Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. M. skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo dokumento trūkumams ištaisyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. M. perdavė Plungės apylinkės teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Baudžiamuoju įsakymu A. R. kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje. Būtent tuo, kad A. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir iki 2023 m. gegužės 4 d. neteisėtai nešiojo (duomenys neskelbtini) kategorijos (duomenys neskelbtini) ginklą – (duomenys neskelbtini), kol apžiūros metu garaže, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jį rado (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai ir perdavė policijos pareigūnams.

2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. birželio 12 d. nutartimi, kilus pagrįstų abejonių dėl inkriminuojamos veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės, konstatuota, kad bylos užbaigimas teismo baudžiamuoju įsakymu yra negalimas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2023 m. rugpjūčio 3 d. 9 val. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ta pačia nutartimi prokuroras buvo įpareigotas iki 2023 m. liepos 28 d. pateikti teismui papildomus duomenis: kaltinime nurodytos kategorijos (duomenys neskelbtini) ginklo įgijimo reglamentavimą jo įsigijimo valstybėje (pagal kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus – (duomenys neskelbtini)) ir duomenis apie tai, kada, kur ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis ginklą neteisėtai nešiojo (BPK 287 straipsnis).

3. Prokuroras iki teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartimi nustatyto termino įpareigojimų neįvykdė. 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. telefonu žodžiu ir 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštu priminus apie įpareigojimus, pateikė raštą, kad: 1) neturi techninės galimybės pristatyti (duomenys neskelbtini) ginklo įsigijimą reglamentuojančių aktų dėl didelės 52 lapų apimties ir juos pateiks bylos nagrinėjimo dieną; 2) papildomų duomenų dėl neteisėto ginklo nešiojimo neturi.

4. Prokuroras 2023 m. rugpjūčio 3 d. teisiamajame posėdyje pateikė galimai (duomenys neskelbtini) taikomų teisės aktų – Ginklų įstatymo ir Ginklų taisyklių – neoficialius („(duomenys neskelbtini)“) vertimus be originalaus teksto, be objektyvių duomenų apie jų galiojimo laikotarpį ir paaiškino, kad kitokiu būdu pateikti 2023 m. birželio 12 d. nutartyje nurodytų teisės aktų neturi galimybės. Taip pat paaiškino, kad panašu, jog padarė klaidą, inkriminuodamas neteisėtą ginklo įgijimą. Duomenų apie inkriminuojamą ginklo nešiojimąsi neturi. Susigrąžinti bylos tyrimui papildyti prokuroras nepageidavo. Kaltinimą dėl ginklo nešiojimosi galbūt patikslins po kaltinamojo apklausos, atsižvelgdamas į jo paaiškinimus.

5. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, perduota (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokurorui. Nutartyje konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 ir 419 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis dokumentas, tuo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, esmingai pažeidžiantys kaltinamojo teises, ir tai trukdo nagrinėti bylą. Toks sprendimas yra orientuotas ne į teismo pareigų perkėlimą prokurorui, o į esminių baudžiamojo proceso principų ir šio proceso paskirties užtikrinimą bei atitinka Konstitucijoje apibrėžtą aktyvaus teismo modelį.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. M. skundas tenkinamas.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad apylinkės teismas sprendimą perduoti bylą prokurorui grindė tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis dokumentas (pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu).

8. BPK 234 straipsnio 2 dalyje ir 254 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą, ją gali perduoti prokurorui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi ar 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

9. BPK 219 straipsnyje reglamentuojamas kaltinamojo akto turinys. Šiame straipsnyje išdėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sąrašas yra baigtinis ir išsamus. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.). Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

10. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas privalo atitikti jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 219 straipsnyje. Kita vertus, akcentuotina, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi, ir neišnagrinėjus jų teisiamajame posėdyje, priimant nuosprendį, jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis), nes teisingumą bylose vykdo tik teismas (BPK 6 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalis), todėl teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, ir teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta, o siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti tam tikrus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimą).

11. Be kita ko, nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad asmens (kaltinamojo) konstitucinė teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, koreliuoja su kita konstitucine teise, o būtent su teise, jog jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas bei nešališkas teismas (BPK 44 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti greitą, išsamų nusikalstamų veikų atskleidimą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Tai reiškia, kad turi būti sudarytos visos teisinės prielaidos užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teismui baudžiamajame procese kyla pareiga išnaudoti visas galimybes nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo. Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumo funkciją, nagrinėdamas bylą, turi išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes bei bylą išspręsti iš esmės (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismas ir teisėjas, vykdydami teisingumą, nėra saistomi ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, nes, kaip minėta, konstitucinė teismo priedermė yra visapusiškai ir objektyviai iširti visą bylos medžiagą ir priimti teisingą sprendimą (teisingai nubausti nusikalstamas veikas padariusius asmenis ar kitaip pagal įstatymą išspręsti jų baudžiamosios atsakomybės klausimą). Teisėjo vadovavimo procesui principas apima ne tik teisėjo pareigą, laikantis šalių procesinio lygiateisiškumo, kiekvienos šalies teise būti išklausytai principų, užtikrinti bylos eigą, bet ir visais atvejais užtikrinti proceso operatyvumo bei koncentracijos principus, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai).

12. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai savo sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo dokumento trūkumams ištaisyti grindė tuo, kad: 1) A. R. inkriminuojamas neteisėtas (duomenys neskelbtini) kategorijos (duomenys neskelbtini) ginklo įgijimas ir nešiojimas – BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas, tačiau nenurodyta, kokiu būdu ši veika buvo įvykdyta, t. y. neaprašyti jokie inkriminuojamos veikos objektyviosios pusės požymiai; 2) nenurodyta inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei atskirų į jos sudėtį patenkančių veiksmų (įgijimo ir nešiojimo) padarymo (atlikimo) vieta ir laikas bei kitos aplinkybės; 3) bylos medžiagoje esantys duomenys įrodo ne (duomenys neskelbtini) kategorijos (duomenys neskelbtini) ginklo – (duomenys neskelbtini) nešiojimą, o tik laikymą; 4) kaltinimas surašytas, nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. jis yra neaiškus ir verčiantis spėlioti, kuo asmuo kaltinamas; 5) pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (kaltinamajame dokumente) suformuluotas kaltinimas ne tik apsunkina kaltinamojo teisę į gynybą, bet ir neaiškiai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį dokumentą, konstatuoja, kad šiuo atveju yra tam tikrų kaltinamojo akto trūkumų. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nurodyta aplinkybe, kad kaltinamajame akte nėra aiškiai nurodyta, kaip pasireiškė kaltinamajame akte nurodyti neva A. R. atlikti veiksmai – (duomenys neskelbtini) kategorijos (duomenys neskelbtini) ginklo – (duomenys neskelbtini) – neteisėtas įgijimas ir nešiojimas, tačiau pažymėtina, jog ne visi kaltinamojo dokumento trūkumai savaime turi nulemti bylos grąžinimą prokurorui. Be to, nepaisant nustatytų ir anksčiau paminėtų kaltinamojo akto trūkumų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaltinamąjį aktą grąžino prokurorui, kadangi priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, nustatyti kaltinamojo dokumento trūkumai nėra laikytini esminiais ir gali būti ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Tokių kaltinamojo dokumento trūkumų pataisymas esmingai nepaveiktų teisminio nagrinėjimo, todėl bylos perdavimas prokurorui vien dėl šių priežasčių reikštų formalų teismo sprendimą ir ilgesnę baudžiamojo proceso trukmę.

14. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis formuluotėmis, kad aptarti kaltinamojo akto trūkumai trukdo bylą nagrinėti teisme, kad teismui nėra aiškios kaltinimo ribos, kad teismas pats negali surašyti kaltinimo, kai jame nėra jokių faktinių aplinkybių. Kaip minėta prieš tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo akto trūkumai nėra esminiai, juos galima ištaisyti teisme. Taip pat, nors apylinkės teismas nurodė, kad toks nagrinėjimas pažeistų kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir visa tai trukdo nagrinėti bylą, tačiau apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad dėl nutartyje paminėtų kaltinamojo dokumento trūkumų suvaržyta kaltinamojo teisė gintis. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. R. ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė abejonių dėl pateiktų kaltinimų neaiškumo ar nekonkretumo.

15. Taip pat pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2014). Teismų praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai bei nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-P-1/2014, 2K-319/2014). Be to, teismas turi teisę teisminio bylos nagrinėjimo metu prašyti prokuroro patikslinti ar paaiškinti tam tikras kaltinime nurodytas aplinkybes, gali įpareigoti prokurorą pateikti papildomus duomenis. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju žemesnės instancijos teismas pats turi visas procesines galimybes pašalinti tam tikrus byloje esančius trūkumus bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tikslintis visus jam kilusius kaltinamojo dokumento neaiškumus.

16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nesutinka su prokuroro pateiktu nusikalstamos veikų kvalifikavimu (teismas nurodo, kad kaltinamajame dokumente suformuluotas kaltinimas neatitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos tiek, kiek joje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už (duomenys neskelbtini) ginklo nešiojimą, o ne laikymą, be to, nėra duomenų, patvirtinančių ginklo įgijimo neteisėtumą), nepagrindžia būtinybės bylą perduoti prokurorui. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikavimas yra teisinio ginčo dalykas. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, kokį BK straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame dokumente pateiktas veikos kvalifikavimas būtų absoliučiai teisingas. Jis turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Taigi teismo nesutikimas su kaltinamajame dokumente nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis dokumentas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu prokurorui nepatikslinus kaltinime nurodytų aplinkybių, o pirmosios instancijos teismui manant, jog byloje esantys duomenys nepagrindžia ir neįrodo nagrinėjamu atveju suformuluoto kaltinimo – A. R. neteisėto (duomenys neskelbtini) ginklo įgijimo ir nešiojimo, yra galimas ne tik apkaltinamojo, tačiau taip pat ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimas, o tai yra visiškai teismo diskrecija, kurią jis realizuoja, remdamasis vidiniu įsitikinimu, išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei vadovaudamasis įstatymu.

17. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi 2023 m. birželio 5 d. kaltinamojo dokumento (pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) trūkumai netrukdo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, todėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta ir yra naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, perduota prokurorui, nustatant 2 (dviejų) mėnesių terminą nutartyje nurodytiems baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.