- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- e2-236-881/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00854-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Atsakovas
- L. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“ ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Abastas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo L. J. 197 797,41 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Šalys Vilniaus apygardos teismui 2023 m. birželio 2 d. pateikė prašymą patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti.
3. Vilniaus apygardos teisme 2023 m liepos 25 d. buvo gautas ieškovės atstovo prašymas netvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties. Ieškovė nurodė, kad nemokumo administratorė pastebėjo tendencingus atsakovo L. J. veiksmus, siekiant kontroliuoti savo bendrovių bankroto procesus, kilo įtarimų ir dėl sudarytų sutarčių su susijusiomis bendrovėmis, pastebėta galimai apsimestinio sandorio požymių, kuriuo siekiama įgyti didelės vertės turtą. Atsižvelgiant į aplinkybes, kurios paaiškėjo iškėlus bankroto bylą kitai L. J. bendrovei – UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, administratorė nutarė atsisakyti taikos sutarties su L. J. sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo.
5. Teismas konstatavo, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią; iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Kadangi šiuo atveju ieškovė išreiškė savo valią ir prašo teismo netvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties, teismas nusprendė, kad pagrindo patvirtinti taikos sutartį ir bylą nutraukti nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas L. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti 2023 m. gegužės 25 d. sudarytą taikos sutartį bei 2023 m. gegužės 30 d. susitarimą dėl taikos sutarties papildymo; skirti ieškovės nemokumo administratorei UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ 5 000 Eur baudą, 50 proc. baudos priteisiant atsakovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas nesiaiškino, ar ieškovės nemokumo administratorės prašymas netvirtinti taikos sutarties, kuriai pritarė 78,30 proc. kreditorių, atitinka tiek ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, tiek ir pačios ieškovės interesus.
6.2. Ieškovės nemokumo administratorė nenurodė pagrįstų motyvų prieštarauti kreditorių valiai ir atsisakyti jau pasirašytą taikos sutartį, todėl nemotyvuotas administratorės poelgis turi būti teismo atmetamas.
6.3. Administratorės 2023 m. liepos 25 d. prašyme nurodomos aplinkybės egzistavo kreditorių susirinkimo sprendimo pritarti taikos sutarčiai priėmimo metu ir taikos sutarties pasirašymo metu.
6.4. Taikos sutarties 3.3 papunktyje nurodyta, kad taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, t. y. šalys teisnius santykius sukūrė nuo jos pasirašymo, nesiedamos taikos sutarties įsigaliojimo su vėlesniu jos tvirtinimu ir nepasilikdamos galimybės atsisakyti pasirašytos taikos sutarties.
6.5. Ieškovės nemokumo administratorė, nesutikdama su kreditorių sprendimu dėl taikos sutarties, turėjo teisę skųsti tokį sprendimą teismine tvarka, tačiau ja nepasinaudojo.
6.6. Ieškovės nemokumo administratorė atsisakė pasirašytos taikos sutarties ir prašo jos netvirtinti piktnaudžiaudama teise, todėl teismas turi neginti nemokumo administratorės atsisakymo nuo taikos sutarties.
Atsiliepimas
7. Ieškovė LUAB „Abastas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Kreditorių sprendimas laikomas tik patarimu, tačiau neįpareigoja administratorės jį vykdyti. Iš 78,30 proc. kreditorių balsų atėmus atsakovo L. J. ir su juo susijusių bendrovių balsus – 40,94 proc. visų kreditorių balsų – už taikos sutarties pasirašymą pasisakė tik Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) su 37,19 proc. balsų, kiti kreditoriai balsavo prieš arba susilaikė.
7.2. Iki teismo procesinio sprendimo patvirtinti taikos sutartį kiekviena šalis turi teisę išreikšti savo valią netvirtinti tokios sutarties.
Šalies argumentai
7.3. Šalių pasirašyta taikos sutartis teismui pateikta 2023 m. birželio 2 d., o skundai dėl kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 7 ir Nr. 6 darbotvarkės klausimų pateikti vėliau, todėl skunduose išdėstyti argumentai nebuvo įvertinti anksčiau.
7.4. Iškėlus bankroto bylą UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ matyti, kad nekilnojamojo turto nurodyta bendrovė nebeturi, o didžiąją kreditorių reikalavimų dalį sudaro L. J. ar su juo susijusių bendrovių reikalavimai.
7.5. Pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir skirti nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Teismas, gavęs LUAB „Abastas“ nemokumo administratorės prašymą netvirtinti taikos sutarties, neturėjo teisinio pagrindo priimti kitokią nutartį, kaip tik atsisakyti patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Priežastys, dėl kurių pasikeitė LUAB „Abastas“ nemokumo administratorės valia sudaryti taikos sutartį, nėra reikšmingos, kaip ir nėra svarbu, kokius argumentus nemokumo administratorė nurodė, kadangi teismas neturi pagrindo jų vertinti spręsdamas dėl taikos sutarties patvirtinimo.
8.2. Kreditorių pritarimas sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje nėra būtinas. Jei prašymu netvirtinti taikos sutarties nemokumo administratorė pažeidė LUAB „Abastas“ ar jos kreditorių teises ir padarė žalą, kreditoriai turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš nemokumo administratorės, inicijuojant naują bylą, o ne siekiant taikos sutarties patvirtinimo šioje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas patvirtinti taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl nemokumo administratorės teisės sudaryti taikos sutartį
10. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar ieškovės nemokumo administratorės prašymas netvirtinti taikos sutarties, kuriai pritarė 78,30 proc. kreditorių, atitinka ieškovės ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuosekliai išplėtotoje teismų praktikoje laikoma, jog bankrutuojančią bendrovę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį, civiliniame procese atstovauja paskirtas bankroto administratorius, o kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti civilinę bylą teisme bankrutuojančios įmonės vardu ir interesais, tame tarpe ir kreditoriai. Taigi, vykstant teismo procesui, tik bankroto administratorius sprendžia dėl visų bendrovės vardu byloje atliekamų procesinių veiksmų. Bendrovės bankroto administratorius, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) jam numatytą funkciją atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, sprendžia dėl taikos sutarties sudarymo ir pateikimo ją tvirtinti. Pagal JANĮ klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje, kurioje šalimi yra bankrutuojanti bendrovė, nėra priskirtas kreditorių kompetencijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1528-241/2020, 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1157-450/2021, 2022 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-387-302/2022).
12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nu sprendžia, kad bendrovės nemokumo administratorė, įgyvendindama JANĮ jai numatytą funkciją atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, turi teisę atsisakyti taikos sutarties patvirtinimo be bendrovės kreditorių pritarimo. Kaip minėta, pagal JANĮ klausimas dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje, kurioje šalimi yra bankrutuojanti bendrovė, nėra priskirtas kreditorių kompetencijai, todėl vien tai, kad ieškovės LUAB „Abastas“ 2023 m. gegužės 24 d. kreditorių susirikimas priėmė sprendimą pritarti taikos sutarties šioje byloje pasirašymui, neįpareigoja nei nemokumo administratorės sudaryti taikos sutartį, nei teismo tokią taikos sutartį patvirtinti. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su atsakovu, kad ieškovės nemokumo administratorė, nesutikdama su kreditorių sprendimu dėl taikos sutarties sudarymo, turėjo skųsti tokį kreditorių sprendimą teismine tvarka.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
13. Atsakovas pažymi, kad taikos sutarties 3.3 papunktyje nurodyta, jog taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, t. y. šalys teisnius santykius sukūrė nuo jos pasirašymo momento, nesiedamos taikos sutarties įsigaliojimo su vėlesniu jos patvirtinimu ir nepasilikdamos galimybės atsisakyti pasirašytos taikos sutarties.
14. Galima sutikti su atsakovo dėstomais argumentais, kad nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikos sutarties sudarymą reglamentuoja materialiosios teisės normos, o taikos sutarties patvirtinimą teisme – proceso teisės normos. Taikos sutarties patvirtinimui teisme reikalinga savarankiška sutarties šalies valia, kurios nesant, teismas taikos sutarties negali patvirtinti. Toks aiškinimas kyla iš civiliniame procese įtvirtinto dispozityvumo principo, t. y. laisvo šalies disponavimo savo teisėmis (CPK 13 straipsnis). Tokį aiškinimą patvirtina ir CPK 140 straipsnio 3 dalies bei CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias šalys procesine prasme gali baigti bylą taikos sutartimi, t. y. sutartį pasirašiusios šalys suderinta procesine valia, o ne viena ar dalis jų sprendžia dėl tokio procesinio veiksmo užbaigiant ginčą civilinėje byloje.
15. Be to, pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį teismas privalo išaiškinti šalims taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo procesines pasekmes, o tai reiškia, kad bet kuri taikos sutarties šalis turi teisę atsisakyti taikos sutartimi baigti bylą, netgi kai yra tokią sutartį sudariusi ir pateikusi teismui tvirtinti, jeigu ši šalis nutartų, kad dėl jau sudarytos sutarties patvirtinimo teisme pasekmių šaliai kiltų jai nepriimtinos teisinės pasekmės. Todėl teismas, gavęs prašymą patvirtinti taikos sutartį, privalo įsitikinti: 1) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų teismo patvirtinta; 2) ar yra sutarties šalių valia, kad taikos sutartis būtų sudaryta; 3) ar taikos sutarties nuostatos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Teismas, nustatęs, kad nėra bent vienos taikos sutarties šalies valios, kad byla būtų baigta patvirtinus taikos sutartį, neturi pagrindo tokią taikos sutartį patvirtinti ir toliau netiria, ar taikos sutarties sąlygos atspindi tikrąją šalių valią, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-660-585/2021).
16. Nagrinėjamu atveju, nors 2023 m. birželio 2 d. šalys pateikė prašymą patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti, tačiau 2023 m. liepos 25 d. teisme buvo gautas ieškovės atstovės prašymas netvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra vienos iš pirmiau minėtų sąlygų – sutarties šalių valios, jog taikos sutartis būtų teismo patvirtinta, pagrįstai nusprendė, kad taikos sutarties patvirtinimas nėra galimas. Be kita ko, pagal minėtą teismo išaiškinimą, teismas neprivalo vertinti šalies atsisakymo patvirtinti taikos sutartį motyvų.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio dalies 1 punktas).
Dėl prašymo skirti baudą
18. Atsakovas atskirajame skunde prašo paskirti ieškovės nemokumo administratorei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. būtų skiriama atsakovui. Prašymas grindžiamas tuo, kad, atsakovo vertinimu, nemokumo administratorė neturi pagrįsto motyvo atsisakyti pasirašytos taikos sutarties, negeba pati vesti bylos, negeba susirasti advokato bylai vesti, teismui teikia informaciją apie akivaizdžiai neprotingus ir kreditoriams nuostolingus pasiūlymus dėl atstovavimo byloje.
19. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovės nurodomos atsisakymo tvirtinti taikos sutartį priežastys neįtikina atsakovo, nėra pagrindas teigti, jog toks prašymas yra be pagrįsto motyvo ir juo siekiama piktnaudžiauti procesu. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo įvardijamos aplinkybės dėl ieškovės nemokumo administratorės (jos atstovo) gebėjimo vesti bylą ir pasinaudoti teisinėmis paslaugomis, nelaikytinos piktnaudžiavimu procesu, nes nenustatytas akivaizdus bylos nagrinėjimo vilkimas, tyčinis ir nesąžiningas nemokumo administratorės elgesys.
20. Dėl šių priežasčių atsakovo prašymas skirti ieškovės nemokumo administratorei baudą atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.