Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžiu).

Žemesnės instancijos teismas

1. A. U. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu nuteista už tai, kad nuo 2019 m. balandžio 16 d. pagal 2019 m. balandžio 16 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterės – konsultantės pareigose, o nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. apskaitos skyriaus vadovės pareigose, turėdama teisę suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu mokėjimo pavedimus elektroninės bankininkystės sistemoje ir savo žinioje turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, prisijungimo kodus ir slaptažodžius, apgaulingai nurodydama savo asmeninės sąskaitos numerius, neteisėtai įgijo didelės vertės svetimas pinigines lėšas, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 25 d., suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) sąskaitos numerį, jį pakeisdama į savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, po ko, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. M., nežinančiai apie A. U. daromą nusikalstamą veiką, apgaule būnant suklaidintai dėl elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinyje nurodyto VMI prie FM sąskaitos numerio tikrumo, patvirtinus šiuos A. U. suklastotus elektroninio mokėjimo nurodymus, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. vasario 7 d., per 9 kartus, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, į A. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, nepagrįstai buvo pervesta viso 8 925,86 Eur,

tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d., suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį, jį pakeisdama į savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. M., nežinančiai apie A. U. daromą nusikalstamą veiką, apgaule būnant suklaidintai dėl elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinyje nurodyto VMI prie FM sąskaitos numerio tikrumo, patvirtinus šiuos A. U. suklastotus elektroninio mokėjimo nurodymus, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. liepos 31 d. per 10 kartų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, į A. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, nepagrįstai buvo pervesta viso 17 035,89 Eur. Taip A. U. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. liepos 31 d., veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 25 961,75 Eur, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę – 25 961,75 Eur žalą.

2. Be to, A. U., nuo 2019 m. balandžio 16 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterės – konsultantės pareigose, o nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. apskaitos skyriaus vadovės pareigose, suklastojo tikrus dokumentus, o būtent: turėdama teisę suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu mokėjimo pavedimus elektroninės bankininkystės sistemoje ir savo žinioje turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, prisijungimo kodus ir slaptažodžius, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 25 d., suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš tikro tai jos asmeninės sąskaitos, atidarytos banke AB „(duomenys neskelbtini)“, numeris, ir jį išsaugojo,

tęsdama nusikalstamą veiką, turėdama teisę suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu mokėjimo pavedimus elektroninės bankininkystės sistemoje ir savo žinioje turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, prisijungimo kodus ir slaptažodžius, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 14 d., suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš tikro tai jos asmeninės sąskaitos, atidarytos banke AB „(duomenys neskelbtini)“, numeris, ir jį išsaugojo, taip ji suklastojo tikrus dokumentus.

3. Be to, A. U., turėdama tikslą nuslėpti apgaule savo naudai įgytą didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 25 961,75 Eur, veikdama vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. liepos 27 d. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

2019 m. gruodžio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) – 4 156 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2019 m. gruodžio 23 d., 10.27 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 4 272 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. sausio 27 d., 15.53 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 4 946 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. vasario 25 d., 14.00 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 3 895 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. kovo 25 d., 18.12 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 4 579 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. balandžio 27 d., 16.09 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 5 329 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. gegužės 25 d., 12.56 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 1 935 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. birželio 23 d., 13.43 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 4 153 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. liepos 27 d., 08.50 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM, taip ji suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

4. Be to, A. U., turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdama vieninga tyčia, nuo 2019 m. balandžio 16 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), buhalterės – konsultantės pareigose, o nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. apskaitos skyriaus vadovės pareigose, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 6 d., neturėdama teisės suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vardu mokėjimo pavedimų elektroninės bankininkystės sistemoje, apgaulės būdu, neatsijungusi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį, jį pakeisdama į savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. M., apgaule būnant suklaidintam dėl elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinyje nurodyto VMI prie FM sąskaitos numerio tikrumo, patvirtinus šiuos A. U. suklastotus elektroninio mokėjimo nurodymus, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. per 9 kartus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“ į A. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, nepagrįstai buvo pervesta viso 40 316,85 Eur;

tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 6 d., suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, įrašydama į jį žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį, jį pakeisdama į savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“. Po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. M., apgaule būnant suklaidintam dėl elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinyje nurodyto VMI prie FM sąskaitos numerio tikrumo, patvirtinus šį A. U. suklastotą elektroninio mokėjimo nurodymą, 2020 m. gegužės 1 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, į A. U. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke, nepagrįstai buvo pervesta 3 404,00 Eur. Taip A. U. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., veikdama vieninga tyčia, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 43 720,85 Eur, tuo padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę – 43 720,85 Eur žalą.

5. Be to, A. U., nuo 2019 m. balandžio 16 d. dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buhalterės – konsultantės pareigose, o nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. apskaitos skyriaus vadovės pareigose, suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 6 d., neturėdama teisės suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vardu mokėjimo pavedimų elektroninės bankininkystės sistemoje, apgaulės būdu, neatsijungusi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį – Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš tikro tai jos asmeninės sąskaitos, atidarytos banke AB „(duomenys neskelbtini)“, numeris, ir jį išsaugojo, taip ji suklastojo tikrą dokumentą,

tęsdama nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 6 d., neturėdama teisės suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), vardu mokėjimo pavedimų elektroninės bankininkystės sistemoje, apgaulės būdu, neatsijungusi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį – Nr. (duomenys neskelbtini), nors iš tikro tai jos asmeninės sąskaitos, atidarytos banke AB „(duomenys neskelbtini)“, numeris, ir jį išsaugojo, taip ji suklastojo tikrus dokumentus.

6. Be to, A. U., turėdama tikslą nuslėpti apgaule savo naudai įgytą didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 43 720,85 Eur, veikdama vieninga tyčia, laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 25 d. iki 2020 m. liepos 27 d. suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent: 2020 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 28 867 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. vasario 29 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. kovo 25 d., 18.09 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 19 135 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. balandžio 27 d., 09.18 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 6 149 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. gegužės 25 d., 12.59 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. birželio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 9 503 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. birželio 23 d., 15.40 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM;

tęsdama nusikalstamą veiką, 2020 m. liepos 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., grafą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM – 17 362 Eur, taip suklastojo tikrą dokumentą – PVM deklaraciją (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., ir šį suklastotą tikrą dokumentą 2020 m. liepos 27 d., 08.53 val. panaudojo, elektroniniu būdu pateikdama VMI prie FM, taip ji suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

7. Be to, A. U., nuo 2019 m. balandžio 16 d. pagal 2019 m. balandžio 16 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), buhalterės – konsultantės pareigose, o nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. apskaitos skyriaus vadovės pareigose, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. liepos 16 d. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2020 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 13 kartų gavo atsiskaitymą grynais už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas, iš viso 4 156,02 Eur, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkui neperdavė, tokiu būdu pasisavino svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 4 156,02 Eur, tuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ padarė 4 156,02 Eur turtinę žalą.

8. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

8.1. ištyrus ir įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nėra pagrindo abejoti kaltinimų A. U. pagrįstumu, kadangi kaltinamoji A. U. savo kaltę visiškai pripažino, išsamiai nurodė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei priežastis. Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina liudytojų I. M., P. O., L. G., R. M. parodymai, VMI pateiktos deklaracijos, banko sąskaitų išrašai, pinigų priėmimo kvitai ir dokumentai bei kiti rašytiniai įrodymai. Todėl apylinkės teismas sprendė, kad A. U. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veikų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

8.2. Teismas patikslino kaltinime A. U. nurodytą aplinkybę, kad neatsijungusi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „(duomenys neskelbtini)“, ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. suklastojo tikrą dokumentą – elektroninio mokėjimo nurodymo ruošinį, į kurį įrašė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie gavėjo – VMI prie FM sąskaitos numerį. A. U. paaiškino, kad tai ji padarė, kai vieną kartą buvo prisijungusi prie „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, tik tuo metu pakeitė du ruošinius. Kitų duomenų, paneigiančių kaltinamosios nurodytas aplinkybes, byloje nėra, todėl teismas kaltinime A. U. patikslino, kad elektroninio mokėjimo ruošinį, kuriame yra įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ji suklastojo ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 6 d. Teismas nurodė, jog šis kaltinimo patikslinimas nesunkina kaltinamosios padėties, nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl yra galimas.

8.3. Teismas vertino, jog kaltinamoji A. U. padarė aštuonis nusikaltimus, iš jų du priklausančius sunkių ir šešis priklausančius nesunkių nusikaltimų kategorijoms, ji anksčiau yra teista, tačiau nors byloje nagrinėjamos kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra padarytos prieš priimant paskutinį – Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas A. U. pradėjo daryti dar atliekant ikiteisminį tyrimą ankstesnėje byloje (kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis), kurioje jai jau buvo pareikštas įtarimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, savo nusikalstamas veikas A. U. tęsė ir minėtos ankstesnės bylos nagrinėjimo teisme metu, kurioje dar nebūdama teista, tačiau žinodama ir suprasdama, kad yra padariusi sunkų nusikaltimą (nes dėl ankstesnėje byloje padarytų nusikaltimų ji prisipažino kalta), suprasdama, kokia atsakomybė jai gresia, ji toliau darė šioje byloje nagrinėjamas veikas, be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. U., vykstant ikiteisminiam tyrimui ankstesnėje byloje (kurioje priimtas Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nuosprendis), ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 27 d. vėl padarė nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl kurios padarymo 2019 m. birželio 21 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamasis įsakymas, kuriam tik įsiteisėjus, A. U. netrukus pradėjo daryti šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas. Be to, A. U. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, teismui manius, taigi, ir pasitikėjus A. U., kad ateityje ji nedarys naujų nusikaltimų. Nežiūrint, kad A. U. tariamai nuoširdžiai gailėjosi padariusi minėtą nusikalstamą veiką, tačiau nepraėjus nė porai mėnesių, ji pradėjo daryti naujus nusikaltimus (nagrinėjamus šioje byloje). Teismas sprendė, jog visi šie duomenys rodo, kad kaltinamoji, nevertindama teismo pasitikėjimo atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, toliau sąmoningai darė nusikalstamas veikas, 2019 m. birželio 21 d. teismo procesiniu sprendimu jai paskirta švelni bausmė taip pat jokios įtakos jai neturėjo. Teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skyrė už sunkius nusikaltimus sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, taip pat už nesunkius nusikaltimus skyrė griežčiausias straipsnių už minėtas nusikalstamas veikas sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą. Taip pat teismas atsižvelgęs, kad kaltinamoji prisipažino ir gailisi, išsamiai bei visapusiškai teismui paaiškino padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, bausmių dydžius nustatė mažesnius nei sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Taip pat teismas konstatavo, kad nėra galimybės A. U. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti.

8.4. Teismas konstatavo, kad civilinis ieškinys, kurį pareiškė civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 29 234,46 Eur sumai yra pagrįstas, nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamosios A. U. veiksmais, tarp kaltinamosios atliktų veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kuris įrodytas kaltinamosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, todėl tenkino ir priteisė iš kaltinamosios A. U. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

8.5. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, jog A. U. veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ar šios bendrovės interesais, todėl nusprendė, kad civilinis ieškinys, kurį pareiškė civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43 720,85 Eur sumai, priteistinas tik iš A. U., nes žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamosios A. U. veiksmais, tarp kaltinamosios atliktų veiksmų ir civilinės ieškovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kuris įrodytas kaltinamosios, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl padarytos žalos nėra atsakinga.

9. Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi išnagrinėjęs bylą pagal civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Ivetos Vitkutės – Zvezdinienės ir nuteistosios A. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus nuteistosios A. U. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą atmetė, o civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą tenkinto iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš nuteistosios A. U. pakeitė – priteisė civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 4797,65 Eur iš nuteistosios A. U. bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje nuosprendį paliko nepakeistą. Taip pat priteisė iš civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 340,68 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Bei nutarė neišieškoti iš nuteistosios A. U. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal nuteistosios A. U. gynėjo advokato P. R. ir civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės kasacinius skundus 2023 m. vasario 21 d. nutartimi nuteistosios A. U. gynėjo advokato P. R. kasacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 2 d. nutarties dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

11. Civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinis skundas nagrinėjamas tik dalyje dėl civilinio ieškinio.

12. Apeliaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė Iveta Vitkutė – Zvezdinienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendį dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio ir subsidiariai priteisti iš nuteistosios A. U. (toliau ir – A. U.) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 43 720,85 Eur turtinės žalos.

Žemesnės instancijos teismas

19. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti atsakovu. Teismas negali nelaikyti civiliniu atsakovu asmens, kurį tokiu civiliniame ieškinyje nurodė civilinis ieškovas, ar iš anksto nuspręsti, kad toks asmuo nėra atsakingas už padarytą žalą, – tokios galimybės CPK nenustato. CPK 45 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta galimybė teismui nustačius, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukiant bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės ir ieškinį atmeta. Šios nuostatos reiškia tiek ieškovo laisvę pasirinkti atsakovą, tiek tai, kad, civiliniame procese netgi pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje matydamas galimai netinkamą byloje dalyvaujantį atsakovą, teismas vis tiek turi bylą nagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo ne tik A. U., bet prašė įtraukti į bylą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini)filialą Lietuvoje (4 t., b. l. 128-131), todėl teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad apylinkės teismas civiliniais atsakovais į bylą turėjo įtraukti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini)filialo Lietuvoje, tačiau to nepadarė.

21. Pagal teismų praktiką tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-656/2007, 2K-141/2009, 2K-217-699/2015), todėl teisėjų kolegija protokoline nutartimi civiliniais atsakovais įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)filialą Lietuvoje bei baudžiamojoje byloje atnaujino įrodymų tyrimą.

22. Apygardos teisme apklausiama nuteistoji A. U. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., pagal darbo sutartį apskaitos skyriaus vadove. Nuostatus pasirašė 2019 m. balandžio 19 d., bandomasis laikotarpis buvo 3 mėnesiai, po to jokio patikrinimo nebuvo. Įsidarbinant darbdavys jos neklausė ar ji turi bėdų su teisėsauga, buvo tik standartinis prašymas priimti į darbą. Nors kai darbinosi ji turėjo įtariamosios statusą, tačiau balandžio mėn. dar nebuvo teista. 2019 m. gegužės 15 d. ji buvo atleista pagal laidavimą, baudą gavo jos darbdavys. Kai įsidarbino, jai buvo paskirtos 8-10 įmonės, tame tarpe ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji turėjo sutikrinti sąskaitas, sutikrinti pavedimus, teikti deklaracijas VMI, skaičiuoti atlyginimus, teikti duomenis Sodrai. Jos pareigose nepakėlė, ji darbinosi į apskaitos skyriaus vadovės pareigas, bet tuo metu dar tose pareigose dirbo žmogus. Po to ji iš to žmogaus parėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Taip pat skaičiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atlyginimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikėjo jai įmonę, ir kadangi nebuvo jokių pranešimų, kad deklaracijos nepateiktos ar kitų nusiskundimų, tai jos darbo netikrino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas atnešdavo mėnesio dokumentus ir metų gale domėjosi balansu, bet jos kontrolės nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankinius išrašus spausdindavo iš savo sąskaitos darbo laiku per jos (nuteistosios) darbdaviui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį kompiuterį, kuris stovėjo jos kabinete ant stalo. Atspausdintus bankinius išrašus ji sekdavo į segtuvus ir pridėdavo prie apskaitos. Jos darbdavys banko išrašų netikrino. Kiti klientai banko išrašus atnešdavo patys, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ateidavo kas mėnesį prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir atsispausdinti išrašus. Prieš ją dirbusi darbuotoja irgi taip darė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius turėjo kodų generatorių ir sakydavo skaičius, o ji prisijungdavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sistemos, tik atlikus darbus, atsijungdavo. Direktorius visada klausdavo ar jau atsijungė nuo sąskaitos, ji paspaudavo atsijungti ir tuo sesija baigdavosi. Sąskaitas pakeitė darbo metu, direktorius atvyko iš ryto, jos darbo metu, jis skubėjo ir to nepaklausė, ji neatsimena, tačiau po visų darbų kompiuteris kurį laiką neatsijungė nuo sistemos bei vyko sesija ir ji tiesiog tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sistemoje, pakeitė pavedimų ruošinius. Operacijos pavadinimas liko tas pats, o ji viduje tik pakeitė VMI sąskaitos numerį į savo sąskaitos numerį. Pavedimus VMI pagal jos atsiųstus skaičiavimus darydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, ji pati jų nedarė. Jeigu jis būtų tikrinęs sąskaitą, tai būtų pamatęs, kad tai jos sąskaitos numeris, o ne VMI. Ji registre vesdavo, kad tai VMI sąskaita ir dėdavo korespondenciją, tai kaip mokestinė prievolė. VMI buvo nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštas, su kuriuo dirbo ji ir kiti darbuotojai. Ar jis dubliavosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. paštu – ji nežino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudos iš jos veiksmų neturėjo, jie nedavė nurodymo taip elgtis. Ji taip pat VMI teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas už visą laikotarpį, tai darė ir dirbdama namuose, nes tuo metu buvo pandemija, tačiau iki kovo 16 d. dirbo įpratai. Po to naudojo savo kompiuterį, bet prisijungdavo per darbo kompiuterį. Darbdavys davė prisijungimą dirbti namuose, bet ji jungėsi savo kompiuteriu darbui per darbinį kompiuterį. Technikas sukonfigūravo kompiuterius darbui iš namų ir jungėsi prie darbo kompiuterio tam, kad matytų visus dokumentus, kurie reikalingi darbui. Nedarbingumo lyg neturėjo, nebent tik dėl vaikų, tačiau tai nebuvo ištisą mėnesį, nes turėjo susitvarkyti savo darbus. Susitardavo su klientais ir jie atveždavo į darbovietę dokumentus kartą į mėnesį. Namuose klientų nepriiminėjo. Darbdavys turėjo prisijungimus ir galėjo tikrinti ar laiku pateiktos visos deklaracijos. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo pranešimą, kad kažkas negerai – klausdavo kodėl, tačiau ji nežino ar I. M. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė) tikrino ar laiku pateiktos visos deklaracijos, nors galėjo viską matyti. Ji pateikusi deklaracija VMI negaudavo pranešimų, kad yra skolų, nes VMI jų nebuvo (6 t., b. l. 119-122).

Žemesnės instancijos teismas

24. Apygardos teisme apklausiamas civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini)filialo Lietuvoje atstovas V. M. parodė, kad buvo sudaryta privalomo draudimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. sausio 28 d. iki – 2021 m. sausio mėn., tačiau draudimo bendrovė teismuose nedalyvavo. Pačiame draudimo polise yra nuoroda į draudimo taisykles ir kas yra draudžiami ir nedraudžiami įvykiai. Kadangi veiksmai buvo tyčiniai ir jie buvo padaryti nusikaltimu, tai nėra laikoma draudžiamuoju įvykiu. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas pranešimas 2020 m. vasarą, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, nes jie privalo pranešti per 7 d., kitaip mažinama įmoka, tačiau jokio sprendimo išmokėti draudimo įmoką nebuvo. Byla uždaryta po pranešimų, nes per metus laiko jokių dokumentų nebuvo pateikta. Buvo gautas civilinis ieškinys. Pateiktas atsiliepimas dėl ieškinio, tai padaryta remiantis turimais dokumentais, kad įvykis nedraudžiamasis. Draudimas sietas, bet tai profesinis draudimas, tokie draudimai buvo privalomi. Yra polisas, kuris neatsiejamas su draudimo taisyklėmis. Taisyklės visiems polisams vienodos, jos yra internete prieinamos viešai, sąlygos žinomos. Kai įvykis buvo administruojamas, nebuvo galutinio sprendimo, todėl byla sustabdyta. Tik gavus įsiteisėjusį sprendimą sprendžiami išmokėjimo klausimai. Jei įrodyta tyčia, tai laikoma nedraudžiamuoju įvykiu. Gavus tokį sprendimą, įvykį pripažino nedraudžiamuoju, kadangi nėra būtinųjų sąlygų. Tai apima ir pačius darbuotojus, kai veika padaroma vadovo ar kitų darbuotojų neteisėtais veiksmais. Teismas pripažino A. U. kalta, kad ji padarė žalą, tam yra priimtas sprendimas ir tai draudėjui nedraudiminis įvykis (6 t., b. l. 122-123, 186-188).

25. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti CK 6.264 straipsnį (darbdavio netiesioginę atsakomybę), nes tarp nuteistosios A. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta darbo sutartis, kurios pagrindu nuteistoji, eidama darbo pareigas, veikiama savo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, padarė žalą civilinei ieškovei. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka.

26. Visų pirma pažymėtina, kad civilinės atsakomybės taikymas yra grindžiamas asmeninės atsakomybės principu, reiškiančiu, kad žalą privalo atlyginti tas asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala. Tačiau įstatymai nustato atvejus, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Vienas tokios netiesioginės civilinės atsakomybės atvejų nurodytas CK 6.264 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. CK 6.264 straipsnyje nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama užtikrinti, pirma, nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko), antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali.

27. Netiesioginiai darbdavio civilinei atsakomybei už darbuotojo veiksmais padarytą žalą atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2011, 3K-7-328-248/2015, 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Tuo tarpu darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-385/2013, 3K-7-328-248/2015).

28. Samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų, t. y. turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis ryšys. Nustatant faktinį priežastinį ryšį nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo; reikia įvertinti atsakovo (šiuo atveju darbdavio), jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2011, 3K-7-144/2014, 3K-3-167-611/2015, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-224-942/2018, 2K-201-1073/2018 ir kt.). Apie priežastinį ryšį sprendžia teismas, visapusiškai įvertindamas visus reikšmingus bylos faktus ir nustatydamas loginę faktų ir priežasčių seką, kuri reikalinga padaryti išvadai – ar yra ryšys tarp civilinio atsakovo neteisėtų veiksmų ir civilinio ieškovo ieškinyje nurodytos žalos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323-489/2016, 2K-224-942/2018).

29. Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad norint taikyti darbdavio netiesioginę atsakomybę šiuo atveju būtina nustatyta ne tik A. U. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšys tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos padarytos UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir aplinkybes, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. U. buvo sudaryta darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu ji veikė atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žalos padariusio asmens, t. y. A. U. veiksmų, turi egzistuoti priežastinis ryšys.

30. Ginčo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (A. U. neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys) byloje nėra. A. U. 43720,85 Eur turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė neteisėtais tyčiniais veiksmais, t. y. neturėdama teisės suformuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu mokėjimo pavedimų elektroninės bankininkystės sistemoje, neatsijungusi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sąskaitos mokėjimo pavedimų elektroninės bankininkystės, dviejuose elektroninio mokėjimo nurodymo ruošiniuose gavėjo skiltyje vietoje buvusio VMI sąskaitos numerio įrašė savo asmeninės banko sąskaitos numerį. Po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius būdamas suklaidintas dėl elektroninio mokėjimo nurodymo ruošiniuose nurodyto VMI sąskaitos numerio tikrumo, patvirtino šiuos A. U. suklastotus elektroninio mokėjimo nurodymus. Taip A. U. suklastojusi tikrus dokumentus apgaulės būdu savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Tarp šių nuteistosios neteisėtų veiksmų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos žalos neabejotinai yra priežastinis ryšys, todėl A. U. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį (Nuosprendis įsiteisėjęs).

31. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. U. 2019 m. balandžio 16 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), priimant ją buhalterės konsultantės pareigoms, kurioje 2019 m. gegužės 20 d. jos pareigos buvo pakeistos į apskaitos skyriaus vadovės (6 t., b. l. 138-140). 2019 m. balandžio 17 d. A. U. pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio 21 d. direktoriaus įsakymu patvirtintus vyr. finansininko pareiginius nuostatus (6 t., b. l. 141-146). O tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2013 m. spalio 29 d. buvo sudaryta apskaitos tvarkymo sutartis (1 t., b. l. 98-100). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. U. buvo atsakinga tiek už UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir už jai priskirtų Bendrovės klientų, tame tarpe ir už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimą. Apygardos teisme apklausta liudytoja I. M. parodė, kad klientai apskaitą tvarkantiems asmenims turėjo pateikti pirminės apskaitos dokumentus, banko išrašus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo iki numatytos datos pateikti deklaracijas, sutvarkyti gautus dokumentus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertimu patvirtina, kad A. U. darbo sutarties pagrindu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė apskaitos tvarkymo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi A. U. atlikdama darbines funkcijas veikė darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu ir jam kontroliuojant.

32. Darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šių taisyklių taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, vykdo tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, o ne atlieka konkrečią užduotį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas neatliko darbo funkcijų, tenka darbdaviui (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-114/2011, Nr. 3K-3-385/2013).

33. Iš nuteistosios A. U. apygardos teisme duotų parodymų matyti, kad jai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pas ją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ biurą kiekvieną mėnesį ateidavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius prisijungti prie elektroninės bankininkystės ir atsispausdinti bankinius išrašus, kurie buvo pridedami prie apskaitos dokumentų. Nagrinėjamų įvykių metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius į biurą atvyko iš ryto, nuteistosios darbo metu, jis turėjo kodų generatorių ir, kaip įprastai sakė skaičius, o A. U. per darbdaviui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) priklausantį kompiuterį, kuris stovėjo jos kabinete ant stalo prisijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui išėjus, ji tiesiog tuo metu pakeitė pavedimų ruošinius, esančius UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sistemoje, ten įrašydama savo asmeninę banko sąskaitą vietoje buvusios VMI. Vėliau nuteistoji jokių papildomų veiksmų sudariusių sąlygas žalos atsiradimui neatliko, nes pavedimus VMI pagal jos atsiųstus skaičiavimus darydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. patvirtino, kad dažnai jam būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ būstinėje, tekdavo prisijungti prie jo vadovaujamos įmonės elektroninės bankininkystės, tam, kad kartu su buhaltere patikrinti sumokėtus mokesčius ir/ar atlikti pavedimus (3 t., b. l. 7-12). Visa tai rodo, kad A. U. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės sistemos jungėsi darbo vietoje, darbo metu iš darbinio kompiuterio ir atlikdama savo darbines funkcijas, t. y. tam, kad gautų atitinkamus duomenis, reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymui. Teisme apklausta liudytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. M. nurodė, kad klientai buhalterinę apskaitą tvarkančiam darbuotojui turėdavo pateikti popierinius dokumentus, banko duomenų ar PIN kodų pateikti praktikos nebuvo, tai nebuvo įteisinta ir ji nežinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. U. pateikdavo banko kodus, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas veikė pagal ilgametę nusistovėjusią praktiką, pasitikėdamas įmone, kuri ilgus metus (nuo 2013 m.) tvarkė buhalterinę apskaitą. Pažymint, kad nuteistoji A. U. apklausiama apygardos teisme patvirtino, kad darbdavys galėjo viską matyti, tačiau banko išrašų netikrino, jos kontrolės nevykdė, priimdamas į darbą nesiteiravo ar ji turi bėdų su teisėsauga. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nors ir teigė, kad A. U. darbas buvo tikrinamas, apskaitos programoje nesutapimų nebuvo rasta, tačiau kartu nurodė, jog matyt UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos nebuvo sutikrintos. Kitos byloje nustatytos aplinkybės, tokios kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu tos pačios nuteistosios padarytų nusikalstamų veikų laikotarpis nuo 2019 m. lapkričio 25 d. iki 2020 m. liepos 31 d., taip pat A. U. neteisėti trunkamieji veiksmai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. rodo, kad darbdavys darbo kontrolės A. U. atžvilgiu nevykdė arba ją vykdė labai aplaidžiai.

34. Be to byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priimdama A. U. į darbą elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai. Tuo metu, kaip tarp A. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta/keičiama darbo sutartis, galiojo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas (2017 m. birželio 29 d. Nr. XIII-574 redakcija), kurio 102 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiu asmeniu negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Taigi, pagal šį teisinį reglamentavimą darbdavys priimdamas nuteistąją A. U. į darbą arba keisdamas jos darbo sutartį turėjo pareigą įsitikinti ar A. U. atitinka keliamus reikalavimus. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ ne tik, kad netikrino A. U. teistumų, bet jos net apie tai nepasiteiravo, tiesiog pasikliovė pačios nuteistosios CV pateikta informacija ir ieškojo viešai prieinamos informacijos internete. Kai tuo tarpu priimant A. U. į darbą, ji jau turėjo įtariamosios statusą ir 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta padariusi nusikalstamas veikas numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje. Nors nuo baudžiamosios atsakomybės A. U. ir buvo atleista pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato, tačiau jos įvykdytos nusikalstamos veikos buvo susijusios su turto pasisavinimu ir dokumentų klastojimu būnant įmonės akcininke ir einant direktorės pareigas.