Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)teistas 2023-08-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d., paskiriant 30 MGL, t. y. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimties) MGL, t.y. 1 000 (vieno tūkstančio) eurų baudą (bauda nesumokėta), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir šmeižė R. B. neva šis padarė tyčinį nusikaltimą, o būtent: 2023-05-08, apie 13.42 val., (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo (D. L.) teiginiai, apie tai, kad R. B. ima kyšius už (duomenys neskelbtini), kas yra tikrovės neatitinkanti informacija, kuri pažemino R. B..

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

‎ „Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės valdžia, kaip visuomenės tvarkos garantas, gali imtis priemonių, taip pat baudžiamojo poveikio, kad adekvačiai ir be nereikalingų ekscesų būtų reaguojama į nepagrįstus ir nesąžiningus žeminamus kaltinimus“ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1992 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Castells prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 11798/85, par. Nr. 46).

„<...> asmens teisė ir laisvė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti numatyta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnyje; laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali būti ribojama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas). Tačiau pažymėtina, kad laisvę reikšti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra būtina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą; laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu. Šios teisės įgyvendinimo ribos nustatytos ir Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje: tai viešas interesas (būtinybė užtikrinti nacionalinį saugumą, teritorijos vientisumą, visuomenės saugumą, kelio nusikaltimams užkirtimą, sveikatos ir moralės apsaugą); kitų asmenų teisės ir laisvės (būtinybė užtikrinti kitų asmenų teisių ir orumo apsaugą, informacijos apie privatų gyvenimą konfidencialumą); teisminės valdžios nešališkumas ir autoritetas. Taigi, saviraiškos laisvė nėra absoliuti; naudojimasis ja yra susijęs ir su pareigomis bei atsakomybe, todėl tam tikrais atvejais saviraiškos laisvė gali būti ribojama pagal įstatymą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti kitas demokratinėje visuomenėje ginamas vertybes, be kita ko, siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, apsaugoti kitų asmenų garbę ir teises. Griežčiausia saviraiškos laisvės apribojimo forma – baudžiamoji atsakomybė už netinkamą jos įgyvendinimą, be kita ko, ir nusikalstamą veiką asmens garbei ir orumui – šmeižimą (BK 154 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė į reputacijos apsaugą yra ginama pagal Konvencijos 8 straipsnį kaip teisės į privataus gyvenimo gerbimą dalis; ši nuostata taikoma, kai kėsinimasis į asmens reputaciją pasiekia tam tikrą sunkumo lygį ir trukdo įgyvendinti asmens teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Tokiu atveju valstybei kyla pozityviosios pareigos pagal Konvencijos 8 straipsnį apginti asmens reputaciją užtikrinant veiksmingą jo privataus gyvenimo (būtent reputacijos aspektu) gerbimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Lavric prieš Rumuniją, peticijos Nr. 22231/05). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje konstatuota, kad pagal Konvencijos 8 ir 10 straipsnius garantuojamos teisės iš esmės turi būti gerbiamos vienodai (t. y. yra vienodai vertingos) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas) (kasacinė nutartis 2K-451-895/2016)

„Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo garbę ir orumą.“‏‏‎ (kasacinė nutartis 2K-187-677/2015).

„Objektyviai šmeižimas reiškiasi aktyviais veiksmais – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimu, t.y. perdavimu kuriuo nors būdu bent vienam asmeniui, išskyrus nukentėjusįjį.“‏‏ (kasacinė nutartis 2K-187-677/2015)

„Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios.“ ‎ (kasacinė nutartis 2K-56-697/2017)

Kaltinamasis D. L. paskleidė informaciją, kuri neatitinka tikrovės, t.y. nukentėjusįjį R. B. diskredituojančią prasimanytą žinią, kad R. B. neva padarė tyčinį korupcinio pobūdžio nusikaltimą. Tik teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs bylą, gali konstatuoti, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką ar ne. Tokio teismo sprendimo R. B. atžvilgiu nebuvo priimta.

Šios kategorijos bylose kaltininko subjektyvinė pusė turi pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Tyčios turinį sudaro požymio paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją.

„Teismų praktikoje pasisakyta, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014, 2K-271-648/2015, 2K-38-1073/2018).‏‏‎

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jo kaltinime nurodytą skleidžiama informacija atitinka tikrovę. Jis tvirtino, kad nukentėjusiajam R. B. buvo davęs kyšį bei paskutinį kartą buvo verčiamas duoti kyšį, kad būtų leista surengti (duomenys neskelbtini)Jam nesvarbu, kad vėliau teisėsaugos organai priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nukentėjusiojo veiksmuose nusikalstamos veikos, susijusiosios su piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kyšininkavimu. Faktą, kad kaltinamasis siekė apšmeižti nukentėjusįjį parodo tai, kad kaltinamasis vietoj to, kad kaip sąžiningas, pilietinę pareigą atliekantis pilietis, kreiptųsi pareiškimu dėl galimai korupcinio pobūdžio padarytos veikos į teisėsaugos institucijas, paskleidė apie tariamą korpusinio pobūdžio faktą visuomenės informavimo priemonėse – (duomenys neskelbtini). Savo tokį pasirinkimą teisino formaliu pasiteisinimu, kad nepasitiki teisėsauga. Kaltinamasis D. L., paskleisdamas žinomai melagingą informaciją, siekė nukentėjusįjį parodyti ne tik kaip netinkamai savo tarnybines pareigas vykdantį asmenį, bet ir kaip korupcinio pobūdžio nusikaltimą darantį asmenį. Kaltinamasis nurodė savo poelgio motyvą - pasielgė taip todėl, kad nukentėjusysis jam „(duomenys neskelbtini)t.y. apibūdino pastarąjį kitų juridinių asmenų atstovams, kaip nepatikimą ūkio subjektą, su kuriuo reikia vengti turėti reikalų. Kaltinamasis kaltinime nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją skleidė per visuomenės informavimo priemonę, siekdamas su ja susipažindinti kuo platesnį visuomenės ratą, tokiu būdu pabloginti nukentėjusiojo reputaciją. Tai patvirtina ir pačio kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nukentėjusiojo parodymai, kuriam kaltinamasis grasino sužlugdyti pastarojo gyvenimą. Toks nukentėjusiojo šmeižimas, jo mastas, teismo vertinimu, akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo D. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, teistas vieną kartą, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo teistas, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, iš administracinių nuobaudų pažymos matyti, kad paskirtų baudų nemoka, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 1 d., 3 d., 9 d. skirtina bausmė bendrintina visiško sudėjimo būdu su 2023-08-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 20 MGL (1 000 eurų) bauda.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

2023-09-08 Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas R. B. civilinį ieškinį dėl 50 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tiek pareiškime dėl civilinio ieškinio pareiškimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. B. civilinį ieškinį grindė tuo, jog jis, (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo veiksmais buvo griaunama ne tik jo, kaip žmogaus, garbė ir orumas, bet dergiama jo, kaip (duomenys neskelbtini). Jis patyrė stiprų dvasinį išgyvenimą, pasijuto labai neužtikrintas dėl ateities. Kaltinamojo veiksmais buvo neteisėtai suterštas jo vardas.

„Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos nustatymo ir jos dydžio apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020)

Viešas šmeižiančios, konstatuojamojo pobūdžio informacijos apie nukentėjusįjį paskleidimas be abejonės sukėlė R. B. neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi tokia informacija buvo paskleista viešai, jis buvo pateikiamas kaip nusikaltimus darantis, visuomenei pavojingas asmuo. Nukentėjusysis realiai patyrė reputacijos pablogėjimą ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo 4 000 eurų dydžio turtinę žalą.

Dėl proceso išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį R. B. atstovavo advokato padėjėjas Nerijus Ulčinas. Tai patvirtina advokato orderis. Už teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusysis R. B. atstovui sumokėjo 1 500 eurų. Tai patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiajam iš D. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. bei skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 1 d., 3 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2023-08-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 20 MGL (1 000 eurų) baudą bei skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei 20 MGL (vieną tūkstantį eurų) baudos. Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per 1 (vienerius) metus.

Paskirti jam intensyvią priežiūrą - nustatant jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje buvimo vietoje, laiku nuo 23:00 val. iki 6:00 val..

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- tęsti darbą, arba užsiregistruoti ir registruotis Užimtumo tarnyboje.

Skirti draudimą – nebendrauti su nukentėjusiuoju R. B..

Iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

N. R. B. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš D. L. priteisti nukentėjusiajam R. B. 4 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajam R. B. priteisti iš R. L. 1 500 eurų proceso išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos teikimu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.