Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-98-744/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-13
Bylos Nr.: 1A-98-744/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19073-2023-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus, Boleslovas Kalainis, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: D. L.
Nukentėjusysis: R. B.

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.8.1.1Tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų paskleidimas (BK 154 str. 1 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.3Dokumentų kaip įrodymų vertinimas
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-744/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19073-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.8.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.4

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,nuteistajam D. L. ir jo gynėjui advokatui S. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL (1000 eurų) dydžio bauda bei paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams bei 20 MGL (1000 eurų) dydžio bauda; paskirtą baudą D. L. įpareigotas sumokėti per 1 metus; D. L. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje buvimo vietoje, laiku nuo 23 val. iki 6 val., skiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; skiriant draudimą – nebendrauti su nukentėjusiuoju R. B.; nukentėjusiojo R. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: iš D. L. priteista nukentėjusiajam R. B. 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R. B. priteista iš R. L. (turėtų būti – D. L.) 1500 eurų proceso išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. D. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir šmeižė R. B. neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, o būtent: 2023 m. gegužės 8 d., apie 13.42 val., internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas straipsnis (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo (D. L.) teiginiai, apie tai, kad R. B. ima kyšius už (duomenys neskelbtini) rengiamus koncertus, kas yra tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažemino R. B..

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį ir dydį.

2.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. nurodo, kad jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Teismas analizavo jo parodymus teisme, citavo nukentėjusiojo, dviejų liudytojų parodymus, išvardino bylos duomenis, tačiau visiškai nemotyvavo, kaip tariamai „nuoseklūs“ nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas laikė įrodymais, pagrindžia jo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Atsižvelgiant į jo parodymus, teismui tereikėjo visus bylos duomenis (kuriuos teismas laikė įrodymais) vertinti per nekaltumo prezumpcijos prizmę ir abejones traktuoti jo (kaltinamojo) naudai, nes šioje byloje yra vien abejonės, nukentėjusio nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai, galimai suinteresuoto liudytojo V. J. parodymai, tačiau teismas ne tik tinkamai nemotyvavo nuosprendžio, bet ir šių abejonių bei prieštaravimų nepašalino.

2.2. Nuteistojo D. L. nuomone, teismas skundžiamame nuosprendyje jo kaltę grindė vieninteliu įrodymu – suinteresuoto bylos baigtimi nukentėjusiojo R. B. nenuosekliais parodymais. Visi kiti teismo išvardintieji duomenys, kuriuos teismas pripažino įrodymais, yra prieštaringi, prieštaravimai nepašalinti, tik prielaidos ir nepagrindžia jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio l dalyje. Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis nėra įtikinamas, kadangi jame nurodytos išvados nepagrįstos patikimais ir neginčijamais įrodymais, liko nepašalinti prieštaravimai. Teismas nuosprendžio nemotyvavo, nenurodė nusikalstamų veikų sudėčių buvimo, tik nurodė galimą tiesioginę tyčią, o kitų nusikalstamos veikos sudėties elementų neanalizavo ir neįrodinėjo. Teismas tik paargumentavo dėl BK 154 dispozicijos ir jos galimą sudėties požymių atskleidimą per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, tačiau kaip tai susiję su jam (D. L.) inkriminuotos veikos sudėtimi, nuosprendyje nepasisakė.

2.3. Nuteistojo teigimu, byloje ištirtais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad tarp jo ir nukentėjusiojo R. B. yra kilę konfliktai dėl nukentėjusiojo ne tik nepagrįstų reikalavimų sudarytų sutarčių vykdymui organizuojant koncertus, bet apšmeižiant jį savivaldybės komisijai, kad jis negautų leidimo organizuoti renginius. Dėl kilusių konfliktų aplinkybių kiekvienas davė prieštaringus parodymus (nukentėjusysis sau naudingus parodymus), ką patvirtina byloje esantys įrodymai, ir kurių teismas neanalizavo bei nevertino (tik išvardino juos, nenurodydamas jų įrodomosios reikšmės).

2.4. Apelianto nuomone, esant byloje išvardintiems įrodymams, teismas privalėjo tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą ir nuspręsti, kad jis, turėdamas informacijos apie R. B. neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, paskleidė spaudoje ne informaciją, o remdamasis jam žinomais faktais, kurių egzistavimo tikrovėje šiuo konkrečiu atveju teismui nėra galimybių paneigti dėl objektyvių įrodymų buvimo, tiesiog išsakė savo nuomonę bei pateikė jam žinomų faktų vertinimą. Tuo tarpu teismas nors ir motyvavo, kad jis „paskleidė apie tariamą korupcinio pobūdžio faktą visuomenės informavimo priemonėse“, bet priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi, per visuomenės informavimo priemonę jis paskleidė ne tikrovės neatitinkančią informaciją ir nešmeižė R. B. apie jo padarytus tyčinius nusikaltimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis veikė tyčia, norėdamas paskleisti apie nukentėjusįjį žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. Jis paskleidė ne informaciją, o remdamasis tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę, pateikė jam žinomų faktų vertinimą ir komentarus. Savo pasakytų žodžių apie R. B. teisingumą jis patvirtino savo parašu, būdamas įspėtas pagal įstatymą dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Tačiau teismas šioje byloje nedarė atskyrimo tarp informacijos ir faktų, nes vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių - tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas. Apelianto teigimu, faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Tačiau nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, o jis, pateikdamas informaciją, rėmėsi turimais faktais. Tačiau teismas tokių atribojimų netaikė, nors privalėjo padaryti pagrįstą išvadą, kad jo pasisakymai visuomenės informavimo priemonėse apie R. B. yra vertinamojo pobūdžio nuomonė apie faktus.

2.5. Nuteistasis D. L. nurodo, kad tai, jog jis į teisėsaugos organus dėl R. B. veiksmų kreipėsi praėjus gan ilgam laiko tarpui nuo įvykių dėl koncertų rengimo ir po šio kreipimosi bendravo su visuomenės informavimo priemone, niekaip nepatvirtina buvus jo tyčią apšmeižti nukentėjusį R. B.. Kadangi šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, ir nustačius tik informacijos paskleidimo faktą, bet nesant jo veiksmuose nustatytos tyčios paskleisti apie R. B. žeminančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, teismas turėjo konstatuoti, kad jam inkriminuotas nusikaltimas nepasitvirtino. Taigi jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties požymių, jis nepadarė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, todėl teismas jo atžvilgiu turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir padarė esminių BPK pažeidimų, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pagrįstas ir teisėtas, o skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje BK 154 straipsnio taikymo aiškinimas neatitinka Lietuvos teismų praktikos šmeižimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2005, 2K-7-545/2005, 2K-592/2006 ir kt.).

2.6. Apelianto tvirtinimu, teismas nurodė nuosprendyje, kad remiasi nukentėjusiojo parodymais, tačiau nukentėjusiojo R. B. parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes jis ne tik nebuvo nuoseklus, bet ir keitė savo parodymus pagal situaciją. Nukentėjusysis, keršydamas jam už patikrintų faktų paviešinimą, ne tik apšmeižė jį (duomenys neskelbtini), kad jis yra nepatikimas ir kad jam nebūtų išduotas leidimas organizuoti koncertą, bet ir tikrovės neatitinkančiu pareiškimu 2023 m. birželio 26 d. kreipėsi į policiją, kad jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio l dalyje, ir darė jam poveikį, jog jis pakeistų parodymus ikiteisminiame tyrime, ir kad grasino susidoroti su juo. Tačiau pats peržiūrėjęs vaizdo įrašą liudytojo papildomos apklausos metu 2023 m. birželio 20 d. pakeitė parodymus, jog nebegrasino jam susidorojimu, dėl ko 2023 m. birželio 26 d. nutarimu buvo atsisakyta pagal jo pareiškimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio R. B. neskundė.

2.7. Apeliantas pažymi, kad liudytoja L. R. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) kultūrinių renginių vadybininke, yra palydėjusi jį pas direktorių ir jis tiesiogiai tarėsi su direktoriumi dėl koncertų vedimo. Teismui nekilo klausimų, ko gi lydėti jį pas direktorių, jeigu sutartis paruošdavo ji ir jos jau būdavo direktoriaus pasirašytos. Minėta liudytoja nurodo, kad buvo įsiskolinimų dėl vykusių koncertų ir buvo mokama ne tik pavedimu, bet ir grynaisiais, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo šios aplinkybės nesudomino, jokie dokumentai neišreikalauti, ir jų byloje nėra. Nuteistojo teigimu, liudytojai L. R. antrino ir liudytojas V. J., kuris nurodė dar įdomesnių aplinkybių (ir kurios patvirtina jo parodymus), jog tariamai buvo jo (D. L.) įsiskolinimas už rengtus koncertus, ir jis pats asmeniškai nuvyko pas direktorių R. B. išsiaiškinti dėl tariamos 700 eurų skolos bei jis su draugais padengė tą įsiskolinimą. Tačiau ir šios aplinkybės nei ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nei teismo liko neįvertintos, jokie tokius parodymus pagrindžiantys įrodymai nesurinkti, aplinkybės netirtos. Netirta ir tai, ar minėtas liudytojas dėl asmeninio keršto neapkalbėjo jo, taip siekdamas palengvinti gynybą nukentėjusiajam nuo masinės informacijos priemonėse paviešintų faktų.

2.8. Apelianto nuomone, jeigu teismas būtų ištyręs rašytinį įrodymą – 2023 m. gegužės 15 d. STT nutarimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra byloje (1 t., b. l. 113-119), būtų gavęs informacijos apie tai, kad jis davė teisingus parodymus, ir nukentėjusiojo parodymus būtų įvertinęs kritiškai. Nesant kitų objektyvių duomenų ir nevertinant esančių reikšmingų bylos įrodymų, teismui apkaltinamojo nuosprendžio priimti jo atžvilgiu nėra ir nebuvo teisinio pagrindo. Todėl teismas netinkamai įvertino įrodymus, remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą.

2.9. Nuteistojo D. L. manymu, net jei jis apšmeižė R. B. ir pažemino jo garbę bei orumą, jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-263-/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012 ir kt.), tai yra nukentėjusysis savo pažeistas teises gali ginti civiline tvarka. Nesant jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, baudžiamasis procesas nebuvo galimas, todėl reikėjo vadovautis nekaltumo prezumpcija, kaip nurodyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-128-699/2017). Priešingu atveju, yra pažeidžiamas in dubio pro reo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Teisingumo reikalavimas taikomas visam bylos tyrimui, įskaitant ir pirmines proceso stadijas, nagrinėjimą pirmosios, apeliacinės ar net kasacinės instancijos teismuose. Byloje Sipavičius prieš Lietuvą 2002 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas priminė, kad „proceso teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į proceso visumą“. Šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nesilaikė.

2.10. Nuteistojo teigimu, nukentėjusysis savo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos nepagrindė, nepateikė jokių įrodymų civiliniam ieškiniui pagrįsti, išskyrus nurodytą jo sumenkintą reputaciją. Esant nepagrįstam nuosprendžiui ir nesant jo kaltės pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys turėjo būti atmestas ir nukentėjusiojo turėtos išlaidos nepripažintos proceso išlaidomis.

2.11. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio l dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, jam paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta 20 MGL (1000 eurų) dydžio bauda bei skyrė galutinę bausmę – 1 metų laisvės apribojimo bausmę bei 20 MGL (1000 eurų) baudą, nors, nuteistojo nuomone, teismas turėjo vadovautis BK 64 straipsniu ir bausmes subendrinti apėmimo būdu. Be to, teismas neleido jam vykdyti kitu nuosprendžiu paskirtos bausmės – sumokėti 1000 eurų baudą, nes yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir areštuotos visos jo sąskaitos, todėl jis negali atlikti jokių piniginių operacijų. Jis teismo prašė panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, kad galėtų sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, tačiau 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi jo prašymas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestas. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta intensyvi priežiūra, nors teismas turėjo duomenis apie tai, kad jis dirba vairuotoju - ekspeditoriumi, jo darbas yra susijęs su kelionėmis ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje. Taigi nuosprendžiu paskyrus jam intensyvią priežiūrą, jis neteks darbo, neteks pragyvenimo šaltinio, o tuo pačiu negalės sumokėti teismo nuosprendžiais paskirtų baudų. Todėl jam paskirta bausmė yra per griežta.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. B. prašo pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį – skirti D. L. laisvės atėmimą šešiems mėnesiams ir visiškai patenkinti jo (R. B.) civilinį ieškinį, priteisiant jam 50000 eurų ir teismo išlaidas.

3.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nei byloje pateiktų įrodymų, charakterizuojančių teisiamąjį, nei jo pavojingumo laipsnio. Nukentėjusiojo R. B. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 7 d. D. L. užpuolė jį darbo vietoje, grasino susidorojimu ir reikalavo pakeisti parodymus. Prokuratūra ikiteisminio tyrimo dėl poveikio liudytojui nepradėjo, tačiau sugriežtino kardomosios priemonės sąlygas. Viso teismo proceso metu D. L. aktyviai ir viešai demonstravo jam ir jo atstovui advokato padėjėjui panieką, juos įžeidinėjo. Visa tai D. L. transliavo viešai savo „(duomenys neskelbtini)“ platformos paskyroje, o būtent: 2023 m. spalio 18 d. prieš posėdį jis į „(duomenys neskelbtini)“ viešą grupę patalpino transliaciją prieš teismo posėdį. Toje transliacijoje D. L. jį vadina „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) vadina jį (R. B.)), filmavo jį be jo leidimo, vadino „(duomenys neskelbtini)“, kabinėjosi prie jo, tyčiojosi, vadino jį ir jo advokatą „(duomenys neskelbtini)“, savo transliacijos žiūrovų jis klausė „(duomenys neskelbtini)“ (apie R. B. ir jo atstovą), nubloškė nuo stalo jo (R. B.) atstovo telefoną, apie ką jo atstovas padarė teismui pareiškimą, „(duomenys neskelbtini)“ (apie R. B.); siūlė eiti „į ringą“. Po 2023 m. spalio 18 d. posėdžio D. L. vėl transliavo viešai internete, minėjo, kad jis „(duomenys neskelbtini)“ (apie R. B.), „(duomenys neskelbtini)“ (apie R. B. ir jo atstovą), „(duomenys neskelbtini)“, juokėsi, šaipėsi, labai džiaugėsi. Po 2023 m. spalio 18 d. posėdžio D. L. parašė savo „(duomenys neskelbtini)“, kad „(duomenys neskelbtini)“. Šis įrašas yra prijungtas prie bylos. 2023 m. lapkričio 10 d. jis vėl savo „(duomenys neskelbtini)“ paskyroje tyčiojosi iš jo (R. B.), vadino „(duomenys neskelbtini)“ ir vėl skelbė, kad jis yra korumpuotas padugnė. Tas jo „(duomenys neskelbtini)“ įrašas pristatytas į bylą. 2023 m. lapkričio 20 d. posėdyje D. L. atvirai, dalyvaujant žurnalistams, filmuojant kamerai jo (R. B.) atstovą vadino šiukšle ir toliau jį (R. B.) keikė ir kaltino kyšininkavimu. Visi tie jo keikimai ir šmeižtai buvo parodyti per (duomenys neskelbtini), išėjo straipsnis. Savo „(duomenys neskelbtini)“ D. L. kaltino kyšininkavimu ne tik jį (R. B.), bet ir teisėją (duomenys neskelbtini), darbo inspekcijos, FNTT darbuotojus. D. L. juokiasi ir atvirai demonstruoja teismui savo panieką, baudų, paskirtų kitose bylose, nemoka, turto neturi. Todėl jis be jokios baimės tyčiojasi ir šmeižia. Jis (R. B.) buvo priverstas viso bylos nagrinėjimo metu kentėti jo įžeidinėjimus, keiksmus ir insinuacijas teisme.

3.2. Nukentėjusiojo teigimu, D. L. yra teistas už sukčiavimą, teistumas išnykęs, taip pat jis nuteistas naujoje byloje už viešosios įstaigos turto sugadinimą. Tačiau jis neparodė gailesčio dėl savo veiksmų, todėl, nukentėjusiojo nuomone, D. L. būtinas realus bausmės atlikimas ir izoliacija nuo visuomenės. Jo pateikto 50000 eurų civilinio ieškinio patenkinimas kompensuotų ne žalą, o atstatytų jo reputaciją visuomenėje ir tokio civilinio ieškinio patenkinimas nesukels nė mažiausių nepatogumų D. L., nes jis jo vis tiek neatlygins.

3.3. Nukentėjusysis R. B. pažymi, kad 2023 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) portalas ir televizija paskelbė straipsnį ir reportažą, kur matosi, kaip 2023 m. lapkričio 20 d. teisme linksminosi D. L., kaip jis keikė jo (R. B.) atstovą. Ši medžiaga atsirado bylą išnagrinėjus, todėl nebuvo teismui pateikta anksčiau. Tačiau, nukentėjusiojo nuomone, šie įrodymai turi būti prijungti ir išnagrinėti, nes jie įrodo, kad be realaus laisvės atėmimo D. L. bausmės tikslai pasiekti nebus.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo D. L. ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. L. ir jo gynėjas advokatas S. B. prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir D. L. išteisinti, o nukentėjusiojo R. B. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras Vytautas Budris prašė nuteistojo D. L. ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

7. Nuteistasis D. L. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė už šios nusikalstamos veikos padarymą, taip pat paskyrė per griežtą bausmę ir be pagrindo iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis R. B. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. L. paskirta bausme ir civilinio ieškinio išsprendimu, mano, kad D. L. paskirta bausmė yra per švelni, o jo (nukentėjusiojo R. B.) civilinis ieškinys turi būti tenkintas visa apimtimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo D. L. ir nukentėjusiojo R. B. apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo ir D. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje

Žemesnės instancijos teismas

8. Pažymėtina, kad įrodymus teismas įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.). Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

9. Įvertinus bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas D. L. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė dėl D. L. kaltės padarius šį jam inkriminuotą nusikaltimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. L. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, tai yra apklausė patį nuteistąjį (tuo metu – kaltinamąjį) D. L., nukentėjusįjį R. B., liudytojus L. R., V. J., ištyrė (išvardino) dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė procesinių pažeidimų, laikėsi BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę, padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo D. L. kaltumą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visos bylos aplinkybės išsamiai išnagrinėtos, laikantis objektyvumo, teisingumo ir rungimosi principų. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo D. L. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, pagrįsta nuosprendyje išdėstytų bei įvertintų įrodymų visetu. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl faktinių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka ir siekdama nustatyti byloje tiesą, nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti papildomus dokumentus (sutarčių, sudarytų tarp įstaigos (duomenys neskelbtini) ir D. L. ar jo atstovaujamų įmonių dėl koncertų rengimo (duomenys neskelbtini), kopijas, taip pat dokumentų, patvirtinančių mokėjimus pagal minėtas sutartis bei susirašinėjimų tarp sutarčių šalių dėl minėtų sutarčių vykdymo kopijas) bei tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą (kurioje 2023 m. gegužės 15 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2023 m. gegužės 4 d. D. L. pranešimą visų dokumentų kopijas) iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini).

10. Baudžiamuoju įstatymu uždrausta veika šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas per visuomenės informavimo priemonę paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, arba šmeižė asmenį, neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra duomenų, faktų konstatavimą apie asmenį, jo veiksmus, elgesį (ar reiškinius, įvykius). Sprendžiant BK 154 straipsnio taikymo klausimą, svarbu atskleisti šmeižimo turinį, atriboti informaciją (duomenis, faktus) nuo nuomonės. Duomenims, faktams taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė – tai kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į juos; nuomonei būdingas subjektyvumas, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, o tai reiškia, kad informacija yra netikra, melaginga. Paskleidimu suprantama tai, kad informacija apie kitą žmogų tapo žinoma kitiems asmenims (ar asmeniui), nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ir kokia forma kaltininkas ją pranešė, pateikė (paskleidė). Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla, jei BK 154 straipsnyje apibūdintą informaciją jos skleidėjas suvokė kaip turinčią atitinkamas savybes (neatitiktį tikrovei, niekinantį ar žeminantį pobūdį arba galinčią pakirsti pasitikėjimą žmogumi) ir norėjo paskleisti būtent tokią informaciją. Taigi, turi būti nustatyta tiesioginė tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad darant išvadas apie šmeižimo sudėtį sudarančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą būtina išnagrinėti bylos aplinkybių visumą, be kita ko, įvertinti paskleistų teiginių kontekstą, formuluotes, informacijos skleidėjo motyvus ir tikslus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmuo, įgyvendindamas teises ir pareigas savo veikloje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis), kartu būtina nustatyti pusiausvyrą tarp vieno asmens teisės (laisvės) pateikti informaciją, reikšti kritiką ir šios teisės ribojimo ginant kritikuojamo asmens teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-1073/2018, 2K-58-222/2018, 2K-253-458/2020).

11. Šmeižimo nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, o tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018, 2K-253-458/2020).

12. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, D. L. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad per visuomenės informavimo priemonę (internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje) šmeižė R. B., neva šis padarė tyčinį nusikaltimą (straipsnyje buvo paskelbti D. L. teiginiai, apie tai, kad R. B. ima kyšius už (duomenys neskelbtini) rengiamus koncertus). Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. L. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neginčija fakto, kad jis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, tik nesutinka su teisiniu jų vertinimu. Taigi nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos sudėties požymių analizė nagrinėjant nuteistojo D. L. apeliacinį skundą reikalinga tiek, kiek ji susijusi su paskleistos informacijos vertinimu (ar ji melaginga ir žeminanti nukentėjusįjį) bei nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės (kaltininko tyčios ir tikslo) vertinimu.

13. Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis, turėdamas informacijos apie R. B. neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus, paskleidė per visuomenės informavimo priemonę ne tikrovės neatitinkančią informaciją, o remdamasis jam žinomais tikrovėje egzistuojančiais faktais, tiesiog išsakė savo nuomonę bei pateikė jam žinomų faktų vertinimą, jo pasisakymai visuomenės informavimo priemonėse apie R. B. yra vertinamojo pobūdžio nuomonė apie faktus. Tačiau šie nuteistojo D. L. teiginiai nelaikytini pagrįstais.

14. Nuteistasis D. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme pats tvirtino, kad per visuomenės informavimo priemonėje jo paskelbta informacija apie R. B., tai yra kad jis kyšininkauja, yra tiesa (ne nuomonė) (1 t., b. l. 186-187, 2 t., b. l. 56-57). Be to, tai, kad D. L. paskelbė per visuomenės informavimo priemonę R. B. šmeižiančią informaciją (ne nuomonę) yra įrodyta nukentėjusiojo R. B., liudytojų L. R. ir V. J. parodymais, rašytine bylos medžiaga.

15. Nukentėjusysis R. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, šiam muziejui priklauso (duomenys neskelbtini). D. L. rengdavo renginius (duomenys neskelbtini). Visus reikalus su D. L. dėl renginių derino jo įstaigos darbuotojai. Dėl kiekvieno renginio buvo sudaroma nauja sutartis, kurioje buvo numatytas apmokėjimas už renginį vilos parke, už komunalinius patarnavimus, elektrą ir t. t., taip pat reikėjo mokėti už pasiruošimo valandas. Su D. L. nuolat kildavo problemų dėl atsiskaitymo už renginius, todėl kilus įtarimams, kad D. L. gali nesumokėti pinigų už renginį – „(duomenys neskelbtini)“ koncertą, buvo paprašyta pastarojo sumokėti avansą iki renginio, tai yra pusę sumos už renginį, likusius pinigus D. L. turėjo sumokėti po renginio. Tačiau D. L. nenorėjo mokėti avanso, todėl po sutarties parengimo, jis D. L. pareiškė, kad jei nebus sumokėtas avansas, jis neleis rengti renginio. Avansą sumokėjo kartu su D. L. buvę du vyrai. Jokių pinigų iš D. L. asmeniškai sau jis nereikalavo ir neėmė. Pagal sudarytas sutartis pinigai už renginius buvo sumokami pavedimu, dalis pinigų buvo sumokėta grynais, tačiau visi įstaigoje gauti pinigai buvo įforminti buhalteriniais dokumentais. Apart nuomos, dar buvo mokama parama vilai. Sutartis buvo oficialiai suforminta ir pinigai buvo sumokėti. Paramos sutartis buvo sudaryta su D. L.. Sutartyje buvo nurodyta fiksuota suma ir kam būtent šie pinigai bus panaudoti. Paramos gavėju buvo įvardintas (duomenys neskelbtini). Jokio kyšio nėra priėmęs ar reikalavęs iš D. L. (2 t., b. l. 57-59). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nukentėjusysis R. B. nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45-46). Nukentėjusiojo R. B. viso proceso metu duotus nuoseklius parodymus patvirtina ir liudytojų L. R. ir V. J. parodymai.

16. Liudytoja L. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) kultūrinių renginių vadybininke. Su D. L. ar jo atstovaujamomis įmonėmis buvo sudarytos kelios sutartys organizuoti ir rengti popmuzikos atlikėjų koncertus (duomenys neskelbtini). Tačiau atsirado problemų dėl atsiskaitymų pagal minėtas sutartis, buvo vėluojama su atsiskaitymais. Dėl vėlavimo atsiskaityti D. L. buvo siunčiami priminimai, raginimai, laiškai, buvo skambinama. Apmokėjimai buvo vykdomi grynais ir pavedimu. Priimant grynuosius pinigus, yra išrašomas kasos pajamų orderis. Socialinio tinklo platformoje „(duomenys neskelbtini)“ matė D. L. straipsnį, kuriame jis kaltino direktorių R. B. ėmusį kyšį (2 t., b. l. 84-85).

17. Liudytojas V. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad kartu su D. l. rengdavo koncertus (duomenys neskelbtini), kartu su D. L. buvo organizavęs tik vieną „(duomenys neskelbtini)“ koncertą. Tačiau D. L. anksčiau ten buvo organizavęs kitų atlikėjų koncertus. Su direktoriumi R. B. derybas dėl „(duomenys neskelbtini)“ koncerto rengimo vedė D. L. ir jis iš D. L. sužinojo, kad R. B. neleido organizuoti šio koncerto. Todėl jis pats asmeniškai nuvyko pas direktorių R. B. ir sužinojo, kad D. L. yra skolingas 700 eurų už anksčiau surengtus koncertus. Jis su draugais padengė tą įsiskolinimą ir direktorius leido surengti koncertą. Sutartį pasirašė D. L., tačiau ar buvo atsiskaityta su (duomenys neskelbtini) po koncerto, jis nežino. Apie jokio kyšio davimą ar kyšio reikalavimą D. L. jam nieko nepasakojo (2 t., b. l. 96-97). Nors liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jam D. L. nurodė, jog R. B. reikalauja 750 eurų kyšio, jog viloje įvyktų „(duomenys neskelbtini)“ koncertas, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad nuvykus pas R. B. jis sužinojo, kad D. L. yra skolingas 750 eurų už anksčiau surengtus koncertus, be to, organizuojant (duomenys neskelbtini)“ koncertą ir dažnai susitinkant su R. B. susitikimų metu R. B. niekada nesakė ir neužsiminė apie kyšį (1 t., b. l. 78-79).

Žemesnės instancijos teismas

18. Nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. B. ir liudytojų L. R. bei V. J. parodymus siūloma vertinti kritiškai, tačiau tam nėra objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo R. B. ir minėtų liudytojų viso proceso metu duotus parodymus kitų bylos duomenų kontekste, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabejojo nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymų patikimu, jais patikėjo ir rėmėsi. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog nukentėjusysis R. B. ir liudytojai L. R. bei V. J. galėjo duoti neobjektyvius parodymus. Tai, kad tarp nuteistojo D. L. ir nukentėjusiojo R. B. anksčiau yra kilę konfliktų (nesutarimų) dėl sutarčių, sudarytų tarp (duomenys neskelbtini) ir D. L. atstovaujamų įmonių, vykdymo organizuojant renginius, bei R. B. apibūdinant D. L. kaip nepatikimą asmenį (duomenys neskelbtini), svarstant klausimą dėl leidimo organizuoti renginius, taip pat R. B. kreipiantis su pareiškimu į policiją dėl D. L. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio l dalyje, nepaneigia nukentėjusiojo R. B. parodymų patikimumo. Nukentėjusysis ir minėti liudytojai parodymus pirmosios instancijos teisme davė būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, dėl esminių byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių jų parodymai buvo iš esmės nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 2 dalis) – tai iš (duomenys neskelbtini) išreikalauti papildomi dokumentai (sutarčių, sudarytų tarp (duomenys neskelbtini) ir D. L., ar jo atstovaujamų įmonių dėl koncertų rengimo (duomenys neskelbtini), kopijos, taip pat dokumentų, patvirtinančių mokėjimus pagal minėtas sutartis bei susirašinėjimų tarp sutarčių šalių dėl minėtų sutarčių vykdymo kopijos) bei Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) gauta tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga (dokumentų kopijos).

19. Remiantis iš (duomenys neskelbtini) gautų dokumentų kopijomis (2 t., b. l. 131-231) matyti, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir D. L. (ar jo motinos S. L.) atstovaujamų įmonių (MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudarytos 8 sutartys dėl įvairių renginių organizavimo (duomenys neskelbtini) parke bei 2021 m. gegužės 20 d. paramos sutartis.

20. 2020 m. rugsėjo 1 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. L., buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl renginio „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 23 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 172). Šioje sutartyje buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, turto nuomos mokestis, sumokėjimo terminas (bendra turto nuomos kaina sutartyje nurodyta – 1125 Eur, ši suma (duomenys neskelbtini) turėjo būti sumokėta iki 2020 m. spalio 2 d.). Tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) pateiktą sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 173) apmokėjo tik 2020 m. spalio 29 d. (2 t., b. l. 175), tai yra ženkliai praleidus sutartą atsiskaitymo terminą, nors 2020 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. R. siuntė D. L. elektroninį laišką, primindama apie pradelstą renginio apmokėjimą (2 t., b. l. 174).

21. 2021 m. gegužės 20 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl „(duomenys neskelbtini)“ koncerto 2021 m. birželio 18 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 176-178). Šioje sutartyje taip pat buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, parko erdvės suteikimo renginiui kaina, komunalinių mokesčių suma, avanso dydis, užstato dydis, sumokėjimo terminai (bendra parko erdvės suteikimo mokesčio suma sutartyje nurodyta – 1875 Eur, kuri (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po renginio (iki 2021 m. liepos 2 d.), avansas – 937,50 Eur, kurį (duomenys neskelbtini) reikėjo sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (iki 2021 m. birželio 3 d.), 3000 Eur užstatas, kurį reikėjo sumokėti ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki renginio (iki 2021 m. birželio 15 d.)). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. birželio 1 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 937,50 Eur avansą (2 t., b. l. 183) ir pagal 2021 m. birželio 21 d. (duomenys neskelbtini) pateiktą sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 184) 2021 m. birželio 29 d. apmokėjo likusią 937,50 Eur dalį už renginį (2 t., b. l. 185).

22. 2021 m. gegužės 20 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), taip pat buvo sudaryta paramos sutartis (2 t., b. l. 229), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2021 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) pervesti 1500 Eur paramą (duomenys neskelbtini) vykstančioms veikloms įgyvendinti. Tačiau sutartu laiku parama (duomenys neskelbtini) nebuvo pervesta.

23. 2021 m. liepos 14 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. K. koncerto 2021 m. liepos 27 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 186-188). Šioje sutartyje taip pat buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, parko erdvės suteikimo renginiui kaina, komunalinių mokesčių suma, avanso dydis, sumokėjimo terminai (bendra parko erdvės suteikimo mokesčio suma sutartyje nurodyta – 1312,50 Eur, kuri (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po renginio (iki 2021 m. rugpjūčio 10 d.), avansas – 656,25 Eur, kurį (duomenys neskelbtini) reikėjo sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (iki 2021 m. liepos 28 d.)). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, 2021 m. liepos 14 d. (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. R. siuntė MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį laišką, primindama apie pradelstą paramos sutarties apmokėjimą ir kad neįvykdžius šios sutarties koncertai bus draudžiami (2 t., b. l. 189). MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 656,25 Eur avansą už K. K. koncertą (2 t., b. l. 190), tačiau 2021 m. liepos 26 d. (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. R. vėl siuntė MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį laišką, primindama, kad paramos sutarties suma dar negauta ir kad neįvykdžius šios sutarties koncertas nebus leidžiamas (2 t., b. l. 191). 2021 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)) dėl likusios 656,25 Eur dalies už renginį apmokėjimo (2 t., b. l. 192), tačiau laiku, tai yra iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. ši sąskaita faktūra nebuvo apmokėta. 2021 m. rugpjūčio 17 d. (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. R. vėl siuntė MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį laišką, primindama, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ muziejui dar skolingi 656,25 Eur (2 t., b. l. 193-194). Tik 2021 m. rugpjūčio 19 d. D. L. sumokėdamas grynais pinigais padengė 656,25 Eur skolą už K. K. koncertą (2 t., b. l. 195).

24. 2021 m. rugpjūčio 19 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl G. V. koncerto 2021 m. rugpjūčio 20 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 196-198). Šioje sutartyje buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, parko erdvės suteikimo renginiui kaina, komunalinių mokesčių suma, avanso dydis, sumokėjimo terminai (bendra parko erdvės suteikimo mokesčio suma sutartyje nurodyta – 750 Eur, kuri (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po renginio (iki 2021 m. rugsėjo 3 d.), avansas – 375 Eur, kurį (duomenys neskelbtini) reikėjo sumokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 19 d.). MB „(duomenys neskelbtini)“ renginių organizatorius D. L. 2021 m. rugpjūčio 19 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 375 Eur avansą už G. V. koncertą (2 t., b. l. 199). 2021 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 200) dėl likusios 375 Eur dalies už renginį apmokėjimo, tačiau laiku, tai yra iki 2021 m. rugsėjo 3 d. ši sąskaita faktūra nebuvo apmokėta.

25. 2021 m. rugpjūčio 31 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl grupių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ koncerto 2021 m. rugsėjo 2 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 201-203). Šioje sutartyje buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, parko erdvės suteikimo renginiui kaina, komunalinių mokesčių suma, avanso dydis, sumokėjimo terminai (bendra parko erdvės suteikimo mokesčio suma sutartyje nurodyta – 1500 Eur, kuri (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po renginio (iki 2021 m. rugsėjo 16 d.), avansas – 750 Eur, kurį (duomenys neskelbtini) reikėjo sumokėti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (iki 2021 m. rugsėjo 2 d.)). 2021 m. rugsėjo 3 d. (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 204) dėl 1500 Eur už renginį apmokėjimo, tačiau laiku, tai yra iki 2021 m. rugsėjo 16 d. ši sąskaita faktūra nebuvo apmokėta. Todėl 2021 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) darbuotoja L. R. siuntė MB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninį laišką, primindama, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ muziejui dar skolingi 1875 Eur (Eur eurų už „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ koncertą ir 375 Eur už G. V. koncertą) (2 t., b. l. 205). Pagal 2021 m. spalio 6 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą buvo parengti dokumentai dėl įsipareigojimo šią 1875 Eur skolą padengti dalimis iki 2021 m. gruodžio 31 d. (2 t., b. l. 206-208). Tačiau ši skola iki nurodytos datos nebuvo grąžinta.

26. 2022 m. gegužės 27 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl K. K. koncerto 2022 m. gegužės 28 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 209-211). Šioje sutartyje buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, parko erdvės suteikimo renginiui kaina, komunalinių mokesčių suma, avanso dydis, skola, sumokėjimo terminai (bendra parko erdvės suteikimo mokesčio suma sutartyje nurodyta – 1500 Eur, kuri (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po renginio (iki 2022 m. birželio 10 d.), avansas – 750 Eur, kurį (duomenys neskelbtini) reikėjo sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos (iki 2022 m. birželio 10 d.), skola – Eur eurai, kurią reikėjo sumokėti iki 2022 m. gegužės 27 d.). 2022 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą faktūrą (serija (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 212) dėl 1500 Eur už renginį apmokėjimo. 2022 m. gegužės 27 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), taip pat buvo sudaryta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 213-214), pagal kurią MB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) pervesti 225 Eur paramą (duomenys neskelbtini) vykstančioms veikloms įgyvendinti. 2022 m. gegužės 27 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo laikinai direktoriaus pareigas einančios V. Š., MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas trišalis susitarimas, pagal kurį buvo sutarta, kad bilietų platintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų parko erdvės suteikimo mokesčio dalį bei įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, kuris yra 3000 Eur, o likusią parko erdvės suteikimo mokesčio dalį 600 Eur bilietų platintojas sumoka už J. S. koncertą, kuris vyks 2022 m. birželio 30 d. (2 t., b. l. 215-216). 2022 m. gegužės 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo (duomenys neskelbtini) 3000 Eur pagal trišalį susitarimą (2 t., b. l. 217).

27. 2022 m. birželio 28 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. S. koncerto 2022 m. birželio 30 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 218-220). Šioje sutartyje buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, parko erdvės suteikimo renginiui kaina, komunalinių mokesčių suma, avanso dydis, sumokėjimo terminai (bendra parko erdvės suteikimo mokesčio suma sutartyje nurodyta – 1500 Eur, kuri (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po renginio (iki 2022 m. liepos 14 d.), avansas – 750 Eur, kurį (duomenys neskelbtini) reikėjo sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (iki 2022 m. liepos 5 d.). 2022 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 221) dėl 1500 Eur už renginį apmokėjimo. 2022 m. birželio 28 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės S. L. (D. L. motinos), ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas trišalis susitarimas, pagal kurį buvo sutarta, kad bilietų platintojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėtų parko erdvės suteikimo mokestį 1500 Eur (duomenys neskelbtini) tiesiogiai (2 t., b. l. 222-223). 2022 m. birželio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo (duomenys neskelbtini) 2100 Eur (1500 Eur pagal 2022 m. birželio 28 d. trišalį susitarimą ir 600 Eur pagal 2022 m. gegužės 27 d. trišalį susitarimą) (2 t., b. l. 224).

28. 2022 m. rugpjūčio 23 d. tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo direktoriaus R. B., ir MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus D. L., buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pokalbių šou 2022 m. rugpjūčio 24 d. organizavimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 225-226). Šioje sutartyje buvo sutarta parko nuomos kaina ir trukmė, parko erdvės suteikimo renginiui kaina, komunalinių mokesčių suma, ilgalaikio turto nuomos kaina, avanso dydis, sumokėjimo terminai (bendra parko erdvės suteikimo mokesčio suma sutartyje nurodyta – 750 Eur, kuri (duomenys neskelbtini) turėjo būti baigta sumokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po renginio (iki 2022 m. rugsėjo 7 d.), avansas – 625 Eur, kuriuos (duomenys neskelbtini) reikėjo sumokėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos (iki 2022 m. rugpjūčio 30 d.). 2022 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą faktūrą ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 227) dėl 1250 Eur už renginį apmokėjimo. 2022 m. rugpjūčio 23 d. D. L. sumokėdamas grynais pinigais apmokėjo 1250 Eur už 2022 m. rugpjūčio 24 d. vykusį pokalbių šio (2 t., b. l. 227).

29. Šios aptartos aplinkybės apie tarp (duomenys neskelbtini) ir D. L. (ar jo motinos S. L.) atstovaujamų įmonių (MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“) laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d. sudarytas sutartis dėl renginių organizavimo ir jų vykdymo eigą patvirtina tiek nukentėjusiojo R. B., tiek liudytojų L. R. ir V. J. parodymus, kad vykdant minėtas renginių organizavimo sutartis atsirado problemų dėl atsiskaitymo už organizuojamus renginius, buvo vėluojama atsiskaityti su (duomenys neskelbtini). Kadangi nesklandumai su atsiskaitymu prasidėjo nuo pat pirmos 2020 m. rugsėjo 1 d. tarp (duomenys neskelbtini) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties, 2021 m. gegužės 20 d. sudarant antrą sutartį (dėl „(duomenys neskelbtini)“ koncerto organizavimo ir vėlesnes sutartis) į sutartį buvo įtrauktas punktas dėl avanso, taip pat buvo sudaryta paramos sutartis. Kaip minėta, liudytojas V. J. parodė, kad organizuojant „(duomenys neskelbtini)“ koncertą (duomenys neskelbtini) direktorius iš pradžių neleido organizuoti šio koncerto, tačiau jis nuvykęs pas R. B. sužinojo, kad koncerto organizuoti neleidžiama, nes D. L. buvo skolingas už anksčiau surengtus koncertus. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, sumokėjus avansą už „(duomenys neskelbtini)“ koncertą, buvo leista surengti koncertą. Taigi byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad renginių organizavimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) strigdavo ne dėl to, kad R. B. reikalaudavo kyšio, o dėl paties D. L. (ar jo motinos S. L.) atstovaujamų įmonių netinkamų veiksmų vykdant su (duomenys neskelbtini) sudarytas renginių organizavimo sutartis.

30. Iš Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) gautos tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos (dokumentų kopijų) matyti, kad išnagrinėjus D. L. 2023 m. gegužės 4 d. pareiškime nurodytas aplinkybes (2 t., b. l. 237), 2023 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) V. M. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BK 225 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 113-119, 2 t., b. l. 252-255). Šiame 2023 m. gegužės 15 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog tyrimo metu, atlikus gautos informacijos patikslinimo veiksmus, negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymą.

31. Nors D. L. pirmosios instancijos teisme atkakliai tvirtino, kad R. B. kyšininkavimo faktą galėjo patvirtinti liudytoja G. Ž., kuri šiuo metu yra mirusi, tačiau kaip matyti iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktoje tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje esančios liudytos G. Ž. 2023 m. gegužės 12 d. atliktos apklausos, ši liudytoja nepatvirtino D. L. duotų parodymų apie tai, kad R. B. reikalavo kyšio. Apklausta liudytoja G. Ž. parodė, kad ją ir D. L. siejo darbiniai santykiai, ji pardavinėdavo alų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) D. L. organizuojamų renginių metu. R. B. jai niekada nėra užsiminęs apie jokius pinigus, niekada iš jos nėra tiesiogiai reikalavęs pinigų ir ji jam jokių pinigų niekada nėra davusi ar nešusi. Prieš vieną renginį jai paskambino D. L. ir nurodė, kad R. B. neleis jai prekiauti alumi arba jie turi susimokėti jam kyšį. Ji iš D. L. žodžių suprato, kad iš jų reikalaujamas kyšis. Su D. L. sutarė, kad ji jam paduos 250 eurų, o kitus 250 eurų duos D. L. ir tuos 500 eurų pateiks R. B. kaip kyšį. Tačiau ji nematė, ar D. L. tuos pinigus padavė R. B., pinigų perdavime ji nedalyvavo (2 t., b. l. 246-247).

32. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. L. teiginius apie R. B. korupcinio pobūdžio nusikaltimus. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba išnagrinėjus D. L. pareiškime nurodytas aplinkybes atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą R. B. atžvilgiu. D. L. nurodomų aplinkybių nepatvirtino net liudytoja G. Ž., kuri apie R. B. kyšininkavimą girdėjo iš paties D. L., iš jos R. B. nėra reikalavęs kyšio ir ji pati niekada jam nėra jokių kyšių davusi. R. B. niekada nebuvo teistas už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tačiau byloje aptariamame internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ pateikiami D. L. teiginiai apie R. B. yra konstatuojamojo pobūdžio (1 t., b. l. 15-19), D. L. teiginiuose nėra jokių nuomonės raiškos priemonių: gramatinių (pvz. tariamoji nuosaka), leksinių (pvz. tokie žodžiai kaip „man atrodo“, „galbūt“, „girdėjau, ką sakė“). D. L. teiginiuose naudota gramatinė forma yra vartojama nurodant faktus, kurie yra įvykę, ir teiginių autorius leidžia suprasti, kad jis tikrai žino, kad toks veiksmas, apie kurį jis pasakoja, vyko („buvo priverstas duoti kyšį“, „R. B. pateikė ultimatumą – duoti kyšį“, „tuomet kyšį davęs“, „buvo prašomas neoficialiai susimokėti „į kišenę“, „R. B. dieną prieš renginį užsiprašė pusantro tūkstančio arba kitaip neįvyks koncertas“, „kiti koncertai būdavo, kad reikėdavo jam susimokėti nuo 200 iki 500“ ir kt.). Minėti įrodymai apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, kad internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje D. L. pavartoti teiginiai yra šmeižiantys R. B..

33. Įvertinus anksčiau aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neabejotinai įrodo, kad D. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis paskleidė apie R. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, atitinkančią šmeižimo objektyviuosius požymius. Nors D. L. apeliaciniame skunde tvirtina išreiškęs tik savo nuomonę, šiuos teiginius visų pirma paneigia pačių D. L. teiginių apie R. B. turinys, iš kurių matyti, kad jis naudoja konstatuojamojo pobūdžio teiginius, nėra naudojami žodžiai, reikšiantys dvejojimą, abejonę, manymą ir panašiai. Priešingai, straipsnyje konstatuota, kad R. B. reikalauja kyšių už (duomenys neskelbtini) organizuojamus renginius. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, nors nuomonei yra būdingas subjektyvumas ir jai netaikomas tiesos kriterijus, vis tik nuomonė turi būti paremta tikrovėje egzistuojančiais faktais. Duomenų, sudarančių pagrindą D. L. būti įsitikinusiam, kad jo straipsnyje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę, byloje nėra, jų nenurodė ir pats nuteistasis.

34. Taigi visuma išdėstytų aplinkybių patvirtina, kad apie nukentėjusįjį R. B. paskleista informacija buvo melaginga. Šmeižimo nusikaltimo atveju apie nukentėjusįjį paskleista informacija turi būti ne tik melaginga, bet ir ją paskleidžiantis asmuo turi suvokti jos neteisingumą. Suprantamos objektyvios situacijos, kai asmuo gali sąžiningai klysti dėl informacijos teisingumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sąžiningumas nustatomas pagal du kriterijus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Objektyviąja prasme sąžiningumas reiškia, kad asmuo veikia protingai ir teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichinė būklė konkrečioje situacijoje ir jis nustatomas vertinant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į asmens amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patirtį, sveikatą ir t. t. Asmuo bus sąžiningas, jei jo veiksmai atitiks abu nurodytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018, 2K-253-458/2020). Nagrinėjamu atveju D. L. ir nukentėjusysis R. B. buvo pažįstami, siejami sutartinių santykių dėl renginių organizavimo (duomenys neskelbtini) priklausančioje (duomenys neskelbtini). D. L. žinojo, kad per visuomenės informavimo priemonę šmeiždamas R. B., neva šis padarė tyčinius nusikaltimus (ėmė kyšius už (duomenys neskelbtini) rengiamus koncertus), jį viešai pažemins, be to, apie tariamai daromas nukentėjusiojo nusikalstamas veikas jis skleidė informaciją ir per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“ neribotam šio tinklo naudotojų ratui, taip pat kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją – Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), tai parodo jo tikslą ne tik tariamai pilietiškai pranešti apie nusikalstamas veikas, bet ir paniekinti ar pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo ir sukelti problemų nukentėjusiajam jo darbinėje veikloje.

35. Tam, kad informaciją būtų galima vertinti kaip šmeižimą, turi būti nustatyta ne vien tai, kad ji neatitinka tikrovės, bet ir kad pati informacijos pateikimo forma yra netinkama, nepagarbi, nemaloni, žeidžianti asmenį, jo garbę ir orumą, pakertanti pasitikėjimą asmenybe, nes susieja jį su elgesiu, kuris visuomenėje vertinamas neigiamai. Matyti, kad internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje (1 t., b. l. 15-19) D. L. teiginiuose apie nukentėjusįjį R. B. yra vartojamos sąvokos, susijusius su korupcinio pobūdžio nusikaltimais (kyšininkavimu). Asmens siejimas su tokiais nusikalstamais veiksmais sudaro visas prielaidas ir regimybę manyti, kad apkalbėtas asmuo (R. B.) buvo atlikęs veiksmus, atitinkančius konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį (BK 225 straipsnis). Be to, D. L. išsireiškimai („buvo priverstas duoti kyšį“, „R. B. pateikė ultimatumą – duoti kyšį“, „tuomet kyšį davęs“, „buvo prašomas neoficialiai susimokėti „į kišenę“, „R. B. dieną prieš renginį užsiprašė pusantro tūkstančio arba kitaip neįvyks koncertas“, „kiti koncertai būdavo, kad reikėdavo jam susimokėti nuo 200 iki 500“ ir kt.) iš karto suteikia asmeniui (R. B.) neigiamą atspalvį, nepriklausomai nuo jų pavartojimo konteksto. Įvertinus visa tai, galima tvirtinti, jog nukentėjusiojo R. B. siejimas su anksčiau nurodytų nusikalstamų veikų darymu, jų kiekiu pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą. Taigi, tokia D. L. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie nukentėjusįjį tiek vertinant jos turinį, tiek jos paskleidimo foną, žemina jo garbę ir orumą.

36. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad D. L. dėl R. B. tariamai nusikalstamų veiksmų kreipėsi į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). Viena vertus, niekam negali būti apribota teisė ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai daryti, be kita ko, kreipiantis į teisėsaugos institucijas skundais, pareiškimais ar prašymais. Kita vertus, tokie asmens veiksmai (kreipimasis į atitinkamas institucijas) neturi peržengti konstitucinės teisės bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos numatytos teisės reikšti savo nuomonę ribų. Šioje byloje nustatyta, kad D. L. nurodyti faktai dėl R. B. neva nusikalstamo elgesio pagal D. L. 2023 m. gegužės 4 d. pareiškimą objektyviai buvo tikrinti Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), tačiau nepasitvirtino. Paprastai rūpestingam ir apdairiam asmeniui turi pakakti tokio Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) jo pareiškime nurodytų aplinkybių patikrinimo, juolab, kad tokius ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus procesinius sprendimus galima skųsti tiek prokurorui, tiek teismui. Tačiau D. L. minėto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) specialistės 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo neskundė. Tai patvirtina aplinkybę, jog D. L. apie R. B. paskleisti duomenys negali būti laikomi jo nuomone ar samprotavimais. Jie turi akivaizdžius žinios, fakto požymius ir yra objektyviai patikrinami bei buvo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pareigūnų objektyviai tikrinti. Tačiau, net ir nepasitvirtinus šiems faktas, D. L. toliau šmeižė nukentėjusįjį R. B..

37. Svarbus kriterijus vertinant nuteistojo D. L. veiksmus yra jo veiksmų sistemingumas. D. L. melagingą informaciją skleidė pakankamai ilgą laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš pradžių D. L. apie R. B. ir jo tariamai daromas nusikalstamas veikas pradėjo pasakoti per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“, paskui apie tai papasakojo portalo (duomenys neskelbtini) žurnalistui ir D. L. teiginiai buvo paskelbti internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje, taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). Savo elektroninį laišką su 2023 m. gegužės 4 d. pareiškimu D. L. išsiuntė ne tik Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), bet ir plačiam kitų institucijų ir naujienų portalų ratui – Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, delfi.lt, etaplius.lt, lrytas.lt portalams, visuomeninkui, žurnalistui S. M. (2 t., b. l. 237). Taigi akivaizdu, kad su šio pareiškimo turiniu susipažino platus žmonių ratas. Taigi, D. L. net sužinojęs ikiteisminio tyrimo institucijos (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)) poziciją dėl jo nurodomos informacijos, nepaisydamas to, jis ir toliau skleidė melagingą informaciją apie R. B.. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad sąžiningai klystantis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, pakankamai gyvenimiškos patirties, ilgą laiką vykdantis nuosavą verslą, nebeskleistų melagingos informacijos. Būtent D. L. veiksmų intensyvumas kartu su kitais išvardytais duomenimis patvirtina jo sąmoningą, tyčinį siekį veikti nukentėjusiojo nenaudai, tai yra jį apšmeižti. Nukentėjusiojo R. B. teigimu, dėl D. L. paskleistos melagingos informacijos jam teko aiškintis (duomenys neskelbtini) ir kitose institucijose, nes jis yra muziejaus, kuris tiesiogiai pavaldus (duomenys neskelbtini), direktorius, taip pat jis yra (duomenys neskelbtini) pirmininko pavaduotojas, jam buvo skirti valstybiniai apdovanojimai, todėl buvo pakenkta jo reputacijai, žmonės jo pradėjo klausinėti dėl straipsnyje nurodytų aplinkybių, jis juto nervinę įtampą, išgyveno, jam buvo sunku nusiraminti, be to, sulaukė D. L. persekiojimo ir grasinimų (2 t., b. l. 57-59). Taigi R. B. dėl D. L. veiksmų patyrė nepatogumų ir išgyvenimų. Visa tai leidžia teigti, jog D. L. sistemingi ir kryptingi veiksmai kaltinant R. B. tyčinių nusikaltimų darymu peržengė teisės reikšti nuomonę ribas, pažeidė šio asmens garbę ir orumą bei tapo pavojingi baudžiamąja teisine prasme. Tai atitinka BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. L. pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.

38. Nuteistasis D. L. apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad net jei jis apšmeižė R. B. ir pažemino jo garbę bei orumą, jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tai yra nukentėjusysis savo pažeistas teises gali ginti civiline tvarka.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad ultima ratio (kraštutinė priemonė) yra vienas esminių ir dažniausiai analizuojamų baudžiamosios teisės principų. Šio principo esmė – racionalus ir proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymas tiek įstatymų leidyboje, tiek taikant baudžiamąjį įstatymą. Aiškindamas baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, turinį ir paskirtį Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

40. Teismų praktikoje ultima ratio principu gali būti remiamasi tiek sprendžiant dėl kaltininkui paskiriamos bausmės rūšies bei dydžio, tiek atribojant baudžiamąją atsakomybę nuo kitos rūšies teisinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, viena vertus, gali savo pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka, tačiau taip pat turi ir įstatymo jam suteiktą teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl neteisėtų kaltininko veiksmų. Sprendžiant dėl asmens veiksmų pavojingumo baudžiamosios teisės prasme atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – paskleistos informacijos turinį, adresatus, kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, subjektyviosios pusės požymius, tokius kaip kaltininko tyčia ir tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020).

41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Taigi, civilinės teisės prasme yra akcentuojamas melagingos informacijos paneigimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). Civiliniame kodekse nėra keliamas reikalavimas, kad kitą asmenį apšmeižęs asmuo veiktų tyčia, be to, civilinėje teisėje apskritai nėra išskiriama tiesioginė ar netiesioginė tyčia. BK 154 straipsnio prasme kaltininkas veikia tik tiesiogine tyčia, tai yra jam nekyla abejonių dėl skleidžiamos informacijos melagingumo, jam nereikia tikrinti informacijos, nes jis žino ją esant melagingą.

42. Atribojant šmeižimą BK prasme nuo asmens garbės ir orumo gynybos civiline prasme, svarbus ir kaltininko veiksmų pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Paskleidžiant žinomai melagingą informaciją šioje byloje buvo siekiama nukentėjusįjį parodyti kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimus darantį asmenį. Toks nukentėjusiojo R. B. šmeižimas, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės valdžia, kaip visuomenės tvarkos garantas, gali imtis priemonių, taip pat baudžiamojo poveikio, kad adekvačiai ir be nereikalingų ekscesų būtų reaguojama į nepagrįstus ir nesąžiningus žeminamus kaltinimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Castells prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 11798/85, par. Nr. 46). Taigi, tikrovės neatitinkančios informacijos apie asmenį paskleidimas tam tikrais atvejais gali peržengti civilinės atsakomybės ribas. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar kaltininko veiksmai yra tokie pavojingi, kad už juos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra suformuota konkrečių kriterijų, kuriais remiantis toks vertinimas atliekamas, todėl kiekvienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas, įvertinęs veikos aplinkybes (paskleistos informacijos turinį, adresatus, kaltininko veiksmų intensyvumą, sistemingumą, tyčią, tikslą ir kt.), priima sprendimą pagal savo vidinį įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo D. L. veiksmus, įvertino jų pavojingumą ir pagrįstai konstatavo, kad D. L. padarė BK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.

43. Pažymėtina, kad galimybė asmeniui ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka negali būti vertinama kaip savaiminis pagrindas netaikyti kaltininkui baudžiamosios atsakomybės. Civilinio proceso metu ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas) daugeliu atvejų yra lygios. Teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje, išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą. Baudžiamojo proceso metu, kai asmuo nuteisiamas už nusikalstamos veikos padarymą, be kita ko, įgyvendinama ir bendrosios prevencijos funkcija, tai yra visuomenei yra parodoma, kad tokio pobūdžio veiksmai yra netoleruojami ir draudžiami. Valstybė yra suinteresuota ne tik pritaikyti teisines priemones kaltininkui, bet ir kaip įmanoma labiau užkirsti kelią panašių nusikalstamų veikų darymui ateityje, nes asmuo savo teise į žodžio laisvę negali naudotis taip, kad tyčia ir melagingai būtų šmeižiami kiti asmenys.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, o įrodinėjimo procesas neturi ir negali būti begalinis. Teismas kiekvienu atveju turi teisę nuspręsti dėl įrodymų pakankamumo. Nagrinėjamu atveju, kaip jau aptarta, D. L. kaltei dėl BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrįsti pakanka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie tarpusavyje sudaro logiškai bei nuosekliai susijusią įrodymų grandinę. Vadovaudamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis D. L. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 1 dalyje, požymius. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį ir D. L. išteisinti dėl veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

45. Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. L. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, iš esmės visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam D. L. ar jo gynėjui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, nesant esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir (ar) pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir naikinti ar keisti teismo sprendimą. Šioje byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-628/2022), o šioje byloje tokie prieštaravimai, priešingai nei teigia nuteistasis D. L., nenustatyti.

Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje aprašant D. L. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, be kita ko, nurodyta, kad nuteistasis per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir šmeižė R. B. neva šis padarė tyčinį nusikaltimą. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. L. nuteistas už tai, jog per visuomenės informavimo priemonę (internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje) šmeižė R. B., neva šis padarė tyčinį nusikaltimą (buvo paskelbti D. L. teiginiai, apie tai, kad R. B. ima kyšius už (duomenys neskelbtini) rengiamus koncertus), jokios kitos tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas (išskyrus informaciją, kad R. B. ima kyšius) D. L. nebuvo inkriminuotas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant nepagrįstai nurodytą nusikalstamos veikos faktinę aplinkybę, kad D. L. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistajam D. L. paskirtos bausmės

47. Bausmės individualizavimo klausimas keliamas tiek nuteistojo D. L., tiek nukentėjusiojo R. B. apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniu skundu nuteistais D. L. prašo paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį ir dydį, nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta. Nukentėjusysis R. B. apeliaciniu skundu prašo skirti D. L. laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Nukentėjusiojo teigimu, D. L. yra teistas už sukčiavimą (teistumas išnykęs), taip pat jis nuteistas už viešosios įstaigos turto sugadinimą, tačiau jis neparodė gailesčio dėl savo veiksmų, todėl, nukentėjusiojo nuomone, D. L. būtinas realus bausmės atlikimas ir izoliacija nuo visuomenės. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nuteistajam D. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę griežtinti.

48. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

49. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nukentėjusiojo R. B. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas D. L. už nusikalstamą veiką paskyrė per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

50. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, baudžiama baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas D. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, nubaudė laisvės apribojimu 1 metams. Skirdamas bausmę nuteistajam D. L. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad D. L. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas vieną kartą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra nuteistojo D. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl paskiriamos bausmės individualizavimo, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo D. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytą nusikalstamą veiką su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkiui (laisvės apribojimą 1 metams). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę (baudą, viešuosius darbus) nuteistojo D. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

51. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu D. L. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė pagrįstai visiško sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu D. L. paskirta bausme ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 20 MGL (1000 eurų) dydžio bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą bausmes subendrina. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, bendrinant bausmes bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Kadangi D. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarė iki Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio priėmimo, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis ir subendrindamas nuteistajam D. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas visiškai sudedant, būtų netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam D. L. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

53. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirta intensyvi priežiūra, nustatant jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje buvimo vietoje, laiku nuo 23 val. iki 6 val. Nuteistojo teigimu, teismas turėjo duomenis apie tai, kad jis dirba vairuotoju – ekspeditoriumi, kad jo darbas yra susijęs su kelionėmis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Paskyrus jam intensyvią priežiūrą, nuteistojo nuomone, jis neteks darbo ir pragyvenimo šaltinio, o tuo pačiu negalės sumokėti teismo nuosprendžiais paskirtų baudų. Byloje yra pateiktos D. L. charakteristikos, pažymos iš darbovietės, darbo sutarties, darbo pažymėjimo kopijos (2 t., b. l. 159-161), iš kurių matyti D. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi nuo 2023 m. liepos 24 d., važinėja po Lietuvą ir pagrindiniai reisai yra vakare arba nakties metu. BK 48 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti nurodytus įpareigojimus. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui diskreciją spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo ir įpareigojimų parinkimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi D. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo D. L. asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, dirba), taip pat atsižvelgdama į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam neskiriant intensyvios priežiūros, kadangi jo vietos ir laiko kontrolė būtų perteklinė ir sunkiai įgyvendinama, atsižvelgiant į jo darbo pobūdį. Apeliacinės teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės D. L. paskyrimas be intensyvios priežiūros, su BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 4 punkte numatytais įpareigojimais ir 5 dalies 2 punkte numatytu draudimu yra proporcinga bausmė tiek nuteistojo asmenybės, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste. Tokios bausmės paskyrimas dera ir su teisingumo principo reikalavimais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant D. L. skirtą intensyvią priežiūrą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

54. Pasisakant dėl nukentėjusiojo R. B. prašymo griežtinti D. L. bausmę, pažymima, kad nors nuteistasis savo kaltės nepripažino ir atsakomybės už savo veiksmus neprisiėmė, jo padarytas nusikaltimas vis tik nėra sunkus, padarytas dar iki Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio priėmimo, jis dirba, reikšmingai negatyvios pasekmės nukentėjusiojo asmeniniame, socialiniame gyvenime nebuvo sukeltos (tokių duomenų nėra). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskyrus laisvės apribojimą (trečią pagal griežtumą bausmės rūšį) D. L. buvo paskirta per švelni bausmė, kaip tvirtinama nukentėjusiojo R. B. skunde. Nukentėjusiojo R. B. subjektyvi nuomonė dėl nuteistajam paskirtos bausmės nelaikytina pagrindu nuosprendį pakeisti ir D. L. paskirtą bausmę griežtinti.

Dėl nukentėjusiojo R. B. civilinio ieškinio

55. Nuteistojo D. L. ir nukentėjusiojo R. B. apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas civilinio ieškinio klausimas, nuteistajam prašant civilinį ieškinį atmesti, o nukentėjusiajam prašant jo civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš D. L. 50000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistojo ir nukentėjusiojo prašymus dėl civilinio ieškinio atmeta kaip nepagrįstus.

56. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

57. Šioje byloje nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš nuteistojo D. L. priteisti 50000 Eur. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis R. B. nurodė, kad jis yra ilgametis (duomenys neskelbtini) direktorius, atlieka ir reprezentacijos funkcijas, pristato (duomenys neskelbtini) įvairiems žmonėms. Valstybės pagarba jam išreikšta valstybiniais ir žinybiniais apdovanojimais. Ilgus metus jis vadovavo (duomenys neskelbtini), turi kolegų pagarbą ir pasitikėjimą. Jis yra visuomenininkas, „(duomenys neskelbtini)“ klubo narys. Iš esmės geras vardas ir reputacija yra pagrindinis jo turtas. Žmonių nuomonė apie jį, kaip apie kultūrininką ir sąžiningą vadovą, jam yra labai svarbi. D. L. veiksmais buvo griaunama ne tik jo kaip žmogaus garbė ir orumas, bet ir dergiama jo kaip kultūros darbuotojo ir valdininko reputacija, sumažintas pasitikėjimas juo. Dėl kaltinime nurodytos informacijos paskleidimo per visuomenės informavimo priemonę, jis turėjo pasiaiškinti (duomenys neskelbtini), patyrė stiprių dvasinių išgyvenimų, nerimą, skausmą (2 t., b. l. 41). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino, papildomai paaiškino, kad dėl šmeižto buvo sugadinta jo reputacija, žmonės pradėjo klausinėti dėl straipsniuose nurodytų aplinkybių, nebenori jo kviesti į tam tikras pozicijas, (duomenys neskelbtini) šimtmetį, kvietė į (duomenys neskelbtini) daug oficialių asmenų, tačiau pastarieji susilaikė nuo dalyvavimo dėl minėtų straipsnių (2 t., b. l. 57-59).

58. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šiuos nukentėjusiojo paaiškinimus ir pagrįstai nusprendė, kad viešas šmeižiančios, konstatuojamojo pobūdžio informacijos apie nukentėjusįjį paskleidimas be abejonės sukėlė R. B. neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi tokia informacija buvo paskleista viešai, jis buvo pateikiamas kaip nusikaltimus darantis, visuomenei pavojingas asmuo. Tačiau nei civiliniame ieškinyje, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme R. B. nenurodė, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų patyrė ilgalaikį poveikį sveikatai, įprasto gyvenimo kokybei. Nukentėjusysis nurodė, kad jo sveikata ryškiai nepablogėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog D. L. paskleista tikrovės neatitinkanti informacija būtų reikšmingai įtakojusi nukentėjusiojo bendravimo galimybių sumažėjimą ar ženklius pokyčius socialiniame gyvenime.

59. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamo nuosprendžio motyvai patvirtina, kad teismas atsižvelgė tiek į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika bei ja sukeltomis pasekmėmis nukentėjusiajam, tiek į CK nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

60. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais duomenimis, konstatuoja, kad nukentėjusiajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis (4000 eurų) atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos suma nustatyta remiantis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šios išvados kontekste pažymima ir tai, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Į visas šias aplinkybes buvo atsižvelgta, nuosprendyje jos aptartos ir įvertintos, civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos nepažeistos. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. B. nurodo, kad D. L. viso bylos nagrinėjimo teisme metu toliau aktyviai ir viešai demonstravo jam ir jo atstovui advokato padėjėjui panieką, juos įžeidinėjo ir žemino, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis teismų praktika (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-24-366/2023, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-490-966/2023, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-253-458/2020 ir kt.) nukentėjusiojo R. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos neturtinės žalos pagrįstai tenkintas tik iš dalies, priteisiant jam 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš D. L.. Pažymėtina, kad R. B. dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties laikytinas viešuoju asmeniu, kuriam taikoma didesnė pakantumo ir tolerancijos riba neigiamiems pasisakymams apie jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-223-697/2022). Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju priteista neturtinės žalos suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių bei D. L. elgesio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, aprašant D. L. inkriminuotos ir įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodytą aplinkybę, kad D. L. per visuomenės informavimo priemonę „paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją“.

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. L. paskirta intensyvi priežiūra, nustatant jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje buvimo vietoje, laiku nuo 23 val. iki 6 val.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Boleslovas KalainisGražvydas PoškusLaisvydas Zederštremas