Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Daivos Jazbutienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. R. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis Norvegijos Karalystėje įgytą C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“ laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023-05-04 laikė garaže, adresu (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai, neturėdamas leidimo laikyti ir nešioti C kategorijos nešaunamąjį ginklą, laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023-05-04 neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“, kol apžiūros metu garaže, adresu (duomenys neskelbtini), jį rado Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai ir perdavė policijos pareigūnams.

2. Pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo A. R. išteisino konstatavęs, kad šioje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinime nurodytu laiku A. R. neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“, todėl, nenustačius neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo, kaip būtinojo BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio, A. R. dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintas imperatyvas, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017). Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą teismams indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (LAT 2015-03-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių joms pašalinti (LAT 2015-10-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Pažymėtina, kad įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

3.5. Kad būtent tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė A. R., teismo posėdžio metu patvirtino ir ikiteisminį tyrimą atlikęs vyriausiasis tyrėjas V. L.

3.6. Teisiamojo posėdžio metu A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltu neprisipažįsta vien dėl to, kad procesas užsitęsė, jis nesibaigė supaprastinta tvarka ir jis turimo ginklo Lietuvos Respublikoje namuose nenešiojo, duodamas parodymus tyrėjo buvo nesuprastas. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad ginklo radimo dieną 2023-05-04 aplinkos apsaugos vyr. specialistas surašė A. R. administracinio nusižengimo protokolą dėl brakonieriavimo su statomu tinklu ir jam buvo paskirta 640 Eur dydžio bauda, be to, jis ir anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tai rodo, kad asmuo linkęs daryti pažeidimus ir tokie A. R. parodymai teisme vertintini kritiškai ir laikytini gynybine aplinkybe.

3.8. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų matyti, kad A. R. turėtą ginklą galima buvo pasiekti laisvai, ginklas buvo laikomas garaže pakabintas ant sienos, o ne užrakintas seife. Su ginklu kartu buvo laikomi ir šoviniai. Jokios tinkamos sąlygos laikyti ginklą neįrengtos. Tai aiškiai matyti ir iš įvykio vietos apžiūros metu darytų fotonuotraukų. Šiuo ginklu galėjo pasinaudoti bet kuris asmuo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms A. R. nebuvo apsunkinta galimybė, esant konfliktinei situacijai, juo pasinaudoti nedelsiant (LAT nutartis Nr. 2K-341-511/2015).

3.9. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pripažinti, kad A. R. neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis Norvegijos Karalystėje įgytą C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“ laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023-05-04 laikė adresu (duomenys neskelbtini), garaže ir neteisėtai, neturėdamas leidimo laikyti ir nešioti C kategorijos nešaunamąjį ginklą, laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023-05-04 neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“, kol apžiūros metu garaže, adresu (duomenys neskelbtini), jį rado Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai ir perdavė policijos pareigūnams.

3.10. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. LAT praktika patvirtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

3.11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Prokuroro įsitikinimu, teismas šiuo atveju vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su neteisėtu nešaunamojo ginklo nešiojimu, nevertino surinktų įrodymų visumos, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl principo in dubio pro reo taikymo.

2. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl A. R. išteisinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo, teismui konstatavus, jog šioje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog kaltinime nurodytu laiku A. R. neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“, ir prašo A. R. pripažinti kaltu dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, apeliaciniame skunde ginčydamas įrodymų vertinimą, tvirtindamas, jog teismas vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su neteisėtu nešaunamojo ginklo nešiojimu, nevertino surinktų įrodymų visumos, savo išvadas grindė vien tik A. R. teisme duotais parodymais, tačiau visiškai nevertino jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kai jis savo kaltę dėl neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo, nešiojimo ir laikymo pripažino, neatsižvelgė į tai, kad ginklas aplinkosaugos pareigūnų buvo rastas A. R. garaže pakabintas ant sienos, o ne užrakintas seife, su ginklu kartu buvo laikomi ir šoviniai ir A. R., esant konfliktinei situacijai, juo galėjo pasinaudoti nedelsiant, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl principo in dubio pro reo taikymo ir nepagrįstai A. R. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisino.

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo argumentus, patikrinęs bylą ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą konstatuoja, jog Plungės apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Išvada, kad A. R. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, pagrįsta išsamia bylos duomenų visumos analize, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamas išteisinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio ir 305 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

6. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 2 dalies 2–4 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, išsamiai motyvuota, kodėl A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų prieštaravimai apie ginklo naudojimą (nešiojimą) Lietuvoje (apklausiamas teisme A. R. nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų, jog Norvegijoje įsigytą ir į Lietuvą parsivežtą ginklą jis laikė savo namuose ir kartais pasiimdavo jį pašaudyti kieme į taikinius, nurodydamas, jog galbūt galėjo būti tyrėjo netinkamai suprastas, nes Lietuvoje ginklo jis nenešiojo ir juo nesinaudojo), nesant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų (pagal byloje pateiktą specialisto išvadą, nėra galimybės nustatyti, kada iš pateikto ginklo paskutinį kartą buvo šaudyta), neleidžia neabejotinai tvirtinti, kad A. R. kaltinime nurodytu laikotarpiu iš tiesų nešiojo kaltinime nurodytą nešaunamąjį ginklą.

7. Prokuroras, nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, išteisindamas A. R., be pagrindo rėmėsi A. R. teisme duotais parodymais, kad Lietuvoje ginklo jis nenešiojo ir juo nesinaudojo, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad iš Norvegijos parsivežtą ginklą kartais pasiimdavo pašaudyti savo kieme į taikinius, pats ginklas buvo pakalbintas garaže ant sienos, o ne užrakintas seife, taigi A. R. nebuvo apsunkinta galimybė, esant konfliktinei situacijai, juo pasinaudoti nedelsiant.

8. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, jog C kategorijos nešaunamasis ginklas – 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „Comet Evo Silentium“, aplinkosaugos pareigūnų, atliekant patikrinimą ūkinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), įtariant, kad šiose patalpose gali būti draudžiamų žvejybos įrankių, buvo rastas V. R. garaže, pakabintas dėkle ant sienos, savaime nepagrindžia, kad šį ginklą A. R. kaltinime nurodytu laikotarpiu nešiojo (būtent dėl to, pakeitus prokurorui kaltinimą teisme, jis buvo kaltinamas). Ši aplinkybė prokuroro apeliaciniame skunde grindžiama iš esmės A. R. ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodyta aplinkybe, kad šį ginklą jis kartais pasiimdavo pašaudyti kieme į taikinius. Tačiau, vertinant įtariamojo 2023-05-31 apklausos protokole (t. 1, b. l. 64–65) užfiksuotus parodymus, matyti, kad A. R., kaip pažymi prokuroras, nors ir nurodė, kad: „Parsivežtą ginklą laikiau savo namuose <...>. Kartais pasiimdavai jį pašaudyti savo kieme į taikinius.“ (t. 1, b. l. 64), tačiau apklausiamas teisme A. R. ginklo nešiojimą / naudojimą Lietuvoje kategoriškai neigė, nurodydamas, kad apklausos metu tyrėjo galėjo būti neteisingai suprastas, ir šie jo teisme duoti parodymai jokiais objektyviais bylos duomenims nėra paneigti. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad: 1) vertinant įtariamojo A. R. 2023-05-31 apklausos protokole užfiksuotų jo parodymų visumą matyti, kad jis kalba iš esmės apie tai, jog nežinojo, kad šiam ginklui įsigyti Lietuvoje reikalingas leidimas, t. y. nurodo: „Savo kaltę aš pripažįstu visiškai, nes suprantu, kad pats privalėjau pasidomėti dėl leidimo tokiam ginklui turėti ir iš nežinojimo pažeidžiau įstatymą.“ (pažymėtina, kad A. R. praeityje nebuvo teistas, ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas nedalyvaujant gynėjui, todėl tikėtina, kad jis iš tikrųjų, kaip nurodė apklausiamas teisme, galėjo tinkamai nesuprasti jo apklausos ypatumų ir / ar galbūt tyrėjo buvo neteisingai suprastas), tačiau po kaltinimo pakeitimo teisme A. R. buvo inkriminuotas tik neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimas (pagal pirminį kaltinimą jis buvo kaltinamas ir neteisėtu nešaunamojo ginklo įgijimu); 2) jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustatyta, kada iš šio ginklo paskutinį kartą buvo šaudyta (pagal byloje pateiktą specialisto išvadą, nėra galimybės nustatyti, kada iš pateikto ginklo paskutinį kartą buvo šaudyta), jokių galimo šaudymo pėdsakų A. R. namo kieme ar aplinkinėse vietose nerasta, o ir pats kaip liudytojas teisme apklaustas įtariamojo A. R. 2023-05-31 apklausą atlikęs vyriausiasis tyrėjas V. L. nurodė, jog A. R. negalėjo sukonkretinti nei kiek, nei kada paskutinį kartą jis naudojosi ginklu namo kieme, o ir apklausos protokole tai nebuvo užfiksuota, taigi iš byloje surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti kada, kiek kartų ir kokiomis aplinkybėmis tai galėjo būti daroma. Byloje neginčijamai nustatyta tik tai, kad C kategorijos nešaunamasis ginklas – 4,5 mm kalibro pneumatinis šautuvas „Comet Evo Silentium“ buvo rastas A. R. garaže, jis, kaip nurodyta 2023-05-05 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 14–16) ir, kaip matyti iš fotolentelių (t. 1, b. l. 18–19) buvo dėkle pakabintas ant sienos (kaip nurodė A. R., ant viršaus dar buvo pakabintas meškerių dėklas), tačiau tai savaime nepagrindžia, jog A. R. šį ginklą kaltinime nurodytu laiku ir nešiojo (pats ginklo laikymas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 258 straipsnio 2 dalį neužtraukia). Dėl to galima daryti tik prielaidą, tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikimybinėmis išvadomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

9. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių neabejotinų objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad A. R. kaltinime nurodytu laikotarpiu neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“. Vien jokiais kitais įrodymais nepagrįstu A. R. prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad jis šiuo ginklu kartais pašaudydavo į taikinius savo kieme, kurį apklausiamas teisme jis kategoriškai paneigė, nurodydamas, jog galbūt tyrėjas jį ne taip suprato, nesant jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių A. R. kaltinime nurodytas aplinkybes, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2023-05-04 neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“, kaltinimo grįsti negalima. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien kaltinamojo prisipažinimu, kuris nepatvirtinamas kitais byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis teisme kategoriškai paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl ginklo nešiojimo, kuriais prokuroras grindžia savo apeliacinį skundą. Jokių kitų A. R. kaltę galinčių patvirtinti įrodymų byloje nesurinkta.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes ir nesurinkus neginčijamų objektyvių įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad A. R. kaltinime nurodytu laikotarpiu neteisėtai nešiojo C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai visas abejones vertino kaltinamo asmens A. R. naudai ir pagrįstai jį, nesant byloje jokių objektyvių ir abejonių nekeliančių duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. R. jo garaže rastą minėtą ginklą nešiojo, dėl kaltinimo neteisėtai nešiojus C kategorijos nešaunamąjį ginklą – 4,5 mm kalibro pneumatinį šautuvą „Comet Evo Silentium“ pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisino. Kaip minėta, vien šioje byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatytas nešaunamojo ginklo laikymas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Todėl A. R. pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis, konstatavus, kad jis nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais iš esmės deklaratyvaus pobūdžio motyvais, nenurodant konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, prokuroro nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui, nėra pagrindo. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė argumentus dėl įrodymų vertinimo, motyvuotai pagrįsdamas, kodėl vienus bylos duomenis pripažįsta įrodymais, o kitus atmeta. Todėl nesutiktina su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nevertino surinktų įrodymų visumos ir nepašalino visų abejonių. Naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.