Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. U. ieškinį atsakovui T. P. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškov ė N. U., a. k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio mėn. 24 d. nutarties dalį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153-897/2017 patvirtintos N. U. (buvusi pavardė - P.) ir T. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9-ajame punkte numatytą sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo: N. P. nepilnamečiam sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti T. P. (b.l. 1-2, dok-18386).

Tuo sprendimu be kitų klausimų buvo patvirtintas šalių susitarimas, kad šalių nepilnamečio sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu T. P., o nepilnametės dukros D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina N. P.; šalys susitaria, kad kiekviena jų turės teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu vaiku ne rečiau kaip 4 savaitgalio dienas per mėnesį; T. P. nepilnametei dukrai D. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti N. P.; N. P. nepilnamečiam sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti T. P..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartimi tenkino pareiškėjų N. U. ir T. P. prašymą ir iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153-897/2017 patvirtintos N. U. (buvusi pavardė - P.) ir T. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9-ajame punkte numatytą sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išdėstė sekančiai: „9. T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymui mokamą kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct), kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, už praėjusį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, nuo sutarties įsiteisėjimo dienos iki dukters D. P. pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti N. U. (buvusi pavardė P.). Pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

N. U. (buvusi pavardė - P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų ir 00 ct), kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, už praėjusį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, nuo sutarties įsiteisėjimo dienos iki sūnaus P. P. pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti T. P. Pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)“.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. balandžio mėn. 19 d. nutartimi tenkintas pareiškėjo T. P. prašymas ir išduotas pareiškėjui T. P. vykdomasis raštas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12403-867/2020 patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui P. P. išieškojimo iš pareiškėjos N. U. (buvusi pavardė - P.),

Vykdomojo rašto pagrindu nuo 2023-09-29 kiekvieną mėnesį nuskaičiuojama periodinėmis išmokomis po 309 Eur išlaikymą P. P. ir 920 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Šiuo metu iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ženkliai pablogėjus ieškovės turtinei padėčiai dėl aukščiau nurodytų priežasčių, yra pagrindas sumažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui - P. P., panaikinti Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio mėn. 24 d. nutarties dalį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153- 897/2017 patvirtintos N. U. ir T. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9-ajame punkte numatytą sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo: N. P. nepilnamečiam sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti T. P.

Atsakovas bei nepilnametis sūnus, nuomoja vieno kambario nedidelį butą (duomenys neskelbtini), taip taupydami pinigus maistui. Dažnai tenka skolintis nenumatytoms sūnaus išlaidoms (suplyšta batai, džinsai ir pan.). Sūnus P. lanko (duomenys neskelbtini) klasę, jam yra (duomenys neskelbtini) metų, todėl jo poreikiai yra didesni nei ieškovės (duomenys neskelbtini) metų vaiko.

Atsakovas prisegė banko išrašą dėl D. U. pinigų pavedimo P. (šią sumą sūnus išgrynino ir perdavė ieškovei viešėdamas pas ją (duomenys neskelbtini)).

Sutinka sudaryti taikos sutartį, jei ieškovė sutiks padidinti alimentų sumą bent iki 355 eurų.

2024 m. spalio 22 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvada (b.l.7-9, dok-156883), kurioje nurodyta, N. U. ieškinyje paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-04 sprendimu patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių ir, be kitų klausimų, atitinkamai išsprendė motinos sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamo išlaikymo klausimą bei nustatė, jog motina sūnui turi teikti 180 Eur/ mėn. dydžio išlaikymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020-11-24 patvirtino šalių susitarimą, kuriuo, be kitų klausimų, buvo nustatyta, jog motina P. turi teikti 230 Eur/ mėn. dydžio išlaikymą; vykdant išlaikymo P. išieškojimą pagal minėtą teismo sprendimą, iš ieškovės sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra išieškoma po 309 Eur. Pasak ieškovės, jos turtinė padėtis yra pablogėjusi, bet to, ji (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters, kurios poreikių tenkinimui taip pat turi skirti lėšų, todėl ji nebegali P. skirti tiek lėšų, kaip iki šiol, ir prašo teismo sumažinti sūnui priteisto išlaikymo dydį iki 180 Eur/ mėn. T. P. atsiliepime nurodė, jog su pareikštu reikalavimu nesutinka, nes (duomenys neskelbtini) poreikiai yra dideli, jiems tenkinti ir dabar motinos mokamo išlaikymo, kartu su jo indėliu, vos pakanka P. poreikiams.

D. T. turimos informacijos, šeimos aplinkos sąlygų ir vaiko nuomonės

Remiantis Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos SPIS duomenis, tėvai N. U. ir T. P., nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyboje taip pat negauta tėvų ir / ar trečiųjų asmenų pranešimų apie galimai šeimoje pažeidžiamas P. teises.

Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) atstovas apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog N. U. su (duomenys neskelbtini) dukra L. gyvena nuomojamoje namo dalyje – dviejų aukštų, senos statybos, plytinis gyvenamasis namas, kuriame ieškovė nuomojasi tik pirmąjį namo aukštą, kuris yra apie (duomenys neskelbtini). Namuose yra trys kambariai, kurių du – pereinami, virtuvė, nedidelis tambūras. Namuose yra visi patogumai: miesto vandentiekis, būstas šildomas dujomis, yra atskiras vonios ir tualeto kambarys. Namuose reikėtų remonto, tačiau aplinka švari ir tvarkinga, yra reikalingi baldai, buitinė technika. Namui priklauso apie (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, kuris apželdintas žole. Sklype yra (duomenys neskelbtini). Namo teritorija aptverta neaukšta tvora su varteliais. Pasak N. U., mėnesio nuomos kaina yra 250 eurų bei papildomai komunaliniai mokesčiai. Pasak ieškovės, kai P. svečiuojasi jos gyvenamojoje vietoje, jaunuoliui skirtas atskiras apie (duomenys neskelbtini) kambarys, kuriame yra dvi atskiros lovos, stalas, sekcija, televizorius, kėdė, ant sienos kaba veidrodis. Taip pat vaikinas leidžia laiką ir kitame apie taip pat apie (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuris yra pereinamas. Kambaryje yra sofa, staliukas, televizorius, fotelis. Gyvenimo ir buities sąlygos pritaikytos nepilnamečiui.

Vizito metu N. U. pažymėjo, kad su sūnumi P. palaiko ryšį, laisvalaikiu bendrauja su vaiku telefonu. Taip pat sūnus per atostogas atvyksta pas ją pasisvečiuoti. Anot ieškovės, paskutinį kartą vaikas pas ją lankėsi šią vasarą, rugpjūčio mėnesį. Teigė, kad ji pati apmokėjo sūnaus kelionės išlaidas. Pasak moters, ji visuomet vaiką sveikina gimtadienio ir kitų švenčių proga. Anot N. U., konfliktų su vaiko tėvu dėl jos bendravimo su sūnumi nekyla, vaiko tėtis nedraudžia bendrauti su sūnumi.

Apsilankius atsakovo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tėvas su sūnumi gyvena nuomojamame (duomenys neskelbtini) bute su patogumais. Namuose tvarkinga, yra reikalinga baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai. Nepilnametis gyvena ir miega viename kambaryje su atsakovu. Kambaryje yra sofa-lova, jaunuolio lova, rašomasis stalas su kėde, spinta, stalas, TV.

Vizito metu atsakovas pasakojo, kad su ieškove taikos sutartis buvo pasirašyta 2017 m. gruodžio mėnesį, tačiau jis su sūnumi iš namų išsikraustė anksčiau, tų pačių metų gegužės mėnesį. Pagal taikos sutartį sūnus liko gyventi su tėvu, o dukra liko gyventi su motina, o kiekvieno vaiko išlaikymas buvo po 180 Eur./mėn. Atsakovas buvo įsivaikinęs ieškovės dukrą. Pasak atsakovo, 2020 metais, kai ieškovė ištekėjo, atsakovas padidino sūnui išlaikymo dydį 50 Eur/mėn. (iki 230 Eur/mėn. ) ir ieškovė mokėjo tik tą skirtumą – 50 Eur. Atsakovo žodžiais, kai dukra sulaukė pilnametystės, tačiau vis dar gyveno pas ieškovę ir mokėsi, jis palikdavo ieškovei 100 Eur/mėn. dukrai, todėl ieškovė sūnui išlaikymą mokėjo tik 130 Eur/mėn. Atsakovas pažymi, kad dabar dukra yra pilnametė (20 metų), ji mokosi, dirba, gyvena atskirai nuo ieškovės. 2023 m. balandžio mėnesį atsakovui buvo išduotas vykdomasis raštas, nes po išlaikymo sumos indeksacijos gavosi, kad ieškovė turėjo mokėti po 309 Eur/mėn. Atsakovas tikrai nereikalavo kitų nepriemokų, sūnaus išlaikymo skolos nebuvo, jis vis sugebėdavo kažkaip išreikalauti iš ieškovės, ką buvo sutarę. 1012 Eur skola susidarė tik dėl indeksacijos. Atsakovo teigimu, ieškovė pinigus vaiko išlaikymui pervedinėjo sūnui į banko kortelę, todėl ji skambindavo sūnui ir klausdavo, ar jis turi ką valgyti. Sūnus atsakydavo, kad jis nebūna alkanas, todėl sūnus pinigų negaudavo arba gaudavo vėliau, todėl jis turėjo skambinti ieškovei ir priminti. Atsakovas nesutinka, jog (duomenys neskelbtini) būtų sumažintas išlaikymo dydis. Jis teigia, kad esama išlaikymo suma yra labai maža, nes sūnus jau yra (duomenys neskelbtini), jo poreikiai jau didesni: jam reikia normaliai pavalgyti, apsirengti, rugsėjo mėnesį reikėjo pirkti daugybė vadovėlių, sūnus lanko (duomenys neskelbtini), sūnui su draugais jau norisi bendrauti, kažkur nueiti. Atsakovas pažymi, kad ieškovė elgiasi piktybiškai, ji vengia mokėti - tai turi nedarbingumą, tai atostogauja, Ieškovės darbovietė niekaip negali išskaičiuoti reikiamos sumos iš ieškovės atlyginimo. Sūnui atostogaujant pas ieškovę, ieškovė buvo sūnui prižadėjusi sumokėti 70 Eur už jos mažametės dukros priežiūrą, jos darbo metu, tačiau iki šiol davė vos 25 Eur. Net su vaiku ieškovė elgiasi nesąžiningai. Atsakovas pažymi, kad, kai ieškovė nutraukė santuoką su savo trečiu vyru, dukros tėvu, ji prisiteisė 320 Eur/mėn. savo (duomenys neskelbtini) dukros išlaikymui, tad kodėl ieškovė galvoja, kad jos (duomenys neskelbtini) sūnaus poreikiai yra mažesni, verti 180 Eur/mėn. Pasak atsakovo, jis niekaip nesupranta, kodėl ieškovė teigianti, kad jos vyras nemoka dukrai priteisto išlaikymo, tačiau nesikreipia į antstolį. Galimai, ieškovė nėra atvira. Atsakovo žodžiais, sūnui, būnant pas ieškovę ((duomenys neskelbtini)), į jo banko kortelę ieškovės buvęs vyras pervedė 40 Eur ir ieškovės pilnametė dukra pervedė 50 Eur, todėl ieškovė prašė sūnaus nueiti iki bankomato ir nuimti tuos 90 Eur bei grąžinti jai. Ieškovė pasinaudojo sūnaus banko kortele. Atsakovas teigia, kad šis atvejis parodo, kad buvęs ieškovės vyras moka ieškovei išlaikymą. Atsakovas pažymi, kad sūnus jau nėra mažas, jis viską supranta, bet stengiasi nuslėpti, kad jis susirūpinęs ir pergyvena dėl tokio ieškovės elgesio. Atsakovas teigia, kad sūnaus klasės auklėtoja jau pastebėjo vaiko pasikeitusį elgesį, išsiblaškymą ir nerimą.

P. mokosi (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). Vaiko gydymo įstaiga – (duomenys neskelbtini). Lankantis atsakovo gyvenamoje vietoje Tarnybos atstovė išklausė P. nuomonės tėvui nedalyvaujant. Pokalbio metu nepilnametis jautėsi laisvai, noriai bendravo, aiškiai dėstė savo mintis.

P. pasakojo, kad jam (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini). Mokykloje – viskas gerai, su mokslais – normaliai, (duomenys neskelbtini). Nepilnametis turi daug draugų, su visais puikiai sutaria. Mokykloje jokių konfliktų neturi, su mokytojais bendrauja gražiai. Nepilnametis dalyvauja užklasinėje veikloje, su draugais (duomenys neskelbtini). Specialistų konsultacijoms poreikio nėra. Jaunuolis planuoja pasirinkti (duomenys neskelbtini) specialybę. Nepilnamečio santykiai su tėvu yra normalūs, su motina – taip pat geri. Jis nuvažiuoja pas ją per atostogas, būna, kad pasiskambina. Šiemet P. pas mamą buvo rugpjūčio mėnesį, 3 savaites, pernai – liepos mėnesį. P. pas mamą turi savo kambarį, nes mama nuomojasi pirmą gyvenamo namo aukštą, ten yra žemės plotas, šiltnamis. Rugpjūčio mėnesį P. prižiūrėjo mažą sesę, už tai mama prižadėjo jam sumokėti papildomai - 70 Eur už 7 dienas (10 Eur už dieną). Tačiau iki dabar perdavė 25 Eur. Mama sakė, kad, kai turės pinigų, ji perduos likusius pinigus. Kai P. svečiavosi pas mama, tai buvo vienu metu striuka su maistu, bet, kai mama gavo atlyginimą, vėl atsigavo. Nepilnametis teigia, kad tėtis jam duoda kišenpinigių. Drabužius perka tėtis, mama buvo prisidėjusi prie rūbų pirkimo prieš kokius 4 ar 3 metus. Naujiems mokslo metams pasiruošti padėjo tėtis, mama neprisidėjo. Nepilnametis dar bendrauja su pilnamete sese, bet jau rečiau, rugsėjo 12 buvo jos gimtadienis, jie buvo susitikę kavinėje. Jaunuolis sako, kad nelabai supranta mamos poelgio, nes jam liko 10 mėnesių iki 18 metų. P. pažymi, kad mama jam į banko kortelę turėtų pervesti apie 300 Eur/mėn., bet perveda 200 Eur/mėn.(būna, kad dar mažiau). Anksčiau nepilnametį erzino tokia situacija, nuolatinis nerimas, bet dabar jau supranta, kad kitaip nieko nebus. Vaikinas sako, kad vasarą jis dirba papildomai, kad turėtų pinigų savo išlaidoms ir nereikėtų nuolat prašyti pinigų pas tėtį. Nepilnametis sako, kad ant mamos pykčio nelaiko, jis žino, kad niekas nepakeis, tiesiog – nesmagu. Tačiau jis pergyvena dėl tėčio, jis yra piktas, pavargęs, kad reikia dabar čia laiškus ir raštus rašinėti, pilna visokių rūpesčių ir veiklos.

Dėl reikalavimo su mažinti motinos vaikui teikiamo išlaikymo dydį

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti nepilnamečiui vystytis būtinas sąlygas. Vaikų išlaikymo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Pažymėtina, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtintos išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio prezumpcijos. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y., turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Garantuojant tinkamą vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą, CK yra numatyta galimybė pakeisti vaikui nustatyto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 str.). Ši norma taip pat remiasi proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai principu, t.y. teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, o tik pasikeitus faktinėms aplinkybėms, sudarančioms išlaikymo dydžio pagrindą. CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams. Faktinės aplinkybės, tėvų turtinė padėtis ar vaiko poreikiai, turi pasikeisti iš esmės po teismo sprendimo dėl išlaikymo nustatymo, ir tik tuomet galimas išlaikymo dydžio peržiūrėjimas ir pakeitimas.

Aplinkybės, lemiančios tėvų turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, tėvų sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėjo jo paties būtinosios išlaidos ir kitos. Kalbant apie vaiko poreikių pasikeitimą, tai paprastai vaiko poreikiai didėja augant vaikui, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad teismai turi siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo, todėl pakeisti išlaikymo dydį ir formą gali tik aiškiai nustatę įstatyme įtvirtintus išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindus. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Tarnybos nuomone, vaikams priteistas išlaikymas, yra skirtas užtikrinti nepilnamečiams vystytis būtinas sąlygas, jo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie pragyvenimo Lietuvoje lygį, taip pat į teismų praktikoje suformuotą orientacinį minimalaus vaiko poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydį (pusė neto minimalios mėnesio algos iš kiekvieno iš tėvų), Tarnybos vertinimu, pareikštas reikalavimas neatitinka nepilnamečio P. interesų, o motinos prašomas nustatyti išlaikymo dydis nėra pakankamas net būtiniausiems (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti, be to, ir šiuo metu motinos sūnui teikiamas išlaikymas jau yra mažesnis, nei minėtas minimalus išlaikymo dydis.

Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 10, dok-158203).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų P. P., gimusį (duomenys neskelbtini)d., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), bei dukrą D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra pilnametė.

Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153-897/2017 buvo nutraukta šalių santuoka bendru sutikimu ir patvirtintas šalių prašymas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame skaičiuje, kad šalių nepilnamečio sūnaus P. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu T. P., o nepilnametės dukros D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina N. P.; šalys susitaria, kad kiekviena jų turės teisę bendrauti su skyriumi gyvenančiu vaiku ne rečiau kaip 4 savaitgalio dienas per mėnesį; T. P. nepilnametei dukrai D. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti N. P.; N. P. nepilnamečiam sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti T. P.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12403-867/2020 tenkino pareiškėjų N. U. ir T. P. prašymą ir iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153-897/2017 patvirtintos N. U. (buvusi pavardė - P.) ir T. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9-ajame punkte numatytą sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išdėstė sekančiai: „9. T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymui mokamą kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct), kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, už praėjusį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, nuo sutarties įsiteisėjimo dienos iki dukters D. P. pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti N. U. (buvusi pavardė P.). Pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

N. U. (buvusi pavardė – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka kasmetinėmis periodinėmis išmokomis po 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų ir 00 ct), kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, už praėjusį mėnesį sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, nuo sutarties įsiteisėjimo dienos iki sūnaus P. P. pilnametystės, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti T. P.. Pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini)“.

Teismas nusprendė kitas pareiškėjų santuokos nutraukimo teisnių pasekmių sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153-897/2017, sąlygas palikti nepakeistas.

Kitaip tariant, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12403-867/2020 priteistam Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153-897/2017 šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui buvo pritaikyta indeksacija.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-11-19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-12403-867/2020 nutarta pareiškėjo T. P. prašymą išduoti vykdomąjį tenkinti: išduoti pareiškėjui T. P. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2SP-12403-867/2020 patvirtintą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui P. P. išieškojimo iš pareiškėjos N. U. (buvusi pavardė – P.).

Ieškovės teigimu, vykdomojo rašto pagrindu, pradedant nuo 2023-09-29 kiekvieną mėnesį nuskaičiuojama periodinėmis išmokomis po 309 Eur išlaikymą sūnaus P. P. ir 920 Eur išlaikymo įsiskolinimo (pagal antstolės L. P. 2023-9-23 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Be to, bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ir įregistruota santuoką tarp N. U. (ikisantuokinė pavardė – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)d., ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) d. N. U. ir D. U. gimė duktė L. U. a. k. (duomenys neskelbtini) kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), ji faktiškai gyvena su ieškove N. U.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-07-26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4566-1112/2024 buvo nuspręsta nutraukti (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta ir įregistruota santuoką tarp N. U. (ikisantuokinė pavardė – P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) d., ir D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas patvirtino sutarties 10 p. , kuriame šalys sutaria, kad atsakovas (D. U.) mažametės dukters L. U. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokės po 320,00 Eur dydžio kasmenėsinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės amžiaus, o 18 metų sulaukusiam vaikui mokinantis pagal vidurinio ugdymo programą, iki rugpjūčio 31 dienos imtinai po vaiko paskutinių mokslo metų pasibaigimo, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; sutarties 11 p., kuriame atsakovas D. U. pripažįsta, kad sutarties pasirašymo dienai yra susidaręs dukters išlaikymo įsiskolinimas 220 Eur sumai.

Ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. lapkričio mėn. 24 d. nutarties dalį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33153-897/2017 patvirtintos N. U. (buvusi pavardė - P.) ir T. P. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9-ajame punkte numatytą sąlygą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo: N. P. nepilnamečiam sūnui P. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja teikti išlaikymą po 180 Eur per mėnesį, šias lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti T. P.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad tokio dydžio išlaikymas neatitinka nepilnamečio sūnaus P. net minimalių poreikių, nes sūnui yra (duomenys neskelbtini), jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl jo poreikiai maistui, mokslams, aprangai, sportui, ugdymui, laisvalaikiui yra žymiai didesni nei ieškovės (duomenys neskelbtini) metų vaiko. Ieškovas sutinka sudaryti taikos sutartį, jei ieškovė sutiks padidinti alimentų sumą sūnui bent iki 355 eurų, o ne mažinti. Be to, ieškovė turi išlaikymo skolą, kuri sudaro virš 1000 Eur, nes kas mėnesį moka mažesnė išlaikymo sumą nei priteista teismo.

Atsakovas nurodė, kad nuomoja vieno kambario nedidelį butą (duomenys neskelbtini), taip taupydami pinigus maistui. Dažnai tenka skolintis nenumatytoms sūnaus išlaidoms (suplyšta batai, džinsai ir pan.). Tuo tarpu ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), nuomoja namo dalį, jos pragyvenimo lygis yra mažesnis nei (duomenys neskelbtini), o buitinės sąlygos geresnės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Ieškovė ieškinio pagrįstumą grindžia pablogėjusia turtine padėtimi, nurodė, kad turi teikti sūnui P. P. 180 Eur/ mėn. dydžio išlaikymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020-11-24 patvirtino šalių susitarimą, kuriuo buvo nustatyta, jog motina P. turi teikti 230 Eur/ mėn. dydžio išlaikymą; vykdant išlaikymo P. išieškojimą pagal minėtą teismo sprendimą, iš ieškovės sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra išieškoma po 309 Eur. Ieškovės teigimu, jos turtinė padėtis yra pablogėjusi, ji (duomenys neskelbtini) d. susilaukė dukters, kurios poreikių tenkinimui taip pat turi skirti lėšų, todėl ji nebegali P. skirti tiek lėšų, kaip iki šiol, prašo teismo sumažinti sūnui priteisto išlaikymo dydį iki 180 Eur/ mėn. Ieškovė tiek ieškinyje (b.l.1-2, dok-18386), tiek teisminio nagrinėjimo metu (2024-12-10 d.) nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ , gauna 1200 Eur atlyginimą, o atskaičiavus mokesčius - 700 Eur, atskaičiavus P. išlaikymą- 466-454 Eur/mėn, dar moka namo nuomą bei komunalinių patarnavimų mokesčius (nuo 380 Eur iki 500 Eur), todėl sūnui negali mokėti 309 Eur išlaikymo kas mėnesį, prašė jo dydį sumažinti iki 180 Eur/mėn. Nurodė, kad turi P. išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, mokyklos reikmenims, ugdymui ir kelionėms. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos. Ieškovės nurodoma 180 Eur išlaikymo suma nepadengia net minimalių vaiko poreikių. Atsakovas nurodė, kad gyvena su sūnumi vieno kambario nuomojamame bute, savo būsto neturi. Nuomos mokestis yra 360 Eur/mėn (b.l.23-24). Sutartyje neteisingai nurodyta, kad tai yra panaudos sutartis, nes su nuomotoju nesieja jokie giminystės ir asmeninio pobūdžio santykiai; sutartis yra atlygintina, pratęsiama kas metus, pusmetį. Panaudos sutartis pateikta pasirašyti nuomotojo, ir taip apiforminti sutartį buvo nuomotojo valia.

Teismo vertinimu, šalių vaikui (sūnui) augant ((duomenys neskelbtini)), lankant (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasę, ((duomenys neskelbtini)), atsirado papildomų poreikių, susijusių (duomenys neskelbtini) ugdymu, popamokine veikla, laisvalaikiu. Vaikui lankant (duomenys neskelbtini), atsirado daugiau išlaidų, susijusių su mokymosi priemonėmis, maitinimu. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 230 Eur (su indeksavimu-309 Eur) per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl pagrindo spręsti klausimo dėl išlaikymo mažinimo nėra pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytas 180 Eur/mėn. išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečio sūnaus poreikių bei ieškovės turtinę padėtį.

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.

Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306, 09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek pirminiu ieškiniu, tiek teisminio nagrinėjimo metu teismo prašo sumažinti iš jos priteistą išlaikymo sumą sūnaus išlaikymui nuo 306 Eur (su indeksavimu) iki 180 Eur per mėnesį, kas neatitinka net minimalius (duomenys neskelbtini) poreikius.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Teismas pažymi, kad P. P. yra (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) mokinys. Atitinkamai, tokio amžiaus (duomenys neskelbtini) poreikiai yra ženkliai didesni palyginus su ieškovės išlaikomo kito vaiko, dukros L., gim. (duomenys neskelbtini)d. ((duomenys neskelbtini) metai), poreikiais, todėl ieškovės teiginys dėl pakankamo 180 Eur išlaikymo sūnui P. vertinamas kritiškai.

Pažymėtina ir tai, kad Liteko duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024-07-26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4566-(duomenys neskelbtini)12/2024 D. U. privalo mažametės dukters L. U. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokėti po 320,00 Eur dydžio kasmenėsinėmis periodinėmis išmokomis, mokamomis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, nuo ieškinio pateikimo dienos iki kol vaikas sulauks pilnametystės amžiaus, o 18 metų sulaukusiam vaikui mokinantis pagal vidurinio ugdymo programą, iki rugpjūčio 31 dienos imtinai po vaiko paskutinių mokslo metų pasibaigimo, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; jo dukters išlaikymo įsiskolinimas sudaro 220 Eur. Ieškovės duktė L. specialių poreikių neturi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė teismui išvadą, kad ieškovės pareikštas reikalavimas neatitinka nepilnamečio P. interesų, o motinos prašomas nustatyti išlaikymo dydis nėra pakankamas net būtiniausiems (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti, be to, ir šiuo metu motinos sūnui teikiamas išlaikymas jau yra mažesnis, nei minėtas minimalus išlaikymo dydis (b.l.7-9, dok-156883).

Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaikų išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko P. P. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga būtiniems poreikiams patenkinti apie 700 Eur suma (b.l. 21, dok-169639).

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.20, dok-169504), kaip ir atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 16, dok-1680801), šalys nuosavo būsto neturi.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Teismo vertinimu, išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir sudaro iš motinos-309 Eur, iš tėvo apie 400 Eur, viso 700 Eur (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.), taigi, nėra jokio teisinio pagrindo mažinti P. P. išlaikymo dydžio, priteisino iš motinos/ieškovės, todėl ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal 2024-03-05 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal 2024-12-12 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 529,17 Eur (dok-186317).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, atmetus ieškinį lieka valstybės išlaidomis (ieškovei teikiant garantuojamą teisinė pagalbą) ir iš atsakovo nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 4,04 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 20(duomenys neskelbtini) m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,-

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.