- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2-932-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00854-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „4 Debt“, mažosios bendrijos „Kontraktas“, „Muzita“, MB „Jonigas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ITINA, MB „Kontraktas“, „4 Debt“
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- BUAB „Abastas“
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės „4 Debt“ ir mažosios bendrijos „Kontraktas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties, kuria patvirtinta ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ir atsakovo L. J. taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla Nr. e2-942-779/2022 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinį atsakovui L. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė I., uždaroji akcinė bendrovė „4 Debt“, mažoji bendrija „Jonigas“, mažoji bendrija „Kontraktas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Muzita“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A.“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo L. J. (toliau – ir atsakovas) 208 447,47 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme gautas ieškovės prašymas patvirtinti šalių taikos sutartį ir bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, kuria ieškovė atsisakė visų ieškinio reikalavimų atsakovui, ir bylą nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad taikos sutarties turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų. Šalims taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės žinomos ir suprantamos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – prašymo patvirtinti taikos sutartį netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
5.1. Taikos sutartis, kuria atsisakoma ieškinio reikalavimų, pažeidžia ieškovės bei jos kreditorių interesus, nes ja atsisakoma didelės vertės reikalavimo teisės į atsakovą, reikšmingai sumažinant turtą, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Ieškinio reikalavimo atsisakymas gali būti prilyginamas bendrovės turto nurašymui, o sprendimą dėl turto nurašymo gali priimti tik bendrovės kreditorių susirinkimas.
5.2. Taikos sutartimi atsisakyta ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovei byloje atstovavo advokatas, taigi ieškovė patyrė išlaidas, kurios, patvirtinus taikos sutartį, nebus atlygintos atsakovo, tačiau ieškovės prievolės atsiskaityti su advokatu nepanaikinta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta teks ieškovei, dėl to dar labiau sumažės turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai.
5.3. Atsakovas taikos sutartimi įsipareigojimų neprisiėmė, nuolaidų nepadarė, ieškovė ir jos kreditoriai negavo naudos. Taikos sutartyje nurodoma, kad atsakovas geranoriškai sutinka padengti likusiems kreditoriams skolą pagal grafiką, tačiau tokį atsakovo sutikimą įtvirtinantys įsipareigojimai taikos sutartyje nėra numatyti.
5.4. Taikos sutartis, kuria sutarta sumažinti bankrutuojančios bendrovės turtą, prieštarauja viešajam interesui ir negali būti tvirtinama.
5.5. Taikos sutartis patvirtinta apie prašymo tvirtinti taikos sutartį gavimą ir rašytinį teismo posėdį, kuriame taikos sutartis buvo patvirtinta, neinformavus trečiųjų asmenų. Tai sudaro pagrindą konstatuoti absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Visi tretieji asmenys privalėjo būti informuoti apie prašymą patvirtinti taikos sutartį, apie teismo posėdį, kuriame toks prašymas bus nagrinėjimas, sudarant galimybę pareikšti nuomonę.
5.6. Taikos sutartį pasirašančia šalimi nurodomas ne atsakovas, o UAB M., kurios vardu ją pasirašė direktorius atsakovas, todėl yra pagrindas teigti, kad taikos sutartis nėra pasirašyta atsakovo, todėl negalėjo būti tvirtinama.
2. Trečiasis asmuo UAB „4 Debt“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymo patvirtinti taikos sutartį netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
6.1. Byla ginant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus buvusios administratorės iškelta apytiksliai prieš metus. Šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys pateikė parengiamuosius procesinius dokumentus, buvo paskirti ir vyko teismo posėdžiai, paskutinis iš kurių turėjo vykti 2022 m. rugpjūčio 1 d. Nepaisant to, kad buvusi administratorė, būdama įsigilinusi į ieškovės bankroto procesą, bylą iškėlė įvertinusi visus reikšmingus rašytinius įrodymus ir aplinkybes, naujoji administratorė vos po mėnesio po paskyrimo ėmėsi veiksmų ieškovės nemokumo procese, įskaitant akivaizdžiai nuostolingos taikos sutarties sudarymo su atsakovu. Naujosios administratorės veiksmai leidžia abejoti, ar naujoji administratorė spėjo susipažinti su ieškovės bankroto procesu, ginčo civiline byla, ir ar ji gina ieškovės ir jos kreditorių interesus.
6.2. Naujoji administratorė vos po mėnesio nuo paskyrimo be kreditorių žinios ir valios neatlygintinai atsisakė atsakovo atžvilgiu pareikšto turtinio reikalavimo, kuris yra vienintelis ieškovės turtas (bankroto procese gautinos lėšos). Ieškovė neturi kito likvidaus turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus ir sumokėti administratorei atlyginimą (nes atsakovas ieškovę tyčia privedė prie bankroto). Nuostolinga taikos sutartimi naujoji administratorė neatlygintinai atsisakė vienintelės galimybės grąžinti ieškovei bent dalį turto (piniginių lėšų). Teismų praktika bylose dėl žalos priteisimo iš atsakingų asmenų, kai įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, yra palanki ieškovei.
6.3. Naujoji administratorė taikos sutartį pasirašė kreditorių neinformuodama apie gautus iš atsakovo pasiūlymus taikiam ginčo sureguliavimui šioje byloje, taip pat negavusi kreditorių nuomonės ar pritarimo. Atsakovas taikos sutartimi įsipareigojimų neprisiėmė, nuolaidų nepadarė, taigi, ieškovė ir jos kreditoriai negavo naudos. Nors taikos sutartyje nurodoma, kad atsakovas sutinka padengti likusiems kreditoriams skolą pagal grafiką, tačiau tokį atsakovo sutikimą patvirtinantys įsipareigojimai taikos sutartyje nėra numatyti.
6.4. Ieškinio reikalavimo atsisakymas prilygintinas bendrovės turto nurašymui, o sprendimą dėl turto nurašymo gali priimti tik bendrovės kreditorių susirinkimas.
6.5. Taikos sutartimi naujoji administratorė atsisakė ir ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nors ieškovei byloje atstovavo advokatas. Ieškovės prievolės atsiskaityti su advokatu tai nepanaikina, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta tektų ieškovei, tai dar labiau sumažintų turto, iš kurio galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, apimtis.
6.6. Taikos sutartis turi įtakos byloje dalyvaujančių kreditorių interesams, visi tretieji asmenys privalėjo būti informuoti apie prašymą patvirtinti taikos sutartį, taip pat apie teismo posėdį, kuriame toks prašymas bus nagrinėjimas, sudarant galimybę pareikšti nuomonę.
6.7. Taikos sutartį pasirašančia šalimi nurodomas ne atsakovas, o UAB M., kurios vardu ją pasirašė direktorius (atsakovas). Taigi, nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra pasirašyta ginčo šalies, todėl negalėjo būti tvirtinama.
6.8. Taikos sutarties sąlygos, kuriomis naujasis administratorius atsisako visų ieškinio reikalavimų, laikytinos kaip neatitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, pažeidžiančios kreditorių interesus. Taikos sutartis, kuria sutarta sumažinti bankrutuojančios bendrovės turtą, prieštarauja viešajam interesui ir negali būti tvirtinama.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo UAB „Muzita“ atsiliepime prašo: atmesti UAB „4 Debt“ atskirąjį skundą; skirti UAB „4 Debt“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, baudą priteisti UAB „Muzita“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Ieškovės bankroto byla buvo vilkinama ieškovės bankroto administratorės UAB „Bankroto vizija“ atstovo V. K., kuris nebuvo tinkamai įgaliotas ir neturintis teisės veikti bankroto administratorės vardu.
7.2. 2022 m. sausio 7 d. daugumos kreditorių susirinkime pritarta šiai taikos sutarčiai, tačiau jos iki nušalinimo UAB „Bankroto vizija“ atstovas J. V. nepasirašė ir nepateikė tvirtinti teismui. Naujoji bankroto administratorė ėmėsi vykdyti kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus.
7.3. UAB „Bankroto vizija“ savo veiksmais ieškovei padarė 177 260,98 Eur žalą. UAB „Muzita“ kreipėsi į dėl šios žalos atlyginimo.
7.4. Atskiruoju skundu UAB „4 Debt“ parodo savo tiesioginį ryšį su bankroto administratore UAB „Bankroto vizija“. Šiai kreditorei ne kartą buvo siūloma sumokėti reikalavimo sumą, tačiau ji nėra suinteresuota parduoti reikalavimo. Surašyti tokio ilgio atskirąjį skundą kainuoja daugiau nei kreditorės turimas reikalavimas, todėl nėra kito logiško paaiškinimo, kodėl kreditorė UAB „4 Debt“ nesutinka, kad jos turimas reikalavimas būtų padengtas ir vietoje to trukdo dirbti naujai administratorei.
4. Trečiasis asmuo UAB „I.“ ir atsakovas atsiliepime prašo: atmesti UAB „4 Debt“ atskirąjį skundą; skirti UAB „4 Debt“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę baudos skirti atsakovui ir UAB „I.“ lygiomis dalimis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Ieškinys pateiktas neturinčio teisės reikšti ieškinį neįgalioto asmens, todėl byla vis tiek būtų buvusi nutraukta ir nuostoliai dėl teisinių išlaidų, kurias patyrė atsakovas, būtų pareikalauti iš ieškovės. Taikos sutartis naudinga ieškovei, nes kitu atveju šią bylą vis tiek tektų nutraukti.
8.2. 2022 m. sausio 7 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame balsavo daugiau nei 50 proc. kreditorių, buvo pritarta taikos sutarčiai. Taikos sutarties turinys buvo pridėtas, o darbotvarkę gavo visi kreditoriai. Kreditorių pritarimas gautas, balsavimas įvyko. UAB „4 Debt“, susipažinusi su protokolu el. paštu, tiek per EPP, jo neskundė. UAB „4 Debt“ atskirasis skundas yra piktnaudžiavimas teise, nes apie protokolą ir pritarimą UAB „4 Debt“ žino nuo 2022 m. sausio 7 d., tačiau tai nutylėjo. UAB „4 Debt“ žinojo apie kitas civilines bylas, kurioje ieškovė reikalauja žalos atlyginimo, apie ieškovės skolininkus, tačiau sąmoningai nutylėjo teismui šias aplinkybes.
8.3. Ieškovė yra sudariusi taikos sutartį bankroto byloje su kreditoriais VMI, UAB „Muzita“, UAB „I.“ ir atsakovu. Kreditorei UAB „4 Debt“ yra deponuotos lėšos, o dėl mažosios bendrijos (toliau – MB) „Jonigas“ ir MB „Kontraktas“ yra laukiama parašo.
8.4. UAB „4 Debt“ yra susijusi su UAB „Bankroto vizija“ pasamdytos advokatų kontoros „R. V. ir partneriai“ advokatu R. V., kuris vienu metu atstovavo ieškovei, MB „Jonigas“ ir MB „Kontraktas“ (susitikimo metu atstovavimas reikalaujant pinigų iš atsakovo), UAB „4 Debt“, UAB „Viacon statyba“, UAB „Viacon Baltic“, ieškovės administratorei UAB „Bankroto vizija“, V. K.. Dėl minėtų asmenų šiandien vyksta ikiteisminis tyrimas. UAB „4 Debt“ atstovauja R. V., todėl akivaizdu, kad po UAB „Bankroto vizija“ nušalinimo nuo bylos siekiama per mažą kreditorę UAB „4 Debt“, kuriai deponuoti pinigai Vilniaus apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje, daryti atsakovui spaudimą susimokėti nepriklausančias sumas tarpusavyje susijusiai asmenų grupei. Prie atsiliepimo pridedama stenograma ir garso įrašas, kuriame R. V. iš atsakovo 2022 m. balandį reikalavo 15 000 Eur sumos kreditorei UAB „4 Debt“, kurios finansinis reikalavimas tik 954,63 Eur ir visa suma deponuota Vilniaus apygardos teisme.
8.5. UAB „4 Debt“ pateikė atskirąjį skundą be realių motyvų, aiškiai melagingai nurodydama netikras aplinkybes, kadangi jai buvo žinoma apie kreditorių pritarimą, taikos sutartį, ieškovės skolininkus, UAB „Bankroto vizija“ atstatydinimą. Skundas pateiktas tik tam, kad vilkinti procesą ir padaryti spaudimą atsakovui mokėti 15 000 Eur. UAB „4 Debt“, piktnaudžiaudama savo kaip kreditorės teisėmis, veikė ir veikia neteisėtai veikusios UAB „Bankroto vizija“ administratorės ir joje dirbančių asmenų naudai. Veikimas siekiant vilkinti procesą ir daryti spaudimą atsakovui yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis kreditoriui suteiktomis teisėmis.
8.6. Taikos sutarties parašas yra atsakovo.
Šalies argumentai
5. Trečiasis asmuo MB „Kontraktas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – ieškovės prašymo patvirtinti taikos sutartį netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Taikos sutartis nesuderinta su kreditoriais, pirmasis kreditorių susirinkimas planuojamas tik 2022 m. rugpjūčio 16 – 17 d. Tokie sprendimai turi būti suderinti ir priimti tik kreditorių susirinkime, nes sprendžiamas klausimas dėl likviduojamos įmonės turto sumažinimo.
9.2. Atsiskaitymo užtikrinimo klausimo su atsakovu iki šiol nepavyksta suderinti, kaip ir gauti atsakymų į svarbius bankroto byloje klausimus.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo UAB „I.“ ir atsakovas atsiliepime prašo: atmesti MB „Kontraktas“ atskirąjį skundą? skirti MB „Kontraktas“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę baudos priteisti atsakovui ir UAB „I.“ lygiomis dalimis? priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. 2022 m. sausio 7 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame balsavo daugiau nei 50 proc. kreditorių ir kuris įvyko. Kreditorių susirinkime pritarta taikos sutarties pasirašymui. MB „Kontraktas“, susipažinusi su protokolu, pateiktu tiek el. paštu, tiek per EPP, protokolo neskundė. Šis skundas yra piktnaudžiavimas teise, nes apie protokolą ir pritarimą MB „Kontraktas“ žino nuo 2022 m. sausio 7 d., tačiau nuslėpdama šią aplinkybę pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą.
10.2. MB „Kontraktas“ yra susijusi su buvusia administratore UAB „Bankroto vizija“ ir advokatų kontoros „V. ir partneriai“ advokatu R. V.. Dėl minėtų asmenų šiandien vyksta ikiteisminis tyrimas.
10.3. MB „Kontraktas“ pateikė atskirąjį skundą be motyvų, kadangi aiškiai žinojo, kad yra kreditorių pritarimas sudaryti tokią taikos sutartį, todėl šis skundas pateiktas tik tam, kad vilkinti procesą. Ieškovės bankroto byloje buvo nušalinta UAB „Bankroto vizija“ ir jos įgaliotas asmuo. MB „Kontraktas“ veikia neteisėtai veikusios UAB „Bankroto vizija“ ir joje dirbančių asmenų naudai teikdama procesinius dokumentus, teigiamai atsiliepdama apie juos. Būtent dėl kreditorių susirinkimo nutarimų nevykdymo, kaip vienos iš priežasčių, atstatydinta UAB „Bankroto vizija“.
7. Trečiasis asmuo UAB „Muzita“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo: atmesti MB „Kontraktas“ atskirąjį skundą; skirti MB „Kontraktas“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, baudą priteisti UAB „Muzita“; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Ieškovės bankroto byla buvo vilkinama UAB „Bankroto vizija“ atstovo V. K., kuris nebuvo tinkamai įgaliotas ir neturėjo teisės veikti bankroto administratorės vardu.
11.2. 2022 m. sausio 7 d. daugumos kreditorių susirinkimo protokolu patvirtinta ši taikos sutartis, tačiau jos iki nušalinimo UAB „Bankroto vizija“ atstovas J. V. nepasirašė ir nepateikė tvirtinti teismui. Naujoji bankroto administratorė ėmėsi vykdyti kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus.
11.3. UAB „Bankroto vizija“ savo veiksmais ieškovei padarė 177 260,98 Eur žalą, kurią privalo atlyginti. UAB „Muzita“ kreipėsi į bankroto administratorę dėl šios žalos atlyginimo.
11.4. Atskiruoju skundu MB „Kontraktas“ parodo savo tiesioginį ryšį su bankroto administratore UAB „Bankroto vizija“. Šiai kreditorei ne kartą siūlyta sumokėti reikalavimo sumą, tačiau ji nėra suinteresuota parduoti reikalavimo. Nėra kito logiško paaiškinimo kodėl MB „Kontraktas“ nesutinka, kad jos reikalavimas būtų padengtas ir vietoje to, ji trukdo dirbti naujai administratorei.
8. Trečiasis asmuo VMI atsiliepime prašo UAB „4 Debt“ atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Pritartina UAB „4 Debt“ ir MB „Kontraktas“ atskirųjų skundų argumentams.
12.2. Taikos sutartis prieštarauja ieškovės ir jos kreditorių interesams, pažeidžia viešąjį interesą, kadangi ja atsisakyta didelės vertės reikalavimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl tokia taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama.
9. Trečiasis asmuo MB „Kontraktas“ rašytiniuose paaiškinimuose, pavadintuose atsiliepimu į UAB „I.“, atsakovo ir UAB „Muzita“ atsiliepimus, nurodo:
13.1. 2022 m. sausio 7 d. susirinkimo balsavimo biuletenio ji nebuvo gavusi. MB „Kontraktas“ neturėjo galimybės pareikšti savo pozicijos balsuojant taikos sutarties klausimu.
13.2. UAB „I.“ argumentas dėl protokolo teisėtumo ir pagrįstumo nesvarstytinas, nes neatitinka teismo patvirtintos darbotvarkės, yra savavališkas ir negaliojantis. MB „Kontraktas“ nemato pagrindo skųsti ir / ar ginčyti dokumento, kuris savaime negalioja.
13.3. MB „Kontraktas“ dėjo maksimalias pastangas bendraujant ir ieškant galimybės kuo greičiau atgauti skolą ir išspręsti ginčą taikiai. Derybos baigėsi negavus iš atsakovo nei atsakymų, nei garantijų, kad skola bus dengiama. Atsakovas nepateikė atsakymų į klausimus dėl galimybės mokėti taikos sutartyje nurodytas sumas, bei dėl reikalavimo užtikrinimo, tai iš esmės parodo atsakovo siekį vilkinti atsiskaitymo klausimą.
13.4. Pateikta pasirašymui taikos sutartis bankroto byloje yra ne visos apimties t. y. nepridėtas mokėjimo grafikas su UAB „Muzita“.
13.5. MB „Kontraktas“ negavo pasiūlymo padengti jos reikalavimą. Gavusi tokį pasiūlymą sutiktų.
13.6. Kreditorė UAB „Muzita“, atstovaujama M. K., veikia kartu su atsakovu, kuris yra ir UAB „I.“ vadovas, ir kartu bendrininkaudami deda maksimalias pastangas, kad atsakovas išsisuktų nuo žalos kreditoriams atlyginimo.
13.7. Taikos sutartimi šioje byloje atsisakoma ieškinio reikalavimų be kreditorių sutikimo, nepateikiant argumentų, kurie pagrįstų, kad kreditorių reikalavimai bus patenkinti. Kitose bylose, susijusiose su atsakovu, taip pat sudaromos taikos sutartys, nepateikiant kreditoriams informacijos apie pasiektus rezultatus, atgautas lėšas, planuojamus padengti kreditorių reikalavimus. Tokia situacija sudaro pagrindą abejoti galimybe atgauti reikalavimą ir patvirtina, kad taikos sutartis, sudaryta šioje byloje, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešam interesui, bei yra pažeidžianti byloje dalyvaujančių asmenų interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.
Dėl taikos sutarties patvirtinimo
11. Pagal CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, viena iš civilinio proceso šalių – ieškovo ir atsakovo – teisių yra teisė užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis). CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
12. Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
13. Taigi, civilinės bylos užbaigimas taikos sutartimi atitinka civilinio proceso tikslus, dispozityvumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 2, 7, 13 straipsniai) ir yra teismo skatintina pozityvi siekiamybė. Kita vertus, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Ši teisės norma reiškia civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityvumo ribojimą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Taigi šalių pasiektos taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Be to, teismas privalo patikrinti tikruosius šalių ketinimus dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. ta prasme, ar taikos sutartis galios, ir jos nepatvirtinus teisme, taip pat, ar šalių pateikta taikos sutartis sudaryta laisva valia, ar jos sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, ar nepažeidžia viešojo intereso (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažeidžiant kitų asmenų teises, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2006; 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019).
14. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl byloje pateiktos tvirtinti taikos sutarties atitikties viešajam interesui, nurodė, kad vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, kai šalys bylą baigia taikos sutartimi, atsižvelgtina į tai, jog CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Teismas, nustatęs viešojo intereso pažeidimą, taikos sutarties neturi tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovės nemokumo administratorė, gindama likviduojamos dėl bankroto ieškovės, o kartu ir jos kreditorių interesus, pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti 208 447,47 Eur žalos atlyginimą iš buvusio ieškovės direktoriaus ir akcininko – atsakovo, kadangi ieškovės bankrotas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų pripažintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, o bankroto proceso metu nustatyta, jog įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, kurie sudaro reikalaujamos atlyginti žalos sumą.
16. Pagal ieškovės pateiktą šalių taikos sutartį, ieškovė visiškai ir neginčytinai atsisako savo reikalavimų atsakovui pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, o atsakovas įsipareigojo padengti tik išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Be to, kaip teisingai nurodoma atskiruosiuose skunduose, ieškovės vardu šioje byloje veikė advokatas, su kuriuo ieškovė turi pareigą atsiskaityti už byloje parengtus ir pateiktus procesinius dokumentus, tačiau ieškovei iš esmės atsisakant ieškinio reikalavimų, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenka ieškovei, taip dar labiau sumažinant ieškovės turto apimtį. Kaip minėta, taikos sutartimi šalys abipusių nuolaidų būdu išsprendžia kilusį ginčą, tačiau nagrinėjamu atveju taikos sutarties turinys rodo, kad atsakovas iš esmės jokių įsipareigojimų neprisiėmė ir nuolaidų nepadarė (įsipareigojo padengti tik procesinių dokumentų įteikimo išlaidas).
17. Nors taikos sutarties tekste atsakovu nurodomas L. J., tačiau taikos sutarties rezoliucinėje dalyje atsakove nurodyta UAB M., kurios vadovu yra atsakovas. Taigi, nors taikos sutartis pasirašyta atsakovo el. parašu, tačiau šis parašas, atsižvelgiant į taikos sutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą atsakovę – UAB M. – iš esmės reiškia, kad atsakovas pasirašė ne kaip fizinis asmuo, pats prisiimdamas konkrečius įsipareigojimus pagal taikos sutartį, o kaip UAB M. atstovas.
18. Iš esmės panašią taikos sutartį, taip pat sudarytą ir atsakovo prasirašytą 2022 m. liepos 22 d. (tarp ieškovės ir UAB M.) Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-539-567/2022 (pagal atsakovės UAB M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei UAB M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) atsisakė patvirtinti, nustatęs, kad taikos sutartis, kuria ieškovė atsisako visų reikalavimų atsakovei UAB M. prieštarauja viešajam interesui.
19. Nors ginčo taikos sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad atsakovas geranoriškai sutinka padengti likusiems kreditoriams skolą pagal grafiką ir tokiu būdu bus įgyvendinti visi bankroto tikslai ir atstatytas įmonės mokumas, tačiau prie taikos sutarties grafikas nėra pridėtas, nėra duomenų, kokius konkrečiai įsipareigojimus atsakovas prisiėmė. Be to, nors pagal minėtą taikos sutarties nuostatą atsakovas turi prisiimti konkrečius įsipareigojimus kreditoriams, tačiau nėra duomenų, kad su kreditoriais, įsipareigojimus kuriems atsakovas ketina padengti, būtų derintas taikos sutarties projektas ar konkretus grafikas dėl įsipareigojimų vykdymo. Tokio turinio įsipareigojimai vertintini ir teisiškai nekorektiškais, nes atsakovo įsipareigojimai yra susiję ne su ieškove, o su trečiaisiais asmenimis, tačiau tokio turinio įsipareigojimai taikos sutarties priverstinio vykdymo aspektu (jeigu reikėtų išduoti vykdomuosius dokumentus) negalimi vykdyti, nes būtų nežinomi išieškotojai, išieškoma suma, vykdymo tvarka.
20. Taikos sutartyje nurodyta, kad atsakovas geranoriškai sutinka padengti skolą ne ieškovei, o kreditoriams, tačiau kreditoriai, kurių įsipareigojimus atsakovas ketina padengti, taikos sutarties nepasirašė. Be to, pirmosios instancijos teismas apie prašymą patvirtinti taikos sutartį neinformavo ir nepasiūlė pateikti nuomonės dėl taikos ieškovės kreditoriams, kurie nedalyvavo kreditorių susirinkime (jame dalyvavo tik du asmenys: atsakovas (veikiantis kaip fizinis asmuo ir kaip UAB „I.“ atstovas) ir UAB „Muzita“ atstovas).
21. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 44 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti kreipimosi į teismą dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų juridinio asmens vadovo ir (ar) nemokumo administratoriaus pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamai bylai esant pradėtai būtent dėl kreditorių patirtos žalos, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų juridinio asmens vadovo (atsakovo) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (reikalaujant žalos atlyginimo iš atsakovo dėl ieškovės tyčinio bankroto), ieškovės kreditoriai, kuriems padaryta žala grindžiamas ieškovės ieškinys ir kurie dėl minėtų aplinkybių byloje jau ieškiniu buvo į bylą trečiaisiais asmenimis, turėjo būti informuoti apie ieškovės prašymą patvirtinti ieškovės ir atsakovo taikos sutartį, kuria atsisakoma visų reikalavimų atsakovui pagal pareikštą ieškinį.
22. Taikos sutartis turi įtakos byloje dalyvaujančių kreditorių interesams, visi tretieji asmenys privalėjo būti informuoti apie prašymą patvirtinti taikos sutartį, taip pat apie teismo posėdį, kuriame toks prašymas bus nagrinėjimas, sudarant galimybę pareikšti nuomonę. Byloje nėra duomenų, kad likviduojamos dėl bankroto ieškovės kreditoriai pritarė taikos sutarčiai, atitinkančiai ieškinio atsisakymą. Būtinybė informuoti kreditorius apie ieškinio atsisakymą (būtent ieškinio atsisakymas buvo įformintas taikos sutartimi) yra pripažįstama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2542/2011).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procesas susijęs su viešuoju interesu ir turi jo elementų, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013).
24. Taikos sutartimi iš esmės neatlygintinai susitarta dėl ieškinio atsisakymo, atsakovui neprisiėmus iš esmės jokių konkrečių įsipareigojimų ieškovės ar jos kreditorių atžvilgiu, o tai yra visiškai neproporcinga ir neperspektyvu, bei pažeidžia viešąjį interesą – kreditorių interesą gauti kuo didesnį finansinių reikalavimų patenkinimą. Atsakovas taikos sutartimi iš esmės jokių įsipareigojimų neprisiėmė (tinkamai neišdėstė), todėl ieškovė ir jos kreditoriai negavo jokios naudos, kuri galėtų kompensuoti ieškovės padarytas nuolaidas, atsisakant visų ieškinio reikalavimų.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kreditorių susirinkimų nutarimai, kuriais kreditorių susirinkimas sprendžia dėl civilinių bylų užbaigimo, įgyvendinant bankrutuojančios įmonės procesinę teisę sudaryti taikos sutartis, įmonės bankroto administratoriui yra rekomendacinio pobūdžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012; 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013, 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013; 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-823/2017, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1481-196/2017). Toks kreditorių susirinkimo sprendimas gali būti tam tikra garantija administratoriui, kad jo priimti sprendimai konkrečioje byloje sudaryti taikos sutartį (arba atsisakyti ieškinio (skundo), atlikti kitus procesinius veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo) ateityje nebus ginčijami (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1379/2012), tačiau tik bankroto administratorius, vykdydamas jam nustatytas pareigas bei atstovaudamas bankrutuojančią (bankrutavusią) įmonę teisme, sprendžia, ar sutikti taikiai užbaigti civilinę bylą, nagrinėjamą pagal bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-354/2013). Nei kreditorių susirinkimo nutarimo dėl civilinių bylų, kuriose dalyvaujantis byloje asmuo yra bankrutuojanti įmonė, procesinės baigties galiojimas, nei tokio nutarimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės administratoriaus, veikiant šios įmonės vardu, turimų materialiųjų bei procesinių teisių apimčiai ir jų įgyvendinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1365/2013). Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl taikos sutarties sudarymo pritarimo traktuotinas ne kaip įpareigojimas administratoriui, o kaip pozicijos išreiškimas, ar jo atstovaujama bankrutavusi įmonė turėtų sudaryti taikos sutartį, ar atsisakyti ją sudaryti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332/2013). Ginčo šalių teisė susitarti dėl taikos sutarties sudarymo nėra absoliuti, nes tokių sutarčių tvirtinimo ar atsisakymo tvirtinti klausimai priklauso teismo kompetencijai, t. y. teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-728-450/2019). Nors minėta teismų praktika suformuota dar prieš įsigaliojant JANĮ, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo galiojimo metu, tačiau minėti išaiškinimai aktualūs ir šioje byloje.
26. Nors šalys laisvos susitarti dėl konkrečių taikos sutarties sąlygų, tačiau atsižvelgęs į nagrinėjamą ginčą, šalių pateiktus įrodymus, taip pat ir į ieškovės teisinį statusą (likviduojama dėl bankroto, todėl šiuo atveju aktualūs ir bankroto procese vyraujantys tikslai bei principai – greitai ir operatyviai atlikti (užbaigti) nemokaus juridinio asmens likvidavimo procedūras, tenkinant kreditorių finansinius reikalavimus juridinio asmens turtu), pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ginčo taikos sutartis, tokia, kokia ji pateikta tvirtinti pirmosios instancijos teismui (su minėtais trūkumais), prieštarauja įstatymui ir pažeidžia viešąjį interesą – likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių interesą gauti savo finansinių reikalavimų patenkinimą ieškovės bankroto byloje.
27. Atskirai pažymėtina, kad šiuo atveju pagal pasirinktą civilinių teisių gynybos būdą nagrinėjama atskira civilinė byla, joje atsakovo keliamas klausimas dėl geranoriško siekio atsiskaityti su kreditoriais, sumokant nemokumo byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumas yra susijęs bylos ginčo dalyku – reikalavimu atlyginti žalą, todėl atsakovo nurodymas, jog kai kurie kreditoriai nesutinka sudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ir taip piktnaudžiauja bankroto procesu, yra nepagrįstas, nes nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku, be to, prieštarauja ir sutarčių sudarymo laisvės principui, nemokumo teisės normos nenumato priverstinio tokių sutarčių sudarymo.
Dėl baudų skyrimo
28. Trečiasis asmuo UAB „Muzita“ atsiliepime į UAB „4 Debt“ atskirąjį skundą prašo skirti UAB „4 Debt“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise ir baudą priteisti UAB „Muzita“. Trečiasis asmuo UAB „I.“ ir atsakovas atsiliepime į UAB „4 Debt“ atskirąjį skundą prašo skirti UAB „4 Debt“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę baudos skirti atsakovui ir UAB „I.“ lygiomis dalimis. Trečiasis asmuo UAB „I.“ ir atsakovas atsiliepime į MB „Kontraktas“ atskirąjį skundą prašo skirti MB „Kontraktas“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę baudos priteisti atsakovui ir UAB „I.“ lygiomis dalimis. Trečiasis asmuo UAB „Muzita“ atsiliepime į MB „Kontraktas“ atskirąjį skundą prašo skirti MB „Kontraktas“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą teise ir baudą priteisti UAB „Muzita“.
29. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
30. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsiliepimuose į atskiruosius skundus pateiktus argumentus, kuriais grindžiami prašymai skirti tretiesiems asmenims UAB „4 Debt“ ir MB „Kontraktas“ baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėms, sprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti šių prašymų. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis negali būti laikomi atvejai, kuomet likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditoriai, nebalsavę dėl bendrovės, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu, taikos sutarties su jos buvusiu vadovu ir akcininku sudarymo, skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria tokia taikos sutartis patvirtinta. Įvertinęs ir tai, kad atskirieji skundai pagrįsti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pateikiant atskiruosius skundu buvo piktnaudžiauta procesinėmis teisėmis. Dėl nurodytų motyvų prašymai dėl baudų skyrimo atmetami.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patvirtinti su minėtais trūkumais pateiktos taikos sutarties, turėjo įpareigoti šalis pašalinti minėtus trūkumus bei informuoti trečiuosius asmenis apie pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir sudaryti jiems galimybę pasisakyti dėl prašomos patvirtinti taikos sutarties turinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti procesiniai pažeidimai yra pagrindas nutarčiai panaikinti, kadangi dėl šių pažeidimų neteisingai išspręsta byla – patvirtinta įstatymui ir viešajam interesui prieštaraujanti taikos sutartis (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismui grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Muzita“, uždarosios akcinės bendrovės „I.“ ir atsakovo L. J. prašymus dėl baudų skyrimo.
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir gražinti Vilniaus apygardos teismui klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėti iš naujo.