevartojo. Pripažįsta, kad kilusio konflikto metu pasakė ieškovei, jog „gausi į snukį“. Bet nemano, jog ji turėjo pagrindą bijoti, nes pasakė, jog gaus ne nuo jo. Po grasinimo jis ieškovės neatsiprašė, ieškovė iškvietė policiją.

18. Po antro policijos iškvietimo prasidėjo neįleidimas į namus. Ieškovė jam parašė žinutę, kad jo daugiau neįleis. Jis paprašė ieškovės pasirašyti, kad gavo iš jo pinigus mokesčiams. Vėl kilo piktumas. Nenorėdamas konfliktų, grįžęs po darbo jis neidavo į namus, sėdėdavo automobilyje ir laukdavo, kol ieškovė nueis miegoti. Ten valgydavo, spręsdavo kryžiažodžius, skaitė laikraščius. Alkoholio automobilyje nevartojo. Bet ieškovė atbėgdavo ir ten, jam priekaištavo. Tuomet važiuodavo prie aerouosto, ten sėdėdavo automobilyje. Išbūdavo automobilyje iki 21-21.30 valandos. 2022-04-30 atsakovas išsikraustė gyventi atskirai.

19. Iš šalių procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytų aplinkybių matyti, kad jų nesutarimai prasidėjo 2021 m pavasarį, kai atsakovas, iki tol dirbęs Palangoje, įsidarbino Kaune ir pradėjo gyveno su ieškove kiekvieną dieną, ne tik savaitgaliais. Ieškovės teigimu, nesutarimai prasidėjo ir santuoka iširo dėl atsakovo alkoholizmo, jo kasdienio alkoholio vartojimo ir netinkamo elgesio būnant neblaiviam. Atsakovas tokias aplinkybes neigė, nurodė, kad nesutarimai prasidėjo dėl to, kad ieškovė, išėjusi į pensiją, laisvalaikį mieliau leido su kaimyne, nei su juo, nenorėjo švęsti jo gimtadienio, nustojo jį gerbti. Prasidėjus konfliktams, ieškovė nenorėjo jo įleisti į namus, kvietėsi policijos pareigūnus, nors nebuvo jokio pagrindo jo bijoti. Tokį ieškovės elgesį vertino kaip nelojalumą sutuoktiniui, jo negerbimą, Teigė, kad tokio ieškovės elgesio priežastys jam nežinomos.

20. Ieškovės prašymu apklausta liudytoja N M. L. (ieškovės kaimynė) parodė, jog jai buvo žinoma, jog atsakovas girtauja. Nors ji pati atsakovo girto nematė, tačiau ieškovė jai dažnai skųsdavosi, kad atsakovas girtauja, grįžęs po darbo nenori eiti į namus, sėdi mašinoj ir ten geria. Ieškovė jo laukdavo, norėjo, kad atsiprašytų, sakydavo, kad jei negertų, būtų galima gyventi. Pati liudytoja taip pat ne kartą matė atsakovą kieme sėdintį mašinoj.

21. Liudytoja I. L. (ieškovės dukra) paaiškino, jog ji dažnai lankydavosi pas ieškovę, matydavo, jog atsakovas nuolat girtauja, gėrė alų, sidrą dideliais kiekiais. Mama tikėjosi, kad atsakovas pasikeis, bet tas išgėrinėjimas tik dažnėjo. Prasidėjo ir piktumai, keiksmažodžiai. Atsakovas būdavo agresyvus, mama jo bijojo, ėjo miegoti pas kaimynus, buvo kviesta policija. Atsakovas nedavė pinigų mamai, kai jai jų labai reikėjo. Po 2022 m. Naujųjų metų matydavo atsakovą sėdintį mašinoj, jis ten gerdavo, grįždavo į namus besiramstydamas. Jos mama alkoholio nevartoja. Per šventes gal kiek ir išgeria saikingai, bet yra prieš alkoholį.

22. Liudytoja D. Š. (ieškovės kaimynė) paaiškino, jog iš ieškovės pasakojimų jai yra žinoma, kad atsakovas dažnai vartojo alkoholį, sėdėdavo mašinoj grįžęs po darbo, ten gerdavo. Pati taip pat yra mačiusi atsakovą išgėrusį. Sprendžia iš to, kad sunkiai ėjo, tempė tašę. Ieškovė sakydavo, jog ji nenori, kad namuose būtų alinė. Taip pat sakydavo, kad jei atsakovas negertų, su juo būtų galima gyventi. Su D (ieškove) jos susitikdavo dažnai, eidavo pasivaikščioti, D pas ją užeidavo. Buvo, kad atėjo verkdama ir prabuvo visą naktį, nes namuose nebuvo ramybės, atsakovas trankėsi. Ieškovė tuomet skambino į Moterų pagalbos liniją. Taip pat yra skolinusi ieškovei pinigų, nes atsakovas paėmė iš jos visus pinigus. Ieškovė išgėrusios nėra mačiusi, ji yra prieš alkoholį. Buvo vienas kartas per Naujųjų metų šventę, kai buvo išgerta.

23. Atsakovo sesuo liudytoja V. M. paaiškino, jog apie tai, kad šalys skiriasi, sužinojo praėjusią vasarą. Jai paskambino ieškovė, prašė atvažiuoti, sutaikyti, sakė, kad R kvailioja, geria. Ji nevažiavo, nes gyvena Šiauliuose, be to, nenorėjo kištis į svetimą šeimą. Ieškovės pasakymu nelabai patikėjo, nes jos brolis yra taikus žmogus, kiek atvažiuodavo ar skambindavo, jis išgėręs nebuvo. Pati ieškovė taip pat nesiskųsdavo R. Brolis jai pasakojo, kad ieškovė iš jo reikalauja kažkokios kompensacijos.

24. Iš tokių liudytojų paaiškinimų matyti, kad joms buvo žinoma, jog atsakovas girtauja, agresyviai elgiasi ir kad dėl tokio atsakovo elgesio ieškovė yra nepatenkinta. Liudytoja I. L. nuolat matydavo atsakovą išgėrinėjantį, jai yra žinoma ir apie agresyvų atsakovo elgesį, kad ieškovė jo bijojo, ėjo miegoti pas kaimynus, buvo kviesta policija. Liudytoja taip pat patvirtino, jog atsakovas nedavė ieškovei pinigų, kai jai jų labai reikėjo. Liudytoja D. Š. nurodė, kad pati yra mačiusi atsakovą išgėrusį vieną kartą, tačiau iš ieškovės nusiskundimų jai yra žinoma, kad atsakovas namuose nuolat gėrė, ieškovė neturėjo ramybės, yra buvęs atvejis, kai ieškovė visą naktį prabuvo pas ją. Liudytoja N M. L., nors pati atsakovo girto nematė, tačiau apie tai, kad atsakovas girtauja, grįžęs po darbo nenori eiti į namus, sėdi mašinoj ir ten geria, jai taip pat yra žinoma, nes dažnai skųsdavosi ieškovė. Liudytojos N M. L. ir D. Š. taip pat paaiškino, jog ieškovė norėjo gyventi santuokoje, nes sakydavo, kad jei atsakovas negertų, su juo būtų galima gyventi. Tai, kad atsakovas girtauja, elgiasi netinkamai, kaip matyti buvo žinoma ir atsakovo seseriai liudytojai V. M., nes apie tai ieškovė pasakė ir jai, prašė atvažiuoti, sutaikyti.

25. Iš ieškovės pateikto garso įrašo turinio matyti, kad 2022 m. sausio 15 d. atsakovas, būdamas neblaivus, pakeltu tonu plūdo ieškovę necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo, grasino trenkti.

26. Atsakovo ir jo atstovo paaiškinimu, tokį atsakovo elgesį išprovokavo pati ieškovė, nes į atsakovo klausimą, kaip jai sekėsi, mandagiai neatsakė. Teismo vertinimu, tokie atsakovo ir jo atstovo paaiškinimai visiškai nepagrįsti. Kaip nustatyta iš ieškovės paaiškinimų, tą dieną ieškovė tvarkėsi automobilio techninę apžiūrą. Kadangi atsakovas buvo atėmęs iš jos visus anksčiau savo duotus pinigus ir ieškovė daugiau pinigų neturėjo, pinigų techninei apžiūrai jai teko skolintis iš kaimynės liudytojos D. Š. (liudytoja patvirtino šią aplinkybę). Todėl pilnai suprantama, kodėl į neblaivaus atsakovo klausimus kaip jai sekėsi, ieškovė atsakė trumpai – ar tau rūpi? Teismo vertinimu, ne ieškovė, o pats atsakovas, palikęs ieškovę be pinigų ir jos neatsiprašęs, tokiu savo klausimu ją provokavo ir moralės požiūriu neturėjo pagrindo tikėtis mandagaus ieškovės atsakymo.

27. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir atsakovo bei jo atstovo teiginiai, kad atsakovas negrasino ieškovei ją sumušti, o tik sakė, kad gaus nuo kitų, todėl ieškovė neturėjo pagrindo atsakovo bijoti ir kviesti policijos pareigūnus. Nors iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2022-03-23 atsakymo Nr. 20-S matyti, kad atvykus policijos pareigūnams atsakovas nebuvo agresyvus ir elgėsi ramiai, tačiau tai nepaneigia vgarso įraše užfiksuoto fakto, kad iki policijos atvykimo atsakovas grasino ieškovei fiziniu smurtu, ją įžeidinėjo, plūdo, elgėsi agresyviai. Ieškovė neabejotinai turėjo pagrindą apie netinkamą atsakovo elgesį pranešti policijai. atsakovui šio įvykio metu buvo nustatytas 2,22 prom. girtumas, jo elgesys buvo įvertintas kaip neleistinas ir priešingas visuomenės ir jos narių interesams, atsakovas įspėtas.

28. Iš ieškovės pateikto jos telefonu padaryto vaizdo įrašo matyti, kad 2022 m. sausio 22 d. atsakovas yra visiškai neblaivus, negali atsistoti, nueiti į tualetą. Nors atsakovas neatrodo agresyvus, tačiau jo neblaivumas akivaizdus. Iš ieškovės paaiškinimų seka, kad tą naktį ji bijojo nakvoti namuose, glaudėsi pas kaimynę. Iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2022-03-23 atsakymo Nr. 20-S matyti, kad kitą dieną, t.y. 2022-01-23 atsakovas naudojo psichologinį smurtą, t.y. prie jos priekabiavo, kaltino pasisavinus pinigus, sakė, kad apkaltins vagyste. Ieškovei vėl teko kreiptis į policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams nelabai buvo aišku, kas vyksta (galimai ieškovė nesugebėjo tinkamai paaiškinti visų aplinkybių), todėl pareigūnai konstatavo, jog smurtas vartotas nebuvo.

29. Iš atsakovo paaiškinimų seka, kad 2022 m. sausio 22 d. tarp šalių įvyko konfliktas dėl to, kad jis nesutiko duoti ieškovei pinigų buto išlaikymui, kol ji nepasirašys jo surašyto raštelio apie tokių pinigų gavimą, su kuo ieškovė nesutiko, nurodė jam pinigus pervesti į banko sąskaitą. Kitą dieną jis nespėjo pervesti pinigų, todėl vengdamas galimo konflikto, sėdėjo automobilyje ir laukė, kol ieškovė atsiguls. Tuomet gavo ieškovės žinutę, kad ji jo į butą neįleis, nes jis nemoka mokesčių, butas yra įgytas prieš santuoką ir yra jos nuosavybė. Atsakovo teigimu, laikydamas tai savo teisių pažeidimu, jis iškvietė policiją.

30. Tačiau iš Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2022-03-23 atsakymo Nr. 20-S matyti, kad nuo 2020-01-01 iki 2022-03-23 policija buvo kviesta du kartus (2022-01-15 ir 2022-01-23), pagal ieškovės pranešimus dėl atsakovo netinkamo elgesio. Atsakovo pranešimas buvo gautas tik 2022-02-25, kurio turinys neaiškus, atsakovas galimai skundėsi asmeniniais nesutarimais su ieškove, tačiau juo nebuvo pranešta apie jokią nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą (Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato 2022-05-25 atsakymas R. T. Nr. 20-S-3800).

31. Atsakovas taip pat pateikė įrodymus, kad jis yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus, punktualus, sąžiningas darbuotojas, nekonfliktiškas, į darbą nebuvo atvykęs neblaivus. Taip pat pateikė VĮ „Regitra“ pažymą, kad jam grąžintas vairuotojo pažymėjimas 2020-01-22 išlaikius teorijos ir 2021-04-20 išlaikius praktikos egzaminus.

32. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kaip atsakovas charakterizuojamas darbovietėje, tai nepaneigia byloje jau nustatytų faktų apie jo netinkamą agresyvų elgesį šeimoje, girtavimą, ieškovei išsakytus grasinimus smurtu. O ta aplinkybė, kad atsakovui grąžintas vairuotojo pažymėjimas tik patvirtina, kad atsakovas jį buvo praradęs. Ieškovės teigimu, teisę vairuoti atsakovas buvo praradęs dėl to, kad vairavo neblaivus. Atsakovas tos aplinkybės nepaneigė.

33. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

33. Šalys savo teiginius apie kito sutuoktinio netinkamą pareigų vykdymą ar netinkamą elgesį šeimoje privalo pagrįsti leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl šalių santuokos iširimo priežasčių ir sutuoktinių kaltės, vadovaujasi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais kriterijais ir sprendžia, kad atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra įrodyta. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad šalių šeimoje kilusių nesutarimų ir santuokos iširimo pagrindinė priežastis buvo atsakovo elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu - jo girtavimas, sutuoktinės žeminimas, įžeidinėjimai ir grasinimai, sunkiu momentu palikimas be pinigų. Teismo vertinimu, tokiu savo elgesiu atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

34. Tai, kad atsakovas taip pat kaltina atsakovę ir galimai jaučia nuoskaudas dėl jos elgesio (kažkada jos išsakytų priekaištų dėl vairavimo, bendravimo su kaimyne, dėl nenoro švęsti atsakovo gimtadienio (po ilgai trukusio susipykimo), dėl jos parašytos sms žinutės, kad jo į savo butą neįsileis, teismas vertina tik kaip atsakovo subjektyvią nuomonę apie vykusių nesutarimų kilmę, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovė jį žemino, jo nevertino. Kaip paaiškino ieškovė, švęsti atsakovo gimtadienio ji nenorėjo po ilgai trukusio susipykimo, tačiau atsakovą ji pasveikino (atsakovas to neneigė). Pas kaimynę ieškovė eidavo pasiguosti dėl netinkamo atsakovo elgesio, jai yra tekę ir pas ją nakvoti, nes namuose neturėjo ramybės. Sms žinutę ieškovė parašė po daugkartinių konfliktų, kurių priežastis – atsakovo girtavimas ir netinkamas elgesys. Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos aplinkybės objektyviai nesudarė pagrindo santuokos iširimui. Be atsakovo paaiškinimų, byloje nėra kitų įrodymų apie netinkamą atsakovės elgesį, prisidėjusį prie santuokos iširimo. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltės.

35. Nustačius, kad šalys nuo 2022 m. balandžio 30 d. kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, nepalaiko santuokinių ryšių, teismas vertina, kad sutuoktiniams susitaikyti ir toliau kartu gyventi bei išsaugoti šeimą nėra galimybės. Imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti netikslinga, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.64 str.2 d.). Todėl šalių santuoka nutrauktina. Tenkinant ieškinio reikalavimą, kaltu dėl santuokos iširimo pripažintinas atsakovas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

36. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Tiek ieškovas, tiek atsakovė prašė palikti santuokines pavardes. Atsižvelgiant į šalių pozicijas, ieškovei po santuokos nutraukimo jos prašymu paliekama santuokinė pavardė – T, atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama prigimtinė pavardė –T.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

37. Šalys nurodė, kad sau išlaikymo iš kito sutuoktinio po santuokos nutraukimo nereikalauja, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str. 4 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

38. Nagrinėjamu atveju sutuoktinių (t. y. ieškovės ir atsakovo) turto teisinis režimas yra nustatytas 2020-06-26 Ikivedybine sutartimi, patvirtinta Kauno 7 notarų biuro notarės J. V., notarinio registro numeris 7KV-2443. Šalys neturi turto, kurio teisinis režimas būtų nustatytas kitoks, nei numatyta ikivedybinėje sutartyje, reikalavimai dėl turto padalijimo pagal ieškinį ir priešieškinį nėra reiškiami. Todėl konstatuojama, jog dalintino turto nėra.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

39. Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu.

40. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą grindžia tuo, kad dėl atsakovo veiksmų ir šeimos iširimo patyrė neigiamus išgyvenimus, negalėjo užmigti, vartojo raminamuosius. Ieškovė jaučiasi pažeminta, įžeista. Be to, dėl atsakovo kaltės prarado šeimą, emocinį stabilumą, pašlijo jos sveikata.

41. Teismas pripažįsta, jog ieškovės patirti neigiami išgyvenimai, nepatogumai yra neturtinė žala. Kadangi ieškovė neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo kaltės – jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, dėl kurių iširo šalių santuoka, ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas ir tenkintinas.

42. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – neabejotina, kad ieškovė patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės. Tačiau įrodymų apie neigiamų išgyvenimų padarytą poveikį jos fizinei ar psichinei sveikatai ieškovė nepateikė. Todėl teismas neturi pagrindo vertinti, jog dėl neigiamų išgyvenimų buvo sutrikdyta ieškovės sveikata.

43. Sprendžiant dėl neturinės žalos atlyginimo dydžio yra svarbi ir teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose. Kaip nustatyta, ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, kas turėjo įtakos jos savijautai, savivertei, tačiau sveikatos sutrikimų tai nesukėlė. Taip pat nenustatyta, kad ieškovės patirti išgyvenimai trukdė jai užsiimti įprasta veikla. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).

45. Patenkinus ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, o atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmetus, o taip pat patenkinus ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (tik sumažinus priteistiną sumą), teismas sprendžia, jog ieškovės patikslintas ieškinys yra iš esmės patenkintas. Todėl iš bylą pralaimėjusio atsakovo R. T. valstybei priteistinos ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 301, 62 Eur, bei kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis.

46. Iš atsakovo priteistinas valstybei 75 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir 45 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, iš viso 120 Eur (nuo kurių mokėjimo paduodant ieškinį ieškovė buvo atleista). Taip pat byloje susidariusios 8,96 Eur išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovės D. T. (iki santuokos sudarymo K), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., ir atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių r., santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 623, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovo R. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. T. palikti santuokinę pavardę „T“, atsakovui R. T. palikti pavardę „T“.

Priteisti ieškovei D. T. iš atsakovo R. T. 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 301,62 Eur (tris šimtus vieną eurą ir 62 ct) ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ((ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti valstybei iš atsakovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 Eur žyminį mokestį bei 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė