Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-366/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-01
Bylos Nr.
1A-24-366/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis, Donatas Jatužis
Nuteistasis
V. P.
Nukentėjusysis
A. B.
Advokatai
Eugenijus Karosas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-366/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14778-2022-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 1 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Donato Jatužio,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 50 BBND (2500 eurų) dydžio bauda, kurią jis privalo sumokėti per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš V. P. priteista 700,00 (septyni šimtai) eurų nukentėjusiajam A. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. P. nuteistas už tai, kad jis 2022-04-21 17.25 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), per visuomenės informavimo priemonę, po 2022-04-21 internetiniame tinklalapyje www.anyksta.lt publikuotu R. A. straipsniu „Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą“, naudodamasis mobiliaisiais įrenginiais - mobiliuoju telefonu "Samsung E20" ir interneto signalo stiprintuvu "Huawei", kurio IMEI (duomenys neskelbtini), IP (duomenys neskelbtini), pasivadinęs slapyvardžiu “M”, parašė komentarą “Nenuomuokit nieks ten A. B. pisliojo Raudonplauke šitam passtate smirda ten", ir tokiu būdu paskleidė apie A. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas Eugenijus Karosas prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis sumaišė pavardes ir vietoj Baltrūno pavardės parašė B. Žodį „pisliojo" pavartojo nieko blogo neturėdamas mintyse, paprasčiausiai norėjo pajuokauti. Neigia, kad šis žodis reiškia lytinius santykius.

2.2. Teismas rėmėsi nukentėjusio parodymais, kad toks komentaras vertė jį aiškintis pavydžiai žmonai, kad komentarą skaitė tėvai, brolis bei sūnus ir jo pažįstami, tačiau nei konkrečių pavardžių, nei adresų nenurodė, neprašė jų apklausti nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, todėl tikėti tokia nepatikrinta nukentėjusio versija negalima, nes ji neparemta faktais.

2.3. Teismas, remdamasis liudytojo V. Š. parodymais, padarė išvadą, kad nukentėjusysis A. B. dėl savo profesinės veiklos gali būti plačiai žinomas žmogus Anykščių rajone, nes yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Tačiau nei teismas, nei nukentėjusysis, nei liudytojas V. Š. nepateikė faktų dėl ko jis nebedirba(duomenys neskelbtini), nors laikraštyje „Anykšta" buvo plačiai apie tai rašoma. Teismas nesiaiškino nukentėjusiojo žinomumo aplinkybių.

2.4. Teismas, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais V. P. parodymais, nors teisme ir atsiųstame elektroniniame laiške jis paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu buvo naudojama psichologinė prievarta (el. laiškas pridėtas).

2.5. Skunde nesutinkama su ekspertės paaiškinimais, nes pagal jos aiškinimą bet koks žodis, turintis šaknį „pis", reikštų vyro lytinį aktą. Seka, kad žmonių pavardės Piskarskas, Piskunovas, daiktų ir augalų vaisių pavadinimai: pistacijos, pistoletas bei visi žodžiai turintys tokią šaknį yra įžeidūs, reiškiantys vyro lytinį aktą.

2.6. Skunde pažymima, kad nuteistasis V. P. neturėjo tikslo įžeisti B. – jis tiesiog neteisingai užrašė pavardę.

2.7. Civilinis ieškinys atmestinas, nes nukentėjusysis nepateikė įrodymų kuo pasireiškė reputacijos ir šeimyninių santykių pablogėjimas, kiek žmonių apie šį komentarą sužinojo ir kaip vertino. Neapklaustas nei vienas liudytojas, žinojęs apie šį komentarą. Be to, komentaras buvo parašytas apie 18 val. ir pašalintas 9 val. ryte. Tokį tinklalapį, kaip „Anykšta" naktimis mažai kas skaito. Liudytojas V. Š. negalėjo nurodyti kiek kartų buvo perskaitytas komentaras.

2.8. Kadangi V. P. nepadarė jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, jis turėtų būti išteisintas ir byla nutraukta.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė Jolanta Ražanskienė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį nepakeistą. Atsiliepime prokurorė pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių naujų neištirtų ar neįvertintų aplinkybių kodėl minėtas nuosprendis naikintinas.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą ir padarytą išvadą, kad V. P. padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje.

7. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyvių išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo V. P. kaltės.

8. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 154 straipsnio 2 dalies redakciją baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kilo tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas veikiant tiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Saviraiškos laisvė negali būti įgyvendinama skleidžiant apie asmenį netikras jį žeminančias ir niekinančias žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-697/2017, 2K-198-697/2020, 2K-269-303/2020).

9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. P. nuteistas už tai, kad jis būdamas namuose per visuomenės informavimo priemonę, internetiniame tinklalapyje www.anyksta.lt po publikuotu R. A. straipsniu „Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą“, naudodamasis mobiliuoju telefonu, pasivadinęs slapyvardžiu “M.”, parašė komentarą “Nenuomuokit nieks ten A. B. pisliojo Raudonplauke šitam pastate smirda ten", ir tokiu būdu paskleidė apie A. B. tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią jį paniekinti, pažeminti bei pakirsti pasitikėjimą juo.

10. V. P. ir jo gynėjas neneigia, kad V. P. po R. A. straipsniu „Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą“ rašė komentarą, tačiau tvirtina, kad komentare turėjo būti ne A. B., o B. pavardė, rašydamas žodį „pisliojo“ neturėjo nieko įžeidžiančio mintyje - paprasčiausiai norėjo pajuokauti. Tačiau tai kad V. P. paskelbė per visuomenės informavimo priemonę A. B. šmeižiančią informaciją yra įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojo V. Š. parodymais, specialisto išvada ir ekspertės paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad po minėtu straipsniu V. P. komentaras yra jį niekinantis ir žeminantis, nes iš jo turinio suprantama, kad jis restorano patalpose turėjo lytinius santykius su raudonplauke moterimi; specialisto išvadoje nurodyta, jog aptariamame komentare pateikiama neigiama informacija apie A. B. yra konstatuojamojo pobūdžio, komentaras yra žeminantis savo turiniu ir kalbine raiška (t. 1, b. l. 42-43); ekspertė S. K. paaiškino, kad žodis „pislioti“ siejamas su lytiniais santykiais, komentare pateikiama neigiama žinia apie A. B. formuluojama kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, nes komentare nėra jokių nuomonės raiškos priemonių: gramatinių (pvz. tariamoji nuosaka), leksinių (pvz. tokie žodžiai kaip „man atrodo“, „galbūt“, „girdėjau ką sakė“). Ekspertė pažymėjo, kad V. P. komentare naudota gramatinė forma yra vartojama nurodant faktus, kurie yra įvykę, ir komentaro autorius leidžia suprasti, kad jis tikrai žino, kad toks veiksmas, kurį jis aprašė, vyko. Minėti įrodymai apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių, kad internetiniame tinklalapyje www.anyksta.lt po publikuotu R. A. straipsniu „Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą“ V. P. įkeltas komentaras yra šmeižiantis A. B..

11. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. prisipažino parašęs komentarą apie A. B., neva jis tame pastate turėjo lytinių santykių su raudonplauke, siūlydamas to pastato nenuomoti ir tai padarė būdamas piktas ant A. B., nes jis, būdamas (duomenys neskelbtini), kelis kartus jį „sodino", o dabar, būdamas teisininkas, atsisakė padėti jam, kuomet jis kreipėsi pas jį teisinės pagalbos. Komentarą parašė norėdamas jį apšmeižti ir kad žmonės iš jo juoktųsi (t. 1, b.l.93-94). Šie V. P. parodymai, kuriuos patvirtina byloje surinkti įrodymai, akivaizdžiai rodo, kad komentaras adresuotas ne B., kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde, o A. B., ir kad šiuo komentaru siekė jį apšmeižti. Atmestini skundo argumentai, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais V. P. parodymais, kurie išgauti dėl jo atžvilgiu naudotos psichologinės prievartos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022-05-12 apklausos metu V. P. buvo išaiškintos jo teisė turėti gynėją, tačiau jis šia teise nepasinaudojo (1 t., b. l. 90-94). Antra apklausa vyko dalyvaujant gynėjui advokatui D. K.. Šios 2022-07-28 apklausos metu V. P. buvo perskaityti 2022-05-12 jo paties duoti parodymai, kuriuos jis tvirtino ir prašė jais vadovautis, nurodė, kad dėl komentaro parašymo nuoširdžiai gailisi. Taigi, byloje nėra duomenų, kad nuteistajam buvo daromas spaudimas, todėl daroma išvada, kad šią versiją V. P. pateikė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi nukentėjusio parodymais, kad toks komentaras vertė jį aiškintis pavydžiai žmonai, kad komentarą skaitė tėvai, brolis bei sūnus ir jo pažįstami, tačiau nei konkrečių pavardžių, nei adresų nenurodė, neprašė jų apklausti nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, todėl tikėti tokia nepatikrinta nukentėjusio versija negalima, nes ji neparemta faktais. Šis skundo argumentas neturi įtakos nuteistojo veiksmų teisiniam įvertinimui. Aptariamas nusikaltimas aprašytas formaliąja nusikalstamos veikos sudėtimi ir tai reiškia, kad kaltininkui baudžiamoji atsakomybė kyla už teisės normoje nurodytų veiksmų atlikimą (šiuo konkrečiu atveju – melagingos ir galinčios paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikėjimą asmeniu informacijos paskleidimą) neatsižvelgiant į tai, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo atsirado pavojingi padariniai. Todėl skunde aptariamų įrodymų rinkimas būtų perteklinis.

13. Gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nesiaiškino nukentėjusiojo žinomumo aplinkybių, nesiaiškino dėl ko jis nebedirba (duomenys neskelbtini). Tačiau priežastis dėl ko nukentėjusysis nebedirba (duomenys neskelbtini) taip pat neturi jokios įtakos nuteistojo veiksmų kvalifikavimui. Teismas, konstatuodamas, jog nukentėjusysis yra gana plačiai žinomas žmogus Anykščių rajone, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiojo ankstesnes pareigas, bet ir į tai, kad šiuo metu jis yra įsteigęs individualią įmonę ir teikia teisines paslaugas bei dirba juristu (duomenys neskelbtini). Tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir konstatuoja, kad teismas, vertindamas šioje byloje surinktus įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, apeliaciniame skunde nepateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. gynėjo advokato Eugenijaus Karoso apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusAlgirdas GaputisDonatas Jatužis