Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-03-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-21-606/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-09Klaipėdos apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-26Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-09
Bylos Nr.
1S-21-606/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-2-00180-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-21-606/2021
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00180-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 2.14.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-89-1148/2021, kurioje D. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. tuo, kad 2020 m. liepos 19 d., apie 3.30 val., (duomenys neskelbtini), lauke, prie kokteilių baro „(duomenys neskelbtini)“, būdama neblaivi, asmeninio konflikto su E. R. metu, pastarajai ranka sudavė vieną kartą į veidą, po to delnais sudavė tris kartus į krūtinę, suėmusi už rankų, pečių, taip laikydama, stumdė, po to delnu sudavė vieną kartą E. R. į veidą ir du kartus spyrė nukentėjusiajai į kojas, dėl to ši nukrito ant žemės, o D. Š., atsisėdusi ant E. R., viena ranka suėmė už plaukų, juos tempė žemyn, kita ranka draskė veidą, tampė už ausies. Po to E. R. bandant išsilaisvinti įspyrė jai vieną kartą į koją, pribėgusi prie nukentėjusiosios pastūmė ir parvertė ant laiptų, kur viena ranka suėmė už plaukų, juos tempė žemyn, kita ranka draskė veidą, tampė už ausies, taip nukentėjusiajai E. R. padarydama viso kūno nubrozdinimus, hematomas, daugiausiai kairiame žaste, nugaroje, rankose, apsunkintus kaklo judesius, taip nukentėjusiajai E. R. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje D. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai, konstatavus, kad surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų.

3. Skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė S. D. Ramanauskienė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį ir perduoti bylą Nr. 1- 89-1148/2021 nagrinėti tos pačios instancijos teismui.

3.1. Skundu neabejojama, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 232 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2012). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013; Nr. 2K-319/2014).

3.2. Prokurorės teigimu, baudžiamojoje byloje, kurioje D. Š. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, surašytas kaltinamasis aktas atitinka jam keliamus reikalavimus, numatytus BPK 219 straipsnyje, jis konkretus ir nepažeidžia kaltinamosios D. Š. teisės į gynybą. Visos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės buvo žinomos D. Š. pareiškiant įtarimą, jo esmę, 2020 m. gruodžio 16 d., apklausiant įtariamąja, ji nurodė supratusi, todėl jos teisės niekaip nebuvo suvaržytos. Kaltinamajame akte aiškiai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, taip pat nusikalstamos veikos aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkančios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. D. Š. inkriminuojama nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atitinka baudžiamojo įstatymo straipsnio, pagal kurį ši veika kvalifikuota, turinį, jos aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, veikos sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga kvalifikavimui.

3.3. Skunde pažymima, kad kaltinamajame akte pateikta nusikalstamos veikos kvalifikacija atspindi prokuroro poziciją, tai yra prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Ir šiuo atveju, įvertinus visas nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama D. Š., aplinkybes, nusikalstamos veikos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, BK 284 straipsnyje numatytų padarinių nebuvimą, tyčios kryptingumą, D. Š. buvo atiduota teismui teisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, pagal BPK 256 straipsnį, prokuroras ir teisiamajame posėdyje turi teisę papildyti kaltinimą ar pateikti jį naują, priklausomai nuo posėdyje ištirtų įrodymų. Pažymėtina, kad tiek prokurorui, tiek teismui yra suteiktos itin plačios galimybės, kurias galima ir būtina išnaudoti, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, nes baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų, siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, jame nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje, ir jame turi būti tiek faktinių duomenų, kiek užtenka kaltinamojo kaltei pagrįsti.

3.4. Prokurorės nuomone, šiuo atveju ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad jų pakanka kaltinamosios D. Š. kaltei, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Teismo nurodymai išsiaiškinti visus įvykio liudytojus ir juos apklausti (kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, išnaudojus procesines priemones, daugiau liudytojų, nei jų yra apklausta, nebuvo galimybės nustatyti) bei nustatyti konflikto iniciatorių yra pertekliniai, nes baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta keliais įrodymais vadovaudamasis teismas turi pagrįsti nustatytas faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį. O tai, kad dėl to paties įvykio Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisiamajame posėdyje yra paskirta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-91-635/2021, kur E. R. yra kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o D. Š. yra nukentėjusioji, nėra pagrindas grąžinti bylą prokurorui, o labiau yra pagrindas svarstyti BPK 254 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę sujungti minėtas bylas į vieną.

Motyvuojamoji dalis

4. Skundas tenkintinas.

5. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali būti perduodama prokurorui ne dėl bet kokio BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio esminio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimų, jeigu šių trūkumų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą.

6. BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2013, 2K-254/2013).

7. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad pateiktas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme.

8. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino baudžiamąją bylą Nr. 1-89-1148/2021, kurioje D. Š. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nurodydamas, kad kaltinamajame akte nurodytą veiką kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra visapusiškai ir išsamiai atsižvelgta į įvykio aplinkybes. Bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia įžvelgti kitos – BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos – nusikalstamos veikos sudėties požymius, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tirti. Ikiteisminio tyrimo metu netiksliai nustačius faktines aplinkybes, t. y. neįvertinus įvykio vietos, kurioje buvo atlikti neteisėti veiksmai, nenustačius tikrojo konflikto iniciatoriaus, nenustačius visų liudytojų (vaizdo medžiaga patvirtina, kad potencialių liudytojų gali būti dar mažiausiai 6 žmonės, ir juos galima nustatyti kitų liudytojų ir automobilio valstybinių numerių pagalba) ir jų neapklausus, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir paviršutiniškai, tuo esmingai suvaržant kaltinamosios teisę į gynybą bei pažeidžiant BPK 1 straipsnyje įtvirtintą imperatyvą – ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

9. Tačiau apygardos teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-89-1148/2021, kurioje D. Š. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pateiktame kaltinamajame akte D. Š. inkriminuota nusikalstama veika aprašyta išsamiai, nurodytos visos esminės aplinkybės pagal buvusio ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 1-04-2-00180-2020-0, kaip to reikalauja BPK 219 straipsnio nuostatos, todėl darytina išvada, kad byloje pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nepažeidžia kaltinamosios teisių į gynybą, o kaltinimo formuluotė ir jame nurodytos aplinkybės objektyviai leidžia įvertinti konkrečius kaltinamosios D. Š. neteisėtus veiksmus, kurie jai inkriminuoti kaltinamuoju aktu. Pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o kaltinamajame akte išdėstyta galbūt padarytos nusikalstamos veikos formuluotė ir nurodytas atsakingas už tai asmuo – visa tai atspindi prokuroro poziciją ir jo įsitikinimą dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad skunde prokurorė nurodė, kad įvertinus visas nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama D. Š., aplinkybes, nusikalstamos veikos objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, BK 284 straipsnyje numatytų padarinių nebuvimą, tyčios kryptingumą, D. Š. buvo atiduota teismui teisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, prokurorė pagrįstai nurodė, kad pagal BPK 256 straipsnį, prokuroras ir teisiamajame posėdyje turi teisę papildyti kaltinimą ar pateikti jį naują, priklausomai nuo posėdyje ištirtų įrodymų. Šiuo atveju skundžiama nutartis buvo priimta nepradėjus nagrinėti baudžiamosios bylos teisiamajame posėdyje, neištyrus ir neįvertinus visų byloje surinktų duomenų.

10. Baudžiamojo proceso esmė – nustatyti ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį BK straipsnį ji atitinka. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei kartu nėra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio nuostatos numato galimybę bylą nagrinėjant teisme pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą. Pagal BPK 233 straipsnio nuostatas, negali būti laikoma kliūtimis, neleidžiančiomis nagrinėti bylą teisme, ikiteisminio tyrimo neišsamumas ir kitokie bylos trūkumai. Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi procesines galimybes pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir netgi pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar veikos kvalifikavimą (BPK 256, 287 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415-677/2016, 2K-469-648/2015, 2K-40-895/2016). Esant būtinybei, kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų kvalifikavimas gali būti keičiamas nagrinėjant bylą tiek pirmąja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro prašymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva ir tokiu būdu nėra pažeidžiama kaltinamojo teisė į gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015).

11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad dėl skundžiamoje nutartyje paminėtų aplinkybių buvo suvaržyta kaltinamosios teisė gintis.

12. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės Stefos Dalios Ramanauskienės skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 29 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-89-1148/2021, kurioje D. Š. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduota Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūrai ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė