- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-10
- Bylos Nr.
- e2-228-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00854-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, MB „Jonigas“, uždaroji akcinė bendrovė „Itina“, uždaroji akcinė bendrovė „4 Debt“, mažoji bendrija „Kontraktas“, uždaroji akcinė bendrovė „Muzita“, uždaroji akcinė bendrovė „Jularo“
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ atstovui T. J.,
trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui T. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Itina“, uždaroji akcinė bendrovė „4 Debt“, mažoji bendrija „Jonigas“, mažoji bendrija „Kontraktas“, uždaroji akcinė bendrovė „Muzita“, uždaroji akcinė bendrovė „Jularo“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Abastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (el. bylos 12 t., b. l. 190-191) prašė iš atsakovo L. J. ieškovės naudai priteisti 205 559,99 Eur žalos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2389-560/2020 Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Abastas“. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 4205- 560/2020 įmonės bankrotą pripažino tyčiniu dėl buvusio įmonės direktoriaus ir akcininko L. J. veiksmų. Atsakovas teismams teikė netikslius duomenis apie įmonės finansinę situaciją, bandydamas nuslėpti jos tikrąją būklę. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais įmonės bankrotas pagrįstai pripažintas tyčiniu, neginčijamai nustatyta, jog įmonė tyčia prie bankroto privesta išskirtinai dėl L. J. veiksmų, kuriam einant įmonės vadovo pareigas ir nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, kai tapo aišku, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, buvo pažeistos CK 2.87 straipsnio bei specialiame bankroto (nemokumo) įstatyme įtvirtintos nuostatos, kuriose reglamentuojamos įmonės vadovo specialios pareigos. Dėl atsakovo savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tolesnio nuostolingos veiklos vykdymo, įmonės skolų kreditoriams didinimo atsirado 135 498,60 Eur dydžio žala įmonei. Pagal VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje apskaitomas prievoles ir vykdomuosius raštus, 2020 m. vasario 3 d. bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 159 254,39 Eur, iš jos dėl 40 255,22 Eur mokestinės nepriemokos vyksta mokestiniai ginčai, kur sprendžiamas ir atsakovės atskirajame skunde minimos 66 994,30 Eur dydžio PVM permokos grąžinimo klausimas.
3. Įmonės tyčinio bankroto bylą nagrinėję abiejų instancijų teismai pagrįstai sprendė, kad jau 2018 metais įmonė buvo nemoki, kadangi nevykdė finansinių įsipareigojimų kreditoriams ir realiai nebeturėjo jokio likvidaus turto. L. J. tyčinius veiksmus patvirtina ir tai, jog jis nebendradarbiauja su administratoriumi, neteikia jam įmonės dokumentų, piktybiškai trukdo įmonės bankroto procesui, šmeižia administratorių kreditorių ir teismo akyse. Tarp žalos kreditoriams ir įmonės vadovo egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi paaiškėjus, kad įmonė yra nemoki (2018 m.), jei L. J. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės kreditoriniai reikalavimai nebūtų didėję. Iš L. J. priteistinos žalos dydis turėtų būti siejamas su paskutine teismo patvirtinta įmonės kreditorinių reikalavimų suma, kadangi žala yra laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Visa teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma (išskyrus paties L. J. teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą) susidarė L. J. vadovavimo įmonei metu. Įmonės kreditoriniai reikalavimai nebus patenkinti, todėl tokio dydžio žalos išieškojimas iš L. J., kaip tuometinio įmonės vadovo, taptų vienu iš būdų, užtikrinančiu įmonės kreditorių reikalavimus. L. J., laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, pats sukūrė situaciją, kad įmonė negalėjo pasinaudoti palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo sąlygomis, todėl atsakomybė už teisinius padarinius kyla pačiam atsakovui.
Atsiliepimas
4. Atsakovas L. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad jau nuo 2021 m. ieškovė vengia bet kokio taikaus susitarimo šioje byloje. Ieškovės nemokumo administratorius nepagrįstai ir neteisėtai vengė surengti kreditorių susirinkimą dėl taikos sutarties. 2023 m. gegužės 24 d. ieškovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą pritarti taikos sutarties šioje byloje pasirašymui, taikos sutarčiai pritarė ieškovės kreditoriai 78,30 % balsų daugumą priėmę sprendimą pritarti taikos sutarties sudarymui. Ieškovės nemokumo administratorius UAB „Centrinis bankroto biuras“ 2023 m. gegužės 31 d. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo tiesiogiai ieškovės kreditoriams sumokėti 122 153,05 Eur (kas sudaro 58,6 % ieškinio reikalavimo), o 2023 m. gegužės 30 d. susitarimu dėl taikos sutarties papildymo papildomai sumokėti 12 600 Eur (kreditorių sprendimu patvirtintą nemokumo administratoriaus atlyginimą) tiesiogiai ieškovei. Nepaisant to, ieškovės nemokumo administratorius 2023 m. liepos 25 d. pateikė prašymą netvirtinti taikos sutarties. Iš ieškovės nemokumo administratoriaus elgesio akivaizdu, kad jis nesutinka sudaryti taikos sutarties absoliučiai jokiomis sąlygomis, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad nemokumo administratorius veikia prieš greitą ir teisingą tiek šios bylos, tiek bankroto bylos užbaigimą, nes siekia bylinėtis, patirti bylinėjimosi išlaidas, kuo ilgiau užtęsti šios bylos nagrinėjimą, kad nepabaigtų ieškovės bankroto proceso.
6. Teigia, jog suinteresuoti asmenys mažosios bendrijos (toliau – MB) „Jonigas“ ir „Kontraktas“ nesiekia savo reikalavimų patenkinimo, nes nesutiko parduoti savo reikalavimo teisės atsakovui už visą reikalavimo teisės nominalią vertę. 2023 m. gegužės 11 d. atsakovas pasiūlė minėtiems kreditoriams nupirkti jų reikalavimo teisę už 100 % reikalavimo teisės vertės, visą reikalavimo teisės perleidimo kainą sumokant per 2-8 mėnesius. Suinteresuotas asmuo UAB „4 DEBT“ nesiekia savo reikalavimo patenkinimo, nes net keletą kartų nesąžiningai atsisakė priimti savo reikalavimo patenkinimą.
7. Nurodo, jog jam yra sunkiai suprantama, kodėl ieškovė reiškia tokį aiškiai nepagrįstą ieškinio reikalavimą (jo dalį), dėl kokių priežasčių ieškovė taip dirbtinai didina ieškinio reikalavimą. Ieškovė turi turto, galimai pakankamo visiems kreditorių reikalavimams patenkinti. 2023 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas ieškovės kreditorių sprendimas pardavinėti reikalavimo teisę už 462 852 Eur sumą, o nepardavus, pardavinėti už 347 139 Eur sumą. Akivaizdu, kad tokios sumos visiškai pakaktų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau ieškovės nemokumo administratorius vis niekaip nepradeda turto pardavimo proceso. Nepabaigus turto realizavimo proceso, nėra pagrindo konstatuoti, kad kokie nors reikalavimai ieškovės bankroto byloje yra nepatenkinti. Ieškovės ieškinio reikalavimo dalis, kuria prašoma priteisti iš atsakovo 82 987,71 Eur sumą, kuri vėliau bankroto procese būtų sugrąžinta tam pačiam atsakovui, aiškiai neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis turėtų būti atmesta kaip nepagrįsta. Nepagrįsta yra ir ieškinio dalis, kuria ieškovė reiškia reikalavimus dėl kreditorių UAB „Itina“ (2 352,08 Eur) ir UAB „Jularo“ (19 200 Eur) reikalavimų, nes minėtų įmonių vadovu yra atsakovas ir minėti kreditoriai nereikalauja iš atsakovo atlyginti galimos tyčiniu bankrotu padarytos žalos. Ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl trijų konkrečiai įvardintų atsakovo veiksmų. Kreditoriaus VMI prie LR FM teisės jau apgintos teismine tvarka, nes Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-281-614/2022 nagrinėjant VMI prie LR FM pareikštą savarankišką reikalavimą, buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ įsipareigojo sumokėti ieškovei 240 000 Eur sumą, todėl nėra pagrindo leisti ieškovei praturtėti dvigubai, dar kartą priteisiant jai žalos atlyginimą iš atsakovo. Jokie atsakovo veiksmai, sudarę pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, negalėjo turėti įtakos kreditoriaus UAB „4 DEBT“ reikalavimo tenkinimui. Kreditoriai MB „Kontraktas“ ir MB „Jonigas“ reikalavimo teises įgijo iš UAB „Viacon statyba“, jokie atsakovo veiksmai, sudarę pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, negalėjo turėti įtakos kreditorių MB „Kontraktas“ ir MB „Jonigas“ reikalavimo tenkinimui.
8. Trečiasis asmuo MB „Kontraktas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad administratorius patikslintame ieškinyje pažymėjo, jog pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš L. J. žalą, kurią sudaro ieškovės bankroto byloje patvirtintų įsiteisėjusiomis teismo nutartimis kreditorinių reikalavimų suma, kas sudaro teisėtą pagrindą tenkinti ieškinį visa apimtimi.
9. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 4205-560/2020, kuria ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Atsakovo kaltė preziumuojama. Ieškovė neturi jokio likvidaus turto, todėl kreditorių reikalavimai nebus patenkinti.
Ieškinys netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
10. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2208-560/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „Abastas“, nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto vizija“ (el. bylos 1 t. b. l. 21-28). Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 4205- 560/2020 įmonės bankrotą pripažino tyčiniu dėl buvusio įmonės direktoriaus ir akcininko L. J. veiksmų (el. bylos 1 t., b. l. 41-48). Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nepakeistą (el. bylos 1 t., b. l. 49-64). 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas atstatydino UAB „Bankroto vizija“ iš nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atstatydino UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ iš BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė J. Š.. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi atstatydino J. Š. iš BUAB „Abastas“ nemokumo administratoriaus pareigų ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Insolvio“.
Dėl ieškinio reikalavimų
11. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 205 559,99 Eur žalos, 5 % dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimą kildina iš to, kad UAB „Abastas“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu dėl atsakovų L. J. veiksmų.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.245 straipsnio 4 dalis numato, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškina, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011); kad juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Viena iš būtinųjų subsidiariosios dalyvio atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas, kurio padarinys - negalėjimas vykdyti savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-969/2015). Taigi ieškovė, siekdama, kad jos ieškinys būtų patenkintas, turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį.
14. Ieškovė kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 507- 611/2016).
Žemesnės instancijos teismas
15. Ieškovė byloje įrodinėja, kad neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė tuo, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „Abastas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tas faktas, kad bankrotas pripažintas tyčiniu pats savaime neįrodo neteisėtų atsakovo veiksmų. Vilniaus apygardos teismas UAB „Abastas“ bankrotą pripažino tyčinių dėl šių atsakovo atliktų veiksmų:
17.1 iš sudarytos 2017 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad BUAB „Abastas“ išskyrė iš kitų kreditorių UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūrą“, kuriai nusprendė grąžinti visą įsiskolinimą, nors tuo metu turėjo ir kitų kreditorių (VMI, kurios atsiskaitymo eiliškumas buvo pirmesnis, nei UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“). Nors BUAB „Abastas“ gavo 105 766,62 Eur už parduotą turtą, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kur šie pinigai buvo panaudoti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties 19 punktas);
17.2 jau 2018 m. įmonės finansinė padėtis buvo prasta ir įmonės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, tačiau įmonės vadovas L. J., nors ir turėjo pareigą, tačiau nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei kėlimo, tokiais veiksmais nulemdamas, jog įmonės finansinė padėtis dar labiau prastėjo (2020 m. gruodžio 28 d. nutarties 20 punktas);
17.3 2018 m. spalio 29 d. teismo buvo nustatyta, jog įmonės vadovas teikia netikslius duomenis apie įmonę. 2020 m. vasario 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria UAB „Abastas“ iškelta bankroto byla, teismas nurodė, jog atsakovo vadovo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas nėra tikslus, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra ne 185 808 Eur, kaip jis nurodė pareiškime, bet bent jau 588 552,42 Eur, kas patvirtina, jog L. J. ir toliau teismams teikė netikslius duomenis apie įmonės finansinę situaciją, bandydamas nuslėpti jos tikrąją būklę (2020 m. gruodžio 28 d. nutarties 21 punktas).
16. Taigi, bankrotas tyčiniu pripažintas dėl trijų atsakovo atliktų veiksmų, tai yra dėl vieno kreditoriaus išskyrimo iš kitų sudarant sandorį, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos kėlimo ir kad atsakovas teikė netikslius duomenis apie įmonę. Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl 205 559,99 Eur žalos, nepateikė įrodymų kaip konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, kurie neva sukėlė ieškovei tokio dydžio žalą. Bankrotas tyčiniu gali būti pripažintas ne tik tuo atveju, kai atliekami veiksmai, kuriais kryptingai siekiama bankroto ir kuriais sukeliamas tyčinis bankrotas, bet ir tais atvejais, kai tyčiniais veiksmais pabloginama jau nemokios įmonės būklė, todėl pats faktas, kad ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu savaime neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė šias aplinkybes turi įrodyti (CPK 178 straipsnis), ko šiuo atveju nepadarė. Tokiu būdu teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog ieškovė byloje neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, kas sudaro pagrindą atmesti ieškovės ieškinį.
17. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovės pareiga įrodyti jos patirtos žalos dydį, kad nuostoliai realūs ir yra patirti ar kad neišvengiamai bus patirti. Turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėta, ieškiniu ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 205 559,99 Eur žalos atlyginimo ir jos teigimu žalos dydis yra grindžiamas BUAB „Abastas“ patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžiu.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl juridinio asmens (įmonės) vadovo civilinės atsakomybės dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, yra pažymėjęs, kad, teismui pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra įvertinama įmonės veiklos visuma ir padaroma išvada, jog buvo kryptingai siekiama bankroto. Todėl galima preziumuoti, kad neatsiskaitymas su kreditoriais yra nulemtas būtent tų veiksmų, kurie privedė įmonę prie tyčinio bankroto. Vis dėlto tyčiniu bankrotu laikomi ne tik atvejai, kai įmonė tyčia privedama prie bankroto, bet ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi nepatenkintų kreditorių reikalavimai ar dalis jų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 47 punktą). Šiuo atveju teismo vertinimu, šioje bankroto bylos proceso stadijoje dar nėra aiškus žalos dydis. UAB „Abastas“ nemokumo procesas dar nėra baigtas, įmonė turi turto, kuris dar nėra parduotas. 2023 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas ieškovės kreditorių susirinkimo sprendimas pardavinėti finansinį reikalavimą 578 565,85 Eur sumai į debitorių BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ tokia tvarka: skelbti viešas varžytynes nustatant kainą - 80 proc. nuo visos reikalavimo sumos, t. y. 462 852,00 Eur; nepardavus turto per pirmąsias varžytynes, skelbti antrąsias varžytynes nustatant kainą – 60 proc. nuo reikalavimo sumos, t. y. 347 139,00 Eur (LUAB „Abastas“ 2023 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 9). Teismas atkreipia dėmesį, kad pardavus šią reikalavimo teisę turto būtų pakankamai padengti visus ieškovės kreditorinius reikalavimus, tačiau kreditorių susirinkimo sprendimas iki šiol nėra įgyvendintas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės nemokumo administratorius atsisakė daugumos debitorinių reikalavimų, civilinėse bylose sudarydamas taikos sutartis (ne tik atsisakė reikalavimo į debitorius, tačiau ir prisiėmė padengti bylinėjimosi išlaidas): UAB „Gelmita – 43 760,68 Eur; UAB „Pleištas“ – 33 044,70 Eur; UAB „TGS Group – 13 768,23 Eur; UAB „ViaCon Statyba“ – 62 018,74 Eur, tačiau nemokumo administratoriui neatsisakius šių debitorinių įsiskolinimų ieškovės gautina pinigų suma beveik pilnai padengtų visus ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus. Taip pat iš kreditorių susirinkimo Nr. 9 protokolo matyti, kad ieškovė nurašė nemažą dalį veikiančių, nebankrutuojančių įmonių debitorinių reikalavimų, kas lėmė, jog įmonė taip pat neteko dalies pajamų (L. R. individuali veikla – 527,70 Eur; UAB „Donresa“ – 13 242,64 Eur; MB „Rebo statyba“ – 24 668,63 Eur). Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog ne tik, kad šiuo metu žalos dydis nėra aiškus, tačiau ir tai, kad žalos dydis ženkliai išaugo ir dėl pačių kreditorių ar nemokumo administratoriaus veiksmų.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad kasacinio teismo išaiškinimai yra pateikti dėl kreditoriaus ieškinio, pareikšto juridinio asmens vadovui bankrutuojančio juridinio asmens bankroto byloje, nesant pripažinto tyčinio bankroto ir kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas. Tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tai neprieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad tiesioginio ieškinio pateikimo bankroto byloje momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis gali būti aiškus bei akivaizdus ir iki bendrovės likvidavimo, išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, ir juo labiau po to. Todėl ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas šiuo atveju sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
20. Taigi, teismo vertinimu, šiame bankroto proceso etape (jo eigoje) dar nėra galutinai aišku koks bus likvidavimo procedūros rezultatas, t. y. kokia apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Tik administratoriui užbaigus likvidavimo procedūrą, t. y. pardavus visą įmonei priklausiusį turtą, iš gautų lėšų apmokėjus administravimo išlaidas, o likutį paskirsčius kreditoriniams reikalavimams tenkinti paaiškės, kokia konkrečiai apimtimi bus patenkinti kiekvieno kreditoriaus reikalavimai ir koks bus žalos dydis. Kadangi šioje bankroto proceso stadijoje žalos dydis dar nėra aiškus, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.
21. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į pačių kreditorių elgesį ir siekį, kad jų kreditoriniai reikalavimai būtų/nebūtų padengti. Bankroto bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakovu šioje civilinėje byloje siekė sudaryti taikos sutartį ir 2023 m. gegužės 31 d. ją sudarė. Pagal šią sutartį atsakovas ieškovės kreditoriams turėjo sumokėti 122 153,05 Eur, o 2023 m. gegužės 30 d. susitarimu dėl taikos sutarties papildymo papildomai sumokėti 12 600 Eur, tačiau ieškovės nemokumo administratorius 2023 m. liepos 25 d. pateikė prašymą netvirtinti taikos sutarties. Atsisakęs šios sudarytos taikos sutarties, ieškovės nemokumo administratorius nepateikė kito taikos sutarties projekto, nors 2023 m. gegužės 24 d. ieškovės kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą pritarti taikos sutarties bankroto byloje pasirašymui. Taip pat atkreiptinas dėmesys į kreditorių MB „Jonigas“, MB „Kontraktas“ deklaruojamą siekį, kad jų kreditoriniai reikalavimai būtų padengti. Kaip nurodo atsakovas, tą patvirtino pati kreditorių atstovė teismo posėdžio metu, tarp jos ir atsakovo vyko derybos dėl kreditorinių reikalavimų perpirkimo (atsakovas siekė iš trečiųjų asmenų įsigyti kreditorinius reikalavimus), atsakovo teigimu, jis siūlė minėtiems kreditoriams nupirkti jų reikalavimo teisę už 100% reikalavimo teisės vertės, visą reikalavimo teisės perleidimo kainą sumokant per 2-8 mėnesius, buvo kalbama ir apie nekilnojamo turto įkeitimą kreditoriams, tačiau MB „Jonigas“ ir MB „Kontraktas“ atstovė nurodė, jog gavo geresnį pasiūlymą parduoti kreditorinius reikalavimus ir atsakovo pasiūlymą atmetė, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, iki šiol jų kreditoriniai reikalavimai nėra parduoti. Bankroto bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas L. J. dėjo aktyvias pastangas, siekdamas įsigyti ir kito kreditoriaus UAB „4Debt“ finansinį reikalavimą – šiam kreditoriui pervesdavo 100 proc. dydžio kreditorinio reikalavimo sumą, tačiau kreditorius šį reikalavimą atsisakydavo parduoti ir grąžindavo pinigus atgal atsakovui. Atsakovas šią pinigų sumą buvo pervedęs ir į Vilniaus apygardos teismo depozitinę teismo sąskaitą, tačiau kreditorius UAB „4Debt“ atsisakė perleisti reikalavimo teisę ir teismas pinigus grąžino atsakovui. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas bankroto bylos procese siekė iš kreditorių įsigyti reikalavimo teises, jiems sumokant 100 procentų kreditorinio reikalavimo sumos, tačiau dėl teismui nepaaiškintų priežasčių kreditoriai tokių susitarimų atsisakydavo, kas galimai rodo, jog kreditoriai bankroto byloje gali turėti ir kitų interesų, negu tik siekį, kad jų kreditoriniai reikalavimai būtų padengti.
22. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš ieškovės prašomos priteisti 205 559,99 Eur žalos 82 987,71 Eur kreditorinis reikalavimas yra paties atsakovo, 2 352,08 Eur yra UAB „Itina“ reikalavimas, kurios vadovas yra atsakovas ir 19 200 Eur yra UAB „Jularo“ kreditorinis reikalavimas, kurios vadovas taip pat yra atsakovas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, tokia ieškovės ieškinio reikalavimo dalis, kurią tenkinus iš atsakovo būtų priteisiama suma iš esmės pačiam atsakovui, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
23. Priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reglamentuoja CK 6.247 straipsnis, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2023). Civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021).
24. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
25. Kaip jau minėta šiame sprendime, ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl trijų atsakovo atliktų veiksmų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitą, gali būti panaudotas įmonės veikloje ar išsaugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016, 23 punktas). Taigi, šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad atsakovas apie įmonę pateikė neteisingą informaciją, savaime įmonei nesukėlė žalos. Visi kreditorių reikalavimai buvo patikrinti juos tvirtinant ieškovės bankroto byloje, tokiu būdu įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatant teisingą ieškovės kreditorių apimtį. Ieškovė į bylą nepateikė duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Kiti atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu buvo tai, kad jis laiku nesikreipė dėl bankroto bylos kėlimo ieškovei. Ieškovė byloje nepateikė duomenų, kaip šie veiksmai sukėlė žalą ieškovei. Iki bankroto bylos iškėlimo atsakovas siekė inicijuoti įmonės restruktūrizavimo bylą, kas rodo, jog jis matė prastėjančią įmonės finansinę padėtį ir ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas tai pakeisti. Dėl trečio atsakovo veiksmo, dėl ko ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu – vieno iš kreditorių išskyrimo sudarant su juo sandorį, tai šioje dalyje ieškovės teisės jau yra apgintos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 7 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1494-854/2021, kuriuo pripažino negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ieškovės ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktą, kurio pagrindu buvo atliktas 336 145,85 Eur sumos įskaitymas, o taip pat taikė restituciją ir priteisė ieškovei iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 336 145,85 Eur sumą. Tokiu būdu ieškovei neįrodžius, jog ji patyrė žalą, kurią sukėlė neteisėti atsakovo veiksmai, kurie būtų priežastiniu ryšiu susiję su įmonei kilusia žala, teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinys nėra pagrįstas, todėl tenkinti jo nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškinys yra atmestas, kas sudaro pagrindą iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad patyrė 3 726,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (2024 m. spalio 16 d. prašymas). Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir atitinkančios Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl yra priteistinos atsakovo naudai iš ieškovės BUAB „Abastas“ bankroto administravimui skirtų lėšų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, į. k. 303163938, bankroto administravimui skirtų lėšų 3 726,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ bankroto administravimui skirtų lėšų 77,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.