Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

S. U. (asm. dok. S. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1998-01-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. LR BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams su turto konfiskavimu;

2) 2000-07-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;

3) 2001-03-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 116 str. 2 d., 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2003-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn. su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2001-03-22 nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams su turto konfiskavimu; 2003-06-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi veika iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 straipsnį, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/6;

5) 2007-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2008-02-14 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, areštu 30 parų;

6) 2010-08-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

7) 2013-03-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010-08-02 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalimi ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

8) 2014-02-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, laisvės atėmimu 9 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2013-03-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams;

9) 2014-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. 2014-07-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 2014-03-18 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

10) 2014-06-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2014-02-06 nuosprendžiu paskirta ir su 2013-03-27 nuosprendžiu subendrinta bausme bei su 2014-03-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėn.; 2015-10-06 laisvės atėmimo bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

2010-10-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 1 d. bauda 10 MGL (1300 Lt). 2011-01-24 bausmę atlikęs;

2) 2011-02-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 str. 2 d. bauda 7 MGL (910 Lt). 2011-09-05 bausmę atlikęs.

3) 2011-11-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2012-06-04 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 259 str. 1 d. areštu 45 paroms. 2012-08-24 arešto bausmę atlikęs;

4) 2016-05-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, bauda – 9 MGL (338,94 Eur). Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė bauda 6 MGL (225,96Eur); bausmės neatlikęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, susituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto savivaldybėje, nedirbanti, teista:

1) 2012-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str., 300 str. 1 d., 304 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėn.; Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2013-11-21 nuteistosios priežiūra nutraukta prieš terminą; teistumas išnykęs,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., S. U. ir I. P. veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:

2016 m. sausio 31 d., apie 21 val., skulptūrų parke, Klaipėdoje, veikdami bendrininkų grupe, tyčia užpuolė G. S.: E. P. ėjo šalia ir stebėjo aplinką, S. U., eidamas priekyje nukentėjusiojo, atsisukęs kumščiu sudavė G. S. į veidą, I. P., eidamas paskui nukentėjusįjį, stikliniu buteliu sudavė jam į galvą. G. S. nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės, kaltinamieji laikė prispaudę G. S. rankas, jam į kaklą įrėmę aštrų daiktą, grasino supjaustyti, ir pagrobė iš nukentėjusiojo striukės kišenės pinigus 50 Eur, o iš striukės kišenės pagrobė mobilaus ryšio telefoną 20 Eur vertės. Tokiu būdu, E. P., S. U. ir I. P., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė 70 Eur vertės G. S. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji I. P., E. P. ir S. U., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė iš nukentėjusiojo G. S. 70 Eur vertės turtą. Fizinis smurtas pasireiškė nukentėjusiojo pargriovimu ant žemės, smūgių jam stikliniu buteliu ir kumščiu sudavimu. Nuo suduotų smūgių ir griuvimo ant žemės G. S. patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus: galvos sumušimą ir ausies kaušelio pjautinę žaizdą. Nukentėjusysis G. S. buvo neblaivus, vyresnio amžiaus, o kaltinamieji - trys, visi amžiumi jaunesni ir fiziniu išsivystymu akivaizdžiai pranašesni už nukentėjusįjį. Įvykis įvyko nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu. Šios objektyviai egzistuojančios aplinkybės kėlė nukentėjusiajam realų saugumo trūkumą ir fizinę grėsmę.

Kaltinamieji I. P., E. P. ir S. U. prisipažino padarę nusikaltimą ir patvirtino, kad kartu su nukentėjusiuoju atėję į skulptūrų parką, sudavė jam smūgius į galvą kumščiu ir stikliniu degtinės buteliu, apieškojo ant žemės gulinčio nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė telefoną bei piniginę su pinigais. Nukentėjusysis G. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nuosekliai paaiškino jo sužalojimo aplinkybes: priekyje ėjęs užpuolikas atsisuko ir sudavė smūgį į veidą, o paskui jį einantis užpuolikas sudavė smūgį buteliu į pakaušį. Gulintį ant žemės ji laikė, apieškojo kišenes, pagrobė telefoną ir piniginę (I t., b.l. 17-19). Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamųjų veiksmus patvirtina ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuoti G. S. sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas: muštinė galvos žaizda, ausies kaušelio pjautinė žaizda, atitinkantis kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes (I t., b.l. 62-63). Liudytojas parduotuvės „Iki“ apsaugos darbuotojas A. Č. patvirtino, kad 2016 m. sausio 31 d., apie 21 val., prie jo priėjo sužeistas vyras ir paaiškino, kad netoliese užpuolė trys nepažįstami asmenys: du vyrai ir moteris. Atvykus policijos pareigūnams, liudytojas, dalyvaujant pareigūnams ir nukentėjusiajam, peržiūrėjo parduotuvės vaizdo įrašą. Nukentėjusysis atpažino įraše užfiksuotus du vyrus, kaip galimai jį užpuolusius asmenis (I t., b.l. 30-31).

Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia: naudodami prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kaltinamieji suvokė, kad tokiu būdu įgyja akivaizdų jėgos pranašumą, suprato, kad turtą pagrobia įbauginę nukentėjusįjį G. S. ir palaužę jo valią, numatė savo nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Kaltinamajame akte aprašant kaltinamiesiems I. P., E. P. ir S. U. pareikštą kaltinimą buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą jie padarė turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą. S. U. sudavė smūgį eidamas apie 0,5 m atstumu, o turtą pagrobė iš kairės kišenės. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės, bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodyti nusikalstamos veikos tikslo, bei tokių itin smulkių aplinkybių, kaip atstumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kišenės padėties, šios aplinkybės neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar atsakomybės dydžiui, todėl yra perteklinės ir iš kaltinimo pašalinamos.

Kaltinamajame akte buvo nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji nukentėjusiojo turtą pagrobė panaudodami fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdami jo galimybę priešintis. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti savo nuosavybę nuo pagrobimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarimas 2005-06-23 Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, 8 punktas). Pagal atskirus požymius veika kvalifikuojama tik tuo atveju, jei šie požymiai vykdomi atskirais kaltinamojo veiksmais. Nustatyta, kad kaltinamieji sudavė nukentėjusiajam G. S. smūgius į galvą, nuo kurių jis pargriuvo ant žemės, ir laikė nukentėjusįjį prispaudę prie žemė, kol nusikalstamos veikos bendrininkai apieškojo drabužių kišenes. Taigi visa ši kaltinamųjų veika, sukėlusi nukentėjusiajam baimę, fizinį skausmą ir dėl to sąlygiškai apribojusi jo galimybę priešintis, laikoma fizinio smurto panaudojimu, todėl pagal kvalifikuojantį požymį „kitoks atėmimas galimybės priešintis“ veika atskirai nekvalifikuojama. Šis kaltinamųjų I. P., E. P. ir S. U. veiką kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo pašalinamas, nekeičiant faktinių veikos aplinkybių.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, visos teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką. Kaltinamieji neprisipažino, kad po to, kai iš nukentėjusiojo pagrobė turtą, sudavė jam dar vieną smūgį į galvą, šios aplinkybės teismo posėdžio metu nepatvirtino ir pats nukentėjusysis G. S.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo patirti sužalojimai, jų sunkumo mastas, nebuvo vertinami teismo medicinos specialisto – eksperto, todėl neįrodyta aplinkybė, kad kaltinamasis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta kuris iš jų, sudavė vieną smūgį į galvos sritį, iš kaltinimo pašalinama.

Kaltinamasis S. U. padarė vieną savanaudišką apysunkį smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis yra teistas 10 kartų, naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis S. U. nusikaltimo padarymo metu nedirbo, registravosi darbo biržoje. Nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupe su I. P. ir E. P. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam S. U. skiriama LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis S. U. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis S. U. dirba (duomenys neskelbtini), dažytoju, kritiškai vertina savo elgesį ir sakydamas baigiamąją kalbą atsiprašė nukentėjusiojo, pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį. Visos šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus kaltinamajam įpareigojimus. Kita vertus, spręsdamas S. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo G. S. interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, S. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, šios dalies 5, 6 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. U. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (I t., b.l. 133-135).

Kaltinamasis I. P. padarė vieną tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą. Anksčiau jis yra teistas 3 kartus, tačiau naujo nusikaltimo padarymo metu ankstesnis teistumas buvo išnykęs. Po šioje byloje tiriamo nusikaltimo padarymo I. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurį jis nuteistas 2016-05-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamasis I. P. turi sutuoktinę, kuri buvo jo nusikalstamos veikos bendrininkė. Kartu su sutuoktine I. P. augina du mažamečius vaikus, gimusius 2012 m. ir 2015 m. Nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu jis dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio asmens (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo I. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe su E. P. ir S. U. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam I. P. skiriama LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamasis I. P. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Naują apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, I. P. padarė prieš priimant 2016-05-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2016-05-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne nauju nuosprendžiu paskirta bausme apimant teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę.

Kaltinamasis I. P. dirba (duomenys neskelbtini), dažytoju, kritiškai vertina savo elgesį ir sakydamas baigiamąją kalbą atsiprašė nukentėjusiojo, pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį. Jis kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus. Visos šios aplinkybės ir kaltinamojo asmenybė nepašalina jo padarytos veikos pavojingumo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, bei kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskyrus kaltinamajam įpareigojimus. Kita vertus, spręsdamas I. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo G. S. interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, I. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, šios dalies 5, 6 ir 10 punktais, jam skiriami įpareigojimai tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

I. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (I t., b.l. 104-106).

Kaltinamoji E. P. padarė vieną tyčinį apysunkį smurtinį nusikaltimą. Anksčiau ji teista 2012-01-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už tyčinių nusikaltimų, numatytų LR BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str., 300 str. 1 d., 304 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., padarymą, tačiau naujo nusikaltimo padarymo metu ankstesnis teistumas buvo išnykęs. E. P. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamoji E. P. turi šeimą, tačiau sutuoktinis I. P. buvo jos nusikalstamos veikos bendrininkas. Nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu E. P. nedirba, augina du vaikus iki trejų metų. Kaltinamosios atsakomybę lengvina ta, kad ji prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą ji padarė bendrininkų grupe su I. P. ir S. U. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajai E. P. skiriama LR BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Kaltinamoji E. P. prisipažino padariusi nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamoji yra jauno amžiaus, neteista (teistumas išnykęs), kritiškai vertina savo elgesį ir sakydama baigiamąją kalbą atsiprašė nukentėjusiojo, pripažįsta nukentėjusiojo pareikštą civilinį. Visos šios aplinkybės ir kaltinamosios asmenybė nepašalina E. P. padarytos veikos pavojingumo, tačiau teismo nuomone yra pagrindas atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Kita vertus, spręsdamas E. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo G. S. interesus – būdama laisvėje kaltinamoji turės daugiau galimybių atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, šios dalies 6 ir 8 punktais, jai skiriami įpareigojimai 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama (I t., b.l. 149-151).

Nukentėjusysis G. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems I. P., E. P. ir S. U. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti jų nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarytą 115 Eur turtinę žalą ir 1000 Eur neturtinę žalą (I t., b.l. 25-26). Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamieji I. P., E. P. ir S. U., panaudodami prieš nukentėjusįjį G. S. fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 70 Eur vertės turtą: telefoną, 20 Eur vertės, pinigus – 50 Eur. Šis turtas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surastas ir grąžintas nukentėjusiajam. Dar 45 Eur turtinį nuostolį G. S. patyrė dėl nusikaltimo metu pagrobtų dokumentų vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registravimo liudijimo. Nors nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėtas išlaidas, tačiau kaltinamieji pareikštą reikalavimą turtinei žalai atlyginti pripažįsta, žalos dydžio neginčija. Nukentėjusiojo G. S. patirta turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų nusikalstama veika. Iš kaltinamųjų I. P., E. P. ir S. U. solidariai priteisiama 115 Eur turtinei žalai atlyginti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis G. S. civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti atsisakė, todėl procesas dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukiamas.

Skaitmeninės laikmenos (CD) su vaizdo įrašais išklotinėmis, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamos saugoti byloje (II t., b.l. 52,53).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

S. U. (asm. dok. S. U.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. U. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant S. U. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam S. U. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. P. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2016-05-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne nauju nuosprendžiu paskirta bausme apimant 2016-05-13 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, ir I. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir dviem mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant I. P. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. P. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant E. P. 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamajai E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo G. S. pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamųjų I. P., E. P. ir S. U. solidariai 115 Eur turtinei žalai atlyginti. Procesą dėl nukentėjusiojo G. S. pareikšto civilinio ieškinio 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nutraukti, nukentėjusiajam atsisakius nuo šios ieškinio dalies.

Skaitmenines laikmenas (CD) su vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.