- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-24
- Bylos Nr.
- e2-619-464/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00854-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
- 3.1.1.2.6Draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principas
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.1.9.5Teismo nuobaudos panaikinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atstovo advokato padėjėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Abastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo L. J. 200 449,99 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 15 d., metu atsakovo L. J. atstovas advokatas N. S. pareiškė prašymą skirti ieškovės LUAB „Abastas“ nemokumo administratoriui baudą.
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovo L. J. atstovo prašymą tenkino iš dalies ir paskyrė 100 Eur baudą ieškovės LUAB „Abastas“ atstovui advokato padėjėjui T. V. Nurodė, kad į 2024 m. gegužės 15 d. vykusį teismo posėdį ieškovės atstovas nemokumo administratorius neatvyko, o į posėdį atvykęs ieškovo atstovas advokato padėjėjas T. V. pripažino, kad nėra pasiruošęs bylai ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su atsakovo atstovo pozicija, kad nemokumo administratorius piktnaudžiavo procesu, nes jis sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju, kuris dalyvavo bylos nagrinėjime. Aplinkybė, kad advokato padėjėjas nebuvo pasiruošęs bylos nagrinėjimui, lėmė, kad teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą ir pripažinti ieškovės LUAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus dalyvavimą kitame teismo posėdyje būtinu. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius atstovavimo sutartį su atstovu sudarė dar 2024 m. vasario 29 d. Advokato padėjėjas nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, vilkino bylos procesą, o toks jo elgesys neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto, todėl yra pagrindas jam paskirti baudą.
4. Pareiškėjas LUAB „Abastas“ atstovas advokato padėjėjas T. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.
5. Nurodė, kad šioje byloje bauda skirta ieškovės atstovui, kurio tikslas yra prisiteisti žalos atlyginimą iš aiškiai nesąžiningos ir didelę žalą sukėlusios šalies, tokia pripažintos tyčinio bankroto byloje, kuris posėdžio pradžioje ir iki posėdžio pateikė labai logišką prašymą – atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi teismui ieškovės bankroto byloje yra pateiktas prašymas patikslinti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jularo“ finansinį reikalavimą ir šis prašymas dar nėra išspręstas. Prašymas logiškas ir paremtas neginčijamais faktais – pavedimu, kuris pridėtas į bylą su prašymu. Pateikus minėtą prašymą, atsakovas L. J. pareiškė, kad su nemokumo administratoriaus pateiktu prašymu dėl UAB „Jularo“ nesutinka ir naudosis teise pateikti atsiliepimą, todėl byla buvo išskirta į atskirą bylą ir bus nagrinėjama 2024 m. birželio 12 d. Toks procesinis elgesys taip pat gali būti laikomas atsakovo piktnaudžiavimu procesu ir bylos vilkinimu, tačiau teismas, remdamasis nutartyje išdėstytais argumentais, nusprendė skirti baudą ieškovo atstovui advokato padėjėjui, keliskart pakartojusiam prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl būtent šio pateikto prašymo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo teigimu, perklausius bylos nagrinėjimo teisme įrašą aiškiai girdėti, kad priežastis atidėti bylos nagrinėjimą yra ieškovės atstovo pateiktas ir atsakovo apskųstas bylos galutiniam sprendimui priimti svarbus prašymas, bet ne jo nepasiruošimas nagrinėti bylą. Be to, į bylą yra pateikti visi procesiniai dokumentai, jie yra aiškūs ir išsamūs, o jam antrosios šalies užduoti klausimai nesusiję su šios bylos teisingu išnagrinėjimu. Teismas, siekdamas išnagrinėti bylą vieno posėdžio metu, galėjo priimti ieškovės argumentus tokius, kokie jau pateikti, ir bylą išspręsti be papildomų ieškovės atstovo paaiškinimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi pareiškėjo LUAB „Abastas“ atstovo advokato padėjėjo T. V. prašymą panaikinti skirtą baudą atmetė.
8. Nurodė, kad dėl ieškovės atstovo advokato padėjėjo nepasiruošimo bylai teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti kitą teismo posėdį. Advokato padėjėjo elgesys lėmė, kad teismo procesas buvo vilkinamas, nebuvo galima teismo posėdyje išnagrinėti bylos, nes advokato padėjėjas nebuvo pasiruošęs bylos nagrinėjimui ir prašė bylos nagrinėjimą atidėti, o tai vertintina kaip sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme dėl baudos panaikinimo nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo L. J. elgesiu, kuris taip pat galėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu.
10. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas prašyme nenurodė jokių aplinkybių apie jo pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir susipažinimą su civilinės bylos medžiaga. Tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą atidėti teismo posėdį, savaime nereiškia, jog bylos nagrinėjimas ir bus atidėtas, nes dėl tokio prašymo pagrįstumo nusprendžia teismas.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėjas LUAB „Abastas“ atstovas advokato padėjėjas T. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nebuvo pateikta jokio prašymo skirti baudą advokato padėjėjui T. V. – nei motyvuoto rašytinio, nei žodinio. Baudą buvo prašoma paskirti ieškovės atstovui nemokumo administratoriui.
11.2. Advokato padėjėjas, atstovaudamas likviduojamai dėl bankroto bendrovei (ieškovei), tiek teismo pose?džio pradžioje, tiek ir iki jo teike? prašymus atide?ti bylos nagrine?jima? de?l kreditoriaus UAB „Jularo“ finansinio reikalavimo patikslinimo bankroto byloje, kuris dar nebuvo išspre?stas.
11.3. Skirtingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, perklausius bylos nagrine?jimo teisme i?raša? aiškiai girde?ti, kad priežastimi atide?ti bylos nagrine?jima? tapo ieškovės nemokumo administratoriaus bankroto byloje pateiktas ir atsakovo apsku?stas taip pat ir nagrinėjamos bylos galutiniam sprendimui priimti svarbus prašymas, bet ne advokato padėjėjo nepasiruošimas nagrine?ti byla?. Visi procesiniai dokumentai, pateikti i? nagrinėjamą byla?, yra aišku?s ir išsamu?s, o atstovui užduodami klausimai nebuvo susije? su bylos dėlmžalos atlyginimo teisingu išnagrine?jimu. Teismas, siekdamas išnagrine?ti byla? vieno pose?džio metu, gale?jo priimti ieškovės argumentus tokius, kokie pateikti jos procesiniuose dokumentuose, ir bylą išspre?sti be papildomu? ieškovės atstovo paaiškinimu?.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.
16. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
17. Bylos šalių procesinės teisės įtvirtintos CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Pagal nurodytą teisės normą, šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK.
18. To paties 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Šalys turi ir kitas CPK ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.
19. Reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
20. Procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Pagal to paties 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos paskirtis – užtikrinti teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, 28 punktas).
22. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
23. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas priėjęs prie išvados, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t. y. jo veiksmai (nepasiruošimas 2024 m. gegužės 15 d. vykusiam teismo posėdžiui) užvilkino bylos procesą, 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrė apeliantui 100 Eur dydžio baudą, o skundžiama 2024 m. birželio 19 d. nutartimi teismas netenkino apelianto prašymo dėl 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo.
24. Apelianto prašymo dėl baudos panaikinimo netenkinimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad dėl apelianto nepasiruošimo bylai teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti kitą teismo posėdį. Teismo vertinimu, tokie apelianto (advokato padėjėjo) veiksmai (neveikimas) nulėmė bylos nagrinėjimo užvilkinimą. Tokia pirmosios instancijos teismo stokoja pagrįstumo.
25. Aktualioje nagrinėjamam procesiniam klausimui išspręsti kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
26. Pasisakydamas dėl teisinės atsakomybės pagal CPK 95 straipsnį taikymo kasacinis teismas taip pat yra pateikęs ir tokį išaiškinimą, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
27. Nagrinėjamu atveju išklausius garso įrašą nustatyta, kad 2024 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog „nėra pilnai pasiruošęs teismo posėdžiui“, į teismo ir atsakovo atstovo užduotus klausimus, susijusius su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsakyti negalėjo, nurodydamas, kad nėra tikras dėl to, kodėl ieškinyje nurodytos atitinkamos faktinės aplinkybės ir argumentai (2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:13:50 val. – 00:16:40 val.). Pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad apeliantas nėra pasiruošęs teismo posėdžiui, pripažino kito ieškovės atstovo – nemokumo administratoriaus – dalyvavimą būtinu ir atidėjo bylos nagrinėjimą.
28. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2024 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (proceso vilkinimą) procesinę sankciją skirti ieškovės nemokumo administratoriui, o ne apeliantui (2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 00:35:41 val. – 00:35:55 val.). Kaip matyti iš CPK 95 straipsnio 2 dalies formuluotės, teismas CPK 95 straipsnyje nurodytas sankcijas turi teisę taikyti byloje dalyvaujantiems asmenims (t. y. įskaitant šalių atstovus; CPK 37 straipsnio 1– 2 dalys) ir savo paties iniciatyva (t. y. dėl to nesant atitinkamo šalies prašymo). Todėl tokie apelianto atskirojo skundo argumentai, kad jam nebuvo galima paskirti baudos, nesant dėl to atitinkamo antrosios bylos šalies prašymo, nėra pagrįsti.
29. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ir savo iniciatyva išspręsti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytų poveikio priemonių taikymo klausimą, toliau įvertintina, ar šiuo konkrečiu atveju buvo susiklosčiusios sąlygos tokios priemonės pritaikymui apeliantui.
30. Pagal kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu; tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Kaip jau nurodyta pirmiau, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017; 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).
31. Nagrinėjamu atveju aktualu dar ir tai, kad pats apeliantas nėra bylos šalimi, jis yra bylos šalies (ieškovės) atstovas, taigi asmuo, kuris turi ne materialųjį, bet teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasacinis teismas šiame kontekste yra pasisakęs, kad procesinio atstovavimo esmė yra ta, kad procesinis atstovas veikia procese atstovaujamojo vardu ir interesais, neperžengdamas jam suteiktų įgaliojimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017, 28 punktas). Procesinis atstovavimas apima kelių subjektų tarpusavio teisinius santykius: atstovaujamojo ir atstovo (vidinis atstovavimo aspektas), atstovo ir teismo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir kitų proceso dalyvių (išorinis atstovavimo aspektas). Vienas iš svarbiausių atstovavimo civiliniame procese tikslų – teikti atstovaujamajam kvalifikuotą teisinę pagalbą, taip padėti jam vesti bylą, kartu teismui – vykdyti teisingumą. CPK 57 straipsnio 3 dalyje nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad atstovams pagal pavedimą – advokatams arba advokato padėjėjams – atstovaujamojo suteiktų teisių ir pareigų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi, užtikrinamas ne tik tinkamas procesinis atstovavimas, dalyvaujant kvalifikuotiems teisininkams, bet kartu principo, kad „tas, kuris veikia per atstovą, veikia pats“, įgyvendinimas (CPK 51 straipsnis). CPK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti visus procesinius veiksmus atstovaujamojo vardu, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis. Ši įstatymo nuostata reiškia, jog visi atstovo atliekami procesiniai veiksmai yra atliekami atstovaujamojo vardu ir sukelia teisinius padarinius būtent atstovaujamajam, jeigu jie atlikti neperžengiant atstovui suteiktų įgaliojimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2006; 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2008; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-219/2020, 21 punktas).
32. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė, ar apelianto pozicija, reiškiant prašymą atidėti teismo posėdį dėl kitoje civilinėje byloje atliktinų procesinių veiksmų, buvo suderinta su atstovaujamąja ieškove (jos nemokumo administratoriumi), ar ne, t. y. ar ji atitiko apeliantui suteiktų įgalinimų ribas. Taip pat nebuvo nustatyta, kad apelianto nepasirengimas atsakyti į papildomus klausimus 2024 m. gegužės 15 d. vykusiame teismo posėdyje buvo nulemtas išimtinai apelianto, kaip ieškovės atstovo, kaltės. Nėra objektyvių duomenų ir apie tai, kad toks veiksmas (neveikimas) sudarė sąlygas užvilkinti bylos nagrinėjimą ar kitaip jį sutrukdyti. Dar daugiau, iš jau minėto teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad pirmosios instancijos teismui atmetus apelianto prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (dėl LUAB „Abastas“ bankroto byloje neišspręsto klausimo dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų patikslinimo), buvo pradėtas bylos nagrinėjimas iš esmės, suteikiant apeliantui teisę teikti paaiškinimus dėl ieškinio, teismui užduodant klausimus bei suteikiant atsakovo atstovui teisę užduoti apeliantui, kaip ieškovės atstovui, klausimus, taigi iš esmės buvo galimybė tęsti bylos nagrinėjimą CPK nustatyta tvarka ir jį užbaigti ir be šalies atstovo žodinių paaiškinimų ar atsakymų į klausimus, juo labiau kad anksčiau vykusiuose teismo posėdžiuose (t. y. iki 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdžio) ieškovės atstovo dalyvavimo žodiniams paaiškinimams duoti būtinumas nebuvo pripažintas.
33. Pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašė teismo vadovautis ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei argumentais, į teismo ir atsakovo atstovo klausimus jis neatsakė, teigdamas, kad nėra tikras, kaip į juos atsakyti. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nei 2024 m. gegužės 23 d. nutartyje skirti baudą, nei skundžiamoje nutartyje, kuria buvo atsisakyta baudą panaikinti, neįvardijo, kaip būtent toks apelianto pasirinktas procesinis elgesys sutrukdė teismui išnagrinėti bylą pagal joje esančius kitus įrodymus ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, be kita ko, teismo sprendime įvertinant, ar konkreti bylos šalis tinkamai įvykdė savo procesinę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Byloje nėra jokių duomenų, kad vien aplinkybė, jog apeliantas, turėdamas teisę laisvai disponuoti jo atstovaujamajai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), atsisakė teismo posėdžio metu teikti paaiškinimus, t. y. atsisakė pasinaudoti dar ir šia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 1–2 dalys), tapo vienintele ir esmine kliūtimi pirmosios instancijos teismui tęsti ir užbaigti bylos nagrinėjimą iš esmės 2024 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu.
34. Pažymėtina ir tai, kad CPK 256 straipsnis suteikia teismui teisę baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinus, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priimti nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi teismui nėra panaikinta galimybė iki sprendimo priėmimo įvertinti, ar nustatytos visos tos konkrečios bylos teisingam išsprendimui reikalingos aplinkybės, ir, esant tam pagrindui, grąžinti bylą į stadiją, kurioje tokios aplinkybės gali būti nustatytos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu turėjo būti tik tiriami, bet negalėjo būti vertinami byloje esantys įrodymai, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo padaryti vienareikšmę išvadą, kad be žodinių ieškovės atstovo ginčas negalės būti išspręstas teisingai.
35. Darytina išvada, kad vien tai, jog apeliantas, kaip ieškovės atstovas, buvo nepasirengęs teikti žodinius paaiškinimus bei atsakyti į klausimus 2024 m. gegužės 15 d. vykusiame teismo posėdyje, kitaip tariant, atsisakė pasinaudoti CPK 250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise duoti paaiškinimus, nesudarė tokios procesinės situacijos, kad teismo posėdžio atidėjimas buvo neišvengiamas ir pirmosios instancijos teismas privalėjo atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarti apelianto veiksmai (neveikimas) neturėjo reikšmingos įtakos bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, kadangi nepaisant tokio apelianto elgesio pirmosios instancijos teismui buvo objektyvi galimybė tęsti ir užbaigti bylos nagrinėjimą iš esmės 2024 m. gegužės 15 d. vykusio teismo posėdžio metu bei jo neatidėti.
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo išimtinės aplinkybės, sudariusios pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti, jog bauda apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirta pagrįstai ir atsisakyti ją panaikinti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nepanaikindamas apeliantui skirtos baudos, neatsižvelgė į visas tokio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė šiam klausimui išspręsti aktualias procesines teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, suformuotą taikant CPK 95 straipsnio nuostatas. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi apeliantui paskirta bauda panaikinama.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi pareiškėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atstovui advokato padėjėjui T. V. paskirtą 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.